nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis...
Transcript of nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis...
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetiF
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
romanuli filologia
nino WrikiSvili
stabiluroba da variaciuloba espanuri enis
fonotaqtikur sistemaSi
filologiis doqtoris (Ph.D) akademiuri xarisxis
mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa
doqtori, profesori ciuri axvlediani
Tbilisi
2012
avtoris stili daculia
2
sarCevi
Sesavali ................................................................................................................................................................. 3I Tavi - espanuri enis TanxmovanTjgufebis Seswavlis istoriidan ................... 8II Tavi - espanuri enis ganviTarebis etapebi. kastiliuri enis
evoluciasTan dakavSirebuli sxvadasxva enobrivi wyaroebi ................................11III Tavi - laTinuri enis konsonanturi sistema (Tavkiduri, Sua da
bolokiduri konsonanturi kompleqsebi).................................................................................32IV Tavi - etimonSi arsebuli konsonanturi kompleqsebi da maTi
daxasiaTeba istoriuli evoluciis manZilze.....................................................................46$1. orelementiani konsonanturi kompleqsebi........................................................47
$2. samelementiani konsonanturi kompleqsebi .....................................................110
$3. oTxelementiani konsonanturi kompleqsebi ...................................................120
$4. xuTelementiani konsonanturi kompleqsebi ...................................................124
V Tavi - Kkonsonanturi Kkompleqsebis Kklasifikacia stabilurobisa Dda
variaciulobis MmixedviT................................................................................................................... 125$1. orelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia ......................125
$2. samelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia .....................138
$3. oTxelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia ...................142
$4. xuTelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia ...................143
daskvna ................................................................................................................................................................ 144literatura ................................................................................................................................................... 151danarTi .............................................................................................................................................................. 156
3
Sesavali
yvela enas aqvs sityvaTa formirebisa da fonemaTa gadabmis
sakuTari wesebi, rac ganapirobebs im faqts, rom ar SeiZleba nebismieri
saxis kombinaciam mogvces semantikuri mniSvnelobis matarebeli erTeuli.
swored fonemaTa SeerTebebis ganmsazRvrel wesebs adgens fonotaqtika,1
romelic enaTmecnierebis, kerZod ki – fonetikis erT-erTi dargia.
winamdebare naSromSi ganxilulia stabiluroba da variaciuloba
espanuri enis fonotaqtikur sistemaSi im mizniT, raTa dadgindes, Tu
romeli konsonanturi kompleqsebi aris espanuri enisaTvis stabiluri da
romeli TanxmovanTjgufebi eqvemdebarebian varirebas espanuri enis
evoluciis procesSi.
uamravi gansxvavebuli Tanamimdevrobis konsonanturi kompleqsi
arsebobs, magram es ar niSnavs imas, rom yvela enas erTi da igive
TanxmovanTjgufebi unda axasiaTebdes. magaliTad, inglisuri enisaTvis
savsebiT misaRebi sp-, st-, sk- kompleqsebi akrZalul kombinaciebs
warmoadgenen espanur enisaTvis Tavkidur poziciaSi.
fonotaqtika ar jerdeba sakiTxis mxolod sinqroniul planSi
kvlevas da fonemaTa misaRebi an miuRebeli kombinaciebis dadgenas. igi,
imavdroulad, ikvlevs sxvadasxva poziciis mqone konsonanturi
kompleqsebis evolucias ama Tu im enis istoriis sxvadasxva etapze.
swored konsonanturi kompleqsebis diaqroniuli kvleva adgens
yvelaze stabilur da varirebad TanxmovanTjgufebs da cdilobs axsna
mouZebnos TiToeuli maTganis stabilurobasa da variaciulobas; Aaseve,
adgens, romeli fonetikuri cvlilebebiT aris ganpirobebuli maTi
varireba. Bbunebrivia, fonotaqtika ar zRudavs konsonantur kombinaciebs
vokabulaSi maTi mdebareobis mixedviT da maT Seiswavlis rogorc
Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi.
espanuri enis konsonantur kompleqsebze araerTi naSromi
dawerila. Tumca, mkvlevarebi ZiriTadad yuradRebas amaxvilebdnen
1 fonotaqtika berZnul kompozits (phono ‛bgera’ + tact ‛kontaqti‛) wamoadgens daiTargmneba rogorc bgeraTa kontaqti (esp. sonidos en contacto).
4
yvelaze xSirad gamoyenebadi kombinaciebis Taviseburebebze da maT
klasifikacias axdendnen konsonantebis mxolod ramdenime
TanamimdevrobiT. antonio kilis moralesi Tavkidur kombinaciebSi
mxolod fl, kl da pl kompleqsebs ganixilavs, xolo sityvis Sua poziciiT
dainteresebulia Semdegi kombinaciebiT: konsonanti + r, konsonanti + l, r +
konsonanti, l + konsonanti da nazali + konsonanti.1 bevrad ufro mcirea
misi informacia samelementian kompleqsebsa da derivatis doneze
warmoqmnil kombinaciebze. TanxmovanTjgufebs ikvlevda menendes
pidalic da isic, TiTqmis analogiur kombinaciebze amaxvilebda
yuradRebas.2
ramdenime romanuli enis (franguli, italiuri da espanuri) Sua
konsonantur kompleqsebze fundamenturi kvleva aqvs Catarebuli ciuri
axvledians. naSromSi saxelwodebiT "stabiluroba da varireba romanul
TanxmovanTjgufebSi"3 Tavmoyrilia umdidresi faqtobrivi masala da
warmodgenilia etimologiur monacemTa mecnieruli analizi. naSromi,
romelSic warmodgenilia romanuli enebis fonotaqtikis SedarebiT-
SepirispirebiTi analizi, exeba Sua konsonantur kompleqsebs.
naSromis aqtualuroba: iqidan gamomdinare, rom lingvistebi
ZiriTadad Sua konsonanturi kompleqsebis garkveul jgufebs
ganixilaven, saWirod miviCnieT kvleva Cagvetarebina rogorc binarul,
aseve polikonsonantur kompleqsebze poziciisda ganurCevlad da
gamogvekvlia ara marto Tavkiduri, bolokiduri da sityvaSi Sua
poziciis mqone kombinaciebi, aramed iseTi jgufebic, romlebic
garkveuli cvlilebebis xarjze derivatis, Cvens SemTxvevaSi espanuri
enis doneze, dafiqsirda.
kvlevis mizani: ganxorcielebuli kvlevis mizania, rom dadgindes:
a) espanuri enisaTvis misaRebi da miuRebeli binaruli da
polikonsonanturi kompleqsebi; b) yvelaze mdgradi da cvalebadi
rogorc binaruli, aseve polikonsonanturi kompleqsebis
1 Antonio Quilis Morales: "Fonética histórica y fonología diacrónica", Madrid, 20052 Ramón Menéndez Pidal: "Manual de gramática histórica española", Madrid, 19773ciuri gvencaZe-axvlediani: "stabiluroba da varireba romanul TanxmovanTjgufebSi",Tbilisi, 2009
5
CamonaTvali da aixsnas maTi stabiluroba-variaciulobis gamomwvevi
mizezebi; g) derivatis doneze warmoqmnili TanxmovanTjgufebis
CamonaTvali da ganisazRvros, romel fonetikur da morfologiur
movlenebs ukavSirdeba etimonSi ararsebuli kombinaciebis espanuri enis
doneze miReba; aseve, dadgindes xdeboda Tu ara konsonantur
kompleqsebTan dakavSirebuli cvlilebebi an saerTodac, maTi warmoqmna
im enis doneze, romlis gavliTac mkvidrdeboda esa Tu is sityva
kastiliur enaSi; d) ra sixSiriT gvxvdeba erTi da igive konsonanturi
kompleqsi sxvadasxva poziciaSi da aqvs Tu ara kavSiri kompleqsis
pozicias sityvaSi mis stabiluroba-varirebasTan.
naSromis mecnieruli siaxle: kombinaciebis Semadgeneli
konsonantebis da sityvaSi maTi poziciuri mravalferovnebis garda,
sadisertacio naSromis mecnieruli siaxles warmoadgens varirebis erT-
erTi axali saxeoba, romelic akustikuri ekvivalentobis saxels atarebs
da romelic, rogorc Catarebulma kvlevam gvaCvena, sakmaod
gavrcelebuli movlenaa espanuri enis fonotaqtikaSi.
kvlevis meTodologia: mocemuli naSromi warmoadgens
istoriul-SedarebiT da statistikur meTodebze orientirebul
diaqroniul kvlevas, romelic CavatareT etimologiuri1 da
laTinur-espanuri leqsikonebis2 monacemebze dayrdnobiT. Kaseve
gamoviyeneT, espaneTis samefo akademiis – RAE-s onlain leqsikoni,3
romelic imis garda, rom aris espanuri enis ganmartebiTi leqsikoni,
gvawvdis mniSvnelovan etimologiur cnobebs. kvlevis Catarebamde ki
gavecaniT aRniSnuli Temis garSemo ganxorcielebul kvlevaTa Sedegebs.
naSromSi gamoyenebuli gvaqvs rogorc pirveladi, aseve meoradi
wyaroebi.
naSromis Teoriuli da praqtikuli Rirebuleba: winamdebare
naSromis Teoriuli Rirebuleba mdgomareobs imaSi, rom kvlevis
Sedegad gamovavlineT kastiliuri (espanuri) enisaTvis misaRebi da
miuRebeli konsonanturi kompleqsebi, aseve yvelaze stabiluri da
1 Joan Coromines: "Breve diccionario etimológico de la lengua española", Gredos, Madrid, 20082 Santiago Segura Munguía:" Nuevo diccionario etimológico Latín-Español y de las voces derivadas", Bilbao, 20103 http://rae.es/rae.html
6
varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT romel fonetikur
movlenas ukavSirdeba ama Tu im kombinaciis cvalebadoba. praqtikuli
Rirebuleba ki ganisazRvreba imiT, rom: a) Cveni kvleva xels Seuwyobs
espanuri enis istoriuli fonetikisa da diaqroniuli fonotaqtikis
ufro Rrma Seswavlas Cvens qveyanaSi; b) Cvens mier miRebuli Sedegebi
SeiZleba gamoyenebul iqnes espanuri enis Teoriuli kursebis swavlebis
procesSi.
naSromis moculoba da struqtura: sadisertacio naSromis
moculoba ganisazRvra 150 nabeWdi gverdiT da warmodgenilia SesavliT,
xuTi TaviT da daskvniTi nawilisagan. naSroms Tan erTvis bibliografia,
romelic 101 erTeuls moicavs da danarTi, romelic Catarebuli kvlevis
Sedegebs cxrilis saxiT warmogvidgens.
SesavalSi gansazRvrulia kvlevis ZiriTadi miznebi da naSromis
Teoriuli da praqtikuli Rirebuleba. Aaseve, aRniSnulia Temis
aqtualuroba da mecnieruli siaxle.
I TavSi aRvniSneT Tu romeli lingvistebi ikvlevdnen espanuri enis
fonotaqtikur sistemas da romel kombinaciebze amaxvilebdnen isini
yuradRebas.
II TavSi mokled mimovixileT espanuri enis evoluciis sxvadasxva
etapebi da vnaxeT, Tu romelma enebma moaxdina espanur enaze gavlena
rogorc fonetikuri, morfologiuri, sintaqsuri, aseve leqsikuri
TvalsazrisiT. Aimavdroulad, SevexeT istoriul faqtebsac, radgan
CavTvaleT, rom es ufro TvalsaCinos gaxdida ama Tu im gareSe enis
pireneis naxevarkunZulze gavrcelebis gamomwvev mizezebs.
III TavSi davaxasiaTeT laTinuri enis konsonanturi sistema da
vnaxeT, Tu romeli konsonanturi kompleqsebi iyo misaRebi am uZvelesi
enisaTvis misi istoriis adreul periodSi. aseve vnaxeT, Tu romeli
TanxmovanTjgufebi daeqvemdebara varirebas arqauli laTinuris doneze
da romeli kompleqsebi gamoirCioda stabilurobis maRali xarisxiT.
IV Tavi mTlianad konsonanturi kompleqsebis diaqroniul kvlevas
davuTmeT. Uuaxlesi etimologiuri leqsikonebis monacemebze
dayrdnobiT, ganvixileT sxvadasxva TanxmovanTjgufebi rogorc Tavkidur
7
da bolokidur, aseve sityvis Sua poziciaSi. yuradReba gavamaxvileT
iseT kombinaciebzec, romlebic ar arsebobda etimonis, magram miviReT
derivati enis - espanuris doneze.
V TavSi movaxdineT meoTxe TavSi ganxiluli konsonanturi
kompleqsebis klasifikacia. TanxmovanTkombinaciebi, stabiluroba da
varirebis mixedviT, oTx jgufad gadavanawileT. varirebadi kombinaciebi
ki davyaviT qvejgufebad, rasac safuZvlad daedo maTi klasifikacia
fonetikuri cvlilebebis mixedviT.
konsonanturi kompleqsebis diaqroniuli kvlevis Sedegad miRebuli
Sedegebi CamovayalibeT naSromis bolos daskvnis saxiT.
8
I Tavi
espanuri enis fonotaqtikis Seswavlis istoriidan
espanuri enis fonotaqtikuri sistemis kvleva araerTi
enamecnierisaTvis warmoadgenda aqtualur Temas. am mxriv, aRsaniSnavia
cnobili espaneli lingvistebis – ramon menendes pidalis, antonio kilis
moralesis da garsia de diegos naSromebi.
TanxmovanTjgufebis kvlevas, CamoTvlili enaTmecnierebidan,
yvelaze didi yuradReba dauTmo ramon menendes pidalma, romelmac
aRwera rogorc Tavkiduri poziciis matarebeli kompleqsebi, aseve
sityvis SuaSi mdebare kombinaciebi. menendes pidalis "espanuri enis
istoriuli gramatikis saxelmZRvaneloSi"1 aRweril Tavkidur binarul
konsonantur kompleqsebSi ZiriTadad vxvdebiT okluzivs + r
Tanamimdevrobebs. rac Seexeba orelementian Sua konsonantur
kompleqsebs, menendes pidalma yuradReba gaamaxvila Semdeg
kombinaciebze: r + konsonanti, l + konsonanti, m an n + konsonanti. man
aRwera ormagi Tanxmovanebis evoluciac sityvis SuaSi da gamoyo
bilabialurebis (-pp-, -bb-), dentalurebis (-tt-, -dd-) da velarulebis (-kk-)
geminatebi.
menendes pidalma ganixila samelementiani Sua konsonanturi
kompleqsebic. yvelaze xSirad gamoyenebul polikonsonantur
kombinaciebad man miiCnia: konsonanti + fl, konsonanti + kl da konsonanti +
pl Tanamimdevrobebi.
TanxmovanTa istoriul fonetikas ikvlevda antonio kilis
moralesi "istoriul fonetikasa da diaqroniul fonologiaSi"2 .
sxvadasxva poziciaSi arsebuli da calke mdgomi Tanxmovnebis aRweris
Semdeg, igi Seexo konsonantur kompleqsebsac da maTi klasifikacia
moaxdina Semdegi TanamimdevrobiT: fl-, kl-, pl- (Tavkiduri poziciiT),
konsonanti + r, konsonanti + l, r + konsonanti, l + konsonanti (sityvis
SuaSi).
1 Ramón Menéndez Pidal: "Manual de gramática histórica española", Madrid, 1977.2 Antonio Quilis Morales: "Fonética histórica y fonología diacrónica", Madrid, 2005
9
Sua konsonantur kompleqsebs ikvlevda visente garsia de diegoc
da isic analogiur kombinaciebs aRwerda. E"espanuri enis istoriul
gramatikaSi"1 igi Semdeg ZiriTad tipebze amaxvilebs yuradRebas:
konsonanti + r, konsonanti + l.
Aaraespaneli lingvistebidan, espanuri enis fonotaqtikuri sistemiT
dainteresdnen pol loidi da ralf peni. Ppol loidma naSromSi
"laTinuridan espanuramde"2 aRwera frikativebis da okluzivebis
Semcveli kombinaciebi da warmogvidgina maT mier ganvlili evoluciis
gza. Tavkidur poziciaSi ki dainteresda s + p, t, k kombinaciebiT.
rac Seexeba ralf pens da mis naSroms saxelad "espanuri enis
istoria"3, man yuradReba gaamaxvila im fonetikur cvlilebebze, rac
espanur enas misi evoluciis sxvadasxva etapze axasiaTebda da aRwera
derivati anu espanuri enis doneze warmoqmnili binaruli Sua
konsonanturi kompleqsebi, romelTac ‛secondary consonant groups’ (espanur
TargmanSi - ‛grupos consonánticos secundarios’) uwoda. ralf penis mier
Seswavlili yvela binaruli TanxmovanTjgufi warmoqmnilia e da i
xmovnebis sinkopis Sedegad.
qarTveli enaTmecnierebidan, romanuli enebis fonotaqtikas
ikvlevda ciuri axvlediani. Mmisi fundamenturi kvleva "stabiluroba
da varireba romanul TanxmovanTjgufebSi"4 moicavs umdidres faqtobriv
masalas da gvawvdis mniSvnelovan cnobebs espanuri enis etimologiis
Sesaxeb. ciuri axvledianis mier Catarebuli romanuli enebis
fonotaqtikuri sistemis diaqroniuli kvleva warmogvidgens sityvis Sua
poziciaSi myof rogorc binarul, aseve polikonsonantur
TanxmovanTjgufebs. naSromSi warmodgenilia Sua konsonanturi
kompleqsebis klasifikacia laTinuri enis donezec.
1 Vicente García de Diego: "Gramática histórica española, Madrid, 19702 Paul Lloyd: "From Latin to Spanish", vol. I "Historical Phonology and Morphology of the Spanish Language ",1987.3 Palph Penny-is "A history of the Spanih language" (1991,2002 Cambridge University Press) inglisuridanespanurad Targmnilia xose ignasio peres paskualis da maria euxenia peres paskualismier. naSromis espanuri versia atarebs Semdeg saxels: "Gramática histórica del Español" daSesrulebulia 2006 wels.4 ciuri gvencaZe-axvlediani: "stabiluroba da varireba romanul TanxmovanTjgufebSi",Tbilisi, 2009
10
enaTmecnierebi ikvlevdnen espanuri enis fuZe-enis, anu laTinuris
konsonantur fonotaqtikasac. swored maT Soris aris xose Mmolina
ievenesi, romelmac "laTinuri enis fonotikis, fonologiis da
morfologiis SesavalSi"1 aRwera Tavad laTinuri enis doneze
dafiqsirebuli fonetikuri cvlilebebi da moaxdina laTinuri enisaTvis
damaxasiaTebeli konsonanturi kompleqsebis klasifikacia rogorc
Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi.
1 José Molina Yévenes:" Iniciación a la fonética, fonología y morfología latinas", Barcelona, 1993
11
II Tavi
espanuri enis ganviTarebis etapebi.
kastiliuri enis evoluciasTan dakavSirebuli
sxvadasxva enobrivi wyaroebi
espanuri ena erT-erTi yvelaze gavrcelebuli enaa dRevandel
msoflioSi. Eigi oficialuri enaa espaneTis, laTinuri amerikis qveynebis
(argentina, bolivia, venesuela, gvatemala, hondurasi, dominikis
respublika, kolumbia, kosta-rika, kuba, meqsika, nikaragua, panama,
paragvai, peru, puerto-riko, el salvadori, urugvai, Cile, ekvadori),
ekvatoruli gvineis da andoris (frangulTan da katalanurTan erTad).
espanur enaze laparakoben filipinebis, saberZneTis da afrikis
teritoriebis ebraelebiT dasaxlebul zog regionSic.
espanurs xSirad kastiliuri enis saxeliT moixsenieben, rac
ukavSirdeba istoriul faqtorebs. Ppireneis naxevarkunZulis centralur
nawilSi mdebare kastiliis samefos politikurma siZlierem (mogvianebiT
ki, espaneTis samefoebis mis garSemo gaerTianebam) ganapiroba, rom
kastiliaSi gavrcelebulma enam upiratesoba moipova mezobel enebze da
miiRo espanuri enis saxeli.
espanuri igive kastiliuri ena, iseve rogorc danarCeni romanuli
enebi, xalxuri laTinuridan momdinareobs. Ppireneis naxevarkunZulze
gabatonebulma laTinurma, romelic romis imperiis sxvadasxva
regionebidan wamosuli vaWrebis, Cinovnikebisa da legionerebis mier
gavrcelda espaneTSi, droTa ganmavlobaSi ganicada sxvadasxva (maT
Soris preromanuli da arabuli) enebis gavlena da imdenad daSorda
laTinurs, rom axal enas Cauyara safuZveli.
rogorc vxedavT, mravalferovania espanuri enis wyaroebis
CamonaTvali. imis garda, rom aRniSnul TavSi mimovixilavT Tu ra
gavlena moaxdina sxvadasxva enebma espanuri enis fonetikur,
morfologiur, sintaqsur da leqsikur struqturaze, yuradRebas
gavamaxvilebT istoriul movlenebzec, radganc vTvliT, rom am gziT
ufro naTeli gaxdeba, Tu romeli istoriuli faqtorebiT iyo
12
ganpirobebuli am enebis gavrceleba da Semdeg, maTi gavlena pireneis
naxevarkunZulze gabatonebul laTinurze.
espaneTSi dasaxlebuli sxvadasxva xalxebis da maTi enebis
lingvistur gavlenas espanur enaze ganvsazRvravT qronologiurad.
pireneis naxevarkunZuli uZvelesi droidan warmoadgenda sxvadasxva
tomebiT dasaxlebul teritorias. jer kidev, Zv. welTaRr. I
aTaswleulamde, saxlobda naxevarkunZulze tartesTa tomi, romelTa
warmomavlobac DdRemde ar aris dazustebuli. Tumca, XX saukunis
cnobilma germanelma filologma da istorikosma Aadolf Sultenma
maTi warmoSobis saintereso Teorias Cauyara safuZveli. Sultenis
mixedviT, tartesebi arian kunZul kretadan wamosuli tomebis
STamomavlebi, romlebic dRevandeli andalusiis teritoriaze
dasaxldnen da Seqmnes evropis erT-erTi pirveli civilizacia, romelic
iyo im epoqis mowinave kulturis matarebeli.1
pirveli istoriuli wyaro tartesebis Sesaxeb ekuTvnis herodotes.
igi cnobebs gvawvdis tartesTa ukanasknel mefe argantoniosa da
tartesTa qveyanaSi sanaosno miznebiT misul fokeelebze,2 romelTac
argantoniom garkveuli Tanxa gadauxada misi qalaqis garSemo
TavdacviTi nagebobis asaSeneblad, rac tartesTa mefes mcire azieli
sparselebisagan Tavdasacavad sWirdeboda. Hherodote aseve wers, rom
argantonio icocxla 120 weli da aqedan 80 weli imefa (630-550).3
herodotes ar eTanxmeba romaeli istorikosi da filosofosi
plinius ufrosi, romelic Tvlis, rom argantoniom imefa 150 weli.
arsebobs kidev erTi versia, romlis mixedviTac argantonio qveyanas
samasi weli marTavda, rac aSkarad gazviadebulia erTi mefis mefobis
xanasTan dakavSirebiT. Tumca, SesaZloa, argantonio sulac ar yofiliyo
1 Adolf Schulten: "Tartessos", Renacimiento, Sevilla, 2006. aRniSnuli gamocema warmoadgens 1924wels, espaneTSi gamoqveynebuli naSromis asls (Targmani espanur enaze Sesrulebuliamanuel garsia morentis mier).2 fokeelebi iyvenen pirveli berZnebi, romelTa saxelsac ukavSirdeba pirvelixangrZlivi zRvaosnoba da adriatikis zRvis aRmoCena.3 cnobebi herodotesa da argantonios Sesaxeb aviReT Álvaro Riaño Sanchez de la Poza-snaSromidan saxelwodebiT: "Heródote y Argantonio – Un testimonio sobre la forma de poder de Tartessos",sadac avtors naTargmni da gamoyenebuli aqvs ramdenime citireba "Herodoti Historiae"-is Itomidan, oqsfordi, 1927w.
13
erTi konkretuli mefis saxeli da rom am wlebis ganmavlobaSi erTi
da igive saxelis matarebel ramdenime mefes emefa. SesaZloa, argantonio
yofiliyo samefo dinastiis dasaxelebac.
tartesebis Sesaxeb vkiTxulobT bibliaSic. masSi aRwerilia, Tu
rogor amyarebdnen savaWro urTierTobebs israelis mefe solomoni da
erT-erTi uZvelesi finikiuri savaWro qalaqis - tvirosis mefe hiram I
tarsis (igive tartesebis) saxeliT cnobil xalxTan, romelTa samefoc
simdidriT gamorCeuli iyo [Corral, 2008:67].
tartesebis saxeli figurirebs miTologiaSic. swored tartesebis
miTologiur mefes warmoadgens gerioni, romlis xarebis moparvac
heraklesaTvis micemuli Tormetidan erT-erTi davaleba iyo [Corral,
2008:67].
tartesebis ZiriTad saqmianobas mesaqonleoba da miwis damuSaveba
warmoadgenda. Aaseve, isini iyvnen brinjaos da vercxlis pirveli
mompoveblebi xmelTaSua zRvis auzis qveynebSi. tartesebs mWidro
savaWro urTierToba hqondaT naxevarkunZulze savaWro miznebiT misul
berZnebTan da finikielebTan. Ooqro-vercxlis sanacvlod, tartesebi
maTgan Rebulobdnen sxvadasxva samkaulebs, iaraRs, keramikul
nakeTobebs da qsovilebs. Aamis paralelurad, xdeboda religiuri da
kulturuli aspeqtebis gacvla-gamocvlac. swored maT saxels
ukavSirdeba naxevarkunZulze pirveli anbanis da pirveli monetis Setana.
pireneis naxevarkunZulze misuli berZnebi da finikielebi male aRar
dakmayofildnen mxolod savaWro eqspediciebiT da wiaRiseulis Tavad
mopovebis mizniT, daiwyes koloniebis daarseba, romelTaganac yvelaze
cnobilia: gadiri (kadisi), malaka (malaga) da emporioni (ampuriasi).
miuxedavad imisa, rom tartesebis Sesaxeb jer kidev bevri ram aris
bundovani, xose luis korali dazustebiT ambobs, rom X-VI ss-Si
pireneis naxevarkunZulis samxreT nawilSi marTlac arsebobda samefo,
romlis Zalauflebac vrceldeboda uelvadan karTagenamde, romlis
macxovreblebic moipovebdnen didi raodenobiT oqro-vercxls da
romlebsac berZnebTan da finikielebTan savaWro urTierTobebi hqondaT.1
1 José Luis Corral: "Una historia de España", Edhasa, Barcelona, 2008
14
Zv. w-is VI saukuneSi iwyeba tartesTa samefos dekadansi, rac
karTagenelebis saxels ukavSirdeba, romlebic swored am periodSi
iwyebdnen didi savaWro imperiis Senebas xmelTaSua zRvis dasavleTis
napirebTan.
tartesebs hqondaT sakuTari ena. maTi enis Sesaxeb arcTu ise bevri
ram aris cnobili. Tumca, viciT, rom tartesebi semisilabur
damwerlobas iyenebdnen (anu calkeuli niSnebiT gamoxatavdnen ara
mxolod bgerebs, aramed marcvlebsac), romelsac safuZvlad finikiuri
da berZnuli damwerloba edo. tartesTa damwerlobis aRniSnuli Tviseba
kargad Cans mariano tores ortesis mier gamoyenebul, oRond iurgen
untermanis mier Sedgenil cxrilSi.1 Aamave cxrilidan vigebT, rom
tartesebs hqondaT 5 xmovani: a, e, i, o, u, rac berZnulis gavlenas
tartesTa anbanze kidev ufro aSkaras xdis, radgan, rogorc viciT,
finikielebs ar hqondaT xmovnebi.
eqstremadurasa da andalusiaSi aRmoCenil (Zv. w. VIIs-iT
daTariRebul) saflavis qvebsa da keramikul nakeTobebze Sesrulebul
warwerebs2 kidev erTi maxasiaTebeli aqvT da es aris xmovanTa
reduplikacia (mag: keenii). Tumca, jer ar aris dadgenili ormag xmovnebs
maTi sworad warmoTqmidan gamomdinare werdnen, Tu am faqts sxva axsna
aqvs.
tartesebis garda, pireneis naxevarkunZulze cxovrobdnen sxva
xalxebic, romelTac berZnebi iberebs uwodebdnen. xose luis koralis
mixedviT, isini Zv.w-is VII saukuneSi ukve cxovrobdnen pireneis
naxevarkunZulze da ikavebdnen mis centralur da aRmosavleT nawils.
aRsaniSnavia, rom iberebi ar wamoadgendnen erT eTnoss da rom berZnebi
am saxeliT moixseniebdnen pireneis naxevarkunZulis centralur da
aRmosavleT nawilSi mcxovreb tomebs. Aai, ase gamoiyureba berZeni
geografis ptolemaiosi mier Sedgenili, pireneis naxevarkunulze
1 Mariano Torres Ortiz: "Tartessos", Madrid, 2002, gv. 3272 aRsaniSnavia, rom tartesebi mier (marjvnidan marcxniv) Serulebul warwerebSisityvebi gadabmulad, erTmaneTisagan dauSoreblad aris Cawerili.
