�

LIETUVOS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­SI­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­DARBAI­

LIETUVOS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­SI­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­DARBAI­

P R I­ E­ A P L I­ N K O­ S M I­ N I­ S T E­ R I­ J O S

LI­E­TU­VO­S GE­O­LO­GI­ JO­S TARNY­BA

20�� STRAIPSNIŲ RINKINYSV I­ L N I­ U­ S

2

LIETUVOS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2005–2010 METAIS IR KITI HIDROGEOLOGINIAI DARBAISTRAI­PSNI­Ų RI­NKI­NY­S

Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2005–2010 metais ir kiti hidrogeologiniai darbai: straipsnių rin-kinys / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; ats. red. K. Kadūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2011. – 158, [1] p.: iliustr. – I­SSN 2029-7769 (spausdinta); I­SSN 2029-7785 (O­nline); I­SSN 2029-7777 (CD-RO­M)-

© LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2011

Aplinkos monitoringas vykdomas vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa. Šiame leidinyje apžvelgiami ir apibendrinami 2005–2010 metų valstybinio požeminio vandens monitoringo rezultatai ir pateikiami paskutinių dvejų metų faktinių matavimų duomenys. Per paskutinius šešerius metus ne pagal valstybinio monitoringo programą buvo vykdyta ir daugiau projektų, skirtų požeminio vandens būklei vertinti. Leidinyje pateikiami radono tūrinio aktyvumo matavimų rezultatai ir retai tiriamų elementų koncentracija požeminiame vandenyje, apžvelgiamas požeminio vandens temperatūros režimas. Keletas straipsnių skiriama tokiems hidrogeologiniams tyrimams, kaip antai požeminio vandens būklės upių baseinuose vertinimas, savivaldybių ir ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo duomenų analizė. Leidinys skiriamas specialistams, dirbantiems aplinkos apsaugos srityje, studentams ir visiems besidomintiems požeminio vandens būkle Lietuvoje.

Atsakingasis redaktorius K. Kadūnas

ISSN 2029-7769 (spausdinta)ISSN 2029-7785 (O­nline)ISSN 2029-7777 (CD-RO­M)

�

TU­RI­NY­S

PRATARMĖ .................................................................................................................................................................... 5

VALSTYBINIS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­S .................................................................. 8 J. Arustienė, J. Kriukaitė

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S ............................................................................................................................................................. 13 J. Giedraitienė

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S TE­RMI­NI­S LAU­KAS .................................................... 23 J. Giedraitienė, P. Putys

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA ...................................................................... 29J. Arustienė

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAU­GA ............................................................................................... 4� A. Šimkovič, D. Radzevičienė

SAVIVALDYBIŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS ....................................................................... 48A. Klimas

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­ ................................................ 54A. Klimas

ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ ................................................................. 60J. Arustienė

KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRU­SKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ .............................................. 62K. Kadūnas, J. Arustienė

ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SU­BJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATU­MAI­ .................................................................................................. 66R. Šečkuvienė

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS SKY­STO­ KU­RO­ DE­GALI­NĖSE­ .............................................. 71A. Marcinonis

HIDROGEOLOGINIAI DARBAI

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS LI­E­TU­VO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ (RU­SIJO­S FE­DE­RACIJA)PASI­E­NY­JE­ ............................................................................................................................................................... 76J. Kriukaitė

TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­ .................................................................................... 80M. Gregorauskas, B. Paukštys

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS .......................................................... 84J. Arustienė, J. Kriukaitė

RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­U­O­SE­ .......... 90K. Kadūnas, Z. Zanevskij, R. Ladygienė

RE­TAI­ NU­STATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LI­E­TU­VO­S MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­ ....................... 94V. Gregorauskienė, K. Kadūnas

E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ APŽVALGA ......................................................................................................... 98R. Radienė

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T) ........................ 101K. Kadūnas, R. Radienė, J. Arustienė

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS ......................................................................................................................................................... 104P. Putys

GĖLO­ VANDE­NS APY­TAKO­S ZO­NO­S U­O­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PARAME­TRAI­ .................. 108R. Giedraitis

LIETUVOS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­SI­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ DARBAI­

4

PRIEDAI

1. VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ PO­STAI­ .................................................... 112

2. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ I­R TE­MPE­RATŪRO­S RE­ŽI­MO­ PARAME­TRAI­ ............................... 126

3. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖS SU­DĖTI­E­S 2009–2010 ME­TŲ TY­RI­MO­ RE­ZU­LTATAI­ ........ ���

4. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS GAVY­BA 2009–2010 ME­TAI­S ............................................................................ 143

5. RADO­NO­ (Rn-222) TŪRI­NI­O­ AKTY­VU­MO­ MATAVI­MO­ RE­ZU­LTATAI­, Bq/l ....................................... 145

6. LI­E­TU­VO­S RE­SPU­BLI­KO­JE­ PRI­PAŽI­NTO­ NATŪRALAU­S MI­NE­RALI­NI­O­ VANDE­NS I­R ŠALTI­NI­O­ VANDE­NS, I­ŠPI­LSTY­TO­ Į BU­TE­LI­U­S, CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S, µg/l ............................................................ 149

7. PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MI­KRO­E­LE­ME­NTI­NĖS SU­DĖTI­E­S TY­RI­MO­ RE­ZU­LTATAI­, mg/l .............. 154

LIETUVOS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS

MO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­S

I­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­

DARBAI­

�

PRATARMĖ

Požeminio vandens režimo ir balanso tyrimų, šiandien tai vadinama monitoringu (stebėsena, priežiūra), pradžia Lietuvoje laikoma 1946 metai. Tais metais požeminio vandens režimo stebėjimams organizuoti ir vykdyti buvo įkurtas specialus padalinys – Lietuvos hidrogeologijos partija. Taigi šįmet požeminio vandens monitoringui Lietuvoje sukako 65 metai – manau, ne kiekviena šalis turi tokias tradicijas.

I­š pradžių požeminio vandens tyrimai buvo atliekami siekiant įvertinti vandens išteklių for-mavimosi šaltinius įvairiomis hidrogeologinėmis sąlygomis, o patys tyrimai buvo vykdomi tik vandenvietėse ir jų įtakos zonose. Požeminio vandens kokybės klausimai buvo sprendžiami tik tiek, kiek tai buvo susiję su padidėjusios mineralizacijos vandens prietaka į geriamojo vandens sluoksnius. Žmogaus veiklos poveikis požeminio vandens būklei plačiau pradėtas tirti tik praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai buvusio Geologijos instituto iniciatyva Dotnuvoje, Trakų Vokėje ir Perlojoje buvo įrengti gręžiniai žemės ūkio veiklos poveikiui tirti. Aštuntojo dešimtmečio pabai-goje, devintojo dešimtmečio pradžioje požeminio vandens stebėjimo gręžiniai buvo įrengti ir pradėti stebėjimai siekiant įvertinti šio vandens būklę besiplečiančių kiaulininkystės kompleksų teritorijose ir srutų išlaistymo laukuose. Tuo laikotarpiu monitoringo postai įrengiami ir stambiausių pramonės įmonių teritorijose. Požeminio vandens būklė pradėta tirti Jonavos ir Kėdainių chemijos įmonių teritorijose, įrengiamas monitoringo tinklas didžiųjų miestų poveikio požeminio vandens būklei stebėsenai. Visos tyrimų ataskaitos ir monitoringo rezultatai yra išsaugoti ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos Geologijos fonde.

Pirmasis požeminio vandens monitoringo biuletenis pasirodė 1984 metais. Kadangi jame buvo teikiama informacija ne tik apie regioninius tyrimus, bet ir apie taršą didžiosiose pramonės įmonėse, naftos bazėse ir kt., jam ilgą laiką buvo suteikiamas grifas „tarnybiniam naudojimui“, o kiekvienas biuletenio egzempliorius turėjo jam suteiktą numerį. Tai buvo leidinys rusų kalba „Lietuvos TSR požeminės hidrosferos režimas ir apsauga“. Rusų kalba, su paminėtais atributais biuletenis buvo leidžiamas iki 1987 metų. Pirmasis leidinys lietuvių kalba pasirodė 1988 metais ir leidžiamas iki šiol.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę pasikeitė monitoringo darbų finansavimo tvarka ir organizacinė jo vykdymo struktūra. 1997 metais priimtame Aplinkos monitoringo įstatyme numatoma, kad aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monito-ringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir vietos lygmeniu, o valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą.

Pirmoji Valstybinė aplinkos monitoringo programa, kurioje buvo numatytas ir požeminio vandens monitoringas, patvirtinta 1998 metais. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 patvirtino Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą.

Šiame informaciniame leidinyje yra apžvelgiami valstybės lėšomis finansuoto valstybinio požeminio vandens monitoringo 2005–2010 metų rezultatai, informacija apie monitoringo tinklo modernizavimą. Jame pateikiama šio laikotarpio monitoringo duomenų analizė ir paskutinių dvejų metų faktinių matavimų duomenys. Ankstesnių matavimų duomenys paskelbti Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje www.lgt.lt. Ankstesniuose leidiniuose daugiausia dėmesio buvo

LIETUVOS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­SI­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ DARBAI­

6

skirta pateikti informaciją apie požeminio vandens būklę, gaunamą vykdant tik stebėjimus valstybiniame monitoringo tinkle. Tačiau per 2005–2010 metus sukaupta daug informacijos ir iš aplinkos monitoringo subjektų, privalančių vykdyti monitoringą Aplinkos monitoringo įstatyme nurodyta tvarka, – ūkio subjektų ir savivaldybių. Todėl jame pateikiama įdomesnė informacija ir apie monitoringo, vykdomo „greta“ valstybinio, rezultatus.

Numatoma tokias apžvalgas rengti kas penkeri metai. Tačiau kiekvienų metų bendrieji valsty-binio monitoringo rezultatai bus prieinami visuomenei Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje, o faktiniai tyrimo rezultatai ir Geologijos fonde.

Kęstutis Kadūnas, Hidrogeologijos skyriaus vedėjas

LIETUVOS PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS

MO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­S

I­R KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­

DARBAI­

7

VALSTY­BI­NI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

�

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS 2005–2010 ME­TAI­S

J. Arustienė, J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvoje yra įteisinta ir veikia trijų lygių požeminio vandens monitoringo sistema – valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų. Lietuvos geologijos tarnyba vykdo valstybinį požeminio vandens monitoringą ir tvirtina ūkio subjektų monitoringo programas, vertina gautus rezultatus, teikia aplinkosaugos priemonių taikymo siūlymus.

Valstybinis požeminio vandens monitoringas skirtas nuolatiniams požeminio vandens būklės stebėjimams visoje Lietuvos teritorijoje. Pagrindiniai valstybinio monitoringo uždaviniai keičiasi priklausomai nuo vykdomos aplinkosaugos politikos nustatomų prioritetų. Reguliarus požeminio vandens monitoringas Lietuvoje pradėtas vykdyti 1946 metais. Monitoringo tinklą 1995 metais sudarė 86 valstybinio monitoringo vietos. Siekiant pritaikyti požeminio vandens monitoringo sistemą prie E­S direktyvose keliamų reikalavimų, 2001 metais monitoringo tinklas buvo išplėstas iki 268 vietų. Dabar monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą 2005–2010 metams (Valstybės žinios. 2005, Nr. 19-608). Pagrindinis jo uždavinys – surinkti duo-menis, kurie padėtų įvertinti požeminio vandens išteklių būklę ir jos kaitą pagal Bendrosios vandenų politikos (BVPD 2000/60/E­B), Požeminio vandens direktyvos (2006/118/E­B) ir Nitratų direktyvos (91/676/E­B) reikalavimus.

Požeminio vandens monitoringo tinklas yra sudarytas iš skirtingo tipo monitoringo postų, išdėstytų visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant kuo išsamiau apibūdinti skirtingas Lietuvos požeminio vandens formavimosi sąlygas (1 lentelė, 1 pav.). Dauguma postų turi vieną gręžinį. Gruntiniam vandeniui stebėti gręžiniai yra įrengti specialiai, o spūdinių vandeningųjų sluoksnių stebėjimams daugiausiai naudojami nedidelių vandenviečių eksploataciniai gręžiniai.

1 pav. Valstybinio monitoringo tinklas 2005–2010 metais

Žemėnaudos įtakai gruntinio vandens išteklių formavimuisi įvertinti naudojamos gręžinių grupės – nedideliame plote, vienodomis hidrogeologinėmis sąlygomis, tačiau skirtingose naudmenose įrengti gręžiniai. Grupę įprastai sudaro 2–4 gręžiniai.

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS

LIETUVOJE2005–2010 ME­TAI­S

9

Visų pagrindinių vandeningųjų sluoksnių, sudarančių gėlo vandens storymę, ir jų sąveikos stebėjimams yra skirti gręžinių krūmai – į skirtingame gylyje slūgsančius vandeninguosius sluoksnius specialiai įrengti gręžiniai. Krūmą įprastai sudaro 2–4 gręžiniai.

Monitoringo tinklas yra „sutankintas“ Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Kaliningrado srities pasienyje, kur vykdomas tarpvalstybinis požeminio vandens monitoringas.

Valstybinis monitoringas yra vykdomas pagal kiekvienais metais tvirtinamą darbų planą. Valstybinio monitoringo darbų kompleksą sudaro požeminio vandens lygio ir kokybės stebėjimai. Požeminio vandens lygis nuo 2005 metų matuojamas elektroniniais davikliais, kartą per dieną nuleistais į 75 gręžinius. Dauguma lygio stebėjimų – 61 gręžinys – skirta gruntiniam vandeniui, 6 gręžiniai kvartero tarpmoreniniams ir 8 – prekvartero spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams.

Siekiant gauti laiku ir patikimus duomenis apie gruntinio vandens slūgsojimo gylį šalies teritori-joje 2010 metais įgyvendinta viena iš projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprini-mas“ veiklos sričių – „Telemetrinių stočių ir telemetrijos centro įrengimas“. Tuo tikslu aštuoniolikoje stebėjimo gręžinių, kurie įrengti šalia meteorologinių ir vandens matavimo stočių, bei dviejuose valstybinio monitoringo postuose buvo sumontuotos telemetrinės stotys, kurios kiekvieną dieną į Lietuvos geologijos tarnyboje įrengtą telemetrijos centrą perduoda žinias apie gruntinio vandens slūgsojimo gylį ir temperatūrą (3 pav.).

Daugelis valstybinio monitoringo gręžinių yra įrengta dirbamose žemėse ir pievose bei ganyklose (atitinkamai 40 proc. ir 31 proc.), mažiau (16 proc.) natūralioje gamtinėje aplinkoje ir mažiausiai (12 proc.) urbanizuotoje aplinkoje.

Į valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą buvo įtraukta 280 gręžinių – 179 stebi-mieji gręžiniai iš buvusio valstybinio monitoringo tinklo ir 101 mažų vandenviečių eksploatacinis gręžinys. 2005 metais pradėtas buvusio valstybinio monitoringo tinklo gręžinių „įteisinimas“. 2006 metais pasibaigus procesui iš 192 teiktų gręžinių pavyko įteisinti 144 (valstybinėje žemėje esantys gręžiniai tapo LGT turtu). Valstybinio monitoringo programai tiko tik 89 iš įteisintų gręžinių (55 liko rezerve, nes yra tuose pačiuose postuose), 90 programos gręžinių liko neįteisinta.

Požeminio vandens kokybės ir jos rodiklių grupių stebėjimai vykdomi rotacijos principu – dažniau požeminio vandens mėginiai imami iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kurio sudėtis yra kaitesnė, ir rečiau – iš spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Specifiniai cheminiai komponentai, kaip antai organiniai junginiai, pesticidai, metalai, kurių koncentracija požeminiame vandenyje yra labai maža, tiriami vieną kartą per penkerius metus (1 lentelė) pasirinktinai tuose gręžiniuose, kuriuose tikimybė jų rasti yra didesnė.

Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje buvo numatyta požeminio vandens monitoringą vykdyti 280 vietų. Per jos vykdymo laiką kasmet turėjo būti tiriama bend-roji cheminė vandens sudėtis, biogeniniai elementai. Du kartus per 2005–2010 metus turėjo būti vertintas mikroelementų kiekis, vieną kartą – pesticidų koncentracija požeminiame vandenyje. Dėl finansavimo stokos programos visa apimtimi vykdymas nebuvo užtikrintas (2 pav.).

2 pav. Požeminio vandens moni-toringo vykdymas 2005–2010 metais

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS LIETUVOJE2005–2010 ME­TAI­S

�0

1 lentelė. Požeminio vandens stebėjimai 2005–2010 metais

Steb

imi

para

met

rai

Vie

neta

i

Vand

enin

gojo

sl

uoks

nio

tipas

Metai

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Bendroji cheminė sudėtis + biogenai

Gręžiniai

Gruntinis �� 39 �� 66 �4 72

Q spūdinis �2 2� 62 20

pQ spūdinis � 9 �2 �4

I­š viso �0� 39 ��� 66 198 106

Postai �� �� 86 �4

MikroelementaiGręžiniai

Gruntinis 24 72

Q spūdinis �2

pQ spūdinis �4

Postai 24

PesticidaiGręžiniai Gruntinis �0

Postai �0

Vandens slūgsojimo gylis

1 k./dGręžiniai

Gruntinis 59 �� 61 60 60 61

Q spūdinis 9 �0 6 6 � 6

pQ spūdinis � � � � � �

Vidutiniškai visa programa įvykdyta 33,4 procento. Per jos vykdymo laiką mažiausiai infor-macijos sukaupta apie pesticidų poveikį požeminiam vandeniui (4 proc. numatytos apimties).

3 pav. Valstybinio monitoringo tinklas 2010 metais

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS

LIETUVOJE2005–2010 ME­TAI­S

��

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS LIETUVOJE2005–2010 ME­TAI­S

Savivaldybių požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal patvirtintus Bendruosius savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatus (Valstybės žinios. 2004, Nr. 130-46801) joms priskirtose teritorijose ir skirtas gamtinės aplinkos ir jos komponentų (iš jų ir požeminio vandens) būklei, taip pat jų sąveikai stebėti, vertinti antropogeninį poveikį aplinkai ir prognozėms. Požeminio vandens monitoringas pagal patvirtintas programas vykdomas tik 7 savivaldybėse – Šiaulių nuo 2000 metų, Alytaus ir Druskininkų nuo 2001 metų, Panevėžio ir Kauno nuo 2005 metų, Varėnos nuo 2006 metų ir Vilniaus nuo 2007 metų.

Ūkio subjektų monitoringas vykdomas siekiant nustatyti taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Požeminio vandens monitoringas yra privalomas požeminio vandens vartotojams (vandenvietėms) ir ūkinės veiklos vykdytojams, kurie patenka į potencialių teršėjų sąrašą. Požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal kiekvienam ūkio subjektui 3–5 metams parengtą individualią monitoringo programą. Monitoringo programos iki 2010 metų pradžios buvo derinamos su regionų aplinkos apsaugos departamentais, jas tvirtino Lietuvos geologijos tarnyba. Stebėjimų rezultatai taip pat teikiami minėtoms institucijoms ir kaupiami Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėse.

Pagal savo veiklos ir poveikio požeminiam vandeniui pobūdį, kartu reikalavimus monito-ringui išsiskiria dvi ūkio subjektų grupės – potencialūs teršėjai ir požeminio vandens naudotojai (vandenvietės). Ūkio subjektų potencialių teršėjų grupėje požeminio vandens monitoringas akty-viausiai vykdomas degalinių ir naftos produktų saugyklų aplinkoje. Apskritai naujų ūkio subjektų, prisijungiančių prie požeminio vandens monitoringo vykdytojų, skaičius buvo didžiausias 2003–2004 metais, o šiuo metu jis mažėja.

2010 metais LGT suderino 68 vandenviečių ir 170 potencialių taršos objektų poveikio pože-miniam vandeniui monitoringo programas. Dauguma iš šių programų yra tęstinės – 150 objektų monitoringas vykdomas jau 5–10 metų. Parengtos naujos 38 objektų monitoringo programos.

2010 metais monitoringas buvo vykdomas 895 potencialios taršos objektuose (4 pav.). Dau-guma objektų – degalinės – 564 ir naftos produktų saugyklos – 86. Pertvarkius atliekų surinkimo ir saugojimo sistemą Lietuvoje, buvo įkurti atliekų tvarkymo centrai, kuriems priskirtose teritori-jose sutvarkyti šiukšlynai ir uždaryti rajoniniai sąvartynai, vietoj jų įrengta 10 regioninių atliekų sąvartynų. U­ždarant rajoninius sąvartynus buvo atliekami ekogeologiniai tyrimai ir įrengtos arba reorganizuotos požeminio vandens monitoringo sistemos. Dabar vykdomas 76 sąvartynų aplinkos monitoringas. Per paskutinius kelis metus padvigubėjo žemės ūkio veiklos objektų, vykdančių požeminio vandens monitoringą, 2006 metais buvo 41 objektas, 2010 metais – 82 objektai.

4 pav. Potencialios taršos objektų požeminio vandens monitoringas

�2

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NSMO­NI­TO­RI­NGAS

LIETUVOJE2005–2010 ME­TAI­S

5 pav. Požeminio vandens monitoringas vandenvietėse

Ūkio subjektų monitoringo rezultatai labai svarbūs vertinant ekologinę teritorijų būklę, prii-mant jos gerinimo sprendimus. I­nformacija apie nustatytą taršą teikiama regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Ūkio subjektų monitoringo duomenys padeda vertinti ne tik kiekvieno jų poveikį aplinkai, bet ir yra labai svarbūs vertinant pokyčius, vykstančius regioniniu mastu.

Lietuvoje visos vandenvietės, kuriose išgaunama daugiau kaip 10 m�/d, turi tvarkyti paimamo vandens kiekio apskaitą, o daugiau kaip 100 m�/d – vykdyti požeminio vandens išteklių kiekio ir kokybės monitoringą. 2010 metais išgaunamo vandens apskaitą tvarkė 1334 vandenvietės, iš jų požeminio vandens monitoringo – 254 vandenvietės (5 pav.).

��

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

J. Giedraitienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Klimato kaita ir gruntinio vandens lygio režimas. Kaip klimato kaita veikia požeminį vandenį ir jo išteklius, kokių pokyčių nustatoma požemyje galima spręsti tik analizuojant nuolatinius ir ilgalaikius požeminio vandens lygio matavimo duomenis. Į meteorologinių sąlygų kaitą, susijusią su klimato pokyčiais, greičiausiai reaguoja arčiausiai žemės paviršiaus slūgsantis gruntinis vanduo.

Pirmoji ataskaita, kurioje detaliai išnagrinėtas gruntinio vandens lygio režimas, siejant jį su meteorologinių sąlygų kaita, 2003 metais parengta Lietuvos geologijos tarnyboje (J. Giedraitienė, 2003). Joje išnagrinėti 1956–2001 metais gruntinio vandens sezoninių ir ilgamečių lygio svyravimų ir jų priklausomybės nuo meteorologinių sąlygų (kritulių ir oro temperatūros) ypatumai ir išryškinti tam tikri gruntinio vandens lygio režimo skirtumai jo paviršiaus kilimo (1961–1981 m.) ir žemėjimo (1982–2002 m.) fazėse, kurie gerai siejosi su oro temperatūros ir kritulių kaita tais pačiais laikotar-piais. Atlikta analizė leido manyti, kad meteorologinių sąlygų kaitos poveikis labiausiai reiškiasi gruntinio vandens sezoninio lygio svyravimais, o kiekybinei gruntinio vandens išteklių būklei jis yra minimalus.

Pastarųjų dešimties metų (2001–2010 m.) stebėjimai tik iš dalies patvirtino šias išvadas. I­lgamečių lygio svyravimų laikotarpyje tebesitęsė lygio žemėjimo fazė, kuri pagal prognostines kreives turėjo baigtis 1996–2001 metais. Nors vidutinio metinio lygio (VML) vertės nedaug svyravo apie daugiamečio lygio (DL) vertes, tačiau dažniausiai jos buvo žemiau DL. Vis dažniau gretimų kalendorinių metų gruntinio vandens lygis DL atžvilgiu buvo priešingos padėties. Pavyzdžiui, 2009 metais gruntinis vanduo tiek nuseko, kad tų metų VML daug kur buvo žemiausias per visą stebėjimų laikotarpį, o 2010 metais VML reikšmės jau buvo gerokai aukštesnės už DL (1 pav.). Aukštą 2010 metų gruntinio vandens lygį, be abejonės, nulėmė itin palankios oro sąlygos, kurioms pasikeitus, gruntinio vandens lygio režimas taip pat gali keistis. Todėl teigti, kad įvyko ilgamečių lygio svyravimų lūžis ir prasideda gruntinio vandens lygio kilimas, dar ankstoka. Nors žvelgiant į gruntinio vandens lygio kaitą 2005–2010 metais lygio kilimo tendencija jau lyg ir ryškėja.

Teigiamų gruntinio vandens kiekybinės būklės poslinkių teikia ir ilgalaikės klimatologų prognozės, kur sutariama, kad po keliasdešimties metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje bus keletu laipsniu aukštesnė nei dabar, o sparčiausiai šils šaltojo laikotarpio orai. Be to, XXI­ amžiuje didės kritulių kiekis, o didžiausias augimas numatomas taip pat šaltuoju laikotarpiu (A. Galvonaitė ir kt., 2007). Dėl to gruntinio vandens pasipildymo sąlygos turėtų tik gerėti.

Šią išvadą patvirtina ir modeliavimo rezultatai, pateikti LGT parengtoje klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams ataskaitoje (J. Arustienė, J. Kriukaitė, 2010). Pagal vandens balanso modelį WatBal buvo sudarytas klimato kaitos įtakos baseino nuotėkiui vertinimo skaitmeninis modelis ir įvertintas požeminio vandens nuotėkis 2020 metais tipiniuose upių baseinuose (1 pav.). Modeliavimo rezultatai parodė, kad požeminis nuotėkis Lietuvoje išliks gana stabilus, šiek tiek kis tik jo dydis ir pasiskirstymas per metus. Klaipėdos arealo pavyzdžiu įvertintas ilgalaikio klimato kaitos poveikis požeminio vandens ištekliams – prognozuojamas požeminio vandens išteklių padidėjimas, daugiausia jų sudarys gruntinis vanduo.

Tačiau gruntinio vandens lygio režimo pokyčiai, ypač sezoniniai, nebūtinai bus naudingi kitiems aplinkos elementams, su kuriais gruntinis vanduo yra glaudžiai susijęs. Nuokrypiai nuo įprastų sezoninių ir daugiamečių lygio režimo charakteristikų, ekstremumų datų pasikeitimai gali neigiamai paveikti augalų, mikroorganizmų geros būklės egzistavimo sąlygas, turėti įtakos žmogaus ūkinei veiklai. Juolab kad stebėjimo duomenų analizė rodo, kad meteorologinių sąlygų nulemti pokyčiai ryškiausiai pasireiškia intensyvaus ūkininkavimo plotuose, kur gruntinis vanduo telkiasi iki 3 m gylio.

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

�4

1 pa

v. G

runt

inio

van

dens

lygi

o ir

met

eoro

logi

nių

sąly

gų k

aita

(200

5–20

10 m

.) (k

ritul

iai i

r oro

tem

pera

tūra

– p

agal

LH

MT

duom

enis)

N –

vid

. mėn

esin

is k

ritu

lių k

ieki

s, m

m; T

°C –

vid

. mėn

esin

ė or

o te

mpe

ratū

ra °C

;H

– v

id. m

ėnes

inis

gru

ntin

io v

ande

ns s

lūgs

ojim

o gy

lis, c

m

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­

KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S

SĄLY­GO­MI­S

��

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

Pastarųjų 5–6 metų stebėjimo duomenys rodo, kad nepalankių ilgalaikių meteorologinių reiškinių, pavyzdžiui, sausrų, poveikis gruntinio vandens lygio režimui yra itin reikšmingas. Vidutiniškai kas 3,5 metų besikartojančios, stiprėjančios ir vis ilgiau trunkančios sausros turi įtakos staigiam vasaros gruntinio vandens lygio kritimui, kuris dažnai prasideda dar pavasarį ir baigiasi tik vėlų rudenį. Dėl žemo vasaros ir rudens gruntinio vandens lygio antroje vasaros pusėje džiūsta šuliniai, paviršinio vandens telkiniai netenka dalies mitybos.

Vis dažniau minimalus vasaros ir rudens, o ne maksimalus pavasario lygis nulemia vidutinį metinį lygį. Tai ypač matoma molingų nuogulų rajonuose, kur gruntinis vanduo kaupiasi negiliai. Tą rodo aukštos vidutinio ir minimalaus lygio koreliacijos koeficientų reikšmės (R2 = 0,7–0,8).

Meteorologinės sąlygos, kurios turi tiesioginę įtaką aeracijos zonos hidroterminiam režimui ir gruntinio vandens lygio svyravimų kaitai, vis labiau lokalizuojasi. Tai apsunkina gruntinio vandens išteklių būklės vertinimą bei prognozę ir tik turimi nuolatiniai ilgalaikiai stebėjimai, teikiantys pagrindines lygio režimo charakteristikas ir pagrįstus statistinius rodiklius, leidžia įvertinti skirtumus ir nuokrypius nuo nustatytų dėsningumų.

Gruntinio vandens lygio matavimų duomenys ir jų analizė. Lietuvoje turimi gruntinio vandens lygio matavimo duomenys kaupiami nuo 1956–1965 metų, kai buvo įrengtas valsty-binio monitoringo stebėjimo gręžinių tinklas. 2005 metais jis papildytas 18 gręžinių, įrengtų meteorologinėse ir hidrologinėse stotyse. Šis papildymas ypač vertingas, nes naujuose gruntinio vandens gylio matavimo taškuose gaunami duomenys gali būti tiesiogiai siejami su meteorologinių stebėjimų, kuriuos atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, duomenimis.

Nuo 2011 metų iš šių 18 ir dviejų jau veikusių valstybinio monitoringo stočių gruntinio vandens slūgsojimo gylio duomenys perduodami ryšio signalu kiekvieną dieną į LGT ir skel-biami informacinėje sistemoje (3 pav.). Gruntinio vandens lygis dabar matuojamas 59 stebėjimo gręžiniuose.. Nuo 2005 metų šis lygis matuojamas kiekvieną dieną visuose gręžiniuose tuo pačiu metu – 12 valandą elektroniniais duomenų kaupikliais. Taip užtikrinamas stebėjimo duomenų patikimumas ir vienarūšiškumas. Matavimų duomenis ir trumpa jų analizė kasmet pateikiami informaciniuose biuleteniuose.

Pagrindinės 2009–2010 metų gruntinio vandens lygio režimo charakteristikos pateikiamos šio leidinio 2 priede.

Šio straipsnio pradžioje minėta, kad 1956–2002 metų lygio režimo ypatumai apžvelgti 2003 metais pateiktoje ataskaitoje (J. Giedraitienė, 2003). Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama tik pastarojo dešimtmečio (2001–2010 m.) lygio padėtis per visą stebėjimų laikotarpį ir panagrinėti kai kurie 2005–2010 metų režimo ypatumai. Turint tikslą įvertinti paskutiniųjų dešimties metų lygio režimo padėtį, palyginti su ankstesniais stebėjimais, 1962–2010 metų laikotarpis suskirstytas dešimtmečiais, o analizei pasitelktas vidutinis mėnesinis lygis.

Palyginus dešimtmečių vidutinio mėnesinio lygio kreives matoma, kad išsiskiria 1981–1990 metai, kai vakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose vidutinis mėnesinis gruntinio vandens lygis dažniausiai apibūdinamas aukščiausiomis reikšmėmis (2 pav.). Rytiniuose šalies rajonuose aukščiausias mėnesinis lygis būdingas 1991–2000 metams, t. y. vėluoja dešimčia metų (3 pav.). Žemiausio mėnesinio lygio pasiskirstymo tokių aiškių dėsningumų nėra, bet išsiskiria du dešimtmečiai (1971–1980 m. ir 1991–2000 m.), kai mėnesinis lygis dažniausiai apibūdinamas minimaliomis reikšmėmis, t. y. vanduo slūgsojo giliausiai. I­tin žemas, o kartais ir žemiausias vidutinis mėnesinis lygis buvo ir paskutinį dešimtmetį (2001–2010 m.), nors skirtingomis gruntinio vandens slūgsojimo sąlygomis šio laikotarpio lygio padėtis, palyginti su kitų dešimtmečių lygiu, nėra vienoda (2–3 pav.).

Pavyzdžiui, vakariniuose šalies rajonuose dugninės morenos dariniuose (Mikužiai) ir jūrinės terasos paplitimo plotuose (Kintai) vidutinis 2001–2010 metų gruntinio vandens mėnesinis lygis buvo žemiausias per visą stebėjimų laikotarpį ir šis vanduo slūgsojo nuo 0,5 iki 1,5 metro giliau nei aukščiausio mėnesinio lygio laikotarpiu (1981–1990 m.). Fliuvioglacialinių darinių kalvotame reljefe bei limnoglacialinėse lygumose 2001–2010 metais mėnesinis gruntinio vandens lygis aukštesnis už žemiausią 1971–1980 metų mėnesinį lygį. I­šimtis rytiniai šalies rajonai, kur limnoglacialinėse nuogulose 2001–2010 metais vidutinis žiemos ir rudens mėnesinis lygis apibūdinamas žemiausiomis

16

2 pav. Gruntinio vandens vidutinio mėnesinio lygio kaita dešimtmečiais

reikšmėmis (2 pav., Dusetos). Centriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose molingose nuogulose paskutinį dešimtmetį gruntinis vanduo slūgsojo taip pat giliai. Čia 2001–2010 metais mėnesinio lygio reikšmės žemiausios arba artimos joms. Kalvoto reljefo kraštiniuose glacialiniuose dariniuose, kur aeracijos zonos storis neviršija 7 m, gruntinio vandens mėnesinio lygio reikšmės žiemos ir pavasario mėnesiais artimesnės maksimalioms jų reikšmėms (2 pav., Politiškės), o pietiniuose ir pietrytiniuose šalies rajonuose fliuvioglacialinėse nuogulose 2001–2010 metais mėnesinis lygis dažniausiai užima tarpinę padėtį tarp aukščiausių (1981–1990 m., 1991–2000 m.) ir žemiausių (1971–1980 m.) mėnesinių lygių (3 pav.).

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­

KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S

SĄLY­GO­MI­S

17

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

3 pav. Gruntinio vandens vidutinio mėnesinio lygio kaita dešimtmečiais

2005–2010 metų gruntinio vandens lygio kaitos analizė rodo, kad vertinant gruntinio vandens lygio režimą lyg ir ryškėja lygio kilimo tendencija (1 pav.). Tačiau lygio kilimo trendas yra ryškus tik upių slėnių aliuvinėse nuogulose, Vidurio Lietuvoje dugninės morenos ir fliuvioglacialinėse nuogulose, kai aeracijos zonos storis iki 3,0 m (Semeliškės, Dotnuva, Kojeliai, R2 = 0,7). Daugelyje postų ši tendencija dar nereikšminga (R2 = 0,05–0,3), o rytų ir pietryčių rajonuose, kur gruntinis vanduo slūgso itin giliai fliuvioglacialinėse nuogulose (> �0 m), 2005–2010 metų laikotarpį apibūdina lygio žemėjimo tendencija (Šventas, Vaidotai).

Gruntinio vandens lygio svyravimus lemia daugelis susijusių veiksnių. Meteorologinių sąlygų poveikį gruntiniam vandeniui galima įvertinti turint tiesioginių stebėjimų duomenis, o fizinių ir geografinių, ypač vietinių veiksnių poveikis lygio kaitumui yra sunkiai nusakomas. Juolab kad dauguma veiksnių, kintant meteorologinėms sąlygoms, gali pasireikšti skirtingai. Dėl to grun-tinio vandens lygis kiekvienais metais skirtingas ir tik atsitiktinai jo reikšmės gali būti artimos daugiametėms reikšmėms.

Kaip skiriasi duomenų išsisklaidymo (variacijos) laipsnis per metus ir sezonais įvairiomis gruntinio vandens slūgsojimo sąlygomis ir kokia variacijos priklausomybė nuo kritulių bei oro temperatūros? Tuo tikslu statistiškai apdoroti vienarūšiai 2005–2010 metų matavimų duomenys. Pagrindinės lygio režimo charakteristikos ir statistiniai parametrai pateikiami 1–6 lentelėse. Duomenų išsisklaidymui įvertinti panaudotos variacijos koeficiento (Cv) reikšmės %, tariant, kad esant Cv < 10 % kaita (variacija) maža, kai 10 % < Cv < 20 % – vidutinė ir kai Cv > 20 % – didelė.

Stebėjimai rodo, kad aliuvinėse nuogulose daugiametis 2005–2010 metų gruntinio vandens lygis svyravo nuo 1,12 iki 2,13 m ir vidutiniškai buvo 1,5 metro. Arčiausiai žemės paviršiaus gruntinis vanduo (iki 0,14 m) buvo pakilęs pietrytinėje šalies dalyje Šiauryčių lygumoje (Mickūnai). Ventos vidurupio lygumoje didžiausias to laikotarpio gruntinio vandens lygis buvo kur kas giliau – 1,6 m nuo žemės paviršiaus (Leckava). Šiame rajone nustatytas ir žemiausias lygis, beveik 3 metrai. Daugiametės šio laikotarpio amplitudės aliuvinėse nuogulose neviršijo 2 metrų. Mažiausia amplitudė (0,82 m) nustatyta Birštono, o didžiausia – 1,99 U­tenos postuose (1 lentelė). Gruntinio vandens lygio kaita apie daugiametį lygį šiose nuogulose dažniausiai vidutinė, 71 % nagrinėtų postų Cv reikšmės buvo intervalu 10 % < Cv < 20 %. Kituose postuose (29 %) – išsisklaidymo laipsnis didelis (Cv > 20 %).

��

1 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio parametrai aliuvinėse nuogulose, cm

Parametras Birštonas Leckava Mickūnai Puvočiai Utena Nida Buivydžiai

Vidutinis lygis 171,2 212,5 134,2 143,3 155,4 110,6 148,4

Mediana 172,3 205,15 ��� 143,2 150,6 113,1 136,3

Moda 170,1 2�� 146,3 �4� 122,4 ��2 136,9

Standartinis nuokrypis 20,6 28,6 20,7 14,5 38,3 17,4 35,5

Aukščiausias lygis �2� 159,8 14,3 105,6 65,9 45,3 92

Žemiausias lygis 209,6 282,7 166,1 190,4 265 162,8 248,2

Duomenų skaičius 1959 1974 1975 1973 1976 1969 1612

Variacijos rodiklis, Cv 0,12 0,13 0,15 0,10 0,24 0,15 0,23

Cv, % 12,0 13,5 15,5 10,1 24,7 15,8 23,9

Dugninės morenos glacialinėse nuogulose besikaupiančio gruntinio vandens vidutinis dau-giametis lygis nagrinėjamu laikotarpiu siekė 2,8 metro. Kai kuriuose postuose, išskyrus Biržus, jis svyravo intervale nuo 1,1 (Panevėžys) iki 3,64 (Mikužiai) metrų, aukščiausias lygis buvo nuo keliolikos centimetrų (Panevėžys, Vėžaičiai) iki 2,88 m (Kyburiai) gylyje nuo žemės paviršiaus. Didžiausia lygio svyravimų daugiametė amplitudė – 3,85 m užfiksuota dugninės morenos nuogulose (Panevėžys). Čia nustatytas ir didžiausias išsisklaidymas apie daugiametį lygį (Cv = 61,4 %) (2 lentelė). Šiose nuogulose lygio svyravimų variacijos yra didelės. Tik 25 proc. nagrinėtų postų variacijas galima apibūdinti kaip mažas (Cv < 10 %), kituose 75 % postų jos vidutinės – 10 % < Cv < 20 % (25 %) ir didelės – Cv > 20 % (50 %). Didžiausia kaita pasižymi rajonai, kur gruntinis vanduo slūgso iki 3 m gylyje.

2 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio glacialinėse nuogulose parametrai, cm

Parametras Panevėžys Vėžaičiai Daubariai Kybartai Dotnuva Kyburiai Mikužiai Biržai

Vidurkis 110,4 151,3 188,5 204,9 238,4 344,0 364,0 648,1

Mediana 90,3 134,8 189,3 220,5 239,3 338,3 367,6 650,7

Moda 32,5 63,1 157,1 228,3 216,0 316,9 328,6 645,7

Standartinis nuokrypis 67,8 72,5 41,9 74,1 46,7 32,4 60,0 41,0

Aukščiau-sias lygis 20,0 11,6 101,0 20,5 104,0 288,0 194,5 503,6

Žemiausias lygis 259,9 396,4 304,4 328,3 318,8 406,6 504,4 738,9

Duomenų skaičius 1953,0 1981,0 1974,0 1997,0 2004,0 1974,0 1931,0 1981,0

Variacijos rodiklis, Cv 0,6145 0,4791 0,2223 0,3614 0,1961 0,0943 0,1648 0,0633

Cv, % 61,4 47,9 22,2 36,1 19,6 9,4 16,5 6,3

Kraštinių darinių glacialinėse nuogulose besikaupiančio gruntinio vandens vidutinis dau-giametis lygis siekia 3,65 m ir atskiruose postuose svyruoja nuo 1,84 (Aukštakalnis) iki 5,86 m (Politiškės). Maksimalių lygių reikšmės kinta intervale 0,5–4,62 m, o minimalių – 3,16–7,23 m. Giliausiai šiose nuogulose vanduo buvo nusekęs iki 7,23 m (Politiškės), o aukščiausiai pakilęs (0,53 m) Raseiniuose, kur ir daugiametė lygio svyravimų amplitudė buvo didžiausia (4,08 m), o gruntinio vandens lygio svyravimai apibūdinami didele kaita (Cv = 48,7 %) (3 lentelė). Gruntinio vandens lygio šiose nuogulose svyravimų kaitos variacijos panašios kaip ir dugninės morenos dariniuose slūgsančio vandens – 22,2 proc. postų jos mažos (Cv < 10 %), 44,4 proc. – vidutinės (10 % < Cv < 20 %) ir 33,3 proc. – didelės (Cv > 20 %).

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­

KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S

SĄLY­GO­MI­S

19

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

3 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio kraštinių darinių glacialinėse nuogulose parametrai, cm

Parametras Pryšman-čiai

Politiš-kiai

Kinde-riai

Rasei-niai

Dūkš-tas

Aukšta-kalnis

Mickū-nai

Vilkai-čiai

Šel-menta

Vidurkis 503,1 586,2 573,9 242,8 355,3 184,4 256,7 216,8 281,7

Mediana 516,6 602,75 578,6 206,2 366,4 182,75 253,6 221,3 280,1

Moda 513,5 601,3 601,6 449,6 365,4 246,8 263,3 222,4 275,8

Standartinis nuokrypis 57,9 90,9 46,6 118,1 70,3 58,4 30,0 53,6 11,3

Aukščiausias 329,7 �24 462 53,4 145,8 54,4 170,9 99,7 260,8

Žemiausias 596,8 723,2 666,2 461 499,5 324,2 323,8 315,7 307,2

Duomenų skaičius 1981 1912 1981 1974 1976 1974 2000 1966 1991

Variacijos rodik-lis, Cv 0,11 0,15 0,08 0,48 0,197 0,31 0,11 0,24 0,04

Cv, % 11,5 15,5 8,1 48,7 19,8 31,7 11,7 24,7 4,0

Limnoglacialinėse nuogulose gruntinis vanduo slūgso negiliai. Vidutinis daugiametis lygis neviršija 1,5 m, o postuose svyruoja nuo 0,41 iki 2,18 m. Nagrinėjamu laikotarpiu aukščiausiai vanduo pakilo Bobėnų poste (0,12 m), giliausiai nuseko I­šdagų (4,05 m). Šiame poste aukščiausia (3,65 m) ir daugiametė amplitudė (4 lentelė). Gruntinio vandens lygio limnoglacialinėse nuogulose svyravimai pasižymi didele kaita. Tik 22,2 proc. monitoringo postų lygio variacijos yra vidutinės (10 % < Cv < 20 %), likusiuose – didelės (Cv > 20 %).

4 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio limnoglacialinėse nuogulose parametrai, cm

Parametras Dusetos IšdagaiBobė-

naiPažėrai

Semeliš-kės

Žuvin-tas

Vertinin-kai

Aunuvė-nai

Pagė-giai

Vidurkis 116,7 120,0 121,3 128,7 40,6 143,2 132,4 180,6 217,88

Mediana 119,6 115,45 121,65 119,65 40,3 137,25 133,8 180,3 216,2

Moda 149,6 70,8 93 ��� 45,8 110,8 135,6 85,6 235,2

Standartinis nuokrypis 34,7 48,2 53,7 24,8 11,0 32,1 47,0 65,7 22,8

Aukščiau-sias lygis 27,3 40 11,5 76 10,2 70,5 40 61,6 155,9

Žemiausias lygis 187,8 404,9 225,5 205,858 76,6 244,14 231,748 298,46 264,7

Duomenų skaičius 1976 1938 1976 200� 1981 2002 1973 1917 1395

Variacijos rodiklis, Cv 0,29 0,40 0,44 0,19 0,27 0,22 0,35 0,36 0,10

Cv, % 29,8 40,2 44,3 19,3 27,1 22,5 35,5 36,4 10,5

Fliuvioglacialinių nuogulų rajonuose, kur vanduo slūgso palyginti negiliai, vidutinis dau-giametis lygis apie 2,2 m, postuose kinta nuo 1,55 iki 3,11 m. Aukščiausias gruntinio vandens lygis užfiksuotas Radviliškyje (0,51 m gylyje nuo žemės paviršiaus), o giliausiai vanduo buvo nusekęs iki 3,51 m (Lyduvėnuose). Daugiametė gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudė atskiruose postuose kinta intervalu nuo 0,95 iki 2,73 m. Lygio svyravimų kaita apie daugiametį lygį šiose nuogulose taip pat pasižymi palyginti didelėmis variacijomis ir tik viename postų Cv reikšmė mažesnė nei 10 proc. (5 lentelė). Kituose postuose duomenų išsisklaidymas apibūdinamas vidutinėmis (40 proc.) ir didelėmis (40 proc.) variacijomis.

Fliuvioglacialinėse ir eolinėse nuogulose, kur vanduo slūgso giliau kaip 6 m, vidutinis daugia-metis slūgsojimo gylis siekia 9,25 m, o postuose kinta intervalu nuo 6,59 iki 18,5 m. Aukščiausias lygis (5,53 m) nustatytas Papilės poste, žemiausias – Vaidotuose. Šiose nuogulose daugiametės

20

amplitudės kinta palyginti dideliu diapazonu – nuo keliolikos centimetrų (0,39 m) (Rykantai) iki 2,29 m (Papilė), tačiau lygio svyravimai apie daugiametį lygį yra nedideli (Cv < 10 %) (6 lentelė).

5 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio fliuvioglacialinėse nuogulose parametrai (hvid. = 220), cm

Parametrai Tauragė Lyduvėnai Balsiai Radviliškis Palapišiai Kojeliai

Vidurkis 227,2 310,7 198,9 155,4 184,2 200,3

Mediana 226,6 322,75 206,1 147,5 127,6 200,65

Moda 290,4 335,5 242,5 227,8 405,3 202,5

Standartinis nuokrypis 44,48 38,8 44,86 45,31 126,99 20,15

Aukščiausias lygis 60,7 77,6 75,5 51,3 13,8 151,8

Žemiausias lygis 299,8 351,4 281,1 237,1 414,4 246,6

Duomenų skaičius 1983 1912 1871 1975 1975 1974

Variacijos rodiklis, Cv 0,19 0,12 0,22 0,29 0,68 0,10

Cv, % 19,6 12,5 22,6 29,2 68,93 10,1

6 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens lygio fliuvioglacialinėse nuogulose parametrai (hvid. = 925), cm

Parametras Mari-jonava

Rykan-tai

Šven-čionys

VarėnaAlan-

taŠven-

tasUkmer-

gėKurk-

liaiPapi-

lėVaido-

tai

Vidurkis 766,6 755,5 961,1 757,8 921,1 1049,4 845,8 884, 8 659,0 1849,8

Mediana 767,85 756,9 961,3 757,55 924,2 1047,8 844,1 891,9 652,5 1850,5

Moda 766,1 766,2 970,4 772,4 943,6 1077,8 867,6 901,1 646,2 ���0

Standartinis nuokrypis 20,7 10,2 11,6 17,1 23,7 21,4 34,9 22,9 59,5 8,33

Aukščiau-sias lygis 711 731,7 933,3 693,6 859,6 1008,7 765,6 774,9 ��� 1825,9

Žemiausias lygis 801,9 770,7 1000,8 786 956,5 ���0 920,7 918,7 782,9 1868,9

Duomenų skaičius 1976 200� 1975 1974 1907 1849 1963 1906 1974 1869

Variacijos rodiklis, Cv 0,02 0,01 0,01 0,02 0,02 0,02 0,04 0,02 0,09 0,00

Cv, % 2,7 1,4 1,2 2,3 2,6 2,0 4,1 2,6 9,0 0,5

Nagrinėjamo laikotarpio žiemos (XI­I­–I­I­), pavasario (I­I­I­–V), vasaros (VI­–VI­I­I­) ir rudens (I­X–XI­) lygio svyravimų analizė parodė, kad lygio kaita apie vidutinį sezoninį lygį, slūgsant vandeniui negiliai (iki 7 m), skirtingais metais ir skirtingose nuogulose yra labai skirtinga. Tačiau daugelyje monitoringo postų variacijos apie vidutinį sezoninį lygį visais keturiais sezonais yra itin didelės (7 lentelė). Tam tikrais metais ir sezonais variacijos koeficientų reikšmės kinta labai plačiu diapazonu, o variacijos apibūdinamos nuo vidutinių (10 % < Cv > 20 %) iki didelių (20 % < Cv).

Aliuvinių nuogulų rajonuose gruntinio vandens lygio išsisklaidymas sezonais nėra dide-lis. Daugelyje postų (apie 70 proc.) Cv reikšmės neviršija 10 procentų. Svyravimų apie vidutinį sezoninį lygį dydžiai sezonais yra daugmaž tolygūs. Šiek tiek didesnėmis variacijos koeficientų reikšmėmis išsiskiria pavasario lygiai, tačiau ir čia variacijos nėra didelės (7 lentelė). I­šskirti vie-nus kuriuos nors metus nagrinėjamu laikotarpiu, kuriuos būtų galima apibūdinti didesniu ar mažesniu išsisklaidymu, sunku. Vienais metais variacijos didesnės vienur, kitais metais – kitur, tačiau nematyti bendrų dėsningumų.

I­š postų išsiskiria U­tena ir Buivydžiai, kur, palyginti su kitais postais, variacijos koeficientų reikšmės yra šiek tiek didesnės. Pavyzdžiui, pavasarį U­tenos poste lygių svyravimų kaita apibūdinama kaip vidutinė (10 % > Cv < 20 %), o Buivydžių poste didelėmis lygio svyravimų variacijomis pasižymi rudeninis lygis (Cv > 20 %).

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­

KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S

SĄLY­GO­MI­S

2�

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S SĄLY­GO­MI­S

7 lentelė. Sezoninė gruntinio vandens lygio kaita 2005–2010 metais

SezonasVariacijos dydžio apibūdinimas, %

Eilučių skaičius

Maža (Cv < 10) %

Vidutinė (10 < Cv < 20) %

Didelė (Cv > 20) %

Aliuvinėse nuoguloseŽiema �� 26 (74,3)* 8 (22,8) 1 (2,9)Pavasaris 4� 27 (65,9) 11 (26,8) 3 (7,3)Vasara 4� 26 (63,4) 12 (29,3) 3 (7,3)Ruduo �4 22 (64,7) 10 (29,4) 2 (5,9)

Fliuvioglacialinėse nuoguloseŽiema �� 18 (51,4) 10(28,6) 7 (20)Pavasaris 42 16 (38,1) 15 (35,7) 11 (26,2)Vasara 42 32 (76,2) 4 (9,5) 6 (14,3)Ruduo �� 20 (57,1) 10 (28,6) 5 (14,3)

Dugninės morenos glacialinėse nuoguloseŽiema 20 1 (5) 8 (40) 11 (55)Pavasaris 24 0 (-) 6 (25) 18 (75)Vasara 24 7 (29,2) 10 (41,6) 7 (29,2)Ruduo 20 4 (20) 5 (25) 11 (55)

Dugninės morenos kraštiniuose glacialiniuose dariniuoseŽiema 4� 30 (66,7) 9 (20) 6 (13,3)Pavasaris �4 36 (66,6) 7 (13) 11 (20,4)Vasara �4 42 (77,8) 11 (20,4) 1 (1,8)Ruduo 4� 40 (88,9) 3 (6,7) 2 (4,4)

Limnoglacialinėse nuoguloseŽiema 49 21 (42,8) 14 (28,6) 14 (28,6)Pavasaris �� 16 (27,6) 11 (19) 31 (53,4)Vasara �� 13 (22,4) 30 (51,7) 15 (25,9)Ruduo 4� 25 (52,1) 13 (27,1) 10 (20,8)

Fliuvioglacialinėse nuoguloseŽiema 40 40 (100)Pavasaris 46 46 (100)Vasara 4� 48 (100)Ruduo 40 40 (100)

*(27,6) – procentai nuo bendro nagrinėtų eilučių skaičiaus

Dugninės morenos glacialinėse nuogulose išsiskiria žiemos, pavasario ir rudens sezonai, ku-riems būdinga didžiausia gruntinio vandens lygio svyravimų kaita. Pavyzdžiui, žiemą Cv reikšmės apie vidutinį daugiametį šio sezono lygį svyruoja intervalu nuo 20,1 iki 54,4, pavasarį – nuo 20,4 iki 61,1, rudenį – nuo 20,4 iki 54,1 procento. Limnoglacialinėse nuogulose didžiausia lygio svyravimų kaita apie vidutinį lygį būdinga pavasariniams ir vasariniams lygiams. Pavasarį net 53,4 proc. nagrinėtų postų būdingos didelės (Cv > 20 %) lygio svyravimų variacijos, vasarą jos šiek tiek mažesnės, bet daugiau nei pusėje nagrinėtų postų (51,7 proc.) yra vidutinės (10 % < Cv < 20 %). Apibūdinant limnoglacialines nuogulas išsiskiria 2006–2007 metai, kai variacijos koeficientų reikšmės žiemą svyravo itin plačiai (nuo 4,8 iki 46,2 %) ir 2008–2009 metų žiema, kai variacijos rodiklių reikšmės dažniausiai neviršijo10 procentų.

Kraštinių glacialinių darinių paplitimo plotuose gruntinio vandens lygio svyravimai apie se-zono vidutinį lygį yra mažesni. Šiek tiek didesne kaita pasižymi žieminiai, pavasariniai ir vasariniai lygiai, tačiau tik 20 proc. nagrinėtų postų pagal Cv reikšmes lygių svyravimai yra apibūdinami vidutinėmis ir didelėmis variacijomis. Rudenį lygių išsisklaidymas palyginti nedidelis ir pagal Cv reikšmes beveik 90 proc. analizuotų postų patenka į mažų variacijų intervalą (Cv < 10 %).

22

GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­

KAI­TA SI­E­JANT SU­ ME­TE­O­RO­LO­GI­NĖMI­S

SĄLY­GO­MI­S

E­sant dideliam aeracijos zonos storiui (> 6 m), lygio svyravimų kaita apie sezonų vidurkius yra maža (Cv < 10 %). Nepriklausomai nuo gruntinį vandenį kaupiančių nuogulų litologijos (smėlis ar priesmėlis) variacijos koeficiento reikšmės dažniausiai nesiekia 1 procento. Lygio svyravimai čia vyksta pagal „nepriklausomo režimo“ dėsningumus ir gali būti aprašomi analitiniais metodais. Meteorologinės sąlygos, jų kaita neturi tiesioginės įtakos sezoniniam lygio režimui.

Glacialinėse ir limnoglacialinėse nuogulose, kur sezonais gruntinio vandens lygio svyravimai apie vidutinius lygius pasižymi didelėmis variacijomis, kai kuriuose postuose nustatyta pakanka-mai reikšminga tiesinė variacijos koeficiento priklausomybė nuo nagrinėjamo sezono kritulių kiekio (R2 = 0,7). Tačiau šis ryšys būdingas tik nedaugeliui postų. Vidutinės oro temperatūros poveikis gruntinio vandens lygio svyravimų išsisklaidymo laipsniui sezonais dar menkesnis, nes lygio režimui turi įtakos daug didesnis kompleksas veiksnių. Detalesnėms išvadoms pateikti reikia ilgesnio kompleksinių stebėjimų (lygio ir meteorologinių sąlygų) laikotarpio.

Tačiau jau ši analizė rodo, kad glaudžiausiais ryšiais su meteorologinėmis sąlygomis grun-tinis vanduo yra susijęs ten, kur kvartero paviršių sudaro limnoglacialinės nuogulos ir dugninės morenos dariniai (molingos nuogulos). O­ giliai slūgsančio gruntinio vandens lygio režimui tie-sioginio meteorologinių sąlygų poveikio nėra.

Vertinant pastarųjų dešimties metų lygio režimą, galima teigti, kad grįžtama prie įprastų vidinių sezoninių lygio svyravimų dėsningumų. Aukščiausi metų lygiai per paskutiniuosius penkerius metus buvo pavasarį, dažniausiai kovą–balandį, o minimalūs – rugsėjį–spalį (2 prie-das). Nors 2009 metų metiniai lygiai pasižymėjo išskirtinai žemomis reikšmėmis ir dažnai buvo patys žemiausi per visą stebėjimų laikotarpį, 2010 metais gruntinio vandens paviršius didesnėje šalies dalyje buvo gerokai aukščiau daugiamečio lygio, todėl galima teigti, kad ilgamečių lygių svyravimų fone jau ryškėja lygio kilimo tendencija. Tačiau pakitus meteorologinėms sąlygoms, ji gali pasikeisti. Todėl tvirtinti, kad daugiamečių lygio svyravimų režimas perėjo į jo paviršiaus kilimo fazę, dar ankstoka.

Papildoma informacija:

�. Arustienė J. (proj. vad.), Kriukaitė J. Klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams įvertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2011. – 48 p. + CD: 24 pav. – (LGT fondas; Nr. 14819).

2. Giedraitienė J. (ats. vykd.), Kriukaitė J., Karmazinas B. Klimato pokyčių įtaka požeminio vandens išteklių formavimuisi / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2003. – 110 p. + CD: 16 pav. – (LGT fondas; Nr. 6518).

�. Lietuvos klimatas: monografija / Galvonaitė A., Misiūnienė M., Valiukas D., Buitkuvienė M. – Vilnius, 2007. – 207 p.: iliustr.

2�

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S TE­RMI­NI­S LAU­KAS

J. Giedraitienė, P. Putys, Lietuvos geologijos tarnyba

Vienas iš alternatyvių energijos šaltinių yra geoterminė energija, kuri sudaro tik nedidelę sunau-dojamos energijos balanso dalį. Pavyzdžiui, pasaulyje 2007 metais pirminės energijos balanso sunaudojamos geoterminės energijos dalis tesudarė 0,4 proc., atsinaujinančių energijos išteklių balanso – 3,3 procento. Žemės gelmių šilumą naudojančios elektrinės pagamina tik apie 0,3 proc. visose pasaulio elektrinėse pagamintos elektros energijos.

Lietuvai geoterminė energija yra svarbi kaip švarus atsinaujinantis ir nuolatinis energijos šaltinis. I­ki šiol atlikti tyrimai leido suformuluoti pagrindinius giliųjų geoterminių telkinių paieškos strategijos principus Lietuvoje. Surinkta daug vertingos geologinės ir geofizinės informacijos, at-liktas geoterminis modeliavimas (temperatūrų pasiskirstymas kristaliniame pamate) ir įvertintas visos šalies geoterminis potencialas. Neblogai ištirti giluminės geoterminės energijos ištekliai lėmė, kad Lietuvoje šiuo metu jau veikia Klaipėdos centralizuota geoterminė parodomoji šilumos jėgainė, tiekianti šilumą miestui.