15
dasaxlebul, iberTa saxeliT cnobil tomTa sia (iqvea miTiTebuli maT
mier dakavebuli qalaqebic):1
ilergetebi – leridasa da ueskaSi;
ausetanebi – xeronaSi;
laietanebi – barselonaSi;
edetanebi –saguntoSi (mdebareobs valensiis regionSi);
kontestanebi – alikantesa da mursiaSi;
bastetanebi – albasetesa da granadaSi;
turdulebi – kordobasa da kadisSi;
turdetanebi – seviliasa da karmonaSi.2
karpetanebi – naxevarkunZulis centralur nawilSi (alkalasa da
toledoSi).
am CamonaTvals xose luis korali umatebs kidev erT toms -
sedetanebs, romlebic saxlobdnen saldubas saxeliT cnobil qalaqSi
(dRevandeli saragosa).
geografiuli mdebareobis ganurCevlad, iberebi dakavebulni iyvnen
mesaqonleobiT da soflis meurneobiT. Tumca, bunebrivia, rom zemoT
CamoTlili xalxebidan xmelTaSua zRvis sanapiroebTan dasaxlebulebs
ganviTarebis ufro maRali done eqnebodaT. Ggarda amisa, CrdiloeT
espaneTis tomebi cxovrebis arqaul stils inarCunebdnen.
iberebs hqondaT sakuTari enac da igi gavrcelebuli iyo
naxevarkunZulis TiTqmis mTel xmelTaSua zRvis sanapiroze. swored
iberebis enazea Sesrulebuli qalaq ampuriaSi aRmoCenili ramdenime
savaWro dokumenti, rac adasturebs am enis savaWro mniSvnelobas.
alikanteSi, teruelsa da barselonaSi aRmoCenili warwerebi
Sesrulebulia rogorc saflavis qvebze, aseve sxvadasxva saxis
nakeTobebze. iberebis enaze Sesrulebuli warwerebi TariRdeba qr. S-mde
V-IV saukuneebiT.
1 siis sruli versia ix. José Luis Corral: "Una historia de España", Barcelona, 2008, gv. 76-77.2 swored turdetanebs moixsenieben xSirad tartesebis STamomavlebad.
16
tartesebis msgavsad, iberebic semisilabur damwerlobas iyenebdnen,
romelsac safuZvlad berZnuli da finikiuri damwerlobebi edo. iberTa
damwerlobis semisilaburoba aseve kargad Cans iurgen untermanis mier
Sedgenil, Cvens mier zemoT xsenebul cxrilSi. swored amave cxrilidan
vigebT, rom iberebic xuT standartul xmovans iyenebdnen.
iberizacia ar Seexo naxevarkunZulis CrdiloeT nawils, sadac
baskuri kultura gavrcelda. saidumloebiT aris moculi baskebis
warmoSoba. danamdvilebiT arc maTi enis warmomavloba aris cnobili.
Tumca, gvaqvs ramdenime versia. maT Soris sakmaod gavrcelebulia
hipoTeza baskebis iberiuli da kavkasiuri warmomavlobis Sesaxeb.
pirveli mniSvnelovani kvleva am uZvelesi enis Sesaxeb ekuTvnis
cnobil germanel enaTmecnier vilhelm humboldts. swored mis saxelTan
aris dakavSirebuli, rom baskuri ena aRar moixsenieba indoevropul
enaTa ojaxSi.1
indoevropul enebs arc kavkasiuri enebi enaTesaveba, rac badebs eWvs,
rom maT saerTo Ziri unda hqondeT. Aastrainis mixedviT, baskursa da
kavkasiur enebs Soris msgavseba upirvelesad am enebis struqturaSi unda
veZioT. amis naTeli dasturia aTvlis ocobiTi sistema, rogorc
qarTulSi. aseve, sityvaTa wyoba da Semasmenlis pirSi Tanxvedra ara
marto qvemdebaresTan, aseve damatebasTanac. iqve aRniSnulia, rom maT
Soris leqsikuri msgavseba umniSvneloa [Astrain, 2003:148]. Tumca, mainc
moiZebneba samasamde leqsikuri paraleli: gora, burusi da a.S.
struqturuli msgavsebis miuxedavad, baskuri da kavkasiuri enebis
naTesaoba isev da isev varaudis donezea. maT, saukuneebis ganmavlobaSi,
sruliad gansxvavebul garemoSi mouwiaT ganviTareba, ramac urTules
Temad aqcia baskuri da kavkasiuri enebis SesaZlo naTesaobis kvleva.
hipoTezas warmoadgens baskebisa da pireneis iberebis naTesaobac.
mecnierebi dRemde ver amtkiceben baskurisa da iberiulis saerTo
warmomavlobas, an erTis momdinareobas meorisagan da varaudoben, rom
maT Soris arsebuli msgavsebebi, leqsikuri iqneba Tu gramatikuli, unda
iyos gamowveuli am ori xalxis erT drosa da erT sivrceSi arsebobiT.
1 http://burusi.wordpress.com/2009/06/05/euskara/
17
aRsaniSnavia, rom iberiulsa da baskurs aqvT fonetikuri msgavsebac, rac
mdgomareobs yru frikativis (f) simcireSi.
sainteresoa ra versiebi arsebobs baskebisa da iberebis enebisN
Sesaxeb. xuTi yvelaze gavrcelebuli versiaa:
baskuri momdinareobs iberiulisagan;
baskursa da iberiuls aqvT axlo naTesauri kavSiri, anu iseTi
rogoric aqvT mag: espanursa da italiurs;
baskursa da iberiuls aqvT Soreuli naTesauri kavSiri, anu iseTi
rogoric aqvT mag: espanurs da ruminuls;
baskuri da iberiuli aris ori sruliad gansxvavebuli ena,
romelTa xangrZlivi Tanacxovrebis Sedegad moxda lingvisturi
da leqsikuri maxasiaTeblebis gacvla-gamocvla;
baskurs da iberiuls ar aqvT aranairi kavSiri.
miuxedavad imisa, rom mraval mecniers gansxvavebuli mosazreba aqvs
baskebis warmoSobasTan dakavSirebiT, umravlesoba emxroba
CamoTvlilTagan meore, mesame an meoTxe versias.
baskebis Ziri SesaZloa akvitaniur enaSic unda veZioT, radgan Zvel
baskurs xSirad akvitaniuris saxeliT moixsenieben. swored akvitaniurs
uwodebs luis nunios astraini baskuri enis mier ganvlili etapebis
arqaul periods.1 Aam eWvs aRrmavebs is faqtic, rom baskurad
Sesrulebuli pirveli warwera (epitafia), romlebic TariRdeba II
saukuniT, akvitaniaSia aRmoCenili. Aaqve unda gavixsenoT strabonis
cnobili frazac: “akvitanielebi danarCeni galebisagan gansxvavdebian ara
marto aRnagobiT, aramed lingvisturi TvalsazrisiTac. Aisini iberebs
ufro hgvanan, vidre galebs” [Astrain, 2003:56]. savaraudod, straboni
iberebSi gulisxmobs zogadad pireneis naxevarkunZulis xalxebs (maT
Soris baskebsac) da ara konkretulad iberebs.
jer kidev uamravi SekiTxva arsebobs baskebisa da baskuri enis
Sesaxeb. Aam etapze dazustebiT mxolod imas amboben, rom baskuri
erTaderTi preromanuli enaa, romelic laTinuri enis Zalmomreobas
1 baskuri enis periodizacia ix. Luis Núñez Astrain: "El euskera arcaico – extensión y parentescos" , 2003,gv. 18-35.
18
gadaurCa da Cvenamde moaRwia. Mmagram ra Zala hqonda aseTi am enas, rom
ar gauCinarebula sxva preromanul enebTan erTad? Aam movlenas
enaTmenierebi xsnian im faqtoriT, rom pireneis naxevarkunZulze misuli
ucxo tomebis gavlena yovelTvis mcire iyo naxevarkunZulis
CrdiloeTiT. espaneTis CrdiloeTs arc romanizacia Sexebia iseTi ZaliT,
rogorc es samxreTSi moxda.
Zv. welTaRr. VI saukuneSi pireneis naxevarkunZulze iwyeba
indoevropuli migracia. Aai, ase gamoiyureba ptolemaiosis mier
Sedgenili, espaneTSi dasaxlebuli keltebis sia:1
betonebi - salamankaSi;
artabrosebi – la koruniaSi;
beronebi – la rioxaSi;
turmogesebi – burgosSi;
pelendonesebi – burgossa da soriaSi;
luzitanebi – portugaliaSi.
keltebis migraciam gamoiwvia gauTavebeli brZolebi iberebsa da
keltebs Soris, rac sabolood maTi gaerTianebiT dasrulda. gaCnda
axali termini – kelt-iberebi. maT naxevarkunZulis centraluri da
dasavleT nawili daikaves.
Crdilo da centralur evropaSi mcxovrebi tomebis - keltebis
naxevarkunZulze migraciam Sedegad mogvca dRevandeli espaneTis
teritoriaze kelturi enis ganmtkiceba, romelic droTa ganmavlobaSi
iberiuls Seerwya da gaCnda termini kelt-iberiuli ena. Kkelt-
iberiulze Sesrulebuli warwerebi miekuTvneba Zv.w-s II-I saukuneebs, rac
niSnavs imas, rom maT wera daiwyes romaelebis pireneis naxevarkunZulze
damkvidrebis periodSi. Tumca, kelt-iberebs ar gamouyenebiaT laTinuri
anbani. maT mier Sesrulebuli warwerebi naxevarkunZulze romaelebis
misvlamde gavrcelebul anbans miekuTvneba.
romaelTa gamarjvebiT dasrulda meore punikuri omi, sadac
romaelebi da karTagenelebi erTmaneTs xmelTaSua zRvaze
gabatonebisaTvis ecilebodnen. maT daikaves pireneis naxevarkunZuli da
1 siis sruli versia ix. José Luis Corral: "Una historia de España", 2008, gv. 85-86.
19
espaneTi romis erT-erT provinciad aqcies. naxevarkunZulis dapyrobas
romaelebis mier, maleve mohyva laTinuri enis gavrceleba espaneTSi, rac
iyo romis imperiaSi Semavali xalxebis ara marto teritoriuli, aramed
kulturuli unifikaciis gamoxatulebac. espaneTSi gavrcelebulma
laTinurma enam imdenad Zlierad moikida fexi, rom TiTqmis srulad
gaaqro naxevarkunZulis preromanuli enebi (baskuris garda). Tumca, maT
gauCinarebas win uZRvoda xangrZlivi bilingvuri periodi, rac
TvalnaTliv aisaxa espanuri enis ara marto fonetikaze, morfologiasa
da sintaqsze, aramed espanuri enis leqsikazec. amrigad, laTinuri gaxda
naxevarkunZulis mTavari ena;Eena, romelmac evoluciis Semdgom etapebze
ganicada vestgoTuri da arabuli enebis gavlena da safuZveli daudo
dRevandel espanur (igive kastiliur) enas.
iqidan gamomdinare, rom laTinuri ena espanurisaTvis fuZe enas
warmoadgens, marTebulad miviCnieT calke Tavi dagveTmo am uZvelesi
enis konsonanturi struqturis daxasiaTebisaTvis. laTinuri enis
TanxmovanTsistemis daxasiaTebas naSromis mesame TavSi warmogidgenT,
manamde ki ganvsazRvravT, Tu ramdenad didi iyo preromanuli,
vestgoTuri, arabuli da franguli (aseve berZnuli) lingvisturi
gavlena espanur enaze. bunebrivia, ver SevCerdebiT espanuri enis
istoriaSi momxdar yvela fonetikur da gramatikul cvlilebaze; amitom
yuradRebas gavamaxvileb mxolod yvelaze mniSvnelovan cvlilebebze.
espanuri enis fonetikaSi, preromanul enebTan dakavSirebulia oTxi
ZiriTadi movlena:
fonologizacia;
defonologizacia;
yru Tanxmovnebis gamJRereba;
TanxmovanTa ramdenime jgufis palatalizacia.
fonologizacia aris lingvisturi procesi, roca erTi fonemisagan
or variants vRebulobT. swored am movlenas vxvdebiT laTinur
Tavkidur f-sTan, misi kastiliurSi damkvidrebis procesSi.
sityvis TavSi igi, ZiriTadad, h-Si gadadis, mag: laT. ficu - esp. higo,
laT. filiu - esp. hijo, laT. facere - esp. hacer. Tumca, gvaqvs SemTxvevebi, sadac
20
Tavkiduri laTinuri f SenarCunebulia: laT. frigidu - esp. frío, laT. festa - esp.
fiesta, laT. forte - esp. fuerte an jer h-Si gadadis, Semdeg ki - ikargeba: laT.
fagea - haya - esp. aya. aRsaniSnavia isic, rom fonologizaciis aRniSnuli
movlena ar fiqsirdeba sityvis SuaSi: laT. scofina - esp. escofina, laT. infernu -
esp. infierno.
didi dava gamoiwvia f-s evoluciis sakiTxma enaTmecnierTa Soris.
menendes pidali Tvlida, rom es iyo aSkarad preromanuli (baskuri)
substratis gavlena, radgan baskurSi TiTqmis ar gamoiyeneboda
labiodentaluri f. Tumca, gamoiyeneboda ph, romelmac Caanacvla
laTinuri Tavkiduri f, xolo Semdeg gamartivda da mogvca h: furnus →
phorno → horno. ramon menendes pidals hyavda mowinaaRmdegeebic. maT Soris
iyo kurt baldingeri, romelmac daadgina, rom f-s amgvar transformacias
vxvdebiT baskebisagan moSorebiT dasaxlebul xalxTa enebSic. igive
mosazreba gamoTqva jon ormac, romelmac kiTxvis niSnis qveS daayena
aRniSnuli fenomenis preromanul substratTan kavSiri da daakonkreta
is adgilebi (maT Sorisaa CrdiloeT da aRmosavleT safrangeTi; aseve,
italiis CrdiloeTi nawili), sadac xalxuri laTinuris dialeqtebs
igive movlena axasiaTebda. menendes pidali maleve gamoexmaura am
hipoTezis avtorebs. man aRniSna, rom erTi da igive fonetikuri movlena
SesaZloa dafiqsirdes sxvadasxva regionSi da rom varirebis erTsa da
imave SemTxvevas sulac ar aris aucilebeli hqondes identuri axsna. iqve
miuTiTa, rom espanur romanseSi laTinuri Tavkiduri f-s arqona
baskebisaTvis am Tanxmovnis sityvis TavSi warmoTqmis sirTuliT aixsneba
da rom frangulTan sul sxva movlenas aqvs adgili.
gaCnda kidev erTi SekiTxva. Tu ratom ar moxda f-s transformacia
am TanxmovniT dawyebul yvela sityvaSi da ra iyo imis gamomwvevi mizezi,
rom laTinuri sityvebisagan festa da forte miviReT fiesta da fuerte, maSin
roca igive laTinurma farina-m mogvca harina. preromanuli substratis
momxreebma am kiTxvasac gasces pasuxi. maTi azriT, f-s h-Si
transformacia baskurs ukavSirdeba, misi konstanturoba ki gamowveulia
naxevarkunZulze macxovrebeli da baskebisagan moSorebiT dasaxlebuli
sxva xalxebis gavleniT, romelTac hqondaT f. rogorc vxedavT, f-s
21
varireba da mdgradoba dakavSirebulia pireneis naxevarkunZulze
gavrcelebul enebTan. Tumca, faqtia, rom Tavkiduri f varirebis gareSe
gadavida espanurSi ie da ue difTongebis win. Aaseve maSin, roca igi
Tavkiduri binaruli kompleqsis pirveli elementi iyo da kompleqss
qmnida vibrantTan (fr).
miuxedavad imisa, rom salaparako espanurSi f maSinve
transformirda, saliteraturo kastiliurSi igi ucvleli formiT
gamoisaxeboda XV saukunemde; Tumca, ar ikiTxeboda. Mmag: dRevandeli
hablar, romelic laT. fabulare-dan modis, XV saukunemde iwereboda rogorc
fablar. mxolod XVI saukuneSi daiwyes mis magivrad hablar-is wera.
saliteraturo cvlilebebi f-s ar Seexo mxolod r konsonantTan da ie
da ue difTognebTan. aqve unda aRiniSnos, rom f-s h-Ti Canacvleba
saliteraturo espanurSi ar momxdara maSinve. garkveuli periodis
ganmavlobaSi erTi da imave sityvis ori gansxvavebuli forma
enacvleboda erTmaneTs. amis naTeli dasturia “selestina”1,1 romlis
1499 wliT daTariRebul burgosis gamocemaSi Warbobs f, xolo 1501 wlis
seviliis gamocemaSi igive sityvebi dabeWdili h-Ti.
defonologizacia aris lingvisturi procesi, roca ori fonemis
ganmasxvavebeli niSnebi ikargeba. swored am movlenas uwodeben pireneis
naxevarkunZulze v-sa da b-s warmoTqmis identurobas. menendes pidali
defonologizaciis movlenasac preromanuli enebs (kerZod, baskurs)
ukavSirebs, radgan baskuri ena ar flobda v-s.
rogorc vxedavT, baskuris gavlena ar aisaxa laTinuridan
Semosuli v Tanxmovniani sityvebis orTografiaSi. isini grafikulad
dRemde aRniSnuli konsonantiT gamoisaxeba. Tumca, baskuris gavlena maT
warmoTqmaSi igrZnoba, sadac v gaigivebulia b-sTan, sityvaSi mis
poziciisda ganurCevlad: venis-vienes [bienes], lavat-lava [laba].
1 "selestina" – XV-XVI saukunis espanurenovani nawarmoebi, romlis avtori arisFfernando de roxasi.
22
menendes pidalis garda, defonologizaciis movlenaSi baskur kvals
xedaven rafael lapesa da andre martine.1
rogorc vxedavT, baskur enaSi v-s arqonam espanur romanseze didi
gavlena moaxdina. SesaZloa imave v-s uqonloba axasiaTebda danarCen
preromanul enebsac, magram am enebze Sesrulebuli warwerebis gaSifvra
udides sirTuleebs ukavSirdeba.
aqve unda aRiniSnos, rom f-s h-Ti Canacvleba, iseve rogorc b-sa da
v-s warmoTqmis gaigiveba, SemTxveviTi ar yofila. F-s maincdamainc h-Ti
Canacvleba (da ara sxva bgeriT) ganpirobebuli iyo am ori konsonantis
lingvisturi msgavsebiT. Oorive yru Tanxmovans da Tan frikativs
warmoadgens da maT Soris gansxvaveba mxolod artikulaciis adgilia.
lingvisturi msgavsebaa b da v-s SemTxvevaSic. orive mJReri frikativia
da erTmaneTisagan mxolod artikulaciis adgiliT ganirCevian (b –
bilabialuri, v - labiodentaluri).
romauli dapyrobebisa da pireneis naxevarkunZulze laTinuri enis
gabatonebis Semdeg, rogorc grafikulad, aseve warmoTqmiT, mTlianad
Seicvala ramdenime TanxmovanTjgufi. miuxedavad imisa, rom pl-, kl- da fl-
konsonanturi kompleqsebi espanur enaSi palatalizebuli saxiT
gadadian: laT. planu - esp. llano, laT. clamare - esp. llamar, laT. flamma - esp. llama,
gvaqvs maTi konstanturobis ramdenime SemTxvevac: laT. flocu - esp. fleco.
savaraudod, palatalizaciis movlena dafiqsirda espanuri romanses
Camoyalibebis adreul etapze, radgan kastiliur enaSi damkvidrebul
gviandeli periodis sityvebSi aRniSnul Tavkidur konsonantur
kompleqsebs mudmivobis maRali maCvenebli aqvT an zog SemTxvevaSi
varireben, oRond sxva saxis fonetikuri cvlilebis xarjze (mag:
binaruli jgufi xdeba monofonemuri an orelementiani Tavkiduri
kompleqsi erT-erTi elementis transformacias ganicdis). swored
gviandeli periodiT aqvs daTariRebuli korominass espanurSi iseTi
sityvebis damkvidreba, rogorebicaa: esp. club ( ← ing. club), esp. flan (← fr.
flan), esp. plafón (← fr. plafond). SesaZloa, sityvebis garkveuli raodenoba
kastiliurSi laTinuridan ara pirdapiri gziT, aramed katalanuris
1 Antonio Quilis Morales: "Fonética histórica y fonología diacrónica", Madrid, 2005, gv. 150.
23
gavliT damkvidrebuliyo, radgan rogorc viciT, dRevandeli kataluniis
teritoriaze gavrcelebul xalxur laTinurSi ar momxdara Tavkiduri
kompleqsebis palatalizacia. laT. platea - katal. plaça - esp. plaza. aqve unda
aRiniSnos, rom pl-, kl-, fl- kompleqsebis mdgradoba zog SemTxvevaSi
aixsneba maTi matarebeli sityvebis espaneTSi ara xalxuri, aramed
saliteraturo laTinuris gziT gavrcelebiT: laT. clavicula - esp. clavija,
laT. pluma - esp. pluma, laT. flore - esp. flor.
laTinurisagan espanurma arc p,t,k Tanxmovnebi miiRo. Ppreromanulis
gavleniT moxda maTi gamJRereba: laT. lupu - esp. lobo, laT. totu - esp. todo,
laT. ficu - esp. higo. rogorc antonio tovari ambobs, saqme amjerad
keltur enasTan gvaqvs. Aam daskvnas igi akeTebs pireneis naxevarkunZulze
keltebiT dasaxlebul regionebSi aRmoCenil ramdenime sityvaze
dayrdnobiT, sadac laTinuri sityvebi intervokalur poziciaSi
gamJRerebuli yru TanxmovnebiT gamoirCevian. sonorizaciis igive axsna
aqvT sxva lingvistebsac. isinic fiqroben, rom aRniSnuli fonetikuri
movlena keltebs ukavSirdeba da rom gamJRerebis uZvelesi magaliTebi
aRmoCenilia ara marto espaneTis, aramed zogadad imperiis im regionebSi,
sadac keltebi saxlobdnen [Morales, 2005:131].
aqve unda aRiniSnos, rom yru Tanxmovnebis gamJRereba xdeba ara
marto monofonemur poziciaSi, aramed igi SesaZloa dafiqsirdes maSinac,
roca yru konsonanti warmoadgens binaruli kompleqsis erT-erT
elements. mag: laT. crupta - esp. gruta, laT. prunum - esp. bruno da sxv.
miuxedavad imisa, rom espanur enaze preromanuli gavlena Yyvelaze
naTlad fonetikur aspeqtSi Cans, preromanuli lingvisturi substrati
SeimCneva espanuri enis morfologiasa da sintaqszec. Tumca, arcTu ise
didia misi kvali.
P preromanuli enebis kvali igrZnoba sufiqsebTan: -arro, -orro, -urro: buharro
(yvavi), machorro (cxvari, romelsac sxvadasxva dResaswaulebze klavdnen),
baturro (gauTleli) da a.S iberiuli warmoSobisaa kidev erTi bolosarTi
- etar, romelic savaraudod eTnikurobisa da warmomavlobis
24
aRmniSvnelia. Mmag: arrestar - niSnavs aresSi macxovrebels an iqidan
wamosul kacs.1
mTel rig laTinur sityvebSi, ZiriTadad ki bolokidur poziciaSi,
daikarga konsonanti m. MlaTinuri akuzatiuri (braldebiTi) brunvis
niSnis – m-s dakargvam sagrZnoblad aria kastiliuri enis sintaqsi,
romelic sabolood dalagda Aantonio de nebrixas, 1492 wels
gamoqveynebuli espanuri enis gramatikiT. swored am wigniT ganisazRvra
espanur winadadebaSi sityvaTa mkacri wyoba, radgan daqvemdebarebiTi
urTierTobis morfologiuri maCvenebeli sityvidan windebul a-Si
gadavida.
preromanuli enebis kvali SeimCneva espanur leqsikazec, rac savsebiT
logikuria laTinurisa da am enebis xangrZlivi Tanacxovrebis gamo.
preromanuli warmoSobis sityvebi gvxvdeba sasoflo-sameurneo
terminologiaSi, mcenareTa da cxovelTa dasaxelebebSi, toponimikasa da
sxvadasxva saxis leqsikaSi. Kkelturi warmoSobis sityvebSi ralf peni
aerTianebs Semdeg vokabulebs: álamo ‛verxvi’, bota ‛yeliani fexsacmeli’,
brezo ‛erika’ (bot.), gancho ‛kauWi’, losa ‛qvis fila’ da a.S., xolo baskuri Ziris
mqone sityvebSi moixseniebs: narria ‛marxili’, urraca ‛kaWkaWi’, cachorro ‛lekvi,’
da a.S.
espanuri enis leqsikaze aisaxa pireneis naxevarkunZulze savaWro
miznebiT misuli berZnebis enis gavlenac.Eelinizmebs ZiriTadad
filosofiasTan, musikasTan, poeziasTan da literaturasTan
dakavSirebuli terminebi warmoadgens: filosofía ‛filosofia ’, música ‛musika’,
poeta ‛poeti’ tragedia ‛tragedia’, comedia ‛komedia’ da sxv. berZnul enas
ukavSirdeba espanurSi gavrcelebuli sayofacxovrebo daniSnulebis
sityvebis etimologiac: cuchara ‛kovzi’, lámpara ‛lampa’, saco ‛tomara’ da sxv.
V saukunis dasawyisis uCveulo yinvebiT gamowveulma mosavlis
simcirem da hunebis zewolam, md. rainis napirebze mcxovreb barbarosebs
evropis samxreTiT gadasaxlebisken ubiZga. eseni iyvnen vandalebi, svevebi
da alanebi, romlebic CrdiloeT espaneTSi 407 wlidan saxlobdnen.
germanikuli tomebis samxreTiT migraciam romis imperias, romlis
1 Ares – erT-erTi soflis saxeli.
25
Zalauflebac naxevarkunZulze dRiTidRe sustdeboda, sxva germanikul
tomebTan, kerZod vestgoTebTan, aliansis Seqmna gadaawyvetina, raTa
daecvaT romis interesebi espaneTSi Casaxlebul germanikul tomTa
winaSe. 427 wels Teodorix I-is (418-451ww.) meTaurobiT vestgoTTa jari
Sedis naxevarkunZulze da amarcxebs barbarosebs. vandalebi, alanebTan
erTad, toveben pireneis naxevarkunZuls. svevebi ki espaneTis CrdiloeTs
afareben Tavs, sadac aarseben samefos, romelic mxolod erTi saukune
axerxebs arsebobas. aRniSnuli gamarjvebiT vestgoTebi adgilobrivebis
keTilganwyobas imsaxureben, rac safuZvels udebs espaneTSi vestgToTa
migraciis zrdas.
pireneis naxevarkunZulze vestgoTebma Seitanes sakuTari enac,
magram imdenad swrafad moxda maTi asimilacia adgilobriv xalxebTan,
rom maT daiviwyes sakuTari ena da daiwyes laTinuris gamoyeneba. r.
menendes pidali vestgoTTa swraf asimilacias imiT xsnis, rom espaneTSi
Semosvlamde maT hqoniaT sakmaod axlo, xan mokavSiruli da xanac
mtruli, urTierTobebi romaelebTan [Menéndez Pidal, 1977:19].