Apie lengviausiai vartotojams pasiekiamą žemos temperatūros, arba sekliąją, geoterminę energiją, glūdinčią gylyje iki 100 metrų, tokių apibendrinančių duomenų nėra, nors, apytikriais skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra per 1000 veikiančių objektų, naudojančių šią geoterminės energijos rūšį karšto vandens bei gyvenamųjų namų, visuomeninių kultūros paveldo pastatų, viešbučių šildymui. Todėl apibendrintos žinios apie tokių temperatūrų pasiskirstymą šalies teri-torijoje, jų kaitą yra labai reikalingos.

Siekiant užpildyti šią spragą, 2010 metais tarp LGT Hidrogeologijos skyriui patvirtintų projektų ir užduočių buvo numatytas projektas, kurio tikslas – parengti žemos temperatūros požeminio vandens naudojimo šiluminei energijai išgauti galimybių studiją. Įgyvendinant šį projektą bus surinkta ir apibendrinta įvairiose ataskaitose išsibarsčiusi informacija apie vykdytus žemos temperatūros tyrimus, įskaitmeninti ankstesnių matavimų duomenys, sudarytas apžvalginių žemėlapių komplektas.

Pirmasis vandeningasis horizontas, kurio temperatūrą galima panaudoti šiluminei energijai išgauti, yra gruntinio vandens horizontas. Sukaupta nemažai stebėjimo duomenų apie gruntinio vandens terminį režimą. Pasikeitus požeminio vandens lygio matavimų metodikai 2005 metais ir įdiegus elektroninius duomenų kaupiklius, gruntinio vandens temperatūra matuojama kiekvieną dieną kartu su požeminio vandens lygiu 59-iuose nacionalinio monitoringo tinklo gręžiniuose kiekvieną dieną tuo pačiu metu 12 valandą.

Šiame skyriuje pateikiami bendri šių matavimų duomenys, jais remiantis sudarytas apžvalginis gruntinio vandens paviršiaus temperatūros žemėlapis, trumpa jo sudarymo metodika.

Gruntinio vandens terminį lauką lemia virš jo esančių sluoksnių Saulės spinduliuotės sukaupta šiluma, iš dirvožemio paviršiaus į gilesnius sluoksnius sklindanti dėl uolienų šilumos laidumo, kuris priklauso nuo jų purumo, drėgnumo, mechaninės ir cheminės sudėties. Be to, gruntinio vandens terminiam režimui turi įtakos ir vietinės gruntinio vandens slūgsojimo sąlygos, aeracijos zonos ir vandenį kaupiančių uolienų litologija, jo slūgsojimo gylis, žemės paviršiaus paklotė. Todėl grun-tinio vandens temperatūra šalies teritorijoje kinta palyginti plačiu intervalu. Pavyzdžiui, vidutinė 2005–2010 metų vandens temperatūra kito nuo 6,56 iki 9,59 oC, minimali – nuo 3,13 iki 7,62 oC, o maksimali – nuo 6,93 iki 18,09 oC. Vidutinė žemiausia mėnesio temperatūra (4,64–4,95 oC) gruntini-ame vandenyje buvo vasario–gegužės mėnesiais, o aukščiausia – liepą–rugsėjį (13,44–15,22 oC).

Pagrindiniai pastarųjų dvejų metų požeminio vandens temperatūros režimo parametrai pateikti 2 priede, o 2005–2010 metų gruntinio vandens temperatūros statistiniai parametrai – 1 lentelėje.

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S TE­RMI­NI­S LAU­KAS

24

1 lentelė. Statistiniai gruntinio vandens temperatūros parametrai

Postas Vidurkis Mediana Moda S T min T max N Cv Cv, %

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis iki 2 m

Semeliškės 8,23 8,1 7,71 0,73 6,93 9,7 1981 0,088 8,8Birštonas 6,93 6,87 5,87 1,19 4,46 8,9 1959 0,171 17,1Aukštakalnis 7,13 7,07 5,83 1,24 4,67 9,24 1974 0,174 17,4I­šdagai 8,38 8,25 6,91 1,48 5,39 20,21 1938 0,176 17,6Nida 9,56 9,49 7,81 1,81 6,16 12,64 1969 0,189 18,9Mickūnai 7,25 7,15 9,13 1,38 4,57 9,59 2000 0,190 19,0U­tena 7,89 7,64 6,61 1,51 5,14 10,45 1976 0,191 19,1Aunuvėnai 8,20 8,19 7,15 1,69 4,99 11,08 ��22 0,206 20,6Pažėrai 7,71 7,55 10,09 1,60 4,74 10,49 200� 0,208 20,8Puvočiai 7,79 7,63 6,05 1,71 4,91 10,91 1973 0,220 22,0Žuvintas 7,78 7,66 6,05 1,76 4,42 10,88 2002 0,226 22,6Vežaičiai 7,89 7,74 6,41 1,85 4,25 11,01 1981 0,235 23,5Buivydžiai 7,31 7,16 9,95 1,80 4,07 10,37 1611 0,247 24,7Panevėžys 8,36 8,16 11,07 2,26 4,46 12,23 1981 0,271 27,1Radviliškis 8,32 8,08 4,89 2,27 4,69 12,18 1974 0,272 27,2Dusetos 7,29 7,05 5,39 2,05 3,93 11,18 1976 0,281 28,1Vertininkai 7,29 7,08 5,01 2,10 4,14 11,17 1973 0,289 28,9Bobėnai 7,22 6,825 4,73 2,24 3,95 �� 1976 0,311 31,1

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis intervale 2–5 m

Papilė 8,15 8,13 8,69 0,33 7,41 8,75 1974 0,041 4,1Pryšmančiai 8,42 8,4 8,11 0,50 7,37 9,35 1981 0,060 6,0Laukuva 7,50 7,45 7,19 0,53 6,53 9,1 1969 0,071 7,1Kyburiai 7,65 7,65 7,55 0,59 6,48 8,64 1974 0,077 7,7Gribašė 7,48 7,44 6,83 0,65 6,12 8,68 1890 0,087 8,7Semeliškės 8,23 8,10 7,71 0,73 6,93 9,7 1981 0,088 8,8Dūkštas 7,90 7,74 7,39 0,72 6,6 9,29 1976 0,092 9,2Kinderiai 7,51 7,49 8,47 0,75 6,17 8,75 1981 0,100 10,0Margiai 6,98 6,91 7,85 0,81 5,17 8,38 1890 0,117 11,7Politiškės 7,71 7,705 6,67 0,94 6,07 9,29 1912 0,122 12,2Mikužiai 8,07 7,97 9,45 1,00 6,31 9,88 1931 0,124 12,4Leckava 7,65 7,56 7,01 0,96 5,75 11,41 1974 0,126 12,6Šelmenta 8,53 8,35 9,95 1,07 6,52 10,39 1995 0,126 12,6Kintai 7,83 7,83 8,85 1,00 5,96 9,74 1994 0,128 12,8Daubariai 7,55 7,45 9,33 1,26 5,23 18,04 1974 0,166 16,6Biržai 7,84 7,77 9,46 1,32 5,58 10,06 1981 0,168 16,8Aukštakalnis 7,13 7,07 5,83 1,24 4,67 9,24 1974 0,174 17,4I­šdagai 8,38 8,25 6,91 1,48 5,39 20,21 1938 0,176 17,6Dotnuva 8,45 8,31 6,85 1,52 5,87 10,97 1947 0,180 18,0Kybartai 8,39 8,28 6,85 1,54 5,34 11,03 1997 0,183 18,3Vilkaičiai 8,52 8,32 10,89 1,58 5,77 11,35 1965 0,185 18,5Mickūnai 7,25 7,15 9,13 1,38 4,57 9,59 2000 0,190 19,0Jusiai 6,79 6,69 8,75 1,34 4,29 8,92 1975 0,198 19,8Raseiniai 8,14 7,93 10,41 1,63 5,05 11,23 1974 0,200 20,0Aunuvėnai 8,20 8,19 7,15 1,69 4,99 11,08 ��22 0,206 20,6Pažėrai 7,71 7,55 10,09 1,60 4,74 10,49 200� 0,208 20,8Tauragė 7,94 7,81 5,61 1,69 4,53 10,76 1995 0,213 21,3Vilkmedžiai 7,56 7,54 5,69 1,71 4,12 11,02 1930 0,226 22,6

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S

TE­RMI­NI­S LAU­KAS

2�

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S TE­RMI­NI­S LAU­KAS

Postas Vidurkis Mediana Moda S T min T max N Cv Cv, %

Žuvintas 7,78 7,66 6,05 1,76 4,42 10,88 2002 0,226 22,6

Panevėžys 8,36 8,16 11,07 2,26 4,46 12,23 1981 0,271 27,1

Dusetos 7,29 7,05 5,39 2,05 3,93 11,18 1976 0,281 28,1

Vertininkai 7,29 7,08 5,01 2,10 4,14 11,17 1973 0,289 28,9

Lyduvėnai 6,92 6,98 9,39 2,05 3,13 11,65 1974 0,296 29,6

Bobėnai 7,22 6,83 4,73 2,24 3,95 �� 1976 0,311 31,1

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis > 7 m

Vaidotai 6,807111 6,81 6,91 0,08 6,64 7,06 1869 0,012 1,2Šventas 6,598572 6,62 6,63 0,13 6,23 6,97 1849 0,020 2,0Kurkliai 7,632141 7,65 7,69 0,24 7,08 8,06 1906 0,031 3,1Alanta 7,432255 7,44 7,33 0,24 4,61 7,82 1907 0,032 3,2U­kmergė 7,709434 7,71 7,59 0,26 7,15 8,17 1962 0,034 3,4Rykantai 7,781838 7,79 7,91 0,27 7,18 8,28 2002 0,035 3,5Varėna, MS 8,180344 8,185 8,61 0,29 7,57 8,67 1974 0,035 3,5Švenčionys 7,963663 7,95 7,87 0,29 7,32 8,47 1974 0,036 3,6Karajimiškis 6,573375 6,62 6,59 0,32 5,01 7,02 1979 0,049 4,9Varėna 7,765659 7,77 8,33 0,39 6,96 8,79 1974 0,050 5,0I­ciūnai 7,526731 7,47 7,19 0,44 6,7 8,29 1979 0,059 5,9Marijonava 7,27753 7,32 7,09 0,50 3,87 8,28 1976 0,069 6,9

S – standartinis nuokrypis; N – imties narių skaičius; Cv – variacijos koeficientas

Gruntinio vandens terminio lauko kartografavimo metodika. Žemėlapiui sudaryti pa-naudota terminio lauko kartografavimo metodika, pasiūlyta N. M. Frolovo 1961 metais (Фролов, 1976). Ji remiasi tuo, kad požeminio vandens temperatūros pokyčiai (kaip ir oro temperatūros) priklauso ne tik nuo regioninio klimato zoniškumo, kurį apibūdina geografinė platuma ir kli-mato kontinentiškumas, bet ir nuo matavimo taško žiočių absoliučiojo aukščio. Tiriamojo ploto geografinės platumos skirtumai nėra dideli (ypač tai sakytina apie Lietuvos teritoriją), todėl, nagrinėjant lokalųjį temperatūros pasiskirstymą, žemės paviršiaus absoliutusis aukštis yra netgi svarbesnis veiksnys.

Ši metodika, kuri naudojama temperatūrai tam tikrame gylyje skaičiuoti, pritaikyta gruntinio vandens paviršiaus temperatūrai nustatyti. Lietuvos teritorijos mastu gruntinio vandens slūgsojimo gylio svyravimai, palyginti su absoliučiojo aukščio svyravimais, daugeliu atvejų yra gerokai mažesni – beveik visada gylis yra mažiau kaip 10 metrų, todėl geoterminis gradientas yra nereikšmingas.

Temperatūrai visame tiriamajame plote apskaičiuoti pirmiausia nustatomi temperatūros pokyčiai regioniniu mastu neatsižvelgiant į absoliutųjį aukštį. Darant prielaidą, kad hipsogeoterminis gradien-tas sutampa su aeroterminiu ir daugumai regionų yra lygus 0,6 oC/100 m (paklaida – 0,1 oC), faktinė gruntinio vandens temperatūra perskaičiuojama į hipotetinę jūros lygyje, kuri interpoliacijos būdu nustatoma viso tiriamojo ploto (1 pav.). Toliau temperatūros izotermų ir izohipsių susikirtimo taškuose reikšmės yra perskaičiuojamos į reikšmes, atitinkančias taško absoliutųjį aukštį. Šios temperatūros naudojamos gruntinio vandens izotermoms sudaryti visame tiriamajame plote.

Tačiau pasitelkus GI­S programinę įrangą, interpoliacinę temperatūrą galima apskaičiuoti naudojant ne izolinijų susikirtimo taškus, o rastrinį žemės paviršiaus reljefo modelį, sudarytą iš 100 m žingsnio gardelių, kiekvienai iš kurių nustatytas absoliutusis aukštis. Toliau, naudojant tarpinį – „Voronoi“ metodu generuotų vektorinių gardelių – sluoksnį, informacija perkeliama iš žemės paviršiaus reljefo reikšmių sluoksnio į hipotetinių temperatūrų sluoksnį. Pagal atitinkamą formulę (Фролов, 1976) kiekvienai gardelei apskaičiuojamos temperatūros reikšmės, atitinkančios taško absoliutųjį aukštį. Paskutinis žingsnis – izotermų sudarymas, kuriam pasirenkamas opti-malus – 0,5 oC intervalas.

26

1 pav. Hipotetinė gruntinio vandens paviršiaus temperatūra jūros lygyje

Gruntinio vandens paviršiaus temperatūros pasiskirstymo dėsningumai Lietuvos teri-torijoje. Nagrinėjamo laikotarpio vidutinė daugiametė temperatūra, kai slūgsojimo gylis iki 2 m, kinta nuo 6,93 oC (Birštonas) iki 9,56 oC (Nida). Analizė rodo, kad temperatūros išsisklaidymo laipsnis daugiametės temperatūros atžvilgiu 39 proc. analizuotų postų yra vidutinis (Cv < 20 %) ir 61 proc. – didelis (Cv > 20 %) (1 lentelė).

Slūgsant vandens paviršiui intervale 2–5 m temperatūros režimo savybės nedaug skiriasi nuo prieš tai pateiktų, nors „jaučiamas“ nedidelis poslinkis žemesnių temperatūrų link. Daugiametė temperatūra postuose kinta nuo 6,79 oC (Jusiai) iki 8,53 C (Šelmenta), o variacijos čia taip pat mažesnės: 70 proc. stebėjimų atvejų jos yra vidutinės arba mažos (Cv < 20 %) ir tik 30 proc. atvejų – didelės (Cv > 20 %).

Stebėjimo taškams, esantiems giliau kaip 7 m, temperatūra svyruoja nuo 6,57 oC (Karajimiškis) iki 8,18 oC (Varėna), tai vėlgi rodo nedidelį vidutinės temperatūros pažemėjimą giliau slūgsančiame vandenyje. Variacijos koeficientai čia išimtinai maži – visuose postuose Cv < 10 %.

Visi minėti duomenys akivaizdžiai rodo, kad, gruntiniam vandeniui slūgsant didesniame gy-lyje, sezoninių oro temperatūros svyravimų įtaka požeminio vandens temperatūros svyravimams yra mažesnė, nors vidutinis temperatūros pažemėjimas iki 10 m gylio nėra toks akivaizdus.

Apžvelgiant gruntinio vandens paviršiaus vidutinės daugiametės temperatūros pasiskirstymą visame Lietuvos plote (2 pav.), nesunku pastebėti tam tikrą temperatūros trendą: temperatūra dėsningai didėja vakarų–pietvakarių kryptimi ir didžiausias reikšmes pasiekia Nidos ir Pagėgių postuose. Sugretinus gruntinio vandens paviršiaus temperatūros ir vidutinės metinės oro temperatūros klimato normos žemėlapius (2, 3 pav.), lengva pastebėti tą pačią temperatūros pokyčio tendenciją. Taigi vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gruntinio vandens temperatūrą, yra aeroterminis laukas. Tiesa, gruntinio vandens temperatūros žemėlapyje 7,5 oC izotermą atitinka maždaug 6,0 oC izoterma vidutinės metinės oro temperatūros žemėlapyje. Tačiau turint omenyje, kad vidutinės metinės oro temperatūros matavimai atlikti 1961–1990 metais, reikia įvesti pataisą praėjusiam dešimtmečiui, kurio vidutinė oro temperatūra buvo 1,0–1,3 oC aukštesnė nei minėtuoju laikotarpiu (4 pav.). I­šryškėja akivaizdi gruntinio vandens ir oro vidutinės daugiametės temperatūros priklausomybė. Be to, konstatuojama, kad vidutinė gruntinio vandens temperatūra, kaip ir dirvožemio, yra šiek tiek aukštesnė už oro temperatūrą.

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S

TE­RMI­NI­S LAU­KAS

27

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S TE­RMI­NI­S LAU­KAS

2 pav. Gruntinio vandens paviršiaus daugiametė temperatūra (oC) Lietuvoje (2005–2010 m.)

Lokaliai gruntinio vandens terminio lauko variaciją, kaip jau minėta, lemia žemės paviršiaus absoliutusis aukštis matavimo taške, tai ir matoma žemėlapyje. Santykinai aukštesnė temperatūra būna pažemėjimuose – ypač upių slėniuose, žemesnė – Žemaičių aukštumos srityje. Žemesnę temperatūrą Rytų Lietuvoje taip pat lemia aukštesnis reljefas.

3 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje. Klimato norma, 1961–1990 m.(Šaltinis: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php).

2�

LI­E­TU­VO­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS PAVI­RŠI­AU­S

TE­RMI­NI­S LAU­KAS

4 pav. Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778–2010 m.

(Šaltinis: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php).

Neigiamos temperatūros anomalijos būdingos miško vietovėms (ypač Birštono poste). Tai, matyt, susiję su mažesne insoliacija, kurią savo ruožtu lemia medžių lajos paunksmė ir vėliau tirpstanti sniego danga pavasarį.

Pateiktame žemėlapyje (2 pav.) matomi bendriausi temperatūros pasiskirstymo gruntiniame vandenyje dėsningumai ir yra pirmas žingsnis, kuriuo siekiama užpildyti žinių apie paviršinių žemės sluoksnių terminį lauką spragas.

Nors laikoma, kad sekliosios geotermijos vystymuisi gruntinis vanduo dėl palyginti nedidelio slūgsojimo gylio ir didelių temperatūros sezoninių svyravimų nėra parankus šilumai surinkti, o sekliosios geotermijos įrenginiai dažniausiai orientuojami į giliau slūgsančius spūdinius vandeninguosius horizontus, kur vandens temperatūra yra pastovi (7–9 oC) (Baronas, Čepulis, 2009), tikimės, kad ši informacija bus naudinga firmoms, besiverčiančioms geoterminio šildymo sistemų įrengimu, renkantis alternatyvius energijos šaltinius ir šildymo būdus.

Papildoma informacija:

�. Baronas G., Čepulis V. Seklioji geotermija – panaudojimo Lietuvoje ypatumai = Shallow Geothermy – Application Peculiarities in Lithuania // Geologijos akiračiai. – 2009. – Nr. 3–4. – P. 27–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 33.

2. Фролов Н. М. Гидрогеотермия. – Москва: Недра, 1976. – с. 95–100.

29

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Pagrindinis požeminio vandens cheminės būklės monitoringo, vykdyto pagal 2005–2010 metų programą, tikslas buvo įvertinti taikomų aplinkosauginių priemonių taršai mažinti efektyvumą ir gauti duomenų, kurie padėtų priimti sprendimus, siekiant iki 2015 metų pasiekti gerą požeminio vandens telkinių būklę.

Pagal cheminės sudėties formavimosi sąlygas ir antropogeninį poveikį Lietuvos sąlygomis išsiskiria gruntinis ir spūdiniai vandeningieji sluoksniai. Jų cheminei sudėčiai, kokybei ir kaitai vertinti taikomi skirtingi Lietuvos teritorijos rajonavimo principai. Gruntinio vandens cheminę būklę ir jos kaitą patogu vertinti I­I­ eilės upių baseinuose. Toliau tekste patogumo dėlei jie vadinami upių baseinais. O­ spūdiniai vandeningieji sluoksniai, svarbūs požeminio vandens gavybai, pagal balansines hidrodinamines sistemas buvo priskirti požeminio vandens baseinams. Jie yra pagrindiniai požeminio vandens išteklių „valdymo“ vienetai, kuriuose vertinama cheminė būklė ir jos kaita.

Gruntinis vanduo, nors yra ne tik prastai apsaugotas nuo paviršinės taršos, bet ir jautrus klimato pokyčiams, vis dar yra naudojamas gerti kaimo vietovėse, o regioninėse mitybos srityse perteka į gilesnius sluoksnius. Gruntinis vanduo taip pat formuoja nuo kelių iki keliasdešimties procentų upių nuotėkio, atsižvelgiant į hidrologines ir hidrogeologines sąlygas. Gruntinio vandens cheminė sudėtis ir jo kokybė labiausiai priklauso nuo nuogulų, kuriose jis yra susikaupęs, lito-logijos, vandens slūgsojimo gylio ir antropogeninės apkrovos (žemėnaudos) intensyvumo. Kaip skiriasi gruntinio vandens sudėtis ir kokybė atskiruose upių baseinuose, apibendrinama remiantis 2005–2010 metų stebėjimų duomenimis (1 lentelė). Didžiausios bendrosios mineralizacijos reikšmės būdingos Šiaurės Lietuvos karstinio regiono upių baseinams (Nemunėlio, Lielupės, Mūšos) bei upių baseinams, kuriuose vyrauja molingos nuogulos (Nevėžio, Nemuno mažųjų intakų gruntiniam vandeniui). Pirmu atveju bendrąją mineralizaciją vandenyje didina sulfato jonai, patenkantys iš gipsingų nuogulų, antruoju – hidrokarbonatai ir kalcis, kurie patenka į iš molingų nuogulų dėl santykinai lėtos vandens filtracijos per jas.

O­rganine medžiaga natūraliai praturtintas pelkių ir durpingų nuogulų gruntinis vanduo, todėl netiesioginių organinės medžiagos rodiklių – permanganato ir bichromato skaičiaus didžiausios reikšmės būdingos upių baseinų, kuriuose gausu pelkių ir užliejamų pievų, grunti-niam vandeniui. Tačiau apskritai, net ir išsklaidytos taršos sąlygomis, permanganato skaičiaus reikšmės yra nedidelės, nesiekia 5 mg/l O­2. E­sant didesnį organinės medžiagos, tiek natūralios, tiek susidariusios dėl netiesioginės taršos, kiekį rodo bichromato skaičiaus reikšmės – vyraujanti reikšmė gruntiniame vandenyje didesnė nei 10 mg/l O­2 būdinga beveik pusei upių baseinų. Didelis bichromato ir permanganato skaičių (PS) santykis (> 3) leidžia teigti, kad gruntiniame vandenyje vyrauja sunkiai oksiduojama organinė medžiaga ir yra pastovūs jos šaltiniai.

Azoto junginių koncentraciją gruntiniame vandenyje lemia antropogeninės apkrovos in-tensyvumas. Natūraliomis sąlygomis nitratų koncentracija siekia iki kelių miligramų litre, o koncentracija, viršijanti kelias dešimtis mg/l, daugeliu atvejų yra neabejotinas taršos požymis. Labiausiai vidutinę nitratų koncentraciją kai kurių upių baseinų gruntiniame vandenyje didina į stebėjimų tinklą patekusios urbanizuotos teritorijos ir intensyviai naudojamos dirbamos žemės. Vertinant pagal turimus faktinius valstybinio monitoringo duomenis, didžiausia vidutinė nitratų koncentracija yra Mūšos, Žeimenos ir Merkio baseinuose (20–30 mg/l), kiek mažesnės (10–20 mg/l) Neries, Šventosios ir Ventos. O­ visai maža vidutinė nitratų koncentracija būdinga Dauguvos ir kiek netikėtai Nemuno mažųjų intakų, Jūros upės baseinų gruntiniam vandeniui (1A pav.).

Aktyvios vandens apykaitos zonos spūdinių vandeningųjų sluoksnių cheminė sudėtis for-muojasi veikiama daugelio įvairių veiksnių ir procesų, tačiau pagrindiniai yra hidrodinaminiai, litologiniai ir geocheminiai veiksniai. Atmosferos kritulių ir paviršinio vandens prietaką į giles-nius sluoksnius reguliuoja mitybos zonos, dengiančių uolienų storis ir pralaidumas. Pagal šiuos požymius balansinėse hidrodinaminėse sistemose išsiskiriamos skirtingo „uždarumo zonos“ – nuo

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

�0

1 le

ntel

ė. G

runt

inio

van

dens

vyr

auja

nti c

hem

inė

sudė

tis II

eilė

s up

ių b

asei

nuos

e

Upė

s ba

sein

o pa

vadi

nim

asReikšmė

SLBK

PSBS

Cl

SO4

HC

O3

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4Sr

Dau

guvo

s in

taka

i

25%

471,

15,

02,

244,

25,

210

,628

4,7

0,06

4,23

2,07

63,5

14,5

0,03

0,06

vid

465,

85,

63,

266,

96,

429

,931

5,4

0,65

13,9

33,

1671

,322

,90,

130,

1475

%56

2,5

7,3

3,95

8,5

8,3

17,5

418,

81,

2918

,61

4,07

92,9

32,1

0,14

0,21

Liel

upės

in

taka

i, N

emun

ėlis

25%

820,

2�0

2,48

5,9

46,9

150,

830

9,6

10,8

215

,59

2,61

129,

831

,20,

030,

17vi

d��

4416

2,90

9,7

56,2

432,

536

4,0

18,6

823

,26

3,25

246

43,7

0,03

0,91

75%

1461

203,

12�2

74,2

631,

639

6,0

27,8

931

,50

3,90

318,

550

,50,

031,

33

Mūš

a25

%75

1,7

9,6

1,95

6,8

10,6

59,4

498,

78,

0810

,25

1,78

130,

237

,90,

040,

10vi

d79

6,0

10,1

2,20

��15

,469

,450

0,8

30,6

010

,44

2,22

138,

138

,60,

280,

1275

%83

4,4

10,4

2,39

��17

,985

,950

3,2

45,6

910

,55

2,59

146,

639

,50,

400,

14

Min

ija25

%30

3,9

3,9

1,85

4,5

5,9

12,9

180,

00,

383,

931,

3162

,87,

90,

030,

07vi

d34

9,5

4,4

2,55

6,3

7,3

19,8

235,

07,

617,

593,

0771

,89,

40,

030,

0975

%37

2,4

4,6

2,62

6,0

8,7

27,1

276,

511

,82

9,88

2,30

79,1

8,9

0,04

0,09

Šven

toji

25%

438,

15,

41,

754,

26,

122

,530

1,8

0,50

7,90

1,67

72,2

22,5

0,03

0,06

vid

520,

828

,62,

715,

811

,630

,733

9,9

14,5

010

,15

2,21

85,5

25,3

0,13

0,10

75%

585,

07,

33,

446,

417

,439

,538

8,6

26,8

312

,35

2,75

98,1

29,4

0,04

0,11

Nev

ėžis

25%

430,

66,

52,

888,

020

,828

,032

6,8

0,73

16,3

51,

7081

,528

,70,

040,

13vi

d74

2,0

9,7

2,88

�443

,093

,344

6,4

8,57

19,4

13,

8111

8,7

44,3

0,06

0,17

75%

961,

711

,13,

27��

53,4

73,1

540,

020

,10

24,6

86,

2214

4,3

54,4

0,06

0,22

Dub

ysa

25%

546,

66,

71,

996,

610

,640

,234

7,6

1,43

6,61

1,86

94,9

19,3

0,02

0,08

vid

563,

06,

92,

326,

814

,545

,535

9,0

2,73

9,45

2,42

102,

321

,00,

030,

0875

%58

3,0

7,2

2,50

7,0

17,3

49,5

377,

43,

2211

,93

2,97

107,

522

,50,

040,

09

Jūra

25%

421,

45,

52,

085,

83,

617

,730

8,5

0,49

6,88

3,22

90,9

11,5

0,04

0,11

vid

556,

06,

52,

688,

055

,220

,633

9,2

1,97

28,0

44,

6410

5,13

,80,

110,

1675

%57

6,8

6,9

3,21

9,3

62,1

22,8

360,

32,

0733

,73

6,40

105,

817

,00,

150,

19

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

��

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

Upė

s ba

sein

o pa

vadi

nim

as

Reikšmė

SLBK

PSBS

Cl

SO4

HC

O3

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4Sr

Žeim

ena

25%

385,

44,

82,

827,

94,

713

,622

9,8

0,28

3,55

0,98

65,8

14,8

0,03

0,05

vid

448,

95,

53,

98��

11,5

21,2

282,

229

,52

10,1

83,

7076

,220

,00,

060,

0675

%55

3,0

6,7

5,19

1615

,526

,634

2,6

44,1

513

,69

5,09

90,9

25,9

0,08

0,08

Šešu

pė25

%55

7,5

6,9

2,07

5,8

13,2

27,0

325,

30,

546,

172,

0110

1,3

18,4

0,03

0,09

vid

607,

57,

53,

038,

527

,743

,838

7,5

6,11

13,9

83,

9510

6,8

26,4

0,27

0,31

75%

711,

68,

93,

67�0

31,8

66,5

459,

27,

8021

,70

4,21

124,

331

,30,

380,

43

Mer

kys

25%

333,

83,

71,

656,

15,

218

,119

2,8

0,50

7,08

1,30

59,2

10,5

0,03

0,04

vid

364,

64,

34,

43��

16,6

23,1

209,

217

,50

12,5

23,

0665

,811

,40,

160,

0775

%40

7,4

4,8

3,19

�027

,131

,023

1,4

33,7

618

,08

3,09

72,8

12,2

0,30

0,09

Ner

is25

%41

5,8

5,5

1,89

4,2

8,7

16,1

242,

62,

804,

451,

5872

,518

,10,

040,

06vi

d46

0,7

5,8

3,44

��19

,331

,028

0,4

17,8

59,

471,

9880

,620

,10,

240,

2075

%57

7,7

6,2

3,03

8,4

31,9

38,5

302,

727

,27

13,1

42,

2789

,220

,40,

290,

07

Nem

uno

maž

ieji

inta

kai

25%

437,

25,

31,

516,

88,

121

,028

2,9

0,45

7,70

2,24

82,8

13,2

0,06

0,09

vid

684,

47,

16,

3320

35,9

62,9

372,

21,

7527

,66

13,0

710

6,9

20,3

1,52

0,17

75%

934,

48,

55,

09��

52,6

53,4

453,

81,

0839

,96

6,05

119,

423

,80,

510,

23

Kur

šių

mar

ios

25%

234,

43,

12,

166,

317

,812

,014

3,8

0,35

13,1

51,

2045

,66,

70,

080,

09vi

d38

0,5

3,8

3,53

�434

,215

,722

1,9

0,92

23,0

29,

3756

,811

,51,

430,

1275

%47

9,0

4,9

3,20

2436

,517

,731

0,0

0,72

29,8

917

,79

68,4

17,8

2,58

0,13

Baltij

os jū

ros

maž

ieji

inta

kai

25%

280,

73,

21,

545,

519

,932

,314

4,3

1,84

10,6

08,

3348

,38,

80,

160,

09vi

d46

9,0

5,4

4,65

��24

,943

,527

0,7

6,52

16,3

310

,75

79,4

16,0

0,94

0,17

75%

581,

06,

86,

252�

27,8

49,2

353,

99,

3119

,85

14,9

710

1,6

19,9

1,36

0,23

Vent

os in

taka

i25

%49

7,4

6,5

1,26

3,2

10,2

21,1

304,

93,

565,

831,

7991

,623

,30,

030,

08vi

d55

3,8

6,9

1,78

5,5

21,3

36,3

346,

116

,27

12,0

65,

3292

,126

,10,

030,

1375

%69

9,2

9,0

2,33

6,4

31,9

42,5

466,

919

,34

12,3

32,

4710

4,8

37,8

0,03

0,16

�2

2 le

ntel

ė. S

pūdi

nio

vand

ens

chem

inė

sudė

tis p

ožem

inio

van

dens

bas

einu

ose

PVB

SLBK

PSC

lSO

4H

CO

3N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

Sr

Vir

šutin

io–

vidu

rini

o de

vono

454,

05,

12,

35,

48,

630

90,

1812

,01,

959

,021

,70,

080,

05

523,

75,

83,

116

,328

,3��

�0,

8122

,33,

571

,027

,52,

040,

23

608,

76,

73,

323

,842

,839

91,

3828

,44,

586

,033

,00,

440,

26

Kėd

aini

ų63

8,9

1,8

3,1

103,

436

,225

60,

0012

6,2

1,0

4,5

19,3

0,00

771,

24,

65,

218

0,2

90,3

2�0

0,78

148,

42,

134

,534

,40,

17

966,

88,

69,

423

7,5

173,

7�0

�1,

2018

7,4

3,2

90,7

49,6

0,50

Birž

ų–Pa

sval

io73

5,4

8,5

2,9

19,6

133,

3��

�0,

0026

,64,

093

,043

,00,

00

938,

511

,53,

328

,630

5,5

368

0,85

26,5

5,7

160,

541

,90,

12

978,

211

,73,

629

,334

9,8

378

1,41

31,9

6,8

156,

246

,80,

15

Vir

šutin

io

devo

no S

tipin

ų

549,

85,

92,

14,

835

,7�0

00,

2826

,74,

169

,820

,30,

22

610,

06,

13,

310

,077

,936

50,

7638

,96,

877

,025

,70,

551,

06

681,

76,

84,

48,

414

0,3

4��

1,16

48,9

9,8

85,2

31,6

0,52

Perm

o–vi

ršut

inio

de

vono

515,

53,

81,

28,

519

,828

90,

3412

,82,

140

,618

,60,

040,

9

524,

85,

12,

513

,458

,6�2

�0,

5637

,07,

258

,626

,30,

282,

36

615,

26,

33,

114

,991

,139

20,

8260

,011

,876

,333

,00,

453,

44

Vir

šutin

ės–

apat

inės

kr

eido

s

544,

52,

81,

77,

01,

035

90,

0342

,24,

437

,911

,40,

010,

27

564,

63,

62,

913

,26,

839

70,

1876

,47,

348

,014

,70,

610,

46

628,

44,

33,

819

,312

,944

40,

2810

4,3

10,2

58,9

19,3

0,45

0,6

Suva

lkijo

s83

2,2

5,8

2,3

149,

01,

74�

20,

1510

7,7

8,4

64,4

29,3

0,56

1,1

953,

16,

42,

618

2,8

3,9

44�

0,35

139,

312

,175

,631

,30,

691,

2

942,

26,

92,

921

6,7

6,1

4�0

0,56

170,

915

,986

,833

,20,

811,

38

Piet

ryči

ų Li

etuv

os

kvar

tero

420,

04,

82,

15,

26,

729

00,

186,

51,

569

,316

,30,

040,

14

510,

06,

03,

127

,018

,734

73,

4118

,72,

886

,220

,80,

570,

45

613,

37,

34,

015

,429

,642

01,

4118

,93,

410

1,2

23,4

0,65

0,59

Vaka

rų

žem

aiči

ų kv

arte

ro

381,

72,

21,

85,

65,

32�

00,

126,

51,

928

,18,

30,

090,

11

490,

24,

12,

69,

816

,3��

46,

3446

,84,

457

,615

,00,

370,

17

637,

25,

43,

612

,928

,744

711

,32

75,9

6,5

83,6

16,9

0,63

0,59

SL –

saus

a lie

kana

, mg/

l;

BK

– b

endr

asis

kiet

umas

, mg-

ekv/

l;

PS

– pe

rman

gana

to sk

aiči

us, m

g/l O

2

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

��

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

pusiau atvirų iki santykinai uždarų. Sistemų uždarumas riboja ūkinės veiklos įtaką požeminio vandens kokybei, lemia oksidacines ir redukcines jo sąlygas, biocheminius procesus. Požeminio vandens prie-taka aktyviose tektoninėse zonose iš gilesnių sluoksnių formuoja hidrochemines anomalijas, o kai kur veikia ir bendrą foną (2 lentelė, 1B pav.).

Bendrosios mineralizacijos reikšmės visuose išskirtuose požeminio vandens baseinuose (PVB) yra labai panašios – vidutinės reikšmės 0,5–0,7 g/l (2 lentelė), išskyrus požeminius vandens baseinus, kurie buvo išskirti hidrocheminių anomalijų zonose – Joniškio, Kėdainių ir Suvalkijos požeminio vandens baseinai. Viršutinio–vidurinio devono ir permo–viršutinio devono sistemose matomas laipsniškas cheminės sudėties pasikeitimas vandeningiems sluoksniams panyrant gilyn – vakarų kryptimi. Sluoksniams gelmėjant, požeminiame vandenyje padidėja sulfatų ir chloridų koncentracija. Didžiausia sulfatų koncentracija nustatyta gipsingų nuogulų paplitimo zonose – viršutinio devono Stipinų, Joniškio, Biržų–Pasvalio ir Kėdainių PVB, o chloridų – prie-takos iš gilesnių sluoksnių zonose (Kėdainių ir Suvalkijos PVB). Šiose zonose natrio jonas dažnai pakeičia kalcį ir formuoja požeminio vandens tipą.

Nitratų koncentracija visuose spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose yra nedidelė, vidutinė jų reikšmė kinta intervalu 0,2–0,7 mg/l. Tačiau tose zonose, kur kvartero tarpmoreniniai sluoksniai yra atviresni (Suvalkijos, Vilniaus PVB), ypač dėl urbanizuotų teritorijų įtakos, nitratų koncentracija vandenyje padidėja iki 20–40 mg/l. Vidutinė foninė amonio koncentracija net šešių iš dešimties vertintų požeminio vandens baseinų vandenyje yra didesnė nei geriamojo vandens nustatyta 0,5 mg/l ribinė vertė. Tai ryškiausia gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens komponentų koncentracijos ir leidžiamos nustatytos geriamojo vandens koncentracijos neatitiktis.

Vertinant požeminio vandens kokybę paprastai remiamasi geriamajam vandeniui nustatytomis specifikuotomis rodiklių vertėmis (toliau DLK), tačiau siekiant informatyviau pavaizduoti situaciją buvo išskirtos trys požeminio vandens kokybės klasės – labai gera, gera ir prasta (3 lentelė). I­šskiriant kokybės klases buvo atsižvelgta į atskirų vandeningųjų sluoksnių tipų hidrocheminį foną. Verti-nant vandens kokybę lemiamą reikšmę turėjo toksinių rodiklių (NO­� ir F) reikšmės, o pateiktuose žemėlapiuose išsiskiria ir indikatorinių rodiklių, kurie prastina vandens kokybę, grupės (2 pav.).

3 lentelė. Požeminio vandens kokybės vertinimo kriterijai

Vandens kokybė PS, mg/l O2

NH4 Cl SO4 Na NO3 Fmg/l

Labai gera < 5 < 0,5 < 70 < 70 < 70 < 20 (grunt.), < 5 (spūd.)< 1,5

Gera 5–7,5 0,5–2,0 70–250 70–250 70–200 20–�0

Prasta > 7,5 > 2,0 > 250 > 250 > 200 > 50 > 1,5

Apibendrinus duomenis ir įvertinus požeminio vandens kokybę pagal pasirinktus kriterijus, galima teigti, kad Lietuvoje vyrauja labai geros ir geros kokybės vanduo – jis būdingas 84 proc. stebimųjų gręžinių (185 gręžiniams iš 219 vertintų). Įdomu, kad gero vandens proporcija išlieka panaši palyginus gruntinį (81 proc.) ir spūdinius (86 proc.) vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio vandens kokybę prastina natūralūs organiniai junginiai pelkinėse ir jūrinėse nuogulose (Rūkaliai, Margiai, Kintai, Juodkrantė), sulfatai – gipsingų nuogulų paplitimo zonose (Karajimiškis, I­ciūnai), chloridai – mineralizuoto vandens iškrovos zonose (Balsiai, Druskininkai). Tačiau urbanizuo-tose teritorijose ir dirbamose žemėse šių junginių reikšmės, viršijančios DLK, yra suformuotos antropogeninės taršos (Senoji Varėna, Rokai, Zelvė) taip pat kaip ir nitratų koncentracija (Valki-ninkai, Švenčionys, Naradava, Senoji Varėna).

Chlororganinių, fosforo organinių ir triazininių pesticidų tyrimai požeminiame vandenyje buvo atlikti tik vieną kartą – 2007 metais. Mėginiai imti iš 11 gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir soduose. Gauti pesticidų tyrimų rezultatai parodė, kad išsklaidytos taršos sąlygomis pesticidų gruntiniame vandenyje beveik nėra. Dešimties mėginių visų tirtų pesticidų koncentracija buvo mažesnė už jų aptikimo ribą. Vieninteliame gręžinyje, įrengtame Naradavos soduose (Pasvalio raj.), rasta 3,4 mkg/l antrazino (DLK 2 mkg/l).

�4

Gamtinės priežastys lemia didelę sulfatų ir chloridų koncentraciją pavienių stebimųjų gręžinių spūdiniame vandenyje, tačiau vandenvietės, intensyviai eksploatuojančios tokį vandenį, kartais gali pabloginti jo kokybę. Šiaurės vakarinėje Lietuvoje aiškiai išsiskiria gamtinė fluoridinio vandens zona. Nitratų koncentracija niekur neviršija DLK, tačiau kai kuriuose atviresniuose kvartero spūdiniuose sluoksniuose (Lentvaris, Vertimai) yra didesnė už 25 mg/l.

1 pav. Požeminio vandens sudėtis pagal valstybinio monitoringo 2005–2010 metų duomenis: A – gruntinio vandens I­I­ eilės upių baseinuose; B – spūdinio vandens požeminio vandens baseinuose

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

��

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

2 pav. Požeminio vandens kokybė: A – gruntinio vandens; B – spūdinio vandens (2005–2010 m.)

36

Sunkiųjų metalų – arseno, chromo, kadmio, švino, vario, nikelio ir cinko tyrimai buvo atlikti 2006 ir 2010 metais. Šių metalų koncentracija požeminiame vandenyje yra labai nedidelė, dažnai mažesnė už laboratorijoje naudojamų metodų nustatymo ribą (4 lentelė) ir tik pavieniais atve-jais arseno koncentracija viršijo DLK geriamam vandeniui Karajimiškio, I­ciūnų, Kazlų Rūdos ir Žuvinto postų gręžiniuose. Pagal gautus laboratorinių tyrimų duomenis galima vertinti požeminio vandens kokybę, tačiau bendriesiems sunkiųjų metalų pasiskirstymo dėsningumams išaiškinti tokio tikslumo nepakanka.

I­š tirtų metalų išsiskiria stroncis, jis į požeminį vandenį daugiausiai patenka iš karbonatinių nuogulų, o savo elgsena yra artimas kalcio jonui. Stroncio koncentracija požeminiame vandenyje kinta nuo keliasdešimties mikrogramų litre gruntiniame vandenyje iki 2–6 mg/l litre karstiniame rajone (Karajimiškis, I­ciūnai) ir vakarinėje Lietuvoje permo–viršutinio devono, juros ir kreidos vandeninguose sluoksniuose (U­žventis, Šventoji, Gargždai, Varniai) (7 priedas).

4 lentelė. Sunkiųjų metalų reikšmės požeminiame vandenyje

As Cr Cd Cu Ni Pb Znµg/l

Nustatymo riba � � 0,3 � � � �0DLK �0 �0 � 2000 20 2� 100*I­štirta mėginių 139 139 139 139 ��� 139 139Viršija nustatymo ribą 4� 2� � 2� �� � �2Viršija DLK � 0 0 0 0 0 �Maksimali reikšmė 26 �0 � 2� �� 6 590

Analizuojant požeminio vandens monitoringo duomenis, svarbi dedamoji yra ilgalaikės cheminės sudėties kaitos vertinimas. Tokiam vertinimui buvo panaudoti 1999–2010 metais stebėtų valstybinio monitoringo tinklo gręžinių duomenys.

Teršiamųjų medžiagų ilgalaikės kaitos gruntiniame vandenyje tendencijoms išryškinti ste-bimieji gręžiniai buvo sugrupuoti pagal antropogeninės aplinkos intensyvumą ir jos poveikį gruntinio vandens kokybei. I­šskirtos keturios grupės – foninės gamtinės aplinkos, išsklaidytos taršos, žemės ūkio taršos ir urbanizuotų teritorijų (3 pav.). Analizuojant nitratų, amonio ir chloridų koncentracijos kaitą skirtingomis sąlygomis besiformuojančiame vandenyje matoma, kad jų pasiskirstymas laiko atžvilgiu išlieka gana stabilus. Dėl žemės ūkio įtakos besiformuojančiame vandenyje nustatyta nedidelė nitratų ir chloridų koncentracijos mažėjimo tendencija. U­rbanizuotų teritorijų gręžinių vandenyje nustatyta chloridų didėjimo tendenciją – tai dažniausiai yra kelių ir teritorijų barstymo druska žiemos periodu rezultatas.

Duomenys spūdinio vandens kaitos analizei buvo grupuoti požeminio vandens baseinų principu. Kaip matoma iš pateiktų grafikų (4 pav.) spūdinio vandens joninės sudėties ir mineral-izacijos (sausos liekanos) požeminio vandens baseinuose kaitai būdingas cikliškumas, nėra aiškių augimo ar mažėjimo tendencijų. I­š principo atskirų metų reikšmių padėtis (didesnė ar žemesnė už vidutinę daugiametę) priklauso nuo pasirinkto intervalo. Be abejo, kuo stebėjimų eilė ilgesnė, tuo geriau galima vertinti realią situaciją. Reikėtų atkreipti dėmesį į amonio jonų koncentracijos kaitą – daugumos požeminio vandens baseinų vandenyje nustatyta jų mažėjimo tendencija. Kol kas prognozuoti, ar tokia tendencija išliks ir kas jas lemia, sudėtinga. Akivaizdžių sulfatų ir chloridų koncentracijos didėjimo tendencijų taip pat kol kas nematoma. Kadangi informacijos apie ilgalaikę šių komponentų elgseną anomaliose zonose dar trūksta, jose turėtų būti sutelkti stebėjimai artimiausioje ateityje.

Apibendrinant galima teikti, kad požeminio vandens cheminė būklė regioniniu mastu yra gera ir per 2005–2010 metus nepablogėjo.

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

37

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

3 pav. Ilgalaikė (1999–2010 m.) teršiamųjų medžiagų koncentracijos kaita skirtingos antropogenizacijos gruntiniame vandenyje

��

A. Viršutinio–vidurinio devono požeminio vandens baseinai

B. Viršutinio devono Stipinų požeminio vandens baseinai

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

39

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

C. Permo–vidurinio devono požeminio vandens baseinai

D. Viršutinės–apatinės kreidos požeminio vandens baseinai

40

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS CHE­MI­NĖ

SU­DĖTI­S I­R JO­S KAI­TA

E. Kvartero požeminio vandens baseinai

4 pav. Ilgalaikė (1998–2010 m.) požeminio vandens sudėties kaita požeminio vandens baseinuose

4�

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAU­GA

A. Šimkovič, D. Radzevičienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vandens gavybaProjektas „Požeminio vandens telkinių DB formavimas“ pradėtas įgyvendinti dar 2001 metais, tačiau duomenys apie požeminio vandens gavybą Žemės gelmių registro informacinės sistemos Požeminio vandens išteklių dalyje turimi nuo 1950 metų (1 pav.).

Analizuojant ilgalaikius vandens gavybos registravimo duomenis matoma, kad laipsniškai didėjęs vandens suvartojimas (1989 metais vos ne iki 1 mln. m³ per parą) nuo nepriklausomybės pradžios pradėjo mažėti, keletą metų buvo gana stabilus, o nuo 2004 metų, nors ir nedaug, pradėjo vėl didėti. Nuo to laiko mažiausiai vandens suvartota 2004 metais – 332 tūkst. m³ per parą. Pastaruoju metu (2010 metais), palyginti su 2004 metų minimumu, vandens suvartojimas yra padidėjęs 15 proc., o palyginti su 2009 metais, sumažėjęs apie 2 procentus. Palyginti su vidutine 2005–2010 metų gavyba, vandens gavyba sumažėjusi apie 1 proc. (1 pav., 4 priedas).

1 pav. Požeminio gėlo vandens gavyba ir duomenų pateikimas

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2010 metais iš vandenviečių buvo išgauta 381,9 tūkst. m³ per parą požeminio gėlo vandens. Gavybos duomenų srautas kasmet vis didėja. Gėlo vandens gavybos rezultatai gauti iš 242 organizacijų, eksploatuojančių 1334 vandenvietes – palyginti su 2009 metais, vandenviečių, iš kurių deklaruojami gavybos duomenis, padaugėjo apie 3 procentus (1 pav.).

Požeminio vandens gavyba didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose vidutinio 2005–2010 metų debito atžvilgiu keitėsi įvairiai. Kaip matyti iš 1 lentelės, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Neringos miestų vandenvietėse debito kitimas buvo vos pastebimas, tačiau Birštone ir Druski-ninkuose gavyba padidėjo atitinkamai nuo 35 proc. iki 40 procentų. Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Visagino miestuose vandens gavyba mažėjo nuo 5 proc. iki 18 procentų. Lyginant 2010 metais gauto vandens kiekį su praėjusių metų, matyti, kad gavyba padidėjo Vilniaus, Kauno, Alytaus, Palangos, Birštono ir Druskininkų miestų vandenvietėse.

Pagal didžiausią šalies kurortuose gauto požeminio vandens kiekį galima išskirti Palangos kurortą, kur intensyviausiai dirbo Palangos I­I­I­ (pietinė) ir I­I­ (šiaurinė) vandenvietės. 2010 metais jose gauta atitinkamai 1157 m�/d ir 2157 m�/d vandens, tai sudaro 82 proc. Palangoje išgaunamo požeminio vandens kiekio.

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAU­GA

42

1 lentelė. Požeminio vandens gavyba šalies miestuose bei kurortuose ir debitų kitimo tendencijos

Miesto pavadinimas

Gauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m³/d Debito kitimas 2010 metais, palyginti su vidutiniu 2005–2010

metų, %

Vidutinis 2005–2010

metų2005 2006 2007 2008 2009 2010

VilniusKaunasKlaipėdaŠiauliaiPanevėžysAlytusMarijampolėVisaginasPalangaNeringaBirštonasDruskininkai

91,163,127,714,717,88,98,37,54,20,70,72,7

106,262,933,914,818,99,38,08,75,10,60,70,4

106,965,911,515,615,99,08,07,94,00,70,70,3

107,563,530,215,418,68,18,07,34,20,60,63,9

78,263,231,614,719,410,19,28,24,00,80,74,3

73,360,530,113,916,98,28,67,13,70,70,63,6

74,662,829,113,916,98,78,16,14,00,70,93,8

-18,1-0,4

�-5,5-4,8-2

-2,5-18,1-4,21,735,140,4

Iš viso: 247,4 269,5 246,4 267,9 244,3 227,0 229,8

Lietuvos kurortuose (Druskininkuose, Birštone, Neringoje ir Palangoje) vandenviečių debitas priklausė nuo sezoninio gėlo vandens poreikio ir per metus labai kito (2 pav.). Sezoniniai požeminio vandens debito svyravimai būdingi Palangos ir Neringos miestams. Vandens poreikis padidėdavo birželio–rugpjūčio mėnesiais. Palangos mieste maksimali gavyba (267,9 tūkst. m³ per mėnesį arba 8643 m³ per parą) buvo 2010 metų liepą, Neringos mieste (46,2 tūkst. m� per mėnesį arba 1491 m³ per parą) – 2009 metų rugpjūtį. Druskininkų ir Birštono kurortuose sezoninių gavybos svyravimų nenustatyta.

Visiškai apdoroti ir susisteminti 2009–2010 metų požeminio vandens gavybos duomenys pagal administracinius vienetus ir gavybos duomenų analizė pateikta 4 priede. Lyginant 2010 metais gauto vandens kiekį su praėjusių metų, matyti, kad gavyba padidėjo 28 savivaldybių vandenvietėse: nuo

2 pav. Sezoninė požeminio vandens gavybos kaita šalies kurortuose 2005–2010 metais

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R

APSAU­GA

4�

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAU­GA

0,3 proc. Vilniaus rajone iki 181 proc. Pagėgiuose, kur tokį ženklų gavybos rodiklių padidėjimą lėmė naujų vandenviečių registravimas Žemės gelmių registre. Požeminio vandens gavyba sumažėjo �� savivaldybės vandenvietėse: nuo 0,1 proc. Šiaulių mieste iki 68 proc. Trakų rajono vandenvietėse (4 priedas). Panaši situacija ir lyginant 2009–2010 metų požeminio vandens gavybos rodiklių vidurkius su 2005–2010 metų: 26 savivaldybėse vandens gavyba didėjo, o 33 savivaldybėse – mažėjo.

Kadangi požeminio vandens gavimo kiekis vandenvietėse labai skiriasi, 3 paveiksle vaizduoja-mas vandenviečių skaičiaus pasiskirstymas pagal gaunamo vandens kiekį. Kaip matyti, dauguma vandenviečių yra mažos, vandens gavyba jose nuo 10 iki 100 m³ per parą.

3 pav. Vandenviečių pasiskirstymas pagal gaunamo vandens kiekį 2005–2010 metais

Vandens ištekliai ir apsaugaVandenviečių naudotojai privalo vykdyti ne tik išsiurbiamo vandens kiekio apskaitą, bet ir, va-dovaujantis Lietuvos aplinkos normatyviniu dokumentu LAND 4–99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“ (Valstybės žinios. 1999, Nr. 112-3263; 2008, Nr. 144-5800; 2009, Nr. 145-6457; 2011, Nr. 11-481), privalo aprobuoti vandens išteklius bei nustatyti vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), t. y. parengti SAZ nustatymo projektą, nes jas leidžiama naudoti „tik nustatyta tvarka aprobavus išteklius ir nustatyta tvarka įsteigus ir įregistravus sanitarinę apsaugos zoną“ (LAND 4–99 32� punktas).

Požeminio vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo ir taršos reglamentuojantys teisės aktai yra šie:

• „I­štirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarka“ (Valstybės žinios. 2005, Nr. 106-3934), patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1-101 ir „Požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių klasifikacija“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 50-1875), patvirtinta LGT direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1-75;

• Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių SAZ nustatymas ir priežiūra“ (Valstybės žinios. 2006, Nr. 81-3217), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613;

• Lietuvos higienos norma HN 23:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Valstybės žinios. 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455.

2005 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus požeminio vandens išteklių aprobavimo tvarkai pradėjo sparčiai daugėti vandenviečių, kuriuose buvo aprobuojami ištekliai. 2006 metais aprobuoti tik 6 vandenviečių vandens ištekliai, o 2010 metais įvertinti jau 160 vandenviečių ištekliai. 2005–2010 metais aprobuoti 482 vandenviečių vandens ištekliai, tai 83 proc. visų aprobuotų vandenviečių. I­š 1680 Žemės gelmių registre registruotų vandenviečių įvertinti ir aprobuoti 575 vandenviečių ištekliai.

44

Nors vandenviečių, kurių ištekliai ištirti, kasmet vis daugėjo, aprobuotų išteklių kiekis jose mažėjo. 2008 metais aprobuotų išteklių kiekis buvo ~145 tūkst. m³ per parą, 2009 metais ~38 tūkst. m³ per parą, o 2010 metais aprobuota tik ~27 tūkst. m³ per parą. Priežastis ta, kad, plėtojant vandentvarką, yra planuojama naudoti daugiau smulkesnių vandenviečių, vandenį tiekiančių nedidelėms gyvenvietėms. 2005–2010 metais įvertintų A ir B kategorijomis vandenviečių eksploataciniai ištekliai ~220 tūkst. m³ vandens per parą.

Lietuvos žemės gelmės yra sukaupusios dideles požeminio vandens atsargas. Lietuva – viena iš nedaugelio E­uropos šalių, kur centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo, kurio sunaudojama tik dalis (4 pav.). Net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį (vos ne iki 1 mln. m³ per parą), požeminio vandens buvo naudojama tik 50–75 proc. aprobuotų išteklių. Mažėjant vandens suvartojimui, jau 2001 metais buvo eksploa-tuojama tik 20–30 proc., o 2010 m. – 14–20 proc. aprobuotų išteklių.

4 pav. Požeminio van-dens suvartojimas ir aprobuoti ištekliai

Kiekviena vandenvietė turi turėti nustatytą SAZ, kurios paskirtis – saugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens saugą ir kokybę. Ūkinės veiklos reguliavimą vandenviečių griežto režimo apsaugos, mikrobinės ir cheminės taršos apribojimo juostose nustato Lietuvos higienos norma HN 44:2006.

Žemės gelmių registro duomenimis, SAZ nustatytos 776 vandenviečių (5 pav.), iš jų 159 vandenviečių 2010 metais, o net 586 vandenviečių SAZ įvertintos 2005–2010 metais. Tačiau dar yra daugiau nei pusė vandenviečių (882), kurios naudoja požeminius išteklius, neužtikrinus jų apsaugos nuo taršos.

Lietuvoje ypač aktualus yra vandenviečių SAZ specialiųjų planų rengimas, steigimas ir regist-ravimas Žemės gelmių registre (ŽGR). Higienos norma HN 44:2006 reglamentuoja, kad „vadovauda-masi SAZ projektu, savivaldybė, kurios teritorijoje yra vandenvietė, organizuoja vandenvietės SAZ steigimą ir apsaugą“ (33 punktas), o „parengtas, suderintas ir patvirtintas vandenvietės SAZ specialusis planas registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre ir Žemės gelmių registre“ (35 punktas). ŽGR duomenimis, įsteigti tik 24 vandenviečių SAZ specialieji planai, iš jų 7 vandenviečių – 2010 metais (2 lentelė).

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R

APSAU­GA

4�

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R APSAU­GA

5 pav. Vandenviečių SAZ nustatymas ir steigimas vandenvietėse

2 lentelė. Įsteigti ir ŽGR registruoti Lietuvos vandenviečių SAZ specialieji planai (SP)

Eil.

Nr.

Pože

min

io

vand

ens

ište

klių

rū

šis

Vandenvietės pavadinimas Vandenvietės adresas

Vandenvietės SAZ SP

registravimo ŽGR data

�

Gėl

as

Šiaulių I­ (Lepšių) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2005-03-012 Šiaulių I­I­ (Birutės) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2005-03-01� Šiaulių (Bubių) Šiaulių m. sav., Šiaulių m. 2011-03-14*4 Aukštrakių Šiaulių kaimiškoji sen., Aukštrakių k. 2011-03-14*� Žemaitijos pieno Telšių r. sav., Telšių miesto sen., Telšių m. 2005-11-216 Lapių Kauno r. sav., Lapių sen., Lapių mstl. 2006-02-217 Šviežumėlio Druskininkų sav., Druskininkų m. 2008-10-17� Klaipėdos I­ Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. 2010-11-22

9 Klaipėdos miesto nuotėkų valymo įrenginių (Dumpių) Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Dumpių k. 2009-03-18

�0 Palangos I­ Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09�� Palangos I­I­ Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09�2 Palangos I­I­I­ Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09�� Šventosios Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09

�4 Palangos miesto nuotėkų valymo įrenginių Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09

�� Nemersetos Palangos m. sav., Palangos m. 2010-04-09

46

VANDE­NS GAVY­BA, I­ŠTE­KLI­AI­ I­R

APSAU­GA

2 lentelė. Įsteigti ir ŽGR registruoti Lietuvos vandenviečių SAZ specialieji planai (SP) (tęsinys)

Papildoma informacija:

�. Požeminio vandens naudojimo 2009 m. apžvalga: ataskaita / Šimkovič A., Kadūnas K. – Vilnius, 2010. – 97 p. (http://www.lgt.lt/index.php?page=264) Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas

Eil.

Nr.

Pože

min

io

vand

ens

ište

klių

rūši

s

Vandenvietės pavadinimas Vandenvietės adresas

Vandenvietės SAZ SP

registravimo ŽGR data

16

Min

eral

inis

Neptūno vandenys Varėnos r. sav., Vudenių sen., Palkabalio k. 2005-07-1917 Tichė Telšių r. sav., Telšių m. sen., Telšių m. 2005-11-21�� Lapių Kauno r. sav., Lapių sen., Lapių mstl. 2006-02-2119 Druskininkų „Rasos“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 2006-11-1320 Druskininkų „E­lmera“ Druskininkų sav., Druskininkų m. 2007-09-122� Birštono „Versmė“ Birštono sav., Birštono m. 2007-12-1722 Birštono Birštono sav., Birštono m. 2007-12-172� Birštono „Akvilė“ Birštono sav., Birštono sen., Škėvonių k. 2007-12-1724 Druskininkų šilo Druskininkų sav., Druskininkų m. 2008-10-17* – SAZ SP ŽGR įregistruotas 2011 metais

47

SAVI­VALDY­BI­Ų I­R ŪKI­O­ SU­BJE­KTŲ PO­ŽE­MI­NI­O­

VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

4�

SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

A. Klimas, U­AB „Vilniaus hidrogeologija“

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus būtent savivaldybės yra atsakingos už gyventojų aprūpinimą geros kokybės geriamuoju, t. y. požeminiu, vandeniu. Tačiau šiam uždaviniui spręsti būtina savivaldybių požeminio vandens monitoringo atmaina, skirtingai nei daugiametes tradicijas turintys valstybinis ar ūkio subjektų požeminio vandens monitoringai, iki šiol nebuvo ir, tiesą sakant, iki galo nėra tiksliau reglamentuota ir metodiškai pagrįsta. Tiesa, 2007 metais įsigaliojo Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai, tačiau jie tik deklaruoja, kad savivaldybės tokį monitoringą turi vykdyti joms priskirtose teritorijose. Vėliau, 2010 m. gruodžio 31 d. pa-tvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos parengtos Savivaldybių dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo rekomendacijos, kuriose jau daug detaliau nusakyti tokio monitoringo vykdymo principai, tikslai ir metodai. Jie parengti 1994–2000 metais remiantis 10 šalies miestų (Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Druskininkai, Varėna, Jonava, Tauragė, Jurbarkas) pradėto organizuoti ir vykdyti tokio monitoringo patirtimi.

Svarbiausi šios monitoringo atmainos uždaviniai buvo ir yra siejami su požeminio vandens apsauga, siekiant aprūpinti gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu, tiriant ir vertinant tokią požeminio vandens taršą, kuri kelia grėsmę šiems tikslams. Atsižvelgiant į konkrečias Lietu-vos miestų hidrogeologines sąlygas ir jų aprūpinimo geriamuoju požeminiu vandeniu specifiką, juos galima suskirstyti į tris grupes, parenkant jose konkrečius pavyzdžius: 1) miestai, eksploa-tuojantys visiškai neapsaugotą nuo taršos gruntinį vandenį vandenvietėmis, esančiomis pačiame mieste (Varėna); 2) miestai, kuriuose užterštas gruntinis vanduo kelia grėsmę tebenaudojamiems šachtiniams šuliniams ir paviršiniam vandeniui, bet ne veikiančioms vandenvietėms (Alytus); 3) miestai, kuriuose vandenvietės eksploatuoja iš dalies apsaugotą nuo taršos tarpsluoksninį požeminį vandenį, kurio kokybę gadina užterštas gruntinis vanduo (Vilnius).

Varėnoje savivaldybės požeminio vandens monitoringas organizuotas taip, kad būtų kontroliuo-jamas išsklaidytos ir koncentruotos miesto taršos sklidimas į visiškai neapsaugotą nuo jos vandenvietę, eksploatuojančią gruntinio vandens srautą, tekantį per miestą ir vandenvietę į Derežnytėlės tvenkinį (1 pav.). Savivaldybės gruntinio vandens lygio ir taršos monitoringas su pertraukomis čia vykdomas nuo 1997 metų.

1 pav. Gruntinio vandens taršos nitratais plotai Varėnoje 2010 metais: 1 – savivaldybės monitoringo taškai (šuliniai, gręžiniai); 2 – ūkio subjektų monitoringo taškai (monitoringo ir eksploataciniai gręžiniai); 3 – plotas, kur nitratų koncentracija > DLK (50 mg/l) ir jos vertė monitoringo taškuose 2010 metais; 4 – vandenvietės SAZ 2-oji juosta

SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS

MO­NI­TO­RI­NGAS

49

Gruntinio vandens lygio monitoringo rezultatai rodo, kad į miesto vandenvietę, dabar imančią palyginti nedaug vandens (apie 1500 m�/d), teršalai patenka tik iš centrinės miesto dalies. Kita, didesnė gruntinio vandens srauto dalis per miestą, per nuotekų valymo įrengimus (buvusius fil-tracijos laukus) nuteka šiaurės vakarų kryptimi link Derežnyčios upelio ir Merkio. Tad iš buvusių filtracijos laukų teritorijos, kur vykdomas ūkio subjekto monitoringas ir kur gruntinis vanduo ir dabar yra gerokai užterštas, tarša į vandenvietę nepatenka.

Daugiamečiai ir naujausi gruntinio vandens cheminės būklės mieste monitoringo rezultatai rodo, kad itin švaraus gruntinio vandens galingas srautas, atitekantis į Varėną iš pietų, mieste užsiteršia įvairiomis neoksiduotomis organinėmis medžiagomis, nitratais, po miestu jis įšyla ir pašarmėja. Savivaldybės monitoringo ir anksčiau čia atlikto modeliavimo rezultatai rodo, kad mieste labiausiai užsiteršia tik viršutinė gruntinio vandens srauto dalis, kurią šachtiniais šuliniais vis dar eksploatuoja kai kurie miesto (ypač jo pakraščių) gyventojai. Todėl kai kuriuose miesto šuliniuose nitratų koncentracija net septynis kartus viršija DLK (ribinę rodiklio vertę, RRV) (žr. 1 pav.).

Miesto vandenvietėje vykdomo monitoringo rezultatai rodo, kad ji dalį šios taršos patraukia į eksploatuojamą gruntinio vandens sluoksnio apačią, tačiau pagrindinio šios taršos indikato-riaus – nitratų – koncentracijos vandenvietėje leistiną ribą peržengia tik epizodiškai ir tik pavie-niuose eksploataciniuose gręžiniuose, esančiuose arčiau miesto.

Alytuje savivaldybės požeminio vandens monitoringas buvo organizuotas ir pradėtas vykdyti 1998 metų pabaigoje. Šio monitoringo tinklą dabar sudaro 27 stebėjimo taškai – gręžiniai, įrengti į gruntinio ir tarpsluoksninio vandens horizontus, šachtiniai šuliniai, stebimas ir paviršinis vanduo (postas Dailidės ežere). Didžioji šio tinklo dalis koncentruojasi miesto centre, senamiestyje, kur susikaupę daugiausiai požeminio (ir paviršinio) vandens taršos problemų, kur išplitusi „istorinė“ naftos produktų požemyje dėmė (2 pav.).

Požeminio vandens lygio monitoringo rezultatai rodo, kad didesnėje miesto dalyje gruntinis vanduo teka ne tik Nemuno link, bet ir perteka į gilesnius vandeninguosius sluoksnius, kuriuos eksploatuoja miesto vandenvietės. I­r nors seniausioji, praktiškai mieste esanti Vidzgirio vandenvietė dabar yra išjungta, dalis miesto taršos vis dar migruoja link jos. Kita užteršto gruntinio vandens srauto dalis „maitina“ miesto puošmeną – sutvarkytą Dailidės ežerėlį.

Kaip ir visuose miestuose, gruntinis vanduo Alytuje labiausiai užterštas nitratais, kurių vidutinė koncentracija senamiestyje 2010 metais siekė 57–60 mg/l, o maksimali – 184 mg/l. Tiesa, jau šešti metai stebima šios taršos mažėjimo tendencija, gerai matoma ir 2 paveiksle. Tačiau yra ir akivaizdžių naujos, šviežios gruntinio vandens taršos požymių: 2010 m. maksimali amonio koncen-tracija gruntiniame vandenyje viršijo 2 mg/l (specifikuota rodiklio vertė SRV 0,5 mg/l), neoksiduotos organinės medžiagos rodiklio permanganato indekso – 10–40 mg/l O­2 (SRV 5 mg/l O­2). Mieste, senos metalo dirbinių gamyklos „Astra“ aplinkoje gruntiniame vandenyje aptinkama padidėjusi kai kurių sunkiųjų metalų Cr, Pb, Hg koncentracija, retsykiais viršijusi ar vis dar viršijanti DLK, o tai apskritai yra labai reta ir unikalu: mat sunkieji metalai praktiškai nemigruoja požemyje.

Bene įdomiausia, kad miesto centre, buvusios naftos bazės aplinkoje, kur virš gruntinio vandens paviršiaus buvo susiformavęs požeminis naftos produktų „ežeras“ ir kuris daug metų buvo „likviduojamas“, kai kuriuose monitoringo gręžiniuose vis dar susidaro naftos produktų plėvelė, kurios storis 2010 metais dar siekė 4–35 cm (žr. 2 pav.). Po naftos produktų „ežeru“ aptinkama vis dar labai daug gruntiniame vandenyje ištirpusių aromatinių angliavandenilių (AA): 2010 metais gr. 2s jų rasta 54,4 mg/l, 17s – 2,14 mg/l. Toksiškiausio iš jų – benzeno – koncentracija minėtuose monitoringo gręžiniuose 2010 metais siekė atitinkamai net 12–25,9 ir 0,317 mg/l (DLK 0,001 mg/l). Požemyje labai retai aptinkamų daugiaciklių aromatinių angliavandenilių (DAA) suminė koncen-tracija gr. 2s ir 2009 metais, ir 2010 metais vis dar siekė 5–6 µg/l (DLK vos 0,1 µg/l). Gilesniuose vandeninguosiuose sluoksniuose ir AA, ir DAA aptinkami tik pėdsakai.

Vilniuje, vienintelėje E­uropoje, o gal ir pasaulyje valstybės sostinėje, aprūpinamoje geriamuoju vandeniu vien tik iš požemio, savivaldybės požeminio vandens monitoringas „gimė“ labai sunkiai ir dėl įvairiausių priežasčių ir dabar vos gyvuoja. Pirmoji Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringo programa buvo parengta dar 1997 metais, tačiau taip ir nebuvo pradėta

SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

�0

2 pav. Alytaus miesto centrinės dalies savivaldybės požeminio vandens monitoringo tinklas, nitratų koncentracijos kitimas šuliniuose sc 90, 134, 170a (senamiestyje), 232 (I Alytuje) ir 182 (Likiškėliuose), naftos produktų (NP) plėvelės storis monitoringo gręžiniuose 2s, 10s: 1 – užteršto ir švaraus gruntinio vandens, naudojamo gerti, plotai; 2 – pramoninės taršos ir jos migracijos į gyvenamuosius rajonus bei link vandenvietės plotai; 3 – taršos naftos produktais plotas; 4 – plotas, iš kurio užterštas gruntinis vanduo galėjo ir gali patekti į Vidzgirio vandenvietę; 5 – savivaldybės monitoringo tinklas (šuliniai, gręžiniai, paviršinio vandens postas)

SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS

MO­NI­TO­RI­NGAS

��

vykdyti. Vėliau, 2001–2002 metais Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus iniciatyva buvo parengta kompleksinė Vilniaus miesto savivaldybės gamtinės aplinkos monitoringo programa, kurios sudedamąja dalimi buvo ir požeminio vandens monitoringo programa konceptualiu lyg-meniu. Mat tikrai tokio monitoringo programai parengti reikėjo sukurti Vilniaus hidrogeologinių sąlygų matematinį ir kompiuterinį modelį ir suformuoti savivaldybės monitoringo tinklą, tai ir buvo padaryta 2002–2003 metais. Tad tikroji savivaldybės požeminio vandens monitoringo prog-rama buvo paruošta ir patvirtinta 2004 metais, o tų pačių metų antrojoje pusėje toks monitoringas Vilniuje buvo pradėtas.

Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringo tinklą iš pat pradžių sudarė 4� stebėjimo taškai – 23 specialūs gręžiniai, 8 šuliniai ir 14 šaltinių, tačiau nemažai stebėjimo gręžinių buvo gana greitai sugadinta, juos teko pakeisti šuliniais ir šaltiniais, kuo labiau išsaugant tinklo apimtį ir kiek įmanoma struktūrą. Šis tinklas apima tris pagrindinius Vilniaus gėlo požeminio vandens sluoks-nius: gruntinį ir du tarpmoreninius – tarpinį ir pagrindinį, miesto vandenviečių eksploatuojamąjį.

Taigi Vilniaus miesto savivaldybės monitoringas organizuotas dar išlikusių šachtinių šulinių plotuose (daugiausiai miesto pakraščiuose), prioritetine tvarka vykdomas populiariausių gyventojų naudojamų šaltinių monitoringas. Pirmos eilės monitoringas organizuotas ir minėtame modelyje nustatytuose miesto vandenviečių surenkamo gruntinio (ypač teršiamo) ir tarpsluoksninio vandens plotuose – mat pagal galiojančią tvarką požeminį vandenį eksploatuojantys ūkio subjektai kont-roliuoja jo kokybę / cheminę būklę tik pačioje vandenvietėje („iki tvoros“).

Tačiau, hidrogeologų nuomone, labai svarbus, o iš tikrųjų netgi pats svarbiausiais savivaldybės monitoringo uždavinys – kontroliuoti požeminio vandens cheminę būklę miesto vandenviečių artimiausios prieigos plotuose („už tvoros“), kad būtų galima iš anksto pastebėti konkrečiai vandenvietei kylančią taršos grėsmę. Kadangi kiekviena mieste dirbanti vandenvietė neišvengiamai tampa ir taršos rinktuvu, aplink vandenvietes buvo pasiūlytos ir sukurtos tokios, kariškių terminais sakant, „išankstinio įspėjimo sistemos“, kurių pavyzdys parodytas 3 paveiksle.

I­š 3 pav. matyti, kad tas „išankstinio įspėjimo sistemas“ sudaro konkrečios vandenvietės monitoringo gręžinių tinklas, kurį papildo savivaldybės monitoringo gręžinių, šaltinių, o kai kur ir šulinių tinklas. Šios sistemos Jankiškėse veikimo efektyvumą rodo lentelės duomenys.

3 pav. Vilniaus požeminio vandens monitoringo sistemos fragmentas: 1 – vandenvietės; 2 – sumodeliuoti plotai, iš kurių jos renka vandenį; 3 – taršūs ir užteršti plotai; 4 – vandenviečių monito-ringo gręžiniai; 5 – savivaldybės monitoringo taškai (šuliniai, šaltiniai, seklūs ir gilesni gręžiniai); 6 – plotai, kuriuose yra naudojamų šulinių

SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

�2

SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS

MO­NI­TO­RI­NGAS

Lentelė. Taršos „įėjimas“ į Jankiškių vandenvietę, 2007/2008/2009 metų monitoringo duomenimis

Rodikliai

Savivaldybės monitoringo gręžiniai prieš vandenvietės vartus

„Įėjimas“ į vandenvietę

Vandenvietės vidurys

seklus, 25 m gylio gr. 37314

gilus, apie 45 m gylio gr. 37315

eksp. gr. 2407, ~50 m gylio

eksp. gr. 4126, ~55 m gylio

BI­*, mg/l O­2 19,5/4,8/3,0 5,8/5,6/1,7 –/–/– –/–/–

PI­*, mg/l O­2 5,28/4,36/0,64 1,86/4,36/0,5 –/–/1,45 –/3,02/1,45

BI­/PI­ 3,7/1,1/4,7 3,1/1,3/3,4 –/–/– –/–/–

HCO­�, mg/l 329/294/379 236/212/222 262/–/283 237/–/249

NO­�, mg/l 6,5/24,9/21,4 0/<0,5/<0,5 6,1/–/4,75 5/1,28/6,11

SE­L*, µS/cm 843/746/800 417/391/433 836/–/774 650/661/630

SO4, mg/l 59/43,5/57 2�/24/20 58/–/67 33/31,5/39

Cl, mg/l 60/58,6/47 14/12,5/28 50/–/70 27/21,9/38

* SE­L – savitasis elektros laidis, PI­ ir BI­ – permanganato ir bichromato indeksai; patamsintos didelės ir padidėjusios rodiklių vertės

I­š pirmo žvilgsnio į lentelę atrodo, kad visuose gręžiniuose požeminis vanduo yra apyšvaris. Tačiau atidesnis žvilgsnis rodo, kad seklesniame, gruntiniame (gr. 37314) vandenyje bent jau stebėjimų pradžioje epizodiškai buvo aptinkama gana daug neoksiduotos organinės medžiagos (permanganato ir bichromato indeksai), iš to skaičiaus ir šviežios, tai rodė anksčiau (ir teberodo) didelis BI­/PI­ santykis (> 4 ir jam artimas). Ši organinė medžiaga gana intensyviai degraduoja – tai rodo didoka, viršijanti 300 mg/l hidrokarbonatų koncentracija gruntiniame vandenyje. Aiškiai gruntinio vandens taršą rodo didelė 21,4–24,9 mg/l nitratų koncentracija. Dėl gruntinio vandens taršos chloridais ir sulfatais šiek tiek padidėjusios ir savitojo elektros laidžio SE­L vertės. Neseniai gr. 37314 buvo aptikta net naftos produktų, fenolių, SPAM (detergentų), švino, nikelio pėdsakų. Visa tai yra siejama su seno pramoninio rajono kaimynyste (žr. 3 pav.).

Gilesniame savivaldybės monitoringo gręžinyje Nr. 37315 ir dar kiek gilesniuose Jankiškių vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose analizės rezultatai rodo, kad šios vandenvietės siurbia-mas nešvarus gruntinis vanduo, filtruodamasis gilyn ir įeidamas į vandenvietę gerokai pašvarėja, tačiau tos taršos pėdsakai dar neblogai matomi prie vandenvietės vartų esančiame eksploataciniame gręžinyje Nr. 2407. Beje, praeityje ši tarša buvo gerokai ryškesnė, dabar ji neabejotinai blėsta.

Kituose Vilniaus miesto savivaldybės monitoringo tinklo taškuose pastaraisiais metais vykdytų stebėjimų rezultatai rodo, kad gruntinis vanduo, ištekantis miesto šaltiniuose, tik užmiestyje (Dvarčionyse) yra beveik visiškai švarus. O­ kitų dviejų itin populiarių (Šilo–Vileišio g. ir Žvėryno) šaltinių vandens kokybė gerokai prastesnė už, pavyzdžiui, iš bet kurios miesto vandenvietės tie-kiamo vandentiekio vandens kokybę. Beveik visų kitų monitoruojamų miesto šaltinių vandenyje aptinkama ne tik nitratų, bet ir buitinių ploviklių / detergentų (t. y. kanalizacijos vandens priemaišų) ar net pramoninių tirpiklių, naftos produktų, fenolių likučių, sunkiųjų metalų pėdsakų, fekalinių mikrobų (žarninių lazdelių). Tad monitoringo ataskaitose nuolat rašoma, kad tokį mikrobiologiškai ir chemiškai užterštą vandenį ne tik nesaugu – tiesiog pavojinga gerti.

I­š devynių pastaraisiais metais pagal programą mieste stebimų šulinių tik trijų šulinių, esančių Šnipiškėse, ir vieno – Pavilnyje kaptuojamas gruntinis vanduo yra visiškai netinkamas gerti dėl per didelės nitratų koncentracijos, siekiančios 100–200 mg/l. Pavilnio ir Žvėryno šuliniuose anksčiau buvo aptinkami ir šviežios gruntinio vandens taršos indikatoriaus – amonio – didesnė už SRV koncentracija. Kituose tirtuose šuliniuose antropogeninės gruntinio vandens taršos žymės įvairios, bet formaliai jos neperžengia leidžiamų ribų. Vis dėlto ir šio vandens neverta gerti.

Seklaus gruntinio vandens būklė prasta ir monitoringo gręžiniuose, esančiuose miesto cent-re, kur šis vanduo slūgso palyginti negiliai. Didelis nitratų ar amonio, neoksiduotos organinės

��

SAVI­VALDY­BI­Ų PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

medžiagos kiekis juose rodo senojoje miesto dalyje susikaupusio storo „kultūrinio sluoksnio“ įtaką gruntiniam vandeniui. Matoma šiame vandenyje ir jo taršos naftos produktais pėdsakų. Manoma, kad didelis kalcio-natrio-kalio chlorido kiekis kai kuriuose iš jų yra, greičiausiai, sniegui tirpinti naudojamų druskų likutis.

Monitoringo duomenys rodo, kad giliau slūgsantis ir nuo paviršinės taršos daug geriau ap-saugotas tarpsluoksninis vanduo, kurį eksploatuoja miesto vandenvietės, beveik visur yra gerokai švaresnis nei gruntinis. Tačiau miesto centre ir tarpsluoksniniame vandenyje matomi tie patys, tik gerokai „išblėsę“ miesto taršos požymiai: jame taip pat daugoka natrio–kalcio chlorido, neok-siduotos organinės medžiagos, yra šiek tiek amonio ir beveik nėra nitratų. O­ kai kuriuose kituose, kitur esančiuose monitoringo gręžiniuose tarpsluoksninis vanduo beveik švarus, nors jame, kaip ir daugumoje uždaresnių sluoksnių, yra linkęs kauptis amonis – nitratinės taršos likutis.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad net ir tie keli pateikti pavyzdžiai rodo ypatingą savivaldybių požeminio vandens monitoringo svarbą ir atsakomybę: visą šį monitoringą dera vadinti minėta „išankstinio įspėjimo apie požeminiam / geriamajam vandeniui keliamą grėsmę sistema“. Tą grėsmę objektyviai gali vertinti tik gerai pasirengę, patyrę specialistai, sukaupę patikimus sąžiningai vykdomo monitoringo duomenis, nes tik tokiais duomenimis galima „maitinti“ mūsų sukurtus kompiuterinius pagrindinių Lietuvos miestų požeminės hidrosferos modelius.

Tačiau pastaraisiais metais šie objektai eina iš rankų į rankas tų, kurie pasiūlo mažiausią, kartais net juokingą „paslaugos“ kainą, siekdami tik laimėti konkursą ir visai negalvodami apie padarinius. Taip atsitiko ir su Vilniaus miesto savivaldybės požeminio vandens monitoringu, nors būtent sostinės vandenvietėms, ir taip jau dirbančioms sunkiomis, sudėtingomis miesto taršos sąlygomis gresia didžiulė bėda: kaip žinome, jas maitinančiu Neries vandeniu ketinama aušinti Baltarusijoje statomos Astravo AE­ branduolinius reaktorius... Todėl 2011 metų pavasariniame LVTA žurnale „Vandentvarka“ siūlome bent jau pakelti viešųjų požeminio vandens monitoringo paslaugų pirkimų kartelę: tokiuose objektuose kaip Vilnius mažiausia paslaugos kaina čia jokiu būdu negali būti vieninteliu pirkimo kriterijumi...

Papildoma informacija:

�. Klimas A. U­rbanizuotų teritorijų geriamasis požeminis vanduo [Drinking groundwater in urbanized areas] // Geomokslai. – Vilnius: Lietuvos mokslas, 1999. – P. 218–234: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 15 pavad. – (Lietuvos mokslas = Science and Arts of Lithuania; Kn. 23).

2. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: A Monograph = O­rganinė medžiaga Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje: monografija / Juodkazis V., Arustienė J., Klimas A., Marcinonis A.; Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2003. – 231, [1] p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.).

�. Požeminio vandens apsaugos valdymas: nacionalinis ir municipalinis lygmuo: konferencijos pranešimai, Šiauliai, lapkričio 11–13 d., 1997 m. = Groundwater Protection Management: National and Municipal Level: Reports / ats. red. Kadūnas K.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 1999. – 54 p. – Liet. ir angl. kalbomis.

4. Urbanizuotų teritorijų požeminio vandens formavimosi gamtinė dedamoji = Natural constituent in urban groundwater formation / Klimas A., Plankis M., Zuzevičius A., Diliūnas J., Čyžius G. // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (2). – P. 20–33: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 32.

�. Urbanizuotų teritorijų technogeninis poveikis požeminio vandens režimui = Technogenic regime of groundwater in urban areas / Klimas A., Zuzevičius A., Diliūnas J., Čyžius G. // Geografijos metraštis. – 2003. – T. 36 (2). – P. 34–47: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 45–46.

�4

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

A. Klimas, U­AB „Vilniaus hidrogeologija“

Pagal požeminio vandens išteklių ir jų kokybės formavimosi sąlygas tuos išteklius eksploatuojančios vandenvietės Lietuvoje suskirstytos į tris grupes: I­ – uždaros, I­I­ – pusiau uždaros, I­I­I­ – atviros (žr. HN 44:2006).

I grupės vandenvietės eksploatuoja vandeninguosius sluoksnius, izoliuotus nuo gretimų sluoksnių ir žemės paviršiaus. Tokiose vandenvietėse vienintelis požeminio vandens išteklių šaltinis yra pačiu eksploatuojamu sluoksniu tekantis požeminio vandens srautas, lemiantis ir to vandens kokybę šiose vandenvietėse. Tokių vandenviečių Liertuvoje nėra daug. Visos jos susitelku-sios šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje ir eksploatuoja dažniausiai 200–270 m gylyje slūgsančius Permo–Žagarės (P2+D�žg) vandeninguosius sluoksnius.

Būdingiausios šios grupės vandenvietės yra Klaipėdos I­–I­I­ vandenvietės, hidrogeologiniu požiūriu vadintinos viena didele, dviguba vandenviete (beje, I­I­ vandenvietė nebedirba). I­šliko informacija, kad XI­X a. pabaigoje statinis P2+D�žg komplekso vandens lygis čia nusistovėjo 35 m virš žemės paviršiaus, t. y. apie 44 m NN. Beje, gręžinys Nr. 281, kuriame matuotas šis lygis, yra išlikęs iki mūsų dienų, jame tebematuojamas vandens lygis (1 pav.).

Vandenvietė pradėta eksploatuoti 1902 metais, tačiau tikslūs duomenys apie jos debitą yra tik nuo 1961 metų, o apie vandens lygį – nuo 1966 metų. Maksimalus šios dvigubos vandenvietės debitas 1970–1980 metais siekė 60 000 m�/d, o vandens lygio pažemėjimas – apie 80 m. Toliau vandenvietės debitas vis mažėjo ir nuo 2004 metų svyravo ties 10 000 m�/d riba, o vandens lygis vis kilo ir prieš penkerius metus žemesnėse vietose esantys eksploataciniai gręžiniai ėmė fontanuoti. Įdomu, kad kituose dviejuose monitoringo gręžiniuose, esančiuose už 9 ir 15 km nuo vandenvietės, eksploatuojamo sluoksnio vandens lygis žemėja taip pat ir tiek pat kaip vandenvietėje, parodyda-mas, kad visi šie gręžiniai yra superlaidžioje zonoje (1 pav.). Beje, per pastaruosius trejus metus pradeda ryškėti vandens lygio kilimo stabilizacija, kuri rodo, kad dabar šių vandenviečių sukurtas depresijos piltuvas yra gerokai suseklėjęs ir užsipildo kiek lėčiau. Vis tai rodo, kad vandens lygio monitoringo reikšmė čia labai didelė.

Požeminio vandens kokybę I­–I­I­ vandenvietėse lemia vien vidinės priežastys: pagrindinių anijonų ir katijonų koncentracija čia gana stabiliai didėja, nes iš pietų per I­I­ į I­ vandenvietę juda mineralizuoto vandens kontūras. Dėl šios priežasties sulfatų, iš dalies ir chloridų koncentracija I­I­ vandenvietėje pasiekė kritinę ribą ir toliau didėja. Prastėja ir mikroelementinė požeminio vandens sudėtis šiose vandenvietėse: ir šiaip didoka fluorido ir boro koncentracija jose dėl mineralizuoto vandens prietakos peržengė kritines ribas (atitinkamai 1,5 ir 1 mg/l) ir vis dar didėja.

Y­ra ir dar viena problema: dėl intensyvios sulfatų redukcijos Klaipėdos vandenvietės garsėja sulfidinėmis vandens kokybės komplikacijomis – vandenilio sulfidų (H2S, HS–) koncen-tracija čia pasiekia niekur kitur nefiksuotas vertes (iki 12 mg/l). Jos seniai ir gerokai komplikuoja vandenruošą, nes jos metu oksiduojami sulfidai virsta molekulinės sieros dribsniais, kuriuos sunku šalinti iš vandens. Tiesa, yra ir vienas teigiamas šios problemos aspektas: dėl sulfidų produkcijos požeminiame vandenyje aptinkama labai maža geležies ir kai kurių kitų metalų koncentracija. Beveik visas minėtas vandens kokybės problemas čia turėtų išspręsti vandenruošoje diegiamas atvirkštinio osmoso metodas, kuris vos ne iki nulio sumažina visų jonų ir junginių koncentraciją ruošiamame vandenyje. Šis metodas jau įdiegtas Palangos ir Kretingos vandenvietėse.

II grupės (pusiau uždaros) vandenvietės eksploatuoja vandeninguosius sluoksnius, nevisiškai, o kai kada tik visai menkai izoliuotus nuo gretimų sluoksnių ir žemės paviršiaus. Tokiose vandenvietėse pačiu eksploatuojamu sluoksniu tekantį požeminio vandens srautą nuolat papildo aukščiau ir žemiau jo slūgsantys vandeningieji sluoksniai. Ši prietaka dažniausiai ir lemia požeminio vandens išteklių kiekį ir kokybę tokiose vandenvietėse. Šios vandenvietės išplitusios beveik visoje Lietuvoje (išskyrus minėtą uždarų vandenviečių pajūrio zoną).

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

��

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

1 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Klaipėdos I ir II vandenvietėse

Tipiškas pavyzdys yra Panevėžio I­ vandenvietė, kuri eksploatuoja maždaug 60 m gylyje slūgsantį gana vandeningą, storą (apie 170 m) Šventosios–U­pninkų (D�šv+D2up) vandeningąjį kompleksą. Virš jo slūgso maždaug 35 m storio plyšiuoto, vandeningo dolomito (D�tt, D�kp-ss svitų uolienos) sluoks-nis, pačią viršutinę maždaug 25 m storio geologinio pjūvio dalį sudaro mažai vandeningos kvartero nuogulos – priemolis, priesmėlis, rečiau – smėlis. I­š apačios D�šv+D2up vandeningąjį kompleksą uždaro Narvos (D2nr) regioninė vandenspara, po kuria slūgso jau mineralizuotas vanduo.

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių trendai Klaipėdos I­ ir I­I­ vandenvietėse

56

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

Vandenvietė pradėjo veikti 1961 metais ir iki 1985 metų jos debitas tolygiai didėjo, pasiekdamas maždaug 60 tūkst. m�/d (2 pav.). Vėliau jis pamažu mažėjo maždaug iki 20 tūkst. m�/d, beveik toks ar kiek mažesnis jis yra ir dabar. Y­ra žinoma, kad iki eksploatacijos pradžios D�šv+D2up komplekso vandens lygis I­ vandenvietėje buvo ties 55 m NN, tada jį šiek tiek drenavo šalia vandenvietės tekantis Nevėžis. Pradėjus eksploatuoti vandenvietę, proporcingai jos debitui pirmiausia žemėjo vandens lygis pačiame eksploatuojamame sluoksnyje, 1985 metais pasiekęs maksimalų pažemėjimą – 57 m pačioje vandenvietėje. Vandens lygio žemėjimas aukščiau ir žemiau slūgsančiuose sluoksniuose rodo, kad jie maitina eksploatuojamą kompleksą. Mažėjant debitui, visų vandeningųjų sluoksnių lygis kilo, o jam stabilizavusis – taip pat stabilizavosi.

Visa tai lėmė ir lemia požeminio vandens cheminę sudėtį ir kokybę šioje vandenvietėje. I­š 2 pav. galima matyti, kad pagrindinių vertikalaus srūvio indikatorių, sulfatų ir chloridų koncent-racijos vandenvietėje metams bėgant gana chaotiškai didėjo. Kadangi ir viršutiniuose (dėl gruntinio vandens taršos ir gipso priemaišų dolomite), ir apatiniuose (dėl didesnės mineralizacijos) sluoks-niuose šių jonų koncentracija yra pastebimai padidėjusi, be specialaus modeliavimo buvo beveik neįmanoma nustatyti svarbiausią šių (ir kitų, iš to skaičiaus taršių) jonų šaltinį. Modeliavimas parodė, kad didžiausia yra gruntinio vandens prietaka (iki 20 proc.), o sūroko vandens prietaka iš apačios neviršija 5 procentų. Beje, mažėjant vandenvietės debitui ir atsikuriant vandens lygiams, abiejų šių prietakų įtaka vandens kokybei mąžta – tai rodo ir sulfatų, chloridų trendai.

Vertikalus srūvis iš viršaus gerokai reguliuoja ir tokių nestabilių požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių, kaip antai geležis, amonis, organinės medžiagos kiekis (permanganto indeksas), hidrokarbonatai vertes. Mat visų šių rodiklių (išskyrus geležį), vienaip ar kitaip susijusių su tarša, didžiausios vertės nustatytos gruntiniame vandenyje. Taršios organinės medžiagos, mažindamos deguonies kiekį eksploatuojamo komplekso vandenyje, reguliuoja ir geležies koncentraciją jame: iš pradžių didėjantis vandenvietės debitas kurį laiką geriau vėdino eksploatuojamą sluoksnį, todėl geležies koncentracija jame pastebimai mažėjo, tačiau vėliau pasiteršęs gruntinis vanduo sumažino deguonies kiekį eksploatuojamame komplekse, todėl geležies koncentracija jo vande-nyje padidėjo (2 pav.).

III grupės (atviros) vandenvietės eksploatuoja atvirus iš viršaus gruntinio vandens sluoks-nius. Šios grupės vandenvietėse, esančiose toli nuo upių, ežerų, svarbiausias požeminio vandens eksploatacinių išteklių šaltinis yra pačiu vandeninguoju sluoksniu tekantis gruntinio vandens srautas, kurį nuolat papildo iki gruntinio vandens lygio per aeracijos zoną įsisunkiantys krituliai. Suprantama, kad tokiose atvirose vandenvietėse požeminis, o tiksliau – gruntinis vanduo gali būti nedaug užterštas. Būdingiausias šios grupės pavyzdys yra Varėnos vandenvietė.

Varėnos vandenvietė yra šiauriniame miesto pakraštyje, pietiniame tvenkinio, suformuoto ant kairiojo Merkio intako – Derežnytės upelio, krante (3 pav.). Vandenvietėje eksploatuojamas grun-tinis vanduo, kurį kaupia daugiau kaip 40 m storio smėlio ir žvirgždo klodas. Gruntinis vanduo pietinėje miesto dalyje slūgso maždaug 5 m gylyje, ties vandenviete – 7–10 m gylyje.

Varėnos vandenvietė eksploatuojama nuo 1965 metų. Maksimalų debitą – apie 5,5 tūkst. m�/d – ji pasiekė 1985 metais, tačiau po poros metų jis pradėjo mažėti (3 pav.). Šis procesas truko iki 2000 metų, pataraisiais metais vandenvietės debitas svyruoja tarp 1,5 ir 2 tūkst. m�/d. Gruntinio vandens lygis net maksimalaus debito metais buvo pažemėjęs tik apie tris metrus. Tad šios vandenvietės net ir tada nemaitino šalia esantis tvenkinys. Sumažėjus vandenvietės debitui, gruntinio vandens lygis joje pakilo maždaug 1,5 metro.

Atmosferos kritulių maitinamas gruntinis vanduo Varėnos vandenvietėje yra itin gėlas – ben-droji jo mineralizacija neviršija 250 mg/l, jo sudėtis – beveik grynai kalcio hidrokarbonatinė. Taigi būtų galima sakyti, kad tai – vos ne lietaus, gana minkštas (bendrasis kietumas apie 4 mg-ekv/l) vanduo. Tačiau šis vanduo visą laiką pasižymėjo gana didele nitratų koncentracija, didesnėmis permanganato indekso vertėmis, t. y. gana akivaizdžiais taršos požymiais (3 pav.). Kaip matoma, nitratų koncentracija vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose bent jau praeityje ne kartą yra viršijusi kritinę ribą – 50 mg/l.

57

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

2 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Panevėžio I vandenvietėje

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių trendai Panevėžio I­ vandenvietėje

Tik su tarša gali būti siejamos ir gana didelės permanganto indekso vertės, kurių atskiros reikšmės gręžiniuose taip pat yra ne kartą viršijusios ribinę šio rodiklio vertę – 5 mg/l O­2. Tarp kitko, atvirame gruntinio vandens sluoksnyje paprastai nėra sąlygų padidėjusiems organinės medžiagos, taip pat geležies kiekiams kauptis – lengvai čia patenkantis deguonis jų koncentraciją sparčiai sumažina. Taigi tik intensyvia gruntinio vandens tarša, lenkiančia jos degradacijos tempą, galima paaiškinti tokias aukštas permanganato indekso vertes Varėnos vandenvietėje. Taršos

��

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

3 pav. Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių rodiklių tendencijos Varėnos vandenvietėje

Požeminio vandens lygio, debito ir kai kurių kokybės rodiklių trendai Varėnos vandenvietėje

rodikliu (druska?) čia galima laikyti ir aiškiai padidėjusią chloridų koncentraciją, pastaraisiais metais siekiančią ir net kiek višijančią 50 mg/l (3 pav.).

Pagrindinė visų šių gruntinio vandens cheminės būklės prastėjimo Varėnos vandenvietėje priežastis – išsklaidyta miesto tarša ir ta aplinkybė, kad ta tarša iš miesto keliauja tiesiai į vandenvietę. Apie gruntinio vandens cheminę būklę mieste yra sukaupta nemažai duomenų, nes daugelį metų čia buvo vykdomas savivaldybės požeminio vandens monitoringas, kuris dėl

59

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS TI­PI­NĖSE­ VANDE­NVI­E­TĖSE­

lėšų stokos 2002–2006 metais buvo nutrūkęs, o 2007 metais – vėl atnaujintas. Jo rezultatai rodo, kad mieste visų gruntinio vandens taršos rodiklių vertės yra mažiausiai du kartus didesnės. Tad ši atvira vandenvietė, esanti vos ne miesto centre, ir toliau lieka tos taršos lengvai pažeidžiama. Ją gelbsti tik tai, kad čia eksploatuojamas gruntinio vandens srautas yra itin galingas ir jį tiesiog fiziškai sunku neleistinai visiškai užteršti.

Papildoma informacija:

�. Klimas A. Geriamojo vandens hidrogeochemija: vadovėlis aukštosioms mokykloms / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 139, [1] p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 134–139.

2. Klimas A. Požeminio vandens eksploatavimo poveikis aplinkai // Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai: žurnalo „Litosfera“ leidinys = E­volution of E­arth Crust and its Resources in Lithuania: Publication of the Journal “Lithosphere”. – Vilnius, 2004. – P. 541–546: iliustr. – Santr. angl.: p. 691–695. – Bibliogr.: p. 652–690. – Žml. sąrašas: p. 696–699.

�. Klimas A. Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse: pokyčių studija / Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, U­AB „Vilniaus hidrogeologija“. – Vilnius, 2006. – 487 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 437–446.

60

ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­

J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens monitoringas sąvartynuose yra vykdomas pagal monitoringo programą, kuri rengiama vadovaujantis Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka ir metodinėmis rekomendacijomis. Monitoringo programa rengiama penkeriems metams. Atsižvelgiant į sąvartyno ir jo poveikio zonos dydį yra įrengiamas požeminio vandens monito-ringo tinklas, kurį sudaro nuo 2–3 iki keliolikos stebimų gręžinių. Požeminio vandens monitoringo programą sudaro požeminio vandens lygio matavimas gręžiniuose ir hidrocheminiai vandens mėginių tyrimai laboratorijose. Kokie cheminiai junginiai ir kokiu dažnumu yra tiriami, prik-lauso nuo sąvartyne sukauptų atliekų tipo ir gamtinės aplinkos. Įprastai, 1–2 kartus per metus yra atliekamas fizinių ir bendros cheminės sudėties, įskaitant biogeninius komponentus, tyrimas. Metalų, naftos produktų, fenolių ir kitų organinių junginių tyrimai atliekami rečiau – didžiuosiuose sąvartynuose kartą per metus, mažesniuose 1–2 kartus per penkerius metus. Kiekvieno stebimo sąvartyno kompleksinė monitoringo duomenų analizė atliekama baigiamaisiais monitoringo programos įgyvendinimo metais.

2009 metais pastebimai suaktyvėjo uždaromų atliekų sąvartynų tvarkymo darbai. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 120 sąvartynų buvo atlikti preliminarūs ekogeologiniai tyrimai, kai kuriuose iš jų buvo įrengti požeminio vandens stebimieji gręžiniai ir parengtos monitoringo programos. Tai matyti ir iš reguliariai stebimų atliekų sąvartynų skaičiaus dinamikos – 2008 metų duomenys buvo gauti iš 43, 2009 metų – iš 58, o 2010 metų – iš 78 sąvartynų.

Vertinant požeminio vandens kokybę sąvartynų aplinkoje, gautos cheminių parametrų vertės buvo lyginamos su didžiausiomis leistinomis koncentracijomis (DLK). Kaip DLK buvo naudojamos ribinės vertės požeminiam vandeniui iš Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų 3 priedo (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987) ir DLK iš Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770). 2008–2010 metų požeminio vandens kokybės sąvartynų aplinkoje tyrimo rezultatai rodo bendrus požeminio vandens kokybės kaitos dėsningumus, būdingus sąvartynų aplinkai. Kiekvienu atveju dėl skirtingų paties sąvartyno ypatybių – amžiaus, dydžio, saugomų atliekų tipo, kiekio ir pan. bei jo sąveikos su geologine aplinka susiklosto „unikali“ situacija. Įvairuoja ne tik užteršto vandens cheminė sudėtis, taršos arealo konfigūracija, dydis ir gylis, bet ir sezoninė bei daugiametė jos kaita. Didžiausios bendrosios mineralizacijos, organinės medžiagos, chloridų, azoto ir fosforo junginių koncentracijos užfiksuotos didžiųjų sąvartynų (Lapių, Kauno raj., Fabijoniškių, Vilniaus m., Liūdynės, Panevėžio r.) stebimuosiuose gręžiniuose, kuriuose surenkamas sąvartyno filtratas. Tolstant nuo sąvartyno požeminio vandens kokybė gerėja. Ribines vertes sąvartynų aplinkoje dažniausiai viršija chloridų ir amonio jonų koncentracijos. Pavieniais atvejais nustatytos padidėjusios fenolių ir tokių metalų, kaip antai nikelis, švinas ir chromas koncentracijos (1 pav.).

Palyginus paskutinių trejų metų stebėjimų rezultatus (2 pav.) matoma, kad nors gerokai padidėjo stebimų sąvartynų, o ypač monitoringo gręžinių skaičius, „užterštų“ sąvartynų procentas padi-dėjo nedaug, jis sudaro ~ 60 proc. (~ 30 proc. visų monitoringo gręžinių). Daugiausiai taršos atvejų nustatyta buvusių miestų sąvartynų aplinkoje (70 proc.), o mažesnių kaimų ir gyvenviečių sąvartynų aplinkoje tarša retesnė (~ 33 proc.). Naujai įrengtų regioninių atliekų sąvartynų aplinkoje DLK viršijimų nebuvo nustatyta. Situacija prastesnė tuose regioniniuose sąvartynuose, kurie patenka į buvusių sąvartynų U­tenos, Kauno, Panevėžio, Kėdainių (Zabieliškio) įtakos zoną.

ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM

VANDE­NI­U­I­

61

ATLI­E­KŲ SĄVARTY­NŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­

1 pav. Gruntinio vandens būklė sąvartynų aplinkoje

2 pav. Stebimų užterštų sąvartynų ir gręžinių kaita

62

KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRU­SKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

K. Kadūnas, J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. tonų natrio chlorido druskos ar jos mišinių su smėliu, o vienam kvadratiniam pagrindinių gatvių ir kelių metrui nuvalyti išbarstoma nuo 10 iki 680 g druskos. Pavyzdžiui, 2005 metais Vilniaus gatvėse jų slidumui mažinti buvo išberta, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, arti 16 tūkst. kubinių metrų smėlio bei natrio chlorido (NaCl) druskos mišinio ir daugiau kaip 14 tūkst. tonų druskos (P. Baltrėnas, A. Kazlauskienė, 2009). Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, kasmet šalies valstybinės reikšmės keliuose išbarstoma 60–80 tūkst. tonų druskos (Respublika, 2010, Nr. 44 (5994)). Nors tikslios statistikos, kiek druskos išbarstoma savivaldybių prižiūrimuose keliuose ir gamybinių ar aptarnavimo objektų teritorijose, nėra, tačiau jos kiekis gali siekti apie antrą tiek, kiek jos panaudojama valstybinės reikšmės keliuose.

Lietuvos geologijos tarnyba kaupia ir analizuoja ūkio subjektų lėšomis vykdomo požeminio vandens monitoringo duomenis. Per pastarąjį dešimtmetį sukaupta gana daug informacijos apie požeminio vandens būklę gamybinėse teritorijose, degalinėse ir kituose objektuose, kuriuose žiemos metu apledėjusioms dangoms tirpinti yra naudojamos druskos ar jų tirpalai. Sukaupta informacija leidžia įvertinti druskos poveikį požeminiam vandeniui. Šia apžvalga siekiama parodyti, kad į požeminį vandenį patenkantys teršalai turi poveikio požeminio vandens išteklių būklei, bet jis gali būti gerokai didesnis, vertinant miestų, kaip urbanizuotos visumos, poveikį paviršinio vandens telkiniams, kuriuos „maitina“ užterštas požeminis vanduo.

Kelių barstymo druska įtakai gruntinio vandens kokybei vertinti buvo panaudoti ūkio subjektų monitoringo duomenys. Druska barstomi keliai ir miesto teritorijos, todėl analizei labiau-siai tinka degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenys. Degalinės monitoringo tinklą įprastai sudaro 1–3 stebimieji gręžiniai, iš kurių vieną ar du kartus per metus imami vandens mėginiai, laboratorijose nustatoma gruntinio vandens bendroji cheminė sudėtis, iš to skaičiaus ir chloridų jonų koncentracija. Nuo 2000 iki 2008 metų monitoringas buvo vykdo-mas 686 tokiuose objektuose. Tolesnei chloridų pasiskirstymo statistinei analizei buvo atrinkti tik tie objektai, kurių gruntiniame vandenyje nors kartą per stebėjimo laikotarpį fiksuota padidėjusi chloridų koncentracija (> 150 mg/l) – iš viso 361 objektas.

Chloridų koncentracijos daugiametės kaitos analizei atrinkti 148 (iš 361) objektai stebėti per visą devynerių metų laikotarpį (1 pav.). Kiekvieno šių objektų buvo apskaičiuota vidutinė metinė chloridų koncentracija ir sudaryti jos kaitos grafikai.

Atlikus degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenų analizę galima teigti, kad kelių barstymas druska, naudojama sniego ir ledo dangai pašalinti, daro neigiamą poveikį gruntinio vandens kokybei. Tiek natrio, tiek chlorido vidutinė koncentracija tokių teritorijų gruntiniame vandenyje iki septynių kartų viršija fonines koncentracijas, medianinės šių jonų koncentracijos fonines reikšmes viršija iki 4–5 kartų (žr. lentelę).

Lentelė. Chlorido ir natrio jonų koncentracija gamybinių teritorijų gruntiniame vandenyje ir jų foninė koncentracija, mg/l

Rodiklis Matavimų skaičius Vidurkis Mediana Minimumas Maksimumas

Chloridas (Cl–) �4�� 218,4 ��2 0,0 6355Natris (Na–) 1427 119,4 65,3 0,0 4190Gruntinio vandens fonasChloridas (Cl–) 29,93 21,0 1,0 129,3Natris (Na–) 18,07 13,9 0,6 72,0

KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRU­SKA PO­VE­I­KI­S

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

63

KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRU­SKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

1 pav. Analizuotų objektų pasiskirstymas

Atlikta statistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nuo 2000 iki 2008 metų gruntiniame vande-nyje chloridų kiekis vidutiniškai nuo 200 mg/l padidėjo iki 300 mg/l (2 pav.).

2 pav. Vidutinės metinės chlorido koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje

Didėjanti chlorido koncentracijos tendencija nustatyta net 64 proc. nagrinėtų teritorijų, 36 proc. atvejų gruntiniame vandenyje nustatytas nedidelis koncentracijos mažėjimas arba ji išlieka stabili (3 pav.).

Apibendrinus per 1400 cheminių analizių rezultatų matoma, kad 166 atvejais (12 proc.) chlo-rido koncentracija gruntiniame vandenyje yra artima foninei jo koncentracijai (lentelė, 4 pav.), dar 880 atvejų (61 proc.) chlorido kiekis neviršija teisės aktais reglamentuojamų ribinių verčių (RV) ar didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK). Taigi apie 73 proc. atvejų gruntinį vandenį galima vadinti „švariu“ arba „menkai paveiktu“ keliams barstyti naudojama druska.

64

KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRU­SKA PO­VE­I­KI­S

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

3 pav. Chloridų tendencijos diagrama

4 pav. Chloridų koncentracijos pasiskirstymas požeminiame vandenyje

Per 400 matavimų, vykdytų analizuojamose teritorijose, arba 27 proc. matavimų, nustatyta, kad chlorido koncentracija viršija RV, nurodytą Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987) jautrių taršai teritorijų grupėms (I­I­, I­I­I­, I­V) ir Nuotekų tvarkymo reglamente (Valstybės žinios. 2009, Nr. 83-3473) nurodytą DLK į gamtinę aplinką ir RV į gamtinę aplinką, kurią viršijus būtina kontroliuoti teršiamųjų medžiagų patekimą į aplinką, šiuo atveju – į požeminius vandenis. Šiose teritorijose apie 7 proc. atvejų chlorido koncentracija viršija 500 mg/l (1–2 RV/DLK) ir apie 2 proc. atvejų ji siekė 1000–2000 mg/l ir daugiau ir viršijo DLK/RV 2–4 – 100 kartų.

Taršos natrio jonais tendencijos nėra tokios ženklios, palyginti su tarša chlorido jonais. Per 2000–2008 metus nustatyta nedidelė natrio koncentracijos didėjimo tendencija (5 pav.), per analizuotą periodą vidutiniškai ji padidėjo tik apie 10 mg/l.

5 pav. Vidutinės metinės natrio koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje

65

I­š Lietuvos teisės aktų taršą natriu reglamentuoja tik Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Valstybės žinios. 2003, Nr. 79-3606), teisės aktuose, reguliuojančiuose užterštų teritorijų tvarkymą, jo RV ar DLK nėra nustatytos. Toliau pateikiamas taršos intensyvumo vertinimas pagal DLK, nurodytą HN 24:2003.

6 pav. Natrio koncentracijos pasiskirstymas požeminiame vandenyje

Atlikus degalinių, naftos bazių ir automobilių demontavimo aikštelių monitoringo duomenų analizę galima teigti, kad apie 13 proc. atvejų (186 matavimai) gruntinio vandens kokybė yra ar-tima foninei (6 pav.). Taršos pėdsakų, neviršijančių DLK geriamajam vandeniui, nustatyta 74 proc. atvejų. Todėl remiantis apie 87 proc. matavimų duomenimis galima teigti, kad gruntinis vanduo išlieka „švarus“ arba „mažai paveiktas“ antropogeninės taršos.

Kai kurių analizuotų objektų nustatyta natrio jonų koncentracija, viršija DLK 2–5 kartus ir daugiau, šio jono koncentracija gruntiniame vandenyje 400–6000 mg/l, ji viršyta iki 13 proc. visų matavimų.

Norint tiksliau nustatyti medžiagų, patenkančių į aplinką dėl keliams barstyti naudojamos druskos, kiekį, reikia specialių tyrimų, apimančių tiek natūrinius stebėjimus, tiek teršiamųjų medžiagų balanso skaičiavimus. Pateiktoje analizėje nėra vertintas miestų ar kelių poveikis požeminiam ir paviršiniam vandeniui, o juk jie dengia gerokai didesnes teritorijas nei degalinė ar naftos bazė. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, matyt, reikia sutikti su specialistais, siūlančiais ieškoti alternatyvių medžiagų sniegui ir ledui pašalinti nuo paviršių, nors jos būtų ir gerokai brangesnės, tačiau dėl degradacijos greičio ar sorbcinės gebos savybių keltų mažesnį pavojų aplinkai.

Papildoma informacija:

�. http://www.lgt.lt/index.php?page=264 Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas.

KE­LI­Ų BARSTY­MO­ DRU­SKA PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

66

ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SU­BJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATU­MAI­

R. Šečkuvienė, U­AB „Grota“

Visa žmogaus ūkinė veikla turi arba gali turėti įtakos požeminio vandens kokybei. Tyrimų rezultatai rodo, kad žemės ūkio subjektų veikla yra viena iš didžiausią neigiamą poveikį darančių veiklos sričių. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvar-kyti aprašą (Valstybės žinios. 2010, Nr. 85-4492) ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus (Valstybės žinios. 2009, Nr. 113-4831) minėtos veiklos vykdytojai privalo stebėti, vertinti ir prog-nozuoti daromo poveikio aplinkai mastą. Poveikio požeminiam vandeniui stebėseną žemės ūkio veiklos subjektuose reglamentuoja Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2009, Nr. 157-7130) ir 2011 metais įsigaliojęs Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašas.

Žemės ūkio veiklos subjektų (ŽŪVS) įtaka požeminei hidrosferai pradėta tirti seniai. Stambius gyvulininkystės kompleksus (ūkius) pradėta statyti 1970 metais, o nuo 1976 metų stebima jų įtaka drenažinio vandens kokybei. Požeminio vandens kokybė sistemingai pradėta stebėti 1977 metais. Vėliau stebimųjų gręžinių tinklai buvo įrengti daugelyje stambių ŽŪVS, kur buvo atliekami ir eksperimentiniai darbai.

Žemės ūkio veiklos subjektuose pagal Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti bei Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašus išskiriami gamybiniai ūkiai (GŪ), kuriuose yra tvartai ir jų priklausiniai, mėšlidės, skystojo mėšlo bei srutų kauptuvai ir skystojo mėšlo ir srutų išlaistymo laukai (SMSI­L), kur laistomas skystasis mėšlas ir srutos. Pagal taršos židinių pobūdį GŪ priskirtini sudėtingiems taršos židiniams, kuriuose yra keli koncentruotos taršos židiniai, o SMSI­L – taršos židiniams, formuojantiems pasklidąją taršą.

Požeminio vandens kokybė ŽŪVS vertinama pagal galiojančius normatyvinius dokumentus (1 lentelė):

• Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987);

• Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarką (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770);

• Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo vykdymo tvarkos aprašą (Valstybės žinios. 2011, Nr. 2-63).

Tyrimų nustatyta, kad pagrindinis hidrogeosferos teršalas ŽŪVS aplinkoje yra organinė medžiaga, identifikuojama pagal permanganato (ChDSMn) ir bichromato (ChDSCr) skaičius, ir jos irimo produktai: azotas ir jo junginiai bei fosforas ir jo junginiai. Šiems teršalams patekus į požeminį vandenį susidaro rūgštinė aplinka (pH daugeliu atvejų mažiau nei 7,0), suformuojanti redukcines sąlygas, dėl to padidėja angliarūgštės, hidrokarbonatų, kalcio jonų koncentracija, taip pat vandens kietumas, savitasis elektros laidis ir bendroji ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija, be-veik visais tirtais atvejais viršijanti 1 g/l. Daugeliu atvejų ŽŪVS aplinkos požeminiam vandeniui būdingas ir didelis chloridų kiekis, taip pat tiesiogiai susijęs su vykdomos ūkinės veiklos įtaka. Be to, atliekant tyrimus nustatyta, kad organinė medžiaga daugiausiai kaupiasi aeracijos zonos uolienose ir viršutinėje gruntinio vandeningojo sluoksnio dalyje, o didėjant gyliui jos kiekis mažėja.

Tyrimų duomenys rodo, kad požeminio vandens taršos dydis ir jos kaita ŽŪVS apylinkėse labai priklauso ir nuo gamybinių ypatumų ir gamtinių sąlygų. Pagrindiniai gamybiniai veiksniai yra ūkio pajėgumas, jo veiklos stabilumas, skystojo mėšlo kaupimo ir laistymo technologiniai ypatumai, išlaistymo laukų dydis ir žemdirbystės pobūdis juose. Galiojantys teisės aktai įpareigoja stebėti stambius, t. y. didelio pajėgumo, ŽŪVS, kur sutartinių gyvulių (SG) skaičius yra 200–500 vienetų ir daugiau.

ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SU­BJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S

PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­

ME­TO­DI­KO­S Y­PATU­MAI­

67

1 lentelė. Pagrindinių teršiamųjų medžiagų didžiausia leistina koncentracija (DLK) ir (ar) ribinė vertė / koncentracija (RV/RK) požeminiame vandenyje, nurodyta teisės aktuose, mg/l

Teisės aktasMedžiagos pavadinimas

N-b NO­2 NO­� NH4 P-b PO4 Cl1) Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987 – – �00 – – – �00

2) Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770* – 0,5 (1,0) �0 2 (10) – 0,7 (3,3) 350 (500)

3) Valstybės žinios. 2011, Nr. 2-63**

GŪ 30 (12) 1,5 (0,5) 100 (50) 10 (2,57) 4 (1,6) 3,3 (0,7) –

SMSI­L – 1,0 (0,3) 50 (37) 6,43 (2,0) – 3,3 (0,7) –

Pastabos: 1) Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987); 2) Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka (Valstybės žinios. 2003, Nr. 17-770); 3) Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašas (Valstybės žinios 2011, Nr. 2-63).

* – DLK požeminiame vandenyje: kairė – kai ūkio subjekto apylinkėse požeminis vanduo naudojamas gėrimo ir buities reikmėms, dešinėje skliausteliuose – kai požeminis vanduo nėra naudojamas gėrimo ir buities reikmėms.

** – kairėje – DLK, dešinėje skliausteliuose – ribinė koncentracija (RK).

Kaip pagrindinius gamtinius veiksnius reikia išskirti hidrografinį teritorijos tinklą ir geologines--hidrogeologines sąlygas. Nuo teritorijos uolienų litologinės sudėties priklauso teršalų patekimo į požemį, jų kaupimosi aeracijos zonoje bei horizontalios ir vertikalios migracijos galimybės, o hidrografinis tinklas nulemia teršalų iškrovos sričių tankumą.

Apibendrinamosiose žemės ūkio veiklos įtakos hidrogeosferai ataskaitose nustatyta, kad tuose ŽŪVS, kuriuose vyksta intensyvi, bet tolygi veikla, požeminio vandens būklė yra stabilesnė. Nusistovi esamos taršos organinėmis medžiagomis ir aplinkos gebėjimo ją neutralizuoti pusiausvyra. ŽŪVS, kuriuose gamybos apimtis sumažėjusi arba diegiamos aplinkosaugos priemonės, vandens kokybė iš lėto gerėja, o kai kur išlaistymo laukų gruntinio vandens hidrocheminė būklė panaši į negamybinės zonos vandens būklę. Visa tai matoma iš poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatų. Kaip pavyzdį pateikiame kelis tokius ŽŪVS, kuriuose įrengtas reprezentatyvus požeminio vandens stebėjimų tinklas, poveikis požeminiam vandeniui stebimas daugiau nei penkerius metus, o stebimų vandens cheminės sudėties elementų spektras yra pakankamas vykdomos veiklos poveikiui įvertinti (2 ir 3 lentelės).