Mmiuxedavad imisa, rom laTinur-vestgoTuri bilingvuri periodi
espaneTSi TiTqmis ar yofila, vestgoTTa enam garkveuli kvali mainc
datova espanur enaze rogorc fonetikuri, aseve morfologiuri da
leqsikuri TvalsazrisiT. Tumca, vestgoTuri gavlena preromanul
substratTan SedarebiT mcirea.
goTuri warmoSobis aris sufiqsi ing, romelic mogvianebiT
gadadis engo-Si. aRniSnuli sufiqsis matarebel sityvebSi lapesa
moixseniebs abadengo ‛abatis kuTvnili teritoria an qoneba’, realengo
‛saxelmwifos kuTvnili miwa’ da abolengo ‛sagvareulo’-s. amave CamonaTvals
iziarebs ralf peni, romelic imavdroulad yuradRebas amaxvilebs
espaneTSi farTod gavrcelebul patronimul -ez da -oz bolosarTebze.
aRsaniSnavia, rom es sufiqsebi mxolod iseT gvarebSi gvxvdeba, romelTa
Zirsac warmoadgens germanuli sakuTari saxeli (mag: rodrigo, fernando
da sxv). gamomdinare iqidan, rom aRniSnuli sufiqsebi "hijo de"-s (anu
viRacis Svils) niSnavs, gvarebi Fernández, Martínez, Pérez, Ramírez unda
26
iTargmnos rogorc, fernandos, martinis, pedros, ramiros Svilebi an
STamomavlebi. M
miuxedavad imisa, rom lingvistTa Soris ufro misaRebia ez da oz
sufiqsis germanikuli warmomavloba, rafael lapesa varaudobs mis
SesaZlo preromanul Zirsac, radgan igive patronimuli bolosarTebi ar
gvxvdeba sxva enebSi [Lapesa, 1981:45].
yvelaze didi gavlena vestgoTebis enis espanur leqsikaSi SeimCneva.
vestgoTuri warmoSobis sityvebi gvxvdeba espanuri enis rogorc savaWro,
sameurneo, saomar da sayofacxovrebo, aseve iuridiul terminologiaSi:
yelmo ‛muzaradi’, tregua ‛zavi’, dardo ‛Subi’, banco ‛skami’, guante ‛xelTaTmani’, ropa
‛tansacmeli’, tapa ‛Tavsaxuri’, guardar ‛Senaxva’, robar ‛moparva’, guarnir ‛morTva’,
sala ‛sastumro oTaxi’ da sxv.
germanikuli sityvebis erTi nawili espanurSi gadavida varirebis
gareSe, xolo meore nawilma ganicada sxvadasxva saxis fonetikuri
cvlilebebi da miiRo espanur warmoTqmasTan ufro axlos mdgomi da
adgilobrivebisaTvis ufro martivad warmosaTqmeli formebi.
germanikuli warmoSobis sityvebma, espanur enaSi damkvidrebis dros,
ganicades ramdenime cvlileba. maT Sorisaa: etimonis doneze arsebul
bolokidur TanxmovanTkompleqsze xmovnis damateba (gans - ganso) da
misTvis poziciis Secvla sityvaSi; polikonsonanturi kompleqsis
gamartiveba (anu binarulad qceva) xmovnis Camatebis Sedegad (burgs -
burgos); vxvdebiT sk-ze dawyebuli sityvis TavSi xmovnis Camatebas (skiran -
esquilar). marTalia, mb konsonanturi kompleqsi laTinuri etimonis
doneze gvxvdeba da espanur korelatSi mdgradobis maRali maCvenebliT
gadadis, oriode sityvaSi moxda misi gamartiveba.
laT. palumbes vestgoTTa enis gavleniT martivdeba da gvaZlevs paloma-s.
aRniSnuli fonetikuri varireba is erT-erTi iSviaTi movlenaa, roca
vestgoTebis ena gavlenas axdens sityvis laTinur variantze, da piriqiT,
ar eqvemdebareba laTinur warmoTqmas. espanurma romansem ucvleli
formiT miiRo intervokalur poziciaSi myofi yru konsonantis
matarebeli ramdenime sityvac. rogorc viciT, Yyru Tanxmovnebi aRniSnul
poziciaSi uZvelesi droidan iyvnen gamJRerebisaken midrekilni, Tumca,
27
germanikuli etimonis mqone sityvebSi isini mdgradobas inarCuneben: rapar
‛SeWra, gaparsva’, brotar ‛ylortebis gamoReba’, espeto ‛Samfuri’. rogorc
rafael lapesa aRniSnavs, goTuri bgerebi intervokalur poziciaSi
ufro Tavsebadi aRmoCnda espanuri romansesaTvis, vidre laTinuri.
711 wels pireneis naxevarkunZuli daikaves arabebma. maT sul
ramdenime weliwadSi daipyres TiTqmis mTeli espaneTi da yvela
mniSvnelovani qalaqi ramdenime saukunis manZilze arabuli kulturisa
da enis gavlenis qveS moaqcies. espanuri romansesa da arabuli enis
rvasaukunovan Tanacxovrebas ukvalod ar Cauvlia. swored arabuli
elementi iyo, laTinuris Semdeg, yvelaze mniSvnelovani espanuri
enisaTvis, gansakuTrebiT ki misi leqsikisaTvis, sadac 4 000
sityvaa arabuli warmoSobis.
arabuli etimologiis sityvebSi vxvdebiT rogorc omis, soflis
meurneobis da vaWrobis Tematikas, aseve iuridiul, maTematikur,
samedicino da astronomiul termonologias: aceifa ‛samxedro eqspedicia’,
adarga ‛fari’, azud ‛sarwyavi sistema’, almacén ‛maRazia’, alcalde ‛meri’, cifra
‛cifri’, jarabe ‛sirofi’, acimut ‛azimuti’ da a.S.1 Aarabulidan espanurSi
Semovida ramdenime windebuli da Sorisdebulic.
miuxedavad imisa, rom arabuli gavlena yvelaze TvalsaCinoa espanuri
enis leqsikur doneze, unda aRiniSnos isic, Tu ra kvali datova am enam
kastiliuri enis fonetikur da morfologiur sistemebzec.
B arabul enas menedes pidali ukavSirebs Semdeg fonetikur movlenebs:
ramdenime laTinuri da berZnuli warmoSobis sityvaSi,
romelTac s da p konsonanti aqvT sityvis TavSi, moxda maTi Canacvleba
arabuli j da b-Ti. swored arabuls ukavSirdeba espanuri jibia-s
aRniSnuli formiT damkvidreba kastiliurSi. berZ. sepia jer laT. sepia-s
gvaZlevs, Semdeg ki viRebT jibia-s. ramdenime sityvaSi Tavkiduri
konsonantis varirebis garda, moxda xmovnis damatebac: laT. satureia -
esp. ajedrea. rac Seexeba laTinur p-s, igi arabulis gavleniT ramdenime
sityvaSi gamJRerda, radgan arabebs ar hqondaT Tanxmovani p:
1Aarabizmebis vrceli CamonaTvali ix. c. axvlediani, m. kobeSaviZe: "espanuri enisistoria" , 2009, gv. 46-47.
28
laT. praecoquum - esp. albaricoque, laT. persicum - esp. albérchigo [Menéndez Pidal,
1977: 23-24]. aRsaniSnavia, rom yru Tanxmovnis gamJRerebis garda, laTinuri
sityvis espanur variantSi gvaqvs arabuli artiklis sityvis ganuyofel
nawilad qcevac. rogorc vxedavT, espanuri enis istoriaSi erT-erTi
yvelaze gavrcelebuli fonetikuri movlena - yru p-s gamJRereba
ukavSirdeba ara marto preromanul substrats, aramed arabul
gavlenasac.
Tumca, gvaqvs gansxvavebac: Tu preromanulis gavleniT aixsneba
mxolod intervokalur poziciaSi myofi konsonantis an binaruli
kompleqsis erT-erTi, yru elementis gamJRereba, arabuliT aixsneba,
Tavkidur poziciaSi myofi da isic mxolod erTi – p konsonantis
gamJRereba. arabulis gavleniT aixsneba kidev erTi fonetikuri varireba:
laTinuri st konsonanturi kompleqsi espanurSi gvaZlevs z-s:
laT. pastinaca - esp. biznaga.
arabuli gavlena gvaqvs espanur morfologiaSic. Aarabuli
artikli al, romelic espanur enaSi Sesabamis arsebiT saxelTan erTad
mkvidrdeboda, droTa ganmavlobaSi kargavs artiklis funqcias da xdeba
sityvis nawili, ramac kastiliur enaSi axali artiklis gamoyeneba
moiTxova: al aqrab - alacrán, xolo Tu mas espanur artiklsac davumatebT,
miviRebT un alacrán-s. sakmaod gavrcelebulia espanurSi arabuli sufiqsi
i. mas vxvdebiT rogorc zedsarTav saxelebTan, aseve nacionalurobis
aRmniSvnel sityvebTan: baladí ‛umniSvnelo’, iraní ‛iraneli’ da sxv. arabuli
bolosarTi i dafiqsirebulia Sua sakuneebSi gavrcelebul Semdeg
terminSic: "La era alfonsí", rac aSkara kavSirSiaAalfonso X-is
mefobasTan. rogorc vxedavT, arabebisaTvis ucxo arc sakuTari
saxelebidan zedsarTavi saxelis warmoeba iyo.
arabuli kvali Sua saukneebis espanuris sintaqszec SeimCneva.
toledos mTargmnelTa skolaSi Sesrulebuli araerTi arabuli
nawarmoebis espanur TargmanSi SeimCneva windebulis maxvilian piris
nacvalsaxelTan (a + él) da kuTvnilebiTi nacvalsaxelis magivrad de +
piris nacvalsaxelis gamoyeneba. aseve vxvdebiT pleonastikur (ormag)
kuTvnilebas (su vida del hermanitanno) da kavSiri que-s xSir gamoyenebas, rac
29
miuTiTebs imaze, rom mTargmnelebi aqtiurad iyenebdnen rTul
daqvemdebarebul winadadebebs da CarTul frazebs. CamoTvlilTagan
bolo movlena aqtualuria dRevandel espanurSic.
espaneTis habsburgTa dinastiis bolo warmomadgenlis, karlos II-is
memkvidris gareSe gardacvalebis Semdeg (1701w.), espaneTis samefo taxti
frangma burbonebma daikaves. espaneTis mefe gaxda, karlos II-is yvelaze
axlo naTesavi daLlui XIV-is SviliSvili filipe, romelic istoriaSi
filipe V-is saxeliT Sevida. Ffrangi monarqis gamefebas bunebrivia
mohyva espanelTa aRSfoTeba da daiwyo brZola karlos II-is
memkvidreobisaTvis. brZola espaneTis farglebsac gascda da masSi
aqtiurad Caeba inglisi da evropis sxva mniSvnelovani qveynebi,
romelTac ar awyobdaT frangul-espanuri aliansis Camoyalibeba. brZola
espaneTisaTvis dasrulda utrextis xelSekrulebis gaformebiT, romlis
mixedviTac, espaneTis mefed erTxmad aRiares frangi filipe V. erTaderT
gamonakliss warmoadgenda avstria. Tumca, isic maleve (daaxl. 1725 wels)
SeuerTa xelSekrulebas.
franguli dinastiis gamefebas pireneis naxevarkunulze, bunebrivia,
mohyva franguli enis gavrcelebac. Ffrangulis kvali ZiriTadad
espanuri enis leqsikaze aisaxa, rac bunebrivia ori enis Tanacxovrebis
dros. Tumca, ar gvaqvs misi (frangulis) gavlena espanur fonetikasa da
morfologiaze, radgan am periodis espanurs ukve hqonda kargad
Camoyalibebuli fonetikuri da gramatikuli struqtura da ukve rTuli
iyo, rom romelime gareSe enas kastiliurze am saxis gavlena moexdina.
aqve unda aRiniSnos, rom espanurSi galicizmebis Sesvlas manamdec
hqonda adgili. adreuli galicizmebis saxeliT cnobili, franguli
etimologiis mqone sityvebi (paje ‛paJi’, jardín ‛ezo’, cofre ‛skivri’, jaula
‛galia’ da sxv.), romlebic antonio nebrixas leqsikonSia (1492w.)
moxseniebuli, kastiliurSi franguli literaturis gziT damkvidrda.
ufro gviandeli periodis galicizmebad ki moixsenieben: coqueta ‛kekluci’,
bufete ‛ujrebiani saweri magida’ da sxva sityvebs [Menéndez Pidal, 1977:24-25].
galicizmebs Soris aris iseTi sityvebic, romelTa etimologiis
30
kvlevasac mivyavarT laTinur an berZnul ZirTan. Tumca, isini espanurSi
ara pirdapiri gziT, aramed frangulis gavliT damkvidrdnen.GH
kastiliur enaze leqsikuri gavlena moaxdina italiurma enamac, rac
ganpirobebuli iyo istoriuli da kulturuli garemoebebiT. espanur-
italiur omebsa da ramdenime italiur samefoSi espanelTa gabatonebas
Tan axlavs renesansis periodi, romlis drosac italiuri kultura
mwvervalebs ipyrobs. italiur Zirs ukavSirdeba literaturisa da
xelovnebis sferosTan dakavSirebuli sityvebi: soneto ‛sonata’, humanista
‛humanisti’, comediante ‛komedianti’, caricatura ‛karikatura’, diseño ‛dizaini’,
grotesco ‛groteskuli’, balcón ‛aivani’, barítono ‛baritoni’, soprano ‛soprano’, tenor
‛tenori’, piano ‛fortepiano’, aria ‛aria’, cantata ‛kantata’, opera ‛opera’,
charlatán ‛Sarlatani’ da a.S.
E espanur enaSi gvaqvs araerTi anglicizmic, rac gamoiwvia XX
saukunis msoflioSi am enis udidesma da mniSvnelovanma gavlenam.
anglicizmebi ZiriTadad gvxvdeba sportul terminologiaSi: beisbol, bingo,
boxeo, corner, derby, futbol, gol, golf, póquer, surf; musikaluri mimdinareobebis
dasaxelebebSi: jazz, hip-hop, rap, rock, soul; satransporto saSualebebis
dasaxelebebSi: autobús, autocar, tranvía, yate da profesiebTan: baby-sitter, bróker,
mánager, detective. Aaseve, teqnikur terminologiaSi: monitor, vídeo.
kastiliurSi Sevida naxevarkunZulze gavrcelebuli, xalxuri
laTinuris evoluciis Sedegad miRebuli, katalanuri, galisiuri
sityvebic, rac ganpirobebuli iyo istoriuli da geografiuli
faqtorebiT. samefoebis geografiulma mezoblobam da espaneTis istoriis
sxvadasxva etapze maTi erTmaneTis mmarTvelobis qveS moqcevam
ganapiroba, rom garkveuli sityvebis CamonaTvali espanurSi damkvidrda
naxevarkunZulze gavrcelebuli sxva, oRond isev xalxuri laTinuridan
momdinare enebidan. G galisiuridan,1 romelic Sua saukuneebSi poeziis
enad miiCneoda, kastiliurSi damkvidrda Semdegi sityvebi: chubasco
‛Tavsxma wvima’, vigía ‛maRali saTvalTvalo koSki’ da sxv. katalanuridan
1 galisiuri da portugaliuri Sua saukuneebSi erT enas warmoadgenda. SemdgomSiganviTarebuli politikuri movlenebis gamo, es ena daiyo or ganStoebad da dRes ukveori erTmaneTisagan damoukidebeli ena gvaqvs.
31
ki miviReT kulinariuli da sazRvaosno terminologia: paella ‛erT-erTi
espanuri saWmlis dasaxeleba’, buque ‛xomaldi’, timonel ‛gemis mesaWe’ da a.S.
32
III Tavi
laTinuri enis fonotaqtikuri sistema
(Tavkiduri, Sua da bolokiduri konsonanturi kompleqsebi)
yvelasaTvis cnobilia, rom laTinuri espanurisaTvis fuZe-enas
warmoadgens. swored pireneis naxevarkunZulze gavrcelebuli
laTinuridan miviReT dRevandeli espanuri ena, romelic erT-erT
mniSvnelovan adgils ikavebs romanuli enebis CamonaTvalSi. gamomdinare
iqidan, rom laTinuri espanurisaTvis fuZe-enaa, marTeblad miviCnieT
calke Tavi dagveTmo am uZvelesi enis fonetikis, kerZod ki - misi
konsonanturi sistemis daxasiaTebisaTvis da gangvesazRvra, romeli
TanxmovanTkompleqsebi iyo laTinurisaTvis damaxasiaTebeli misi
istoriis adreul etapze. amasTanave, vTvliT, rom arqauli
laTinurisaTvis damaxasiaTebeli TanxmovanTjgufebis konstanturobisa
da variaciulobis gansazRvra ufro srulyofils gaxdis espanuri
fonotaqtikuri sistemis kvlevas. Aam Tavis mizania davadginoT romelma
TanxmovanTjgufebma ganicada transformacia laTinuri enis doneze
(espanur enaSi damkvidrebamde) da romeli kompleqsebi gamoirCeva
stabilurobis maRali xarisxiT. maT daxasiaTebas movaxdenT sityvaSi
maTi poziciis mixedviT da Tanamimdevrulad ganvixilavT Tavkidur, Sua
konsonantur da bolokidur kompleqsebs.
laTinuri konsonanturi sistema araerTi enaTmecnierisaTvis iyo
aqtualuri sakiTxi. maT Soris iyo ralf peni, romelmac laTinuri
TanxmovanTsistema Semdegnairad warmogvidgina:1
1 Ralph Penny: " Gramática histórica del español", Ariel, Barcelona, 2008
33
labialuri dentoalveolaruli velaruli
yru okluzivebi
mJReri okluzivebi
yru frikativebi
nazalebi
lateralebi
vibrantebi
/p/
/b/
/f/
/m/
/t/
/d/
/s/
/n/
/l/
/r/
/k/
/g/
/h/
A iqve miTiTebulia, rom zogi lingvisti CamoTvlil camet fonemas
umatebs kidev ori labiovelars - /kw/ da /gw/; maT Soris erT-erTia xose
xavier rodriges toro, romelmac laTinuri enis Tanxmovnebi
Semdegnairad gadaanawila:1
artikulaciis xerxis mixedviT: a) yru okluzivebi: /p/,/t/,/k/,/qw/; b)
mJReri okluzivebi: /b/,/d/,/g/,/gw/; g) frikativebi: /f/,/s/,/h/; d) narnarebi:
/l/,/r/; e) nazalebi: /m/,/n/;
artikulaciis wertilis mixedviT: a) labialurebi: /p/,/b/,/f/,/m/;
b) dentalurebi: /t/,/d/,/s/,/l/,/r/,/n/; g) velarulebi: /k/,/g/
d) alveovelarulebi: /qw/,/gw/.
ralf peni ar iziarebs rodriges toros da misi Tanamoazre
enaTmecnierebis midgomas da /kw/ da /gw/-s miiCnevs /k/ da /g/
fonemebisa da naxevarTanxmovanis kombinaciad, radgan aRniSnuli bgerebi
laTinurSi gamoisaxeboda qu daGgu formebiT [Penny,2008:79].
laTinuri enis konsonanturi sistema aqtualuri iyo ramon
menendes pidalis da antonio kilis moralesisTvisac. maTi araerTi
naSromi exeba laTinuri konsonanturi sistemis daxasiaTebas da
Tanxmovnebis kvlevas laTinuridan espanur enaSi damkvidrebisas rogorc
Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi.
1 José Javier Rodríguez Toro : "Principales cambios ocurridos en el latín vulgar: El consonantismo", Madrid, 2005
34
swored am arcTu ise mravalricxovani konsonantebisagan Sedgeboda
TanxmovanTjgufebi laTinur enaSi. maTi umravlesoba binaruli jgufebis
saxiT iyo warmodgenili. Tumca, gvaqvs ramdenime polikonsonanturi (sam
da oTxelementiani) kompleqsic.
laTinuri fonotaqtikuri sistemis daxasiaTebas daviwyebT Tavkidur
poziciaSi myofi binaruli TanxmovanTjgufebiT, xolo Semdeg
ganvixilavT polikonsonantur kompleqsebs.
miuxedavad imisa, rom Tavkiduri TanxmovanTkompleqsebi ukve
laTinuri enis donezeve iyo varirebisaken, ufro konkretulad ki
gamartivebisaken midrekili, gvaqvs ramdenime iseTi konsonanturi
kompleqsic, romelTac mdgradobis maRali xarisxi aqvT. swored aseT
TanxmovnTkompleqsebs warmoadgenen okluzivs + r, okluzivs + l, frikativ
f-s + r an l da frikativ s-s + yru okluzivi kombinaciebi. stabiluri
Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis CamonaTvali gamoiyureba
Semdegnairad:
Bl-: arq. laT. blandus → laT. blandus (esp. blando);
Br-: arq. laT. breuis→ laT. breuis (esp. - - - -);
Fl-: arq. laT. fluidus → laT. fluidus (esp. fluido);
Fr-: arq. laT. fricare → laT. fricare (esp. fregar);
Gl-: arq. laT. glans → laT. glans (esp. glande);
Gr-: arq. laT. grus → laT. grus (esp. grúa);
Kl-: arq. laT. cloaca → laT. cloaca (esp. cloaca);
Kr-: arq. laT. cruentus → laT. cruentus (esp. cruento);
Pl-: arq. laT. planus → laT. planus (esp. plano);
Pr-: arq. laT. primus → laT. primus (esp. primo);
Sp-: arq. laT. sperare → laT. sperare (esp. esperar);
St-: arq. laT. stare → laT. stare (esp. estar);
Tr-: arq. laT. trabs → laT. trabs (esp. traba).
35
CamoTvlil konsonantur kompleqsebs laTinuri enis arcerT
etapze ar ganucdiaT cvlilebebi. ramdenime gamonaklisis garda,1 isini
varirebas arc espanur enaSi damkvidrebis dros daeqvemdebarnen.
daaxloebiT imave raodenobis TanxmovanTjfugebs moicavs varirebadi
konsonanturi kompleqsebis CamonaTvali. isini or jgufad gadavanawileT.
pirvel jgufSi ganvixileT gamartivebuli anu binarulidan
monofonemurad gardaqmnili kompleqsebi, xolo meoreSi – iseTi
kombinaciebi, sadac erT-erTi elementis varireba fiqsirdeba.
gamartivebul konsonantur kompleqsebSi mniSvnelovan adgils
ikavebs iseTi kombinaciebi, romelTa pirvel elementsac warmoadgens yru
okluzivi: kt-, pt-, tl-. Aam kompleqsebidan ikargeba Tavkiduri konsonanti da
viRebT calke mdgom Tanxmovans. samive kompleqsi arqauli laTinuris
doneze gamartivda, risi darwmunebiT Tqmis sababsac gvaZlevs santiago
segura mungias laTinur-espanuri leqsikoni,2 sadac arcerTi sityva ar
Segvxvedria kt-, pt-, tl- jgufiT Tavkidur poziciaSi. erTaderT gamonakliss
warmoadgens Ctesifonte, romelsac toponimikaSi vxvdebiT.3
sainteresoa iseTi kompleqsebic, romelTa pirvel elementsac yru
frikativi - s warmoadgens. Oigi binarul jgufs arqaul laTinurSi
qmnida lateralTan an nazalebTan. Sl-, sm-, sn- kombinaciebi, laTinuri enis
momdevno etapebze, mxolod gamartivebuli saxiT gvxvdeba, rac yru
frikativis amovardniT aris ganpirobebuli.
1 Fl-, kl- da pl- kompleqsebi preromanuli enebis gavleniT, espanurSi ganicdianpalatalizacias: clamare - llamar, fllama - llama, plover - llover (Pl kompleqsi erT sityvaSigadadis ʧç(ch)-Si (pluteus - choza) da igi uSualo kavSirSia galisiur enasTan, romelSicaRniSnuli kompleqsi yvela SemTxvevaSi transformirda ʧ(ch)-d). espanur enaSi fl-, kl- dapl- kompleqsebi ucvleli formiT mxolod saliteraturo laTinuridan an franguli dainglisuri enebidan Semosul sityvebSi SenarCunda; oriode sityvaSi gamartivda bl da glkompleqsebi. kastiliur enaSi maT mogvces monofonemuri transformacia pirvelielementis dakargvis xarjze: blastemare - lastimar, glirone - lirón; yru elementis gamJRerebas kikr jgufian ramdenime vokabulaSi vxvdebiT: crupta - gruta, creta - greta. rac Seexeba sp- da st-kompleqsebs, maTTan mxolod poziciis cvlilebas vxvdebiT. proTetikuli xmovnisxarjze isini Tavkiduridan Sua konsonantur kompleqsebad transformirdnen. oriodesityvaSi gamJRerda pr kompleqsis pirveli elementic: prunum - bruno.2 Santiago Segura Munguía: "Nuevo diccionario etimológico latín-español y de las voces derivadas", Bilbao, 2010.3 qtesifoni – Zveli mesopotamiis erT-erTi qalaqi, romlis nangrevebic dRevandelierayis teritoriazea.
36
arqaul laTinurSi, iSviaTad, magram mainc iyenebdnen kombinacias
mJRer okluzivs + nazaluri. Gn- da dn- TanxmovanTkompleqsebis
gamartivebac pirvel elementis gauCinarebas ukavSirdeba.
Giqidan gamomdinare, rom laTinuris adreuli etapisaTvis
damaxasiaTebeli CamoTvlili konsonanturi kompleqsebi amave enis
donezeve gamartivdnen, espanuri enaSi isini saxecvlili formiT
gadavidnen, ris gamoc laTinuri warmoSobis arcerT vokabulaSi ar
vxvdebiT maT Tavkidur poziciaSi. imaves ver vityviT aralaTinuri
etimonis mqone sityvebze. masalis kvlevis dros, gn- kompleqss espanuri
enis doneze mxolod gviani periodis aralaTinuri (berZnuli da
germanuli) warmoSobis sityvebSi SevxvdiT: berZ. gnomikos - esp. gnómico,
germ. gneis - esp. gneis. berZnuli warmoSobis mqone sityvebSi SenarCunda sm-
kombinaciac: berZ. smaragdos - esp. esmeralda. aralaTinuri warmoSobis
sityvebSi vxvdebiT sl- da sn- kompleqsebsac, romlebic kastiliur enaSi
XIX-XX saukuneebis mijnaze damkvidrda. inglisuri warmoSobis slogan (an
eslogan) da am etapze bundovani etimologiis mqone snob espanurSi
varirebis gareSe gadavida.
laTinuri Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis meore jgufSi
gavaerTianeT iseTi kombinaciebi, romelTa pirveli elementic
transformirda. maT Sorisaa: sr- da mr- kombinaciebi.
Eevoluciis rTuli gza ganvlo sr- kompleqsma. S, r-s win, jer gadavida
p-Si, xolo Semdeg mogvca f: sr- → pr- → fr-. cvlileba gamoiwvia
cxvirismieri Tanxmovnis narnarasTan SeerTebamac. Mr- kompleqsma mogvca
br- kombinacia [axvlediani c., 2008:71].
rogorc vxedavT, orive SemTxvevaSi kompleqsis meore elementi aris
vibranti r, romelic ver Seewyo verc nazals da verc yru frikativs (da
yru okluzivs). Aai, ase gamoiyureba laTinuri enis doneze varirebadi
kompleqsebi.
pirveli jgufi:
Dn- → n-: arq. laT. dnuk → laT. nux (esp. nuez);
Gn - → n-: arq. laT. gnatus → laT. natus (esp. nato);
37
Kt- → t-: arq. laT. ctunica → laT. tunica (esp. túnica);
Pt- → t-: arq. laT. ptisana → laT. tisana (esp. tisana);
Sl- → l-: arq. laT. slubricus → laT. lubricus (esp. lúbrico);
Sm- → m-: arq. laT. smica → laT. mica (esp. miga);
Sn- → n -: arq. laT. snusos → laT. nurus (esp. nuera);
Tl- → l-: arq. laT. tlatos → laT. latus (esp. lato).
meore jgufi:
Sr- → pr- → fr-: arq. laT. srigos → prigos → laT. frigus (esp.
frío);
Mr- → br-: arq. laT. mreghuis → laT. brevis (esp. breve).
miuxedavad imisa, rom arqaul laTinurSi ZiriTadad binaruli
konsonanturi kompleqsebi gvxvdeba, gvaqvs ramdenime samelementiani
jgufic. Skr-, spl-, str-, stl- kompleqsebidan skr-, spl- da str- aRmoCnda
stabiluri, romlebic konstanturobis xarisxs espanurSic inarCuneben
(Tu ar CavTvliT proTetikuli xmovnis damatebiT sityvaSi maTi poziciis
Secvlas). YmaT Soris yvelaze iSviaTia spl kompleqsi, romelic mxolod
ramdenime da isic erTi Ziridan momdinare sityvebSi gvxvdeba (splendere,
splendidus, splendor). igi arcerT vokabulaSi ar varirebs.
yvelaze varirebadi aRmoCnda stl- kompleqsi.1 igi ramdenime sityvaSi
jer orelementian kompleqsad, xolo Semdeg monofonemurad iqca.
ramdenime vokabulaSi ki pirdapir monofonemurad transformirda.
rogorc vxedavT, laTinur Tavkidur samelementian konsonantur
kompleqsebs axasiaTebda Semdegi Tanmimdevroba: S + yru okluzivi (p,t,k) +
vibranti an laterali (r an l). yvelaze aramdgradi ki maT Soris
aRmoCnda Semdegi Tanamimdevroba: S + t + l. Str, skr da spl kompleqsebma
varireba evoluciis arcerT etapze ar ganicada. laTinuri
samelementiani Tavkiduri jgufebis CamonaTvali gamoiyureba
Semdegnairad:
Skr-: arq. laT. scrotum → laT. scrotum (esp. escroto);
1 Stl kompleqsi mxolod erT sityvaSi SenarCunda laTinuris doneze. Tumca, espanurenaSi gadasvlisas mainc daeqvemdebara varirebas. vgulisxmobT laT. stloppus, romelmacespanurSi escopeta mogvca.
38
Spl-: arq. laT. splendor → laT. splendor (esp. esplendor);
Str-: arq. laT. struma → laT. struma (esp. estruma);
Stl- → sl- → l-: arq. laT. stlis→ slis→ laT. lis (esp. lid)
an: stl- → l-: arq. laT. stlocus→ laT. locus (esp. luego).
gacilebiT mravalferovania Sua konsonanturi kompleqsebis istoria
laTinur enaSi. imis miuxedavad rom maTi umravlesoba varirebas
eqvemdebareba, gvaqvs ramdenime stabiluri kompleqsic. cvalebadi
kombinaciebi davyaviT oTx jgufad, raTa ufro TvalsaCino gamxdariyo
Tu romelma fonetikurma cvlilebebam ganapiroba ama Tu im kompleqsis
varireba.
laTinuri enis yvelaze myar konsonantur kompleqsebSi gavaerTianeT
-kr-, -lt-, -rb-, -rd-, -rg-, -rm-, -sp-, -tr- Tanamimdevrobebi. rogorc vxedavT,
stabiluri kompleqsebis umravlesobaSi pirvel an meore elements
vibranti warmoadgens. CamoTvlili kombinaciebi varirebas arc espanur
enaSi damkvidrebis dros ganicdian. Tumca, gvaqvs oriode gamonaklisi.1
ai, ase gamoiyureba aRniSnuli TanxmovanTkompleqsebis CamonaTvali
(magaliTebiTurT) laTinur enaSi:
-kr-: arq. laT. procreator → laT. procreator (esp. procreador);
-lt-: arq. laT. altus → laT. altus (esp. alto);
-rb-: arq. laT. barba → laT. barba (esp. barba);
-rd-: arq. laT. ardere → laT. ardere (esp.arder);
-rg-: arq. laT. largus → laT. largus (esp. largo);
-rm-: arq. laT. armarium → laT. armarium (esp. armario);
-sp-: arq. laT. aspectus → laT. aspectus (esp. aspecto);
roca saartikulacio organoebi diskomforts ganicdian erTi
Tanxmovnidan meore Tanxmovanze gadasvlisas, xdeba ori erTmaneTis
miyolebiT mdgomi fonemis mimsgavseba, raTa maTi warmoTqma gaadvildes.
1 Lt kompleqsma mxolod erT sityvaSi ganicada meore elementis varireba. laT. altus-isSedarebiTi formidan - altius aris warmoebuli zmnis sawyisi forma altiare, romelmac espanurkorelatSi mogvca alzar; oriode sityvSi ki dafiqsirda vokalizaciis movlena: saltu - sauto- soto; Rg kombinacia ramdenime sityvaSi kompleqsis meore elements kargavs (argenteus -arienzo), xolo ramdenimeSi – meore elementi varirebas ganicdis (argilla - arcilla); oriodevokabulaSi gamJRerda tr kompleqsis pirveli elementi: laT.citrus - esp. cidro an dafiqsirdakompleqsis monofonemurad qceva: berZ. petroselinon - laT. petroselinum - esp. perejil.
39
swored am faqts ukavSirdeba erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
fonetikuri movlena – asimilacia, romelic, konsonantebis mimsgavsebis
xarisxis mixedviT, SeiZleba iyos sruli an nawilobrivi. Aasimilacia
SeiZleba iyos progresuli da regresulic, rac damokidebulia
winmswrebi Tanxmovani daimsgavsebs momdevnos Tu piriqiT.
sruliAasimilaciis yvelaze gavrcelebuli SemTxvevebs warmoadgens
Semdeg konsonanturi kompleqsebi: -bf-, -bg-, -df-, -dg-, -ds-, -dl-, -dr, -kf-, -ls-, -ml-,
-nr-, -pf-, -rl-, -rs-, -ts-. asimilacia aRniSnul kompleqsebTan laTinuri enis
istoriis sxvadasxva etapze dafiqsirda. maT Soris yvelaze Zvel periods
miekuTvneba -ls- da -rs- kompleqsebi, romlebic laTinuri enis adreul
etapzeve transformirdnen da espanurSi ucvleli formiT gadavidnen
(arq. laT. velsi → velle - esp. vello, arq. laT. fersi → ferre - esp. férreo).1
laTinuris adreul etapze adgili hqonda nawilobrivi asimilaciis
movlenasac. swored nawilobrivi asimilaciis xarjze miviReT -gt-
kompleqsidan -kt- kombinacia. rogorc vxedavT, nawilobrivi asimilacia
gamoiwvia mJReri da yru Tanxmovnebis mezoblobam, sadac yru
konsonantma mJReri daayrua.
M meore qvejgufSi SeviyvaneT iseTi ori konsonanturi kompleqsi,
romelTac orive elementi dakarges adreul etapze da jer sruliad
gansxvavebuli konsonantis geminatad gadaiqcnen, xolo Semdeg
monofonemurad transformirdnen: -tt- → -ss- → -s- da -dt- (SesaZloa, igi
jer tt-Si gadasuliyo) → -ss- → -s-. orive SemTxvevas enaTmecnierebi
saerTo indoevropul movlenas uwodeben.
arqauli laTinuris doneze dafiqsirda yru konsonantis isev yru
TanxmovniT Canacvleba. swored es SemTxveva gvaqvs -tl- kompleqsis
evoluciisas, romelic transformirda -kl-d. rac Seexeba kl kompleqss,
espanur enaSi gadasvlisas, igi xan SenarCunda da xanac varirebas
daeqvemdebara.
1 aRsaniSnavia, rom ls kompleqsi ramdenime sityvaSi ar daeqvemdebara varirebas daespanur enaSi ucvleli formiT gadavida: laT. falsu - esp. falso.
40
arqauli laTinuris doneze dafiqsirda nazalebis monacvleobac.
mJReri okluzivis win mdgomi nazali m gadadis n-Si: -md- → -nd-, -mg- →
-ng-.
amrigad, laTinuris enis yvelaze varirebadi Sua konsonanturi
binaruli kompleqsebis cxrili gamoiyureba Semdegnairad:
pirveli qvejgufi:
-bf- → -ff-: laT. obfero → laT. offero, offerre (esp. ofrecer);
-bg- → -gg-: laT. obgero → laT. oggero (esp. - - - -);
-df- → -ff-: laT. adfinis → laT. affinis (esp. afín);
-dg-→ -gg-: laT. adgero → laT. aggero, aggere (esp. - - - -);
-ds- → -ss-: laT. diuidsi → laT. diuissi (esp. - - - -);
-dl- → -ll-: laT. adloquor → laT. alloquor (esp. - - - -);
-dr- → -rr-: laT. adrogo → laT. arrogo, arrogare (esp. arrogar);
-kf- → -ff-: laT. ecfero → laT . effero, efferre (esp. - - - -);
-ls- → -ll-: arq. laT. velse → laT. velle (esp. vello);
-ml- → -ll-: laT. comloquor → laT. colloquor (esp. - - - -);
-nr- → -rr-: laT. inrogo → laT. irrigo, irrigare (esp. irrigar);
-pf- → -ff-: laT. op(i)ficina → laT. officina (esp. oficina);
-rl- → -ll-: laT. perlacio → laT. pellicio (esp. - - - -);
-rs- → -rr-: arq. laT. ferse → laT. ferre (esp. férreo);
-ts- → -ss-: laT. concuitsi → laT. concussio (esp. concusión);
-gt- → -kt-: arq. laT. agtos → laT. actus (esp. acto).
meore qvejgufi:
-tt- → -ss- → -s-: arq. laT. iuttos → laT. iussus → laT. iusus (esp. - -
-);
-dt- → (tt?) → -ss- →-s-: arq. laT. sedtos → (settos?) → laT. sessus →
laT. sesus (esp. - - - -).
mesame qvejgufi:
-tl- → -kl-: arq. laT. vetla → laT. vecla (esp. - - - -).
meoTxe qvejgufi:
-md- → -nd-: arq. laT. eumdem → laT. eundem (esp. - - - -);
41
-mg- → -ng-: arq. laT. comgero → laT. conger (esp. congrio).
arqaul laTinurSi vxvdebiT polikonsonantur kompleqsebsac,
romlebic gamartivebisaken aris midrekili. Aarqaul laTinurSi sami
Tanxmovani yvelaze xSirad Semdegi TanamimdevrobiT aris warmodgenili:
1. mJReri okluzivi + s + yru okluzivi; 2. laterali + yru okluzivi +
yru okluzivi; 3. yru okluzivi + s + nazali.
rogorc ukve aRvniSneT, samive SemTxveva gamartivebisaken aris
midrekili. gansxvaveba maT Soris mxolod is aris, rom gansxvavebuli
poziciis Tanxmovnebi ikargeba. pirvel SemTxvevaSi s + yru Tanxmovnis
kombinaciis win mdgomi konsonanti ikargeba: adspicio - aspicio; meore
SemTxvevaSi laterals da mesame Tanxmovans Soris mdgomi yru okluzivi
ikargeba: ulctos - ultus, xolo mesameSi – isev pirveli anu s + nazali
kombinaciis win mdgomi yru Tanxmovani: loucsna - lousna. rogorc vxedavT,
pirvel SemTxvevaSi daikarga d, xolo meoresa da mesameSi - k, romelsac
erT sityvaSi - meore, xolo meore sityvaSi - pirveli pozicia ukavia.
aqedan gamomdinare SegviZlia davaskvnaT, rom arqauli laTinuris
samelementian kompleqsebSi yvelaze susti iyo pirveli da meore
poziciis matarebeli konsonantebi. Aarqaul laTinurSi gvaqvs erTi
oTxelementiani kompleqsic, romelic martivdeba ara erTi Tanxmovnis
amovardniT, aramed ori Tanxmovnis dakargviT: -dksk- → -sk- (didcsco → disco)1.
amrigad, miviReT Semdegi suraTi:
-dsp- → - sp-: arq. laT. adspirare → laT. aspirare (esp. aspirar);
-ksn- → -sn-: arq. laT. loucsna → laT. lousna (esp. - - - -);
-lkt- → -lt-: arq. laT. ulctos → laT. ultus (esp. - - - -);
-dksk- → -sk-: arq. laT. didssco → laT. disco (esp. - - - -).
SedarebiT naklebad, magram mainc gvxvdeboda bolokiduri
konsonanturi kompleqsebi arqaul laTinurSi. uZveles mdgrad
orelementian kompleqsebs warmoadgens: -bs, -lt, -ms, -nk, -ns, -nt, ps, -rs, -st.
rogorc vxedavT, konsonanturi kompleqsi stabilurobas laTinurSi
1 uiSviaTes movlenas warmoadgenda oTxelementiani konsonanturi kompleqsi arqaullaTinur enaSi. misi SedarebiT xSiri gamoyeneba iwyeba laTinuri enis istoriismomdevno etapebze, roca samelementiani kombinaciiT dawyebul sityvebze iwyebenTanxmovniT daboloebuli TavsarTis damatebas.
42
inarCunebda Tu iyo Tanxmovnebis Semdegi Tanamimdevroba: 1.Ookluzivs,
nazals an vibrants + s (swored es Tanamimdevroba gvaqvs CamoTvlilTgan
pirvel, mesame, mexuTe, meSvide da merve kombinaciebSi); 2. konsonants +
t (meore, meeqvse da mecxre TanxmovanTjgufebi); 3. nazals + k (meoTxe
konsonanturi kompleqsi).
laTinurSi mdgrad kombinaciebs stabiluroba ar SeunarCunebiaT
espanurSi. erT-erTi Tanxmovnis dakargvis an transformaciis garda,
espanurSi moxda sityvis bolos xmovnis damateba, ramac poziciuri
varireba gamoiwvia.
bolokiduri kompleqsebis stabiluroba kargad Cans Semdeg
cxrilSi:
-bs → -bs: arq. laT. plebs → laT. plebs (esp. plebe);
-lt → -lt: arq. laT. uult → laT. uult (esp. - - - -);
-ms → -ms: arq. laT. hiems → laT. hiems (esp. - - - -);
-nk → -nk: arq. laT. hunc → laT. hunc (esp. - - - -);
-ns → -ns: arq. laT. gens → laT. gens (esp. gente);
-nt→ -nt: arq. laT. sunt → laT. sunt (esp. - - - -);
-ps→-ps: arq. laT. primceps → laT. princeps (esp. príncipe);
-rs→ -rs: arq. laT. fors → laT. fors (esp. - - - -);
-st→-st: arq. laT. est → laT. est (esp. - - - -).
rac Seexeba yvelaze varirebad jgufebs, aq gavaerTianeT -kt, -rd, -ds, -ts
konsonanturi kompleqsebi. bolodikuri TanxmovanTjgufebi
CamoTvlilTagan yvela SemTxvevaSi gamartivdnen da laTinuri enis
momdevno etapze monofonemuri saxiT gadavidnen. aRsaniSnavia, rom maTi
gamartiveba xan pirveli da xanac meore elementis amovardnis xarjze
xdeboda. bolokiduri kompleqsis pirveli elementis amovardnas win
uZRvis regresuli asimilacia, rac ganapirobebs arqauli variantis meore
elementis SenarCunebas.
Aamrigad, miviReT Semdegi suraTi:
-kt → -k: arq. laT. lact → laT. lac (esp. - - - -);
-rd → -d: arq. laT. cord → laT. cor (esp. - - - -);
43
-ds→ -ss→ -s: arq. laT. lapids → lapiss → laT. lapis (esp. - -);
-ts→ -ss→ -s: arq. laT. millets → miless → laT.miles (esp.- -).
arqaul laTinurSi arsebobda ramdenime samelementiani bolokiduri
kompleqsic. Aam SemTxvevaSic gvaqvs konstanturobisa da variaciulobis
magaliTebi. Yyvelze gavrcelebuli stabiluri bolokiduri kombinaciaa:
nazali an vibranti + okluzivi (p an b) + s, xolo yvelaze varirebad
kompleqsebSi gvaqvs k + ts kombinacia. miviReT Semdegi suraTi:
-mps → -mps: arq. laT. stremps → laT. stremps (esp. - - - -);
-rbs → -rbs: arq. laT. urbs → laT. urbs (esp. urbe);
-kts → -kss→ -ks: arq.laT. nocts →laT. nocss→-nocs (esp .- -);
amrigad, konsonanturi kompleqsebis varireba mxolod derivatis
doneze ar dafiqsirebula. maTi garkveuli nawili ukve arqauli
laTinuris donezeve transformirda.
gamomdinare iqidan, rom laTinuris Tavkiduri kompleqsebis
transformireba arcerT SemTxvevaSi ar fiqsirdeba kompleqsis meore
elementis xarjze, SegviZlia davaskvnaT, rom Tavkidur poziciaSi myofi
kompleqsis pirveli elementi, iqneba igi okluzivi Tu frikativi, bevrad
ufro susti iyo, vidre meore. Tumca, ver vityviT, rom pirveli elementi
yvela SemTxvevaSi varirebas eqvemdebareba. am SemTxvevaSi yuradReba unda
gavamaxviloT, Tu romel konsonantTan qmnis igi kombinacias. mag:
konsonantebi p,k,g Tu maT mosdevT narnara Tanxmovnebi (r an l)
narCundebian, xolo Tu p da k-s mosdevs t, an g-s mohyveba n - isini
martivdebian. Aamrigad, kompleqsebis konstanturoba da variaciuloba
damokidebulia kompleqsSi Semavali elementebis fonetikur
maxasiaTebelze, radgan gverdigverd mdgomma Tanxmovnebma aucileblad
unda Seqmnan harmoniuli kombinacia. rogorc vxedavT, swored aseTi
harmoniuli kombinacia Seqmnes laTinurSi p,k,g okluzivebma da narnara
konsonantebma.
pirveli elementis sisuste Warbobs Sua konsonantur kompleqsebSic.
arqauli laTinuri enis doneze momxdari fonetikuri cvlilebebi exeba
kompleqsis pirvel elements, rac kargad Cans Sua konsonanturi
varirebadi kompleqsebis qvejgufebSi.Ppirveli elementis midrekileba
44
cvlilebebisaken SeimCneva laTinuri enis evoluciis sxvadasxva etapebze.
aqve unda aRiniSnos, Tu arqauli laTinurisaTvis damaxasiaTebeli iyo
progresuli asimilacia (ls-ll, rs-rr), laTinuris momdevno etapze
dafiqsirda regresuli asimilaciis SemTxvevebi.
gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs bolokidur konsonantur
kompleqsebTan, sadac varirebis SemTxvevaSi ikargeba kompleqsis xan
pirveli da xanac meore elementi. aRsaniSnavia, rom meore elementis
dakargva poziciuri sisustiT iyo ganpirobebuli, xolo pirveli
elementis amovardna regresuli asimilaciis xarjze miRebuli geminatis
gamartivebas ukavSirdeba.
bunebrivia, bolokiduri konsonantis stabiluroba-varirebaze
gavlenas moaxdenda mis win mdgomi Tanxmovanic, radgan erTi da igive
Tanxmovani laTinuris doneze xan ikargeba da xanac ucvlelia. mag:
bolokiduri t, k-s Semdeg ikargeba, xolo n, l da s TanxmovnebTan -
stabiluria.
amrigad, rogorc ganxilulma masalam gvaCvena, binaruli
konsonanturi kompleqsebi rogorc sityvis TavSi, aseve bolokidur
poziciaSi, varirebis SemTxvevaSi, ZiriTadad, kargaven an icvlian
kompleqsis kidurovan poziciaSi myof elements.
pirveli an meore (oriode SemTxvevaSi orive) elementis
varirebisaken aris midrekili polikonsonanturi kompleqsebi. sam da
oTxelementian kompleqsebTan arsad ar dakargula bolo elementebi.
aqve unda aRiniSnos, rom masalis kvlevis dros, TiTqmis ar
ganmeorebula erTi da igive konsonanturi kompleqsebi sityvis
sxvadasxva poziciaSi; Mmxolod ramdenime kombinacia Segvxvda
gamonaklisis saxiT: kr da tr kombinaciebi gvxvdeba Tavkidur poziciasa da
sityvis SuaSi da arcerT poziciaSi ar eqvemdebareba varirebas; Kt
kompleqsi ki, romelic gvxvdeba Tavkidur da bolokidur poziciaSi,
kargavs kidurovan elements (sityvis TavSi: kt-t; sityvis boloSi: kt-k).
arcerTi kombinacia ar gvxvdeba samive poziciaSi.
yuradReba gavamaxvileT imazec, Tu romeli Tanxmovnebi qmnidnen
laTinurSi (poziciisa da Tanxmovnebis Tanamimdevrobis ganurCevlad)
45
yvela harmoniul da stabilur kombinaciebs. aRmoCnda rom mJReri
okluzivis da vibrantis kombinaciam mogvca yvelaze stabiluri
TanxmovanTkompleqsebi: br - rb, gr - rg.
46
IV Tavi
etimonSi arsebuli konsonanturi kompleqsebi da maTi daxasiaTeba
istoriuli evoluciis manZilze
pireneis naxevarkunZulis romanizaciis Semdeg, laTinuri
espanelebisaTvis mSobliur enad iqca. Mman imdenad Zlierad moikida fexi
espaneTSi, rom naxevarkunZulis primitiuli enebi TiTqmis srulad
gaaqro (baskuris garda); Semdeg evoluciasTan erTad ki, SeiZina
germanuli da arabuli elementi, riTac daSorda mis pirvandel formas
da safuZveli Cauyara espanur romanses.
miuxedavad imisa, rom espanur enas, ganviTarebis sxvadasxva etapze,
axasiaTebda mWidro kontaqti iberiul, vestgoTur da arabul enebTan,
espanuri enis leqsikuri maragis didi nawili laTinuri warmoSobis
sityvebiTaa warmodgenili, rac imis wina pirobaa, rom etimonis doneze
arsebuli binaruli da polikonsonanturi kompleqsebis umravlesoba
ukavSirdeba laTinur Zirebs; Tumca, gvaqvs iseTi SemTxvevebic, sadac
konsonanturi kompleqsebi gvxdeba preromanuli, berZnuli, arabuli da
a.S. warmoSobis sityvebSi.
naSromSi ganvixileT binaruli (maT Soris, geminatebiT
wamodgenili jgufebi) da polikonsonanturi TanxmovanTkompleqsebi
(rogorc Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi). kvleva
CavatareT korominasis da garsia de diegos etimologiuri leqsikonebis
monacemebze dayrdnobiT. aseve, vixelmZRvaneleT santiago segura mungias
uaxlesi laTinur-espanuri etimologiuri leqsikoniT da espaneTis
samefo akademiis – RAE-s monacemebiT.
ganxilulma masalam gviCvena, rom kastiliur enaSi damkvidrebis
dros, etimonis doneze arsebuli kompleqsebis garkveuli nawili
SenarCunebulia; danarCenebi ki eqvemdebarebian varirebis sxvadasxva
SemTxvevebs. araerTi magaliTi gvaqvs etimonis doneze ararsebuli
TanxmovanTjgufis espanuri enis doneze warmoqmnisa, rac ZiriTadad
ukavSirdeba xmovnis sinkopas. Tumca, SevxvdiT varirebis ormag da
sammagG movlenasac.
47
qvemoT, dawvrilebiT ganvixilavT jer binarul da Semdeg,
polikonsonantur kompleqsebs da yuradRebas gavamaxvilebT im faqtebze,
Tu ram gamoiwvia TiToeuli maTganis konstanturoba an varireba.
$ 1. orelementiani konsonanturi kompleqsebi
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: B
(bb, bd, bl, br, bs, bt)
Sua konsonanturi kompleqsi bb, romelic warmoadgens mJReri
okluzivis geminats, espanur enaSi damkvidrebis dros, ganicdis
cvlilebas da martivdeba.
arameuli (RAE-s mixedviT siriuli) warmoSobis sityva abba
laTinurSi damkvidrda (berZnulis gavliT) abbas-is formiT da espanurSi
mogvca abad, rac niSnavs ‛mamas’ an saeklesio pirs - ‛abats’. ormagi
okluzivis gamartivebis movlena fiqsirdeba laTinuri warmoSobis
Semdeg espanur sityvebSic: abadía (laT. iabbatia), abadesa (laT. abbatissa), abatir
(laT. abbattuo,-ere) da sxv.
Sua konsonanturi kompleqsi bd laTinuri warmoSobis sityvebSi
gvxvdeba da ucvleli formiT mkvidrdeba kastiliur enaSi. M
esp. abdomen modis laTinuri abdomen-dan, abdicar ki espanur enaSi
Cndeba 1420 wlidan da momdinareobs laTinuri abdicare-dan. TiTqmis amave
periodSi Cndeba abducción, romelic Seesabameba laTinuri abductio-s. bolo
ori magaliTis etimologiis ufro Rrma kvlevam gviCvena, rom orive
laTinuri sityva (abdicare da abducere) modis dicare da ducere-dan, ab ki aris
laTinuri prefiqsi, romelsac aqvs sawinaaRmdegos mniSvneloba. rogorc
vxedavT, aRniSnulma Zirma laTinuri TavsarTi ab etimonis donezeve
daimata da espanurSi ukve saxecvlili formiT gadavida.
TavkiduriKkonsonanturi kompleqsi bl gvxvdeba laTinuri da
berZnuli warmoSobis sityvebSi da ZiriTadad, ucvleli formiT
mkvidrdeba espanur enaSi: laT. blitu - esp. bledo, laT. blandu - esp. blando.
Bl kompleqsiani vokabulebis garkveuli nawili espanur enaSi gadadis
berZnulidan, laTinuris gavliT. berZ. blasphemos-s jer laTinurSi
48
gvaZlevs blasphemus-s, xolo Semdeg kastiliurSi gadadis blasfemo-s
formiT. igive gza ganvlo Semdegma sityvamac: esp. bledo (← laT. blitum ←
berZ. bliton).
mxolod ramdenime sityvaSi moxda binaruli kompleqsis gamartiveba
da monofonemuri korelatis warmoqmna: berZ. blastemeo - laT. blastemare - esp.
lastimar.
rac Seexeba bl TanxmovanTjgufs sityvis SuaSi, aq vxvdebiT
bilabialuri b-s da labiodentaluri v-s arevas, romelsac win uZRvis
metaTeza: laT. oblitare-esp.olvidar.
Bl kompleqsi etimonis doneze fiqsirdeba esp. roble-Si. igi
momdinareobs laT. robore-dan, romelmac o-s sinkopis Sedegad jer
mogvca robre, xolo Semdeg, disimilaciis xarjze, miviReT roble.
Tavkiduri TanxmovanTkompleqsma br gvxvdeba rogorc laTinuri,
aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi. Tavkidur poziciaSi, vokabula
iqneba laTinuridan Tu sxva enobrivi wyarodan Semosuli, konsonanturi
kompleqsi gadadis ucvleli formiT: laT. bracchium - esp. brazo, laT. brutus-
esp. bruto, laT. brattea - esp. bráctea, berZ. brionia - laT. bryonia - esp. brionia, berZ.
bronkhion - laT. bronchium - esp. bronquio, goT. brikan - esp. bregar, goT. brut - esp.
brote, kelt. brigos - esp. brío.
Br kompleqsiani sityvebis garkveuli nawili Semodis
frangulidanac. swored maT Soris aris esp. brocha (← fr. brouche), broche (←
fr. broche) da a.S.
gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac konsonanturi kompleqsi
derivatis donezea warmoqmnili. maT Soris aris mosarab. perca, romelic
espanur breca-s gvaZlevs da laT. bocal, romlisganac miviReT
espanuri brocal. Ppirvel magaliTSi Cans, rom yru Tanxmovnis gamJRerebas,
rac preromanuli enebTan aris dakavSirebuli, mohyva metaTeza, xolo
meore magaliTSi br kompleqsis warmoqmnas ganapirobebs r-s epenTeza.
derivatis doneze warmoiqmna br Tavkiduri kompleqsi erT-erTi
germanuli frazis espanurSi damkvidrebisas. Ggermanuli fraza ich bring
49
dir’s, rac espanurad te lo ofrezco-s an te lo traigo-s niSnavs, espanurSi gvaZlevs
brindis-s.
ucvleli formiT damkvidrda br konsonanturi kompleqsi sityvis
SuaSi Semdeg sityvebSi: laT. abrogatio - esp. abrogación, laT. abrotonum - esp.
abrotano, laT. allobroges - esp. alóbroges (galiis teritoriaze mcxovrebi
kelturi warmoSobis tomebi), laT. labrusca - esp. labrusca, laT. lubricare - esp.
lubricar, laT. rubrica - esp. rúbrica da sxv.
Oor jgufad SeiZleba davyoT Sua konsonanturi br kompleqsis mier
gancdili fonetikuri cvlilebebi:
1). jgufi, sadac qreba kompleqsis meore elementi: laT. labrum - esp.
labio (br-b);
2). jgufi, sadac binaruli kompleqsi iSleba Tanxmovnebs Soris
xmovnis Camatebis Sedegad: laT. ebriacus - esp. borracho.
arcTu ise bevri magaliTi gvaqvs br konsonanturi kompleqsis
derivatis doneze warmoqmnisa: laT. cooperire - esp. cubrir, laT. aperire - esp.
abrir. Oorive vokabulaSi jer moxda intervokaluri yru konsonantis
gamJRereba, Semdeg ki - e-s sinkopa. rac Seexeba esp. palabra-s, igi miviReT
laT. parabola-dan, metaTezis Sedegad.