2 lentelė. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kaita GŪ teritorijose

ŽŪVSMedžiagos koncentracija, mg/l

N-b NO­2 NO­� NH4 P-b PO4 ClNuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki

Sidabravo ŽŪB 0,12–150 <0,05 <0,5–377 <0,05–15,8 0,01–1,41 0–1,278 29,72–999

U­AB „Dainiai“ 0,38–29 0,02–0,319 0,08–79,74 0,026–4,068 0,004–1,1 – 2,54–70,5

Kalpokų ŽŪB 3,62–475 <0,05–3,18 <0,5–620 <0,05–539 0,017–3,36 0,013–1,35 55,93–1096

3 lentelė. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kaita SMSIL teritorijose

ŽŪVSMedžiagos koncentracija, mg/l

N-b NO­2 NO­� NH4 P-b PO4 ClNuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki Nuo–iki

Sidabravo ŽŪB 0,15–19,7 <0,05 <0,5–61,69 <0,05–0,196 0,002–0,93 0,002–0,048 7,97–225

U­AB „Dainiai“ 0,49–298 0–8,11 0–797 0,026–3,17 0–0,54 – ��–���

Kalpokų ŽŪB 0,09–93,0 <0,05 <0,5–97,12 <0,05–58,06 0,004–2,78 0,004–2,75 0,5–122

Sistemingi poveikio požeminiam vandeniui stebėjimai įvairių GŪ teritorijose parodė, kad požeminis vanduo labiausiai yra teršiamas ties mėšlidėmis ir srutų kauptuvais (2 lentelė). Tai

ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SU­BJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATU­MAI­

68

ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SU­BJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S

PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­

ME­TO­DI­KO­S Y­PATU­MAI­

dažniausiai būna tiesiogiai susiję su nepakankamu šių statinių sandarumu. Teršiama čia nuolat, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių įtakos. SMSI­L teritorijose teršiamųjų medžiagų koncentraciją daugeliu atvejų lemia požeminio vandens lygio dinamika ir laistymo intensyvumas (3 lentelė). I­š SMSI­L visada išsiskiria didžiausią technogeninę apkrovą turintys, t. y. dideli, laukai, kuriuose fiksuojamos didelė teršiamųjų medžiagų koncentracija. Tačiau iš esmės laistymo laukų poveikis požeminiam vandeniui nėra toks ryškus, palyginti su ūkių gamybinėmis teritorijomis (2 ir 3 lentelės). Pažymėtina, kad kai kuriuose stebimuose objektuose, ypač SMSI­L, aiškiai matoma organinės medžiagos ir bendrojo azoto koncentracijos mažėjimo tendencija (1 pav.).

1 pav. Būdingų požeminio vandens cheminės sudėties rodiklių kitimo grafikai SMSIL teritorijoje

Tokia situacija rodo, kad, vadovaujantis aplinkosaugos reikalavimais ir geros ūkininkavimo praktikos patarimais, galima išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Be to, tokiuose ūkiuose ir SMSI­L, kur mažiausiai trejus metus vykdyto poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatai rodo, kad vandenyje nustatomų teršiamųjų medžiagų koncentracija neviršija RK, atsakingos institucijos gali rekomenduoti sumažinti požeminio vandens monitoringo vykdymo apimtį nuo 50 iki 90 proc. (Žemės ūkio veiklos subjektų...).

Siekiant kuo racionaliau ir optimaliau įvertinti žemės ūkio veiklos subjektų formuojamą taršą, jos sklidimą ir poveikį, būtina tinkamai įrengti stebėjimo punktų sistemą tiek GŪ, tiek SMSI­L. Prieš pradedant ekogeologinius tyrimus ŽŪVS, reikia išskirti tris pagrindinius aspektus, kuriuos būtina išanalizuoti rengiant požeminio vandens monitoringo sistemą:

1) taršos židinių identifikavimas ir jų padėtis ekosistemoje;2) taršos židinių aplinkos hidrografinis tinklas;3) taršos židinių aplinkos geologinės-hidrogeologinės sąlygos.

Daugiausia dėmesio GŪ turi būti skiriama potencialių taršos židinių, t. y. mėšlidžių, tvartų, srutų kauptuvų ir tam tikrais atvejais nuotekų valomųjų įrenginių, išdėstymui pačioje teritorijoje bei taršai jautrių ekosistemos elementų atžvilgiu. Jau objekto rekognoskuotės metu galima prelimi-nariai įvertinti bendrą tiriamos teritorijos ekologinę būklę bei numatyti hidrogeologinių tiriamųjų ir iš dalies – stebimųjų gręžinių vietą ir skaičių. Naujajame Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nurodyta tiriamųjų ir

69

ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SU­BJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­ ME­TO­DI­KO­S Y­PATU­MAI­

stebimųjų gręžinių apimtis, atsižvelgiant į GŪ užimamą plotą. Tačiau praktiniu požiūriu, žinant, kad didžiausia teršalų emisija į požemį vyksta būtent ties minėtomis teršalų „kaupyklomis“, joms reikėtų skirti daugiausiai dėmesio (2 pav.).

2 pav. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo gręžinių išdėstymas GŪ

Toliau labai svarbu atkreipti dėmesį į tiriamos teritorijos apylinkių hidrografinį tinklą, kuriuo naudojantis galima ne tik išsiaiškinti preliminarią pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio kryptį, bet ir panaudoti jį požeminio vandens monitoringo tikslams, taip sumažinant monitoringo apimtį.

Kadangi SMSI­L dažniausiai susideda iš atskirų nuomojamos žemės sklypų, atliekant jų ty-rimus visų pirma turėtų būti išskirti plotai, kuriems tenka didžiausia technogeninė apkrova. Jie dažniausiai būna netoli GŪ teritorijos. Technogeninę SMSI­L apkrovą puikiai rodo tręšimo planai, kurie yra sudaromi kiekvienais metais. Kadangi SMSI­L formuojama išsklaidyto pobūdžio tarša, pagal turimus duomenis daugiausiai priklausanti nuo laistymo intensyvumo ir požeminio vandens lygio dinamikos, daug dėmesio turėtų būti skiriama vietovės geologinėms-hidrogeologinėms sąlygoms išaiškinti. Tokiu atveju hidrogeologinius tiriamuosius ir stebimuosius gręžinius tikslinga dėstyti atsižvelgiant į vietovės hidrografinį tinklą bei tiriamos teritorijos kvartero geologinį žemėlapį (M 1:200 000) (3 pav.).

Naudojantis šiuo žemėlapiu tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių vietas galima parinkti taip, kad preliminariai parodytų skirtingas geologines-hidrogeologines sąlygas. Toks planas padeda tiksliau įvertinti geologinę sąrangą ir optimaliai parinkti stebimųjų gręžinių vietas.

Visi šie aspektai labai svarbūs ne tik todėl, kad stebėjimai atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus, bet visų pirma todėl, kad tik tinkamai įrengtas poveikio požeminiam vandeniui stebėjimo tinklas gali teikti reprezentatyvią informaciją apie vykdomos ūkinės veiklos poveikį požeminei hidrosferai, diegiamų aplinkosaugos priemonių efektyvumą ir galimybę ŽŪVS išvengti finansinių nuostolių.

70

ŽE­MĖS ŪKI­O­ VE­I­KLO­S SU­BJE­KTŲ PO­VE­I­KI­S

PO­ŽE­MI­NI­AM VANDE­NI­U­I­ I­R JO­ I­DE­NTI­FI­KAVI­MO­

ME­TO­DI­KO­S Y­PATU­MAI­

3 pav. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo gręžinių išdėstymas SMSIL

Papildoma informacija:

�. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2011, Nr. 2-63).

2. Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-431 „Dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų“ pakeitimo“ (Valstybės žinios. 2006, Nr. 39-1411).

�. Giedraitis R., Karmazinas B., Zabulis R. Gyvulininkystės kompleksų eksploatacijos poveikis požeminio vandens būklei / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 1999. – 149 p. + CD. – (LGT fondas; Nr. 4743).

4. Juodkazis V., Marcinonis A. Aplinkos hidrogeologija: [vadovėlis] = The E­nvironmental Hydrogeology / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. – 459, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 441–450.

�. Organic Matter in Fresh Groundwater of Lithuania: A Monograph = O­rganinė medžiaga Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje: monografija / Juodkazis V., Arustienė J., Klimas A., Marcinonis A.; Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 231, [1] p.: iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 219–224 (119 pavad.).

6. Zabulis R. Gyvulininkystės kompleksų paviršinės ir požeminės hidrosferos vandens monitoringo duomenų analizė ir apibendrinimas: ataskaita už priemonę Nr. 2.3 vykdant programą „Geologija ir darnus vystymasis“ (Aplinkos ministro 2007-02-13 įsakymas Nr. D1-85) / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2007. – 111 p. + CD: 20 pav. – (LGT fondas; Nr. 10329).

SUTARTINIAI ŽENKLAI

71

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS SKY­STO­ KU­RO­ DE­GALI­NĖSE­

A. Marcinonis, U­AB „GRO­TA“

Degalinė – lygu požemio taršos naftos produktais (NP) židinys. Tokį atgrasų vertinimą suformavo atlikti daugumos senųjų, dar sovietinių laikų degalinių tyrimai prieš penkiolika metų. Tuomet gauti rezultatai parodė, kad visiškai švarių degalinių beveik nėra, o daugumos jų užterštumas viršija nustatytą leidžiamą lygį. Įvertinus 122 ištirtų degalinių (iki 1990 m. jų buvo apie 150) užterštumo būklę ir jo pavojingumą aplinkai pagal tuomet galiojusius aplinkos ministro 1999 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 158 patvirtintus Laikinuosius naftos produktais užterštų vandeningų sluoksnių pre-vencijos ir sanavimo aplinkosauginius reikalavimus išskirtos keturios degalinių kategorijos.

1 kategorija – teritorija švari: naftos produktų koncentracija grunte ir gruntiniame vandenyje atitinka galiojančius normatyvus. Tokių degalinių buvo 32 procentai.

2 kategorija – teritorija santykinai švari: naftos produktų koncentracija aeracijos zonos grunte neviršija didžiausio leidžiamo taršos lygio (DLL), o koncentracija gruntiniame vandenyje ≤ 0,5 mg/l. Tokių degalinių buvo 16 procentų.

3a kategorija – teritorija užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje ≤ 50 mg/l. Naftos produktai grunte yra adsorbuotos formos ir plėtros požiūriu yra pasiekę maksimalų išplitimo arealą. Arealo ribos stabilios. Tokių degalinių buvo 33 procentai.

3b kategorija – teritorija užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje > 50 mg/l. Dalis naftos produktų yra susikaupę grunto kapiliaruose ir periodiškai (priklausomai nuo vandens lygio svyravimų) ant gruntinio vandens paviršiaus sudaro skysto būvio sluoksnį (plėvelę). Taršos arealo ribų stabilumas kintamas, priklauso nuo hidrodinaminės situacijos. Tokių degalinių buvo 13 procentų.

4 kategorija – teritorija labai užteršta: naftos produktų koncentracija gruntiniame vandenyje > 50 mg/l. Ant gruntinio vandens paviršiaus nuolat susikaupęs skystų naftos produktų sluoksnis. Taršos arealo ribos nestabilios – arealas plečiasi. Tokių degalinių buvo 6 procentai.

Kaip matome, kas antra degalinė buvo užteršta taip, jog ant gruntinio vandens paviršiaus jose buvo susikaupęs net laisvų naftos produktų sluoksnis. Vienose degalinėse tyrimų metu jis jau buvo išsisklaidęs ir užteršęs sulig gruntinio vandens paviršiumi slūgsantį gruntą, kitose, maždaug kas penktoje degalinėje, toks NP sluoksnis dar buvo išlikęs.

Priežastys, dėl kurių taip stipriai buvo teršiamas degalinių požemis, profesionaliai netirtos, tačiau, tyrėjų požiūriu, jų buvo keletas:

Pirma – intensyvus naftos produktų naudojimas ir dėl to atsirandanti didelė naftos produktų išsiliejimo ant žemės paviršiaus tikimybė.Antra – prastos ir nepatikimos naftos produktų saugyklų techninės-konstrukcinės charak-teristikos. Trečia – skystas naftos produktų agregatinis būvis, kuris lemia savaiminį ir greitą teršalų įsisunkimą į gruntą.Ketvirta – prastas teritorinis planavimas projektuojant ir statant tokius objektus. Tai akivaizdu dviem aspektais. Viena, daugeliu atvejų minėti objektai pastatyti ant smėlingo, vandeniui, taip pat naftos produktams gerai laidaus grunto, kur didelis požeminio vandens tėkmės filtracinis greitis ir kt. Kitu atveju degalinės buvo pastatytos arti požeminio vandens šaltinių, paviršinio vandens telkinių, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose ir pan. Penkta – nebuvo atliekama ūkinės veiklos poveikio geologinei aplinkai stebėjimų. Tai neleido laiku pamatyti, kad degalinė teršia, ir imtis priemonių sustabdyti taršą.

Degalinių poveikio požeminiam vandeniui stebėjimai. I­šaiškinta prasta degalinių ekologinė būklė bei gamtosaugos specialistų supratimas ir noras šią situaciją taisyti lėmė, kad degalinės buvo vieni iš pirmųjų gamybinių objektų, kurių statybai ir eksploatacijai imta taikyti aplinkosaugos

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS SKY­STO­ KU­RO­ DE­GALI­NĖSE­

72

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

SKY­STO­ KU­RO­ DE­GALI­NĖSE­

reikalavimus, iš jų ir degalinių teritorijų privalomi geologinių ir hidrogeologinių sąlygų tyrimai statant degalines bei požeminio vandens monitoringas jas eksploatuojant. Pirmasis toks dokumen-tas – LAND 1-95 – įsigaliojo 1995 metais, vėliau jis buvo du kartus – 1998 ir 2003 metais – pakoreguo-tas. Dabar galioja 2003 metų redakcija – LAND 1-2003. Taigi galima pagrįstai teigti, kad degalinių požeminio vandens monitoringui jau penkiolika metų ir jis yra geriausiai organizuotas, palyginti su kitomis gamybinių objektų grupėmis. Šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti mažmeninio tinklo degalinę, kurioje neatliekamas požeminio vandens monitoringas. Y­ra tik kelios išimtys, kai monito-ringo nereikalaujama, – gruntinis vanduo slūgso giliau 15 m ir aeracijos zona sudaryta iš molingų, vandeniui, taip pat taršai mažai laidžių darinių, kai maža degalinės apyvarta (< 200 t per metus) ir nedidelės NP talpyklos (< 30 m�). Visais kitais atvejais požeminio vandens stebėjimai degalinėse yra būtini. Čia pravartu priminti, kad pagal minėtą teisės aktą LAND 1-2003 degalinė – statiniai, įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta skystam kurui priimti, laikyti, perpilti į transporto priemonės ar kito mechanizmo kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas (kanistrus). O­ skystasis kuras (degalai) – tai skystieji naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.), kitas organinis skystasis kuras arba jų mišiniai, išskyrus suskystintas dujas.

Minėta, kad iki 1990 metų, galima sakyti ir iki pirmojo degalinių aplinkosauginio reglamento LAND 1-95 įsigaliojimo, Lietuvoje veikė apie 150 mažmeninio tinklo degalinių, priklausiusių vals-tybinei bendrovei AB „Lietuvos kuras“, ir keli šimtai mažesnių žinybinių degalinių, skirtų aptarnauti atskiros įmonės poreikius. Didžiuma Lietuvos kuro degalinių buvo kapitaliai renovuotos, pertvarky-tos pagal naujus aplinkosaugos reikalavimus ir yra eksploatuojamos iki šiol. Taip pat rekonstruota ir šiandien veikia per šimtą buvusių žinybinių degalinių. Apytiksliais duomenimis, šiuo metu veikia apie du šimtus tokio tipo senų degalinių. Apie keturi šimtai veikiančių degalinių pastatyta jau vei-kiant minėtiems aplinkosaugos reikalavimams ir jas galima vertinti kaip techniškai saugias.

U­AB „Grota“ vykdo arti pusketvirto šimto degalinių požeminio vandens monitoringą. I­š šių degalinių senųjų ir naujųjų yra maždaug po lygiai. Kadangi daugelyje degalinių monitoringas jau vykdomas dešimt ir daugiau metų, yra galimybė pamatyti realų vaizdą, kokia yra degalinių gruntinio vandens kokybė, kokios jos kaitos tendencijos, kiek tai lemia degalinių eksploatavi-mas, kiek šalutiniai veiksniai, ir pan. Tuo tikslu buvo atrinktos dvi degalinių grupės – senųjų ir naujųjų – po 140 degalinių kiekvienoje ir atlikta jų kokybės analizė prieš dešimt metų arba eksploatacijos pradžioje (naujųjų) ir dabar (2010 m.). Analizuoti visi pagrindiniai monitoringo metu stebimi vandens kokybės rodikliai. Kaip žinoma, daugumos degalinių gruntiniame vande-nyje monitoringo metu yra stebima bendra vandens cheminė sudėtis, organinė medžiaga pagal cheminį deguonies sunaudojimą – permanganatinę ir bichromatinę oksidaciją, lengvieji, tarp jų ir pavieniai aromatiniai angliavandeniliai benzenas, toluenas, etilbenzenas ir kt., metalai – švinas, cinkas, nikelis, manganas.

Gruntinio vandens kokybės pokyčiai senosiose degalinėse. Gruntinio vandens kokybės pokyčiai viename monitoringo punkte ar objekte gana greitai matomi, o išryškinti bendrus pokyčių dėsningumus tam tikros grupės objektuose yra gana sudėtinga. Šio straipsnio autorius pabandė tai padaryti apskaičiavęs vidurkines rodiklių vertes ir atlikęs jų palyginimą dviem periodais – 2000 ir 2010 metais. Pirmasis periodas yra šiek tiek sąlyginis, nes senosioms degalinėms jis prilygintas pirminių tyrimų laikotarpiui – tai gali būti 1997, 1998 ar vėlesni metai. Naujoms degalinėms, ku-rios pradėjo veikti vėliau kaip 2000 metais, jis prilygintas degalinių eksploatacijos pradžiai. Kaip pasiskirsto gruntinio vandens kokybės pagrindinių rodiklių vidurkinės vertės senosiose degalinėse, parodyta 1 paveiksle, o tam tikrų rodiklių pokyčių kryptis ir dydžiai – 2 paveiksle.

Kaip matoma iš 1 ir 2 grafikuose pateiktos informacijos, senųjų degalinių gruntiniam vandeniui prieš dešimtmetį buvo būdingas didelis užterštumas naftos angliavandeniliais, chloridais, manganu. Per dešimtmetį aiškiai matomas gruntinio vandens švarėjimo ir cheminės sudėties savaiminio atsivalymo procesas. Absoliučios daugumos teršiamųjų medžiagų koncent-racija sumažėjo 60–85 procentų. I­šimtis yra tik manganas ir kalcis, kurių koncentracija šiek tiek padidėjo. Tai aiškintina šių medžiagų tirpumo iš vandenį kaupiančių uolienų padidėjimu dėl hidrogeocheminės situacijos pokyčių, nulemtų naftos teršalų degradacijos. Labai akivaizdžiai vandens savaiminį atsivalymą nuo naftos teršalų, tipingą daugeliui šios grupės degalinių, galima pademonstruoti degalinės Varniuose pavyzdžiu (3 pav.).

73

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS SKY­STO­ KU­RO­ DE­GALI­NĖSE­

1 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidutinės vertės senosiose degalinėse ir jų pokytis per dešimt metų

2 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidurkinių verčių pokytis senosiose degalinėse per dešimt metų

Analizuojant atskiras rodiklių grupes matoma, kad verčių mažėjimo intensyvumas nėra vieno-das. Gerokai švaresnis vanduo tapo tik naftos angliavandenilių atžvilgiu, tai rodo, kad degalinių kapitalinis konstrukcijų pertvarkymas davė savo vaisius ir reikšmingai sumažino ar net visiškai pašalino tik žemės teršimą naftos produktais.

3 pav. Naftos produktų koncentracijos gruntiniame vandenyje kitimo grafikas pagal monitoringo duomenis degalinėje Varniuose, Dariaus ir Girėno g.

O­ bendrosios sudėties rodikliai, tokie kaip antai: chloridai, natris, bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis ir jam ekvivalentus elektrinis laidis, sumažėjo santykinai nedaug ir išliko gana aukšto lygio, gerokai aukštesnio už natūralų foną. Tai rodo, kad žemės teršimas degalinėse šiomis medžiagomis sumažintas, bet dar yra santykinai didelis.

Gruntinio vandens kokybės pokyčiai naujosiose degalinėse. Analizuojant naująsias dega-lines pavieniui, susidaro įspūdis, kad daugelio jų gruntinis vanduo yra švarus ir pasižymi stabilia chemine sudėtimi. Tačiau vertinant du skirtingus periodus ir didelį objektų kiekį, gautos vidurkinės reikšmės vis tik rodo kiek kitokią padėtį (žr. 4 ir 5 pav.) Senosiose degalinėse daugumos rodiklių

74

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

SKY­STO­ KU­RO­ DE­GALI­NĖSE­

vidurkinės vertės per dešimtmetį sumažėjo, o šio tipo degalinėse pokyčiai yra nevienodi. Degalinėse aiškiai didėja natrio chlorido druskų, benzeno ir lengvųjų angliavandenilių koncentracija, bendras ištirpusių medžiagų kiekis ir elektros laidis. Mažėja azoto junginių, bendras organinės medžiagos kiekis, metalų, tolueno ir kitų sunkesnių aromatinių angliavandenilių, būdingų senai taršai.

4 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidutinės vertės naujosiose degalinėse ir jų pokytis per dešimt metų

5 pav. Gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių vidurkinių verčių pokytis naujosiose degalinėse per dešimt metų

Savita angliavandenilių kaita rodo, kad kai kurios naujos degalinės yra pastatytos naftos produktais užterštose vietose, todėl seno pobūdžio tarša angliavandeniliais mažėja, tačiau pasireiškia ir šviežio teršimo atvejai, kuriuos akivaizdžiai parodo padidėjusi benzeno koncentracija. Bend-rosios cheminės sudėties rodikliai rodo panašų procesą kaip ir senosiose degalinėse, t. y. teršimą druska. Skirtumas tik tas, kad naujosiose degalinėse buvo kur kas mažesnė pradinė šių rodiklių koncentracija, todėl degalinių eksploatacijos metu šių medžiagų koncentracija padidėjo.

Apibendrinus monitoringo duomenų analizės rezultatus galima daryti tokias lakoniškas išvadas:

• Degalinių požeminis vanduo yra visuotinai teršiamas keliams barstyti naudojama druska, kuri padidina bendrą vandens mineralizaciją (užsūdo vandenį) ir elektros laidį. Pavieniais atvejais teršiama benzinu, dėl to vandenyje atsiranda benzeno ir kitų lengvųjų angliavandenilių.

• Senųjų degalinių gruntinis vanduo po jų rekonstrukcijos dažniausiai švarėja, tačiau ženkliai tik užterštumo naftos produktais atžvilgiu. U­žterštumas natrio chlorido druskomis išlieka panašus.

• Naujų degalinių požemio vandens kokybė dažniausiai prastėja dėl visuotinio teršimo natrio chloridais ir pavienių teršimo benzinu atvejų.

Pagal senų ir naujų degalinių užterštumo lygį ir jo pokyčius galima prognozuoti, kad naujųjų degalinių gruntinio vandens kokybė dar turėtų blogėti – vandenyje dar turėtų padidėti druskų, bendros organinės medžiagos ir benzeno koncentracija.

75

KI­TI­ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ DARBAI­

76

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS LI­E­TU­VO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ (RU­SIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­

J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo komisijos aplinkos apsaugos srityje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-11-09 įsakymas Nr. D1-662) 2009 m. gruodžio 10 d. pasitarimo protokolą, 2010 m. kovo 3 d. buvo pasirašyta požeminio vandens moni-toringo programa ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kaliningrado srities Žemės gelmių naudojimo valdybos bendradarbiavimo sutartis.

Monitoringo programa skirta įvertinti ir stebėti gėlo požeminio vandens išteklių būklę, nus-tatyti požeminio vandens kokybę ir kitimo tendencijas, gauti reprezentatyvią informaciją apie gerti naudojamo požeminio vandens išteklių, kiekybinę ir kokybinę būklę.

Monitoringas vykdomas 10–15 km pločio juostoje abipus valstybinės sienos ir apima pagrindinių naudojamų vandens gavybai vandeningųjų horizontų požeminio vandens kokybės ir kiekybės stebėjimus (1 pav.). Vykdomi pagrindinių vandeningųjų horizontų: gruntinio vandens ir gilesnių spūdinių (tarpmoreninių, kreidos) valstybinio monitoringo stebėjimai. Stebima požeminio vandens būklė – požeminio vandens cheminė sudėtis, matuojamas požeminio vandens lygis ir kaupiami duomenys apie požeminio vandens ėmimą vandenvietėse.

Į monitoringo gręžinių tinklą pasienio ruože Lietuvos pusėje įtraukti valstybinio požeminio vandens monitoringo gręžiniai (19 gręžinių), kurie įrengti į gruntinį vandeningąjį horizontą (9 gręžiniai), kvartero spūdinį vandeningąjį horizontą (3 gręžiniai), kreidos vandeningąjį horizon-tą (7 gręžiniai). Šešiuose gruntinio vandens gręžiniuose matuojamas vandens lygis kartą per dieną, kituose – kartą per metus. Požeminio vandens mėginiai iš šešiolikos gręžinių paimti rugpjūčio mėnesį, laboratorijoje atlikta bendrosios cheminės sudėties ir mikroelementų analizė.

Monitoringo gręžinių tinklas pasienio ruože Kaliningrado srityje apima 13 gręžinių, iš kurių septyni įrengti į gruntinį vandeningąjį horizontą, vienas į kvartero spūdinį ir penki į kreidos vandeningąjį horizontą. Dešimtyje gręžinių vandens lygis matuotas du kartus per mėnesį. I­š dviejų gręžinių paimti vandens mėginiai bendrajai cheminei vandens sudėčiai nustatyti, taip pat atlikta viena naftos produktų ir viena fenolių analizė.

Hidrogeologinės sąlygos. Pasienio zonoje visur paplitęs gruntinis vanduo slūgso įvairios kilmės nuogulose: pelkinėse, aliuvio, jūrinėse, ledyninių ežerų, fliuvoglacialinėse ir morenoje. Vandeningos nuogulos dažniausiai yra priesmėlis–priemolis, įvairaus grūdėtumo smėlis,

1 pav. Požeminio vandens monitoringas Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities pasienio zonoje: 1–3 vandeningasis sluoksnis: 1 – gruntinis, 2 – kvartero spūdinis, 3 – priekvartero spūdinis, 4 – pasienio monitoringo riba

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

LI­E­TU­VO­S I­R KALI­NI­NGRADO­

(RU­SIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­

77

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS LI­E­TU­VO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ (RU­SIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­

žvirgždas–gargždas. Gruntinio vandens slūgsojimo gylis keičiasi nuo 0 iki 15 m. Nuogulų vandenin-gumas yra nedidelis ir priklauso nuo litologinės jų sudėties. Gruntinis vanduo yra pagrindinis giliau slūgsančių eksploatuojamų vandeningųjų horizontų mitybos šaltinis.

Viršutinės–apatinės kreidos vandeningąjį horizontą sudaro pagrindiniai spūdiniai vande-ningieji sluoksniai – viršutinės kreidos (K2) ir cenomanio–apatinės kreidos (K2cm+K�).

Viršutinės kreidos (K2) vandeningasis sluoksnis yra sudarytas daugiausiai iš karbonatinių uolienų, centrinėje ir pietinėje vandeningojo horizonto dalyje vandens turi minkšta kreida, o vakarų link didėja terigeninės medžiagos (molingo mergelio, aleurito) kiekis. Vidutinis efektyvus vandenin-gojo sluoksnio storis – apie 40 metrų. Šio vandeningojo sluoksnio filtracinės savybės yra gana prastos. Vyrauja modelinė filtracijos vertė – 1 m/d (km – 25–50 m2/d). Vandenvietėse, kur požeminio vandens išgaunama iš šio sluoksnio, nustatyti dideli požeminio vandens lygio pažemėjimai, tačiau depresinių piltuvų išplitimas dėl menkų sluoksnio filtracinių savybių yra labai lokalus.

Cenomanio–apatinės kreidos (K2cm+K�) vandeningajame sluoksnyje požeminį vandenį kaupia glaukonitingos terigeninės uolienos, kurių vidutinis storis 15–20 metrų. Kaip ir viršutinės kreidos vandeningasis sluoksnis, cenomanio–apatinės kreidos dariniai pasižymi gana prastomis filtracinėmis savybėmis. Vyraujanti šio sluoksnio filtracijos koeficiento vertė – 1–2 m/d (km – 10–30 m2/d). Kaip ir K2 vandeningajame sluoksnyje, vandenvietėse, išgaunančiose požeminį vandenį iš cenomanio–apatinės kreidos darinių, stebimas lokalus depresinių piltuvų išplitimas (2, 3 pav.).

Požeminio vandens režimas. Lietuvos pasienio zonoje su Kaliningrado sritimi kasdieniai lygio ir temperatūros matavimai vykdomi septyniuose gruntinio vandens gręžiniuose. Gilesniuose vandeninguosiuose horizontuose lygis matuojamas kartą per metus.

Lygis (slūgsojimo gylis) matuotas elektroniniais duomenų kaupikliais kartą per parą tuo pačiu metu. Atliekant lygio matavimus buvo matuojama ir vandens temperatūra. Lygio matavimų duomenys vertinami statistiniais metodais.

Apibendrinus Lietuvos ir Kaliningrado srities duomenis darytina išvada, kad daug metų gruntinio vandens metinis lygis yra giliau daugiamečio. Ne išimtis ir 2010-ieji. Pirmajam metų, žiemos, pusmečiui buvo būdingas žemas gruntinio vandens lygis – gruntinio vandens paviršius slūgsojo giliausiai. Vidutinis mėnesinis lygis dažniausiai buvo žemiau 2009 metų ir daugiamečio lygio: tai galima sieti su pasikeitusiu gruntinio vandens mitybos režimo pobūdžiu.

Analizuojant gruntinio vandens sezoninio lygio svyravimus, nustatyti tokie sezoniniai dėsningumai (4 pav.):

• sausio–vasario mėnesiais gruntiniam požeminiam vandeniui būdingas ikipavasarinis lygio minimumas;

2 pav. Cenomanio–apatinės kreidos vandeningojo sluoksnio modelinis

2008 m. pjezometrinis paviršius

78

3 pav. Vandenvietės Lietuvoje 2010 metais: 1–4 – požeminio vandens gavyba m�/parą: 1 – > 10 m�/parą,

2 – 10–100 m�/parą, 3 – 100–300 m�/parą, 4 – < 300 m�/parą,

5–7 – ekspoatuojami vandeningieji sluoksniai: 5 – kvarteras, 6 – kreida,

7 – triasas

4 pav. Daugiametė gruntinio vandens slūgsojimo gylio kaita

• visuose gręžiniuose pavasarinis lygio kilimas nustatytas kovo–gegužės mėnesiais;• vasaros–rudens minimumas būna nuo birželio pabaigos iki spalio; • rudens–žiemos maksimumas tęsiasi spalio–lapkričio mėnesiais; • rudens–žiemos minimumas visuose vandeninguose horizontuose nustatytas gruodžio

pabaigoje.

Atliekant požeminio vandens cheminės sudėties tyrimus stengtasi įvertinti visus skirtingos genezės ir gylio vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio vandens cheminė sudėtis tirta devyniuose gręžiniuose, kvartero tarpmoreninių – trijuose gręžiniuose, kreidos vandeningojo horizonto – ke-turiuose gręžiniuose.

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS

LI­E­TU­VO­S I­R KALI­NI­NGRADO­

(RU­SIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­

79

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGAS LI­E­TU­VO­S I­R KALI­NI­NGRADO­ (RU­SIJO­S FE­DE­RACIJA) PASI­E­NY­JE­

Požeminio vandens kokybė Lietuvos pusėje yra gera, kai kurių komponentų padidėjusios reikšmės neviršija geriamojo vandens didžiausios leistinos koncentracijos (DLK). Tam tikrų taršos požymių nustatyta urbanizuotose teritorijose – Kintuose (NO­�

– – 25 mg/l) ir Kudirkos Naumiestyje (NO­�

– – 25 mg/l). I­ntruzijos zonoje (5 pav.) būdinga chloridinio vandens anomalija, nustatyta iškrova iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių, kreidos vandeningajame horizonte – padidėjusi chloridų koncentracija. Nidos poste cheminei vandens sudėčiai turi įtakos jūros vanduo (Cl– – 83,4 mg/l). Pelkinėse nuogulose įrengtuose gręžiniuose fonines reikšmes viršija ChDS ir geležies rodikliai.

5 pav. Daugiametė gruntinio vandens slūgsojimo gylio kaita ir ilgalaikė gruntinio vandens cheminės sudėties komponentų kaita (Išdagių postas)

Kaliningrado srities pasienio rajonuose paimti vandens mėginiai iš dviejų gręžinių: du – bend-rai vandens analizei, vienas – naftos produktų, vienas – fenoliams nustatyti. Gruntinis vanduo dažniausiai yra natrio–kalcio hidrokarbonatinis, rečiau natrio–magnio chloridinis-hidrokarbo-natinis. Vanduo gėlas, 100–500 mg/l mineralizacijos. Vanduo kinta nuo labai minkšto iki kieto, yra neutralus arba silpnai šarminis, geležies kiekis padidėjęs iki 5–10 mg/l.

Viršutinės kreidos komplekso vanduo yra natrio–kalcio hidrokarbonatinis, rečiau natrio hid-rokarbonatinis-chloridinis, gėlas – mineralizacija 0,2–0,9 g/l, nuo labai minkšto (< 0,1 mg-ekv/l) iki labai kieto (9,24 mg-ekv/l) – priklauso nuo vandenvietės dislokacijos.

Kaliningrado srities pasienio rajonuose eksploatuojamų vandeningųjų sluoksnių požeminis vanduo pasižymi padidėjusiais geležies, mangano, drumstumo, spalvos ir oksidacijos rodikliais. Rečiau randama naftos produktų. Pagal požeminio vandens monitoringo duomenis per ataskaitinį laikotarpį vandenviečių vandens kokybė ir kiekybė nepakito. Požeminio vandens kokybė dėl padidėjusio geležies kiekio daugelyje vandenviečių yra nepatenkinama.

Požeminio vandens monitoringo stebėjimai Lietuvos–Kaliningrado pasienyje turėtų būti tęsiami. Monitoringo duomenys yra svarbūs įgyvendinant E­uropos Sąjungos reikalavimus aplinko-saugos srityje, nes požeminis vanduo teka nepaisydamas valstybės sienų ir jo būklės pokyčiai vienoje šalyje neišvengiamai sukelia tuos pačius procesus ir kitoje sienos pusėje.

Papildoma informacija:

�. http://www.lgt.lt/index.php?page=8� Tarptautinis bendradarbiavimas

�0

TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

M. Gregorauskas, U­AB „Vilniaus hidrogeologija“B. Paukštys, įmonė „Vandens harmonija“

Remiantis E­uropos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/E­B, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 13 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad būtų sudarytas kiekvieno upių baseinų rajono, esančio jų teritorijoje, valdymo planas. Įgyvendindama šios direktyvos ir Lietuvos vandens įstatymo reikalavimus, Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Lietuvos geologijos tarnyba inicijavo projektą, skirtą Lietuvos upių baseinų rajonų valdymo planams parengti. Šiame projekte pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių poveikis požeminei hidrosferai ir paviršinio-požeminio vandens sąveika buvo įvertinta matematinio modeliavimo metodais. Modeliais vertintas tirtų požeminio vandens baseinų gruntinis vanduo, paviršinio vandens telkiniai bei giliau slūgsantys spūdiniai vandeningieji sluoksniai.

Panaudojus visą Lietuvos geologijos tarnybos ir kai kurių hidrogeologijos įmonių sukauptą daugiametę požeminio vandens monitoringo informaciją bei duomenis apie pasklidąją ir sutelktąją taršą, juos kritiškai įvertinus, statistiškai apdorojus ir kartografavus, buvo nustatytas kiekybinis taršos poveikis gruntiniam vandeniui, įvertinant tam tikrų cheminių junginių koncentracijos prieaugį, didesnį nei foninės (gamtinės) jų vertės. Pagal daugiamečių monitoringo duomenų statistinę analizę gamtiniame fone aptinkama azoto junginių koncentracija yra NO­�

– – 1,55 mg/l, NH4 – 0,21 mg/l. Sudaryti žemėlapiai, rodantys, kokiu mastu vienoje ar kitoje vietoje gruntinis vanduo yra užterštas konkrečia teršiamąja medžiaga. I­š 1 lentelės ir 1–2 pav. matomas pasklidosios taršos sukeltas nitratų ir amonio junginių prieaugis upių baseinų ir pabaseinių gruntiniame vandenyje.

1 lentelė. Pasklidosios taršos sukeltas vidutinis nitratų ir amonio koncentracijos prieaugis Lietuvos upių baseinuose ir pabaseiniuose

Baseinas / pabaseinisVidutinis koncentracijos prieaugis, mg/l

NO3 NH4

Nemuno upių baseinų rajonasPajūrio upių 8,73 0,36Minijos 5,56 0,21Jūros 5,93 0,23Nemuno mažųjų intakų 5,94 0,23Šešupės 6,84 0,26Merkio 3,79 0,14Neries 6,79 0,29Žeimenos 3,08 0,14Šventosios 5,27 0,22Nevėžio 7,07 0,24Dubysos 6,23 0,23Priegliaus 3,88 0,20

Ventos upių baseinų rajonasVentos 6,11 0,23Bartuvos 7,71 0,28Šventosios 6,21 0,21

Lielupės upių baseinų rajonasMūšos 7,74 0,26Nemunėlio 5,85 0,2Lielupės mažųjų intakų 8,06 0,26

Dauguvos upių baseinų rajonasDauguvos 4,87 0,21

TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS

BŪKLE­I­

��

TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

Kaip matyti iš lentelės, Nemuno upių baseinų rajone (toliau – U­BR) didžiausias azoto junginių prieaugis yra Nevėžio, Šešupės ir Pajūrio baseinų gruntiniame vandenyje, kiek mažesnis – Minijos, Jūros, Šventosios, Dubysos ir Nemuno mažųjų intakų pabaseiniuose, o mažiausias – Žeimenos, Merkio ir Priegliaus pabaseiniuose.

Ventos U­BR vidutinis nitratų koncentracijos prieaugis gruntiniame vandenyje dėl pasklidosios taršos poveikio yra 6,3 mg/l, amonio – 0,24 mg/l, Lielupės U­BR – atitinkamai 7,4 mg/l ir 0,25 mg/l, Dauguvos U­BR – 4,87 mg/l ir 0,21 mg/l. Lielupės U­BR daugiau kaip pusę teritorijos (56 proc.) yra paveikusi pasklidoji tarša iš molingose dirvose esančių žemdirbystės laukų. Ventos U­BR iš tokių žemdirbystės laukų pasklidosios taršos paveikti plotai apima 43 proc., Dauguvos U­BR – 30 proc. teritorijos.

Ventos, Lielupės ir Dauguvos U­BR panaši ir urbanizuotų teritorijų dalis – 2–3 proc. U­BR ploto, Nemuno U­BR ji kiek didesnė – 4,5 procento. U­rbanizuotuose plotuose didžiausias pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei – nitratų koncentracija, palyginti su foninėmis vertėmis, vidutiniškai yra padidėjusi 43,59 mg/l, o amonio – 2,21 mg/l.

Mažiausias pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei nustatytas pievose ir ganyklose – čia vidutinė nitratų koncentracija, palyginti su foninėmis vertėmis, vidutiniškai yra padidėjusi 1,3 mg/l, amonio – 0,3 mg/l.

1 pav. Pasklidosios taršos sukeltas nitratų prieaugis gruntiniame vandenyje

Gautų duomenų analizė rodo, kad didžiausia vidutinė azoto junginių koncentracija yra upių baseinų, kuriuose labiausiai išvystytas žemės ūkis, gruntinio vandens. Šie duomenys patvirtina išvadą, kad žemės ūkio veikla formuoja didžiausią pasklidosios taršos dalį.

Be pasklidosios taršos, neigiamą poveikį gruntiniam vandeniui daro ir sutelktosios taršos objektai. LGT duomenų bazėje „Potencialūs taršos židiniai“ 2010 m. sausio 1 d. buvo užregistruota apie 10 tūkstančių potencialių gruntinio vandens sutelktosios taršos židinių (toliau – STŽ). Nemuno U­BR yra 7238 STŽ, Ventos U­BR – 383 STŽ, Lielupės U­BR – 2033 STŽ, o Dauguvos U­BR – 308 STŽ.

�2

Nors užregistruotų potencialių STŽ skaičius yra didelis, atlikti tik mažos jų dalies hidrogeoche-miniai tyrimai. I­ki šiol Nemuno U­BR tirti 473 STŽ, Ventos U­BR – 42 STŽ, Lielupės U­BR – 93 STŽ, o Dauguvos U­BR – 10 STŽ.

Stokojant tyrimų, sutelktosios taršos poveikio kokybinis vertinimas buvo atliktas, naudojant kai kuriose užsienio valstybėse taikomas metodikas ir patirtį, kai vertinant galimą STŽ poveikį gruntinio vandens telkiniui ir paviršiniam vandeniui, potencialių STŽ plotas yra lyginamas su upės baseino / pabaseinio plotu. Vokietijoje, pavyzdžiui, pripažįstama, kad yra rizika neatitikti E­S Bendro-sios vandens politikos direktyvos keliamų aplinkosaugos tikslų, jei STŽ plotų suma yra didesnė nei 33 proc. gruntinio vandens telkinio (upės baseino / pabaseinio) ploto, Vengrijoje – 20 procentų.

Potencialios taršos židiniai daro poveikį gruntinio vandens kokybei ne tik tiesiogiai savo lokalizacijos plote, bet ir tam tikrame areale aplink save, suformuodami potencialios gruntinio vandens taršos plotus. Pastarieji apskaičiuoti, tarus, kad taršos migracijos gruntiniame vandenin-gajame sluoksnyje atstumai net palankiomis migracijai sąlygomis siekia apie 100 metrų. Atlikto vertinimo rezultatai parodyti 2 lentelėje.

2 lentelė. Sutelktosios taršos židinių potencialios taršos plotai Lietuvos upių baseinuose ir pabaseiniuose

Upės baseinas / pabaseinis

STŽ skaičius

STŽ potencialios taršos plotas,

km2

Upės baseino / pabaseinio plotas, km2

STŽ potencialios taršos ploto dalis upės baseine /

pabaseinyje, %

Nemuno UBRPajūrio upių 2�2 8,62 1100,04 0,78Minijos 297 4,93 2939,97 0,17Jūros 879 37,98 4005,06 0,95Nemuno mažųjų intakų ���� 47,16 9174,90 0,51Šešupės 750 36,64 4769,75 0,77Dubysos 2�� 8,31 1965,90 0,42Nevėžio 575 11,11 6140,42 0,18Šventosios ��00 32,09 6789,18 0,47Žeimenos 359 10,49 2775,25 0,38Neries 905 24,69 4266,79 0,58Merkio 267 9,4 3798,73 0,25Priegliaus � 0,04 88,38 0,05Iš viso Nemuno UBR: 7238 231,47 47814,38 0,48

Ventos UBRVentos 2�� 5,62 5137,29 0,11Bartuvos �00 1,1 748,75 0,15Šventosios 2� 0,75 390,03 0,19Iš viso Ventos UBR: 383 7,45 6270,07 0,12

Lielupės UBRMūšos 1173 60,56 5296,43 1,14Nemunėlio 386 13,32 1900,6 0,7Lielupės mažųjų intakų 474 17,07 1750,75 0,98Iš viso Lielupės UBR: 2033 90,95 8947,78 1,02

Dauguvos UBRDauguvos �0� 10,04 1874,96 0,54

Remiantis 2 lentelės duomenimis teigtina, kad pačių STŽ ir jų potencialios taršos plotai sudaro menką dalį (nuo kelių šimtųjų iki kelių dešimtųjų procento) upių pabaseinių ploto ir neturi neigiamo poveikio gruntinio vandens kokybei. Sutelktosios taršos židinių poveikis požeminiam vandeniui visada yra lokalus.

TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS

BŪKLE­I­

��

TARŠO­S PO­VE­I­KI­S GRU­NTI­NI­O­ VANDE­NS BŪKLE­I­

2 pav. Pasklidosios taršos sukeltas amonio junginių prieaugis gruntiniame vandenyje

Papildoma informacija:

�. Nutarimas „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 90-4756).

2. Nutarimas „Dėl Dauguvos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Dauguvos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 136-6938).

�. Nutarimas „Dėl Ventos upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Ventos upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 136-6939).

4. Nutarimas „Dėl Lielupės upių baseino rajono valdymo plano ir priemonių vandensaugos tikslams Lielupės upių baseino rajone pasiekti programos patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2010, Nr. 136-6940).

�. Nemuno UBR požeminio vandens telkinių būklė ir jo sąveika su paviršinio vandens telkiniais: Techninė ataskaita / Aplinkos apsaugos agentūra. – Vilnius, 2010.

6. Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR požeminio vandens telkinių būklė ir jo sąveika su paviršinio vandens telkiniais: Techninė ataskaita / Aplinkos apsaugos agentūra. – Vilnius, 2010.

�4

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

J. Arustienė, J. Kriukaitė, Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvoje viešam geriamojo vandens tiekimui išimtinai naudojamas požeminis vanduo. Šalyje yra palankios klimatinės ir gamtinės gėlo požeminio vandens formavimosi sąlygos. Gėlas požeminis vanduo yra susikaupęs įvairaus amžiaus ir litologinės sudėties vandeninguosiuose sluoksniuose. Gėlo požeminio vandens zonos storis kinta nuo 200–400 m Baltijos ir Žemaičių aukštumų rajone iki 50–150 m Nemuno žemumoje. Požeminiam vandeniui išgauti yra įrengta apie 1300 vandenviečių ir apie 25 000 eksploatacinių gręžinių. Kasdien yra išgaunama apie 400 000 m� požeminio vandens. Toks kiekis atskiruose požeminio vandens baseinuose sudaro nuo 8 iki 20 proc. turimų įvertintų išteklių. Gyvenamajame sektoriuje vidutiniškai suvartojama apie 34 proc. viso išgaunamo požeminio vandens, gamybos poreikiams – pramonėje ir žemės ūkyje – 28 proc., nuostoliams tenka 27 procentai.

1 lentelė. Požeminio vandens ištekliai ir jų naudojimas

Požeminio vandens baseinai (PVB)

Požeminio vandens baseino indeksas

PVB sudarančių vandeningųjų

sluoksnių indeksai

Turimi požeminio

vandens eksploataciniai

ištekliai, tūkst. m3/d

Išgauto vandens kiekis 2009 m.

tūkst. m3/d

% nuo turimų

Pietryčių Lietuvoskvartero (Q-1); LT00� aI­V, mI­V, agI­I­I­, agI­I­I­–I­I­,

agI­I­–I­, agI­, fgI­I­I­ 1539 204,6 13,29

Vakarų žemaičių kvartero (Q-2) LT006 aI­V, mI­V, agI­I­I­, agI­I­I­–I­I­,

agI­I­–I­, agI­, fgI­I­I­ 61,7 12,9 20,9

Viršutinės–apatinės kreidos (Kz-Mz) LT004 K2, K2+1, J 433,9 45,9 10,57

Permo–viršutinio devono (P2-D�)

LT00� P2, P2+D�kr, D�kr, D�žg 236,7 33,2 14,02

Viršutinio devono Stipinų (D�st) LT002 D�st 118,3 22,9 19,35

Viršutinio–vidurinio devono (D�-D2)

LT00� D�šv+D2up, D�kp-s, D�įs-t 782,5 66,3 8,47

Požeminis vanduo yra ne tik geriamojo vandens šaltinis. Gruntinis vanduo maitina upes ir ežerus, nuo vandens slūgsojimo gylio ir jo kaitos priklauso paviršinės ekosistemos. Požeminis van-duo skatina šiuolaikinių geologinių procesų vyksmą – pelkių, šlapžemių ir nuošliaužų susidarymą, sufozijos ir karsto (smegduobių) reiškinių formavimąsi.

Lietuvos sąlygomis svarbiausias gėlo požeminio vandens išteklių susidarymo šaltinis natūraliomis eksploatacijos sąlygomis yra krituliai, kurie patenka į gruntinį vandeningąjį sluoksnį, o iš jo infiltruodamiesi – į spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Kartu su šonine prietaka tai sudaro teigiamą balanso dalį ir vadinama dinaminiais požeminio vandens ištekliais. Gruntinio vandens infiltracinės mitybos krituliais dydį lemia fizinės-geografinės ir geologinės-hidrogeologinės regiono sąlygos. Lietuva yra drėgmės pertekliaus klimatinėje zonoje, t. y. kritulių kiekis čia gerokai (maždaug 2,6 karto) viršija jų išgaravimą. Dalis kritulių infiltruojasi į teritoriją dengiančius įvairios genezės ir litologinės sudėties gruntus ir pasiekia gruntinio vandens lygį. Kadangi dalis įsifiltravusio vandens išgaruoja nuo gruntinio vandens lygio, faktine gruntinio vandens infiltracine mityba (W) vadinamas atmosferos kritulių infiltracijos (Win) ir išgaravimo nuo gruntinio vandens lygio (Wiš) skirtumas. Kritulių infiltracija ir garavimas priklauso nuo viršutinę geologinio pjūvio dalį dengiančių gruntų litologinės sudėties ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio.

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­

VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

��

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

1 pav. Ilgalaikės gruntinio vandens kaitos priklausomybė nuo nuogulų litologijos ir gruntinio vandens slūgsojimo gylio (Valstybinio monitoringo duomenys, LGT, 2010)

Požeminio vandens slūgsojimo gylis yra svarbus išteklių būklės indikatorius. Regioniniai pože-minio vandens lygio stebėjimai vykdomi valstybinio monitoringo tinkle. Dabar (2005–2010 m.) požeminio vandens lygis yra matuojamas automatiniais lygio matuokliais kartą per parą 76 gręžiniuose. Atraminiuose stebėjimo postuose lygio stebėjimų eilutės siekia 30–50 metų. Pagal požeminio vandens lygio stebėjimų duomenis atliekama sezoninių gruntinio vandens lygio svyravimų – mažiausių ir didžiausių – analizė, vertinama ilgalaikė gruntinio vandens lygio kaita, požeminio vandens išteklių balansas (pasipildymas). Taip pat nustatoma požeminio vandens lygio ir klimatinių veiksnių priklausomybė. Faktiniai stebėjimų duomenys labai svarbūs filtraciniams modeliams sudaryti, jiems kalibruoti ir verifikuoti. Gruntinio vandens padėties analizė rodo, kad paskutinis dešimtmetis nebuvo palankus požeminio vandens ištekliams pasipildyti. Nuo 2000 metų tik pavieniais metais gruntinio vandens lygis buvo pakilęs aukščiau už vidutinį daugiametį lygį (1 pav.). Natūralų, „užprogramuotą“ sausringų (nevandeningų) metų laikotarpio gruntinio vandens lygį papildomai veikė ekstremalios, itin nepalankios mitybai pastarųjų kelerių metų oro sąlygos, ypač oro temperatūros pokyčiai. Karštos ir sausos vasaros, besikartojančios sausros, labai netolygus kritulių pasiskirstymas (per metus ir teri-torijoje) turėjo negatyvų poveikį gruntinio vandens ištekliams ir lėmė, kad per pastaruosius penkerius metus jie daugiau eikvojosi nei kaupėsi. To rezultatas – užtrukęs požeminio vandens sausmetis.

Norint patikimai prognozuoti požeminio vandens išteklių pokyčius ateityje, labai svarbūs klima-tiniai įvesties duomenys. Ateities klimato pokyčiai daugiausiai siejami su šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje. Tarptautinė klimato kaitos komisija (The Intergovermental Panel on Climate Change, IPCC) 2002 metais paskelbė specialią ataskaitą apie galimus šiltnamio dujų išmetimo scenarijus – SRE­S. Ataskaitoje nagrinėjamos keturios scenarijų grupės. Pagal kiekvienos grupės pagrindinės veiklos kryptis apibūdinta galima tos grupės demografinė, politinė-ekonominė, socialinė ir technogeninė perspektyva. Šių scenarijų rodikliai – tai klimato modelių įvesties duo-menys, kuriais remdamiesi pasauliniai klimato tyrimų centrai modeliuoja XXI­ amžiaus klimatą. Lietuvai pagrindinių klimato elementų prognozės sudarytos Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje,

Molingos nuogulos Smėlingos nuogulos

86

naudojant Cosmo CLM klimato kaitos modelį, kuris remiasi didžiausius (E­CHAM4, Vokietija) ir mažiausius (GFDL-R30, JAV) pokyčius numatančiuose modeliuose gautais rezultatais. Nors iš skirtingų modelių gaunamos temperatūros ir kritulių kaitos reikšmės skiriasi, tačiau bendra prognozuojama tendencija yra panaši.

Klimato modeliai Lietuvoje prognozuoja spartų oro temperatūros kilimą XXI­ amžiuje. Labiau turėtų keistis šaltojo periodo oro temperatūra. Šiltuoju metų laiku temperatūra kils daug lėčiau. Visi klimato modeliai prognozuoja ir metinio kritulių kiekio didėjimą, tačiau numatomų pokyčių greitis labai skiriasi – daugiau kritulių numatoma šaltuoju metų laiku, o liepos–rugsėjo mėnesiais kritulių turėtų sumažėti. Tai reiškia, kad didės antrosios vasaros dalies sausringumas. Kartu su temperatūros ir kritulių kiekio bei fazinės sudėties pokyčiais keisis ir daugelis kitų klimato rodiklių. Meteorologinių sąlygų pasikeitimo per metus įtaka gruntinio vandens režimui stebima jau dabar. Nebe tokie ryškūs kelerių metų (3–5) svyravimo periodai, kai aiškios vienos krypties tendencijos, tačiau dažnėja priešingos gretimų metų vidutinio, mėnesinio lygių kaitos tendencijos. E­kstremaliems lygiams būdingas ne tik terminų persistūmimas į vieną ar kitą pusę, bet ir didelis išsibarstymas, kuris ypač išryškėja pavasarį.

Klimato kaitos įtaka požeminio vandens ištekliams susidaryti buvo vertinta keliomis kryptimis. Trumpalaikis (iki 2020 metų) klimato kaitos poveikis visiems vandens telkiniams (ir požeminio vandens) specialiai buvo įvertintas projektuose, skirtuose Lietuvos upių baseinų rajonų (Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos) valdymo planams parengti. Vertinti trumpalaikį poveikį buvo sudary-tos klimato kaitos prognozės vietovėms, turinčioms meteorologijos stotis: Vilniui, Kaunui, U­tenai, Lazdijams, Raseiniams, Panevėžiui, Šiauliams, Biržams ir Telšiams. Apskaičiuoti prognostiniai oro temperatūros, kritulių kiekio ir saulės spindėjimo trukmės dydžiai 2001–2010 ir 2011–2020 metams, jie buvo palyginti su klimatinės normos (1971–2000 m.) reikšmėmis. Taip pat pateiktos tolygiai po visą teritoriją išsidėsčiusių ir gana skirtingų tiek savo dydžiu, tiek kraštovaizdžio ypatumais upių pabaseinių prognozės, pagrįstos WatBal vandens balanso (hidrologiniu) modeliu. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvoje požeminis nuotėkis 2020 metais išliks gana stabilus, šiek tiek pakis tik jo dydžių reikšmės ir pasiskirstymas per metus. Požeminio vandens nuotėkio įtaka upėms ir ežerams labiau priklauso nuo teritorijos geomorfologijos ir drenuotumo nei nuo klimato pokyčių (2 pav.).

Prognozuojama, kad didesnį pavojų ateityje gali kelti sausros. Nuo 1961 metų sausros kartojasi vidutiniškai kas 3,5 metų (dvi sausros per septynerius metus). Pastaraisiais metais ryškėja sausrų dažnėjimo, ilgėjimo ir stiprėjimo tendencija. Y­pač stiprios ir ilgos buvo 2002 ir 2006 metų sausros. Jų metu pasireiškė didžiausias (iš iki šiol matuotų) poveikis upių nuotėkiui: daugelis mažų intakų sausrų metu išdžiūvo. I­š turimos informacijos galima daryti prielaidą, kad ilgalaikių ir stiprių sausrų, turinčių poveikį upių nuotėkiui sumažėti bei ežerų vandens lygiui kristi, dažnesnio kartojimosi ten-dencija truks ir toliau. Tokios sausros turės įtakos ir pavienių metų gruntinio vandens ištekliams.

I­lgalaikis klimato kaitos poveikis požeminio vandens ištekliams buvo vertintas Klaipėdos arealo pavyzdžiu. Tuo tikslu buvo sudarytas Klaipėdos arealo hidrodinaminis modelis, apimantis gruntinį ir pagrindinius eksploatuojamus vandeninguosius sluoksnius, ir įvertintas požeminio vandens išteklių pokytis pagal A1B ir B1 klimato kaitos scenarijus 2025, 2050 ir 2100 metams. Įvairiems modeliuojant reikalingiems hidrogeologinių parametrų žemėlapiams, schemoms ir kt. sudaryti panaudota 170 šulinių ir daugiau kaip 400 gręžinių, kuriuose išbandyti areale eksploa-tuojami vandeningieji sluoksniai, informacija. Prognoziniai požeminio vandens išteklių pokyčiai įvertinti pagal skaitmeninį požeminio vandens filtracijos matematinį modelį, naudojant gautas kritulių kiekio ir į modeliuojamą teritoriją patenkančių upių pabaseinių požeminio nuotėkio bei gruntinio vandens infiltracinės mitybos priklausomybes.

Modeliavimo rezultatai parodė, kad pagal abu klimato kaitos scenarijus visais trimis prognozės laikotarpiais (2025, 2050 ir 2100 metams) prognozuojamas modeliuojamos teritorijos požeminio vandens dinaminių išteklių padidėjimas. Kadangi pagrindinis šių išteklių formavimosi ir kaitos šaltinis yra gruntinio vandens infiltracinė mityba ir jos pokyčiai, didžiausias jų prieaugis numato-mas gruntiniame vandeningajame sluoksnyje. Maksimalus prognozuojamas infiltracinės mitybos padidėjimas nuo 45,7 mm/metus iki 79,6 mm/metus (2025 m.), o tai lems gruntinio vandeningojo sluoksnio dinaminių išteklių prieaugį 1,94 m�/s, t. y. beveik 1,5 karto.

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­

VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

87

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

2 pav. Tipiniuose upių baseinuose 2020 metais prognozuojamos bendrojo nuotėkio ir požeminio nuotėkio dalies metinės eigos palyginimas. Duomenys gauti WatBal hidrologiniam modeliui taikant E­cham5-B1 ir HadCM3-A1B klimato scenarijų įvesties duomenis

Labai panašus dinaminių išteklių padidėjimas prognozuojamas ir 2100 metais pagal B1 klimato kaitos scenarijų (3 pav.), nors pagal A1B scenarijų prognozuojamas tų metų išteklių kiekis yra labai artimas dabartiniam. Šiais dviem laikotarpiais prognozuojamas ir didžiausias dinaminių išteklių prieaugis giliau slūgsančiuose vandeninguosiuose sluoksniuose.

Prognozinis dinaminių išteklių prieaugis mažėja didėjant vandeningųjų sluoksnių slūgsojimo gyliui. Dėl klimato kaitos poveikio, didėjant gruntinio vandens infiltracinei mitybai ir modeliuojamo arealo požeminio vandens dinaminiams ištekliams, kinta ir požeminio vandens lygis vandenin-guosiuose sluoksniuose. 2025 ir 2100 metais prognozuojamas didžiausias gruntinio vandens infiltracinės mitybos prieaugis pagal A1B ir B1 scenarijų.