B konsonantisagan Sedgenil kompleqsebSi Yyvelaze meti
stabilurobiT gamoirCeva bs da bt jgufebi. maT ar ganicades aranairi
fonetikuri cvlileba da gamonaklisebis gareSe, ucvleli formiT
damkvidrdnen kastiliur enaSi: laT. absolutio - esp. absolución, laT. absorbeo -
esp. absorber, laT. observator - esp. observador, laT. observare - esp. observar, laT.
subsidium - esp. subsidio, laT. obturare - esp. obturar, laT. obtusus - esp. obtuso da sxv.
rac Seexeba Tavkidur bs da bt kompleqsebs, amis arcerTi magaliTi ar
gvaqvs. rogorc Cans, aRniSnuli kompleqsebi Tavkidur poziciaSi ar iyo
laTinuri enisaTvis damaxasiTebeli, iseve rogorc ar axasiaTebda im
enebs, romelTac fonetikuri saxis gavlena moaxdines espanur enaze.
50
T TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: D
(dr)
kompleqsi dr Tavkidur poziciaSi mxolod aralaTinuri (berZnuli,
kelturi, germanuli) warmoSobis sityvebSi gvxvdeba. TanxmovanTjgufi
ZiriTadad ucvleli formiT gadadis kastiliur enaSi. espanurSi
berZnulidan, laTinuris gavliT, damkvidrda sityvebi:
dragón (berZ. drákon - laT. draco), drama (berZ. drama - laT. drama),
dríade (berZ. dryas - laT. dryás), drupa (berZ. dryppa -laT. druppa). germanulidan
Semovida sityva drusa (germ. druse), italiuridan - driza (it. drizza), xolo
inglisuridan - dril (drill). rogorc vxedavT, konsonanturi
kompleqsi dr varirebis gareSe gadadis espanur korelatSi. Tumca, gvaqvs
erTi gamonaklisi da es aris esp. trapo. igi momdinareobs kelturi (an
prekelturi) drappus-idan. aRsaniSnavia, rom aRniSnuli vokabulas
Tavkiduri d ramdenime romanul enaSi ucvleli formiT gadavida
(savaraudod im enebSi, sadac laTinurisaTvis gverdis avliT
damkvidrda), kastiliurisa da portugaliurisagan gansxvavebiT, sadac
aRniSnuli vokabula laTinuridan Sevida d-s t-Ti Canacvlebuli formiT.
cvlilebebs dr konsonanturi kompleqsi arc sityvis SuaSi
eqvemdebareba. laTinuri etimonis mqone sityvebi espanur korelatSi
varirebis gareSe gadadis: laT. quadriga - esp. cuadriga, laT. quadrus - esp.
cuadro.
gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac dr jgufi derivatis donezea
warmoqmnili. Mmag: esp. cidro, romelic laT. citrus-idan momdinareobs,
miviReT kompleqsis pirveli elementis anu yru konsonantis gamJRerebiT.
derivatis donezea warmoqmnili dr jgufi iseT sityvebSi,
rogoricaa: adral, bodrio, cocodrilo da sxv. Adral miviReT laT. lateralis-gan, sadac
jer daikarga Tavkiduri l, Semdeg moxda e-s sinkopa, bolos
ki tr kompleqsSi dafiqsirda yru Tanxmovnis gamJRereba. Cocodrilo modis
laTinuri sityvidan crocodilus. rogorc vxedavT, aq sityvis TavSi
arsebuli kompleqsis meore elementi, metaTezis xarjze, gadadis sityvis
51
SuaSi da qmnis axal konsonantur jgufs. igive fonetikuri movlena
moxda bodrio-Si, romelic laT. brodium-dan modis.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: F
(fl, fr)
konsonanturi kompleqsi fl gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve
aralaTinuri warmoSobis sityvebSi. Sua poziciisagan gansxvavebiT,
stabilurobis arcTu ise maRali xarisxiT gamoirCeva fl konsonanturi
kompleqsi sityvis TavSi. Tumca, gvaqvs Tavkidur poziciaSi misi
ucvleli formiT gadasvlis ramdenime magaliTic: laT. flaccus - esp.
flaco, laT. flavus - esp. flavo, laT. flagellum - esp. flagelo, laT. floccus - esp. fleco,
laT. flexibilis - esp. flexible, laT. flexura - esp. flexura, laT. flor - esp. flor, laT. fluxus
- esp. flojo, laT. fluere - esp. fluir, fr. flanc - esp. flanco.
sam jgufad SegviZlia davyoT fl kompleqsis mier ganvlili
fonetikuri cvlilebebi:
1. jgufi, sadac adgili aqvs palatalizacias: laT. flamma espanurSi
gvaZlevs llama-s. A
2. jgufi, sadac fl kompleqsis pirveli elementi ikargeba, meore ki,
yovelgvari fonetikuri cvlilebis gareSe, gadadis espanurSi. Mmag:
laT. flaccidus- esp. lacio.
3. jgufi, sadac fl kompleqsis pirveli elementi ucvleli formiT
gadadis, meore ki - transformirdeba: goT. flasko - esp. frasco.
Sua konsonanturi kompleqsi fl TiTqmis ar ganicdis cvlilebebs da
espanur korelatSi varirebis gareSe gadadis: laT. diflagrare - esp.
deflagrar, laT. profligare - esp. profligar. Mmxolod erT sityvaSi fiqsirdeba fl-s
gadasvla pl-Si: laT. suflare - esp. soplar. E
etimonis donezea warmoqmnili fl TanxmovanTjgufi sityvaSi chiflar,
romelic miviReT laTinuri sifilare-dan, i-s sinkopis Sedegad.
Fr konsonanturi kompleqsi, misi vokabulaSi poziciisda
ganurCevlad, SeiZleba CaiTvalos erT-erT yvelaze stabilur jgufad.
miuxedavad imisa, rom aRniSnul TanxmovanTkompleqss ZiriTadad
52
laTinur etimonSi vxvdebiT, gvaqvs ramdenime magaliTi sxva enobrivi
wyaroebidan Semosuli sityvebis saxiTac: laT. fractura - esp. fractura, laT.
fragil - esp. frágil, laT. fragor - esp. fragor, laT. framea - esp. framea, laT. frenare -
esp. frenar, laT. frivolus - esp. frívolo, laT. fructus - esp. fruta, laT. frustrare - esp.
frustrar, frang. frange - esp. franja, it. fregata - esp. fragata, goT. flasko - esp. frasco.
oqsitanuri fraire-s gavliT Semodis espanurSi laT. frater da
gvaZlevs fraile-s. rac Seexeba esp. franco-s, igi momdinareobs germ. frank-idan.
koromisasis varaudiT aRniSnuli vokabula kastiliur enaSi Zveli
frangulidan Semovida.
Fr kompleqsis mxolod derivatis doneze warmoqmnis arcerTi
SemTxveva ar fiqsirdeba.
Sua konsonanturi kompleqsi fr gvxvdeba mxolod laTinuri
warmoSobis sityvebSi da yvela SemTxvevaSi konsonanturi kompleqsis
mdgradobis maRali maCvenebliT gadadis espanur korelatSi.
laT. frons, frontis warmoadgens gviani derivatis afrontare-s safuZvels
da espanurSi Seesabameba afrontar-s, rac Seexeba esp. bifronte-s, igi
momdinarebs laT. bifrons,-ontis-idan.
sainteresoa esp. refrán-is etimologiac. igi XVII saukunis dasawyisSi
aRwevs espanur enaSi da momdinareobs laTinuri prefiqsaluri
kompoziti re+frangere-dan.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: G
(gd, gl, gm, gn, gr)
erT-erT uiSviaTes TanxmovanTkompleqss warmoadgens gd jgufi. igi
arcerT sityvaSi ar figurirebs Tavkidur poziciaSi da mxolod oriode
sityvaSi gvxvdeba Sua poziciiT. laTinurma amygdala-m espanurSi
mogvca almendra, rac niSnavs imas, rom gd jer gadavida nd-Si, xolo
Semdeg daimata epenTezirebuli r da binaruli konsonanturi kompleqsi
espanur korelatSi iqca polikonsonanturad [axvlediani c., 2009:46].
rogorc vxedavT, gd kompleqsi, garda imisa, rom aris erT-erTi yvelaze
iSviaTi kompleqsi, warmoadgens varirebisken midrekil jgufsac.
53
uamrav sityvaSi vxvdebiT gl TanxmovanTkompleqss Tavkidur
poziciaSi da maTi umravlesoba aris laTinuri etimonis matarebeli;
Tumca, vxvdebiT berZnulidan Semosul sityvebsac.
laTinuri sityva glacialis-idan miviReT espanurSi glacial, romelmac
mogvianebiT safuZveli daudo glaciación da glaciar-is warmoqmnas. laTinuri
etimoni aqvs sityva gladíolo-sac. igi miviReT gladiolus-idan, romelic
aris gladius-is kninobiTi forma.
Gl kompleqsis ucvleli formiT damkvidrebis sxva magaliTebia:
laT. glandula - esp. glándula, laT. glastum - esp. glasto, laT. gleba - esp. gleba,
laT. globus - esp. globo, laT. gloria - esp. gloria, laT. glossa - esp. glosa.
berZnuli Ziri aqvT sityvebs: glíptica (berZ. glyptikos),
glicerina (berZ. glykeros), glúteo (berZ. glutós) da a.S.
gvaqvs mxolod erTi gamonaklisi da es aris esp. lirón, romelic
momdinareobs laTinuri glis, gliris-dan. rogorc vxedavT, kompleqsis
pirveli elementi daikarga derivatis doneze.
mxolod ramdenime magaliTi gvaqvs sityvis SuaSi gl kompleqsis
stabilurobisa. maT Sorisaa: laT. degluttio,-onis, romelmac espanurSi
mogvca deglución. Mmisi variaciulobis magaliTi ki aris esplego, romelic
modis laT. espeglo-dan. Aaq, rogorc vxedavT, moxda gl konsonanturi
kompleqsis daSla l-s gadasmis Sedegad da espanurSi miviReT
monofonemuri korelati.
konsonanturi kompleqsis derivatis doneze warmoqmna
dafiqsirebulia esp. regla-Si, romelic miviReT laTinuri regula-dan, u-s
sinkopis Sedegad.
arc gm konsonanturi kompleqsi (gd msgavsad) gvxvdeba sityvis TavSi,
rasac ver vityviT masze sityvis SuaSi. Gm kompleqsi ucvleli formiT
mkvidrdeba kastiliurSi segmento-s (laT. segmentum) tipis sityvebSi, xolo
pirveli elementis dakargviT martivdeba Semdeg sityvebSi: aumento (←
laT. augmentum) da pimiento (←laT. pigmentum).
arcTu ise xSirad gvxvdeba gn kompleqsi Tavkidur pozicaSi. igi
ucvleli formiT gadadis kastiliur enaSi mxolod aralaTinuri
54
warmoSobis sityvebSi, rasac ganapirobebs is faqti, rom aRniSnuli
konsonanturi kompleqsi laTinuri enis donezeve gamartivda kompleqsis
pirveli elementis dakargvis Sedegad: berZ. gnomikos - esp. gnómico,
germ. gneis - esp. gneis.
uamravi magaliTi gvaqvs gn konsonanturi kompleqsis sityvis SuaSi.
igi espanur korelatSi gadadis rogorc varirebis gareSe, aseve
saxecvlili formiT.
ucvleli formiT damkvidra gn jgufi Semdeg sityvebSi: agnación
(laT. agnatio,-onis), magnate (laT. magnates), magnífico (laT. magnificus), magno
(laT. magnus), pignoraticio (laT. pigneraticius) da sxv.
rac Seexeba mis mier gancdil fonetikur cvlilebebs, isini
SeiZleba ori jgufad davyoT:
1. jgufi, sadac ikargeba pirveli konsonanti, rac iwvevs binaruli
kompleqsis monofonemur korelatad gadaqcevas: laT. cognoscere -
esp. conocer;
2. jgufi, sadac binaruli konsonanturi kompleqsi gvaZlevs ɲ (ñ)-s:
laT. agninus - esp. añono, laT. ligna - esp. leña, laT. tanmagnu - esp. tamaño, laT.
stagnu - esp. estaño, laT. signa - esp. seña.
sainteresoa prenda-s etimologia. igi modis laTinuri pignora-dan da
man ganviTarebis sakmaod didi da rTuli gza ganvlo. Asityva pignora-s
mier ganvlili evoluciis etapebi Semdegnairad gamoiyureba:
1. xmovani i gadadis e-Si, gn kompleqsi xdeba monofonemuri ɲ (ñ),
fiqsirdeba o-s sinkopa: pignora - peñra;
2. Ñ (ɲ) da r-s Soris Cndeba epenTezirebuli d: peñra - peñdra;
3. R-s metaTeziT viRebT konsonantur kompleqss sityvis TavSi, ris
Sedegadac laT. pignora-s derivats espanurSi warmoadgens: prenda.
Tavkiduri konsonanturi kompleqsi gr vxvdeba rogorc laTinuri,
aseve berZnuli, franguli da katalanuri etimonis mqone sityvebSi.
Tavkiduri poziciiT, aRniSnuli kompleqsi ucvleli formiT
damkvidrda Semdeg sityvebSi: laT. gracilis - esp. grácil, laT. gradus -
esp. grado, laT. gramina (gramen-is mravlobiTi ricxvi) - esp. grama, laT.
55
grandis - esp. grande, laT. granum - esp. grano, laT. gragulus (an graculus) - esp.
grajo, laT. gravis - esp. grave, laT. grillus - esp. grillo, laT. grumus -
esp. grumo, berZ. graphicus - esp. gráfico, berZ. grammatikós -
esp. gramático (Tumc, kastiliurSi Semovida laTinuri grammaticus-idan),
frang. grange - esp. granja, frang. grès - esp. gres, frang. grippe -
esp. gripe (savaraudod, frangulSi damkvidrda germanuli grüpi-dan),
katal. grapa - esp. grapa.
derivatis donezea warmoqmnili sityvebi: grada, romelic modis
laTinuri cratis-dan; Greda, romelic miviReT laT. creta-dan da grupo,
romlis Ziric unda veZioT goTur sityvaSi krupps. rogorc vxedavT,
TanxmovanTkompleqsma kr-m ramdenime sityvaSi ganicada pirveli elementis
gamJRereba da mogcva grkompleqsi.
sainteresoa espanuri gragea-s etimologia. igi kastiliurSi
franguli dragee-dan Semovida, xolo, Tu rogor damkvidrda frangulSi -
ucnobia. Eetimonis doneze arsebuli dr kompleqsis pirveli elementis
amgvar transformacias, korominasi xsnis aRniSnuli vokabulas
naTesauri kavSiriT grano-sTan. Tumca, SesaZloa fr. dragee-s amgvari
evolucia ganpirobebuli iyos ori mJReri okluzivis akustikuri
ekvivalentobiT.
rogorc konstanturobis, aseve varirebis SemTxvevebi
gvaqvs gr kompleqsTan sityvis SuaSi. Mmisi mudmivobis magaliTebia:
laT. agrarius - esp. agrario, laT. agrícola - esp. agrícola, laT. egregius -
esp. egregio, laT. integrare - esp. integrar da sxv. B
binaruli kompleqsi iqca monofonemur korelatad sityvaSi pigritia,
romelmac kastiliurSi mogvca pereza. Mmisi amgvari transformireba
SeiZleba avxsnaT Semdegnairad: jer ti gadavida xmovnis win θ (z)-Si
(rogorc yovelTvis xdeba xmovnis win: capitia - cabeza, rationem -razón), Semdeg
konsonanturi kompleqsis pirveli elementi daikarga, bolos ki -
i gadavida e-Si.
56
etimonis donezea warmoqmnili gr jgufi sityvebSi: agro (laT.
acrus) da sagrado (laT. sacratus). Oorive SemTxvevaSi gr kompleqsis warmoqmna
ganpirobebulia yru konsonantis gamJRerebiT.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: k
(kl, kr, kt)
Bs da bt jgufebisagan gansxvavebiT, ZiriTadad, sityvis TavSi
vxvdebiT kl jgufs. Ggvaqvs misi rogorc cvlilebis amsaxveli, aseve
ucvleli formiT damkvidrebis magaliTebi.
laTinuridan Semosul iseT sityvebSi, rogoricaa clásico (classicus),
clavo (clavus), claro (claru), clero (clerus) ar momxdara konsonantur kompleqsTan
dakavSirebuli aranari fonetikuri cvlileba, iseve rogorc
frangulidan da inglisuridan damkvidrebul sityvebSi: cliché - clise, club -
club. berZnulidan SemosulebSi ki - sityvis grafikuli gamosaxuleba
Seicvala: berZ. klima- esp. clima, berZ. klinikos - esp. clínica.
araerT sityvaSia dafiqsirebuli kl jgufis transformireba mis mier
ganvlil evoluciis gzaze da igi aixsneba preromanuli enebis gavleniT.
romauli dapyrobebis da pireneis naxevarkunZulze laTinuri enis
gabatonebis Semdeg, rogorc grafikulad, aseve warmoTqmiT, srulad
Seicvala ramdenime TanxmovanTjgufi da maT Sorisaa kl kompleqsi,
romelmac ganicada palatalizacia: clamare - llamar, clave - llave da sxv.
SedarebiT naklebi sixSiriT vxvdebiT kl kompleqss sityvis SuaSi.
berZ. ekleipsis jer damkvidrda laTinurSi eclipsis formiT, mogvianebiT ki -
espanurSi Semovida eclipse-s saxiT. igive gza ganvlo berZ. ecloga-m. Tumca,
kastiliur enaSi mogvca égloga. rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi moxda
konsonanturi kompleqsis pirveli elementis gamJRereba.
ramdenime sityvaSi k(u)l kompleqsma mogvca sruliad sxva
fonema: genuc(u)los - hinojo, oculus - ojo, spec(u)lu - espejo, vermic(u)lu - bermejo da sxv.
sainteresoa bicicleta-s etimologia. igi miviReT laT. bi-ze
berZ. kyklos-s damatebiT (kyklos espanurad iTargmneba rogorc rueda,
qarTulad ki - borbals niSnavs). mogvianebiT, am sityvam, franguli enis
57
gavleniT daimata sufiqsi ette da kastiliurSi miviReT bicicleta.
miuxedavad imisa, rom am sityvam evoluciis didi gza
ganvlo, kl TanxmovanTkompleqsis warmoTqma ar Secvlila (Tumc,
grafikulad Seicvala). rac Seexeba sityva motocicleta-s, igi SedarebiT
axalia. igi pirvelad naxsenebia 1898 wels, parizSi mcxovrebi emigranti
Zmebis migel da euxenio vernerebis mier, romelTa saxelsac ukavSirdeba
motocikletis gamogoneba.
Tavkiduri kr jgufi iSviaTad ganicdis cvlilebas laTinuri
etimonidan momdinare sityvebSi: laT. crápula - esp. crápula, laT. crescere - esp.
crecer, laT. crepusculum - esp. crepúsculo, laT. crimen - esp. crimen, laT. crux - esp.
cruz. grafikul cvlilebas vxvdebiT berZnulidan Semosul sityvebSi: berZ.
kranion - esp. cráneo, berZ. krypte - esp. crupta.ramdenime vokabulaSi ki xdeba
kompleqsis pirveli elementis gamJRereba: laT. cratis - esp. grada, laT. creta -
esp. greda, laT. crepta - esp. grieta, laT. crupta - esp. gruta.
iSviaTad vxvdebiT kr kompleqss sityvis SuaSi. Tumca, mainc gvaqvs
oriode magaliTi. maT Sorisaa: procreación, romelic modis laTinuri
procreation,-onis-idan da procreador, romelic miviReT laTinuri procreator-idan.
TiTqmis arsad ar gamoiyeneba kt kompleqsi sityvis TavSi. Mmisi
Tavkidur poziciaSi gamoyenebis mxolod erTi magaliTi gvaqvs da isic
toponimikaSi: ctesiphon - ctesifonte.1
ver vityviT imaves kt kompleqsze sityvis SuaSi. Uuamravi magaliTi
gvaqvs misi amgvari poziciiT vokabulaSi, iqneba igi laTinuri Tu
berZnuli warmoSobisa. Tumca, unda aRiniSnos, rom berZnuli warmoSobis
sityvebSi TanxmovanTkompleqsi grafikulad icvlis formas:
laT. defectivus - esp. defectuoso, laT. dictatorius - esp. dictator, laT. dictare - esp.
dictar, laT. doctor - esp. doctor, berZ. didaktikos - esp. didáctica, berZ. dialektos - esp.
dialecto.
araerT fonetikur cvlilebas vxvdebiT kt kompleqsTan sityvis
SuaSi. maT Soris yvelaze met yuradRebas iqcevs kt-s gadaqceva yru
1 qtesifoni - Ees iyo Zveli mesopotamiis erT-erTi qalaqi, romelic nangrevebic dRes
erayis teritoriazea.
58
afrikatad. mag: esp. noche modis laT. noctem-dan, es ukanaskneli ki saerTo
indoevropuli Ziridan - nekt, romelsac vpoulobT yvela indoevropul
enaSi (germanulSi – nacht, berZnulSi – niktos da a.S.). rogorc ralf peni
aRniSnavs, nocte-Si velarulma Tanxmovanma ganicada frikativizacia,
Semdeg transformirda yod-ad da dRes gvaqvs noche: nocte → noxte → noite →
noche. evoluciis msgavsi gza ganvlo sityvebma: laT. dictus - esp. dicho, laT.
factum - esp. hecho, laT. pectum -esp. pecho, laT. octo - esp. ocho, laT. tectum - esp.
techo.
ramdenime sityvaSi kt kompleqsma warmoqmna geminati: laT. diction,-onis –
esp. dicción, laT. conductio,-onis - esp. conducción, laT. defectio,onis - esp. defección.
rac Seexeba esp. respeto-s, igi momdinareobs laT. respectus-idan da
espanur variants gvaZlevs TanxmovanTkompleqsis pirveli elementis
amovardnis Semdeg.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: L
(lb, ld, lf, lg, lk, lm, ln, lp, ls, lt, lv)
TanxmovanTkompleqsi lb, romelic mxolod sityvis SuaSi gvxvdeba,
dafiqsirebulia rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis
sityvebSi. laTinuri etimonis mqone sityvebis kastiliurSi ucvleli
formiT gadasvlis magaliTebia: laT. albus espanurSi Seesabameba alba-
s, albor – albor-s, albumen – albumen-s, balbutire ki – balbucir-s.
aralaTinuri warmoSobis aris esp. tulipa. sparsuli sityva galbulo,
Turquli tülbend/tülbent-is gziT aRwevs espanur enaSi da viRebT tulipa-s.
rogorc vxedav, tulipa-s amgvari evolucia gamoiwvia axalma i xmovanma.
aseve, dafiqsirda ori fonemis (b/p) akustikuri ekvivalentoba.
Sua konsonanturi lb kompleqsi kastiliur enaSi gamartivebulic
gvxvdeba. swored pirveli elementis amovardnam gamoiwvia is, rom
laT. balbus-dan modis esp. bobo.
Sua konsonanturi kompleqsi ld gvxvdeba laTinuri warmoSobis
sityvebSi. igi yvela espanur korelatSi ucvleli formiT gadadis. ver
59
vityviT imaves Tavkidur ld kompleqsze, romelic arcerTi enobrivi
wyarodan Semosul sityvaSi ar dafiqsirebula.
laTinuri zedsarTavi saxeli calidus, romelic xalxur
laTinurSi caldus-is saxiT gvxvdeba, niSnavs ‛cxel dasalevs’. aq
ZiriTadad nagulisxmebi iyo ‛Rvino’, radgan romaelebs Cveulebad
hqondaT sadilze cxeli Rvinis daleva (gansakuTrebiT civ
zamTarSi). Cal(i)dus kastiliur enaSi, xalxuri laTinuridan, daaxl. XV
saukuneSi Semovida caldo-s formiT. rogorc vxedavT, i-s sinkopa etimonis
donezeve moxda. Mmsgavsi etimologia aqvs caldera da caldear-s. isini
momdinareoben laTinuri cal(i)darius da cal(i)dare-dan.
romis imperiaSi sol(i)dus (solidus - saliteraturi laTinuri,
xolo soldus - xalxuri laTinuri) niSnavda ‛oqros monetas’, romelsac
imperatori uxdida jariskacebs gaweuli samsaxurisaTvis. gvian Sua
saukuneebamde sol(i)dus niSnavda ’jariskacis gasamrjelos’ (paga de
soldado), mogvianebiT ki - misi mniSvneloba gaxda zogadad ‛gasamrjelo’
(jariskacis iqneboda is Tu sxva moxelis). laTinurma sol(i)dus-ma
espanurSi mogvca sueldo. rogorc vxedavT, igi miviReT xalxuri
laTinuris versiidan o-s difTongizaciis Sedegad.A
derivatis donezea warmoqmnili soldán. igi momdinareobs klasikuri
arabuli sityvidan sultan, rac niSnavs umaRles saxelisuflebo pirs.
derivatis doneze igive kompleqsi fiqsirdeba sinkopa + yru Tanxmovnis
gamJRerebis Sedegadac: laT. malitas - esp. maldad.
wina konsonanturi kompleqsebis msgavsad, arc lf TanxmovanTjgufs
vxvdebiT Tavkidur poziciaSi. Tumca, gvaqvs ramdenime magaliTi, sadac
aRniSnuli kompleqsi, iqneba igi laTinur kompozitsa Tu arabuli
warmoSobis vokabulaSi, dafiqsirebulia sityvis SuaSi. espanur
korelatSi lf kompleqsi yvela SemTxvevaSi ucvleli formiT gadadis.
espanuri solfa da solfear miRebulia laTinuri solfa-dan, rac Tavis mxriv
momdinareobs notebis sol da fa-s Serwymis Sedegad [axvlediani c., 2009:61].
rogorc vxedavT, lf kompleqsi warmoiqmna etimonis donezeve, saidanac
ucvleli formiT gadavida kastiliur enaSi.
60
sainteresoa Wadrakis erT-erTi figuris - "oficris" anu "kus"
espanuri dasaxelebis, alfil-is etimologia. rogorc viciT, Wadraki
indoeTSi gamoigones da mas "Caturanga" uwodes. Semdeg is sparseTSi
gavrcelda "Catrangis" saxelwodebiT. Mmale sparseTi arabebma daipyres
da maTTvis ucxo TamaSs "Satranji" uwodes. ramdenjerme Seicvales
Wadrakis figurebma saxelebebi da TamaSis dros maT mier
gansaxorcielebeli svlebi. Zvel aRmosavleTSi, Wadrakis msgavs
TamaSebSi figura "ku"-s dasaxeleba iyo pil, rac spilos niSnavs da
romelmac arabulSi mogvca al-fil (arabuli artiklis damatebis Sedegad),
espanurSi ki ucvleli formiT damkvidrda. aRsaniSnavia, rom Wadrakis es
figura ramdenime enaSi (qarTulisagan gansxvavebiT) dRemde spilos
saxels atarebs (mag: rusulSi – Слон).
sparsuli panid-dan, arabuli al-fenid-is gziT Semovida espanurSi
sityva alfañique. Kkorominasi Tvlis, rom alfañique-Si konsonanti q
gaCnda arabuli al-fenid-is arab. feniq-Tan arevis gamo. rogorc vxedavT,
sparsuli etimonis mqone sityvebi arabul enaSi damkvidrebis dros
ganicdian vokabulis pirveli Tanxmovanis transformacias da imateben
arabul artikls, rac qmnis lf TanxmovanTkompleqss, romelic ucvleli
formiT gadadis kastiliurSi.
derivatis doneze warmoqmnil lf konsonantur jgufs, aseve
vxvdebiT arabuli enidan Semosul, f-ze dawyebul sityvebSi, romelTac
kastiliur enaSi damkvidrebis dros, arabuli artikli al miierTes: arab.
faqih - esp. alfaquí, arab. afahar - esp. alfar, arab. farda - esp. alfarda, arab. fars –
esp. alfarje.
arabuli warmomavlobis ramdenime sityvaSi, sanam maTi artiklTan
Serwyma moxdeboda, Tavkiduri h gadavida f-Si: arab. hilel - esp. alfiler,
arab. humra - esp. alfombra, arab. hury - esp. alforja, arab. huzza - esp. alforza,
arab. hauz - esp. alfoz.
derivatis donezea warmoqmnili lf kompleqsi sityva alfabeto-Sic. igi
momdinareobs laTinuri alphabetum-dan da warmoadgens berZnuli anbanis
pirveli ori asos dasaxelebis (alpha da beta) kompozits.