��

3 pav. Prognozinė požeminio vandens dinaminių išteklių kaita 2011–2100 metais pagal B1 klimato kaitos scenarijų

Vidutinis metinis gruntinio vandens lygis pagal modeliavimo rezultatus lokaliuose plotuose (smėlio lęšiai apriboti moreniniu priemoliu) galėtų pakilti iki 2,5–2,8 m, moreniniame priemolyje ir durpėse – vidutiniškai 0,2–0,5 m (lokaliuose priemolio plotuose iki 2–2,2 m), likusioje teritorijos dalyje gruntiniame sluoksnyje – iki 1–1,5 m., tarpmoreniniame komplekse – iki 0,3–0,5 m, ceno-manio–apatinės kreidos sluoksnyje – iki 10 cm, o juros vandeninguosiuose dariniuose praktiškai nepakistų. Tai rodo, kad 2025, 2050 ir 2100 metais bei visais kitais laikotarpiais, kai prognozuoja-mas dinaminių išteklių prieaugis, nėra pavojaus sumažėti modeliuojamoje teritorijoje patvirtintų požeminio vandens eksploatacinių išteklių.

Y­ra laikotarpių, kai prognozuojamas dinaminių išteklių sumažėjimas, vidutinis metinis grun-tinio vandens lygis gruntiniame sluoksnyje ties Klaipėdos I­I­I­ vandenviete pagal modeliavimo rezultatus galėtų pažemėti 10–15 cm, tarpmoreniniame komplekse ir viršutinės–apatinės kreidos spūdiniuose sluoksniuose – iki kelių centimetrų. Toks lygio pažemėjimas nekelia esminio pavojaus šiuose sluoksniuose esantiems eksploataciniams ištekliams.

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­

VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

89

KLI­MATO­ PO­KY­ČI­Ų ĮTAKA PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠTE­KLI­AMS

4 pav. Prognozinis modelinis gruntinio vandens lygio pokytis 2050 metais pagal B1 klimato kaitos scenarijų

Vertinant klimato kaitos įtaką požeminiam vandeniui, jo ištekliams ir su jais susijusioms siste-moms, būtina prisiminti, kad visi klimato kaitos modeliai nurodo tik bendras tendencijas, o „sausų“ arba „šlapių“ metų periodų datos nėra tikslios. Todėl gauti požeminio vandens išteklių modeliavimo rezultatai yra orientaciniai, leidžiantys suprasti, kokios krypties pokyčiai yra numatomi.

Viena iš svarbiausių išteklių valdymo būklės vertinimo priemonių turėtų būti valstybinis požeminio vandens monitoringas – nuolatiniai požeminio vandens lygio matavimai visoje Lietuvos teritorijoje, operatyvus duomenų rinkimas, analizė, prognozė ir pateikimas visuomenei.

Požeminio vandens išteklių aprobavimas ir naudojimo apskaita yra kitos priemonės, leidžiančios vertinti požeminio vandens balansą. I­š 2009 metais Žemės gelmių registre registruotų 1562 vandenviečių įvertinti ir aprobuoti tik 398 vandenviečių ištekliai. Pagal teisės aktų reika-lavimus vandenvietėse, kurios suvartoja daugiau nei 10 m³ per parą gėlo geriamojo vandens (arba naudoja daugiau nei 50 žmonių ne mažiau kaip 60 dienų per metus) turi būti vykdoma mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita, gauti duomenys registruojami LGT. Mažiausiai vandenviečių, deklaravusių duomenis, yra Kelmės, Vilkaviškio, Pagėgių, Lazdijų rajonuose.

Į klimato pokyčius greičiausiai reaguoja gruntinis vandeningasis sluoksnis, kurio vanduo vis dar vartojamas daugelyje kaimo vietovių individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Progno-zuojami sausi laikotarpiai reiškia, kad reikia pasirengti aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu išdžiūvus šuliniams. Ateities aprūpinimas geriamuoju vandeniu turėtų būti orientuotas į gilesnius spūdinius sluoksnius, kurių ištekliai mažiau priklauso nuo klimato sąlygų.

Prognozuojamas drėgmės kiekio padidėjimas ypač žiemos–pavasario sezono metu, sutam-pantis su gruntinio vandens lygio kilimo periodais, reiškia, kad gali padidėti pašlapusių žemių plotai. Reikia atkreipti dėmesį į melioracinių įrenginių būklę. Dėl kylančio gruntinio vandens lygio didėja jo jautrumas taršai, t. y. didėja pavojus, kad į jį pateks teršiamųjų medžiagų.

Papildoma informacija: �. Arustienė J. (proj. vad.), Kriukaitė J. Klimato pokyčių įtakos požeminio vandens ištekliams

įvertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2011. – 48 p. + CD: 24 pav. – (LGT fondas; Nr. 14819).

2. Gregorauskas M. Klaipėdos arealo požeminio vandens išteklių pokyčio pagal A1B ir B1 klimato kaitos scenarijus įvertinimas / U­AB „Vilniaus hidrogeologija“. – Vilnius, 2010. – 81 p. + CD: 18 pav., 30 graf. dok. – (LGT fondas; Nr. 14470).

90

RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­U­O­SE­

K. Kadūnas, Z. Zanevskij, Lietuvos geologijos tarnybaR. Ladygienė, Radiacinės saugos centras

Vanduo yra vienas iš radono (Rn-222) ir jo skilimo produktų patekimo į žmogaus organizmą šaltinių. Radono skilimo produktų į žmogaus organizmą patenka geriant vandenį, maudantis duše ar dirbant patalpose, kuriose yra palyginti daug vandens garų. Platesnio masto radono tūrinio aktyvumo tyrimai Lietuvos požeminiame vandenyje pradėti 1996 metais, kai Radiacinės saugos centras (tuo metu – Radiologijos laboratorija) įsigijo tam skirtą laboratorinę įrangą (G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009).

1996–1998 metais buvo ištirtas radono kiekis pagrindiniuose Lietuvos mineralinio vandens telkiniuose. Vėliau Radiacinės saugos centro iniciatyva rodono tyrimai buvo atliekami individualiuo-se šachtiniuose šuliniuose, karstinio regiono, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešo vandens tiekimo vandenvietėse ir individualiuose gręžiniuose. Remiantis šiais tyrimais buvo nustatytas leistinas radono kiekis viešo ir individualaus geriamojo vandens tiekimo sistemose (žr. išnašą).

Iš Lietuvos higienos normos HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ (Valstybės žinios. 2004-02-26, Nr. 30-997):• Geriamajame vandenyje, kurį vartoja 50 ir daugiau žmonių arba kurio per parą suvartojama

vidutiniškai 10 m3 ar daugiau, arba kuris vartojamas ūkinėje komercinėje veikloje, radono tūrinis aktyvumas neturi viršyti 100 Bq/l.

• Geriamajame vandenyje, kurį vartoja mažiau kaip 50 žmonių, kurio per parą suvartojama vidutiniškai mažiau kaip 10 m3, ir kuris nevartojamas ūkinėje komercinėje veikloje, radono tūrinis aktyvumas turi neviršyti 1000 Bq/l.

Nuo 1996 metų, kai buvo pradėti tokie tyrimai, didesnio nei 30 Bq/l tūrinio aktyvumo ne-nustatyta (G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009).

Lietuvos geologijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras, siekdami abipusio bendradarbia-vimo, 2010 metų balandį sudarė bendradarbiavimo sutartį, joje numatė bendradarbiauti atliekant geogeninio radono tyrimus, aplinkos monitoringo ir kitose srityse. Kadangi bendradarbiavimas apima ir dalyvavimą atliekant tyrimus ir matavimus, vykdant požeminio vandens 2010 metų monitoringą, be monitoringo programoje numatytų matavimų, buvo paimti vandens mėginiai ir radonui nustatyti vandenyje. Matavimai buvo atlikti 82 valstybinio požeminio vandens monito-ringo gręžiniuose (1 pav.). Vandens mėginiai imti iš 65 monitoringo gręžinių ir 17 vandenviečių, naudojančių nedidelius kiekius vandens, gręžinių (5 priedas). Matavimai atlikti įvairios litologinės sudėties vandeninguose sluoksniuose, slūgsančiuose nuo keleto iki 130–200 m gylyje.

Vandens mėginiai buvo imti taip, jog būtų išvengta radono nuostolių ėmimo metu – vanduo turėjo būti „šviežias“, kad radonas nebūtų suskilęs vamzdynuose. Vandens mėginys buvo ima-mas automatine pipete ir tuojau pat supilamas į indą, kuriame iš anksto buvo pripilta radono dujas surišančios medžiagos, t. y. tam tikro organinės kilmės mišinio, selektyviai sugeriančio tik radono dujas. Taip visi kiti matuoti trukdantys elementai ir radioaktyviosios medžiagos paliktos vandeninės fazės.

Šis metodas leidžia be didesnių radono nuostolių matavimo inde chemiškai absorbuotas radono dujas transportuoti iki laboratorijos. Matavimai atlikti skysčio scintiliacijos skaitikliu „Quantulus“, naudojant sertifikuotą procedūrą, kuri yra RSC kokybės vadybos sistemos dalis.

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad radono tūrinis aktyvumas požeminiame vandenyje nėra didelis. Vidutinis jo kiekis apie 11,6 Bq/l (1 lentelė). Dažniausiai pasitaikanti tūrinio aktyvumo vertė (moda) tik 6–7 Bq/l. Tiesa, nedidelių skirtumų nustatyta analizuojant tūrinį aktyvumą aktyviai

RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­

GRĘŽI­NI­U­O­SE­

91

RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­U­O­SE­

1 pav. Radono tūrinio aktyvumo matavimo vietos 2010 metais

veikiančiuose vandenviečių gręžiniuose ir monitoringo gręžiniuose, iš kurių požeminis vanduo nėra siurbiamas nuolat. Pastaruosiuose gręžiniuose vidutinis Rn-222 tūrinis aktyvumas 12,1 Bq/l, o naudojamuose vandenviečių gręžiniuose – 9,8 Bq/l.

1 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo matavimo rezultatai, Bq/l

Rodiklis Monitoringo gręžiniai

Vandenviečių gręžiniai

Visi gręžiniai

Vidurkis 12,1 9,8 11,6Mediana �0 9 �0Moda 7 6 6Minimumas 1±0,2 4±� 1±0,2Maksimumas �4±� 2�±� �4±�Mėginių kiekis (n) 65 17 �2

Kiek ženklesnis radono tūrinio aktyvumo statistinis pasiskirstymas priklauso nuo vandenin-gojo sluoksnio slūgsojimo gylio (2 lentelė). Vandeninguosiuose ir menkai vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose iki 5 m gylio, Rn-222 tūrinis aktyvumas nuo 2 iki 19 Bq/l, o dažniausiai pasitaikanti tūrinio aktyvumo (moda) reikšmė 7 Bq/l. Didžiausias tūrinis aktyvumas nustatytas vandens mėginiuose iš vandeningųjų sluoksnių, slūgsančių 10–50 m gylyje, juose dažniausiai pa-sitaikantis tūrinis aktyvumas 10–11 Bq/l. Tačiau manyti, kad tai yra patikimos matavimo reikšmės, dėl mažo mėginių kiekio negalima.

2 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio, Bq/l

Rodiklis / gylis, m < 5 5–10 10–25 25–50 > 50

Vidurkis 10,19 13,84 11,89 9 11,15Mediana 9 �� �0 9 �Moda 7 6 �0 �� 6Minimumas 2±0,4 �±� 1±0,2 �±� �±�Maksimumas 19±3 �0±� ��±� ��±� �4±�Mėginių kiekis (n) 2� 2� 9 7 20

92

Rn-222 tūrinis aktyvumas priklauso nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio ir litologinės sudėties (2 pav.). Arti žemės paviršiaus esančiuose gruntinio vandens sluoksniuose (< 5 m gylio), kuriuos sudaro smėlingi ir molingi dariniai (monitoringo gręžiniuose), Rn-222 tūrinis aktyvumas yra tik 8–9 Bq/l, žvirgždinguose vandeninguosiuose sluoksniuose jo aktyvumas siekia 18 Bq/l.

Molingų darinių (priemoliai, priesmėliai) vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose 5–10 m gylyje, tūrinis aktyvumas labai padidėja ir pasiekia vidutiniškai 26 Bq/l. Nedaug aktyvu-mas padidėja ir vandeninguosiuose sluoksniuose, sudarytuose iš žvirgždo ir gargždo. Tokiuose vandeninguosiuose sluoksniuose padidėjęs tūrinis aktyvumas būna iki 25 m gylio (18–21 Bq/l). Smėlinguose vandeninguosiuose sluoksniuose vidutinė radono koncentracija visuose gyliuose yra panaši – 6–10 Bq/l.

Radono tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties teikiama 3 lentelėje ir 3 paveiksle.

3 lentelė. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties, Bq/l

Litologija Nustatyta Rn-222 tūrinio aktyvumo vertė, Bq/l

Vidutinis Rn-222 tūrinis aktyvumas, Bq/l

Plyšiuotos uolienos 6±1 – 25±4 14,0Priemolingi, priesmėlingi dariniai 7±1 – 30±5 16,4Smėlingi dariniai 2±0,4 – 34±5 9,5Žvirgždingi dariniai 9±1 – 31±5 19,6

*Vidutinis (n – 81) 11,6

* – neįskaičiuotas vienas matavimas – gipsingas vandeningasis sluoksnis (1 Bq/l)

Didžiausias Rn-222 tūrinis aktyvumas nustatytas priemolinguose geologiniuose dariniuose susikaupusiame vandenyje. Jame buvo nustatyta 20–29 Bq/l radono koncentracija. Priesmėlinguose vandeninguosiuose dariniuose radono koncentracija svyravo nuo 7 iki 30 Bq/l, o vidutinė buvo 14 Bq/l. Požeminio vandens, besikaupiančio žvyringose nuogulose, radono tūrinis aktyvumas siekė 9–31 Bq/l, o vidutinė jo reikšmė – 19,6 Bq/l.

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione įrengtuose monitoringo gręžiniuose, kuriuose vande-ningieji sluoksniai yra 7,5–35 m gylyje, o vandenį kaupiančias uolienas sudaro dolomitai ir domeritai, išmatuotas radono tūrinis aktyvumas buvo 8–20 Bq/l. Vidutinis aktyvumas – 15,75 Bq/l (3 pav.). I­šimtis – į gipso storymę įrengtas gręžinys, kurio vandens tūrinis aktyvumas siekė tik 1 Bq/l.

Giliuose vandeninguosiuose sluoksniuose, kurie slūgso 100 metrų ir daugiau gylyje, o vandenį kaupiančias uolienas sudaro plyšiuota klintis, mergelis, opoka ir smiltainis, radono kiekis yra gerokai mažesnis. I­šmatuotas tūrinis jo aktyvumas buvo 5–19 Bq/l, o vidutinis – 9 Bq/l.

2010 metais požeminio vandens monitoringo metu radono tyrimai vandenyje buvo vykdyti tik gręžiniuose, įrengtuose į gėlo vandens požeminius sluoksnius. Mineralinio vandens tyrimai, kaip paminėta, buvo atlikti 1996–1998 (2004) metais Radiacinės saugos centro iniciatyva. Mineralinio vandens radono tūrinio aktyvumo tyrimo rezultatai teikiami 4 lentelėje.

2 pav. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio slūgsojimo gylio ir litologinės sudėties

RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­

GRĘŽI­NI­U­O­SE­

93

RADO­NO­ TY­RI­MAI­ VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ GRĘŽI­NI­U­O­SE­

Pateiktas tyrimo rezultatų apibendrinimas, kartu su anksčiau Radiacinės saugos centro atlik-tais tyrimais leidžia daryti išvadą, kad geriamajam gėlam vandeniui tiekti naudojamas vanduo ir mineralinis vanduo, vartojamas gydymo ir gėrimo tikslams, nepasižymi padidėjusiu radono tūriniu aktyvumu, nes išmatuotos jo reikšmės yra keletą kartų mažesnės už teisės aktuose nurodytą leidžiamą tūrinį aktyvumą. Todėl gyventojai, vartodami tiek gręžinių, tiek mineralinį vandenį, gauna labai mažą apšvitą dėl radono geriamajame vandenyje – ji sudaro tik tūkstantąsias visos gyventojo gaunamos metinės apšvitos dalis.

Gerokai didesnis tūrinis aktyvumas išmatuotas vandeninguosiuose sluoksniuose, sudarytuose iš molingų ir žvirgždingų nuogulų ir slūgsančiuose arti žemės paviršiaus. Todėl tokių nuogulų paplitimo rajonuose esančiuose gyvenamuosiuose namuose galima tikėtis ir didesnio radono tūrinio aktyvumo. Planuojami detalesni radono tyrimai tokių nuogulų paplitimo regionuose.

Papildoma informacija:

�. Morkūnas G., Pilkytė L., Ladygienė R., Gricienė B. Radonas ir gamtinė apšvita. – Vilnius: Kriventa, 2009. – 120 p.

4 lentelė. Radono tūrinis aktyvumas mineraliniame vandenyje(G. Morkūnas, L. Pilkytė, R. Ladygienė, B. Gricienė, 2009)

3 pav. Rn-222 tūrinio aktyvumo priklausomybė nuo vandeningojo sluoksnio litologinės sudėties, Bq/l

94

RE­TAI­ NU­STATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LI­E­TU­VO­S MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­

V. Gregorauskienė, K. Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Iš Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo:Mineralinis vanduo – vanduo, turintis įvairesnių mineralinių medžiagų negu įprastas geria-

masis gėlas vanduo ir (arba) pasižymintis tam tikru fiziologiniu poveikiu.

Iš Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens nau-dojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“:

Natūralus mineralinis vanduo – mikrobiologiškai visavertis vanduo, esantis požeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje ir išgaunamas iš vieno ar daugiau natūralių ar dirbtinai atvertų šaltinių. Natūralų mineralinį vandenį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sude-damosios dalys, o kai kada ir tam tikras poveikis.

Lietuvos teisės aktuose, o ir E­uropos Sąjungoje, mineralinis vanduo nuo geriamojo vandens skiriasi tuo, kad jis turi įvairesnių mineralinių medžiagų ir jį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudedamosios dalys.

„E­uroGeoSurveys“ Geochemijos ekspertų darbo grupė 2008 metais inicijavo projektą „E­uro-pos požeminio vandens geochemija“ (E­GG), kurio tikslas – suformuoti E­uropos šalyse geriamojo požeminio mineralinio vandens cheminės sudėties duomenų bazę. Pagal galiojančius dokumentus (CO­DE­X STAN 108-1981 „Codex Standard for Natural Mineral Water“, E­S Tarybos direktyvas 80/777/E­E­B ir 2003/40/E­B), natūralus mineralinis vanduo, išpilstytas į butelius ir parduodamas kaip maisto produktas, turi būti toks, koks jis yra šaltinyje, t. y. požeminio vandens telkinyje, ir neturi būti papildomas jokiomis medžiagomis. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, buvo pasirinkta paprasta tyrimų metodika – atsitiktinėse parduotuvėse atsitiktine tvarka nupirkti 0,5 l fasuoto kiekvienoje šalyje oficialiai pripažinto mineralinio vandens „pavyzdžiai“ buvo siunčiami chemi-nei analizei į Vokietijos federalinio geomokslų ir gamtos išteklių instituto Neorganinės chemijos laboratoriją. I­šanalizuoti 1785 mineralinio vandens mėginiai, atstovaujantys keturiasdešimties E­uropos šalių 1247 požeminio vandens gręžiniams, iš to skaičiaus 17 – lietuviško gazuoto ir natūralaus mineralinio bei geriamojo vandens pavyzdžių, dažniausiai fasuotų polietileninėje taroje. Mineralinio vandens ir viešai tiekiamo vandens cheminei sudėčiai palyginti buvo paimti ir išanalizuoti devyni geriamojo vandens pavyzdžiai, imti skirtinguose šalies miestuose iš „čiaupo“. Visuose vandens mėginiuose buvo nustatyta daugiau kaip 70 elementų, jų junginių ir kitų vandens kokybės parametrų. Analitinių tyrimų kokybės kontrolė užtikrinta naudojant standartinius ir tuščius vandens mėginius ir dubliuojant kas penkto ir kiekvieno anomalaus vandens pavyzdžio analizę, kol buvo pasiekta priimtina paklaida 2–12 procentų.

Lietuvoje daugiausiai naudojame mažos (sausoji liekana < 500 mg/l) ir vidutinės mineralizacijos (sausoji liekana 500–1500 mg/l) sulfato, chloro ir kalcio bei natrio jonų daug turintį vandenį. Nemenka dalis natūralaus mineralinio vandens, išgaunamo Druskininkų ir Birštono mineralinio vandens telki-niuose, priskirtina daug mineralinių druskų turinčiam vandeniui, kuriame ištirpusių druskų kiekis 2–4 g/l ir daugiau. Tokio vandens savitasis elektrinis laidis (SE­L) viršija 2500 µS/cm (1 lentelė).

Vokietijos federalinio geomokslų ir gamtos išteklių instituto Neorganinės chemijos laboratori-joje buvo ištirti devyni gazuoto ir aštuoni negazuoto mineralinio vandens pavyzdžiai. Gazuotas ir supilstytas į butelius mineralinis vanduo yra rūgštus, jo pH 4,8–5,4 (vidutinis – 5,19). Fasuoto natūralaus, negazuoto mineralinio vandens pH – 7,45–8,0 (1 lentelė).

RE­TAI­ NU­STATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­

LIETUVOS MI­NE­RALI­NI­AME­

VANDE­NY­JE­

95

RE­TAI­ NU­STATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LIETUVOS MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­

1 lentelė. Projektą įgyvendinant tirto mineralinio vandens reakcija ir savitasis elektrinis laidis

Prekybinispavadinimas

Paruošimo būdas pH SEL, µS/cm

„Akvilė“ Natūralus 7,7 422„Akvilė“ Prisotintas CO­2 5,2 422„E­lite“ Natūralus 7,45 ����„Hermis“ Natūralus 7,5 2060„Hermis“ Prisotintas CO­2 5,4 2040„Neptūnas“ Natūralus � 239„Neptūnas U­nique“ Prisotintas CO­2 5,4 620„Rasa“ Prisotintas CO­2 � 4��0„Rasa“ Prisotintas CO­2 5,1 4�00„Tichė“ Natūralus 7,8 1646„Tichė“ Prisotintas CO­2 4,8 1632„Vytautas“ Prisotintas CO­2 5,1 11560„Vytautas“ Natūralus 5,1 9600„Žaliagiris“ (stalo) Natūralus 7,8 427„Richy“ Prisotintas CO­2 5,5 42�„Kęstutis“ (stalo) Prisotintas CO­2 5,25 416„Vishy Classique“ (stalo) Natūralus 7,7 390

E­uropos Sąjungos direktyvose ir Lietuvos higienos normoje HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, nustatančiuose natūralaus mineralinio vandens cheminės sudėties reikalavimus, yra reglamentuota tik 16 vandens sudedamųjų dalių koncentracija. Minėta, kad projekto metu buvo nustatyta per 70 elementų, jų junginių ir kitų vandens kokybės parametrų. Pažymėtina, kad tyrimo metu mineraliniame vandenyje nebuvo aptikta mikroelementų kiekio, viršijančio teisės aktuose nurodytos ribinės koncentracijos (6 priedas).

Taikant koreliacinę analizę nustatyta tam tikra retai tiriamų mikroelementų koncentracijos priklausomybė nuo vandenyje ištirpusių druskų bendrojo kiekio (pav.). Stipriausiais koreliaciniais ryšiais (koeficientas > 0,8) pasižymi Hf, I­ (0,88), Br (0,99), Li (0,96), Sr (0,97), Te (0,98), V (0,83), E­u (0,88), Tl (0,85). Kiek silpnesnė vandens mineralizacijos ir Ag, B, Ba, Cs, Mo, Sm koncentracijos priklausomybė (koeficientas 0,7–0,8). Kitų mikroelementų priklausomybė nuo vandens mine-ralizacijos yra silpnesnė, o Be, Sb ir U­ priklausomybė nuo ištirpusių druskų kiekio nenustatyta (koeficientai -0,009 ir -0,2).

Minėta, kad projekto metu buvo tiriami ir geriamojo vandens, paimto iš įvairių miestų viešojo vandens tiekimo sistemų („iš čiaupo“), pavyzdžiai. Vidutinės mineralinio ir geriamojo vandens mikroelementinės sudėties palyginimas teikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Medianinė mikroelementų koncentracija geriamajame ir mineraliniame vandenyje, µg/l

RodiklisMineralinis

vanduo

Geriamasisvanduo

(„iš čiaupo“)Rodiklis

Mineralinis vanduo

Geriamasisvanduo

(„iš čiaupo“)

Sidabras, Ag 0,0015 0,001 Niobis, Nb 0,00176 0,00206

Aliuminis, Al 3,02 0,336 Neodimis, Nd 0,00155 0,00109

Arsenas, As 0,262 0,0937 Nikelis, Ni 0,23 0,404

Boras, B 39 43,4 Švinas, Pb 0,112 0,0984

Baris, Ba 31,6 48,9 Prazeodimis, Pr 0,000301 0,000221

Berilis, Be 0,001 0,00232 Rubidis, Rb 3,44 1,43

Bismutas, Bi 0,00104 0,000786 Stibis, Sb 0,293 0,0751

96

RodiklisMineralinis

vanduo

Geriamasisvanduo

(„iš čiaupo“)Rodiklis

Mineralinis vanduo

Geriamasisvanduo

(„iš čiaupo“)

Kadmis, Cd 0,00427 0,0164 Skandis, Sc 0,103 0,0898

Ceris, Ce 0,00165 0,000814 Selenas, Se 0,0154 0,019

Kobaltas, Co 0,072 0,0452 Samaris, Sm 0,000878 0,00118

Chromas, Cr 0,0934 0,0888 Alavas, Sn 0,0257 0,00936

Cezis, Cs 0,00781 0,00346 Stroncis, Sr/mg/l 0,867 0,27

Varis, Cu 3,04 4,27 Tantalas, Ta 0,001 0,00198

Dispozis, Dy 0,0012 0,000438 Terbis, Tb 0,000149 0,0000969

Erbis, Er 0,000656 0,000475 Telūras, Te 0,0163 0,0132

Europis, Eu 0,00201 0,00473 Toris, Th 0,000305 0,000548

Geležis, Fe 9,48 6,1 Titanas, Ti 0,047 0,0521

Galis, Ga 0,00344 0,964 Talis, Tl 0,00376 0,0024

Gadolinis, Gd 0,00121 0,00144 Tulis, Tm 0,000144 0,0000973

Germanis, Ge 0,0532 0,048 Uranas, U 0,0493 0,314

Hafnis, Hf 0,000888 0,000902 Vanadis, V 0,213 0,111

Holmis, Ho 0,00034 0,000186 Volframas, W 0,0292 0,0113

Jodas, I 3,23 5,53 Itris, Y 0,00812 0,00398

Lantanas, La 0,00157 0,00109 Iterbis, Yb 0,00063 0,000605

Litis, Li 17,3 3,96 Cinkas, Zn 3,26 148

Lutecis, Lu 0,000159 0,00015 Cirkonis, Zr 0,00986 0,0317

Manganas, Mn, mg/l 0,022 2,18 Bromas, Br, mg/l 0,132 0,032

Molibdenas, Mo 0,552 0,461 Fluoras, F, mg/l 0,223 0,234

I­š pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad mineraliniame vandenyje kai kurių retai tiriamų mikroelementų koncentracija 2–5 kartus didesnė už randamą geriamajame vandenyje ir tai mažai priklauso nuo to, mineraliniame vandenyje yra daug ar mažai ištirpusių druskų. Tiesa, geriamajame vandenyje aptinkama didesnė metalų (Mn, Zn, Cd) bei galio (Ga) ir urano (U­) kon-centracija. Tačiau, manytume, tai yra dėl senų namų „čiaupo“ ir vandentiekio vamzdyno.

Ši apžvalga teikiama remiantis tik nedidelės apimties tyrimo rezultatais, tačiau ir tai leidžia daryti išvadą, kad „natūralų mineralinį vandenį galima aiškiai atskirti nuo paprasto geriamojo vandens pagal jo savitumą, kurį parodo jo sudėtyje esančios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudedamosios dalys ...“

RE­TAI­ NU­STATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­

LIETUVOS MI­NE­RALI­NI­AME­

VANDE­NY­JE­

2 lentelė. Medianinė mikroelementų koncentracija geriamajame ir mineraliniame vandenyje, µg/l (tęsinys)

97

RE­TAI­ NU­STATO­MI­ MI­KRO­E­LE­ME­NTAI­ LIETUVOS MI­NE­RALI­NI­AME­ VANDE­NY­JE­

* – ribinė vertė; ** – Pasaulio sveikatos organizacija

Pav. Mikroelementų koncentracijos priklausomybė nuo mineralinio vandens mineralizacijos

Papildoma informacija:

�. Geochemistry of European Bottled Water / Reimann C., Birke M. (eds.) – Stuttgart, Germany: Borntraeger Science Publishers, – 2010. – 268 p., 28 figures., 6 tables, 67 maps, 2 appendices + CD.

98

E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ APŽVALGA R. Radienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Pavienės, labiausiai užterštos ir požeminio vandens šaltiniams pavojingos teritorijos tiriamos ir vertinamos Lietuvoje jau apie du dešimtmečius, tačiau laikotarpį nuo 2000-ųjų ir ypač 2008 metus galima laikyti suaktyvėjimo etapu. Šiuo laikotarpiu buvo patobulinta Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka (Valstybės žinios. 2003, Nr. 101-4578) bei sukurta potencialių teršimo vietų ekogeologinio tyrimo bei užterštų teritorijų tvarkymo teisinė bazė (E­kogeologinių tyrimų reglamentas (Valstybės žinios. 2008, Nr. 71-2759), Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987)), pakeisti Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai LAND 9-2009 (Valstybės žinios. 2009, Nr. 140-6174). Sustiprinus teisinę bazę, intensyviai kuriamos ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo sistemos ir vykdomas monitoringas, atliekami potencialiai užterštų teritorijų ekogeologiniai tyrimai, potencialių taršos židinių inventorizacija, valymo ir taršos apribojimo darbai.

Nuo 2008 metų, įsigaliojus naujai ekogeologinių tyrimų tvarkai, atlikti 409 preliminarūs ir detalūs ekogeologiniai tyrimai bei 18 teritorijų tvarkymo darbai (1 pav.).

2008-aisiais buvo atlikti 44 ekogeologiniai tyrimai – 36 preliminarūs tyrimai, keturi detalūs tyrimai ir keturių užterštų teritorijų tvarkymo darbai. Daugiausiai buvo atlikta preliminarių ekogeologinių tyrimų, nes tai pirmas žingsnis, siekiant išsiaiškinti, ar galbūt užteršta teritorija iš tikrųjų yra užteršta ir ar reikia imtis tolesnių žingsnių – vykdyti detaliuosius ekogeologinius tyrimus ar atlikti teritorijos tvarkymo darbus. Devyniose užterštose teritorijose atlikus preliminarius tyrimus buvo rekomenduota vykdyti detaliuosius tyrimus, trijų teritorijų, kuriose nustatyta akivaizdi tarša, rekomenduota atlikti papildomus tyrimus ir nedelsiant pradėti tvarkymo darbus.

2009 metais ekogeologinių tyrimų apimtis, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo beveik keturis kartus. Šiuo laikotarpiu buvo atlikta 160 ekogeologinių tyrimų ir šešių teritorijų tvarkymo dar-bai. 2010-aisiais atlikta 217 ekogeologinių tyrimų ir užterštų teritorijų tvarkymo darbų. I­š jų 180 preliminarių ekogeologinių tyrimų, 29 detalūs ekogeologiniai tyrimai, du papildomi tyrimai ir šešių užterštų teritorijų tvarkymo darbai. Daugiausiai, kaip ir prieš tai buvusiais metais, atlikta preliminarių ekogeologinių tyrimų. Dauguma preliminarių ekogeologinių tyrimų – 100 objektų – LGT vykdomo projekto „U­žterštų teritorijų poveikio vertinimas“ metu atlikti preliminarūs ekoge-ologiniai tyrimai. Įgyvendinant šį projektą preliminarūs ekogeologiniai tyrimai atlikti išskirtinai valstybinėje žemėje esančiose teritorijose. Tai apleisti, seniai nutraukę savo veiklą bešeimininkiai objektai, kurie darko kraštovaizdį ir dauguma iš jų kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. At-likus šių preliminarių tyrimų vertinimą, daugiau nei 50 proc. teritorijų reikia atlikti detaliuosius ekogeologinius tyrimus, apie 20 proc. objektų – pašalinti avarinius statinius bei pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštas statybines liekanas.

1 pav. Ekogeologiniai tyrimai 2008–2010 metais

E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ

APŽVALGA

99

E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ APŽVALGA

Nemažai preliminarių ekogeologinių tyrimų atlikta ir uždaromuose sąvartynuose. 2010 metais 32 preliminarūs ekogeologiniai tyrimai atlikti Vilniaus regiono uždarytuose sąvartynuose.

Analizuojant galbūt užterštų objektų tyrimo ataskaitas matyti, kad dažniausiai tiriami objektai buvo naftos produktais užterštos teritorijos, pesticidų sandėliai ir sąvartynai.

Kasmet, kaip ir turėtų būti dėl ekogeologinių tyrimų etapiškumo, akivaizdžiai padaugėja detaliųjų ekogeologinių tyrimų ir teritorijų valymo darbų. Pavyzdžiui, 2008 metais buvo atlikti tik keturi detalūs ekogeologiniai tyrimai, 2009 metais – 24, o 2010 metais – 29. 2009 metais vyravo pesti-cidais užterštų teritorijų, kurių penkiolika detaliai ištirta, o 2010 metais atliktų detaliųjų ekogeologinių tyrimų didžioji dalis – 17 tyrimų atlikta naftos angliavandeniliais užterštose teritorijose. Pagal detaliųjų ekogeologinių tyrimų vertinamąsias išvadas matyti, kad 80–85 proc. detaliai ištirtų teritorijų yra pavojingai užterštos ir jose reikia vykdyti grunto ir gruntinio vandens valymo darbus.

2008–2010 metais atlikta šešiolikos užterštų teritorijų sutvarkymo darbai. Dažniausiai atliekant užterštų teritorijų tvarkymo darbus buvo šalinama grunto ir požeminio vandens tarša naftos produk-tais, antroje vietoje – grunto tarša pesticidais. Dažniausiai taikytas valymo metodas – užteršto grunto iškasimas, išvežimas į pavojingų atliekų saugojimo aikšteles ir švaraus grunto paskleidimas.

E­kogeologinių tyrimų ir tvarkymo darbų ataskaitų duomenys artimiausioje ateityje bus per-kelti į informacinę sistemą ir taps pasiekiami kiekvienam vartotojui. Šiems duomenims skelbti visuomenei paruoštas dinaminis žemėlapis „E­KO­ tyrimai“. Jame numatyta teikti informaciją apie tirtas teritorijas ir objektus (teritorijos padėtis, plotas, ribos, objekto tipas, adresas), atlikto tyrimo duomenis (vykdytojas, užsakovas, laikotarpis), objekte esamus potencialius taršos židinius (tipas, preliminaraus pavojingumo aplinkai vertinimo rezultatai), objekte atliktus geocheminius ir hidro-cheminius tyrimus bei galutines vertinamąsias išvadas apie teritorijos būklę bei reikiamas taikyti aplinkosaugos priemones.

Visuomenei paruoštas dinaminis žemėlapis „E­KO­ tyrimai“ bus pasiekiamas adresu http://www.lgt.lt/zemelap/ (2 pav.).

Lietuvos geologijos tarnybos Geologiniame fonde sukaupta informacija apie maždaug 500 galbūt užterštų, užterštų ar jau sutvarkytų teritorijų, kurių tyrimų duomenis planuojama perkelti į informacinę sistemą. Palyginti – Geologinės aplinkos taršos židinių posistemyje yra saugoma informacija apie daugiau negu 11 tūkst. potencialių taršos židinių (PTŽ) ir šis skaičius nėra galutinis (3 pav.). Kasmet į duomenų bazę įvedama apie 200–300 naujų objektų ir tik labai maža dalis iš jų – sutvarkytų teritorijų. Tikrai ne visose PTŽ teritorijose reikia atlikti tyrimus, tačiau, žiūrint į skaičius, aišku, kad ateityje informacijos apie užterštas teritorijas ir jų įtaką požeminio vandens kokybei daugės.

2 pav. EKO tyrimų dinaminio žemėlapio

fragmentas

�00

E­KO­GE­O­LO­GI­NI­Ų TY­RI­MŲ

APŽVALGA

3 pav. Potencialūs taršos židiniai ir atlikti ekogeologiniai tyrimai

Papildoma informacija:

�. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 53-1987).

2. Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2009, Nr. 140-6174).

�. Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl Ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2008, Nr. 71-2759).

4. Kadūnas K., Radienė R. U­žterštų teritorijų pavojingumo vertinimo metodika / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2007. – 53 p. + CD: 6 pav. – (LGT fondas; Nr. 10608).

�. Radienė R., Kadūnas K. U­žterštų teritorijų valymo metodų apžvalga / Lietuvos geologijos tarnyba. –Vilnius, 2009. – 61 p. + CD: 18 pav. – (LGT fondas; Nr. 12888).

6. http://www.lgt.lt/zemelap E­kogeologinių rekomendacijų žemėlapis.7. http://www.lgt.lt/zemelap Potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai.

�0�

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T)

K. Kadūnas, R. Radienė, J. Arustienė, Lietuvos geologijos tarnyba

Vykdydama Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, 2007 metais Lietuvos geologijos tarnyba valstybiniame požeminio vandens monitoringo tinkle atliko taršos pesticidais vertinimą. Balandžio–gegužės mėn. buvo paimta 11 mėginių pesticidų tyrimams. Mėginiai imti iš gręžinių, įrengtų dirbamoje žemėje ir soduose. Vandens mėginiuose analizuoti chloro organiniai pesticidai, iš jų ir patvarūs organiniai teršalai (PO­T), reglamentuojami Stokholmo konvencijos – DDT, aldrinas, dieldrinas, heptachloras, heksachlorbenzenas, endrinas. Visų tirtų PO­T koncentracija buvo mažesnė už jų aptikimo ribą (<0,005 mg/l). Tyrimo rezultatai parodė, kad pasklidosios taršos sąlygomis gruntinio vandens taršos PO­T pavojaus nėra. Vieninteliame gręžinyje, įrengtame Narada-vos soduose (Pasvalio raj.), nustatyta atrazino koncentracija siekė 3,4 µg/l (ribinė vertė – 150 µg/l).

Siekdama sutvarkyti sutelktosios taršos pesticidais vietas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 350 (Valstybės žinios. 2007, Nr 43-1641) patvirtino Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 metų tvarkymo programą, kurios tikslas – sutvarkyti vietas, kur buvo saugomi seni pesticidai, ir jais užterštose teritorijose atkurti pažeistą aplinką ar jos elementus arba jų pažeistas funkcijas, pašalinti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai pavojų. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1127 programą pripažino netekusią galios (Valstybės žinios. 2010, Nr. 91-4818), o pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų tvarkymas perkeltas į Patvariųjų organinių teršalų (PO­T) tvarkymo 2010–2015 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą (Valstybės žinios. 2010, Nr. 155-7908).

Vykdant programą ir iš E­S lėšų finansuojamą projektą „U­žterštų teritorijų poveikio vertini-mas“ savivaldybių ir kitomis lėšomis buvo atlikti buvusių sandėlių vietų preliminarūs ir detalūs grunto ir požeminio vandens taršos tyrimai. I­š 1363 galbūt užterštų pesticidais teritorijų tyrimai atlikti 102 buvusių pesticidų saugyklų ir sandėlių teritorijose. Šioje apžvalgoje pateikiama bend-ra informacija apie 59 buvusių pesticidų saugojimo vietų aplinkoje tirtus patvarius organinius teršalus.

Vertinant požeminio vandens taršą pesticidais, atsižvelgta į bendrą E­S standartą pesticidams, nurodytą E­uropos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/118/E­B dėl požeminio vandens apsau-gos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo. Joje nurodoma, kad požeminio vandens telkinyje veikliosios medžiagos pesticiduose, įskaitant jų reikšminguosius metabolitus, skilimo ir reakcijos produktus, koncentracija negali viršyti 0,1 µg/l, o bendras jų kiekis – 0,5 µg/l.

E­kogeologiniai tyrimai, vykdyti buvusių sandėlių ir saugyklų teritorijose, leido įvertinti aplinkos taršos pesticidais mastą. Teritorijose likę pastatai ar jų liekanos dažniausiai yra užteršti pesticidais. Tirtose teritorijose buvo aptikta aldrino, chlordano, dieldrino, endrino, heptachloro, bet dažniausiai pasitaiko tarša šiais patvariaisiais organiniais teršalais:

• Dichlordifeniltrichloretanu (DDT),• Heksachlorbenzenu (HCB),• Heksachlorcikloheksanu (HCH α, β, γ, δ, suma).

Dichlordifeniltrichloretanas (DDT). DDT aptikta keturiolikos buvusių pesticidų sandėlių teritorijų požeminiame vandenyje. DDT vidutinė koncentracija tirtose teritorijose svyravo nuo 0,005 iki 165 µg/l. Nustatyta maksimali koncentracija 113–342 µg/l. Vidutinės DDT koncentracijos pasiskirstymas tirtose teritorijose pateiktas 1 paveiksle.

Aštuoniose teritorijose pesticido koncentracija viršijo RV (ribines vertes), nurodytas Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose ir nustatytas RV I­I­, I­I­I­ ir I­V jautrių taršai teritorijų grupėms, penkis ir daugiau kartų. E­S standartas atskiram pesticidui vienuolikoje teritorijų buvo viršytas 10–2000 ir daugiau kartų.

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T)

�02

1 pav. DDT koncentracija požeminiame vandenyje

Heksachlorbenzenas (HCB). Aštuoniose vietovėse HCB koncentracija požeminiame vandenyje buvo žemesnė už 0,1 µg/l ir neviršijo leidžiamų koncentracijų (2 pav.). Požeminis vanduo buvo užterštas keturiose tirtose teritorijose, kuriose šio pesticido koncentracija siekė 0,98 – 2,6 – 12 µg/l ir viršijo ribinę vertę atitinkamai 1,96 – 5,2 – 24 kartus. E­S standartas atskiram pesticidui septyniose teritorijose buvo viršytas 1,7–120 kartų.

2 pav. HCB koncentracija požeminiame vandenyje

Heksachlorcikloheksanas (HCH α, β, γ, δ, suma). Požeminiame vandenyje HCH buvo nus-tatyta 30 tirtų teritorijų (3 pav.). Jo koncentracija daugeliu atvejų buvo nuo 0,011 iki 12 µg/l. Tačiau penkiose vietovėse nustatyta ekstremali koncentracija, siekusi 115–3368 µg/l.

3 pav. HCH koncentracija požeminiame vandenyje

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S

O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T)

�0�

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS TARŠA PATVARI­AI­SI­AI­S O­RGANI­NI­AI­S TE­RŠALAI­S (PO­T)

Aštuoniose buvusių pesticidų sandėlių teritorijose buvo viršyta Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose nustatyta RV I­I­, I­I­I­ ir I­V jautrių taršai teritorijų grupėms. E­S nustatytas standartas (0,1 µg/l) viršytas 22 teritorijose.

Bendra informacija apie buvusių pesticidų saugojimo vietų aplinkoje tirtus patvarius organi-nius teršalus – pesticidus pateikiama lentelėje.

Lentelė. Grunto ir požeminio vandens tarša POT – pesticidais

POTPožeminis vanduo, %

Aptikta Užteršta

Aldrinas 8,5 8,5

DDT 23,7 18,6

Chlordanas 10,2 10,2

Dieldrinas 8,5 8,5

E­ndrinas 5,1 5,1

HCB 25,4 11,9

Heptachloras 10,2 10,2

HCH 50,8 37,3

Lentelėje paryškinti patvarūs organiniai teršalai, dažniausiai aptinkami buvusių pesticidų sandėlių teritorijų grunte ir požeminiame vandenyje. I­štirta tik menka dalis iš daugiau kaip 1300 buvusių pesticidų saugojimo vietų. I­nformacija rodo, kad nors pesticidai ir buvo pašalinti iš buvusių sandėlių ir saugiai nukenksminti, bet aplinka dėl aprašytų pesticidų „ilgaamžiškumo“ joje neski-riant pakankamai dėmesio ir lėšų jai tvarkyti dar ilgai bus teršiama pesticidais ir ypač PO­T.

Vykdytų tyrimų rezultatai ir šioje apžvalgoje pateikta taršos analizė leidžia daryti prielaidą, kad grunto ir (ar) požeminio vandens tarša, viršijanti teisės aktų nustatytą leidžiamą pesticidų koncentraciją, tikėtina 40–50 proc. dar neištirtų buvusių pesticidų sandėlių.

Papildoma informacija:

�. www.lgt.lt/index.php?page=96 Preliminarių ekogeologinių tyrimų vertinimas.

�04

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS

P. Putys, Lietuvos geologijos tarnyba

Požeminio vandens sluoksniai, kaip ir dauguma gamtos reiškinių ar darinių, slepia savyje tiek naudingus žmonėms požeminio vandens išteklius, tiek hidrogeologinius pavojus, tam tikrą riziką. I­š šių pavojų pirmiausia paminėtina spūdinio vandens proveržio rizika, kai bandoma netinka-mai eksploatuoti požeminį vandenį, savavališkai gręžiami gręžiniai, kuriami paviršinio vandens telkiniai ar šuliniai ir kt. Taip dažnai pažeidžiami vandensparos sluoksniai ar kitaip sutrikdoma hidrodinaminė požeminio vandens pusiausvyra plotuose, kur vyrauja didelis pjezometrinis spūdis ir tuo pat metu yra pakankamai gilūs upių slėniai, rininės įdubos su šlaitais, siekiančiais kelias dešimtis metrų. Y­pač daug žalos gali padaryti požeminio vandens fontanavimas iš gręžinio, ne-izoliuoto apsauginiais vamzdžiais. Be tiesioginės srauto iš gręžinio lygio šuliniuose žalos, esama ir netiesioginės: vyksta sufozija, atsiranda įgriuvų, kartais šuliniuose keičiasi vandens lygis.

1 pav. Strėvos ir Verknės baseinų geografinė padėtis

Pastaraisiais metais nuskambėjo ne vienas atgarsio žiniasklaidoje sulaukęs faktas apie tokius požeminio vandens proveržius ir jų padarytus nuostolius. Nemažai šių įvykių susiję su Strėvos ir Verknės upių slėniais, dėl to būtent šių upių baseinų plotai ir buvo pasirinkti požeminio vandens iškrovos pasekmėms ir hidrogeologiniams pavojams vertinti (1 pav.).

Siekiant įvertinti požeminio vandens proveržio riziką ir vykdytas šis projektas. Pagrindinis jo tikslas – apibrėžti požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos zonas Strėvos ir Verknės baseinų bei jų aplinkinių teritorijų plote, išsiaiškinti šią riziką formuojančius veiksnius; sudaryti atitinkamą darbo metodiką.

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų

I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S)

VE­RTI­NI­MAS

�0�

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS

Šiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinta keletas uždavinių:• Apibūdintos nagrinėjamo ploto orografinės, geologinės ir hidrogeologinės sąlygos bei

ištirtumas.• Sudarytas detalus žemės paviršiaus reljefo modelis.• Atrinkti korektiškai lokalizuoti geologiniai ir hidrogeologiniai gręžiniai.• Sudaryti Strėvos ir Verknės upių slėnių geologiniai ir hidrogeologiniai pjūviai 1:100 000

masteliu pagal gręžinius, labiausiai artimus upės vagai.• Nustatytas spūdinio vandens sluoksnių hidrogeologinio ištirtumo gylis.• Apskaičiuotas maksimalus spūdinio vandens pjezometrinis lygis, sudarytas jungtinio

pjezometrinio lygio paviršiaus žemėlapis.• Pagal paviršiaus reljefo modelį ir pjezometrinio lygio duomenis apskaičiuotas jungtinio

pjezometrinio paviršiaus santykinis aukštis.Pagal šį ir kitus kriterijus išskirtos požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos zonos,

sudarytas jų žemėlapis.Vykdant šį darbą, naudotasi seniau atlikto geologinio ir hidrogeologinio kartografavimo

medžiaga, LGT duomenų bazės GE­O­LI­S duomenimis (gręžinių aprašymai), požeminio vandens proveržio atvejų vertinimo protokolais ir analize.

Tiriamojo objekto plotas išsidėstęs Pietryčių Lietuvos kvartero baseine. Pietryčių dalis – tai Smėlingosios pietryčių lygumos pabaseinis, pietvakariuose, palei Nemuną, driekiasi Nemuno vidurupio pabaseinis, šiaurės vakaruose – Nemuno ir Neries pabaseinis.

Prisotintą požeminio vandens zoną formuoja: gruntinio vandens sluoksniai, kvartero tarpmore-niniai sluoksniai bei intramoreniniai lęšiai ir pokvartero (kreidos, permo, devono ir kt.) vandeningieji kompleksai. Vandeninguosius sluoksnius skiria glacialinių nuogulų ir kai kurių limnoglacialinių nuosėdų dalinės vandensparos. Kvartero storymės vandeningąjį kompleksą sudaro: Viršutinio Nemuno, Viršutinio Nemuno–Medininkų, Medininkų–Žemaitijos, Žemaitijos intramoreninių darinių, Žemaitijos–Dainavos, Dainavos intramoreninių darinių, Dainavos–Dzūkijos, Dzūkijos intramoreninių darinių ir Dzūkijos pomoreninis vandeningieji sluoksniai bei lęšiai. Labiausiai išplitę ir dažniausiai formuojantys požeminio vandens spūdį yra Medininkų–Žemaitijos ir Žemaitijos–Dainavos vande-ningieji sluoksniai. Tai daugiausiai: žvirgždingas smėlis, smulkus, vidutinis ir įvairus smėlis.

Taip pat aptinkami pokvartero vandeningieji kompleksai: apatinio paleogeno, kreidos, apatinio triaso, viršutinio permo, vidurinio devono ir kt. Šie kompleksai pasižymi dideliu pjezometriniu spūdžiu (apatinio triaso sluoksniuose jis vidutiniškai siekia 219 m). Požeminio vandens filtracija vyksta smėlyje, smiltainyje, opokoje, plyšiuotose klintyse.

Požeminio vandens spūdis tiriamajame objekte pasižymi tam tikrais dėsningumais. Tiek pleis-toceno, tiek pokvartero vandeningųjų sluoksnių vandens spūdis vidutiniškai didėja, didėjant jų kraigo gyliui. Kraigo aukščio ir pjezometrinio spūdžio koreliacija labai gera kvartero vandeningųjų sluoksnių – 0,86, o pokvartero sluoksnių nustatyta beveik tiesioginė, gamtoje retai pasitaikanti priklausomybė: r = 0,98. Tai susiję su aukščiau esančiomis mitybos zonomis, didesniu uolienų slėgiu dideliame gylyje, storomis mažai laidžiomis vandensparomis. Skirtingai nei kraigo gylis, vandeningųjų sluoksnių storis visiškai nesusijęs su pjezometriniu spūdžiu. Pokvartero kompleksų spūdis, palyginti su pleistoceno tarpmoreniniais sluoksniais, dažnai padidėja šuoliškai (vidutiniškai 25 m kvartero ir 95 m pokvartero sluoksniuose). Daugeliu atvejų pokvartero sluoksnių pjezometrinis paviršius yra artimas žemės paviršiui (slūgso vidutiniškai 15–20 m gylyje).

O­bjekto plote jungtinio pjezometrinio lygio absoliutusis aukštis labai kaitus. Aukščiausios jo reikšmės būna aukštumose, šiuo atveju kraštinių glacialinių darinių kalvynuose (ypač Aukštadvario). Čia jų reikšmės siekia iki 230 m absoliučiojo aukščio. Reljefo pažemėjimų link šis aukštis dėsningai žemėja. Žemiausios reikšmės aptinkamos Nemuno ir Neries (iki 35 m absoliučiojo aukščio Kauno mieste prie Nemuno), mažesnės – Strėvos ir Verknės slėniuose. Tokiu būdu pje-zometrinis „reljefas“ atkartoja žemės paviršiaus reljefą, tik jo polinkis yra mažesnis, dėl to staigiuose reljefo pažemėjimuose (pvz., upių slėniuose) jis kartais viršija žemės paviršių.

106

Pagrindinis požeminio spūdinio vandens proveržio rizikos įvertinimo rezultatas yra rizikos zonų išskyrimas pagal keletą kriterijų. Pagal reikšmingumą jie yra tokie:

• maksimalaus (jungtinio) pjezometrinio paviršiaus santykinis aukštis (žemės paviršiaus atžvilgiu);

• teritorijos urbanizacijos laipsnis;• neigiamos reljefo formos (slėniai, duburiai), jų šlaitų statumas;• paleoįrėžiai ir palaidotieji slėniai;• mažas hidrogeologinio ištirtumo gylis.

2 pav. Maksimalios ir labai didelės požeminio vandens proveržio rizikos zonos

Atsižvelgiant į nevienodą prieš tai pateiktų kriterijų reikšmę, skiriamos šešios rizikos zonos:• Maksimalios rizikos: apima apgyvendintas ir ūkinės veiklos sritis, kuriose prognozuojamas

pjezometrinis lygis būtų aukščiau žemės paviršiaus.• Labai didelės rizikos: apima kitas (gamtines) sritis, kuriose prognozuojamas pjezometrinis

lygis būtų aukščiau žemės paviršiaus.• Didelės rizikos: apima sritis, kuriose prognozuojamas pjezometrinis lygis būtų ne didesniame

kaip 10 m gylyje.• Vidutinės rizikos: srityse, kuriose išskirtos gilios neigiamos reljefo formos, jeigu jos

nepatenka į paminėtas zonas.• Mažos rizikos: paleoįrėžių, palaidotųjų slėnių ir mažo hidrogeologinio ištirtumo gylio (< 25 m)

sritys, jeigu jos nepatenka į paminėtas zonas.• Minimalios rizikos: kitos tiriamojo objekto sritys, nepatenkančios į paminėtas zonas.

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų

I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S)

VE­RTI­NI­MAS

107

PO­ŽE­MI­NI­O­ VANDE­NS I­ŠKRO­VO­S PASE­KMI­Ų I­R HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­Ų PAVO­JŲ (RI­ZI­KO­S) VE­RTI­NI­MAS

Pagal išskirtas rizikos zonas sudarytas požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapis.Maksimalios proveržio rizikos zona – sritys gyvenviečių ir kaimų, išsidėsčiusių Strėvos ir Verknės

aukštupio bei vidurupio slėnyje – ypač Semeliškių ir Stakliškių seniūnijos, daugelis kaimo vietovių prie Neries ir Nemuno, dalis Birštono miesto, kai kurių ežerų: Vilkokšnio, Kalvių, Didžiulio apylinkės. Nedideliais ploteliais šių zonų yra ir daugelyje kitų vietų (2 pav.).

Didelės rizikos zona. I­šplitusi labiausiai, „šliejasi“ prie minėtų zonų ir plačiai nusidriekia prie Nemuno, Neries, Strėvos ir Verknės upių bei jų intakų. Taip pat išplitusi centre – šalia Kamainės ir Virkiaus upelių, pietinėje ir pietrytinėje dalyje – prie Didžiulio ežero, Merkio, Cirvijos ir Aluonos upių. Šiaurinėje pusėje – tai Pravienos ir Lomenos upelių baseinai, Žiežmaros aukštupio apylinkės.

Vidutinės rizikos zona. „I­šsibarsčiusi“ plačiai, tačiau sudaro nedidelius plotelius. Būna paprastai ten, kur aptinkami statūs šlaitai, gilesni slėniai, nepatenkantys į didesnės rizikos zonas. Dažnai „prisišlieja“ prie kitų zonų.

Mažos rizikos zona. I­šplitusi po visą plotą. Apima paleoįrėžių, palaidotų slėnių ir mažo hid-rogeologinio ištirtumo ruožus. Paleoįrėžių sritys dažnai atkartoja dabartinių upių slėnius. Šias sritis paprastai dengia kitos – aukštesnės požeminio vandens proveržio rizikos zonos, bet yra ir išimčių.

Bendra proveržio rizikos tendencija – ji didėja upių slėnių ir kitų reljefo pažemėjimų link ir atitinkamai mažėja link aukštumų.

Proveržio rizikos laipsnio vertinimas ir skirstymas zonomis taikomas tik iki tam tikro gylio, tariant, kad didesnio gylio gręžybos darbai turės maksimalią vandens proveržio riziką, ir tokiu atveju bet kurioje rizikos zonoje turi būti imamasi didžiausių saugumo reikalavimų. Kadangi gręžinių ilgio vidurkis tiriamajame objekte yra 75 m, jį tikslinga laikyti maksimaliu rizikos vertinimo gyliu tiriamojo objekto plote. Jeigu hidrogeologinio ištirtumo gylis yra mažesnis nei 75 m, rizikos vertinimo gylį nulemia hidrogeologinio ištirtumo gylis.

Pasirinktos trys požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo gylio ribos: 75 m riba (hidro-geologinis ištirtumas ne mažesnis kaip 75 m), 50 m riba (ištirtumo intervalas tarp 50 ir 75 m), 25 m riba (ištirtumo intervalas tarp 25 ir 50 m). Likusią tiriamojo objekto dalį sudaro mažesnio nei 25 m ištirtumo gylio sritys, kuriose sąlygiškai nustatyta 10 m rizikos vertinimo gylio riba. Pagal visas minėtas ribas sudarytas požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo gylio žemėlapis, kuris turėtų būti naudojamas lygia greta su požeminio vandens proveržio rizikos zonų žemėlapiu.

Nustatytos rizikos zonos gali būti reikšmingos kaip orientacinė medžiaga gręžybos ir kasy-bos darbams ateityje. Didesniam požeminio vandens proveržio rizikos vertinimo patikimumui reikia papildomų tyrimų – gręžimo upių slėnių ir ežerų dubaklonių srityse. Y­pač tai aktualu šaltiniuotoms sritims ir įvykusių vandens proveržių apylinkėms. Tokie darbai turėtų būti vykdomi laikantis visų saugumo reikalavimų, t. y. privalu naudoti apsauginius vamzdžius, užvamzdinės ertmės izoliaciją ir kt.

Tokio pobūdžio tyrimai turėtų būti taikomi toms sritims, kur tai aktualu, t. y. ten, kur didesnė hidrogeologinio pavojaus tikimybė. Šią tikimybę galima įvertinti susumavus keletą veiksnių: įvykusias avarijas, didelį požeminio vandens pjezometrinį spūdį, gilias neigiamas reljefo formas. Tačiau pageidautina, kad būtų atliktas tų sričių hidrogeologinis ištirtumas: pakankamas giliųjų gręžinių kiekis, hidrogeodinaminiu aspektu įvertinti vandeningieji sluoksniai.

Papildoma informacija:

�. Putys P. Požeminio vandens iškrovos pasekmių ir hidrogeologinių pavojų (rizikų) vertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2010. – 30 p. + žml. + CD: 18 pav. + 6 graf. dok. – (LGT fondas; Nr. 14743).