61
Sua konsonanatur kompleqs lg-s vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve
berZnuli warmoSobis sityvebSi da yovelTvis ucvleli formiT
mkvidrdeba espanurSi: laT: fulgeo - esp. fulgente, laT. fulgor - esp. fulgor,
laT. alga - esp. alga. berZ. analgesia - esp. analgesia. Aar gvaqvs arcerTi
magaliTi aRniSnuli kompleqsiT Tavkidur poziciaSi.
etimonis donezea warmoqmnili lg konsonanturi jgufi Semdeg
sityvebSi: algo (laT. aliqoud), delgado (laT. delicatus), hamelgo (laT.
famelicu), salguero (laT. salicarius), mielga (laT. melica). rogorc Cans,
kastiliur enaSi, laTinuri sityvebis damkvidrebis procesSi, sakmaod
xSiri iyo xmovnis sinkopa da intervokalur poziciaSi myofi yru
Tanxmovnis gamJRereba.
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT Sua
konsonantur lk jgufs, romelic arcerT sityvaSi ar fiqsirdeba
Tavkidur poziciaSi. AaraerTi magaliTi gvaqvs misi konstanturobisa
espanur enaSi damkvidrebis procesSi.
ucvleli formiT gadavida espanur enaSi lk kompleqsi Semdeg
sityvebSi: laT. calcaneum - esp. calcaño, laT. calcare - esp. calcar, laT. calculus -esp.
cálculo da sxv. rogorc vxedavT, aRniSnul kompleqss yvela SemTxvevaSi
mosdevs a an u xmovani.
Lm TanxmovanTjgufs vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve
aralaTinuri warmoSobis sityvebSi. Gganxilulma masalam gviCvena, rom es
konsonanturi jgufi erT-erTi yvelaze stabiluria da rom etimonis
ganurCevlad, varirebis gareSe gadadis kastiliurSi. AarcerTi enobrivi
wyarodan Semosul sityvaSi ar fiqsirdeba lm kompleqsi Tavkidur
poziciaSi.
laTinuridan etimonis mqone, Sua konsonanturi lm kompleqsis
matarebeli sityvebia: colmo (laT. culmu), dalmática (laT. dalmaticus), olmo
(laT. ulmus), palma (laT. palma), olmedo (laT. ulmetum) da a.S.
jer kidev daudgenilia colmena-s etimologia. Tumca, arsebobs
ramdenime varianti. Kkorominasis etimologiur leqsikonSi vkiTxulobT,
rom igi SesaZloa iyos preromanuli, kerZod, kelturi warmomavlobis
62
(kolmena).Aam movlenas korominasi xsnis imiT, rom keltebis
enaze kolmos niSnavs ‛Calas’, skebi ki adreul xanaSi CaliT iyo agebuli.
am mosazrebas iziarebs espaneTis samefo akademiis leqsikonic
(RAE). Tumca, arsebobs kidev erTi versia colmena-s etimologiis Sesaxeb.
misi avtoria sebastian kovarubiasi.1 Mmisi varaudiT, es sityva modis
laTinuri culmine–dan (niSnavs ‛Senobis wveros’), radgan Zvel droSi,
skebisaTvis damaxasiaTebeli iyo wawvetebuli formis gadaxurva.
Lm kompleqsi derivatis donezea warmoqmnili, ZiriTadad arabul,
konsonant m-Ti dawyebul sityvebSi, romlebic espanurSi gadasvlis
dros arabul al artikls ierTeben da qmnian binarul konsonantur
jgufs: arab. madiya - esp. almadía, arab. magra - esp. almagre, arab. manah - esp.
almanaque, arab. mihraz - esp. almarada, arab. masara - esp. almazara, arab. miba -
esp.almíbar, arab. misk - esp. almizcle, arab. muqarbas - esp. almocárabe,
arab. muhadda -esp. almohada, arab. muneda - esp. almoneda, arab. mudd - esp.
almud.
Lm kompleqsi gvxvdeba bolokidur poziciaSic. Ggermanikuli Ziris
sityvaSi helm, aRniSnuli konsonanturi kompleqsi imatebs xmovans da
Secvlili poziciis mkvidrdeba espanur enaSi - yelmo.
espanur enaSi Sua konsonanturi ln kompleqsis varirebis da
konstanturobis araerTi magaliTi gvaqvs. Mmas vxvdebiT mxolod
laTinuri warmoSobis sityvebSi da mxolod Sua poziciaSi.
sainteresoa sityva baño-s etimologia. Kkorominasis etimologiur
leqsikonSi vkiTxulobT, rom baño modis laTinuri balneum-idan. amave
versias eTanxmeba santiago segura mungia. Tavad laT. balneum-is
etimologiis kvlevas ki berZnul ZirTan mivyavarT. am sityvis berZnuli
warmomavlobis versiis avtorebi arian valpi da londresi. maTi
avtorobiT gamocemul, 1828 wliT daTariRebul etimologiur leqsikonSi
“Etymological dicrionary of the latin language” weria, rom baño modis berZnuli
1 http://etimologias.dechile.net/?colmena
63
kompizitidan valanion, sadac valo niSnavs ‛gandevnas’, xolo ania
‛daRlilobas’.1
miuxedavad imisa, rom espanuri baño-s etimologiis siRrmiseul
kvlevas lingvisTa garkveuli nawili berZnul ZirTan miyavs, arsebobs
sawinaaRmdego mosazrebac, romlis mixedviTac laT. balneum jer gadadis
laT. bannium-Si, Semdeg kargavs erT-erT n-s da darCenili erTi
Tanxmovani xdeba sxva xarisxis anu viRebT ɲ (ñ)-s. amave Ziridan modis
sityvebi: bañador (← laT. balneator), bañar (← laT. balneare), bañuelo (←
laT. balneolum).
Ln kompleqsi ucvleli formiT damkvidrda ramdenime sityvaSi. maT
Sorisaa balneario, romelic modis laTinuri balnearius-dan da alno, romelic
miviReT laTinuri alnus-dan.
TanxmovanTa jfugi lp gvxvdeba laTinuri warmoSobis sityvebSi.
gvaqvs araerTi magaliTi misi rogorc varirebis, aseve konstanturobisa.
kastiliur enaSi damkvidrebis dros aranairi cvlileba ar
ganucdia lp kompleqss Semdeg sityvebSi: laT. palpitare - esp. palpitar, laT.
pulpitum - esp. pulpito, laT. vulpecula - esp. vulpeja.
ramdenime sityvaSi moxda kompleqsis pirveli elementis
vokalizacia. rogorc Aantonio kilis moralesi aRniSnavs, lp kompleqsma
jer mogvca up jgufi, xolo Semdeg difTongma au-m ganicada
monofTongizacia. swored am fonetikuri cvlilebebis Sedegad miviReT
sityvebi popar (laT. palpare → paupar) da topo (laT. talpus → taupo). Gganxilulma
masalam gviCvena, rom vokalizaciis msgavsi SemTxvevebi ZiriTadad
fiqsirdeba maSin, roca konsonanti l TanxmovanTa jgufs qmnis yru (p,
t) TanxmovnebTan, romelTac win uZRviT xmovani a.
sainteresoa sityva párpado-s etimologia. igi modis xalx. laT.
palpetrum-dan (klasikur laTinurSi mas vxvdebiT palpebra-s formiT).
korominasi aRniSnavs, rom arsebobs am sityvis sxva variantebic da maT
Sorisaa palpetra da palpebrum. Aaqve varaudobs, rom sityvam palpetrum jer
1 http://etimologias.dechile.net/?ban.o
64
mogvca parpadro, xolo mogvianebiT, disimilaciis Sedegad, miviReT
amJamindeli forma párpado.
gvaqvs lp kompleqsis derivatis doneze warmoqmnis magaliTebic.
maT Sorisaa: esp. golpe. igi momdinareobs berZ. kolaphos-dan, romelmac
laTinurSi jer colaphus mogvca, Semdeg ki colpus-is formiT gavrcelda.
swored am sinkopirebuli formiT gadavida igi kastiliur enaSi, sadac
mogvca golpe [axvlediani c., 2009:69].
Ls TanxmovanTjgufs vxvdebiT laTinuri da berZnuli warmoSobis
sityvebSi. espanur korelatSi igi ucvleli formiT gadadis. Aarc am
konsonantur kompleqss vxvdebiT Tavkidur poziciaSi.
laTinuri etimonis mqone ls kompleqsiani espanuri sityvebis
konstanturobis damadasturebelia Semdegi magaliTebi: laT. pulsare - esp.
pulsar, laT. pulsus - esp. pulso, laT. falsu - esp. falso.
berZnuli enidan modis bálsamo, romelic espanurSi laTinuri enis
gavliT Semovida. Aamrigad, berZnuli balsamon jer xalxur laTinurSi
gadadis balsamum-is formiT, Semdeg ki kastiliurSi mkvidrdeba, rogorc
bálsamo. Aaqve unda aRiniSnos, rom berZnul balsamon-s safuZvlad udevs
semituri baal shemen, sadac bal niSnavs ‛batons’, xolo shemen - ‛surnelovan
nivTierebas’. am sityvis aRmosavluri warmomalobis versias aZlierebs is
faqtic, rom Zveli berZeni filosofosi Teofrasti (qr.S-mde 372-288)
naSromSi ¨”Historia de las plantas“, mcenares, romlisaganac balzami miiReba,
moixseniebs rogorc ‛siriis xeobis produqts’, rac imas niSnavs, rom es
mcenare mxolod siriis teritoriaze xarobs.1
konsonanturi kompleqsi lt gvxvdeba laTinuri warmoSobis
sityvebSi da kastiliur enaSi mkvidrdeba rogorc ucvleli, aseve
saxecvlili formiT. arcerTi enobrivi wyarodan Semosul sityvaSi ar
fiqsirdeba aRniSnuli TanxmovanTjgufi Tavkidur poziciaSi.
Lt kompleqsTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebis gareSe
gadavida espanur enaSi Semdeg sityvebi: altar (laT. altare),
1 http://etimologias.dechile.net/?ba.lsamo
65
alternar (laT. alternare), alto (laT. altus), laT. saltare - esp. saltar, laT. vultus -esp.
bulto da a.S.
laT. altus-is SedarebiTi formidan – altius-dan aris warmoebuli
zmnis sawyisi forma altiare, romelmac espanur korelatSi mogvca alzar.
rogorc vxedavT, am sityvaSi lt kompleqsis mxolod pirveli elementi
iqna SenarCunebuli, meorem ki - transformacia ganicada [axvlediani c.,
2009:73).
vokalizacia fiqsirdeba ramdenime sityvaSi. maT Sorisaa: soto,
romelic modis laT. saltu → sauto-dan.
derivatis donezea warmoqmnili lt kompleqsi sityvaSi falta. igi
modis xalxuri laTinuridan – fallita. aRniSnul sityvaSi konsonanturi
kompleqsi Seiqmna i-s sinkopis Sedegad. igive fonetikuri cvlileba
dafiqsirda esp. lealtad-is etimologiis kvlevis dros. igi momdinareobs
laT. legalitate-dan.
Lv konsonanturi jfugi gvxvdeba laTinuri warmoSobis sityvebSi.
igi varirebis gareSe gadadis espanurSi. Aar gvaqvs arcerTi SemTxveva
aRniSnuli kompleqsisa Tavkiduri poziciiT.
esp. salvo modis laT. salvus-dan. Tumca, rogor korominasi wers,
zedsarTavi saxelis salvus-is Ziri salud-Tan erTad unda veZioT salus-Si.
laT. silvaticus-dan momdinareobs salvaje, romelic Tavdapirvelad aRniSnavda
sarevela balaxs, xolo mogvianebiT daimata kidev erTi mniSvneloba.
dReisaTvis salvaje-s ori mniSvneloba aqvs: 1) sarevela balaxi; 2) gareuli
cxoveli (veluri). Aamave etimonidan modis selva da silvestre-c.
derivatis donezea lv kompleqsi dafiqsirebuli esp. malvado-Si. igi
momdinareobs xalx. laT. malifatius-idan, romelic warmoadgens malus+fatum
kompozits. rogorc Cans, espanuri korelati miviReT i-s sinkopis da ori
fonemis arevis Sedegad.
66
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: M
(mb, mm, mn, mp)
konsonanturi kompleqsi mb erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
TanxmovanTjgufia espanur enaSi. igi gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve
aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi. miuxedavad imisa, rom aRniSnuli
TanxmovanTjgufi ZiriTadad ucvleli formiT gadadis espanur enaSi,
gvaqvs misi gamartivebisa da monofonemurad qcevis an
polikonsonanturad gardaqmnis ramdenime magaliTic. Aaqve unda
aRiniSnos, rom TiTqmis arcerT sityvaSi ar vxvdebiT Tavkidur
poziciaSi m-Ti dawyebul konsonantur kompleqsebs. Ggamonaklis
warmoadgenss mxolod mr kompleqsi, romelic gamoiyeneboda ant.
laTinurSi da romelic laTinuri enis donezeve transformirda da
gadavida br-Si: mreghuis → brevis → breve. rogorc vxedavT, cvlileba
gamoiwvia cxvirismieri Tanxmovanis SeerTebam narnarasTan [axvlediani c.,
2008:71].
Mb kompleqsis mdgradobis damadasturebeli uamravi laTinuri
warmoSobis sityva gvaqvs kastiliur enaSi. maT Sorisaa: laT. ambiens -
esp. ambiente, laT. ambo - esp. ambos, laT. ambitio,- onis - esp. ambición,
laT. ambitus - esp. ámbito, laT. ambulare - esp. ambular, laT. camba - esp. gamba.
fonetikuri cvlilebebis gareSe gadavida kastiliur enaSi
ramdenime berZnuli da kelturi warmoSobis sityvac. berZnuli
warmoSobis, oRond kastiliur enaSi laTinuris gavliT aris
damkvidrebuli embolo (← berZ. embolos), símbolo (← berZ. symbolon), tumba (←
berZ. tymbos) da sxva sityvebi, xolo keltur Zirs ukavrSirdeba esp.
embarazar-is timologia.
sainteresoa espanuri cambiar-is etimologia. RAE-s mixedviT, igi
modis laTinuri cambiare-dan. korominasis etimologiur leqsikonSi ki
vkiTxulobT, rom laT. cambiare-s Ziri unda veZioT keltur enaSi. imaves
vkiTxulobT santiago segura mungias leqsikonSic. misi
azriT, cambiar aris preromanuli, savaraudod kelturi etimologiis
matarebeli.
67
aRsaniSnavia yambo-s etimologiac. espanur yambo-s aqvs ori
mniSvneloba: 1. antikur poeziaSi gavrcelebuli ormarcvliani riTma,
romelSic pirveli marcvali moklea, meore ki grZeli; 2. aRmosavleT
indoeTSi gavrcelebuli mcenaris saxeoba. am SemTxvevaSi sityvis
etimologia damokidebulia mis semantikur mniSvnelobaze. Tu sityvas
pirveli semantikuri mniSvneloba aqvs, igi aris berZnuli iambos-idan
Semosuli, xolo Tu meore, maSin misi warmoSoba sanskrits ukavSirdeba
(jambu).
K konsonanturi kompleqsis gamartivebas da mis monofonemurad
gardaqmnas aqvs adgili esp. paloma-Si, romelic momdinareobs
laT. palumbes-dan (xalx. laT. palumba). igive fonetikuri cvlileba
fiqsirdeba Semdeg sityvebSi: lomo (laT. lumbus) da plomo (laT. plumbum).
gvaqvs binaruli kompleqsis polikonsonanturad transformirebis
SemTxvevac: laT. umbilicus > esp. ombligo. rogorc vxedavT samelementiani
konsonanturi jgufi – mbl, miviReT b-sa da l-s Soris arsebuli i-s
sinkopis Sedegad.
araerT magaliTs vxvdebiT mb kompleqsis derivatis doneze
warmoqmnisa. arabuli anbar espanurSi Seesabameba ámbar-s, xolo
arabuli tunbak espanurSi gvaZlevs tumbaga-s. CamoTvlili vokabulebis
amgvari evolucia dakavSirebulia fonetikurad axlos mdgomi, ori
mJReri nazaluri Tanxmovnis arevis movlenasTan.
ZiriTadad laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT mm geminats.
igi arcerT espanur korelatSi ar gadadis ucvleli
formiT. Mm geminatTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebi SeiZleba
davyoT or jgufad:
1. jgufi, sadac TanxmovanTkompleqsi martivdeba da laTinuri
geminati espanurSi monofonemur korelats gvaZlevs: laT. commentatio,-onis
- esp. comendación, laT. commentarium - esp. comentario, laT. commentator -esp.
comentador, laT. commisura - esp. comisura, laT. commodus - esp. cómodo,
laT. communia - esp. comuña, laT. communicare - esp. comunicar, laT. communitas
-esp. comunidad, laT. flamma - esp. llama, laT. gemma - esp. yema, laT.
68
summariom -esp. sumario. amave jgufSi Sedis berZnuli warmoSobis mqone
sityvebi gama (berZ. gamma) da lema (berZ. lemma).
2. jgufi, sadac konsonanturi kompleqsis pirveli elementi
gadadis n-Si: laT. commemorare - esp. conmemorar, laT. commotio,-onis -
esp. conmoción, laT. conmmutabilis - esp. conmutable, laT. commutare -
esp. conmutar, laT. immaturus - esp. inmaduro, laT. immigrare - esp. inmigrar,
laT. immodestus -esp. inmodesto.
Sua konsonanturi kopleqsi mn laTinuri etimonis mqone sityvebSi
gvxvdeba. ganxilulma masalam gvaCvena, rom gvaqvs araerTi magaliTi
misi rogorc varirebis, aseve mdgradobis.
espanur enaSi mn kompleqsis varirebis gareSe damkvidrebis
magaliTebia: laT. lemniscus - esp. lemnisco, laT. omnímodo - esp. omnímodo,
laT. omnipotens - esp. omnipotente, laT. omnis - esp. ómnibus, laT. omnivorus -
esp. omnívoro.
jer kidev laTinurSi SeimCneoda mn kompleqsis midrekileba
asimilaciisaken. laT. damnum jer etimonis doneze ganicdis cvlilebas,
Semdeg ki asimilirebuli dannu gvaZlevs daño-s. evoluciis igive gza
ganvlo Semdegma sityvebma: dueño (laT. domnu), escaño (laT. scamnu), sueño
(laT. somnu), otoño (laT. autumnu). rogorc vxedavT, laTinuris doneze
warmoqmnili nn geminati espanurSi gadavida palatalizebuli n (anu ɲ)-s
saxiT.
sainteresoa azumbre-s etimologia. igi modis arabuli tumn-dan (rac
niSnavs ‛raRacis merved nawils’). rogorc korominasis etimologiur
leqsikonSi vkiTxulobT, arabuli t-s JReradoba iyo Tanamedrove
espanuri z (anu θ)-s JReradobis identuri, ramac gamoiwvia sityvaSi axali
konsonantis warmoqmna. rac Seexeba etimonis doneze arsebul bolokidur
binarul konsonantur kompleqss, man ganicada evolucia da r-s epenTezis
xarjze iqca polikonsonanturad. Aaseve Seicvala pozicia vokabulaSi.
erT-erTi yvelaze stabiluri konsonanturi kompleqsia mp da igi
gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve berZnuli warmoSobis sityvebSi. mas
TiTqmis arcerT sityvaSi ar ganucdia cvlileba. mxolod oriode
69
magaliTi moiZebneba mp kompleqsis saxecvlili formiT damkvidrebisa,
rac ukavSirdeba binaruli TanxmovanTjgufis polikonsonanturad
gardaqmnas.
laT. ampulla-dan modis esp. ampolla. laTinuri etimonis matarebelia
Semdegi sityvebic: amputar (laT. amputare), campo (laT. campus), compensar (laT.
compensare) romper (laT. rumpere), temperatura (laT. temperatura), tiempo (laT.
tempus). swored, laTinuri campus-dan Semosulma campo-m (bolokiduri us-is
gadasvla o-Si erT-erTi yvelaze gavrcelebuli movlenaa espanur enaSi
laTinuri sityvis damkvidrebisas) daudo safuZveli iseTi sityvebis
warmoebas, rogorebicaa: campaña, campesino, compostela (SesaZloa, champeón-
sac).
aRsaniSnavia campeador-is etimologiac. Tavdapirvelad, campus-is
mniSvneloba iyo gansxvavebuli da niSnavda ‛daumuSavebel miwas’. amis
naTeli dasturia is, rom romis Semogarens Campo da Marte-s eZaxdnen,
radgan es teritoria warmoadgenda jariskacTa gawvrTnisaTvis
gamoyofil daumuSavebel adgils. swored campo-s am antikuri
semantikuri mniSvnelobidan modis sityva campeador, romelic ukavSirdeba
espaneTis istoriaSi erT-erTi yvelaze saxelovani mebrZolis, sidis
saxels (El Cid).
laTinuri Ziri aqvs esp. empujar-sac. Kkorominasi miiCnevs,
rom empujar modis laT. impulsare-dan, sadac im aris mimarTulebis
maCvenebli prefiqsi, xolo pellere - mTavari zmna. avtori Aaqve dasZens, rom
ar SeiZleba aRniSnuli vokabulas areva esp. pujar-Tan, romelsac sruliad
gansxvavebuli warmomavloba aqvs.
berZnuli empiricus, romelic laTinuris gavliT Sedis romanul
enebSi, kastiliurSi mkvidrdeba empírico-s formiT. Eevoluciis igive gza
ganvlo tempano-m.
berZnuli Ziri aqvs emporio-sac, romelic espanurSi
laTinuri emporium-dan gadavida (niSnavda ‛bazars’). swored am sityvis
semantikuri mniSvnelobidan gamomdinare daarqves berZnebma pireneis
70
naxevarkunZulis Crdilo-aRmosavleT nawilSi daarsebuli kolonias
(qr.S-mde 575w.) - Emporio.
rogorc ukve aRvniSneT, mp jgufi erT-erT yvelaze
stabiluria. Tumca, ramdenime sityvaSi mainc vxvdebiT mas saxecvlili
formiT: esp. siempre modis laT. semper-dan. enaTmecnierebi sempre-s amgvar
transformacias metaTezis klasikur SemTxvevas uwodeben, romelsac win
uZRvis e-s difTongizacia: semper → siempre → siempre.
derivatis donezea kompleqsi mp warmoqmnili pimpinela-Si (mcenaris
saxeoba). rogorc korominasi aRniSnavs, ucnobia am sityvis warmomavloba.
Tumca, SesaZloa igi modiodes berZ. pepon-dan (nesvis saxeoba), romelmac
jer xalxur laTinurSi mogvca pepo, mogvianebiT ki (XVI saukuneSi)
damkvidrda kastiliurSi pimpinela-s formiT. rogorc vxedavT, espanur
korelatSi konsonanturi kompleqsi warmoqmnilia m-s epenTezis Sedegad.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: N
(nb, nd, nf, ng, nh, nk, nn, ns, nt, nv)
espanur enaSi yvelaze gavrcelebuli konsonanturi jgufebia iseTi
kompleqsebi, romelTa pirveli elementic aris Tanxmovani n. es
TvalnaTliv gamoCndeba qvemoT moyvanili uricxv magaliTSi. ganvixiloT
yvela SesaZlo TanxmovanTjgufi saTiTaod.
mxolod aralaTinuri warmoSobis sityvebSi
gvxvdeba nb konsonanturi kompleqsi da yvela espanur korelatSi gadadis
saxecvlili formiT.
ormagi varirebis movlena fiqsirdeba esp. alambique-s etimologiis
kvlevis dros. igi momdinareobs arabuli al-anbiq-dan, sadac al aris
arabuli artikli. Tavad arabulSi, aRniSnuli sityva Sevida
berZnuli ambix-dan (an ambikos-dan), rac niSnavs danadgars, romelsac
iyenebdnen berZnebi da romaelebi sunamoebis, alkoholuri sasmelebisa
da wamlebis dasamzadeblad. X saukuneSi am aparatis gamoyeneba daiwyes
arabebma. Tumca, manamde igi daxvewes da misces saboloo saxe. bunebrivia,
arabebi kvals datovebdnen aRniSnuli danadgaris saxelwodebazec, rac
71
kargad Cans berZnuli sityvis arabul versiaSi. Aamrigad,
berZnuli ambix (laTinuradac ambix), jer gadadis arabulSi
konsonanturi kompleqsis pirveli elementis varirebiT da arabuli
artiklis damatebiT, Semdeg ki, roca misgan espanuri korelatis
warmoeba xdeba saWiro, ubrundeba Zvel formas, magram inarCunebs
arabul artikls, romelsac espanurSi artiklis funqcia aRar aqvs, igi
ukve sityvis nawilia.
erT-erT yvelaze gavrcelebuli konsonanturi kompleqsia nd,
romelsac vxvdebiT rogor laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis
sityvebSi.
ucvleli formiT gadadis nd kompleqsi espanur korelatTa
umravlesobaSi: laT. candela - esp. candela, laT. candidatus - esp. candidato, laT.
candor - esp. candor, laT. defendere - esp. defender, laT. funda - esp. honda, laT.
fundare - esp. fundar, laT. individuus - esp. individuo, laT. quando - esp. cuando,
laT. profundus - esp. profundo, laT. undosus - esp. undoso, laT. vendere - esp.
vender da sxv.
varirebis gareSe gadadis espanur enaSi iseTi laTinuri sityvebic,
romelTac erTi konkretuli zedsarTavi saxelis antonimis
sawarmoeblad damatebuli aqvT uaryofiTi mniSvnelobis matarebeli
prefiqsi in: laT. indignus (dignus) - esp. indigno (digno), laT. indubitabilis
(dubitabilis) -esp. indudable (dudable).
berZnuli sandalion-dan gadavida laTinurSi sandalium, romelmac
mravlobiTi ricxvis warmoebisas miiRo sandalia-s forma. swored am saxiT
vxvdebiT mas espanur enaSi. laTinizirebuli formiT damkvidrda espanur
enaSi sandáraca-c, romelic berZnuli etimonidan modis.
arabul enas ukavSirdeba sandia-s etimologia. rogor korominasi
aRniSnavs, sandia modis kl. arabuli sityva sindiya-dan.
Nd konsonanturi kompleqsis konstanturobis garda, gvaqvs
ramdenime magaliTi am jgufis rogorc gamartivebisa da Semdeg
darCenili erTi elementis gadasxvaferebisa, aseve polikonsonanturad
gardaqmnisac.
72
sainteresoa gruñir-is etimologia. igi laTinurSi miviReT
onomatopeis gziT da niSnavs ‛Roris Rrutuns’. lingvistTa mosazreba am
sityvasTan dakavSirebiT iyofa orad. erTi nawili (maT Soris santiago
segura mungia) Tvlis, rom gruñir modis laT. grundire-dan. meore nawili ki
(maT Soris korominasi) miiCnevs, rom am sityvis Ziri unda veZioT
laT. grunnire-Si. amave mosazrebas iziarebs RAE-s leqsikonic. Ppirveli
versiis sisworis SemTxvevaSi adgili aqvs nd kompleqsis jer
monofomenurad gadaqcevas, xolo Semdeg darCenili erTi elementis
xarisxis Secvlas, anu palatalizacias. meore versiis sisworis
SemTxvevaSi ki, pirdapir geminatis palatalizacia xdeba. rogorc
vxedavT, romeli versiac ar unda iyos swori, etimonis doneze arsebuli
kompleqsi ganicdis cvlilebas.
TanxmovanTjgufis polikonsonanturad gardaqmnis magaliTia
esp. liendre, romelic miviReT laT. lendis-dan. samelementiani kompleqsis
warmoqmna am sityvaSi ganapiroba r-s epenTezam. Aamave konsonantis
epenTeziT aris gamowveuli laTinuri glando-s espanurSi landre-s formiT
gadasvla.
uamrav sityvaSia nd kompleqsi warmoqmnili derivatis doneze.
ganvixiloT ramdenime magaliTi:
esp. conde modis laT. comes/comitis-is akuzatiuri formidan comite(m).
man evoluciis rTuli gza ganvlo. Ppirvel etapze ganicada
intervokaluri t-s gamJRereba, Semdeg moxda i-s sinkopa, bolos ki
dafiqsirda m-s n-Si gadasvla. analogiuri cvlilebebi ganicada condado-m
(laT. comitatus).
konsonanturi kompleqsis meore elementis gamJRerebiT miviReT
espanuri bufanda-c, romelic modis Zv. franguli bouffante-dan.
esp. cóndor modis indielebis keCua enidan cúntur. rogorc vxedavT,
aRniSnuli sityvis espanur korelatSi moxda binaruli kompleqsis meore
elementis gamJRereba.
sainteresoa duende-s etimologia. RAE am sityvas ganmartavs rogorc
‛saxlSi mobinadre suls’ da mis warmoSobas ukavSirebs gamoTqmas - duen
de casa (anu dueño de casa –‛saxlis mepatrone’). Aamave versias eTanxmeba
73
korominasic, romelic wers, rom duende aris zemoT xsenebuli gamoTqmis
Sekvecili forma. rogorc vxedavT, TanxmovanTkompleqsi espanur
derivatSi warmoiSva sityvis da windebulis gaerTianebis xarjze.
laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT nf kompleqss. umravles
SemTxvevaSi igi ucvleli formiT gadadis espanur korelatSi. gvaqvs
misi varirebis mxolod ramdenime magaliTi.
esp. confección modis laT. confectio,-onis-dan. esp. conferir ki aris
laT. conferre-s korelati kastiliur enaSi. swored am sityvas
ukavSirdeba conferencia-s etimologia. igi modis laT. conferentia-dan,
romelic warmoadgens zmna conferre-s da sufiqs encia-s kompozits.
Nd kompleqsis msgavsad, ramdenime sityvaSi nf kompleqsic
uaryofiTi TavsarTis damatebiT aris warmoqmnili. sityvebis amgvar
warmoebas etimonis donezeve aqvs adgili: laT. infidelis (≠ fidelis) - esp. infiel
(≠ fiel).
Nf TanxmovanTjgufis mier gancdili cvlilebebi SegviZlia davyoT
or jfugad:
1) konsonanturi kompleqsis meore elementi ganicdis
varirebas: nf-nh. Aam jgufSi Sedis esp. conhortar,romelic momdinareobs
laT. confortare-dan;
2) konsonanturi kompleqsis pirveli elementi ikargeba, darCenili
ki transformirdeba imave gziT, ra gziTac pirvel jgufSi Semaval
sityvebSi: nf-h. am jgufSi Sedis - cohechar da cohonder, romlebic miviReT
laT. confectare da laT. confundere-dan.
erT-erTi yvelaze gavrcelebuli da yvelaze cvalebadi
konsonanturi kompleqsia ng, romelic miekuTvneba rogorc laTinuri,
aseve aralaTinuri warmoSobis etimons. ganxilulma masalam gviCvena,
rom ng TanxmovanTjgufi is erT-erTi kompleqsTagania, romelTac espanur
korelatebSi ufro xSirad vxvdebiT saxecvlili formiT, vidre
varirebis gareSe.
aRniSnuli jgufis konstanturobis SemTxvevebi fiqsirdeba Semdegi
laTinuri etimonis mqone sityvebSi: angina (←angina), angosto (←angustus), anguila
(←anguilla), congelar (←congelare), hongo (←fungus) da sxv. Uucvleli formiT
74
damkvidrda berZnuli warmoSobis, magram espanurSi laTinizirebuli
formiT gadasul ramdenime sityvaSic. maT Sorisaa: ángel ( ← laT. ángelus
← berZ. angelos).
sul ramdenime aTeuli wlis win damkvidrda espanur enaSi
sityva canguro. rogorc korominasi aRniSnavs, igi espanurSi inglisuridan
gavrcelda, inglisurSi ki gadavida avstraliaSi mcxovrebi erT-erTi
tomis enidan. sainteresoa canguro-sTan dakavSirebuli legendac, romelic
mogviTxrobs Tu ra saerTo aqvs cnobil inglisel mogzaurs jeims kuks
am sityvis etimologiasTan: XVIII saukunis bolos, avstraliaSi Casul
mkvlevars, adgilobrivi tomebisaTvis ukiTxavs, Tu ra erqva im gigantur
cxovels, romelic aseT did naxtomebs akeTebda. gamomdinare iqidan, rom
aborigenebma inglisuri ar icodnen, cnobili mogzaurisaTvis mxolod
erTi fraziT upasuxiaT: kan ghu ru. mogvianebiT, es fraza gaiSifra,
rogorc “ar mesmis” (no lo entiendo).
burusiT aris moculi lingote-s warmomavloba. savaraudod, igi unda
iyos franguli lingot-idan Semosuli. am ukanasknelSi ki unda iyos
damkvidrebuli inglisuri ingot an anglosaqsuri goten-idan [korominasi,
2008:339].
oTxi saxis fonetikuri cvlileba ganicada ng konsonanturma
kompleqsma evoluciis procesSi:
1. laTinuri enis doneze arsebuli ng kompleqsi kargavs meore
elements da espanurSi qmnis monofonemur korelats: laT. quingenti -esp.
quinientos, laT. pungente - esp. puniente.
2. etimonis doneze arsebuli binaruli kompleqsi espanurSi
gvaZlevs monofonemur korelats oRond saxecvlili formiT, rac
gamoixateba darCenili elementis xarisxis SecvliT anu
palatalizaciiT: laT. cingere-esp. ceñir, laT. longe - esp. lueñe, laT. plangere
- esp. plañir, laT. jungere - esp. uñir, laT. ringere - esp. reñir da sxv. Aaqve unda
aRiniSnos, rom ng kompleqsis am saxis transformacia moxda mxolod im
sityvebSi, sadac am konsonanturi jgufs moyveba xmovani e. danarCen
xmovnebTan msgavsi saxis cvlileba ar fiqsirdeba: laT. longu - esp. luengo,
laT. fungus - esp. hongo, laT. angustus -esp. angosto.
75
3. etimonis doneze dafiqsirebuli binaruli kompleqsi
kastiliurSi gvaZlevs polikonsonantur jgufs. aRniSnuli fonetikuri
movlena gamowveulia r-s metaTeziT: esp. congrio miviReT laT. conger-dan.
enaTmecnierTa umravlesoba (maT Soris korominasic) eTanxmeba am sityvis
laTinuri etimologiis versias. Tumca, arsebobs kidev erTi mosazreba.
xalxuri gadmocemiT, esp. congrio modis islandiuri konger-dan, sadac
aRniSnavda ‛mefes’).1
4. laTinuri orelementiani kompleqsi espanur korelatSi ganicdis
meore elementis transformacias. Aaq SeiZleba gamovyoT ori qvejgufi:
a) sityvebi, sadac kompleqsis meore elementi gadadis θ-Si:
laT. gingiva - esp. encia, laT. singellus - esp. sencillo;
b) sityvebi, sadac igi xdeba yru afrikati: laT. cingulum -esp. cincho.
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT nh konsonantur
kompleqss. Eespanur korelatSi igi varirebis gareSe mkvidrdeba:
laT. anhelo - esp. anhelo. ramdenime sityvaSi nh kompleqsi warmoqmnilia
sawinaaRmdego mniSvnelobis mqone in TavsarTis damatebiT: laT. inhabilis (≠
habilis) - esp. inhábil (≠ hábil), laT. inhumanus (≠ humanus) - esp. inhumano (≠
inhumano).
sainteresoa espanuri habitar-is etimologia. santiago segura
mungias mosazrebiT, habitar modis laT. inhabitare-dan. istoriuli
evoluciis manZilze, esp. inhabitar-em forma Seicvala da TavsarT in-is
funqcia gadavida windebul en-Si, ris Sedegadac laT. inhabitare-s
dRevandel espanurSi Seesabameba ‛habitar en’.
iSviaT movlenas warmoadgens etimonis doneze arsebuli nk
kompleqsi. Mmas aralaTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT, romlebic
laTinizirebuli formiT gadadian espanur enaSi. maT Sorisaa esp. ancón,
romelic modis berZ. ankon-dan. rogorc vxedavT, kastiliurSi
damkvidrebis dros, nk kompleqsi icvleba mxolod grafikulad. misi
warmoTqma identuria rogorc derivatis, aseve etimonis doneze.
1 http://etimologias.dechile.net/?congrio
76
arcerT espanur korelatSi ar gadadis laTinuri
geminati nn ucvleli formiT. igi ori saxis cvlilebas ganicdis:
1. xdeba geminatis gamartiveba da espanurSi misi mxolod erTi
elementiT gadasvla: laT. annecto - esp. anejo, laT. anniversarius -
esp. aniversario, laT. annotare - esp. anotar, laT. annualis - esp. anual, laT.
annuntiare - esp. anunciar, laT. cannula - esp. cánula, laT. innocens - esp.
inocente da a.S.
2. xdeba geminatis gamartiveba da darCenili erTi elementis
palatalizebuli formiT damkvidreba espanur enaSi: laT. annosus -
esp. añoso, laT. cannabum - esp. cáñamo, laT. capanna - esp. cabaña, laT. pannus -
esp. paño da sxv.
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT ns konsonantur
kompleqss. Tavkiduri poziciisagan gansxvavebiT, laTinur etimonSi igi
fiqsirdeba sityvis SuaSi an boloSi. TanxmovanTjgufi ganicdis
varirebas sityvaSi poziciisda ganurCevlad. Tumca, sityvis SuaSi gvaqvs
misi konstanturobis magaliTebic.
laT. censere-dan jer miviReT census da censor, xolo Semdeg
espanuri censo da censor. Ns kompleqsis mdgradobis SemTxvevaa Semdeg
sityvebSic: laT. censura - esp. censura, laT. conservare (con + servare) -
esp. conservar, laT. consistere (con + sistere) - esp. consistir, laT. consumere (con +
sumere) - esp. consumir. aRsaniSnavia, rom bolo sam magaliTSi ns
TanxmovanTjgufi warmoiqmna etimonis donezeve, zmnis
fuZeze con prefiqsis damatebiT. Aamave gziT aris warmoqmnili
espanuri consecuencia. Tumca, am sityvaSi con prefiqsis garda,
vxvdebiT encia sufiqssac, romelic aris laT. entia-s ekvivalenturi forma.
amrigad, laT. consequentia-Si, romelic espanurSi Seesabameba consecuencia-
s, sequi aris sityvis Ziri, con – TavsarTi, xolo entia – bolosarTi.
Ns konsonanturi kompleqsis warmoqmnas ukavSirdeba kidev erTi
prefiqsi. ramdenime laTinur zedsarTav saxelze sawinaaRmdego
mniSvnelobis mawarmoebeli in TavsarTis damateba warmoqmnis
TanxmovanTkompleqss jer etimonis doneze, Semdeg ki varirebis gareSe
77
gadadis espanur korelatSi: laT. insanus ( ≠ sanus) - esp. insano (≠ sano), laT.
insepultus ( ≠ sepultus) - esp. insepulto ( ≠ sepulto) da sxv. masalis kvlevis dros,
SevxvdiT ramdenime iseT sityvasac, sadac in-s ara aqvs TavsarTis
daniSnuleba (igi aris fuZiseuli). Mmag: laT. insectum - esp. insecto, laT.
insomnium - esp. insomnio. es movlena ZiriTadad SeimCneva arsebiT
saxelebSi.
araerTi espanuri sityva miviReT laTinur etimonSi arsebuli
binaruli konsonanturi kompleqsidan erTelementiani refleqsis
warmoqmnis Sedegad. maT Sorisaa: esp. asa, romelis modis laT. ansa-dan.
aseve, esp. seso, romelic modis laT. sensus-dan da esp. coser, romelic
miviReT laT. consuere-dan. monofonemuri korelati miviReT
laTinuri mensis-ganac da es sityvaa - mes.
ramdenime laTinur etimonSi ns konsonantur jgufs vxvdebiT
sityvis boloSi. Kkompleqsis transformacia da misTvis poziciis Secvla
sityvaSi fiqsirdeba Semdeg espanur sityvebSi: amante (laT. amans), cliente
(laT. cliens) da glande (laT. glans). rogorc vxedavT, ns jgufis meore
elementi jer t-Si gadavida, Semdeg ki daimata xmovani e.
sainteresoa esp. isla-s etimologia. Isla-s etimons warmoadgens
laT. insula, romelmac jer ns kompleqsis pirveli elementi dakarga,
Semdeg ki, u-s sinkopis xarjze, warmoiqmna sruliad axali
TanxmovanTjgufi sl.
TanxmovanTa jgufis gamartivebis, oRond polikonsonanturidan
binarulad qcevis SemTxvevaa laT. campsare-Si. laT mps-m ns kompleqsi
mxolod derivatis doneze mogvca da isic m-s transformaciis da p-s
amovardnis Sedegad. swored am fonetikuri cvlilebebis Sedegad miviReT
espanurSi zmna cansar. Aamave Zirisagan momdinareobs
esp. cansado da cansancio.
rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi
vxvdebiT nt konsonanturi kompleqss. igi espanur korelatSi gadadis
rogorc saxecvlili formiT, aseve varirebis gareSe.
78
ucvleli formiT damkvidrda nt TanxmovanTjgufi Semdegi
laTinuri etimonis mqone sityvebSi: amento (laT. amentum), anticipar
(laT. anticipare), cantor (laT. cantor), cantar (laT. cantare), contacto (laT.
contactus), intentar (laT. intentare), intenso (laT. intensus), antento (laT. attentus,
romelic aris attendere-s mimReoba), lento (laT. lentus), manto (laT. mantum) da
sxv. aqve unda aRiniSnos antena-c, romelic korominasis mixedviT,
momdinareobs antemna-dan, xolo RAE-Si vkiTxulobT, rom igi
miviReT antenna-dan.
rac Seexeba pantorrilla-s warmomavlobas, savaraudod, igi modis
laT. pantex-dan, rac ‛mucels’ niSnavs. rogorc vxedavT, konsonantur
kompleqs nt-s ar ganucdia aranairi cvlileba, rasac ver vityviT sityvis
daboloebaze. rTulia imis axsna, Tu rogor moxda espanur korelatSi
daboloebis aseTi mkveTri cvlileba. SesaZloa momxdariyo ori
laTinuri sityvis - pantex da pandorium-is gadakveTa. Ees ukanaskneli,
espanurSi Seesabameba bandurria-s da niSnavs ‛musikalur sakravs’, romelsac
aqvs didi muceli.
berZnulidan, oRond laTinuris gavliT, damkvidrda espanur enaSi
sityvebi amianto (berZ. amiantos - laT. amiantus), centauro (berZ. kentauros -laT.
centaurus) da amarento (berZ. amarantos - laT. amarantus). rogorc vxedavT, nt
kompleqsi ucvleli formiT damkvidrda berZnuli warmoSobis
sityvebSic.
ucnobia centolla-s etimologia. savaraudod, igi modis kelturi
kompozitidan cintus + ollos, sadac cintus niSnavs ‛mTavars’ (principal, superior),
xolo ollos - ‛dids’ (grande). amave kompozitidan momdinareobs sakuTari
saxeli Cintu(o)llos, romelic farTod iyo gavrcelebuli Zvel galiaSi
(dRevandeli dasavleT evropis qveynebSi).
franguli etimoni aqvs espanur pantalón-s. igi modis italiuri
komediis erT-erTi personaJis saxelidan. personaJi, saxelad Pantaleone,
iyo moxuci venecieli, romelic gamoirCeoda sxva venecielebisagan
grZeli sacvlebis tarebiT. Tumca, italielebs ar mouxdeniaT
tansacmlis am saxeobis popularizacia. safrangeTis revoluciis dros,
79
Sarvali moirges frangebma da swored maTgan gavrcelda igi mTels
msoflioSi. amiT aixsneba is, rom espanurSi pantalón gadavida
frangulidan da ara uSualod italiuridan.
miuxedavad imisa, rom ganxiluli magaliTebis
umravlesobaSi nt konsonanturi kompleqsi stabiluria, gvaqvs misi
varirebis ramdenime SemTxvevac. maT Sorisaa: binaruli TanxmovanTjfugis
polikonsonanturad gadaqceva da kompleqsis meore elementis ori saxis
transformacia.
laT. interaneus-is mravlobiTi ricxvis formidan - interanea-dan
miviReT esp. entraña. rogorc vxedavT, espanuri korelatis aRniSnuli
formiT miRebas win uZRoda nt jgufsa da Tanxmovan r-s Soris e-s sinkopa
da laT. n-s palatalizacia.
samelementiani TanxmovanTjgufi miviReT kidev erTi laTinuri
sityvidan, romelic warmoadens enter+ambos kompozits. kompozitis pirvel
nawilSi momxdari e-s sinkopis Sedegad miviReT espanuri entrambos.
Nt konsonanturi kompleqsis meore elementis varirebis ori
varianti fiqsirdeba: t-s gadasvla θ-Si da amave t-s gadasvla d-Si (anu
misi gamJRereba).
pirveli saxis varireba ukavSirdeba laTinur sufiqsebs tia da tio-s,
romlebic espanur derivatSi gvaZleven cia da ción-s. mag: laT. amentia - esp.
amencia, laT. clementia - esp. clemencia, laT. cohaerentia - esp. coherencia, laT.
observantia - esp. observancia, laT. cantio - esp. canción da a.S.
igive fonetikuri movlena fiqsirdeba maSinac, roca nt kompleqsi
sufiqsis Semadgeneli nawili ki araa, aramed fuZiseulia: laT. gentiana -
esp. genciana, laT. annuntiare - esp. anunciar.
aRsaniSnavia panza-s etimologia. igi modis laTinuri pantex-dan.
rogorc vxedavT, nt kompleqsisagan amjerad miviReT nz jgufi da ara nc,
rogorc ganxiluli magaliTebis umravlesobaSi. XVII saukunidan, Cndeba
am sityvis meore variantic da es aris pancho, romelsac mosarabul
dialeqts ukavSireben. igive nz jgufi fiqsirdeba laTinuri linteum-is
espanur korelatSi - lienzo. Nc kompleqsis magivrad nz-s gaCena
80
savaraudod aixsneba sityvis sworad warmoTqmis aucileblobiT, radgan
rogorc viciT, nc kompleqsis SemTxvevaSi, gamomdinare iqidan, rom
kompleqsis meore elements mosdevs xmovnebi a da o, misi gamoTqma
iqneboda k-s da ara θ-s identuri.
Nt kompleqsis meore elementis gamJRerebis movlena fiqsirdeba
espanur endivia-Si, romelsac xSirad endibia-s formiT vxvdebiT.
savaraudod, igi modis mosarabuli antubiya-dan, am ukanasknelSi ki Sedis
laTinuri intubus-dan.
derivatis donezea dafiqsirebuli nt jgufi laTinur defunctus-Si. am
sityvam k-s amovardnis Sedegad espanurSi mogvca defunto, romelic
dRevandel espanurSi difunto-s formiT ufro aris gavrcelebuli. amave
konsonantis amovardnam mogvca laT. punctum-dan esp. punto da laT. puncta-
dan esp. punta.
sainteresoa guisante-s etimologia. savaraudod, igi modis
mosarabuli bissaut-dan, sadac damkvidrda laT. pisum-dan. Tumca, arsebobs
meore versiac, romlis mixedviTac sityvis mosarabuli varianti unda
migveRo laTinuri frazidan pisum sapidum, rac niSnavs ‘gemriel bardas’
(guisante sabroso). rogorc Cans, misi amgvari dasaxelebiT moxsenieba saWiro
gaxda imis gamo, rom es mcenare ar areodaT msgavs mcenareebSi, romelic
mravlad iyo romis imperiaSi. marTalia, mecnierebi verc erT versias ver
adastureben, magram faqtia, rom nt konsonanturi kompleqsi etimonis
doneze ar arsebobda da rom igi derivatis donezea warmoqmnili.
E erT-erTi yvelaze stabiluri kompleqsia nv. mas ZiriTadad laTinuri
etimonis doneze vxvdebiT da yvela espanur korelatSi gadadis
varirebis gareSe.
espanuri convaleciente aris convalecer-s mimReoba da igi XV saukunis
dasawyisSi Sevida kastiliurSi laTinuri convalescere-dan. es ukanaskneli
ki miRebulia zmna valere-dan, rac ‛janmrTelad yofnas’ niSnavda.
laTinuri convergere-dan, romelic Sedgeba TavsarT con-s damatebuli
zmna vergere-sgan, momdinareobs espanuri convergir. igive movlena fiqsirdeba
zmnebTan convivir da convenir. Tumca, gvaqvs iseTi SemTxvevebic,
81
roca nv kompleqsi iqmneba ara ori morfemis Serwymis Sedegad, aramed
roca igi fuZiseulia. Mmag: convexo, romelic modis laT. convexus-dan
da convoy, romlis etimonsac warmoadgens frangul convoi (es ukanaskneli
momdinareobs xalx. laT. conviare-dan).
vxvdebiT ramdenime magaliTs, sadac nv kompleqsi
warmoqmnilia in prefiqsis damatebiT fuZeze. maTSorisaa invadir da inválido.
TanxmovanTjgufi fuZiseulia zmnaSi - invocar.
cnobili frangi mogzauris lui antuan de bugenvilis saxels
ukavSirdeba espaneTSi sakmaod gavrcelebuli mcenaris, bugenvilias (esp.
buganvilla) saxelwodeba. swored man Camoitana es mcenare braziliidan da
gaavrcela evropaSi. rogorc vxedavT, mcenaris espanur dasaxelebaSi
yovelgvari varirebis gareSea gadmotanili frangi mogzauris gvari.
sainteresoa invierno-s etimologia. korominasi aRniSnavs, rom igi
momdinareobs xalxuri laTinuri hibernum-dan, romelic Zvel espanurSi
gvaZlevs ivierno-s. rogorc vxedavT, invierno-Si konsonanturi kompleqsi nv
warmoqmnilia derivatis doneze.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: P
(pl, pn, pp, pr, ps, pt)
rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi
vxvdebiT pl konsonantur kompleqss sityvis Tavkidur poziciaSi. gvaqvs
misi rogorc konstanturobis, aseve varirebis araerTi magaliTi.
Tavkiduri poziciisPpl kompleqsi ucvleli formiT gadavida Semdeg
laTinur sityvebSi: laT. placenta - esp. placenta, laT. planta - esp. planta, laT.
plicare - esp. plazo (arqauli espanurSi plazdo), laT. plegare - esp. plegar,
laT. plumbum - esp. plomo, laT. pluma - esp. pluma.
TanxmovanTjgufTan dakavSirebuli varirebis gareSe damkvidrda
espanurSi ramdenime berZnuli warmoSobis, oRond kastiliurSi
laTinizirebuli formiT damkvidrebuli sityvac. maT Sorisaa: planeta
(berZ. planetes),plástico (berZ. plastikos), plátano (berZ. platanos), plinto (berZ. plintos),
pleita (berZ. plekte), pleonasmo (berZ. pleonasmos).
82
berZnulidan pirdapiri gziT espanurSi damkvidrda Semdegi
sityvebi: berZ. plastikos, romelic plasso-dan (yo modelo, yo amaso)
momdinareobs espanurSi gvaZlevs plástico-s, xolo berZ. plektron, romlis
Ziric aris aseve berZnuli plesso (esp. yo golpeo) gvaZlevs plectro-s.
rac Seexeba berZnul kompozit platys (plano) + rhis, rhinos (nariz)-s, igi
kastiliur enaSi platirrrino-s formiT gadadis.
frangulidan Sevida kastiliur enaSi plafón. igi momdinareobs
kompozitidan plat+fond. franguli kompozitidan (plate+form) miviReT
plataforma -c.
Tavkiduri pl kompleqsis mier gancdili fonetikuri cvlileba
ZiriTadad mdgomareobs konsonanturi kompleqsis palatalizaciaSi:
laT. plagare - esp. llagar, laT. planctus - esp. llanto, laT. planus - esp. llano,
laT. plenus - esp. lleno, laT. plorare - esp. llorar, laT. plovere - esp. llover,
laT. pluviosus - esp. lluvioso.
evoluciis gansxvavebuli gza ganvlo laT. pluteus-ma, romelmac
espanurSi mogvca choza. savaraudod, pireneis naxevarkunZulze
gavrcelebuli enebidan igi pirvelad galisiurSi gadavida, sadac Cveuli
movlena iyo pl kompleqsidan afrikatis miReba, xolo Semdeg damkvidrda
kastiliurSi.
Tavkidurma pl jgufma kidev erTi saxis, oRond, amjerad
poziciasTan dakavSirebuli cvlileba ganicada. espanur korelatSi man
daimata xmovani a, ramac gamoiwvia is, rom laTinuri Tavkiduri
konsonanturi kompleqsi kastiliurSi iqca Sua konsonantur kompleqsad:
laT. placare - esp. aplacar. rac Seexeba onomatopeur plast-s, romelic aris
imitacia rbili sagnis davardniT gamowveuli xmisa, igi espanur
korelatSi qmnis zmnas aplastar.
arcTu ise xSirad gvxvdeba pl konsonanturi kompleqsi sityvis Sua
poziciaSi. yvela maTgani ucvleli formiT mkvidrdeba kastiliur enaSi:
laT. triplex - esp. triple, laT. triplicare - esp. triplicar, laT. triplus - esp. triplicado.
iSviaTY movlenas warmoadgens pn konsonanturi kompleqsi, rogorc
Tavkidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi, rasac adasturebs is faqtic,
83
rom masalis kvlevis dros mas mxolod oriode berZnuli warmomavlobis
sityvaSi SevxvdiT.
berZnuli pneumaticos jer laTinurSi gadadis pneumaticus-is formiT,
Semdeg ki kargavs kompleqsis pirvel elements da ise gvaZlevs
espanur neumático-s.
rac Seexeba berZnul hypnos (sueño), igi espanurSi gvaZlevs hipnosis.
rogorc vxedavT berZnuli Ziri espanur derivatSi SenarCunebulia da mas
damatebuli aqvs kastiliuri sufiqsi sis, rac aris procesis amsaxveli
bolosarTi.
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT pp geminats.
arcerT espanur derivatSi ar gadadis aRniSnuli konsonanturi jgufi
ucvleli formiT. igi martivdeba da qmnis monofenemur korelats.
laTinuri geminatis gamartiveba fiqsirdeba Semdeg sityvebSi: aparecer
(laT. apparescere), aparar (laT. apparare), apéndice (laT. appendix), apetito
(laT. appetitus), cepo (laT. cippus), popa (laT. puppis), capa (laT. cappa), copa
(laT. cuppa), estopa (laT. stuppa) da sxv.
aRniSnul fonetikur movlenas SesaZloa mohyves sxva cvlilebac.
mag: laTinurma appectorare-m, espanur enaSi damkvidrebis dros jer
mogvca apetrar, xolo Semdeg, r-s metaTezis Sedegad, miviReT apretar.
laTinuri, berZnuli da Zv. oqsitanuri etimonis matarebelia
sityvebi, romelTac aqvT Tavkiduri pr konsonanturi kompleqsi. sityvaSi
Sua poziciiT igi mxolod laTinuri etimonis matarebel sityvebSi
fiqsirdeba.
berZ. praktike, romelic laTinurSi practice-s gvaZlevs, espanurSi
gadadis práctica-s formiT. Práctica warmoadgens kompozits prasso (vakeTeb) +
berZnuli sufiqsi tico (esp. relacionado a) da niSnavs raime saqmesTan
dakavSirebuli qmedebas.
laTinuris gavliT espanurSi Semovida kidev ramdenime berZnuli
sityvaTxzva. maT Sorisaa: problema, romelic miviReT berZ.N problema-dan,
sadac pro aris prefiqsi da niSnavs ‛wins’ (esp. delante), xolo blema -
‛gasrolas’.