�0�

GĖLO­ VANDE­NS APY­TAKO­S ZO­NO­S U­O­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PARAME­TRAI­

R. Giedraitis, Lietuvos geologijos tarnyba

Šalies gelmėse požeminio vandens aptinkama kristaliniame pamate ir virš jo slūgsančioje nuosėdinių uolienų storymėje, kurią sudaro kvartero, kainozojaus–mezozojaus, viršutinio ir vidurinio paleozojaus požeminio vandens hidrodinaminės sistemos. Projekto metu nagrinėti šių trijų hidrodinaminių sistemų vandeningųjų sluoksnių hidrogeologiniai parametrai. Hidrodinaminės sistemos jungia 10 plačiau naudojamų vandeningųjų sluoksnių, kuriuos sudaro smėlinės (įvairus smėlis, smiltainis – paleo-geno (Pg), viršutinio–vidurinio devono Šventosios–U­pninkų (D3-2šv-up), viršutinės–apatinės kreidos (K2cm+K�), vidurinės–apatinės juros (J2cl+J�) ir karbonatinės (kreida – viršutinės kreidos (K2), (klin-tis – viršutinės juros (J�ox), permo (P2), (dolomitas, mergelis, kartais gipsas – viršutinės juros (J�ox), viršutinio devono Žagarės (D�žg), Stipinų (D�st), Įstro–Tatulos (D�įs-t), Kupiškio–Suosos (D�kp-s) uolienos. Kadangi jos susiklostė skirtingu laiku ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis, hidrogeologiniai uolienų parametrai, lemiantys vandeningųjų sluoksnių naudojimo perspektyvas, yra skirtingi.

Hidrogeologiniai parametrai – vandenį kaupiančių uolienų filtracijos, k m/d, vandens prata-kumo, kM m2/d, pjezolaidumo a, m2/d ir tampriosios vandengrąžos, µ, koeficientai. Juos būtina žinoti planinės geofiltracijos uždaviniams spręsti – požeminio vandens ištekliams vandenvietėse vertinti, sanitarinės apsaugos zonų skaičiavimams, taršos plitimo galimybių analizei ir kitais atvejais.

2009–2010 metais sukaupta ir įskaitmeninta informacija apie hidrogeologinius parametrus, nustatytus detalių hidrogeologinių tyrimų metu, ir iki šiolei rankraštinėse ataskaitose saugota Geo-logijos fonde. Pagal visų šalies teritorijoje esančių gręžinių išpumpavimo ir vandens statinio bei dinaminio vandens lygio matavimus, naudojant nuostovios filtracijos empirinę lygtį, apskaičiuotos vandens pratakumo koeficiento kM vertės. Skaičiuojant šiuo būdu gauta daugiausia informacijos apie visą šalies teritoriją ir apibūdinančios visus vandeninguosius sluoksnius, išskiriamus tiek aktyvios, tiek sulėtėjusios apykaitos zonose. I­nformacijos, gautos grafoanalitiniais, nuostovios filtracijos analitiniais ir empiriniu metodais, kiekio santykis yra 1 : 4 : 22.

Įgyvendinant projektą atlikta sudarytų šių vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologinių parametrų masyvų statistinė analizė (1–3 lentelės) bei sudaryti vandens pratakumo koeficiento kM verčių pasiskirstymo vandeninguose sluoksniuose žemėlapiai rodo, kad jų vertės yra labai kaičios, o hidrogeologinių parametrų kaitos diapazonas yra platus.

Šalies gelmėse požeminio vandens aptinkama kristaliniame pamate ir virš jo slūgsančioje nuosėdinių uolienų storymėje, kurią sudaro 13 geologinių periodų ar sistemų, suformuojančių kvartero, kainozojaus–mezozojaus, viršutinio ir vidurinio paleozojaus požeminio vandens hid-rodinamines sistemas.

Kvartero nuogulų hidrodinaminė sistema aptinkama visoje šalies teritorijoje. Ją sudaro grun-tinis vandeningasis sluoksnis ir penki tarpmoreniniai sluoksniai ir tarpsluoksniai. Tarpmoreninis vanduo naudojamas labai plačiai. Todėl yra labai daug informacijos, apibūdinančios šios sistemos uolienų hidrogeologinius parametrus, jų filtracines savybes, kuri dėl riboto projektui skirto laiko detaliau nebuvo nagrinėta.

Kainozojaus–mezozojaus hidrodinaminę sistemą sudaro paleogeno, kreidos, juros vande-ningieji sluoksniai. Paleogeno nuogulos, įvairus smėlis ir smiltainis, dažnai glaukonitingas, aptinka-mas vos 2000 km2 plote, pietvakarių Lietuvoje. Vandens tiekimui jis naudojamas mažai. Kreidos vandeningasis sluoksnis (K2) išplitęs maždaug 14 600 km2. Sluoksnį sudaro karbonatinės uolienos, iš kurių vyrauja kreida. Šio vandeningojo sluoksnio išplitimo plote yra 88 LGT įregistruotos vandenvietės. Viršutinės–apatinės kreidos vandeningasis sluoksnis apima 22 900 km2 plotą. Jį sudaro smėlingi viršutinės kreidos cenomanio svitos ir apatinės kreidos dariniai. Sluoksnio plote yra 143 LGT įregistruotos vandenvietės. Viršutinės juros vandeningojo sluoksnio plotas – 17 600 km2. Jį suklosto klintis, dolomitas, mergelis, oolitinis smiltainis. Sluoksnio plote yra septynios LGT

GĖLO­ VANDE­NS APY­TAKO­S

ZO­NO­S U­O­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­

PARAME­TRAI­

109

GĖLO­ VANDE­NS APY­TAKO­S ZO­NO­S U­O­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­ PARAME­TRAI­

įregistruotos vandenvietės. Vidurinės–apatinės juros svitų nuogulas, išplitusias 23 600 km2 plote, sudaro smiltainis ir dažnai smulkus smėlis. Vandeningajame sluoksnyje yra 25 vandenvietės.

Šios hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Kainozojaus–mezozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai

Hid

rodi

nam

inė

sist

ema

Vand

enin

gasi

s sl

uoks

nis

Litologija

K, m/d kM, m2/d a, m2/d µ

25%–75‰.max

25%–75%max

25%–75%max

25%–75%max

Kz-

Mz

E Įvairus smėlis d.n.–d.n.11,8

�44–4�2599

d.n.–d.n.2,8*10�

d.n.–d.n.0,0057

K2Kreida, kreidos mergelis, opoka

6,4–14,526,0

137–387906

1,7*10�–1,3*106

1,1*1070,00024–0,00124

0,0054

K2cm+K� Smėlis ir smiltainis 2,0–5,510,1

�4–�024��

3,1*10�–3,5*106

1,3*10��0,00016–0,00084

0,00453

J�ox Smėlis ir smiltainis 1,5–2,63,2

��–��326 d.n. d.n.

J2cl+J� Smiltainis, dolomitas 1,67–3,3�

31–71��2

1,3*10�–7,1*10�

1,6*1060,000084–0,00034

0,00419

Viršutinio paleozojaus hidrodinaminė sistema apima viršutinio permo, viršutinio devono Žagarės ir Stipinų svitų vandeninguosius sluoksnius. Hidrodinaminės sistemos viršutinė (regioninė) vandenspara yra triaso molis, apatinė – praktiškai nevandeningos viršutinio devono Pamūšio svitos uolienos. Ryčiau Šiaulių sistemos sluoksniai atsiduria po kvartero danga. Permo vandeningasis sluoksnis plyti 36 600 km2 plote. Jį sudaro plyšiuota ir kaverninga klintis, kurioje esantis vanduo išgaunamas 209 vandenvietėse.

Devono Žagarės svitos vandeningasis sluoksnis (D�žg) aptinkamas maždaug 6600 km2 plote. Jį su-klosto kaverningas dolomitas. Požeminis vanduo iš šio sluoksnio išgaunamas 45 vandenvietėse.

Viršutinio devono Stipinų vandeningojo sluoksnio, kurį sudaro kaverningas dolomitas, plotas – 17 500 km2. Gėlas vanduo išgaunamas rytinėje jo dalyje, kur yra 78 LGT įregistruotos vandenvietės. Šios hidrodinaminės sistemos pagrindiniai vandeningųjų sluoksnių hidrogeologiniai parametrai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Viršutinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai

Hidrodina-minė

sistema

Vandenin-gasis

sluoksnisLitologija

K, m/d kM, m2/d a, m2/d µ

25 %–75 %max

25 %–75 %max

25 %–75 %max

25 %–75 %max

Pz�

P Klintis 9,02–22,7260,0

26–248�0�0

1,41*10�–2,9*106

6,9*10�0,000198–0,0022

0,0069

D�žg Dolomitas d.n 51– 186�24

3,8*10�–6*106

2,25*10�20,00009–0,00072

0,0062

D�st Dolomitas 14,1–72,0093,2

92–4521923

7,2*10�–1,5*107

1*10�0,000046–0,00047

0,00635

��0

GĖLO­ VANDE­NS APY­TAKO­S

ZO­NO­S U­O­LI­E­NŲ HI­DRO­GE­O­LO­GI­NI­AI­

PARAME­TRAI­

Vidurinio paleozojaus hidrodinaminę sistemą sudaro Įstro–Tatulos (D�įs-t), Kupiškio–Suo-sos (D�kp-s), viršutinio devono Šventosios–vidurinio devono U­pninkų (D3-2šv-up) vandeningieji sluoksniai. Jos viršutinė vandenspara yra silpnai laidūs ir nelaidūs viršutinio devono Pamūšio, o apatinė – vidurinio devono Narvos svitos molio ir mergelio storymė, sudaranti regioninę vandensparą. Viršutinio Devono Įstro–Tatulos nuogulos plyti maždaug 26 600 km2 plote. Joms atstovauja poringas-kaverningas dolomitas, gipsas, molingas mergelis. Vandeningasis sluoksnis naudojamas menkai, jame yra tik 5 vandenvietės, kuriose išgaunamas šio vandeningojo sluoksnio vanduo. Kupiškio–Suosos vandeningasis sluoksnis išplitęs maždaug 31 000 km2 plote. Jį sudaro dolomitas, kuris vandens tiekimui 42 vandenvietėse naudojamas sluoksnio rytinėje dalyje.

Didžiausią, beveik 46 500 km2, plotą apima viršutinio–vidurinio devono Šventosios–U­pninkų vandeningasis kompleksas, kurį suklosto terigeninės margos sudėties nuogulos – smėlis, silpnai sucementuotas smiltainis, su mažai laidaus vandeniui molio ir mergelio tarpsluoksniais. Šventosios–U­pninkų vandeningojo komplekso naudojamoje dalyje yra 333 LGT įregistruotos vandenvietės.

Vidurinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos pagrindinių vandeningųjų sluoksnių hidro-geologiniai parametrai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Vidurinio paleozojaus hidrodinaminės sistemos vandeningųjų sluoksnių uolienų hidrogeologiniai parametrai

Hidrodi-naminė sistema

Vandenin-gasis

sluoksnisLitologija

K, m/d kM, m2/d a, m2/d µ

25 %–75 %max

25 %–75 %max

25 %–75 %.max

25 %–75 %max

Pz2

D�įs-t Dolomitas, mergelis, gipsas

6,53–33,5113,4

40–2�2��0�

d.n.3,2*10�

d.n.0,00124

D�kp-s Dolomitas 3,01–11,8732,46

�4–��0���0

1,7*10�–2,5*106

2,00*10�0,00011–0,00041

0,00056

D�šv-up Smėlis, smiltainis

10,0–14,231,58

4�–20�1195

1,1*106–9,3*106

2,6*10220,00013–0,00043

0,00458

Atlikta hidrogeologinių parametrų analizė rodo, kad jų vertės yra labai kaičios, kaitos dia-pazonas dažniausiai yra platus. Paprastai hidrogeologinių parametrų verčių imtyse reikšmės, mažesnės už medianą, yra susitelkusios siauresniuose kaitos diapazonuose nei reikšmės, didesnės už medianines. Tai leidžia teigti, kad visų vandeningųjų sluoksnių išplitimo plotuose vyrauja filtracinių parametrų vertės, mažesnės už jų imčių medianines vertes. Kuo filtracinių parametrų vertės didesnės, tuo retesni ir smulkesni plotai, kuriuose tokios filtracinių parametrų vertės yra nus-tatytos. Matyt, didesnės filtracinių parametrų vertės susijusios su daugmaž išskirtinėmis zonomis, kuriose vandeningųjų sluoksnių uolienos yra poringesnės, kaverningesnės ar užkarstėjusios.

Papildoma informacija:

�. Giedraitis R. (proj. vad.). Gėlo vandens apytakos zonos uolienų hidrogeologinių parametrų vertinimas / Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius, 2010. – 81 p. + 1 apl. + CD: 24 pav. + 10 graf. dok. – (LGT fondas; Nr. 14546).

111

1 priedas

PRIEDAI

112

1 priedas

vals

tybi

nio

Po

Žem

inio

va

nd

ens

mo

nit

or

ing

o P

ost

ai

Post

o pa

vadi

nim

assa

viva

ldyb

ėg

eom

orfo

logi

nis

rajo

nas

ir

jo a

pibū

dini

mas

Upė

s ba

sein

asPo

sto

aplin

ka

vand

enin

gojo

slu

oks-

nio

uolie

nų li

tolo

gija

ir

inde

ksas

steb

ėjim

o gr

ęžin

iai

steb

ėjim

ų pr

adži

a

steb

ėjim

ai

lygi

oko

kybė

s

12

34

56

78

910

vir

šutin

io–v

idur

inio

dev

ono

(d3-

2) pož

emin

io v

ande

ns b

asei

nas

Ala

nta

Mol

ėtų

raj.

Vaka

rų A

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

. Kal

vota

s m

ore-

nini

s pl

ato

Šven

toji

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is (f

III)

463

1977

d

Any

kšči

aiA

nykš

čių

raj.

Ute

nos

aukš

tum

aŠv

ento

jiVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

22 5

9220

01ch

Birž

aiBi

ržų

raj.

Mūš

os–N

emun

ėlio

lygu

ma,

D

ugni

nės

mor

enos

lygu

ma

Mūš

aŠa

lia

met

eoro

logi

nės

aikš

telė

sG

ipsa

s (D

3tt)

35 9

9420

05dt

Dig

raič

iai

Kėd

aini

ų ra

j.Ry

tų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tė.

Mor

enin

ė ly

gum

aN

evėž

is

(Šuš

vė)

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is, p

ries

mėl

is

(gII

I)27

732

1965

ch

Dot

nuva

Kėd

aini

ų ra

j. N

evėž

io ly

gum

a. D

ugni

nės

mor

enos

lygu

ma

Nev

ėžis

Šalia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės

Smėl

is (l

gIII

)35

988

2005

dt

Vand

envi

etė

D2–

3up-

šv19

196

2004

ch

Dus

etos

Zara

sų ra

j. Va

karų

Auk

štai

čių

plyn

aukš

tėSa

rtų

ež.

Gyv

envi

etė

Smėl

is (f

III)

35 9

5119

58, 2

005

dVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

19 2

3020

01

Iciū

nai

Pasv

alio

raj.

Žem

galė

s ly

gum

aM

ūša

Dir

bam

a že

mė

D3š

v83

719

80d

D3s

-kp

838

1980

chD

3įs84

019

80ch

Gip

sas

(D3tt

)35

996

2005

d

Kan

iūka

iM

olėt

ų ra

j.

Auk

štai

čių

aukš

tum

a.

Vid

utin

iška

i kal

vota

s lim

nogl

acia

linių

dar

inių

re

ljefa

s

Vir

inta

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is (a

gII–

III)

2276

1985

ch

Smėl

is (a

gIII

)22

78ch

113

1 priedas1

23

45

67

89

10

Kar

ajim

iški

sBi

ržų

raj.

Mūš

os–N

emun

ėlio

lygu

ma.

D

ugni

nės

mor

enos

lygu

ma

Mūš

aPi

eva,

dir

bam

a že

mė

D3k

p21

419

79d

D3tt

216

1979

ch

gIII

+ D

3+D

3tt21

819

86ch

220

1986

d

D3š

v27

733

1976

d

Gip

sas

(D3tt

)35

995

2005

d

Kin

deri

aiK

upiš

kio

raj.

Vaka

rų A

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

s gū

bria

i

Mūš

a–Li

elup

ė (L

ėvuo

)D

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(gtII

I)35

993

2005

d

Kur

klia

iA

nykš

čių

raj.

Vaka

rų A

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

. Vir

into

s sl

ėnio

šl

aita

sV

irin

taD

irba

ma

žem

ė

ag II

I40

019

80ch

D2–

3up-

šv43

319

80ch

agII

I–II

434

1980

ch

agII

I–II

437

1980

chSt

ambi

agrū

dis

smėl

is,

žvyr

as (a

IV)

35 9

5020

05d

Kri

ukai

Joni

škio

raj.

Žem

galė

s ly

gum

aLi

elup

ėVa

nden

viet

ėD

3šv

22 2

9420

01ch

Kup

iški

sK

upiš

kio

raj.

Mūš

os–N

emun

ėlio

lygu

ma

Mūš

aVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

17 8

1820

01ch

Lanč

iūna

vaK

ėdai

nių

raj.

Nev

ėžio

lygu

ma.

Dug

ninė

s m

oren

os ly

gum

aN

evėž

isD

irba

ma

žem

ė

Prie

mol

is, p

ries

mėl

is

(gII

I)62

1965

ch

ag II

I63

ch

ag II

I–II

64ch

agII

I+D

3įs73

ch

Mar

iona

vaIg

nalin

os ra

j. A

ukšt

aiči

ų au

kštu

ma

Dau

guva

Piev

aPr

iesm

ėlis

(lgI

II)

35 9

5520

05d

Mol

ėtai

Mol

ėtų

raj.

Mol

ėtų

aukš

tum

aŠv

ento

jiVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

27 3

5120

01ch

Nar

adav

aPa

sval

io ra

j. Pa

sval

io li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

aM

ūša

Soda

igI

II26

575

2007

ch

Nau

jam

iest

isPa

nevė

žio

raj.

Smilg

ių m

oren

inė

lygu

ma

Nev

ėžis

Vand

envi

etė

agII

I+D

317

591

2001

chN

emun

ėlio

Ra

dvili

škis

Birž

ų ra

j. Že

mga

lės

lygu

ma

Nem

unėl

isVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

21 8

8520

01ch

114

1 priedas

12

34

56

78

910

Obe

liai

Roki

škio

raj.

Vaka

rų A

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

Šven

toji

Vand

envi

etė

D2–

3up-

šv11

908

2001

ch

Ore

liai

Pane

vėži

o ra

j.U

pytė

s m

oren

inė

lygu

ma

Nev

ėžis

Dir

bam

a že

mė

D3tt

16

1969

ch

D3š

v18

51ch

D3š

v18

52ch

D2u

p18

53ch

D3k

p18

54ch

Pand

ėlys

Roki

škio

raj.

Mūš

os–N

emun

ėlio

lygu

ma

Nem

unėl

isVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

12 6

4120

01ch

Pane

vėžy

sPa

nevė

žio

raj.

Nev

ėžio

lygu

ma

Nev

ėžis

Šalia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės

Prie

smėl

is (l

gIII

)35

992

2005

dt

Vand

envi

etė

D3–

2šv-

up45

9720

04ch

13 2

67/

1995

ch14

763

Pasv

alys

Pasv

alio

raj.

Mūš

os–N

emun

ėlio

lygu

ma

Mūš

aVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

12 2

0920

01ch

Ram

ygal

aPa

nevė

žio

raj.

Nev

ėžio

lygu

ma

Nev

ėžis

Vand

envi

etė

agII

I+D

316

717

2001

ch

35 5

73ch

Ukm

ergė

Ukm

ergė

s ra

j. N

evėž

io ly

gum

aŠv

ento

jiŠa

lia

met

eoro

logi

nės

aikš

telė

s

Įvai

riag

rūdi

s s

mėl

is

(lgII

I)35

965

2005

dt

Šven

tas

Zara

sų ra

j. A

ukšt

aiči

ų au

kštu

ma.

Van

-de

nsky

ros

šla

itas

Šven

toji

Miš

kas

Smėl

is (a

gIII

)35

953

1976

d19

269

ch

Tauj

ėnai

Ukm

ergė

s ra

j. Va

karų

Auk

štai

čių

plyn

aukš

tėŠv

ento

jiVa

nden

viet

ėD

2-3u

p-šv

12 9

8020

01ch

Trin

kušk

ėsZa

rasų

raj.

Auk

štai

čių

aukš

tum

aŠv

ento

jiD

irba

ma

žem

ė

Prie

smėl

is (g

tIII)

35 9

5220

05d

aIV

277

1984

ch

agII

I48

719

70ch

D3š

v14

011

ch

115

1 priedas1

23

45

67

89

10

Kal

ieki

aiU

teno

s ra

j.Va

karų

Auk

štai

čių

plyn

aukš

tėŠv

ento

jiVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

14 2

4120

01ch

Vyžu

onos

Ute

nos

raj.

Vaka

rų A

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

Šven

toji,

Vy

žuon

aM

iest

elis

Smėl

is (l

gIII

)35

949

2005

ch

Dim

itriš

kės

Zara

sų ra

j. Za

rasų

auk

štum

aD

augu

vaVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

15 2

9420

01ch

vir

šutin

io d

evon

o st

ipin

ų (d

3st)

pože

min

io v

ande

ns b

asei

nas

Kel

mė

Kel

mės

raj.

Rytų

Žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Dau

guva

Vand

envi

etė

P 2–D

3

14 4

85/

2001

ch24

722

Koj

elia

iRa

sein

ių ra

j. Ry

tų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tė.

Fliu

viog

laci

alin

ių k

rašt

inių

da

rini

ų re

ljefa

sD

ubys

aD

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(ftII

I)35

948

2005

d

ag II

I33

619

66ch

Lydu

vėna

iK

elm

ės ra

j.Ry

tų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tėD

ubys

aŠa

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sSm

ėlis

(aIV

)35

986

2005

d

Pakr

uojis

Pakr

uojo

raj.

sav.

Mūš

os N

emun

ėlio

lygu

ma

Mūš

aVa

nden

viet

ėD

3šv

4317

2001

ch

Pala

piši

aiRa

sein

ių ra

j. Ry

tų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tė.

Fliu

viog

laci

alin

ė ly

gum

aD

ubys

a (M

iltyt

is)

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is, p

ries

mėl

is (f

III,

gIII

)35

947

1982

d

Radv

ilišk

isRa

dvili

škio

raj.

Rytų

Žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Mūš

aVa

nden

viet

ės

teri

torij

aSm

ėlis

(ftII

I)35

978

2005

dt

Radv

ilišk

is II

Radv

ilišk

io ra

j. Ry

tų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tėM

ūša

Vand

envi

etė

D3s

t31

4620

01ch

Rase

inia

iRa

sein

ių ra

j.Ry

tų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tėJū

ra

(Šeš

uvis

)

Šalia

m

eteo

rolo

ginė

s ai

kšte

lės

Prie

mol

is (g

tIII)

35 9

8720

05d

Vand

envi

etė

aIV

+agI

II–I

I16

200

/20

01ch

16 2

01

Šedu

vaRa

dvili

škio

raj.

Rytų

Žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Mūš

aVa

nden

viet

ėD

3st

17 3

0120

01ch

Tytu

vėna

iK

elm

ės ra

j.Ry

tų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tėD

ubys

aVa

nden

viet

ėD

3st

17 2

7620

01ch

Perm

o–vi

ršut

inio

dev

ono

(P2–

d3)

pože

min

io v

ande

ns b

asei

nas

Aun

uvėn

aiK

elm

ės ra

j. Ši

aurr

yčių

Žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Vent

a (A

unuv

a)Ša

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sPr

iesm

ėlis

(lgI

II)

35 9

8220

05dt

116

1 priedas

12

34

56

78

910

Dau

bari

aiM

ažei

kių

raj.

Vent

os v

idur

upio

lygu

ma,

M

oren

inė

lygu

ma

Vent

a (V

ir-du

va)

Dir

bam

a že

mė

Prie

smėl

is (g

III)

25 3

8819

98ch

35 9

3620

05d

Grū

zdži

aiŠi

aulių

raj.

Vand

envi

etė

P 248

0320

02ch

Kyb

uria

iJo

nišk

io ra

j. Že

mga

lės

lygu

ma

Mūš

aD

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(aII

I)35

979

2005

d

Kre

tinga

Kre

tingo

s ra

j. Ve

ntos

vid

urup

io ly

gum

aM

ūša

Vand

envi

etė

P 211

362

2001

ch

Leck

ava

Maž

eiki

ų ra

j. Ve

ntos

vid

urup

io ly

gum

aVe

nta

Šalia

van

dens

m

atav

imo

stot

ies

Smėl

is (a

IV35

980

2005

d

Maž

eiki

ai I

Maž

eiki

ų ra

j.Ve

ntos

vid

urup

io ly

gum

aVe

nta

Vand

envi

etė

D3ž

g46

44/

2001

ch90

35

Papi

lėA

kmen

ės ra

j.Ve

ntos

vid

urup

io ly

gum

aVe

nta

Vand

envi

etės

bo

kšto

aps

augi

nė

zona

Prie

smėl

is (f

III)

35 9

8120

05dt

Vand

envi

etė

14 7

63ch

Pryš

man

čiai

Kre

tingo

s ra

j. Va

karų

Žem

aiči

ų ly

gum

a.

Dug

ninė

s m

oren

os ly

gum

aRa

nžė

Park

asPr

iem

olis

(gtII

I)35

941

1965

, 200

5d

Sala

ntai

Kre

tingo

s ra

j. Va

karų

Žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Min

ijaVa

nden

viet

ėP 2

12 5

6120

01ch

Skuo

das

Skuo

do ra

j.Va

karų

Žem

aiči

ų pl

ynau

kštė

Bart

uva

Vand

envi

etė

D3ž

g84

9520

01ch

Šven

toji

Pala

ngos

raj.

Baltij

os jū

ros

pakr

antė

Šven

toji

Vand

envi

etė

D3ž

g85

9420

01ch

Sira

ičia

iTe

lšių

raj.

Vid

urio

Žem

aiči

ų au

kštu

ma

Vent

aVa

nden

viet

ėP 2+

D3ž

g71

4520

01ch

Kun

giai

Telš

ių ra

j.V

idur

io Ž

emai

čių

aukš

tum

aVe

nta

Vand

envi

etė

agII

I12

509

2001

ch

Užv

entis

Kel

mės

raj.

Vid

urio

Žem

aiči

ų au

kštu

ma

Vent

aVa

nden

viet

ėP 2

15 0

7420

01ch

Varn

iai

Telš

ių ra

j.V

idur

io Ž

emai

čių

aukš

tum

aVe

nta

Vand

envi

etė

P 221

431

2001

ch

Vert

inin

kai

Telš

ių ra

j.V

idur

io Ž

emai

čių

aukš

tum

a.

Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Vir

vytė

Dir

bam

a že

mė

lgII

I

203

1966

d

204

ch

205

ch

35 9

4620

05ch

117

1 priedas1

23

45

67

89

10

Žaga

rėJo

nišk

io ra

j. Že

mga

lės

lygu

ma

Liel

upė

Vand

envi

etė

D3ž

g22

274

2001

ch

vir

šutin

ės–a

patin

ės k

reid

os (K

2–K

1) po

žem

inio

van

dens

bas

eina

s

Gar

gžda

i (L

auga

lių)

Kla

ipėd

os ra

j. Va

karų

Žem

aiči

ų ly

gum

aPr

iekr

antė

s va

nden

ysVa

nden

viet

ėJ 3

11 2

9420

01ch

Giž

ųV

ilkav

iški

o ra

j.U

žnem

unės

lygu

ma

Šešu

pėVa

nden

viet

ėK

214

420

01ch

Išda

gai

Šaki

ų ra

j. N

emun

o že

mup

io ly

gum

a.

Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Šešu

pėD

irba

ma

žem

ėPr

iem

olis

(lgI

II)

289

1967

d29

0ch

291

ch

Juod

kran

tėK

laip

ėdos

raj.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Kop

os

Kur

šių

mar

ios,

Bal

ti-jo

s jū

ra

Mie

stel

isEo

linis

jūri

nis

smėl

is

(mIV

)

162

1962

ch17

8dt

18 5

97ch

Vand

envi

etė

vIV

–mIV

22 6

1719

95ch

Kal

varij

osK

alva

rijų

Kal

varij

os p

lyna

ukšt

ėŠe

šupė

Vand

envi

etė

K2

5481

/19

94ch

2481

Kin

tai

Šilu

tės

raj.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Jūri

nė te

rasa

, sen

os B

altij

os

tran

sgre

sinė

lygu

ma

Kur

šių

mar

ios

Gyv

envi

etė

Prie

smėl

is (m

IV)

283

1965

d

Kyb

arta

iK

ybar

tų ra

j. N

emun

o že

mup

io ly

gum

aŠe

šupė

Vand

envi

etė

K2

603

2001

ch

Šalia

met

eoro

logi

-jo

s ai

kšte

lės

Prie

smėl

is (g

III)

35 9

7720

05dt

Kud

irko

s N

aum

iest

isV

ilkav

iški

o ra

j.N

emun

o že

mup

io ly

gum

a.

Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Šešu

pėM

iest

asPr

iem

olis

(lgI

II)

294

(1)

1961

ch

Vand

envi

etė

K2

2384

2002

ch

Lauk

sarg

iai

Taur

agės

raj.

Vaka

rų Ž

emai

čių

lygu

ma

Jūra

Va

nden

viet

ėK

258

9720

01ch

Mar

ijam

polė

Mar

ijam

polė

sU

žnem

unės

lygu

ma

Šešu

pėVa

nden

viet

ėK

216

007

1995

ch

Mik

užia

iK

laip

ėdos

raj.

Vak

arų

Žem

aiči

ų ly

gum

a.

Dug

ninė

s m

oren

os ly

gum

aVe

ivir

žas

Dir

bam

a že

mė,

pi

eva

Prie

mol

is, p

ries

mėl

is

(gII

I, ag

III–

II, a

gII–

I, K

2)

18 5

9019

77d

25 3

5519

77ch

25 3

5719

77ch

118

1 priedas

12

34

56

78

910

Mik

užia

iK

laip

ėdos

raj.

Vaka

rų Ž

emai

čių

lygu

ma.

D

ugni

nės

mor

enos

lygu

ma

Veiv

irža

sD

irba

ma

žem

ė,

piev

aPr

iem

olis

, pri

esm

ėlis

(g

III,

agII

I–II

, agI

I–I,

K2)

25 3

5819

77ch

25 3

6519

77d

25 3

6619

77d

35 9

3720

04ch

35 9

3820

04d

Nid

aK

laip

ėdos

raj.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Kur

šių

nerij

a

Kur

šių

mar

ios,

Ba

ltijos

jūra

Mie

stel

isSm

ėlis

(mIV

)36

002

2005

d

Pagė

giai

Pagė

gių

Vaka

rų Ž

emai

čių

lygu

ma.

Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

aG

ėgė

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is (f

III)

299

d

K2

4410

1956

ch

35 9

44ch

Vand

envi

etė

Kre

ida

(K2)

20 3

0220

01ch

Rūga

liai

Šilu

tės

raj.

Kur

šių

mar

ių d

ubur

ys.

Del

tos

lygu

ma

Kro

kų la

nka

Užl

ieja

mos

pie

vos

Sapr

opel

is (l

IV)

286

2005

ch

35 9

42d

Rušu

piai

Skuo

do ra

j.Va

karų

Žem

aiči

ų ly

gum

a.

Fliu

viog

laci

alin

ių k

rašt

inių

da

rini

ų šl

aita

sLu

oba

Dir

bam

a že

mė

Smel

is29

619

98ch

Saug

aiŠi

lutė

s ra

j. Va

karų

Žem

aiči

ų ly

gum

aM

inija

Piev

a, d

irba

ma

žem

ėSm

ėlis

(lgI

II)

282

1995

ch

35 9

4320

05ch

Smal

inin

kai

Jurb

arko

raj.

Užn

emun

ės ly

gum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėag

III–

II16

932

/20

01ch

16 9

66

Stak

iai

Jurb

arko

raj.

Kar

šuvo

s ly

gum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėK

1–2

18 2

9220

01ch

Šaki

aiŠa

kių

raj.

Užn

emun

ės ly

gum

aŠe

šupė

Vand

envi

etė

K1–

220

019

2001

ch

K1

21 7

49ch

119

1 priedas1

23

45

67

89

10

Šilu

tėŠi

lutė

sVa

karų

Žem

aiči

ų ly

gum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėK

122

564

2000

ch

Švėk

šna

Šilu

tės

Vaka

rų Ž

emai

čių

lygu

ma

Min

ijaVa

nden

viet

ėK

1–2

10 9

5420

01ch

Vert

imai

Jurb

arko

raj.

Nem

uno

žem

upio

lygu

ma.

Li

mno

glac

ialin

ė ly

gum

aM

ituva

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is (g

III,

agII

I)25

390

1997

ch

25 3

91ch

Vėža

ičia

iK

laip

ėdos

raj.

Vaka

rų Ž

emai

čių

lygu

ma

Min

ijaŠa

lia m

eteo

rolo

gi-

jos

aikš

telė

sPr

iesm

ėlis

(gII

I)35

984

2005

dt

Vilk

aviš

kis

Vilk

aviš

kio

Užn

emun

ės ly

gum

aŠe

šupė

Vand

envi

etė

K2

4575

/20

01ch

5524

ch

Vilk

med

žiai

Kla

ipėd

os ra

j.Va

karų

Žem

aiči

ų ly

gum

a.

Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Min

ijaD

irba

ma

žem

ėPr

iem

olis

, sm

ėlis

(lgI

II)

281

1956

ch

300

ch

35 9

4020

04d

35 9

39ch

Piet

ryči

ų li

etuv

os k

vart

ero

pože

min

io v

ande

ns b

asei

nas

Aly

taus

(S

trie

lčių

)A

lyta

us ra

j D

augų

auk

štum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėag

I11

018

2001

ch

Ašt

rios

ios

Kir

šnos

Lazd

ijų ra

j.A

lyta

us a

ukšt

uma

Šešu

peVa

nden

viet

ėag

III

381

2007

ch

Auk

štad

vari

oTr

akų

raj.

Auk

štad

vari

o au

kštu

ma

Nem

uno

maž

ieji

inta

kai

Vand

envi

etė

agII

I–II

8834

2001

ch

Auk

štak

alni

sLa

zdijų

raj.

Sūdu

vos

aukš

tum

aBa

ltoji

Anč

iaPi

eva

Eolin

is jū

rini

s sm

ėlis

(m

IV)

25 3

82

1995

-

ch

agII

I–II

25 3

83ch

agII

I25

384

ch

Prie

smėl

is (g

tIII)

35 9

7520

05d

120

1 priedas

12

34

56

78

910

Birš

tona

sBi

ršto

no ra

j. N

emun

o že

mup

io

plyn

aukš

tė. P

akra

štin

ių

ledy

nini

ų da

rini

ų re

ljefa

sN

emun

asM

iška

sSm

ėlis

, žvy

ras

(aII

I)35

998

2005

d

Bobė

nai

Igna

linos

raj.

Dys

nos

lygu

ma.

Pak

rašt

inių

le

dyni

nių

dari

nių

relje

fas

Dys

naPi

eva

Prie

mol

is (l

gIII

)25

367

1997

d

Buiv

ydži

aiV

ilnia

us ra

j. Ši

aurr

yčių

lygu

ma,

slė

nis

Ner

isŠa

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sSm

ėlis

(aIV

)36

004

2005

dt

Did

žias

alis

Igna

linos

raj.

Dys

nos

lygu

ma

Dau

guva

Vand

envi

etė

agII

I10

679

2001

ch

Dru

skin

inka

i II

Dru

skin

inkų

D

aina

vos

lygu

ma

Nem

uno

maž

ieji

inta

kai

Vand

envi

etė

K2

13 7

0020

01ch

fIII

27 1

4120

04ch

fIII

27 1

42ch

Dūk

štas

Igna

linos

raj.

Auk

štai

čių

aukš

tum

a.

Vid

utin

iška

i kal

vota

s gū

briu

otas

dau

buot

as

pakr

aštin

ių d

arin

ių re

ljefa

s

Dys

nos

ež.

Vand

envi

etė

agII

I13

235

2001

ch

agI

19 2

50ch

Dir

bam

a že

mė

agII

I25

389

1989

ch

agII

I25

398

ch

gIII

25 3

99ch

Šalia

met

eoro

logi

-jo

s ai

kšte

lės,

pi

eva

Smėl

is, p

ries

mėl

is

(lgII

I)35

954

2004

dt

Dus

iaLa

zdijų

raj.

Sūdu

vos

aukš

tum

aŠe

šupė

Piev

aSm

ėlis

(fII

)22

575

1998

ch

25 3

86ch

Eiši

škės

Šalč

inin

kų ra

j. Ly

dos

plyn

aukš

tėM

erky

sVa

nden

viet

ėag

I91

4520

01ch

Elek

trėn

aiEl

ektr

ėnų

Ner

ies

žem

upio

ply

nauk

štė

Nem

uno

maž

ieji

inta

kai

Vand

envi

etė

agI

21 8

4719

98ch

Gri

bašė

Varė

nos

raj.

Piet

ryči

ų ly

gum

aM

erky

s (Ū

la–P

eles

a)

Miš

kas

Smėl

is (a

III)

35 9

7419

85d

Vand

envi

etė

fgII

I23

7019

98ch

15 9

69ch

121

1 priedas1

23

45

67

89

10

Jiezn

asPr

ienų

raj.

Nem

uno

vidu

rupi

o pl

ynau

kštė

Nem

uno

maž

ieji

inta

kai

Vand

envi

etė

agII

I26

063

2001

ch

Jurg

ežer

iai

Kal

varij

ų K

alva

rijos

ply

nauk

štė

Šešu

pėVa

nden

viet

ėag

III–

II12

384

1994

ch

Jurg

iony

sTr

akų

raj.

Dzū

kų a

ukšt

uma

Mer

kys

Miš

kas

Smėl

is (f

III)

374

1979

ch

35 9

7020

05ch

Jusi

aiŠv

enči

onių

raj.

Šiau

rryč

ių ly

gum

aŽe

imen

aPa

miš

kėSm

ėlis

(aIV

)25

387

1997

d

Kap

čiam

iest

isLa

zdijų

raj.

Dai

navo

s ly

gum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėag

III–

II59

5720

01ch

Kau

knor

isLa

zdijų

raj.

Dai

navo

s ly

gum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėag

III

13 9

5619

95ch

Kaz

lų R

ūda

Kaz

lų R

ūdos

Užn

emun

ės ly

gum

aŠe

šupė

Vand

envi

etė

agII

I22

553

2001

ch

Kuč

iūna

iLa

zdijų

raj.

Aly

taus

auk

štum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėag

III

16 0

2519

94ch

Lazd

ijai

Lazd

ijų ra

j.A

lyta

us a

ukšt

uma

Šešu

pėVa

nden

viet

ėE

8716

2000

ch

Lent

vari

sTr

akų

raj.

Vokė

s–M

erki

o ly

gum

aN

eris

Vand

envi

etė

agII

2182

2001

ch

Mar

cink

onys

Varė

nos

raj.

Dai

navo

s ly

gum

aM

erky

sVa

nden

viet

ėag

III

18 5

1620

01ch

Mar

giai

Varė

nos

raj.

Piet

ryči

ų ly

gum

a. V

ietin

ė va

nden

skyr

aK

ania

vaPe

lkė,

miš

kas

Dur

pė (b

IV)

350

1966

ch35

973

2005

d

Mer

kinė

Varė

nos

raj.

Dau

gų a

ukšt

uma

Nem

uno

maž

ieji

inta

kai

Vand

envi

etė

agI

10 7

4420

01ch

Mic

kūna

iV

ilnia

us ra

j.Ši

aurr

yčių

lygu

ma.

D

ugni

nės

mor

enos

lygu

ma

Viln

elė

Dir

bam

a že

mė,

pi

eva

Smėl

is (a

IV)

165

1970

ch

agII

I–II

166

d

169

d

172

d

122

1 priedas

12

34

56

78

910

Mic

kūna

iV

ilnia

us ra

j.Ši

aurr

yčių

lygu

ma.

D

ugni

nės

mor

enos

lygu

ma

Viln

elė

Dir

bam

a že

mė,

pi

eva

agII

186

d

agII

I18

7ch

agI

190

d

fIII

35 9

6120

05dt

35 9

62ch

Mik

laus

ėK

alva

rijų

sav.

A

lyta

us a

ukšt

uma

Šešu

pėVa

nden

viet

ėag

III–

II45

9319

94ch

Nau

joji

Kir

sna

Lazd

ijų ra

j.A

lyta

us a

ukšt

uma

Šešu

pėVa

nden

viet

ėag

III

14 5

4419

94ch

Nem

enči

nėV

ilnia

us ra

j. V

ilnio

s ly

gum

aN

eris

Vand

envi

etė

agII

I–II

14 7

3920

01ch

20 8

48ch

Pabr

adė

Šven

čion

ių ra

j. Že

imen

os ly

gum

aŽe

imen

aVa

nden

viet

ėag

III–

II43

4120

01ch

Pagr

auži

aiK

alva

rijų

sav.

Viš

tyči

o au

kštu

ma

Šešu

pėVa

nden

viet

ėag

III–

II16

041

1995

ch

Polit

iškė

sU

teno

s ra

j. A

ukšt

aiči

ų au

kštu

ma.

K

alvo

tas

kraš

tinių

dar

inių

re

ljefa

sPo

litiš

kio

ež.

Dir

bam

a že

mė,

pi

eva

Prie

mol

is (g

tIII)

35 9

56

(1) *

1965

, 200

5d

Pažė

riai

Kau

no ra

j. N

emun

o že

mup

io ly

gum

a.

Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Nem

unas

Dir

bam

a že

mė

Mol

inga

s sm

ėlis

(lgI

II)

35 9

9019

68, 2

005

d

Prie

nai

Prie

nų ra

j. N

emun

o vi

duru

pio

plyn

aukš

tėN

emun

asVa

nden

viet

ėag

III–

II86

9320

01ch

32 3

49ch

Puvo

čiai

Varė

nos

raj.

Piet

ryči

ų ly

gum

aM

erky

sŠa

lia v

ande

ns

mat

avim

o st

otie

sPr

iesm

ėlis

(aIV

)35

600

2005

d

Ryka

ntai

Trak

ų ra

j. D

zūkų

auk

štum

a.

Fliu

viog

laci

alin

ė ly

gum

aN

eris

Miš

kas,

dir

bam

a že

mė

Smėl

is fI

II25

7

1963

chag

III–

II25

8d

agII

–I25

9d

fIII

261

chfII

I47

0ch

fIII

35 9

5720

05ch

fIII

35 9

58dt

fIII

35 9

59ch

123

1 priedas1

23

45

67

89

10

Roka

iK

auno

raj.

Nem

uno

vidu

rupi

o pl

ynau

kštė

Nem

unas

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is (l

gIII

)

25 3

7219

81ch

25 3

78ch

35 9

9120

05ch

Rūdi

škės

Tr

akų

raj.

Vokė

s–M

erki

o ly

gum

aM

erky

sVa

nden

viet

ėfII

I26

368

2001

ch

Sem

eliš

kės

Elek

trėn

ų ra

j.D

zūkų

auk

štum

aSt

rėva

Šalia

van

dens

m

atav

imo

stot

ies

Smėl

is (l

gIII

)35

997

2005

d

Seno

ji Va

rėna

Varė

nos

raj.

Dai

navo

s ly

gum

aM

erky

sG

yven

viet

ėfII

I35

971

2004

dt

Sim

nas

Aly

taus

raj.

Aly

taus

auk

štum

aŠe

šupė

Vand

envi

etė

E94

220

01ch

40 3

56ch

Šelm

enta

Mar

ijam

polė

s ra

j.Sū

duvo

s au

kštu

ma.

I te

rasa

Šešu

pėPi

eva

Įvai

riag

rūdi

s sm

ėlis

(a

IV)

25 2

3419

98ch

25 2

35d

Šešu

pėK

alva

rijos

Sūdu

vos

aukš

tum

a. I

tera

saŠe

šupė

Piev

aĮv

airi

agrū

dis

smėl

is

(aIV

)25

232

1998

ch

25 2

33ch

Širv

into

sŠi

rvin

tų ra

j. N

erie

s že

mup

io p

lyna

ukšt

ėŠv

ento

jiVa

nden

viet

ėD

2–3u

p-šv

20

0220

01ch

Šven

čion

ysŠv

enči

onių

raj.

Šven

čion

ių a

ukšt

uma

Žeim

ena

Šalia

met

eoro

logi

-jo

s ai

kšte

lės

Prie

smėl

is (ft

III)

35 9

6320

05dt

Vand

envi

etė

agII

I25

561

2002

ch

Taur

agna

iU

teno

s ra

j.U

teno

s au

kštu

ma

Žeim

ena

Vand

envi

etė

agI

19 9

0420

01ch

Trak

aiTr

akų

raj.

Trak

ų au

kštu

ma

Ner

isVa

nden

viet

ėag

III-I

I88

7320

01ch

Ute

naU

teno

s ra

j. Va

karų

Auk

štai

čių

plyn

aukš

tėŠv

ento

jiŠa

lia m

eteo

rolo

gi-

jos

aikš

telė

sPr

iesm

ėlis

, sm

ėlis

(aIV

)35

964

2005

dt

Vaid

otai

Viln

iaus

raj.

Šiau

rryč

ių ly

gum

a.

Fliu

viog

laci

alin

ė ly

gum

aVo

kėM

iška

sSm

ėlis

(agI

II)

35 9

6619

64d

Valk

inin

kai

Varė

nos

raj.

Piet

ryči

ų ly

gum

aM

erky

sVa

nden

viet

ėSm

ėlis

(fgI

II)

8781

2005

ch

Dir

bam

a že

mė

Smėl

is (f

III)

35 9

9920

05ch

124

1 priedas

12

34

56

78

910

Varė

naVa

rėno

s ra

j.Pi

etry

čių

lygu

ma.

Fl

iuvi

ogla

cial

inė

lygu

ma

Mer

kys

Miš

kas,

šal

ia

met

eoro

logij

os

aikš

telė

sSm

ėlis

(aIV

, vII

I–IV

)35

971

2005

dt

35 9

7219

62d

Vand

envi

etė

fIII

9309

1995

ch

1975

ch

Veis

ieja

iLa

zdijų

raj.

Dai

navo

s ly

gum

aN

emun

o m

ažie

ji in

taka

iVa

nden

viet

ėag

III–

II45

7619

94ch

Vir

baliū

nai

Kau

no ra

j. N

emun

o že

mup

io ly

gum

a.

Slėn

isN

emun

asPi

eva

Stam

biag

rūdi

s sm

ėlis

, žv

yras

(aIV

)35

989

2005

ch

Vytė

nai

Kau

no ra

j.N

evėž

io ly

gum

aN

evėž

isSo

dai

gIII

26 5

7620

07ch

Zelv

ėEl

ektr

ėnų

raj.

Nem

uno

žem

upio

lygu

ma

Ner

is

(Žie

žmar

a)Pa

miš

kėSm

ėlis

(lgI

II)

27 7

3719

78ch

35 9

6020

05ch

Žuvi

ntas

Aly

taus

raj.

Nem

uno

vidu

rupi

o pl

ynau

kštė

. Lim

nogl

acia

linė

lygu

ma

Žuvi

nto

ež.

Dir

bam

a že

mė

Prie

mol

is (l

gIII

, agI

II)

35 9

7620

05d

25 3

7019

94ch

22 5

77ch

vaka

rų Ž

emač

ių k

vart

ero

(Qžm

) pož

emin

io v

ande

ns b

asei

nas

Bals

iai

Šila

lės

raj.

Vaka

rų A

ukšt

aiči

ų pl

ynau

kštė

Jūra

Piev

aSm

ėlis

(fII

I)35

945

2005

d

Kre

ida

(K2)

255

1963

d

Eržv

ilkas

Jurb

arko

raj.

Kar

šuvo

s ly

gum

aJū

raVa

nden

viet

ėag

III

16 9

3520

01ch

27 0

79ch

Lauk

uva

Šila

lės

raj.

Vid

urio

Žem

aiči

ų au

kštu

ma

Jūra

Piev

a, š

alia

van

-de

ns m

atav

imo

stot

ies

Prie

mol

is (g

III)

35 9

8320

05dt

Nor

iški

aiPl

ungė

s ra

j.V

idur

io Ž

emai

čių

aukš

tum

aM

inija

Vand

envi

etė

agI

8323

2001

ch

Riet

avas

Riet

avo

Vaka

rų Ž

emai

čių

plyn

aukš

tėJū

raVa

nden

viet

ėag

I10

233

2001

ch

Skau

dvilė

Taur

agės

raj.

Vid

urio

Žem

aiči

ų au

kštu

ma

Jūra

Vand

envi

etė

J318

335

2001

ch

125

1 priedas1

23

45

67

89

10

Šila

lėŠi

lalė

s ra

j.V

idur

io Ž

emai

čių

aukš

tum

aM

inija

Vand

envi

etė

agII

I18

051

2001

ch

18 0

49ch

Taur

agė

Taur

agės

raj.

Nem

uno

žem

upio

lygu

ma

Jūra

Šalia

met

eoro

logi

-jo

s ai

kšte

lės

Smėl

is (f

III)

35 9

8520

05dt

Vilk

aiči

aiPl

ungė

s ra

j. V

idur

io Ž

emai

čių

aukš

tum

a.

Fliu

viog

laci

alin

ių d

arin

ių

kalv

otas

relje

fas

Min

ijaD

irba

ma

žem

ėPr

iem

olis

(gtII

I)19

119

63d

d –

auto

mat

inis

van

dens

lygi

o ir

tem

pera

tūro

s da

vikl

isdt

– te

lem

etri

nis

duom

enų

perd

avim

asch

– h

idro

chem

inės

sud

ėtie

s ty

rim

ai

126

2 priedas

Posto pavadini-

mas

Grę

žini

o nu

mer

is

regi

stre

/ pi

rmin

is

Žem

ės p

avir

šiau

s ab

soliu

tus

aukš

tis, m

Geo

logi

nis

inde

ksas

Steb

ėjim

ų pr

adži

a

Požeminio vandens režimo (lygio ir temperatūros)parametrai (cm ir oC)

2009 / 2010 m. vidutinėmetinė

20082009 da

ugia

me-

tis ly

gis

žemiausios /data

aukščiausios /data vidutinės

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Viršutinio–vidurinio devono (D3-2) požeminio vandens baseinas

Biržai, MS 35994 59,5 gIIInm 2005

544,5/IV 135,99/V 10

683,5/X 069,63/X 31

641,47,89

634,88,19

648,1503,6/IV 055,97/V 06

659,4/II 248,74.I 01

610,56,93

641,47,89

Dotnuva, MS 35998 56,5 gIIInm 2005

147,3/XI 276,39/IV 04

256,6/I 2110,71/X 21

214,98,62

229,58,8

238,4132,1/IV 126,09/IV 16

247,4/II 249,05/I 01

192,57,16

214,98,62

Dusetos 35951(gr. 12a) 108 lgIIInm 1958

72,1/XII 314,52/IV 05

163,3/IX 2810,68/X 14-15

1317,59

1287,71

116,635/VI 22

4,31/IV 01134,8/II 197,64/VII 09

915,71

1317,59

Iciūnai 35996 44,65 D3tt 2005

574,1/VI 157/VI 09,15

613/XII 068,29/I 02

5927,63

584,27,66

594,8569,4/V 166,93/VI 16

595/I 178,2/I 03-04

578,27,45

5927,63

Karajimiškis 35995 51,43 D3tt 2005

640,1/IV 066,51/IX 3,16

794,4/X 017,02/III 04

764,46,75

761,86,79

770,2n. d.

6,82/IV 07n. d.

5,01/I 18n. d.5,96

764,46,75

Kinderiai 35993 118,2 gtIIInm 2005

541,9/XII 256,6/V 28-29

608,9/X 058,68/XII 20

581,97,66

564,57,71

573,9480,6/IV 30

6,3/V 30564,4/III 07

8,44/I 03521,27,11

581,97,66

Kurkliai 35950 80,5 aIV 2005

840,9/XII 027,,35/IX 06

904,9/I 228,06/II 02

882,17,76

884,27,79

884,8774,9/III 287,35/VII 08

887,1/II 277,97/II 23

856,77,75

882,17,76

Marionava 35955 155 gtIIInm 2005

788,6/I 076,97/VII 01

801,9/X 297,88/I 07

7957,41

7707,4

766,6742,7/III 313,87/III 29

790,7/I 077,79/I 11

7676,85

7957,41

Panevėžys, MS 35992 57,3 gIIInm 2005

27,9/III 215,01/III 19

159,7/ 0312,23/IX 20,22

87,18,61

1268,8

110,425,8/ III 214,94/III 23

121,4/ VII 1410,5/VII 15

65,36,79

87,18,61

Ukmergė, MS 35965 72,3 lgIIInm 2005

820,1/XII 307,51/VIII 11

875,5/X 158,16/I 30

8567,84

8227,86

110,4783,5/VII 087,5/VII 09

843,4/III 228,11/I 25

8177,88

8567,84

Šventas 35953(gr. 1096) 167,5 fIIInm 2005

1069,9/I 086,6/X 20

1110/III 296,81/III 12

10776,71

10576,68

1049,41057,6/VII 056,69/VII 4,5

1082,9/II 016,82/II 02

10726,76

10776,71

Viršutinio devono Stipinų (D3st) požeminio vandens baseinas

Kojeliai 35948( gr.715) 125 ftIIInm 1966

153/III 305,33/IV 09

216/VIII 298,95/X 13,14

191,97,22

1807,6

200,3167,5/IV 035,03/IV 06

210,6/II 217,51/VII 22

192,36,17

191,97,22

POŽEMINIO VANDENS LYGIO IR TEMPERATŪROS REŽIMO PARAMETRAI

127

2 priedas1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Lyduvėnai, VMS 35986 67,3 aIV 2005

218,9/IV 015,01/V 24,25

342/VI 028,91/XI 101,02

313,87,13

306,16,54

310,777,6/III 23

4,05/V 19,20332,9/ 068,01/I 01

295,45,66

313,87,13

Palapišiai 35947(gr.1511) 110,48 fIIInm 1982

43,8/ 305,07/III 27

414,4/IX 069,96/X 18

191,57,6

203,57,83

188,5227,8/IV 035,11/IV 01

152,1/II 0248,25/VII 22

98,56,36

191,57,6

Radviliškis 35978 109,5 ftIIInm 2005

66,7/III 295,21/III 29

224,2/X 0311,7/IX 29

1548,41

1588,6

155,451,3/III 225,17/IV 01

189/VII 209,97/VII 20,21

130,36,71

1548,41

Raseiniai, MS 35987 109,5 gtIIInm 2005

78,4/ 305,51/IV 13

373,7/X 1010,07/X 14

2327,84

2378,17

242,853,4/ 11

5,05/IV 03224,3/VII 228,07/VII 22

159,16,47

2327,84

Permo–viršutinio devono (P2–D3) požeminio vandens baseinas

Aunuvėnai, VMS 35982 108,3 lgIIInm 2005

72,6/III 315,41/IV 08

281,1/X 0310,98/X 08

186,98,22

171,69,22

180,682,0/V 154,99/IV 15

257,1/III 218,7/VII 22

177,26,52

186,98,22

Daubariai 35936 63,3 gIIInm 2005

105,2/01 275,96/IV 12

232,3/IX 269,48/XI 01

1747,64

1867,93

188,5101/V 19

5,61/IV 15232,9/VII 20

8,11/I 011886,5

1747,64

Kyburiai, VMS 35979 76 gIIInm 2005

311,1/IV 186,87/V 10

363,8/X 19–208,57/I 02,03

335,87,75

3387,91

344302,1/V 316,58/V 09

347/III108,39/I 02,03

324,87,41

335,87,75

Leckava, VMS 35980 45 aIV 2005

163,4/IV 046,57/IV 04

229,4/X 058,59/X 8–10

197,37,67

190,37,76

212,5164,0/IV 05

6,4/III 29222,8/III217,9/VII 21

197,87,12

197,37,67

Papilė 35981 87,5 fIIInm 2005

557,4/XII 027,83/VI 23

711/X 058,73/I 09

630,48,27

669,68,33

659592,1/I 287,8/VI 23

713,6/VII 208,71/I 02–03

642,68,22

630,48,27

Pryšmančiai 35941(gr.446) 22,13 gtIIInm 1964

338,1/I 198,0/V 21

570,4/XI 209,35/I 03

4758,57

454,018,65

503,1505,2/IV 228,01/VI 21

586,1/III 249,15/I 12

5338,5

4758,57

Viršutinės–apatinės kreidos (K2–K1) požeminio vandens baseinas

Išdagai 289/858 46,94 lgIIInm 1967

53,21/XI 306,37/IV 03

192,8/X 0710,8/X 17

115,98,54

129,78,68

12067,9/I 02

6,11/III 25144,1/VIII 019,95/VIII 17

103,67,48

115,98,54

Kybartai, MS 35977 54,5 gIIInm 2005

81,3/III 246,08/III 13

309/X 0710,76/X 17–20

226,38,63

229,158,59

204,954,7/III 295,38/III 02

264,9/VIII 209,98/VIII 20

1917,54

226,38,63

Kintai 283/82 7,29 mIV 1965

198,9/III 236,03/IV 12

277,9/IX 289,67/X 25

237,27,89

230,18,24

228,9213,8/IV 015,75/IV/07

262,3/VII 248,63/VIII 17,18

237,46,94

237,27,89

Saugai 35940 14 lgIIInm 1991

377,2/IV 016,45/V 11

477,2/X 019,05/I 01

426,47,71

398,18,26

422,7390/IV 015,96/V 26

457,9/VIII 168,69/I 01

425,96,91

426,47,71

128

2 priedas1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Mikužiai

35938(gr. 1050) 36,15 gIIInm 1969

273,0/III 236,81/V 02

447,5/X 039,5/XI 13

361,38,16

329,58,27

364244,9/III 316,57/V 04

408,8/VIII 189,5/XI 13

351,77,458,16

361,38,39

1305 36,18 agIII–II 1977

1244,6/III 247,93/IX 02

1343/IX 288,4/II 02

1291,58,15

1258,88,19

1292,21251,5/IV 107,91/VIII 07

1322,1/VIII 168,39/II 18,20

1288,38,18

1291,58,15

1306 36,04 agII–I 1977

1148,6/III 297,93/VIII 9–29

1215,6/IX 278,63/II 24

1180,28,24

1148,78,32

1181,11162,1/V 07

7,88/VIII 9–191199,9/VIII 15

8,56/II 201179,48,27

1180,28,24

1304 36,18 K1 1977

691,8/III 297,73/VI 05

740,5/IX 278,76/I 02, 03

714,98,12

686,58,2

719,6702,4/ 15

7,69/VI 12, 21–22731,2/VIII 15

8,68/I 02716,47,99

714,98,12

Nida, MS 36002 1,4 vIV 2005

80/X 166,71/III 26

135,6/V 0712,24/X 06

1149,52

1059,74

110,684,5/III 316,16/IV 02

152,6/I 2711,11/VIII 05

1168,09

1149,5

Pagėgiai 299/103 7,82 lgIIInm 1955

185,2/III 296,61/IV 07

260,5/IX 1411,59/X 18

224,29,02

212,159,12

217,9157,3/III 285,74/IV 09

264,7/VII 189,81/VIII 19

241,97,71

224,29,02

Vėžaičiai, PKS 35984 62,5 gIIInm 2005

53,8/XI 195,2/III 30

239/IX 0110,88/X 02

135,48,05

148,48,28

151,255,0/III 214,7/III 28

193,0/VII 189,64/VIII 05

136,86,64

135,48,05

Kvartero požeminio vandens baseinas

Aukštakalnis 35975 161 gtIIInm 2005

85,9/IV 15,05/IV 04

263,2/I 299,0/IX 30

1837,2

2147,39

184,454,4/III 224,84/III 27

174,6/VII 277,59/VII 27

1246,09

1837,2

Alanta 463/1251 132,11 fIIInm 1981

927,1/XII 304,61/IV 14

956,5/X157,78/II 22

9467,54

910,77,51

921,1906,8/VII 08

7,24/VII 08, 09931,6/III 22

7,82/I 319237,63

9467,54

Birštonas 35998 56,5 aIII 2005

157,3/ 175,51/IV 11

207/X 258,68/X 24–26

184,37,16

179,77,37

171,2128/VI 284,95/IV 07

178,6/I 017,45/I 01

152,45,99

184,37,16

Bobėnai 25367 132 lgIIInm 2005

59/XII 284,31/IV 02

198,2/I 1610,47/X 06–13

157,17,16

163,77,57

121,313,7/III 314,31/IV 06

101,2/VII 078,24/VII 08

65,975,35

157,17,16

Buivydžiai, VMS 36004 110,8 aIV 2005

105,6/X 144,84/III 29,31

220,8/08 2610,02/X 09

145,67,43

159,57,61

148,492/III 274,4/IV 09

157,2/ 07 047,75/VII 07

122,15,72

145,67,43

Dūkštas, MS 35954 162,5 gtIIInm 2005

148,5/III 236,85/III 22

422,7/VI 119,1/X 29

3498,04

3728,03

355,3185/III 296,6/III 27

399,7/II 078,74/I 01

3597,53

3498,04

Gribašė 35974(gr.1677) 132,08 aIII 1985

466,3/XII 276,63/V 21

500,4/VIII 118,41/I 01

485,27,54

483,27,67

478,2458,6/IV 046,42/V 26

491,3/VII 268,19/I 01

477,17,07

485,27,54

129

2 priedas1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Jusiai 25387 136,5 aIV 1998

192,0/XII 295,05/IV 08

237,9/VI 078,81/X 05

225,46,93

2227,08

214,8160,4/IV 114,73/IV 25

210,1/III 17–187,3/VII 08

185,65,71

225,46,93

Margiai 35973(gr. 695) 127,5 lgIIInm 1966

263,2/IV 036,07/IV 23

307/X 028,22/X 30

287,57,21

273,27,3

272,7245,3/IV 095,64/IV 27

285/II 167,61/I 01

267,46,38

287,57,21

Mickūnai

35961(gr. 1087) 156,64 gtIIInm 1971

224,2/XII 015,48/IV 909,14,19

305,4/X 069,16/X 17

272,57,35

266,67,61

256,7182,9/III 22

4,81/IV 17,20265,5/II 217,59/I 02

2315,96

272,57,35

35962(gr. 1082) 142,34 aIV 1971

66,6/X 165,33/III 31

166/II 24–2511,51/10 05

134,428,12

132,238,47

134,232,8/III 234,89/III 28

156,5/III 169,22/VII 27

130,956,53

134,428,12

1691083 142,38 agIII–II 1971

35,6/X 16, 186,12/IV 02

105,1/V 2911,59/X 07

80,28,5

75,28,8

72,816,7/III 235,4/III 23

91,8/III 1810,02/VII 27

71,87

80,28,5

1661088 156,71 agIII–II 1971

1172,5/XII 297,64/XI 21

1213,1/V 30/10–258,09/III 09,26

1196,67,92

1175,67,91

1174,21147,7/VII 247,66VII 26,27

1190,7/III 188/III 09,13

1169,77,89

1196,67,92

1861043 156,75 agIII–II 1969

1237/XII 307,77/X 03

1278,1/IX 018,05/IV 29

1263,47,92

1246,47,89

1241,41216,6/VII 15

7,76/VII 271251,3/III 08

7,98/III261233,97,91

1263,47,92

1901044 156,58 agIII–II 1969

1216,2/XII 237,71/X 04

1255,5/IX 027,95/III 14–IV 11

1242,17,83

1223,37,81

12221195,8/VII 18

7,68/VII 201228,5/III 107,89/III 10,21

1212,137,82

1242,17,83

Politiškės 35956(gr. 475) 200,3 gtIIInm 1964

383/XII 016,5/V 26

709/I 029,02/XI 17–18

6057,81

581,27,85

586,2391/VI 306,37/V 11

598,4/III 178,6/I 02

5217,18

6057,81

Pažėriai 35990(gr. 1555) 79,37 lgIIInm 1982

96/III 295,46/IV 07

179,2/VIII 2410,11/X 11

127,27,79

138,48,01

128,776/III 22

5,11/III 29142,4/VII 239,74/VIII 24

114,26,75

127,27,79

Puvočiai, VMS 36000 79,8 aIV 2005

123/XII 295,35/III 01

166,1/X 0110,17/X 11, 12

1487,72

145,37,94

143,3117,5/IV 085,12/III 31

179,7/VII 248,84/VII 26

1476,43

1487,72

Rykantai

35958(gr. 307) 131,4 fIIInm 1963

760,4/XII 3–47,59/VII 29

769,8/XI 198,27/I 22

7677,92

7567,93

755,5731,7/VII 277,41/VII 19

759,6/I 038,22/I 17

7497,85

7677,92

258/409 131,37 agIII–II 1965

904,7/XII 29, 307,49/VI 29,VII 17

916,7/III 168,05/I 17–26

912,37,77

896,87,76

899,1874,1/VII 277,32/VII 21

905,9/I 038,01/I 7,23

892,97,69

912,37,77

259/308 131,52 agII–I 1963

906,3/III 247,58/VII 18

931,1/X 308,34/I 03

9217,92

906,17,91

910,4898,5/VII 257,51/VI 13,27

931,1/I 238,29/I 02,03

911,67,78

9217,92

Semeliškės, VMS 35997 108 lgIIInm 2005

19,7/XII 277,37/IV 20, 23

59,4/VIII 119,4/XI 02

38,548,26

41,38,37

40,610,2/VI 247,04/IV 11

42,5/VII 268,5/I 02

30,47,56

38,548,26

130

2 priedas1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Šelmenta 25235 130 gtIIInm 2005

271,7/IV 207,02/IV 15

290,2/X 0810,35/X 28,29

281,18,72

2748,77

281,7260,8/VI 266,97/IV 16

281,7/VIII 159,36/VIII 24

2717,91

281,18,72

Švenčionys, PKS 35963 218,7 ftIIInm 2005

957,8/XII 307,85/VIII 08

1000,8/X 158,47/II 06

947,18,16

961,58,14

961,1946,1/V 267,76/VI 30

998,4/III 218,39/I 18, II 18

956,68,17

947,18,16

Varėna, MS 35971 109 aIV 2005

765/XII 317,98/VII 7, 13

786/III 118,67/I 13,15

775,48,34

768,58,3

733,8737,6/IV 16

7,9/VII 03, 19764,2/I 02

8,64/I 14, 15749,88,28

775,48,34

Varėna 35972(gr. 269) 133,5 vIII-IV 1962

752,6/01 01–02 8,39/I 09

752,6/XII 257,41/VII 10

763,87,94

738,18,3

757,8750,4/VII 277,39/VII 13

776,0/I 16

766,27,84

775,48,34

Vaidotai 35966(gr. 224) 153,76 fIIInm 1963

1851,6/I 066,84/I 13

1868,9/XII 236,96/VII 10

18596,89

18496,84

1849,81847,3/VII 23–256,89/I 05, II 04

1866,6/II 236,95/VII 07, 21

18596,92

18596,89

Žuvintas 35976 91,22 lgIIInm 2005

103/II 285,16/IV 05

226,9/X 0810,32/X 15

149,87,75

155,38,05

143,274,5/VI 245,12/III 20

139/II 1210,25/VIII 24

117,16,77

149,87,75

Utena, MS 35964 104,8 aIV 2005

102,8/XI 275,91/IV 09

185,7/IX 0410,26/X 16

1468,03

1758,25

155,465,9/IV 075,63/IV 16

163,4/X 028,02/I 01

1316,6

1468,03

Kvartero Žemaitijos (Qžm) požeminio vandens baseinas

Balsiai

35945 107,35 fIIInm 2005

102/XI 285,17/III 13

256,3/VIII 1111,06/X 13

1928,31

1978,44

198,989,2/III 285,49/IV 11

262,9/VII 239,7/VII 06

2127,2

1928,31

255/350 107,35 K2 1963

205,1/I 077,99/V 30

246,3/VIII 20, 289,2/I 03

224,68,5

214,28,54

239,5214,6/I 297,83/VI 15

255/VII 279,09/I 02

229,98,25

224,68,5

Laukuva, VMS 35983 164 lgtIIInm 2005

101,2/XI 307,01/VI 17

412,8/IX 068,38/XII 09–11

2447,63

2767,7

257,5154,6/IV 076,62/V 30

392,6/III 218,27/I 03

2677,23

2447,63

Vilkaičiai 191381 185,2 gtIIInm 1963

114,9/XII 026,21/IV 15

287,7/IX 2610,95/X 16

209,88,53

217,58,71

216,8133,2/IV 05

6,17/IV 08, 15260,5/VII 218,71/VII 21

210,27,28

209,88,53

Vertininkai 203639 168,08 lgIIInm 1965

115,8/IV 274,51/IV 10, 13

192,2/X 0210,3/IX 22–29

142,47,28

114,27,36

132,498,1/V 224,31/IV 12

189,8/III 248,39/VII 21

121,995,56

142,47,28

Tauragė, PKS 35985 32,8 fIIInm 2005

143,3/XI 265,43/IV 08

247,3/VII 2910,74/X 25–27

2088,22

2478,22

227,2112,2/III 225,29/IV 13

238,2/II 249,02/VIII 19

2026,78

2088,22

Gruntinio vandens režimo parametrai:

Skaitiklyje – vandens slūgsojimo gylis, cm/data

Vardiklyje – vandens temperatūra matavimo taške, oC / data

131

3 priedasPO

ŽEM

INIO

VA

ND

ENS

CH

EMIN

ĖS S

UD

ĖTIE

S 20

09–2

010

MET

Ų T

YRIM

O R

EZU

LTA

TAI

Posto pavadinimas

Gręžinio numeris

Post

o ko

ordi

natė

s

Geologinis indeksas

Vandeningas sluoksnis

Mėginio ėmimo data

Savitasis elektros laidis, µS

pH

Pagr

indi

niai

che

min

iai k

ompo

nent

ai, m

g/l

Cl–

SO4– –

NO2–

NO3–

Na+

K+

Ca++

Mg++

NH4+

Nbendras

PO43–

Post

asG

r. N

r.x

yIn

deks

asnu

oik

iD

ata

El.

pHC

lSO

4N

O2

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4N

bend

.PO

43–

Vir

šutin

io–v

idur

inio

dev

ono

(D3–

D2)

PVB

Ala

nta

463

6134

197

5819

62ag

lIII

912

,320

10 0

7 26

820

7,31

21,8

40,3

0,01

24,7

14,7

1,6

130

30,5

0,01

7,9

0,01

2

Any

kšči

ai22

592

6153

958

5705

40D

2-3u

p-šv

114

132,

520

09 0

6 09

554

7,25

11,1

898

,76

01,

4140

,58

4,96

83,9

415

,14

00,

320

Birž

ai35

994

6229

086

5480

59D

3t-įs

8,9

11,2

2009

06

1679

87,

810

1,99

46,9

10

29,0

426

,91

11,1

106,

6244

,67

06,

560

2010

07

2294

07,

5492

,527

,30,

0141

,337

0,00

112

534

,60,

0113

,4

Dig

raič

iai

2773

261

4142

347

9821

aglII

I2,

37,

520

09 0

7 14

1490

7,7

121,

5549

6,27

01,

5979

,41

10,1

522

6,85

78,4

60

0,36

0

Dot

nuva

3598

861

4008

349

1499

lgII

Inm

3,3

7,1

2009

07

1483

77,

4123

,78

56,2

10

17,3

48,

940,

8814

0,92

42,6

70

3,92

0

1919

661

3792

049

3415

D2-

3up-

šv15

118

620

09 0

6 12

1020

7,01

237,

5117

3,65

01,

1413

1,44

2,21

90,7

449

,55

00,

260

Dūk

štas

2539

961

5782

964

6631

gIII

bl1,

25,

220

09 0

6 16

638

7,36

9,78

28,8

10

2,52

11,8

2,5

91,4

635

,19

00,

570

1323

561

5679

164

5797

agII

I37

4920

09 0

6 16

692

7,8

8,38

27,1

60

1,41

19,4

3,18

95,9

332

,49

0,2

0,33

0

2538

961

5783

064

6637

aglII

Igr-

bl16

,825

2009

06

1655

07,

2711

,18

9,05

0,48

026

,06

787

24,3

70

0,15

0

2539

861

5782

664

6635

aglII

Igr-

bl8,

514

,420

09 0

6 16

445

7,16

11,8

828

,81

0,46

021

,21

4,02

64,6

923

,01

00,

140

3595

461

5610

864

6236

lgII

Inm

1111

,420

09 0

6 16

885

7,7

13,9

715

5,55

00

43,4

43,

910

7,08

46,2

00

0

2010

07

1510

487,

499,

414

20,

010,

0546

,96

118

53,5

0,01

1048

Dus

etos

3595

161

8050

361

5806

fIIIn

m1,

84,

920

09 0

6 16

632

7,22

32,1

341

,97

00

16,6

53,

278

,39

37,9

0,05

0,04

0

2010

07

1573

67,

539

,236

,20,

010,

0519

,63,

210

031

,90,

010,

565

0,03

8

1923

061

8077

961

5999

D2-

3up-

šv12

612

920

09 0

6 16

581

7,41

6,99

23,8

70

09,

451,

789

,23

29,7

80

00,

1

2010

02

1760

07,

492,

15,

150,

050,

55,

11,

6875

,87

27,5

70,

3

Iciū

nai

3599

662

2505

851

4787

lgII

Inm

28,5

3520

09 0

6 16

2550

7,66

1614

70,8

30,

270

19,4

5,2

624,

6460

,91

00,

080

2010

07

227,

455,

415

620,

010,

0537

,713

,759

672

1,49

2,14

0,01

6

837

6225

055

5147

89D

2-3u

p-šv

86,8

107,

420

09 0

6 16

324

7,15

31,4

423

,04

00

18,1

82,

124

,04

23,0

10,

320,

250

838

6225

055

5147

80D

3s-k

p60

83,2

2009

06

1699

07,

8729

,34

349,

780

034

,96,

815

6,16

47,3

80,

150,

120

132

3 priedas

Post

asG

r. N

r.x

yIn

deks

asnu

oik

iD

ata

El.

pHC

lSO

4N

O2

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4N

bend

.PO

43–

Kan

iūka

i22

7861

4142

958

9752

agII

I0

820

09 1

1 02

410

7,99

8,38

13,9

90

09,

82,

254

,44

26,1

50,

70,

540

2276

6141

428

5897

34ag

II–I

II0

6520

09 0

6 09

539

7,2

6,99

38,6

80

2,28

7,88

2,1

79,4

31,6

60

0,51

0

2010

07

2657

67,

321,

92,

80,

012,

211,

51

81,4

32,9

0,06

41,

90,

016

Kar

ajim

iški

s

216

6230

849

5435

27D

3t5

10,4

2009

09

1620

507,

325

,15

1102

,82

021

,68

9,9

1,9

513,

134

,41

04,

90

2010

07

2220

707,

5718

,610

700,

0113

,46,

71,

955

530

,80,

014,

150,

01

218

6231

343

5432

88gI

II+D

3t1

10,7

2009

09

1659

47,

5511

,18

43,6

20

28,0

15,

50,

965

,79

38,5

40

6,32

0

2010

07

2260

67,

574,

639

,50,

033

22,7

2,8

110

226

,30,

013

70,

021

220

6230

826

5429

99D

3t5,

711

,520

09 0

9 16

1680

819

,56

1111

,05

0,3

09,

92,

3436

2,96

75,7

15

3,98

0

2010

07

2218

408,

1414

,510

440,

010,

0513

,123

,933

571

9,77

8,9

0,04

9

214

6230

832

5430

03D

3s-k

p32

,535

,920

09 0

9 16

1600

6,9

12,5

775

3,05

02,

767,

62,

0536

2,96

48,1

80,

10,

70

2773

362

3082

654

3008

D2-

3up-

šv72

,182

,620

09 0

9 16

481

8,02

18,1

631

,27

00,

8814

,17

3,3

56,7

127

,53

00,

20

3599

562

3081

854

3018

D3tt

16,5

20,5

2009

09

1621

997,

929

,34

1181

015

,28

10,1

1,77

560,

434

,74

03,

450

2010

07

2223

507,

3527

,112

210,

033

9,03

11,8

4,6

640

220,

013,

180,

024

Kin

deri

ai35

993

6183

462

5687

20gt

IIIn

m5,

68,

120

09 0

9 16

824

7,2

12,5

731

,27

012

,68

15,1

82,

312

3,63

43,3

60,

122,

950

2010

07

2186

07,

265,

726

,60,

012,

78,

31,

514

041

,80,

011,

340,

015

Kri

ukai

2229

462

4043

548

8804

D2-

3up-

šv26

1,5

279

2009

10

1272

67,

6626

,55

209,

040,

240

26,6

4,04

93,0

146

,80

0,07

0

Kup

iški

s17

818

6188

436

5609

17D

2-3u

p-šv

183

209

2009

06

1668

27,

8212

,57

9,88

1,4

1,6

9,9

4,1

100,

3937

,90,

150,

910

Kur

klia

i

3595

061

4438

556

7517

aIII

nm9

15,7

2009

06

0466

07,

1511

,16

42,8

08,

9230

,36

3,66

99,8

226

,15

02,

010

2010

07

2360

07,

94

0,01

33,9

4,9

3,6

95,6

25,9

0,01

8,8

0,02

433

6144

248

5679

86D

2-3u

p-šv

7281

2009

06

0939

56,

8811

,17

8,23

0,24

1,89

18,1

81,

0140

,83

26,1

50,

70,

610

400

6144

249

5679

81ag

III

1618

,720

09 0

6 09

603

7,3

23,7

576

,54

00

25,2

23,

3479

,434

,41

00,

210

434

6144

249

5679

76ag

III–

II30

30,7

2009

08

0928

26,

2213

,97

43,6

20

1,89

28,4

42,

1116

,48

19,9

60

0,43

0

437

6144

248

5679

75ag

III–

II52

6020

09 0

6 09

280

6,15

12,5

717

,28

0,11

1,89

20,1

41,

2224

,95

17,8

90,

650,

540

Mar

iona

va35

955

6164

258

6629

37lg

IIIn

m6,

88,

620

10 0

7 15

540

7,44

2,9

7,8

0,01

3,45

2,8

2,5

9518

,80,

013

2,5

0,04

1

Nau

jam

iest

is17

591

6172

043

5093

28ag

III–

D3fr

1060

2009

06

1181

17,

0257

,28

133,

330

1,2

38,2

24,

0411

3,42

45,4

20

0,27

0

Nem

unėl

io

Radv

ilišk

is21

885

6251

607

5480

79D

2-3u

p-šv

110

119

2009

09

1656

97,

4528

,437

,86

01,

812

,55

2,77

68,0

630

,97

00,

410

2010

03

2459

07,

623

24,8

0,01

0,05

15,1

9,1

63,7

3823

2

Obe

liai

1190

862

0315

761

3048

D2-

3up-

šv10

914

420

09 0

9 16

673

7,17

6,99

19,7

50

1,38

12,4

41,

210

2,08

30,9

70,

10,

390

133

3 priedasPo

stas

Gr.

Nr.

xy

Inde

ksas

nuo

iki

Dat

aEl

.pH

Cl

SO4

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

Nbe

nd.

PO43–

Ore

liai

1661

5535

751

0677

D3tt

26,8

33,4

2009

06

1062

17,

1926

,54

29,6

20,

150

50,8

83,

3647

,64

35,7

90,

40,

360

1851

6155

385

5106

76D

3šv

103

110,

520

09 0

6 10

445

7,2

20,9

611

,52

00

40,2

11,

0111

,34

38,5

40,

10,

080

1852

6155

384

5106

97D

3šv

44,9

56,5

2009

06

1065

47,

410

3,39

60,9

3,5

012

6,21

1,04

8,26

34,4

10,

52,

990

1853

6155

396

5106

80D

2up

196

205

2009

06

1073

18,

419

9,79

36,2

10

1,2

187,

443,

154,

5419

,27

00,

270

1854

6155

371

5106

77D

3pl

60,1

65,5

2009

06

1063

07,

3325

,15

57,3

60

2,85

60,6

54,

5158

,98

30,2

80

0,64

0

Pand

ėlys

1264

162

1225

657

6787

D2-

3up-

šv91

108

2009

06

1664

07,

5219

,56

102,

750

1,41

31,1

89,

985

,85

27,0

70

0,32

0

Pane

vėžy

s

3599

261

7791

552

6221

gIII

nm0,

325,

420

09 0

9 16

461

6,88

69,7

38,6

80

028

,410

,155

,58

24,0

90,

050,

040

2010

07

1554

07,

9437

17,4

0,01

0,05

6,6

2,4

68,7

27,4

0,05

20,

210,

029

4597

6177

042

5249

69D

2-3u

p-šv

2251

820

09 0

6 11

658

7,41

41,9

159

,26

00

39,0

22,

0277

,13

35,7

90

00

2010

02

0565

87,

4141

,91

59,2

60

039

,02

2,02

77,1

335

,79

0

1326

761

7673

952

5005

D2-

3up-

šv16

821

620

10 0

7 23

842

7,78

52,1

79,9

0,01

0,05

53,5

9,5

84,5

34,5

0,15

58,

80,

02

Pasv

alys

1220

962

1318

852

4424

D2-

3up-

šv68

146

2009

06

1651

47,

9112

,57

42,8

00

28,2

4,5

5825

,72

0,15

0,12

0

Ram

ygal

a35

573

6151

877

5189

65D

3jr–D

3kp

3443

2009

11

0262

27,

310

,48

10,7

1,8

011

,18

3,3

81,6

739

,92

00,

550

Šven

tas

1926

961

6770

364

5328

lIV2,

867

2009

06

1645

87,

4115

,37

46,0

90

52,8

11,4

42,

280

,31

16,2

40

11,9

20

3595

361

6571

164

4502

lgII

Inm

9,9

1520

09 0

6 16

363

6,9

6,99

30,4

50

04,

70,

453

,54

21,6

60

00

Tauj

ėnai

1298

061

3998

254

8994

D2-

3up-

šv11

015

020

09 0

6 10

783

7,2

7,68

31,2

70

2,92

29,1

72,

9411

8,96

33,0

40

0,66

0

Trin

kušk

ės

3595

261

6173

062

4975

gtII

Inm

1,04

520

09 0

6 16

609

7,92

20,9

670

,78

06,

1111

,41,

298

,16

23,0

10

1,38

0

2010

07

2168

47,

3620

,546

,50,

0112

,96,

91,

810

829

,10,

039

1401

161

6167

662

4867

D3š

v11

2,7

178,

920

09 0

6 16

499

7,34

6,29

39,5

20

15,1

82,

275

,85

24,3

70,

150,

730

2010

07

2151

07,

472,

43,

30,

010,

057,

42

78,3

23,5

0,25

80,

370,

04

487

6161

677

6248

69ag

III

21,6

6020

09 0

6 16

427

7,55

18,1

67,

410

011

,41,

371

,39

16,2

40,

150,

120

2010

07

2143

47,

372,

61,

40,

010,

052,

71

74,6

16,8

0,14

20,

40,

029

Ukm

ergė

3596

561

2568

054

8352

fIIIn

m9

1820

09 0

6 16

666

7,7

15,3

761

,73

037

,814

,15

3,7

100,

3933

,84

08,

540

2010

07

2369

08

1039

0,01

236,

21,

310

029

,70,

017,

30,

015

Ute

na35

964

6154

537

6004

14gI

IInm

19,

520

09 0

6 16

492

7,9

8,38

51,8

50

2,49

12,9

1,7

68,0

420

,98

00,

560

Ute

na

(Kal

ieki

ai)

1424

161

5605

259

6864

D2-

3up-

šv38

150

2009

06

1655

37,

9211

,18

34,5

70,

150

11,4

43,

1888

,12

20,9

80

0,05

0

Vyžu

onos

3594

961

6214

059

4306

lgII

Inm

11,6

19,5

2009

06

1655

27,

956,

9936

,21

01,

9817

,27

2,77

85,6

620

,98

0,17

0,58

0

Zara

sai

(Dim

itriš

kiai

)15

294

6181

486

6418

67D

2-3u

p-šv

111

134

2009

06

1644

87,

326,

999,

050,

40

9,47

2,4

64,6

923

,01

00,

120,

04

134

3 priedas

Post

asG

r. N

r.x

yIn

deks

asnu

oik

iD

ata

El.

pHC

lSO

4N

O2

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4N

bend

.PO

43–

Vir

šutin

io d

evon

o St

ipin

ų (D

3st)

PVB

Kel

mė

1448

561

6677

343

0896

D3k

r21

522

520

09 1

0 12

639

7,7

12,5

746

,09

01,

4732

,13,

3180

,32

30,2

80

0,33

0

Koj

elia

i35

948

6155

021

4483

22lg

III

1,87

7,5

2009

10

1246

37,

2616

,77

76,5

40

1,86

12,7

3,8

77,1

322

,02

00,

420

2010

07

2960

67,

7811

,348

,10,

012,

575,

51,

210

223

,10,

010,

90,

01

336

6155

198

4483

82gI

II15

,816

,320

09 1

0 12

379

7,1

8,38

18,0

40,

280

16,2

4,5

57,6

49,

642,

11,

720

Kra

žiai

1256

361

6380

941

6938

agII

I52

62,5

2009

10

1265

28,

19,

789,

880

012

,42,

311

3,43

27,5

30,

80,

620

Kut

iški

s35

978

6189

015

4697

79gI

IInm

1,6

3,2

2009

06

1185

47,

1715

,37

108,

630

1,11

30,9

44,

1112

4,77

44,0

50

0,25

0

2010

07

2710

167,

5412

,711

00,

010,

059,

21,

717

243

,60,

013

0,46

50,

018

Kur

šėnų

2235

761

6128

834

5292

P 24,

59

2009

10

1256

27,

8512

,57

57,6

10

0,61

34,0

24,

0172

,59

22,0

20

0,14

0

Lydu

vėna

i35

986

6152

675

4424

80aI

V2

920

09 1

0 12

605

7,98

22,3

547

,73

0,18

0,73

7,82

2,05

108,

224

,78

00,

210

2010

07

2968

07,

5418

,944

,70,

010,

398

16,1

3,1

116

19,4

0,01

0,4

0,01

Pakr

uojis

4317

6204

905

4917

66D

2-3u

p-šv

211

236

2009

06

1169

77,

2834

,93

166,

250,

082,

8550

,77

6,63

30,3

10

0,02

0

Pala

piši

ų35

947

6156

553

4448

52ftI

I0,

523,

720

09 1

0 12

490

7,55

8,38

14,8

10

5,5

4,77

1,2

88,4

717

,89

01,

250

2010

07

2965

07,

923,

832

,10,

010,

054,

62,

112

219

,10,

010,

40,

01

Radv

ilišk

io31

4661

8901

546

9770

agII

I27

2820

09 0

6 11

700

7,03

11,1

610

6,99

02,

1653

,66

5,53

88,4

728

,91

00,

490

2010

05

3178

07,

284,

8511

20,

050,

554

,37

4,33

94,1

129

,75

0,26

5

Rase

inių

1620

161

4544

745

0463

aIV

–agI

II–II

4,9

17,5

2009

10

1253

97,

8215

,46

33,6

20

0,82

11,1

82,

995

,28

19,2

70

0,19

0

3598

761

4020

644

5069

gIII

0,5

920

09 1

1 02

534

7,75

5,58

30,4

50

010

,19

2,6

93,0

122

,02

00

0

2010

07

3057

67,

631,

814

0,01

0,22

14

1,1

108

18,2

0,01

0,33

50,

01

Šedu

vos

1730

161

7972

748

4331

D3s

t64

7320

09 0

6 11

775

7,43

8,38

176,

940

2,49

58,6

14,

6310

5,28

24,7

70

0,56

0

Tytu

vėnų

1727

661

6332

845

0377

D3s

t19

221

020

09 1

1 02

608

7,26

6,99

59,9

60

1,41

37,7

3,6

81,6

720

,65

00,

320

Perm

o–vi

ršut

inio

dev

ono

(P2–

D3)

Auk

selių

3598

261

9079

242

2824

gIII

nm0,

855,

720

09 1

0 12

610

7,91

12,5

735

,39

014

,39

11,2

2,4

83,9

435

,79

03,

250

2010

07

2973

37,

348,

516

,70,

0123

,35

22,8

125

20,2

0,06

46,

950,

023

Dau

bari

ų35

936

6241

019

3908

27gI

II1,

695,

820

09 1

1 02

747

7,43

34,9

351

,85

00

12,4

3,2

104,

3546

,80

00

2010

07

2882

07,

4131

36,6

0,01

1,2

12,5

2,2

109

43,6

0,01

0,6

0,01

6

Gru

zdži

ų48

0362

1762

045

3091

P 242

5420

09 1

0 12

777

7,28

8,38

192,

580

1,29

39,4

3,3

96,2

39,9

20,

450,

640

Kyb

urių

3597

962

3279

746

1585

gIII

2,91

6,5

2009

10

1215

308,

3112

6,7

427,

40

029

,18

8,8

226,

8510

3,24

00

0

2010

07

2816

537,

310

637

50,

010,

0548

,12,

521

186

,40,

010,

670,

016

135

3 priedasPo

stas

Gr.

Nr.

xy

Inde

ksas

nuo

iki

Dat

aEl

.pH

Cl

SO4

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

Nbe

nd.

PO43–

Kre

tingo

s11

362

6199

197

3296

46P 2

220

244

2009

07

1552

67,

4423

,75

52,6

70

2,4

44,2

3,3

49,3

722

,65

00,

540

Leck

avos

3598

062

5207

839

3898

aIV

3,2

8,5

2009

10

1249

47,

916

,77

57,6

10

14,6

86,

92,

1883

,94

26,1

50

3,31

0

2010

07

2860

07,

5511

,927

,40,

0124

6,6

1,4

99,4

20,7

0,01

8,7

0,01

2

Maž

eiki

ų46

4462

4182

239

5514

D3ž

g13

214

620

09 1

0 05

476

7,25

15,3

759

,26

00

14,1

3,1

61,2

530

,28

00

0

Papi

lės

3598

162

2531

542

4559

gIII

4,84

10,6

2009

10

1268

07,

9142

,984

,65

024

,55

26,6

4,65

127,

0438

,54

05,

540

2010

07

2810

507,

4953

,456

0,01

42,2

35,6

1,8

152

35,9

0,01

140,

037

1476

362

2633

242

4599

P 2–D

3žg

9212

820

09 1

1 02

623

7,56

9,78

35,3

90

033

,42,

158

,98

44,0

40

00

Pryš

man

čių

3594

161

9836

632

3500

fIII

5,9

7,6

2009

07

1586

17,

9137

,72

74,0

70

036

,18

3,61

138,

3834

,41

00

0

2010

08

1110

237,

3534

,460

,20,

010,

6226

,915

,916

131

,20,

090,

580,

018

Rūšu

pių

296

6240

927

3496

08fII

I4,

810

,620

09 0

2 05

335

7,03

22,3

542

,80

1,56

15,2

11,

160

,23

6,77

00,

350

Skuo

do84

9562

3961

535

0179

D3

198

206

2009

05

1860

07,

669,

2658

0,05

0,5

17,1

513

,82

79,2

29,2

40,

077

8495

6239

615

3501

79D

319

820

620

09 0

7 15

533

7,1

16,7

784

,77

00

15,5

24,

1861

,25

35,7

90

00

Telš

ių (K

ungi

ų)12

509

6197

934

3958

88ag

III

3443

2009

11

0255

07,

0912

,57

26,3

40,

120

14,8

12,

888

,47

19,2

70

0,04

0

Telš

ių (S

irai

čių)

7145

6206

223

3886

74ag

III

2033

2009

11

0258

57,

3218

,16

40,2

70

035

,05

3,8

72,5

928

,91

0,7

0,54

0

Užv

enči

o15

074

6183

860

4152

90P 2

204,

523

520

09 1

0 12

632

8,66

19,5

610

6,99

00

31,1

74,

5555

,37

48,1

80

00

Vert

inin

kų

3594

661

8653

538

9922

lgII

Inm

0,48

5,4

2009

11

0216

36,

16,

9825

,51

0,13

0,96

8,82

0,9

24,9

54,

750

0,26

0,1

2010

07

2811

98

1,5

4,5

0,01

2,21

1,3

1,1

25,1

2,3

0,01

0,75

0,16

4

204

6186

542

3899

24lg

III

17,8

20,8

2009

10

1217

66,

916

,77

32,9

20

04,

90,

631

,76

6,88

00

0

2010

07

2918

77,

9310

,57,

40,

010,

058,

62,

818

,98,

61,

171,

820,

01

205

6186

541

3899

25lg

III

13,8

15,4

2009

10

1221

76,

676,

786,

881,

350

6,14

0,8

29,4

99,

880,

70,

950

Žaga

rės

2227

462

4744

145

4006

D3m

r59

6320

09 1

0 12

615

7,24

17,4

616

,46

00,

825,

82,

0599

,82

33,0

40

0,19

0

Vir

šutin

ės–a

patin

ės k

reid

os (K

2-K1)

Bals

ių35

945

6154

357

3878

73lg

IIIn

m1,

72,

420

09 0

9 16

861

8,2

179,

5316

,46

00,

5992

,211

,12

118,

2413

,54

00,

130

255

6154

355

3878

72K

288

138

2009

09

1658

07,

79,

780,

50

017

,86,

281

,39

20,3

0,74

0,58

0

Giž

ų.14

460

5037

345

1041

K2

7612

520

09 1

1 02

691

7,7

26,5

432

,92

0,09

086

,16

6,23

47,1

28,9

00,

030

2010

06

2072

97,

7621

,15,

40,

010,

20,

5

Išda

gių

291

6086

940

4370

57lg

Q3v

1,9

10,5

2009

11

0222

36,

8826

,33

23,7

40,

360

14,1

22,

320

,21

12,2

00,

110

289

6086

943

4370

5820

10 0

8 24

936

7,52

38,8

44,7

0,01

0,05

21,6

7,2

141

37,1

0,94

1,28

0,02

7

136

3 priedas

Post

asG

r. N

r.x

yIn

deks

asnu

oik

iD

ata

El.

pHC

lSO

4N

O2

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4N

bend

.PO

43–

Juod

kran

tės

178

6159

959

3182

49m

Q4h

l1,

74,

820

09 0

7 16

644

7,72

46,1

131

,27

00

37,4

75,

4486

,222

,27

00

0

2010

08

1191

26,

938

,428

,20,

010,

0533

,329

,897

,418

,39,

238,

70,

029

3736

261

6038

631

8095

mIV

436

2009

07

1630

47,

118

,16

25,5

10

013

,16

0,9

52,1

88,

260

00

Kin

tų28

361

4606

432

6578

mQ

41,

13

2009

09

1622

27,

123

,53

31,2

70

11,7

25,2

4,3

18,2

29,

421

3,42

0

2010

08

2532

66,

3212

,324

,60,

0125

7,7

16,2

41,4

8,6

0,03

98,

450,

015

Kyb

artų

3597

760

5584

542

1452

gIII

nm0,

854,

120

09 1

0 12

769

7,11

21,6

674

,89

08,

4713

,84,

411

0,02

43,3

60

1,91

0

2010

08

2684

07,

3919

,171

0,01

6,2

21,7

5,3

125

34,9

0,01

32,

280,

019

603

6055

324

4201

68ag

III–

II73

8020

09 1

0 12

645

7,92

10,4

82,

30

065

,01

14,1

59,4

417

,21

0,85

0,66

0

2010

08

2668

07,

694,

81

0,01

0,05

83,2

5,6

57,4

161,

831,

460,

037

Kud

irko

s N

aum

iesč

io

294

6071

973

4270

06lg

III

22,

420

09 0

9 16

991

8,33

139,

7111

0,28

00

41,1

10,8

171,

7837

,90

00

2010

08

3110

947,

5414

085

,10,

018,

2828

,32,

517

029

,20,

052

3,76

0,02

4

2384

6070

609

4269

45K

260

85

2009

10

1694

97,

8319

1,41

2,45

3,4

010

8,8

12,2

99,2

329

,78

01,

030

2010

03

2311

507,

7219

21,

30,

010,

487

113

9,6

92,7

36,7

0,66

1

2010

08

3111

747,

4718

21

0,01

0,05

117

9,4

95,6

28,5

0,56

70,

660,

013

Lauk

sarg

ių58

9761

2106

938

3749

K2

5986

2009

11

0256

57,

5511

,18

17,2

80,

060

27,7

4,66

77,1

323

,40

0,02

0

Mar

ijam

polė

s16

067

6047

318

4599

20K

285

110

2009

10

1288

08

118,

769,

050

095

,51

16,1

684

,13

28,9

10,

60,

470

2010

06

1410

197,

5810

80,

80,

010,

21

2010

08

3011

007,

4614

31

0,01

0,05

113

5,7

81,5

30,8

0,96

61,

340,

024

Mik

užių

2535

561

6229

234

5128

aglII

I1,

98,

520

09 0

9 16

323

7,31

9,78

26,3

50

11,6

76,

41,

662

,16

8,12

02,

640

3593

761

6360

734

4281

lgII

Inm

4,1

1020

09 0

9 16

180

7,11

10,4

812

,35

00

3,8

1,02

31,2

35,

410

00

3593

861

6130

034

5299

fIIIn

m4,

810

,120

09 0

9 16

290

7,22

7,68

21,4

0,48

14,9

25,

61,

155

,77

5,41

03,

520

2010

08

2632

07,

882,

311

,50,

0112

,82,

71

65,3

5,2

0,01

4,4

0,02

6

1859

061

6128

134

5288

K1

68,5

7320

09 0

9 16

620

7,92

11,1

83,

30

089

,01

11,4

31,2

314

,89

00

0

2010

08

2668

68,

076,

81

0,01

0,05

115

10,5

35,8

13,4

0,01

0,65

0,02

6

2536

561

6128

234

5287

aglII

–III

4346

2009

09

1015

77,

213

,97

3,29

00

5,5

0,49

26,7

74,

060

00

2010

08

2619

07,

45,

71

0,01

0,05

5,6

1,4

28,2

5,9

0,39

90,

360,

013

2536

661

6128

234

5286

aglI–

II62

,564

,520

09 1

0 12

543

7,3

13,3

16,4

60

095

,912

,314

,35

16,5

21,

050,

820

2010

08

2657

08,

376,

31

0,01

0,05

106

10,1

14,5

14,1

0,99

61

0,01

2

137

3 priedasPo

stas

Gr.

Nr.

xy

Inde

ksas

nuo

iki

Dat

aEl

.pH

Cl

SO4

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

Nbe

nd.

PO43–

Nid

os36

002

6133

704

3099

34gI

IInm

1,02

6,5

2009

07

1647

87,

0485

,22

51,0

20

1,55

74,4

44,

1143

,111

,01

00,

350

2010

08

1157

06,

7683

,430

,90,

010,

0559

,78,

147

,36,

40,

010,

40,

79

Pagė

gių

299

6112

933

3645

16lg

III

0,9

9,9

2009

10

1239

27,

0215

,37

25,5

12,

40

9,44

1,98

65,7

915

,14

0,5

1,12

0

4410

6112

929

3645

13K

220

10 0

8 26

620

7,69

19,7

1,9

0,01

0,05

79,9

8,3

48,4

11,8

0,01

0,45

0,01

3594

461

1293

436

4514

fIIIn

m2,

310

,620

09 1

1 02

670

7,98

46,1

137

,88

00

98,7

10,1

156

,71

8,26

0,1

0,08

0

2010

08

2640

57,

695,

89,

10,

010,

575

313,

457

,96,

20,

064

0,56

0,06

6

2030

261

1231

536

7125

K2

2860

2009

11

0257

57,

6127

,94

38,6

80

076

,61

8,9

49,9

112

,39

00

0

2010

08

2559

47,

821

,33

0,01

0,05

77,8

7,9

43,2

12,9

0,46

0,01

3

Rūga

lių35

942

6142

228

3321

85lIV

0,6

3,1

2009

09

1688

18,

214

,67

13,1

70

016

,75,

615

6,16

25,7

212

9,33

0

2010

08

2587

06,

8615

,97,

60,

010,

058,

12

161

238,

510

,10,

158

Saug

ų35

943

6150

745

3369

66lg

IIIn

m1

1,8

2009

09

1642

87,

915

,37

15,6

40,

40

17,2

6,18

71,3

910

,83

00,

120

2010

08

2543

57,

454,

119

,70,

010,

753

5,6

195

,75,

90,

052

0,78

0,01

8

Smal

inin

kų16

966

6105

314

4082

42ag

III–

II65

7420

09 1

0 12

277

7,11

11,8

84,

120

09,

91,

642

,83

9,64

00

0

2010

08

3131

57,

756,

61,

30,

010,

0516

,13,

241

,27,

60,

451

Stak

ių18

292

6116

228

4434

52K

1-2

9210

520

09 1

0 12

603

7,4

11,8

831

,27

2,7

059

,210

,22

56,7

117

,89

00,

820

Šaki

ų20

019

6090

600

4383

57K

1-2

121

137

2009

09

1696

08

234,

7218

02,

415

4,4

14,1

62,4

632

,49

00,

540

2010

03

2414

117,

9127

07

0,01

0,26

620

016

,767

430,

901

2174

960

9095

243

8332

K1

118

135

2010

08

3112

207,

5418

34,

10,

010,

0516

616

,261

,529

,20,

747

10,

033

Šila

lės

1804

961

5217

938

6514

agII

I20

3620

09 0

9 16

421

7,9

13,2

726

,34

00,

7614

,42,

866

,93

10,8

30

0,17

0

Šilu

tės

2256

461

3847

434

1101

K1

8698

2009

09

1640

48,

1123

,05

52,6

70

049

,915

,240

,16

10,8

30

00

2010

08

2566

07,

719

,31,

40,

010,

0510

37,

839

,811

,80,

506

0,57

0,03

3

Švėk

šnos

1095

461

5608

635

0659

K1-

273

9220

09 0

9 16

881

815

11,1

85,

760

011

1,2

16,2

37,9

213

,54

00

0

Vėža

ičių

3598

461

7913

134

1343

gIII

nm0,

86

2009

07

1758

67,

368,

3823

,86

01,

6512

,18

1,35

68,0

641

,31

00,

370,

03

2010

08

1165

67,

362,

910

,20,

010,

885

7,5

1,8

136

9,7

0,01

0,55

50,

024

Vert

imų

2539

061

1563

241

3899

lgII

Ibl

13,

220

10 0

8 24

700

7,59

411

,60,

011,

2412

,62,

712

423

,10,

064

0,6

0,01

9

Vilk

aiči

ų19

161

9980

838

1741

agII

I2,

813

,420

09 1

1 02

677

7,31

9,08

60,0

81,

350

35,0

73,

810

2,08

15,1

40

0,41

0

Vilk

aviš

kio

5524

6053

462

4341

34K

283

150

2009

10

1259

47,

727

,94

2,47

00

99,4

10,1

523

,61

10,1

0,35

0,27

0

2010

08

2668

88,

0915

,81

0,01

0,05

162

3,9

13,6

40,

091

0,47

0,01

5

138

3 priedas

Post

asG

r. N

r.x

yIn

deks

asnu

oik

iD

ata

El.

pHC

lSO

4N

O2

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4N

bend

.PO

43–

Vilk

med

žių

3593

961

5321

734

1571

lgII

Inm

3,6

8,1

2009

09

1634

57,

4412

,57

14,8

10

07,

71,

660

,23

9,48

00

0

3594

061

5183

733

8986

lgII

Inm

4,1

13,5

2009

09

1042

87,

79,

083,

30

6,08

12,2

3,2

71,3

99,

480

1,37

0

2010

08

2540

07,

724,

52,

90,

012,

661,

419

,573

6,6

0,01

0,87

0,01

2

Piet

ryči

ų Li

etuv

os k

vart

ero

(Q1)

PVB

A. K

irsn

os38

160

1844

046

0209

agII

I40

4720

09 0

8 06

524

7,06

11,1

818

,93

01,

8612

,88

0,91

83,9

417

,89

00,

420

2010

08

3154

07,

573,

64,

30,

011,

7311

2,7

83,7

17,2

0,01

30,

660,

138

Aly

taus

, Str

ielč

ių11

018

6035

953

5038

39ag

I20

4720

09 1

0 12

602

89,

7813

,17

0,22

010

,15

1,4

99,8

223

,40

0,07

0

Auk

štad

vari

o88

3460

4963

853

4155

agII

I–II

3450

2009

09

1642

68,

028,

3816

,46

05,

8714

,12

3,3

69,1

616

,24

01,

330

Auk

štak

alni

o

3597

560

0678

846

3771

gIII

0,84

520

09 0

8 06

482

7,22

3,49

44,4

40

7,48

8,81

2,02

88,4

715

,14

01,

690

2010

08

0552

37,

192,

113

,40,

014,

654,

22,

510

79,

70,

103

2,5

0,03

8

2538

260

0684

446

3782

Pg14

515

520

09 0

8 06

168

6,1

9,78

37,0

40

015

,66

0,9

19,8

84,

92

1,56

0

2538

360

0684

646

3775

agII

I–II

110

120

2009

08

0654

47,

338,

3817

,28

01,

3816

,12

0,94

81,6

720

,65

0,1

0,38

0

2538

460

0684

546

3771

agII

I62

7020

09 0

8 06

588

7,27

8,38

22,2

20

1,29

26,6

11,

7978

,18

17,8

90

0,29

0

Birš

tono

3599

860

5483

049

9141

lgII

I1,

646,

520

09 1

0 12

453

7,5

9,78

34,5

70

05,

31,

288

,47

13,7

70

00

2010

08

0550

07,

676,

840

,20,

010,

221

3,7

191

,313

,80,

090,

350,

055

Bobė

nų25

367

6131

527

6685

83lg

III

0,8

4,5

2009

06

1646

7,05

2,02

20,3

40

1,17

3,3

0,5

8,92

0,68

0,05

0,3

0,11

2010

07

1532

5,61

15,

20,

066

0,05

11

7,8

10,

039

0,53

0,06

6

Buiv

ydži

ų36

004

6079

244

6118

63aI

V1,

273,

420

09 0

6 16

703

7,42

13,9

734

,57

02,

195,

81,

0211

3,77

35,1

90,

50,

880,

15

2010

07

1572

05,

12,

80,

230,

314,

51,

211

031

,70,

064

1,24

0,08

5

Did

žias

alio

1067

961

3447

966

9173

agII

I29

4220

09 0

6 16

749

7,6

5210

5,34

2,2

039

,88

10,2

104,

8527

,07

00,

670

Dus

ios

2538

660

1384

147

9871

fIIm

d12

22,5

2009

08

0569

07,

318,

99,

880

020

,54

2,1

118,

4330

,28

0,6

0,47

0

2257

560

1384

147

9867

fIIm

d37

42,5

2009

08

0583

07,

395,

5933

,74

0,07

032

,312

,01

129,

3130

,28

00,

020,

03

2010

08

0596

07,

174,

61

0,01

0,05

27,8

3,9

134

30,9

13,1

170,

154

Gri

bašo

s35

974

5989

606

5477

07lg

IIIn

m4,

78,

520

09 1

0 12

326

7,23

6,99

18,9

30

1,86

9,4

2,02

54,4

49,

640,

70,

640

2010

08

0438

67,

653,

13,

20,

010,

0519

,91,

152

,612

,50,

245

0,7

0,12

4

1596

959

8958

854

7687

lgII

I15

2420

10 0

8 04

482

7,47

5,7

10,

010,

0518

,41,

471

,614

,80,

322

0,7

0,06

2

Jurg

ežer

ių12

384

6031

899

4452

31ag

III–

II67

7320

09 0

8 06

695

7,34

4,19

15,6

40

3,27

11,2

21,

0511

3,43

28,9

10

0,74

0

Jurg

ioni

ų35

970

6034

285

5353

22fII

Inm

5,5

9,9

2009

10

1236

67,

156,

9923

,04

01,

1716

,22

2,1

65,7

98,

260

0,26

0

Jusi

ų25

387

6119

730

6250

60fII

I3

1220

09 0

6 16

247

6,92

5,59

24,6

90,

480

5,88

0,4

42,3

98,

120,

20,

310

139

3 priedasPo

stas

Gr.

Nr.

xy

Inde

ksas

nuo

iki

Dat

aEl

.pH

Cl

SO4

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

Nbe

nd.

PO43–

Kap

čiam

iesč

io59

5759

8533

647

7970

agII

I–II

8596

2009

08

0741

57,

511

,18

21,4

03,

4215

,12

1,2

68,0

615

,14

00,

770

Kau

knor

io13

956

5986

625

4736

62ag

III

5159

2009

08

0736

27,

078,

3822

,74

00

9,33

1,82

63,5

213

,77

00

0

Kaz

lų R

ūdos

2255

360

6834

546

6597

agII

I70

9220

09 1

0 12

1340

7,22

593,

823

,04

0,36

012

4,4

19,9

217

0,14

82,5

90,

750,

580

2010

08

3021

307,

4355

517

,50,

010,

0517

16,

917

653

,11,

042

0,05

Kuč

iūnų

1602

559

9858

846

8899

agII

I47

,558

2009

08

0551

87,

058,

082,

470

2,07

7,94

0,61

88,4

719

,07

00,

470

2010

08

0555

07,

55,

55,

40,

010,

056,

11,

993

,619

,50,

296

0,61

0,05

Lazd

ijų87

1660

1089

046

7990

Pg96

131

2009

08

0568

17,

146,

9916

,46

00

16,9

13,

511

2,08

24,7

80

00

2010

08

0571

77,

532,

81

0,01

0,05

23,6

4,2

105

24,8

0,61

80,

890,

04

Lent

vari

o21

8260

5907

056

6416

agII

2048

2009

10

1254

97,

1721

,66

21,2

81,

231

,66

6,77

1,2

90,7

426

,15

07,

430

Mar

gių

3597

359

8913

054

5116

fIII

2,69

920

09 1

0 12

285

7,26

8,38

43,6

20

1,38

4,18

0,9

54,4

48,

260,

260,

510

2010

08

0430

07,

52,

932

,20,

010,

051,

51

54,7

8,9

0,27

1,8

0,2

Mer

kinė

s10

744

6003

262

5122

73ag

I72

8720

09 1

0 12

422

7,18

16,7

718

,93

00

8,02

0,96

77,1

316

,52

00

0

Mic

kūnų

3596

160

6525

259

7127

fIII

4,4

4,9

2009

08

1052

07,

110

,48

41,9

70

2,43

3,66

0,71

88,4

726

,15

00,

550,

04

2010

08

0561

87,

879,

619

,30,

0138

,54

1,9

117

15,4

0,05

212

,80,

016

3596

260

6396

259

7575

fIII

1,1

920

09 0

8 10

594

7,03

22,3

595

,47

048

,31

39,4

93,

683

,94

19,2

70

10,9

10

2010

08

0656

07,

57,

51

0,01

0,05

16,6

2,4

77,9

20,1

3,72

5,95

0,06

6

166

6065

245

5971

29ag

III–

II19

2820

09 0

8 10

365

7,01

12,5

752

,67

00

5,91

1,07

61,2

517

,89

0,7

0,54

0

2010

08

0540

07,

9311

,633

,70,

010,

052,

81

66,1

15,6

0,34

0,01

9

169

6063

952

5975

72ag

III–

II21

,526

2009

08

1047

77,

4912

,57

16,4

60,

180

21,5

13,

170

,32

14,1

0,7

0,59

0,23

2010

08

0567

07,

7523

,222

,40,

0181

,515

,25,

210

022

,60,

0187

,20,

016

172

6063

961

5975

76ag

III–

II36

,741

,520

09 0

8 10

467

7,32

11,8

829

,63

04,

614

,43

2,61

70,3

220

,65

01,

040,

03

186

6065

246

5971

26ag

II66

,574

,220

09 0

8 10

584

7,41

11,1

816

,46

0,1

1,82

21,1

64,

288

,47

22,0

20,

40,

750

2010

08

0563

57,

615,

31

0,01

0,05

18,2

393

,124

0,94

2,18

0,03

2

190

6065

244

5971

32ag

I95

,310

520

09 0

8 10

403

7,09

40,5

218

,93

0,05

026

,33

3,9

39,2

20,6

50,

350,

280

2010

08

0647

08,

437

10,

010,

0563

,74,

811

,124

,50,

671,

160,

019

Mik

liaus

ės45

9360

1552

645

4358

agII

I–II

87,5

101

2009

08

0759

87,

0216

,77

39,5

025

,11

7,14

0,49

102,

2224

,78

05,

670

2010

08

3071

07,

5612

,649

,80,

0145

,64,

62,

212

521

0,05

212

,50,

021

Nem

enči

nės

2084

860

8062

859

4867

agII

I–II

1840

2009

08

1045

97,

0616

,77

65,0

20

2,49

9,27

2,02

83,9

413

,77

00,

560

Pabr

adės

4341

6096

220

6120

46ag

III–

II71

8320

09 0

6 16

324

7,3

12,5

741

,15

0,96

07,

70,

651

,31

15,5

40

0,29

0

140

3 priedas

Post

asG

r. N

r.x

yIn

deks

asnu

oik

iD

ata

El.

pHC

lSO

4N

O2

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4N

bend

.PO

43–

Pagr

auži

ų16

041

6028

440

4376

04ag

III-I

I57

6420

09 0

8 06

623

7,5

15,3

731

,27

00

14,1

60,

8810

6,62

23,4

00

0

Pažė

rų35

990

6077

203

4828

39gI

II1,

046

2009

11

0283

67,

3739

,12

54,3

20

024

,04

2,7

133,

8435

,79

00

0

2010

08

3081

07,

4232

,627

,50,

010,

443

123,

613

628

,20,

010,

50,

018

Polit

iški

ų35

956

6148

498

6134

46ftI

IInm

4,7

7,8

2009

06

1652

57,

449,

7817

,28

00

6,7

1,05

73,6

231

,13

0,15

0,12

0

2010

07

1660

07,

771,

83,

60,

010,

221

1,2

196

30,2

0,01

30,

325

0,04

6

Prie

nų32

349

6056

824

4965

14ag

II57

6720

09 1

1 02

525

7,18

6,99

37,8

60

019

,01

2,9

70,3

219

,14

00

0

Puvo

čių

3600

059

9788

051

9842

fIIIn

m1,

224,

420

09 0

8 05

393

7,72

13,9

745

,27

00

4,1

0,3

63,5

224

,78

00

0

2010

08

0441

27,

5710

,59,

60,

010,

057,

91,

962

,414

,60,

064

0,57

0,07

Ryka

ntų

3595

760

6359

356

5147

fIII

8,6

13,5

2009

10

1247

87,

5620

,96

32,1

01,

9212

,18

3,3

78,2

617

,21

00,

430

2010

08

0363

67,

523

,826

,60,

019,

6114

,11,

294

,620

,10,

013,

740,

032

3595

860

6377

756

5000

fIII

7,67

9,3

2009

10

1244

37,

8240

,52

30,4

50

15,3

422

,24

4,4

63,5

217

,89

03,

460

3595

960

6380

356

5285

fIII

8,8

12,5

2009

10

1252

37,

4433

,53

32,9

20,

1119

,08

6,81

1,6

88,4

722

,02

04,

340

258

6063

780

5650

04ag

III-I

I19

,224

2009

10

1234

37,

339,

7826

,34

00

7,07

1,96

73,7

319

,96

00

0

2010

08

0448

47,

65,

59,

20,

010,

054,

11,

476

,618

,70,

335

0,64

0,03

3

259

6063

780

5650

10ag

II-I

49,6

78,2

2009

10

1239

77,

466,

290,

880

0,31

7,9

1,6

70,3

216

,52

0,7

0,61

0

2010

08

0443

07,

52,

31

0,01

0,05

4,6

1,5

69,7

16,3

0,37

30,

640,

016

Rokų

3599

160

7568

050

0370

lgII

I1,

084,

320

09 1

1 02

940

7,81

92,2

112

0,28

00

7,7

1,8

176,

9546

,80,

320,

250,

2

2010

07

3012

937,

4992

,594

,20,

010,

0532

,62,

121

941

,20,

091

0,02

1

Rūdi

škių

2636

860

4268

755

3176

fIIIg

r31

4120

09 1

0 12

293

6,8

8,38

27,1

60

0,49

6,7

0,9

49,9

112

,39

00,

110

Sem

eliš

kių

3599

760

5936

354

2072

lgII

I4,

78

2009

10

1240

87,

5611

,18

18,1

10

1,65

7,7

1,81

70,3

218

,14

00,

370

2010

08

0546

07,

77,

10,

010,

266

13,3

2,3

68,6

16,9

0,41

20,

850,

035

Sim

no40

356

6027

035

4766

76Pg

8197

2009

08

0569

97,

1244

,71

24,6

90,

059,

817,

710,

913

1,57

28,9

10

2,22

0

Šelm

ento

s25

235

6024

191

4395

17aI

V5,

510

2010

08

3047

77,

548,

86,

30,

010,

0510

,41,

682

,310

,80,

013

0,23

0,02

3

2010

09

3047

07,

710

,36,

50,

010,

059,

31,

684

,711

0,01

0,28

0,02

1

2523

460

2421

143

9495

aIV

2,1

5,1

2009

08

0750

67,

0316

,77

37,0

40

2,61

6,02

1,16

83,9

324

,78

00,

590

Šven

čion

ių35

963

6112

954

6385

31gt

IIIn

m9,

9111

2009

06

1662

56,

9527

,94

50,2

0,34

90,6

132

,77

4,9

89,2

320

,30

20,5

60

2010

07

1468

87,

6422

,522

,50,

0185

,414

,113

,410

522

0,01

2556

161

1399

663

9065

akII

Inm

229

3720

09 0

6 16

449

7,2

15,3

730

,68

0,8

7,99

8,77

3,2

75,8

517

,60

2,04

0

141

3 priedasPo

stas

Gr.

Nr.

xy

Inde

ksas

nuo

iki

Dat

aEl

.pH

Cl

SO4

NO

2N

O3

Na

KC

aM

gN

H4

Nbe

nd.

PO43–

Šešu

pės

2523

260

2487

443

8996

aIV

2,2

4,1

2010

08

3068

07,

5216

,270

,10,

0119

,97,

11,

612

218

,20,

016,

150,

023

2010

09

3067

57,

615

,869

,40,

0120

,17,

21,

612

618

,60,

039

6,65

0,02

3

Trak

ų88

7360

5620

256

0378

agII

I–II

3752

,520

09 1

0 12

495

8,1

16,7

733

,74

00

5,88

1,3

79,4

22,0

20

00

Ute

nos

3596

461

5453

760

0414

D2-

3up-

šv1

9,5

2010

07

1650

67,

82,

812

,60,

066

0,31

12,4

2,9

7125

,10,

010,

415

0,03

5

Vaid

otų

3596

660

5318

357

7602

fIIIn

m20

,225

2009

10

1238

47,

4612

,57

44,4

40,

242,

496,

921,

663

,52

17,8

9

0,

630

2010

09

0355

27,

7422

36,3

0,01

2,12

5,3

1,3

83,8

22,8

0,05

20,

720,

015

Valk

inin

kų35

999

6024

137

5548

73lg

III

6,6

10,5

2009

08

1036

17,

0513

,97

46,9

10

38,5

79,

91,

458

,98

13,7

70

8,71

0

2010

08

0444

07,

8710

,617

,40,

0146

814

,263

,99,

60,

0116

,20,

08

8781

6025

061

5545

17ag

I68

7820

09 0

8 10

680

7,2

139,

7130

,45

04,

1676

,06

4,5

81,6

724

,78

00,

940

2010

08

0486

07,

6712

64,

40,

010,

0570

2,5

84,7

18,7

0,74

71,

530,

108

Varė

nos

9309

6009

535

5372

64fg

II9

4520

09 1

1 02

458

7,2

33,5

344

,44

0,12

10,7

423

,21

2,2

70,3

212

,39

02,

470,

02

2010

08

0454

47,

7233

250,

0134

,421

,75

74,8

120,

001

10,6

0,07

2

3597

160

1249

653

5941

fIII

7,3

10,6

2009

10

1214

307,

2459

7,27

84,7

70,

0923

,39

320,

0116

,114

1,78

27,5

30

5,31

0

2010

08

0421

307,

346

283

,40,

0157

,530

819

,812

023

,80,

0118

,54,

9

3597

260

0850

353

9708

fIII

7,1

16,5

2009

10

1229

57,

2631

,91

20,4

50,

11,

510

,11,

6558

,98

9,88

1,1

1,23

0

2010

08

0445

07,

9145

,210

0,01

1,37

31,8

158

,77,

20,

010,

450,

09

Veis

iejų

4576

5994

894

4805

24ag

III–

II10

011

720

09 0

8 05

507

7,61

11,1

871

,60

3,01

9,93

1,66

80,4

733

,04

00,

680,

02

Zelv

ės27

737

6076

682

5484

54ag

III

1,5

4,5

2009

10

0542

37,

1722

,35

63,3

70

011

,11,

8849

,91

27,5

30,

70,

540

3596

060

7669

254

8459

lgII

I1,

15,

520

09 1

0 12

200

6,6

8,38

20,6

90

06,

160,

929

,56,

751,

351,

050

2010

08

3019

06,

61,

85,

30,

010,

266

1,4

333

,53,

60,

193

10,

023

Žuvi

nto

3597

660

3708

847

9414

gIII

1,26

4,5

2009

08

0562

37,

15,

599,

880

1,77

5,11

0,33

120,

2320

,65

0,2

0,56

0

1,26

4,5

2010

08

3171

07,

473,

45,

40,

011,

063

1,5

130

20,6

0,07

70,

70,

021

2257

760

3708

147

9411

fI55

6320

09 0

8 05

718

7,37

69,8

620

,57

00

41,8

94,

0297

,55

27,5

30

00

2010

08

3182

07,

4461

,33

0,01

0,05

37,9

4,2

107

25,8

0,56

70,

780,

035

2537

060

3708

547

9411

fIIm

d10

1520

09 0

8 05

756

7,22

12,5

733

,74

01,

539,

362,

4113

229

,10

0,35

0

Vaka

rų ž

emai

čių

kvar

tero

(Q2)

PVB

Bals

ių25

561

5435

538

7872

K2c

p88

138

2010

08

1160

07,

53,

71

0,01

0,05

27,4

4,3

76,6

20,9

0,85

50,

012

3594

561

5435

738

7873

lgII

Inm

1,7

2,4

2010

08

1114

407,

3128

09,

50,

010,

3110

63,

419

221

,10,

010,

380,

041

142

3 priedas

Post

asG

r. N

r.x

yIn

deks

asnu

oik

iD

ata

El.

pHC

lSO

4N

O2

NO

3N

aK

Ca

Mg

NH

4N

bend

.PO

43–

Eržv

ilko

1693

561

2606

941

7125

agII

I40

5520

09 1

1 02

795

7,66

20,9

644

,34

0,27

050

,26,

0688

,47

39,9

20

0,08

0,2

Lauk

uvos

3598

361

6511

838

9029

gIII

1,47

9,2

2009

07

1452

98

6,99

41,1

50

013

,16

2,02

95,2

816

,52

0,65

0,51

0

Plun

gės

(Nor

iški

ų)83

2361

9909

436

2624

agI

6679

2009

07

1548

47,

3616

,77

35,3

90

2,7

16,0

11,

879

,419

,27

00,

610

Taur

agės

3598

561

2598

439

0520

lgII

I2

2,8

2009

10

1248

97,

329,

0816

,46

01,

479,

41,

195

,28

11,0

10

0,33

0

2010

08

2663

27,

1746

,77,

50,

011,

0217

,911

,711

07

0,01

0,61

0,02

1

Vilk

aiči

ų19

161

9980

838

1741

agII

I2,

813

,420

10 0

7 28

580

7,32

4,7

7,2

0,01

0,05

3,4

1,3

119

13,3

0,02

60,

340,

01

143

4 priedasPOŽEMINIO VANDENS gAVybA 2009–2010 METAIS

Aps

kriti

s

SavivaldybėVandeningojo

horizonto pavadinimas

Išgauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m³/d

Debito kitimas 2010 metais, %

2009

met

ais

2010

met

ais

Vid

utin

is

2005

–201

0 m

etų

Paly

gint

i su

vidu

tiniu

20

05–2

010

met

ų

Paly

gint

i su

2009

met

ais

Aly

taus

Alytaus m. Q, K2 8322,4 8856,3 9051 -2,1 7

Alytaus r. Q+E 28,1 3,7 91 -95,9 6,1

Druskininkų m. K2, K2+1 3581 3790 2708 39,9 5,8

Varėnos r. Q, P2 2718 2404 2445 -1,7 -11,6

Kau

no

Kauno m. Q, K2+1+J3 60497 62836 63137 -0,5 3,9

birštono Q, K2 623 946 727 30,1 51,8

Jonavos r. Q, P2, D3pl, D3-2šv-up 5968 5298 6141 -13,7 -11,2

Kaišiadorių r. Q, P2, D3-2šv-up 5522 3276 4644 -29,5 -40,7

Kauno r. Q, K2+1+J3, K2+1 338 230 750 -69,4 -32

Kėdainių r Q, D3kp-s, D3fr, D3-2šv-up 6713 6022 4754 26,7 -10,3

Prienų r. Q, K2+1 1518 1544 1657 -6,8 1,7

Raseinių r. Q, K2+1, J3, P2, D3st, D3įs-t 3411 2556 2291 11,6 -25,1

Kla

ipėd

os

Klaipėdos m mIV, P2+ D3, P2+ D3fm 30126 29084 29539 -1,5 -3,5

Klaipėdos r. J3, J3až, J2cl, P2 , K2, K2+1, K1

5447 5828 5046 15,5 6,9

Kretingos r. Q, P2, P2+D3žg, P2nk+D3žg, D3fm

3050 3385 3220 5,1 11

Neringos m. mIV 675 712 674 5,6 5,5

Palangos m. P2, P2+D3žg, P2+D3fm, D3žg, D3fm

3662 4025 4169 -3,5 9,9

Skuodo r. Q, P2, P2+D3žg 1202 1176 981 19,9 -2,2Šilutės r. K2, K2+1, K1, T1 5992 5230 6500 -19,5 -12,7

Mar

ijam

polė

s Marijampolės m. Q, K2, K2+1 8608 8092 8513 -4,9 -6Kalvarijos Q, K2, E 899 779 946 -17,7 -13,3Kazlų Rūdos Q, K2, K1 941 1024 897 14,1 8,8Šakių r. Q, K2+1 1484 2672 1030 159,3 80,1Vilkaviškio r. Q, K2 1352 1321 2232 -40,8 -2,3

Pane

vėži

o

Panevėžio m. D3-2šv-up 16852 16937 17718 -4,4 0,5

biržų r. D3įs-tt, D3kp+s, D3-2šv-up 2689 3218 2786 15,5 19,7

Kupiškio r. D3kp+s, D3šv+D2up 1587 1642 1670 -1,7 3,5

Panevėžio r. D3kp-s, D3st, D3įs-t, D3-2šv-up 2203 2111 2028 4,1 -4,2

Pasvalio r. D3kp+s, D3-2šv-up 2885 3676 3150 16,7 27,4Rokiškio r. Q, D3kp+s, D3-2šv-up 4660 4605 3877 18,8 -1,2

144

4 priedas

Aps

kriti

sSavivaldybė

Vandeningojohorizonto

pavadinimas

Išgauto požeminio vandens kiekis, tūkst. m³/d

Debito kitimas 2010 metais, %

2009

met

ais

2010

met

ais

Vid

utin

is

2005

–201

0 m

etų

Paly

gint

i su

vidu

tiniu

20

05–2

010

met

ų

Paly

gint

i su

2009

met

ais

Šiau

lių

Šiaulių m. P2, D3st 13897 13890 14725 -5,7 -0,1

Akmenės r. P2, D3žg, C1, P2 +D3žg, D3šv 2253 2287 2241 2 1,5

Joniškio r. D3žg, D3kr, D3st, D3-2šv-up, D3šv 1764 1588 1739 -8,7 -10

Kelmės r. P2, P2+D3kr, D3st 279 363 731 -50,3 30,1Pakruojo r. D3kr, D3st, D3-2šv-up 1404 1560 1578 -1,2 11,1

Radviliškio r. P2, D3st, D3-2šv-up, D3įs-t 2754 2680 2516 6,5 -2,7

Šiaulių r. P2, D3kr, D3pk, D3st, D3fm, D3šv 2461 2267 2120 6,9 -7,9

Taur

agės

Tauragės r. Q, K2, K2+1, K1, J3 3331 3418 3625 -5,7 2,6Šilalės r. Q, K2, K2+1, K1, J3 1311 1498 1462 2,4 14,3Jurbarko r. Q, K2, K2+1, J3 2821 2557 1059 141,5 -9,4Pagėgių K2, K2+1 476 1338 613 118,3 181,1

Telš

ių

Telšių r. Q, P2, D3žg, P2+D3žg, P2+D3fm

7170 7370 7593 -2,9 2,8

Mažeikių r. P2, D3žg, P2 +D3žg 7055 6641 5486 21,1 -5,9Plungės r. Q, P2 3803 3150 3529 -10,8 -17,2Rietavo Q 390 388 394 -1,4 -0,5

Ute

nos

Utenos r. Q, D3-2šv-up 7324 6801 7235 -6 -7,1Anykščių r. Q, D3-2šv-up 2313 1906 2361 -19,3 -17,6Ignalinos r. Q, D3-2šv-up, D2up 1777 2031 1622 25,2 14,3Molėtų r. Q, D3-2šv-up 1397 1707 1671 2,1 22,2Visagino m. Q, D3-2šv-up 7051 6139 7544 -18,6 -12,9Zarasų r. Q, D3-2šv-up 1193 1204 1102 9,3 0,9

Viln

iaus

Vilniaus m. Q, D2nr, S2 73279 74581 76112 -2 1,8Elektrėnų Q, D2up 4244 2341 2458 -4,8 -44,8Šalčininkų r. Q, P2 +Cm 1072 860 924 -7 -19,8Širvintų r. Q, D3-2šv-up 1323 1185 1383 -14,3 -10,4Švenčionių r. Q, D3-2šv-up 2816 2838 2220 27,8 0,8Trakų r. Q, D2nr, D3-2šv-up 3833 1351 2516 -46,3 -64,8Ukmergės r. Q, D3-2šv-up 3860 3776 3149 19,9 -2,2Vilniaus r. Q, P2, D2nr 30902 30995 32935 -5,9 0,3

Bendras / Total 387 106,5 381 989 386 015

145

5 priedasRADONO (Rn-222) TŪRINIO AKTYVUMO MATAVIMO REZULTATAI, Bq/l

Vieta

Grę

ž. N

r.

Rn-

222

Nea

pibr

ėžtis

Inte

rval

as

Litologinis aprašymas

Geo

logi

nis

inde

ksas

Biržų MS, Biržai 35994 20 ±3 9,2–11,2Dolomitas gelsvai pilkas, kaver-ningas D3įs

Karajamiškis, Biržų rajonas 216 8 ±1 5,0–10,4

Dolomitas pilkas iki šviesiai pilko, kietas, gipsas rudas, stambiakristalis D3tt

Karajamiškis, Biržų rajonas 218 17 ±3 7,8–10,7

Dolomitas su dolomitiniais miltais, mergelis melsvai pilkas D3tt

Iciūnai, Pasvalio rajonas 35996 18 ±3 33,0–35,0

Domeritas molingas, pilkas, krip-tokristalis, su iki 1 cm storio rudo stambiakristalio gipso ir iki 1,5 cm storio balto selenito tarpsluoksniais

D3tkd

Karajamiškis, Biržų rajonas 35995 1 ±02 18,5–20,5 Gipsas šviesiai rudas D3tt

Pagėgiai 4410 10 ±223,13–26,53

Klintis dolomitizuota, plyšiuota, kieta K2st–K2t

Vaičlaukio vandenvietė, Vilkaviškio rajonas

5524 19 ±3 91,0–150,0Kreidos mergelis melsvas, plyšiuotas K2

Marijampolės vandenvietė 16067 6 ±1 85,0–108,0

Mergelis melsvai pilkas, tvirtas, nuo 85 m plyšiuotas K2

Kudirkos Naumiesčio vandenvietė, Vilkaviškio rajonas

2384 6 ±1 77,5–83,0Mergelis melsvas, plyšiuotas, su minkšto mergelio tarpsluoksniais K2

Balsiai, Šilalės rajonas 255 25 ±4 88,0–138,0 Mergelis žalsvai pilkas smėlingas K2cp

Pagėgių vandenvietė 20302 11 ±2 28,0–60,0

Opoka pilka, plyšiuota, vandeninga su mergelio tarpsluoksniais K2st

Raseinių MS, Raseiniai 35987 28 ±4 6,5–8,5

Priemolis moreninis, rudas, standžiai plastingas

gIIInm

Utena 35964 20 ±3 7,5–9,5 Priemolis moreninis, tamsiai pilkas gIIInm

Vilkmedžiai, Šilutės rajonas 35943 9 ±1 1,5–3,5

Priesmėlis moreninis, pilkas, nuo 3,4–3,7 m gylio – rieduliai

gIIInm

Trinkuškės, Zarasų rajonas 35952 11 ±2 2,4–4,4

Priesmėlis moreninis, šviesiai rudas su molingo smėlio linzėmis, vietomis smėlis įvairiagrūdis, vyrauja smulkus

gtIIInm

Papilė, Naujosios Akmenės rajonas 35981 30 ±5 9,7–11, 7

Priesmėlis moreninis, tamsiai rudas, puskietis, int. 9,8–10,0 m – su linzėmis molingo, vandeningo smėlio

gIIInm

Buivydžiai, Vilniaus rajonas 36004 10 ±2 3,3–5,3

Priesmėlis pilkas, minkštai plas-tingas

gIIžm

Kybartai, Vilkaviškio rajonas 35977 7 ±1 2,1–4,1

Priesmėlis šviesiai tabako spalvos su smulkiu žvirgždu iki 3–5 %, minkštai plastingas, nuo 2,4 m su linzėmis molingo, vandeningo smėlio

gIIInm

Panevėžio MS, Panevėžys 35992 13 ±2 5,0–7,0 Rieduliai apvandeninti gIIInm

Dubičių vandenvietė, Varėnos rajonas

13894 4 ±1 58,0–73,0 Smėlis pilkas, įvairiagrūdisagI–IIdn-

žm

146

5 priedas

Vieta

Grę

ž. N

r.

Rn-

222

Nea

pibr

ėžtis

Inte

rval

as

Litologinis aprašymas

Geo

logi

nis

inde

ksas

Semeliškės, Trakų rajonas 35997 10 ±2 5,5–7,5 Smėlis aleuritingas, rudai pilkas lgIIInm

Kojeliai, Raseinių rajonas 35948 7 ±1 4,5–6,5 Smėlis gelsvai pilkas, smulkus lgIIInm

Tauragė 35985 7 ±1 2,1–4,1Smėlis gelsvai pilkas, smulkus, atskirose linzėse molingas

lgIIInm

Politiškės, Utenos rajonas 35956 18 ±3 6,0–8,0

Smėlis gelsvai rudas, smulkus, molingas

ftIIInm

Kudirkos Naumiestis, Vilkaviškio rajonas

294 13 ±2 1,0–3,0Smėlis gelsvas su šviesiai rudomis dėmėmis, įvairus, vyrauja smulkus ir itin smulkus

lgIIInm

Juodkrantės vandenvietė, Klaipėdos rajonas

37363 9 ±1 8,0–17,0 Smėlis gelsvas, įvairiagrūdis mIV

Lyduvėnai, Raseinių rajonas 35986 16 ±2 6,0–8,0

Smėlis gelsvas, įvairiagrūdis, vyrauja smulkiagrūdis

aIV

Šelmenta, Marijampolės rajonas

25235 15 ±2 7,0–9, 0 Smėlis gelsvas, įvairus aIV

Nida, Klaipėdos rajonas 36002 7 ±1 4,0–6,0

Smėlis gelsvas, smulkus, gerai išrūšiuotas

mIV

Kintai, Šilutės rajonas 283 11 ±2 1,4–3,0 Smėlis geltonas, smulkus mIV

Mickūnai, Vilniaus rajonas 35962 6 ±1 6,1–8,1

Smėlis geltonas, smulkus, vande-ningas

fIIInm

Mikužiai, Klaipėdos rajonas 25365 3 ±0,04 44,5–47,5

Smėlis įvairus, vyrauja smulkus, šviesiai pilkas

aglII–III

Kyburiai, Joniškio rajonas 35979 12 ±2 5,5–7,5

Smėlis molingas (priesmėlis), šviesiai rudas

gIIInm

Bobėnai, Ignalinos rajonas 25367 3 ±1 1,0–3,2

Smėlis molingas, oranžiškai gelsvas, įvairus, vyrauja itin smulkus, viršutinėje dalyje aleuritingas

lgIIIgr

Daubariai, Mažeikių rajonas 35936 10 ±2 3,1–5,5

Smėlis molingas, šviesiai rudai pilkas, smulkus

gIIInm

Radviliškis 35978 18 ±3 2,0–4,0Smėlis molingas, žvirgždingas, šviesiai rudai geltonas

gIIInm

Leckava, Mažeikių rajonas 35980 12 ±2 5,8–7, 8

Smėlis molingas, žvirgždingas, šviesiai rudas, vyrauja smulkus

aIV

Varėna 35972 8 ±1 7,6–9,6 Smėlis pilkai gelsvas, smulkus fIIInm

Marijonava, Ignalinos rajonas 35955 6 ±1 6,3–8,3 Smėlis pilkai geltonas, smulkus lgIIInm

Žuvintas, Alytaus rajonas 22577 11 ±2 55,0–63,0 Smėlis pilkai rudas smulkus lgIIdn

Kučiūnų vandenvietė, Lazdijų rajonas

16025 5 ±1 55,5–58,0Smėlis pilkas, įvairiagrūdis su žvirgždu ir gargždu

agIIIvr-gr

Smalininkų vandenvietė, Jurbarko rajonas

16966 14 ±2 66,0–74,0 Smėlis pilkas, įvairus, vandeningas agII–III

147

5 priedas

Vieta

Grę

ž. N

r.

Rn-

222

Nea

pibr

ėžtis

Inte

rval

as

Litologinis aprašymas

Geo

logi

nis

inde

ksas

Margiai, Varėnos rajonas 35973 7 ±1 5,7–7,7

Smėlis pilkas, įvairus, vyrauja smulkus

fIIInm

Varėnos MS, Varėna 35971 14 ±2 8,0–10, 0

Smėlis pilkas, smulkus su humuso priemaiša

lIIInm

Valkininkų vandenvietė, Varėnos rajonas

8781 9 ±1 68,0–76,0 Smėlis pilkas, smulkus, dribsmėlisagI–IIdn-

žm

Margiai, Varėnos rajonas 35974 5 ±1 6,5–8,5

Smėlis pilkas, smulkus, silpnai molingas

lgIIInm

Rykantai, Vilniaus rajonas 259 6 ±1 68,5–75,0

Smėlis pilkas, vidutinis, nedidelė iki 15 % žvirgždo priemaiša

agI–IImn-rs

Dusia, Lazdijų rajonas 22575 7 ±1 37,0–42,5

Smėlis rudai pilkas įvairus, vyrauja vidutinis

fIIžm

Šakių vandenvietė 21749 7 ±1120,0–130,0

Smėlis smulkiagrudis K1

Mikužiai, Klaipėdos rajonas 25366 3 ±0,04 61,0–64,0 Smėlis smulkus, pilkas, aleuritingas aglI–II

Mikužiai, Klaipėdos rajonas 18590 34 ±5 67,5–70,5 Smėlis smulkus, pilkas, molingas

aglI–IIdn-žm

Mickūnai, Vilniaus rajonas 169 4 ±1

26,47–26,82

Smėlis smulkus, vandeningasaglI–IIvrs-

vld

Mickūnai, Vilniaus rajonas 166 5 ±1 19,0–28,0 Smėlis smulkus, vandeningas

agII–IIIvrs-vld

Vilkaičiai, Plungės rajonas 191 6 ±1 2,8–13,4

Smėlis šviesiai geltonas, molingas, smulkus, vandeningas

agIIIvm

Dusetos, Zarasų rajonas 35951 12 ±2 3,0–5,0

Smėlis šviesiai gelsvai rudas, įvairiagrūdis, vyrauja smulkus

fIIInm

Valkininkai, Varėnos rajonas 35999 6 ±1 7,6–9,6

Smėlis šviesiai gelsvai rudas, smulkus

fIIInm

Vilkmedžiai, Šilutės rajonas 35940 8 ±1 5,0–7,0 Smėlis šviesiai gelsvas, smulkus lgIIInm

Rykantai, Vilniaus rajonas 258 6 ±1 19,0–22,0

Smėlis šviesiai pilkas, smulkutis ir smulkus, tankus

agII–IIrs-vm

Vertimai, Jurbarko rajonas 25390 7 ±1 0,6–2,2

Smėlis šviesiai rudai gelsvas, įvairus, vyrauja vidutinis

lgIIIbl

Birštonas, Prienų rajonas 35998 7 ±1 3,1–5, 1

Smėlis šviesiai rudai geltonas, smulkus

lgIIInm

Rūgaliai, Šilutės rajonas 35942 2 ±0,4 1,5–3,5

Smėlis šviesiai rudai pilkas su tam-siai pilkomis dėmėmis, vietomis su durpių linzėmis

lIV – bIV

Mikužiai, Klaipėdos rajonas 35938 19 ±3 7,1–9,1

Smėlis šviesiai rudas, įvairus, vyrauja vidutinis ir smulkus

fIIInm

Vertininkai, Telšių rajonas 35946 8 ±1 2,6–4,6

Smėlis šviesiai rudas, smulkus ir itin smulkus

lgIIInm

Jusiai, Švenčionių rajonas 25387 9 ±1 3,8–5,8

Smėlis tamsiai pilkas, įvairus, vyrau-ja smulkus, su humuso priemaiša

fIIIbl

Natkiškiai, Pagėgių savivaldybė, vandenvietė

15134 21 ±3127,0–134,5

Smėlis žalsvas, vidutingrūdis, vandeningas

K1

Šilutės vandenvietė 22564 10 ±2 86,5–96,5 Smėlis žalsvas, vidutingrūdis K1

148

5 priedas

Vieta

Grę

ž. N

r.

Rn-

222

Nea

pibr

ėžtis

Inte

rval

as

Litologinis aprašymas

Geo

logi

nis

inde

ksas

Kurkliai, Anykščių rajonas 35950 20 ±3 10,1–12,1

Smėlis žvirgždingas, gelsvas, įvairiagrūdis, vyrauja smulkus

aIIInm

Trinkuškės, Zarasų rajonas 14011 11 ±2 50,4–55,0 Smėlis smulkus

fIIInm3 (fIIIgr)

Panevėžys, Panevėžio vandenvietė

13267 6 ±1190,0–215,0

Smiltainis rusvas, plyšiuotas, su molio tarpsluoksniais

D2up–D3šv

Lazdijų vandenvietė, Lazdijai

8716 5 ±1112,0–132,0

Smiltainis tamsiai pilkas, kietas, plyšiuotas, aleuritas – tamsiai pilkas, kietas

E2–E1

Trinkuškės, Zarasų rajonas 487 6 ±1 55,0–60,0

Smėlingos žvirgždingos ir gargždingos nuogulos su priemolio tarpsluoksniais

agIIIvld

Varėnos vandenvietė 9 ±1 34,0–44,0

Žvirgždas įvairus, su įvairaus smėlio priemaiša

fIIIbl

Alanta, Molėtų rajonas 463 31 ±5 9,0–12,3

Žvirgždingos ir gargždingos nuogulos

agIIIgr-bl

Kybartų vandenvietė, Vilkaviškio rajonas

603 14 ±2 74,0–95,0

Žvirgždingos ir gargždingos nuogulos, mergelis melsvas, kietas, plyšiuotas su smulkiagrūdžio smėlio tarpsluoksniais

agII–IIIžm-vr,

K2

Vaidotai, Vilniaus rajonas 35966 15 ±2 22,1–24,1

Žvyras gelsvai pilkas, žvirgždo iki 25 %; smėlis įvairus, vyrauja smulkus

fIIInm

Rykantai, Vilniaus rajonas 35957 10 ±2 10,5–12,5

Žvyras gelsvai pilkas, žvirgždo ir gargždo iki 35 %; smėlis įvairus, vyrauja itin stambus

fIIInm

Šešupė, Kalvarijos savivaldybė 25232 19 ±3 2,3–4,2

Žvyras gelsvas, viršutinėje dalyje molingas

aIV

Žuvintas, Alytaus rajonas 35976 19 ±3 2,5–4,5

Žvyras molingas, šviesiai rudai geltonas; smėlis įvairus, vyrauja smulkus

ftIIInm

Kinderiai, Kupiškio rajonas 35993 18 ±3 5,6–8,1

Žvyras molingas, šviesiai rudas, vandeningas; smėlis įvairus, vyrauja smulkus

ftIIInm

Pagėgiai 35944 18 ±3 4,5–6,5Žvyras pilkas, žvirgždo iki 25–30 %; smėlis įvairus, vyrauja vidutinis ir stambus

fIIInm

Ukmergės MS, Ukmergė 35965 24 ±4 9,6–11,6

Žvyras pilkas, žvirgždo iki 35 %; smėlis įvairus, vyrauja itin stambus

fIIInm

Kazlų Rūdos vandenvietė 22553 12 ±2 75,0–90,0 Žvyras vandeningas agIIIgr-bl

149

6 priedas

Pava

dini

mas

Paru

ošim

asA

gA

lA

sB

BaBe

BiBr

Cd

Ce

Co

Cr

Cs

Cu

Dy

„Akv

ilė“

Neg

azuo

tas

<0,0

013,

820,

432

15,3

15,7

<0,0

05<0

,002

521

0,00

36<0

,000

50,

132

0,05

<0,0

021,

630,

0007

0

„Akv

ilė“

Gaz

uota

s0,

0010

16,1

00,

482

39,0

13,8

0,00

500,

0426

350,

0041

0,04

420,

173

0,08

0,00

221,

230,

0028

5

„Elit

e“N

egaz

uota

s0,

0010

0,74

0,08

446

3,0

16,0

<0,0

05<0

,002

575

90,

0093

0,00

050,

072

0,09

0,00

636,

730,

0017

9

„Her

mis

“N

egaz

uota

s0,

0035

2,11

0,06

943

,955

,70,

0050

<0,0

025

1560

0,00

750,

0014

0,50

70,

150,

0166

19,5

00,

0010

0

„Her

mis

“G

azuo

tas

0,00

323,

021,

280

73,6

57,8

<0,0

05<0

,002

515

800,

0054

0,00

180,

563

0,48

0,01

8119

,20

<0,0

005

„Nep

tūna

s“N

egaz

uota

s<0

,001

0,25

0,48

76,

616

,8<0

,005

<0,0

025

30,

0034

0,00

050,

018

0,07

<0,0

020,

65<0

,000

5

„Nep

tūna

s un

ique

“G

azuo

tas

<0,0

011,

010,

039

37,0

52,8

<0,0

05<0

,002

555

0,00

320,

0017

0,01

90,

080,

0067

1,86

0,00

116

„Ras

a“G

azuo

tas

0,00

393,

090,

077

34,4

83,3

<0,0

050,

0024

837

800,

0043

0,00

050,

041

0,19

0,01

025,

180,

0012

0

„Ras

a“G

azuo

tas

0,00

210,

690,

091

35,5

88,1

<0,0

050,

0075

840

300,

0043

0,00

110,

033

0,23

0,01

4914

,30

0,00

131

„Tic

hė“

Neg

azuo

tas

0,00

106,

410,

231

372,

012

,50,

0278

<0,0

025

143

0,00

150,

0123

0,07

60,

090,

0200

0,12

0,00

565

„Tic

hė“

Gaz

uota

s0,

0010

7,60

0,23

133

9,0

11,6

0,02

70<0

,002

513

20,

0043

0,01

120,

100

0,11

0,01

780,

200,

0047

3

„Vyt

auta

s“G

azuo

tas

0,00

363,

360,

832

579,

023

8,0

0,00

250,

0057

811

100

0,02

690,

0037

0,53

00,

270,

0257

2,54

0,00

351

„Vyt

auta

s“N

egaz

uota

s0,

0066

24,1

01,

550

636,

036

,80,

0050

0,04

210

8960

0,02

780,

0980

0,56

31,

310,

0220

11,8

00,

0099

0

„Žal

iagi

ris“

Neg

azuo

tas

0,00

101,

030,

051

114,

043

,0<0

,005

<0,0

025

70,

0015

0,00

050,

016

0,09

0,00

783,

040,

0007

8

„Ric

hy“

Gaz

uota

s0,

0010

1,15

0,27

810

,528

,6<0

,005

<0,0

025

110,

0108

0,00

280,

030

0,09

0,00

2118

,20

0,00

094

„Kęs

tutis

“G

azuo

tas

0,00

250,

740,

262

8,2

26,1

<0,0

05<0

,002

513

0,00

550,

0016

0,03

30,

06<0

,002

13,4

0<0

,000

5

„Vis

hy C

lass

ique

“N

egaz

uota

s<0

,001

5,36

0,33

932

,631

,60,

0050

<0,0

025

18<0

,001

0,00

690,

020

0,31

0,00

370,

260,

0016

2

Liet

uv

os

Res

pubL

iko

je p

Rip

až

into

na

tūR

aLa

us

min

eRa

Lin

io v

an

den

s iR

ša

Ltin

io v

an

den

s, i

špiL

sty

to į

bu

teLi

us,

ch

emin

ė su

dėt

is, µ

g/l

150

6 priedas

Pava

dini

mas

Paru

ošim

asEr

EuFe

Ga

Gd

Ge

Hf

Ho

ILa

LiLu

Mn

Mo

„Akv

ilė“

Neg

azuo

tas

<0,0

005

<0,0

010,

250,

0051

<0,0

010,

076

<0,0

01<0

,000

32,

95<0

,000

51,

9<0

,000

211

8,0

0,84

5

„Akv

ilė“

Gaz

uota

s0,

0012

0<0

,001

36,4

00,

0051

0,00

260,

058

0,00

130,

0005

73,

130,

0218

2,1

<0,0

002

83,2

0,83

0

„Elit

e“N

egaz

uota

s<0

,000

5<0

,001

1,29

0,00

34<0

,001

0,04

2<0

,001

<0,0

003

24,1

00,

0011

37,6

0,00

027

6,0

1,44

0

„Her

mis

“N

egaz

uota

s0,

0004

10,

0035

8,75

0,00

69<0

,001

0,06

50,

0012

0,00

045

19,1

00,

0016

17,3

<0,0

002

133,

00,

076

„Her

mis

“G

azuo

tas

0,00

074

0,00

259,

040,

0354

<0,0

010,

170

0,00

100,

0003

419

,60

0,00

1219

,3<0

,000

213

2,0

0,10

8

„Nep

tūna

s“N

egaz

uota

s<0

,000

5<0

,001

1,32

<0,0

025

<0,0

010,

053

<0,0

01<0

,000

31,

430,

0005

1,3

<0,0

002

0,4

0,39

4

„Nep

tūna

s un

ique

“G

azuo

tas

<0,0

005

0,00

3110

,20

0,00

34<0

,001

0,04

0<0

,001

0,00

034

2,40

0,00

1410

,20,

0002

124

,70,

405

„Ras

a“G

azuo

tas

0,00

068

0,00

4159

,30

<0,0

025

<0,0

010,

035

0,00

110,

0005

49,

670,

0013

25,8

<0,0

002

45,5

0,46

2

„Ras

a“G

azuo

tas

0,00

053

0,00

4787

,10

<0,0

025

<0,0

010,

046

<0,0

010,

0006

915

,60

0,00

1427

,5<0

,000

253

,40,

475

„Tic

hė“

Neg

azuo

tas

0,00

536

<0,0

010,

250,

0105

0,00

600,

062

0,00

130,

0013

42,

690,

0172

40,1

0,00

068

15,8

0,78

4

„Tic

hė“

Gaz

uota

s0,

0025

3<0

,001

1,41

0,00

350,

0037

0,05

9<0

,001

0,00

129

2,75

0,01

1536

,90,

0005

617

,40,

668

„Vyt

auta

s“G

azuo

tas

0,00

138

0,01

3926

,10

0,01

400,

0051

0,06

00,

0025

0,00

033

38,7

00,

0046

174,

00,

0006

627

3,0

2,50

0

„Vyt

auta

s“N

egaz

uota

s0,

0107

00,

0049

202,

000,

0070

0,01

110,

087

0,00

300,

0023

746

,30

0,03

8714

8,0

0,00

168

408,

02,

060

„Žal

iagi

ris“

Neg

azuo

tas

<0,0

005

0,00

2023

,00

<0,0

025

<0,0

01<0

,02

<0,0

01<0

,000

32,

630,

0008

5,4

<0,0

002

8,6

0,55

2

„Ric

hy“

Gaz

uota

s0,

0005

4<0

,001

9,48

<0,0

025

<0,0

010,

030

<0,0

010,

0003

63,

230,

0041

1,8

<0,0

002

9,5

0,50

7

„Kęs

tutis

“G

azuo

tas

0,00

077

<0,0

013,

19<0

,002

5<0

,001

0,03

1<0

,001

<0,0

003

3,67

0,00

241,

8<0

,000

20,

30,

563

„Vis

hy C

lass

ique

“N

egaz

uota

s0,

0006

60,

0020

37,6

0<0

,002

50,

0012

0,02

6<0

,001

<0,0

003

3,09

0,01

422,

00,

0002

11,

70,

520

151

6 priedas

Pava

dini

mas

Paru

ošim

asN

bN

dN

iP

PbPr

Rb

SbSc

SeSm

SnSr

TaTb

„Akv

ilė“

Neg

azuo

tas

<0,0

05<0

,000

50,

245

25,7

3<0

,01

<0,0

002

0,44

0,20

00,

100

0,01

4<0

,000

50,

018

334

<0,0

01<0

,000

2

„Akv

ilė“

Gaz

uota

s0,

0095

0,01

950,

230

38,5

90,

028

0,00

486

0,54

0,31

70,

102

0,01

10,

0040

0,11

740

00,

0016

0,00

04

„Elit

e“N

egaz

uota

s<0

,005

0,00

110,

209

9,65

0,11

2<0

,000

22,

970,

245

0,14

40,

017

0,00

070,

010

2280

<0,0

01<0

,000

2

„Her

mis

“N

egaz

uota

s<0

,005

0,00

100,

260

28,9

40,

410

0,00

024

9,20

0,63

10,

133

0,01

40,

0011

0,12

786

7<0

,001

<0,0

002

„Her

mis

“G

azuo

tas

<0,0

050,

0014

0,93

145

,02

0,43

0<0

,000

29,

200,

671

3,56

00,

050

0,00

070,

126

818

<0,0

01<0

,000

2

„Nep

tūna

s“N

egaz

uota

s<0

,005

0,00

050,

045

57,8

90,

020

<0,0

002

0,22

0,09

70,

103

<0,0

1<0

,000

50,

003

49<0

,001

<0,0

002

„Nep

tūna

s uni

que“

Gaz

uota

s<0

,005

0,00

160,

098

51,4

60,

069

0,00

025

3,44

0,29

30,

126

0,01

1<0

,000

50,

006

226

<0,0

01<0

,000

2

„Ras

a“G

azuo

tas

<0,0

050,

0012

0,15

135

,38

0,46

9<0

,000

25,

980,

282

0,17

10,

012

0,00

170,

026

3870

<0,0

010,

0002

„Ras

a“G

azuo

tas

<0,0

05<0

,000

50,

218

35,3

80,

373

0,00

039

7,44

0,29

60,

191

0,01

30,

0013

0,07

142

40<0

,001

<0,0

002

„Tic

hė“

Neg

azuo

tas

<0,0

050,

0100

0,46

99,

650,

026

0,00

268

6,94

0,29

30,

082

0,02

50,

0033

0,01

828

100,

0017

0,00

09

„Tic

hė“

Gaz

uota

s<0

,005

0,00

750,

497

19,3

00,

045

0,00

149

6,27

0,44

80,

057

0,01

50,

0017

0,01

227

400,

0013

0,00

04

„Vyt

auta

s“G

azuo

tas

0,00

800,

0022

1,10

041

,81

0,02

90,

0007

48,

410,

313

0,18

00,

065

0,00

610,

023

9190

0,00

160,

0004

„Vyt

auta

s“N

egaz

uota

s0,

0598

0,03

360,

649

48,2

40,

798

0,01

000

8,99

0,10

90,

206

0,01

90,

0046

0,40

679

100,

0012

0,00

11

„Žal

iagi

ris“

Neg

azuo

tas

<0,0

05<0

,000

50,

158

22,5

10,

117

<0,0

002

2,54

0,14

00,

060

<0,0

1<0

,000

50,

027

1420

<0,0

01<0

,000

2

„Ric

hy“

Gaz

uota

s<0

,005

0,00

180,

443

35,3

80,

725

0,00

046

0,19

0,38

50,

027

0,02

1<0

,000

50,

031

57<0

,001

<0,0

002

„Kęs

tutis

“G

azuo

tas

<0,0

050,

0017

0,21

541

,81

0,65

90,

0003

00,

180,

380

0,06

10,

015

0,00

090,

087

51<0

,001

<0,0

002

„Vis

hy C

lass

ique

“N

egaz

uota

s<0

,005

0,00

740,

143

22,5

1<0

,01

0,00

123

1,56

0,14

40,

025

0,04

20,

0007

<0,0

152

<0,0

010,

0003

152

6 priedas

Pava

dini

mas

Paru

ošim

asTe

ThTi

TlTm

UV

WY

YbZn

Zr

„Akv

ilė“

Neg

azuo

tas

<0,0

1<0

,000

4<0

,04

0,00

34<0

,000

40,

0423

0,11

0,03

10,

003

<0,0

005

3,09

0,00

9

„Akv

ilė“

Gaz

uota

s<0

,01

0,00

240,

386

0,00

4<0

,000

40,

031

0,13

0,03

80,

011

0,00

093,

260,

058

„Elit

e“N

egaz

uota

s0,

022

0,00

12<0

,04

0,00

4<0

,000

40,

110

0,20

0,01

90,

012

0,00

1311

,60

0,01

0

„Her

mis

“N

egaz

uota

s0,

025

0,00

04<0

,04

0,00

4<0

,000

40,

001

0,24

0,01

10,

008

0,00

053,

160,

022

„Her

mis

“G

azuo

tas

<0,0

10,

0004

2,35

0,00

3<0

,000

40,

002

0,34

0,01

00,

004

<0,0

005

3,12

0,03

1

„Nep

tūna

s“N

egaz

uota

s<0

,01

<0,0

004

<0,0

40,

003

<0,0

004

0,04

50,

090,

052

0,00

20,

0005

0,44

0,04

1

„Nep

tūna

s un

ique

“G

azuo

tas

<0,0

1<0

,000

4<0

,04

0,00

3<0

,000

40,

008

0,06

<0,0

10,

007

<0,0

005

0,85

0,06

2

„Ras

a“G

azuo

tas

0,02

9<0

,000

40,

140,

003

<0,0

004

0,00

40,

210,

038

0,01

7<0

,000

53,

380,

001

„Ras

a“G

azuo

tas

0,06

4<0

,000

40,

090,

002

<0,0

004

0,00

20,

210,

019

0,01

8<0

,000

56,

250,

002

„Tic

hė“

Neg

azuo

tas

0,02

50,

0010

<0,0

40,

005

0,00

060,

295

0,17

0,06

20,

087

0,00

490,

430,

003

„Tic

hė“

Gaz

uota

s0,

025

0,00

040,

100,

005

0,00

040,

276

0,23

0,02

90,

062

0,00

270,

390,

003

„Vyt

auta

s“G

azuo

tas

0,17

30,

0004

0,10

0,01

10,

0003

0,18

00,

610,

042

0,03

90,

0027

15,7

00,

064

„Vyt

auta

s“N

egaz

uota

s0,

139

0,00

790,

490,

009

0,00

110,

132

0,78

0,04

50,

098

0,00

744,

700,

260

„Žal

iagi

ris“

Neg

azuo

tas

0,01

6<0

,000

4<0

,04

0,00

3<0

,000

40,

049

0,04

0,03

40,

006

<0,0

005

5,79

0,00

4

„Ric

hy“

Gaz

uota

s<0

,01

<0,0

004

<0,0

40,

004

<0,0

004

2,08

00,

260,

014

0,00

60,

0009

9,09

0,00

5

„Kęs

tutis

“G

azuo

tas

<0,0

1<0

,000

4<0

,04

0,00

3<0

,000

42,

280

0,28

0,02

20,

005

0,00

065,

170,

008

„Vis

hy C

lass

ique

“N

egaz

uota

s<0

,01

<0,0

004

<0,0

40,

004

<0,0

004

0,07

20,

330,

010

0,00

80,

0009

0,10

0,05

6

153

6 priedas

Pava

dini

mas

Paru

ošim

asC

a(c)

Cl(c

)Eh

(a)

F(c)

K(c

)M

g(c)

Na(c

)N

H4(c

)N

O2(c

)N

O3(c

)pH

Si(c

)SO

4(c)

HC

O3(c

)H

CO

3(b)

„Akv

ilė“

Neg

azuo

tas

63,8

6,43

422

0,19

71,

412

,63,

10,

003

0,05

<0,5

7,7

11,0

020

,724

13,

95

„Akv

ilė“

Gaz

uota

s69

,36,

9642

20,

207

1,5

13,5

2,7

0,05

60,

05<0

,55,

210

,40

21,6

242

3,97

„Elit

e“N

egaz

uota

s16

8,0

197,

0018

580,

537

7,6

64,5

148,

00,

003

0,05

3,57

7,5

9,58

448,

034

25,

61

„Her

mis

“N

egaz

uota

s72

,847

4,00

2060

0,22

05,

315

,930

9,0

0,00

30,

055,

427,

512

,90

14,2

338

5,54

„Her

mis

“G

azuo

tas

82,9

479,

0020

400,

220

5,5

17,5

323,

01,

070

0,05

<0,5

5,4

12,3

015

,334

75,

69

„Nep

tūna

s“N

egaz

uota

s34

,90,

9823

90,

131

0,5

6,7

3,6

0,00

30,

05<0

,58,

010

,80

4,7

149

2,44

„Nep

tūna

s un

ique

“G

azuo

tas

52,4

23,0

062

00,

223

2,4

13,2

64,4

0,23

50,

05<0

,55,

49,

5813

,936

25,

93

„Ras

a“G

azuo

tas

213,

010

81,0

041

100,

254

6,3

55,9

439,

00,

006

0,05

1,89

5,0

12,1

039

,419

43,

18

„Ras

a“G

azuo

tas

222,

011

41,0

043

000,

245

6,3

61,3

449,

00,

297

0,05

<0,5

5,1

12,0

041

,519

53,

20

„Tic

hė“

Neg

azuo

tas

192,

041

,50

1646

0,30

317

,270

,254

,90,

006

1,26

<0,5

7,8

3,93

780,

096

1,57

„Tic

hė“

Gaz

uota

s18

8,0

34,8

016

320,

298

17,1

68,3

54,1

0,40

60,

05<0

,54,

83,

8376

8,0

991,

62

„Vyt

auta

s“G

azuo

tas

570,

034

05,0

011

560

0,33

027

,923

4,0

1790

,00,

831

0,05

2,67

5,1

9,02

970,

031

45,

15

„Vyt

auta

s“N

egaz

uota

s46

2,0

2752

,00

9600

0,32

023

,719

2,0

1500

,00,

768

0,05

<0,5

5,1

10,1

082

5,0

351

5,75

„Žal

iagi

ris“

Neg

azuo

tas

57,5

3,05

427

0,37

44,

214

,88,

50,

003

0,05

1,64

7,8

7,29

13,4

264

4,33

„Ric

hy“

Gaz

uota

s61

,310

,10

425

0,16

80,

915

,15,

50,

008

0,05

2,49

5,5

4,63

15,4

239

3,92

„Kęs

tutis

“G

azuo

tas

62,3

10,2

041

60,

168

0,8

15,8

4,9

0,00

30,

052,

565,

34,

5315

,524

13,

95

„Vis

hy C

lass

ique

“N

egaz

uota

s13

,256

,90

390

0,14

531

,220

,49,

80,

009

0,85

<0,5

7,7

2,20

21,2

881,

44

Past

abos

: mat

avim

o vi

enet

ai: (

a) –

µS/

cm;

(b) –

mge

kv/l;

(c) –

mg/

l

154

7 priedas

POŽE

MIN

IO V

AN

DEN

S M

IKRO

ELEM

ENTI

NĖS

SU

DĖT

IES

TYRI

MO

REZ

ULT

ATA

I, m

g/l

Post

o pa

vadi

nim

asG

ręži

nio

num

eris

Mėg

inio

ėm

imo

data

FPb

Cd

Ni

Mn

As

Cr

ZnC

uSr

Ašt

rioj

i Kir

sna

381

2010

08

250,

29<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

20,

005

0,00

2<0

,01

<0,0

010,

28

Ala

nta

463

2010

07

200,

13<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

001

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,08

5

Auk

selia

i35

982

2010

07

220,

14<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

005

<0,0

01<0

,001

<0,0

10,

003

0,11

Auk

štak

alni

s35

975

2010

07

290,

11<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

15<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

085

Bals

iai

255

2010

08

050,

34<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

031

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,6

35 9

4520

10 0

8 05

0,1

<0,0

01<0

,000

30,

002

0,03

40,

002

<0,0

01<0

,018

<0,0

010,

28

Birš

tona

s35

998

2010

07

290,

07<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

006

<0,0

01<0

,001

<0,0

12<0

,001

0,05

9

Birž

ai

35 9

9420

10 0

7 15

0,08

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

1<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

075

Bobė

nai

25 3

6720

10 0

7 08

0,05

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,07

1<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

025

Buiv

ydži

ai36

004

2010

07

080,

13<0

,001

<0,0

003

<0,0

011,

5<0

,001

0,00

2<0

,01

<0,0

010,

07

Dau

bari

ai35

936

2010

07

210,

51<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

064

0,00

20,

002

<0,0

1<0

,001

0,28

Dūk

štas

35 9

5420

10 0

7 09

0,2

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,26

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,32

Dus

etos

35 9

5120

10 0

7 09

0,13

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,08

7<0

,001

<0,0

01<0

,01

0,00

40,

1

Dus

ia

22 5

7520

10 0

7 29

0,14

<0,0

01<0

,000

30,

095

0,25

0,01

90,

002

<0,0

120,

004

0,39

Gri

bašo

s35

974

2010

07

280,

24<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

11<0

,001

<0,0

01<0

,013

<0,0

010,

15

Iciū

nai

35 9

9620

10 0

7 15

2,22

<0,0

01<0

,000

30,

002

0,03

90,

017

0,00

20,

54<0

,001

6,3

Išda

gai

289

2010

08

170,

4<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

020,

022

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

75

Juod

kran

tė17

820

10 0

7 04

0,05

<0,0

01<0

,000

30,

004

0,92

<0,0

010,

004

<0,0

15<0

,001

0,1

37 3

6320

10 0

8 04

0,06

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,13

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,07

5

155

7 priedasPo

sto

pava

dini

mas

Grę

žini

o nu

mer

isM

ėgin

io

ėmim

o da

taF

PbC

dN

iM

nA

sC

rZn

Cu

Sr

Kal

varij

a24

5720

10 0

9 23

0,23

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,04

9<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

4

Kan

iūka

i22

7620

10 0

7 20

0,12

<0,0

01<0

,000

30,

018

0,21

<0,0

01<0

,001

0,02

4<0

,001

0,05

Kar

ajim

iški

s

216

2010

07

150,

62<0

,001

<0,0

003

0,00

20,

067

0,00

90,

002

0,59

<0,0

012,

4

218

2010

07

150,

16<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

011

<0,0

01<0

,001

<0,0

19<0

,001

0,18

220

2010

07

151,

19<0

,001

<0,0

003

0,00

40,

540,

004

0,00

20,

54<0

,001

5,9

35 9

9520

10 0

7 15

0,48

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,09

10,

011

0,00

20,

580,

003

2,2

Kaz

lų R

ūda

22 5

5320

10 0

8 24

0,33

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,34

0,02

60,

002

<0,0

16<0

,001

1,7

Kin

deri

ai35

993

2010

07

140,

12<0

,001

<0,0

003

0,00

20,

067

<0,0

01<0

,001

<0,0

12<0

,001

0,1

Kin

tai

283

2010

08

180,

05<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

057

<0,0

01<0

,001

<0,0

10,

004

0,04

4

Kyb

arta

i60

320

10 0

8 20

0,63

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,03

80,

007

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

9

35 9

7720

10 0

8 20

0,47

<0,0

01<0

,000

30,

002

0,29

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,47

Kyb

uria

i35

979

2010

07

210,

22<0

,001

<0,0

003

0,00

40,

270,

002

<0,0

010,

093

0,00

20,

26

Koj

elia

i35

948

2010

07

220,

17<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

015

<0,0

01<0

,001

<0,0

13<0

,001

0,07

Kuč

iūna

i16

025

2010

07

290,

36<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

12<0

,001

0,00

2<0

,01

<0,0

010,

17

Kud

irko

s Nau

mie

stis

29

420

10 0

8 26

0,15

0,00

2<0

,000

3<0

,001

0,05

0,00

2<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,32

2384

2010

08

260,

32<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

014

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

1,7

Kur

klia

i35

950

2010

07

160,

13<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

001

<0,0

01<0

,001

<0,0

12<0

,001

0,11

Kut

iški

ai35

978

2010

07

210,

25<0

,001

<0,0

003

0,00

20,

11<0

,001

<0,0

010,

038

<0,0

010,

16

Lazd

ijai

8716

2010

07

290,

34<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

15<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

79

Leck

ava

35 9

8020

10 0

7 21

0,09

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

5<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

08

156

7 priedas

Post

o pa

vadi

nim

asG

ręži

nio

num

eris

Mėg

inio

ėm

imo

data

FPb

Cd

Ni

Mn

As

Cr

ZnC

uSr

Lydu

vėna

i35

986

2010

07

220,

16<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

001

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,09

Mar

giai

15 9

6920

10 0

7 28

0,2

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,09

9<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

14

35 9

7320

10 0

7 28

0,16

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,16

<0,0

01<0

,001

<0,0

19<0

,001

0,03

9

Mar

ijam

polė

16 0

6720

10 0

8 25

0,33

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,04

6<0

,001

<0,0

01<0

,013

<0,0

011,

1

Mar

ijona

va35

955

2010

07

090,

28<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

025

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,09

5

Mic

kūna

i

166

2010

07

300,

2<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

11<0

,001

<0,0

01<0

,011

<0,0

010,

038

169

2010

07

300,

05<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

005

<0,0

01<0

,001

<0,0

13<0

,001

0,08

186

2010

07

300,

25<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

12<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

011,

6

190

2010

07

300,

32<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

019

<0,0

01<0

,001

<0,0

11<0

,001

1,1

35 9

6120

10 0

7 30

0,09

<0,0

01<0

,000

30,

003

0,01

3<0

,001

<0,0

01<0

,011

<0,0

010,

099

35 9

6220

10 0

7 30

0,28

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,27

<0,0

010,

002

<0,0

1<0

,001

0,87

Mik

užia

i

18 5

9020

10 0

8 19

0,32

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,02

30,

007

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

41

25 3

6520

10 0

8 19

0,25

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,15

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,05

5

25 3

6620

10 0

8 19

0,29

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,04

2<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

28

35 9

3820

10 0

8 19

0,05

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

1<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

055

Nat

kišk

iai

15 1

3420

10 0

8 18

0,39

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,01

6<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

33

Nid

a36

002

2010

08

050,

5<0

,001

<0,0

003

0,00

30,

095

0,00

30,

002

<0,0

1<0

,001

0,07

Pagė

giai

4410

2010

08

190,

4<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

026

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,75

20 3

0220

10 0

8 18

0,46

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

4<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

44

35 9

4420

10 0

8 19

0,17

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,43

0,00

2<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,06

5

157

7 priedasPo

sto

pava

dini

mas

Grę

žini

o nu

mer

isM

ėgin

io

ėmim

o da

taF

PbC

dN

iM

nA

sC

rZn

Cu

Sr

Pala

piši

ai35

947

2010

07

220,

11<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

093

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,08

5

Pane

vėžy

s13

267

2010

07

160,

35<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

013

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,6

35 9

9220

10 0

7 15

0,48

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,04

1<0

,001

<0,0

010,

031

<0,0

010,

26Pa

pilė

35 9

8120

10 0

7 21

0,12

<0,0

01<0

,000

30,

005

0,00

9<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

09Pa

žėra

i35

990

2010

08

240,

24<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

88<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

39Po

litiš

kės

35 9

5620

10 0

7 10

0,18

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,01

3<0

,001

<0,0

01<0

,011

<0,0

010,

072

Pryš

man

čiai

35 9

4120

10 0

8 05

0,48

<0,0

01<0

,000

30,

006

20,

002

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

4Pu

voči

ai36

000

2010

07

280,

29<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

21<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

095

Rase

inia

i35

987

2010

07

230,

2<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

02<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

09

Ryka

ntai

258

2010

07

270,

27<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

091

<0,0

01<0

,001

<0,0

15<0

,001

0,08

825

920

10 0

7 27

0,24

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,08

7<0

,001

0,00

20,

022

<0,0

010,

1735

957

2010

07

270,

14<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

002

<0,0

01<0

,001

<0,0

12<0

,001

0,08

Roka

i35

991

2010

07

230,

14<0

,001

<0,0

003

<0,0

011

<0,0

010,

002

<0,0

1<0

,001

0,39

Rūga

liai

35 9

4220

10 0

8 19

0,15

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,85

0,00

20,

003

<0,0

1<0

,001

0,21

Saug

os35

943

2010

08

180,

05<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

033

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,07

Sem

eliš

kės

35 9

9720

10 0

7 29

0,41

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,06

10,

003

<0,0

01<0

,013

<0,0

010,

38Sm

alin

inka

i16

966

2010

08

260,

36<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

045

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,23

Šaki

ai21

749

2010

08

260,

24<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

033

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

1,3

Šelm

enta

25 2

3520

10 0

8 25

0,08

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,01

2<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

0625

235

2010

09

230,

06<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

002

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,05

5

Šešu

pė25

232

2010

08

250,

07<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

004

<0,0

01<0

,001

0,02

2<0

,001

0,09

25 2

3220

10 0

9 23

0,08

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

2<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

055

Šilu

tė22

564

2010

08

180,

26<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

044

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,27

Šven

čion

ys35

963

2010

07

080,

05<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

014

<0,0

01<0

,001

<0,0

10,

002

0,08

1Ta

urag

ė35

985

2010

08

190,

1<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

045

<0,0

01<0

,001

<0,0

10,

002

0,13

158

7 priedas

Post

o pa

vadi

nim

asG

ręži

nio

num

eris

Mėg

inio

ėm

imo

data

FPb

Cd

Ni

Mn

As

Cr

ZnC

uSr

Trin

kušk

ės

487

2010

07

140,

16<0

,001

<0,0

003

0,00

20,

390,

002

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

05

14 0

1120

10 0

7 14

0,18

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,17

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,09

35 9

5220

10 0

7 14

0,13

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,08

<0,0

01<0

,001

<0,0

10,

008

0,05

5

Ukm

ergė

35

965

2010

07

160,

14<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

001

<0,0

01<0

,001

<0,0

16<0

,001

0,06

Ute

na35

964

2010

07

100,

4<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

140,

003

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

28

Vaid

otai

35 9

6620

10 0

8 27

0,07

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

9<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

06

Valk

inin

kai

8781

2010

07

280,

31<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

12<0

,001

<0,0

01<0

,018

<0,0

010,

4

35 9

9920

10 0

7 28

0,09

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

4<0

,001

<0,0

01<0

,012

<0,0

010,

049

Varė

na

9309

2010

07

280,

06<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

019

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,08

4

35 9

7120

10 0

7 28

0,08

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,03

5<0

,001

<0,0

010,

023

0,00

40,

41

35 9

7220

10 0

7 28

0,05

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,01

5<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

047

Vert

inin

kai

204

2010

07

220,

14<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

002

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,02

5

35 9

4620

10 0

7 22

0,11

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

1<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

025

Vėža

ičia

i35

984

2010

08

050,

17<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

1<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

18

Vilk

aiči

ai19

120

10 0

7 22

0,09

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,13

<0,0

010,

002

<0,0

1<0

,001

0,09

5

Vilk

aviš

kis

5524

2010

08

201,

3<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

002

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,21

Vilk

med

žiai

35 9

4020

10 0

8 18

0,05

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,01

6<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

07

Zelv

ė35

960

2010

08

240,

05<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

025

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,04

5

Žuvi

ntas

22 5

7720

10 0

8 26

0,31

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,24

0,02

40,

003

<0,0

1<0

,001

0,4

35 9

7620

10 0

8 26

0,17

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

9<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

11

159

7 priedas

Post

o pa

vadi

nim

asG

ręži

nio

num

eris

Mėg

inio

ėm

imo

data

FPb

Cd

Ni

Mn

As

Cr

ZnC

uSr

Trin

kušk

ės

487

2010

07

140,

16<0

,001

<0,0

003

0,00

20,

390,

002

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

05

14 0

1120

10 0

7 14

0,18

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,17

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,09

35 9

5220

10 0

7 14

0,13

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,08

<0,0

01<0

,001

<0,0

10,

008

0,05

5

Ukm

ergė

35

965

2010

07

160,

14<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

001

<0,0

01<0

,001

<0,0

16<0

,001

0,06

Ute

na35

964

2010

07

100,

4<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

140,

003

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

28

Vaid

otai

35 9

6620

10 0

8 27

0,07

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

9<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

06

Valk

inin

kai

8781

2010

07

280,

31<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

12<0

,001

<0,0

01<0

,018

<0,0

010,

4

35 9

9920

10 0

7 28

0,09

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

4<0

,001

<0,0

01<0

,012

<0,0

010,

049

Varė

na

9309

2010

07

280,

06<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

019

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,08

4

35 9

7120

10 0

7 28

0,08

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,03

5<0

,001

<0,0

010,

023

0,00

40,

41

35 9

7220

10 0

7 28

0,05

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,01

5<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

047

Vert

inin

kai

204

2010

07

220,

14<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

002

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,02

5

35 9

4620

10 0

7 22

0,11

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

1<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

025

Vėža

ičia

i35

984

2010

08

050,

17<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

1<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

18

Vilk

aiči

ai19

120

10 0

7 22

0,09

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,13

<0,0

010,

002

<0,0

1<0

,001

0,09

5

Vilk

aviš

kis

5524

2010

08

201,

3<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

002

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,21

Vilk

med

žiai

35 9

4020

10 0

8 18

0,05

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,01

6<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

07

Zelv

ė35

960

2010

08

240,

05<0

,001

<0,0

003

<0,0

010,

025

<0,0

01<0

,001

<0,0

1<0

,001

0,04

5

Žuvi

ntas

22 5

7720

10 0

8 26

0,31

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,24

0,02

40,

003

<0,0

1<0

,001

0,4

35 9

7620

10 0

8 26

0,17

<0,0

01<0

,000

3<0

,001

0,00

9<0

,001

<0,0

01<0

,01

<0,0

010,

11

LIETUVOS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS 2005–2010 METAIS IR KITI HIDROGEOLOGINIAI DARBAI

Vilnius, 2011

Atsakingasis redaktorius K. KadūnasRedagavo D. Petrauskienė

Viršelio dizainas G. MarkauskoMaketavo R. Norvaišienė

SL 1841. 2011 08 02. Tiražas 50 egz.Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius

Tel. 2 33 28 89, faks. 2 33 61 56, http://www.lgt.ltViršelį spausdino reklamos studija „InSpe“, Savanorių pr. 178, LT-03154 Vilnius