84
laTinuri etimonis matarebelia espanuri príncipe. igi modis princeps-
idan da niSnavs ‛pirvel pirs’. aqve unda aRiniSnos, rom es sityva
warmoadgens primus ‛pirveli’ (esp. primero) da caput ‛Tavi’ (esp. cabeza)-sagan
nawarmoeb kompozits.
laTinuridan espanurSi Tavkiduri konsonanturi jgufis varirebis
gareSe damkvidrda Semdegi sityvebic: laT. pratum - esp. prado, laT. praecicus
-esp. preciso, laT. praedium - esp. predio, laT. praesagium - esp. presagio, laT.
praestigium - esp. prestigio, laT. praetor - esp. pretor, laT. pristinus - esp. prístino, laT.
praestare ((prae (delante) + stare (estar)) - esp. prestar da sxv.
laTinuri pretium-idan miviReT espanurSi precio. Tumca, korominasi ar
gamoricxavs, rom igi laTinurSi gadasuliyo Zveli oqsitanuri pretz-dan,
sadac ‛Rirebulebas’ aRniSnavda.
katalanuri premsa-dan gadavida espanurSi prensa. Tavad katalanurSi
ki Sevida laTinuri premere-s mimReobiTi formidan - prems.
ramdenime espanur korelatSi dafiqsirda konsonanturi kompleqsis
pirveli elementis gamJRereba: bruno (laT. prunum), bravo (laT. pravus) da
sxv.
derivatis doneze aris warmoqmnili Tavkiduri pr kompleqsi
espanur preguntar-Si. igi miviReT laT. percontari-dan. rogorc vxedavT,
espanur korelatSi konsonanturi kompleqsis warmoqmna sityvis TavSi
ganapiroba Tanxmovan r-s poziciis Secvlam.
rogorc ukve aRvniSneT, pr konsonanturi kompleqsi sityvis SuaSi
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba. espanuri korelatis
warmoqmnis dros igi, ZiriTadad, ganicdis varirebas, rac mdgomareobs
TanxmovanTjgufis meore (yru) elementis gamJRerebaSi:
espanuri abrigar modis laT. apricare-dan, es ukanaskneli ki - apricus-dan,
romelmac, Tavis mxriv, mogvca abrigo.
sainteresoa gazafxulis erT-erTi Tvis etimologia. mecnierTa
erTi jgufi Tvlis, rom abril modis laT. aprilis-dan, romelic unda iyos
dakavSirebuli aprerire (esp. abrir) - sTan, radgan swored am Tves iwyebs miwa
ayvavebas, ¨gaxsnas. MmecnierTa meore jgufi ki miiCnevs, rom abril modis
85
berZenTa qalRmerTis afrodites saxelidan, radgan aphros berZnulad
niSnavs qafs, saidanac, legendis Tanaxmad, daibada siyvarulis
qalRmerTi. dRemde ver daadgines weliwadis am Tvis dasaxelebis zusti
warmomavloba. Tumca, romeli versiac ar unda iyos swori, CvenTvis
saintereso pr konsonanturi kompleqsi varirebas ganicdis orive
SemTxvevaSi da espanurSi mkvidrdeba gamJRerebuli meore elementiT.
igive fonetikuri cvlileba fiqsirdeba sityvebTan: cabra (laT. capra)
da cobre (laT. cuprum).
gvaqvs ramdenime iseTi sityva, sadac konsonanturma kompleqsma
SeinarCuna mudmivoba. maT Soris aris zodiaqos erT-erTi niSnis (Txis
rqis) dasaxeleba. Eespanuri capricornio momdinareobs laT. capricornus-dan,
romelic warmoadgens caper+cornus kompozits.
mxolod berZnuli warmoSobis sityvebSi
gvxvdeba ps TanxmovanTjgufi Tavkidur poziciaSi da espanurSi
mkvidrdeba rogorc ucvleli, aseve saxecvlili formiT. ver vityviT
imaves aRniSnul konsonantur kompleqsze, Tu mas sityvis SuaSi
ganvixilavT. igi mxolod laTinuri etimonis matarebel sityvebSi
vxvdeba.
Psicología (RAE-Si vxvdebiT sicología-sac) modis berZnuli
kompozitidan: psykhe ‛suli’ da logia ‛raRacis Seswavla’. dReisaTvis,
daSvebulia orive formis gamoyeneba. Tumca, Tvlian, rom sicología ufro
Seesabameba kastiliur enas. Aaqve unda aRiniSnos, rom sycon berZnulad
niSnavs ‛leRvs’, ris gamoc xSirad uSveben Secdomas da sicología-s
aigiveben am kulturis Semswavlel mecnierebasTan. Sicología-s mxolod
erTi mniSvneloba aqvs, igi aris psicología-s sinonimi, mas ki aranairi
saerTo ar aqvs aRniSnul mcenaresTan.
berZnuli kompozitidan modis psicrómetro-c, romelic Sedgeba psykhros
‛sicive’ da metron ‛sazomi’-sagan.
varirebis gareSe gadavida berZnulidan pseudo (‛yalbi’) prefiqsiani
sityvebic: pseudopodo, pseudohistoria, pseudocientífico da sxv.
86
ramdenime sityvaSi moxda Tavkidur poziciaSi
myofi ps konsonanturi kompleqsis gamartiveba da kompleqsis pirveli
elementis dakargva.
berZ. psalmos-dan momdinareobs espanuri salmo, rac ‛fsalmuns’
niSnavs. Tavad berZnuli psalmos ki modis psalterion-dan, rac aris sakravi,
romlis TanxlebiTac sruldeboda uflis sadidebeli kantigebi. Aamave
Ziridan modis espanuri zmna salmodiar, rac niSnavs galobas da arsebiTi
saxeli salmodia, romelic aRniSnavs saRvTo liturgiis im nawils, roca
sruldeba uflisadmi miZRvnili sagaloblebi.
rogorc ukve aRvniSneT, ps konsonanturi kompleqsi sityvis SuaSi
mxolod laTinuri etimonis mqone sityvebSi gvxvdeba.
laT. capsa-m espanur korelatSi mogvca caja (Zv. esp. caxa). am faqts
korominasi xsnis im movleniT, rom kastiliur enaSi aRniSnuli sityva
damkvidrda katalanuri caixa-dan. Capsa-s kninobiTi forma capsula-dan ki
espanurSi miviReT capsula. rogorc Cans, capsula laTinuridan kastiliurSi
ar damkvidrebula sxva enis gavliT, ramac gamoiwvia is, rom laTinuri
variantis konsonanturi kompleqsi ucvleli formiT gadavida espanurSi.
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT pt jgufs sityvis
SuaSi. igi ZiriTadad saxecvlili formiT gadadis espanur korelatSi.
Sua konsonanturi kompleqs pt-s mier gancdili cvlilebebi SegviZlia
davyoT ramdenime jgufad:
1. kompleqsis pirveli elementi ikargeba da espanurSi viRebT
monofonemur korelats. amis naTeli dasturia laTinuri aptare, romelmac
jer mogvca attare (asimilaciis Sedegad), Semdeg ki miviReT atar.
evoluciis igive gza ganvlo Semdegma sityvebmac: roto (laT. ruptu), rato
(laT. raptu), catar (laT. captare) da a.S.
2. saerTod ikargeba laTinuri binaruli konsonanturi kompleqsi.
mag: laT. septimana - esp. semana.
3. espanurSi ar gadadis binaruli kompleqsis arcerTi elementi da
Cndeba axali Tanxmovani: laT. captiare - esp. cazar, laT. captator - esp. cazador.
4. konsonanturi kompleqsis meore elementi transformirda da
espanurSi damkvidrda pc-s formiT, sadac meore Tanxmovnis JReradoba θ-s
87
identuria. mag: capcioso, modis laT. captiosus-dan, xolo excepción -
laT. exceptio,-onis-dan.
5. kompleqsis pirveli elementi ganicdis vokalizacias: laT.
captivus - esp. cautivo, laT. captivitas - esp. cautividad da sxv.
miuxedavad imisa, rom pt TanxmovanTjgufi sityvis SuaSi erT-erT
yvelaze varirebad kompleqss warmoadgens, masalis Seswavlis dros
SevxvdiT ramdenime iseT espanur sityvas, sadac laTinuri etimonis
konsonanturi kompleqsi SenarCunebulia. maT Sorisaa: captación
(laT. captatio, - onis), captura (laT. captura), inepto (laT. ineptus) da sxv.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: R
(rb, rd, rf, rg, rh, rl, rm, rn, rp, rr, rs, rt, rv)
espanur enaSi yvelaze gavrcelebulia iseTi konsonanturi
komleqsebi, romelTa pirveli elementic aris Tanxmovani r. aseT jgufebs
vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve berZnuli, kelturi, arabuli da sxva
warmoSobis mqone sityvebSi. warmomavlobis mravalferovnebis miuxedavad,
am kompleqsebs mxolod sityvis SuaSi vxvdebiT. gamonakliss
warmoadgens rh konsonanturi kompleqsi, romelic Tavkidur poziciaSic,
oRond aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi, gvxvdeba. aRniSnuli
TanxmovanTjgufi arcerT espanur korelatSi ar gadadis varirebis
gareSe.
laTinur da aralaTinur etimons miekuTvneba rb kompleqsiani
sityvebi. aRniSnuli TanxmovanTjgufi varirebis gareSe gadadis espanur
enaSi.
laTinuri etimonis (arbor) matarebelia espanuri árbol. rogorc
vxedavT, konsonanturi kompleqsi SenarCunebulia espanur korelatSi.
Tumca, sityvis bolokiduri konsonanti - r, disimilaciis Sedegad,
transformirda.
erT-erTi uZvelesi etimologiis matarebeli unda iyos esp. barba,
radgan am formiT, igi gavrcelebulia ara marto pireneis
naxevarkunZulis, aramed italiisa da rumineTis enebSic. korominasis
88
mixedviT, igi espanurSi Semovida laTinuri barba-dan. am ukanasknelSi ki,
SesaZloa damkvidrebuliyo berZnulidan, sadac igi aRniSnavda ‛Zvels’,
‛moxucs’, radganac wveri aris zrdasruli asakis simbolo.
Barbacoa momdinareobs karibis regionSi dasaxlebuli xalxebis
enidan da mis etimons warmoadgens barbacue.
berZnulidan, oRond laTinuris gavliT, damkvidrda
espanurSi bárbaro. amave Ziridan momdinareobs barbarismo-c. konsonantur
kompleqss ar ganucdia varireba evoluciis procesSi.
sainteresoa barbián-is etimologia. Barbián, romelic qarTulad
iTargneba rogorc ‛haerovani’, savaraudod, modis boSaTa enaSi arsebuli
sityvidan barban, rac ‛haers’ niSnavs. Avaraudis donezea misi warmoSobis
meore versia, romelic gulisxmobs aRiSnuli vokabulas indur Zirs
(bara).
italiuridan damkvidrda espanurSi sorbete. Tumca, man, apeninis
naxevarkunZulze Sesvlamde sakmaod didi gza ganvlo. misi etimologiis
kvlevas mivyavarT arabul sarbat-amde, romelic arabuli sarba-s
mravlobiTi ricxvis formaa da romelic romanul enebSi damkvidrebamde
jer TurqulSi gadavida (serbet).
franguli corvette-dan Semovida kastiliur enaSi corbeta. am etapze
ucnobia misi ufro zusti etimologia. arsebobs mosazreba misi
germanikuli warmoSobis Sesaxebac.
rac Seexeba esp. corbata-s, igi kastiliurSi gavrcelda (XVII
saukune) italiuri corvatta-dan, rac ‛xorvatiuls’ niSnavda, radgan
swored xorvati cxenosnebi iyenebdnen tansacmlis am saxeobas. rogorc
vxedavT, bolo or magaliTSi, rb konsonanturi kompleqsi aris
warmoqmnili derivatis doneze ori fonemis arevis Sedegad.
Sua konsonantur kompleqs rd-s vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve
berZnuli, arabuli da preromanuli (kelturi) warmoSobis sityvebSi. igi
ZiriTadad ucvleli formiT gadadis kastiliur enaSi.
esp. arder momdinareobs laT. ardere-dan. amave Ziridan miviReT ardiente,
ardor. laT. cardus-ma ki, romelic xalxur laTinurSi cardunculus-is formiT
89
iyo gavrcelebuli, espanurSi mogvca cardo. rac Seexeba esp. cordero-s, igi
miviReT xalxuri laTinuri cordarius-dan.
Cordobán Cndeba XIII saukuneSi da modis qalaq Córdoba-s
dasaxelebidan. Sua saukuneebSi misi xSiri gamoyeneba dakavSirebulia
musulmanuri kordobis ganviTarebis maRal donesTan. rac Seexeba Tavad
qalaqis dasaxelebas, igi momdinareobs finikiuri sityva karduba-dan da
niSnavs ‛mdidar, gasaocar qalaqs’. Ffinikielebis mier qalaqisaTvis am
saxelis darqmeva aixsneba imiT, rom naxevarkunZulze es adgili erT-erT
umdidres da vaWrobisaTvis xelsayrel dasaxlebas warmoadgenda.
arsebobs Córdaba-s warmoSobis meore versiac. Aam versiis mixedviT,
igi momdinareobs laT. corduba-dan, romelic espanur enaSi gadadis
arabuli kortobani-s an mosarabiuli cordobano-s gziT [axvlediani c.,
2009:134].
Aarabuls ukavSireben kidev erTi espanuri sityvis etimologiasac.
espanuri bardaja modis arabuli bardag-idan, romelic am ukanasknelSi,
savaraudod, gadavida sparsuli bardagan-idan.
uamravi sityva damkvidrda espanur enaSi berZnulidan (laTinuris
gavliT) rd konsonanturi kompleqsiT sityvis SuaSi. maT Sorisaa: cardíaco.
igi momdinareobs berZ. kardiakos-dan, romlis Zirsac warmoadgnes kardia
‛guli’ (esp. corazón). Aaseve, cardamomo, romelic berZnuli
kompozitidan kardamon + amomon miviReT. espanurSi igi gadavida
laT. cardamomum-dan.
sainteresoa ardilla-s warmomavloba. igi miviReT harda-s kninobiTi
formidan. Harda, rogorc korominasi aRniSnavs, ar aris laTinuri sityva
da amas adasturebs im faqtiT, rom mas vxvdebiT sam araromanul
(berberul, arabul da baskur) enaSi.
preromanuli, kerZod kelturi Ziri aqvs bardo-s. rac Seexeba bardana-
s, misi etimologia ucnobia. Tumca, viciT, rom gvian Sua saukuneebSi
Cndeba laTinurSi.
konsonantur kompleqss rd-s cvlileba arc franguli
warmoSobis palurdo-Si ganucdia. frangulma balourd-ma, sadac
TanxmovanTjfugi bolokidur poziciaSia, espanurSi damkvidrebis dros
90
daimata xmovani da bolokiduri kompleqsi iqca sityvis Sua pociziis
mqone kompleqsad.
miuxedavad imisa, rom zemoT ganxiluli yvela magaliTi
aris rd jgufis mudmivobis maCvenebeli, gvaqvs varirebis SemTxvevac. maT
Sorisaa: esp. horchata; laT. hordeata, romelic Tavis mxriv momdinareobs
hordeum-idan, ganicdis italiuris gavlenas da gvaZlevs horchata-s.
rogorc vxedavT, derivatSi konsonanturi kompleqsis pirveli
elementi SenarCunda, meorem ki - ganicada cvlilebebi.
rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi
vxvdebiT rf konsonantur kompleqss. igi ucvleli formiT damkvidrda
TiTqmis yvela espanur korelatSi. Tumca, wina jgufebisagan gansxvavebiT,
sagrZnoblad mcirea sityvebi aRniSnuli kompleqsiT.
esp. fárfara-s aqvs ori semantikuri mniSvneloba da TiToeul maTgans
aqvs gansxvavebuli etimologia. Fárfara, romelic mcenaris erT-erT
saxeobas aRniSnavs, momdinareobs laT. farfarus-dan, xolo fárfara, romelic
kvercxis naWuWis qveS arsebul Txel fenas aRniSnavs – arabuli halhal-
dan, rac ‛saTuT qsovils’ niSnavs. rogor vxedavT, meore sityvaSi
konsonanturi kompleqsi warmoqmnilia derivatis doneze.
oqsitanuri forfant-dan damkvidrda kastiliur enaSi farfante.
konsonanturi kompleqsi oqsitanur etimonSi warmoqmnilia far Zirze
TavsarT for-is damatebiT. savaraudod, espanurSi farfante Semovida
italiuridan an frangulidan.
rac Seexeba esp. gerifalte-s, igi miviReT Zv. Ffrang. girfalt-dan, es
ukanaskneli ki – Zv. skandinaviuri geirfalki-dan, romelic warmoadgens
falki-sa da geiri-s kompozits. rogorc vxedavT, espanur korelatSi, axali
xmovnis Camatebis Sedegad, moxda konsonanturi kompleqsis daSla.
derivatis doneze miviReT rf konsonanturi kompleqsi esp. amorfo-Si.
igi momdinareobs berZ. amorphos-dan, rac ‛uformos’ niSnavs, xolo am
ukanasknelis Ziria morphe (forma).
laTinuri, berZnuli da preromanuli warmoSobis sityvebSi
vxvdebiT rg konsonantur kompleqss. igi ZiriTadad varirebis gareSe
91
gadadis espanur koleratSi. Tumca, gvaqvs fonetikuri cvlilebebis
oriode SemTxvevac.
laT. argentum-dan modis esp. argento. Eetimonis doneze arsebuli
konsonanturi kompleqsi ucvleli formiT gadavida Semdeg espanur
sityvebSic: laT. arguer - esp. arguir, laT. largus - esp. largo da sxv.
berZnulidan, oRond laTinizirebuli formiT, damkvidrda
kastiliurSi liturgia (berZ. leiturgos), margarita (berZ. margarites), órgano (berZ.
organon).
preromanuli warmoSobisaa esp. árgoma. savaraudod, igi warmoadgens
pireneis naxevarkunZulis Crdilo-aRmosavleT nawilSi dasaxlebuli
iberebis enis vokabulas, romelsac ar aqvs saerTo naxevarkunZulis sxva
xalxebis enebTan.
erT-erT uZveles sityvas warmoadgens argamasa da igi saerToa
naxevarkunZulis yvela enisaTvis. savaraudod, igi warmoadgens
kompozits arga+masa, sadac masa aris laTinuri etimologiis matarebeli,
xolo pirveli elementis warmoSoba aris ucnobi.
Rg TanxmovanTjgufis mier gancdili fonetikuri cvlilebebi
SeiZleba davyoT or jgufad:
1. jgufi, sadac ikargeba konsonanturi kompleqsis meore
elementi: laT. argenteus - esp. arienzo;
2. jgufi, sadac kompleqsis meore elementi ganicdis varirebas:
laT. argilla - esp. arcilla.
ganxilulma masalam gvaCvena, rom gvaqvs rg konsonanturi
kompleqsis derivatis doneze warmoqmnis ramdenime SemTxvevac.
Turquli kompozitidan beg+armudi-dan momdinareobs esp. bergamota,
oRond kastiliur enaSi igi dakvidrda italiuri bergamotta-s gavliT.
rogorc vxedavT, TanxmovanTjgufi warmoqmnilia italiur korelatSi
(metaTezis Sedegad), saidanac kastiliurSi ucvleli formiT gadadis.
goTurma brikan-ma ki, romelic kastiliurSi gadavida
katalanuri bergant-is gavliT, mogvca bergante. Bergante-s amgvari evolucia
aixsneba r-s metaTeziT da yru k-s gamJRerebiT.
92
rogorc ukve aRvniSneT, rh konsonanturi kompleqsi erTaderTia im r
konsonantian kompleqsebs Soris, romlebic gvxvdeba rogorc Tavkidur
poziciaSi, aseve sityvis SuaSi. igi gavrcelebulia berZnuli etimonis
sityvebSi da arcerT espanur korelatSi ar gadadis varirebis gareSe.
esp. retórico, romelic kastiliur enaSi Cndeba XII saukunidan,
Semodis laT. rhetoricus-dan, es ukanaskneli ki momdinareobs berZ. rhetorikos-
dan, romlis Zireuli sityva aris rhetor ‛oratori’.
laT. rheuma-s gziT miviReT esp. reuma (berZ. rheuma-dan). igi
dReisaTvis monacvleobs reumatismo-sTan da warmoadgens samedicino
termins.
ori berZnuli sityvis kombinaciidan miviReT esp. rinoceronte. igi
warmoadgens rhinos ‛cxviri’ da ceros ‛rqa’-sagan Sedgenil kompozits.
aRsaniSnavia, rom am sityvaTxzvis orive komponenti sakmaod
gavrcelebulia da maTgan araerTi sxva kompozitia miRebuli. maT
Soris rinitis, rinoplastia, otorrinolaringólogo, braquícero, monoceronte da sxv.
laTinuris gavliT damkvidrda espanurSi ritmo (berZ. rhythmus - laT.
rhythmus) da rombo (berZ. rhombus - laT. rhombus)-c.
rogorc vxedavT, berZnul sityvebs ar daukargavT kompleqsis
meore elementi laTinurSi damkvidrebis dros, TanxmovanTjgufis
gamartiveba mxolod espanuri enis doneze moxda.
Sua konsonanturi kompleqsi rh, romelic gvxvdeba arabul etimonSi
tarhun, laTinurSi Seesabameba tarchon-s. laTinuri enis doneze miRebuli
konsonanturi kompleqsi, espanur korelatSi varirebs da viRebT rg
kombinacias, romelic mogvianebiT iSleba axali a xmovniT da gvaZlevs
espanur tarragona-s [axvlediani c., 2009:140].
Rl konsonanturi kopleqsi gvxvdeba aralaTinuri warmoSobis
sityvebSi da espanuri enis yvela korelatSi gadadis ucvleli formiT.
ori semantikuri mniSvneloba aqvs esp. berlina-s. im SemTxvevaSi
Tu berlina aRniSnavs ‛oTxkarian manqanas’, igi momdinareobs
franguli berline-dan, sadac es vokabula Sevida qalaq berlinis
dasaxelebidan (adgili, sadac igi gamoigones), xolo Tu berlina aRniSnavs
93
‛vinmes sasacilod agdebas’, igi momdinareobs italiuri berlina-dan
‛masxara’.
Zv. skandinaviuri kerling-dan modis fr. carlingue, romelic espanur
korelatSi gadadis carlinga-s formiT. aRniSnul vokabulas ar ganucdia
varireba derivatis arcerT doneze.
sakuTari saxelidan momdinareobs tkbileulis erT-erTi saxeobis
dasaxeleba - Carlota. Pam sityvis ‛tkbileulis’ mniSvnelobiT gamoyeneba
daiwyes XIX saukuneSi, mas Semdeg, rac erTma qalbatonma, saxelad
karlota, inglisis dedofals (jorj II-s cols) miarTva ugemrielesi
torti. swored mis savativsacemod SemorCa namcxvris am saxeobas
saxeli Carlota.
ucnobia, merluza-s warmomavloba. Tumca, arsebobs erTi versia.
SesaZloa, espanuri vokabula momdinareobdes franguli merlus-dan, sadac
ukve aRniSnavda Tevzis erT-erT saxeobas. Ffranguli varianti ki unda
iyos warmoqmnili fr. merlan-is (miRebuli germanikuli merlan-dan) da
laT. lucius-is Serwymis Sedegad.
aseve ucnobia esp. arlequín-is warmomavloba. Tumca, korominasi
varaudobs, rom aRniSnuli vokabula kastiliur enaSi damkvidrda Zv.
franguli herlequin, hellequin-dan, italiuri arlecchino-s gavliT. SesaZloa,
esp. arlequín momdinareobdes inglisuri Herle King-isaganac anu mefe Harilo-s
(boroti sulebis winamZRoli) saxelidan [axvlediani c., 145:2009]
gvaqvs rl konsonanturi kompleqsis derivatis doneze warmoqmnis
ramdenime magaliTi. esp. berlanga, rac banqos erT-erTi azartuli TamaSia,
miviReT Zv. franguli berlant-dan (brelenc-magida, sadac TamaSobdnen am
TamaSs). es ukanaskneli ki momdinareobs germanuli bretling-dan da
aris brett ‛patara magida’-is kninobiTi forma. rogor
vxedavT, rl konsonanturi kompleqsi franguli etimonis doneze
warmoiqmna da mas win uZRvoda t-s amovardna da r-s metaTeza.
amave doneze miviReT esp. carlear. igi momdinareobs laT. calorear-dan,
romelmac jer, o-s sinkopis Sedegad, mogvca calrear, xolo Semdeg ganicada
metaTeza.
94
mniSvnelovani stabilurobiT gamoirCeva Sua konsonanturi
kompleqsi rm, romelsac vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri
warmoSobis sityvebSi.
laT. armenius mus ‛Tagvi sasomxeTidan’-dan momdinareobs esp. armiño,
rac qarTulad ‛yaryums’ niSnavs. Ees ZuZumwovari arseba evropaSi Savi
zRvis gavliT gadavida, magram ara sasomxeTidan, rogorc es SesaZloa
vivaraudoT misi dasaxelebidan gamomdinare; sinamdvileSi, igi
gavrcelda dRevandeli ruseTis miwebidan. Tumca, Sua saukuneebSi,
dasavleTSi sasomxeTi (armenia) ufro cnobili iyo, vidre aRmosavleTis
sxva miwebi.
perioduli sistemis erT-erTi qimiuri elementis, germaniumis
espanuri dasaxeleba germanio momdinareobs laT. Germania-dan, radgan
swored germaniaSi iqna aRmoCenili es metali.
laT. vermis da mis kninobiT derivats vermiculus-s Seesabameba
espanuri enaSi bermejo. laTinuri etimonis matarebeli sxva sityvebidan
aRsaniSnvavia: arma (laT. arma), armario (laT. armarium), carmenar (laT. carminare),
dormir (laT. dormire), dormitorio (laT. dormitorium), firme (laT. firmus), hormiga
(laT. formica), hermano (laT. germanus) da a.S.
berZnuli harmonia-dan Semovida espanurSi armonía (laT. harmonia-s
gavliT). amave Ziridan modis sityvebi: armónico, armonioso, armonio,
armonizar da a.S.
arabul Zirs warmoadgens karm, romelmac espanurSi
mogvca carmen. Carmesí-s etimologiis kvlevas ki mivyavarT sparsul kirm-
Tan, romelic jer arabulSi gadavida qarmazi-s formiT, xolo Semdeg
espanurSi. Tumca, arsebobs mosazreba, rom arabuli qarmaz espanurSi
pirdapiri gziT ki ara, aramed katalanuri carmesi-dan unda gadasuliyo.
espanuri korelatis doneze warmoiqmna rm kompleqsi sityvaSi armón.
igi espanurSi damkvidrda franguli armon-dan, xolo am ukanasknelSi
gadavida germanuli aram-dan. rogor vxedavT, espanuri varianti
warmoiqmna jer kidev frangulis doneze momxdari a-s sinkopis Sedegad.
amave fonetikuri movleniT aixsneba laT. paramu-dan esp. parmo-s miReba.
95
ZiriTadad laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba Sua
konsonanturi kompleqsi rn. igi TanxmovanTjgufis mdgradobis erT-erTi
saukeTeso nimuSia.
laT. furnu, romelic evoluciis dros ganicdis Tavkiduri h-s da
bolokiduri u-s transformacias, espanurSi mkvidrdeba rn kompleqsis
varirebis gareSe da gvaZlevs horno-s. aRniSnuli kompleqsi arc Semdeg
sityvebSi eqvemdebareba cvlilebebs: esp. pierna - laT. perna, esp. cuerno -laT.
cornu, esp. carnero - laT. carnarius, esp. carnoso -laT. carnosus, esp. gobernador - laT.
gubernator, esp. hernia - laT. hernia da a.S.
laTinuri Ziri aqvs espanur torno da tornar-sac. laT. tornus da tornare,
berZnulis gavliT, Semodian espanurSi da mkvidrdebian konsonanturi
kompleqsis varirebis gareSe.
Zv. skandinaviuri herrnest-idan, fr. harneis (dR. harnais)-is gavliT,
miviReT espanurSi arnés. aRniSnuli vokabulas skandinaviuri varianti
warmoadgnes herr+nest-is kompozits. Rn konsonanturi kopleqsi franguli
enis donezea warmoqmnili, saidanac ucvleli formiT gadavida
kastiliurSi.
espanuri enis doneze aris dafiqsirebuli rn kompleqsis miReba
ramdenime sityvaSi: laT. farinariu - esp. harnero, laT. coronare - esp. corner.
orive sityvaSi rn jgufi warmoqmnilia sinkopis Sedegad: pirvel
magaliTSi xdeba i-s amovardna, xolo meoreSi _ o-s dakargva.
stabilur konsonantur kompleqss warmoadgens rp TanxmovanTjgufi,
romelic rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi
vxvdeba da ucvleli formiT gadadis TiTqmis yvela vokabulaSi. Ggvaqvs
mxolod erTi gamonaklisi.
laT. etimoni aqvs esp. cuerpo-s. igi momdinareobs corpus-dan.
laTinuridan damkvidrda espanurSi Semdegi sityvebic: serpiente (serpente),
serpollo (serpullu) da a.S. laT. carpentarius-dan gadavida espanurSi carpintero.
Tavad laTinurSi, savaraudod, damkvidrda kelturidan.
berZ. Ziri aqvs arpía-s. igi miviReT berZnuli harpyia-dan, romelic
jer laTinurSi gadavida, Semdeg ki - kastiliurSi.
96
sami semantikuri mniSvneloba aqvs esp. carpa da mniSvnelobidan
gamomdinare, samive SemTxvevaSi aqvs sxvadasxva etimologia:
1. Carpa, rogorc ‛kobri’ (zool.) espanurSi damkvidrda
goTuri karpa-dan;
2. Carpa, rogorc ‛yurZnis mtevani’ momdinareobs franguli grappe-
dan;
3. Carpa, rogorc ‛karavi’ kastiliurSi Sevida keCuas enidan carpa.
rogorc vxedavT, or SemTxvevaSi konsonanturi kompleqsi
mdgradobas inarCunebs, xolo frangulidan Semosul sityvaSi adgili
aqvs metaTezas.
franguli carpette-dan Sevida espanurSi carpeta. Tavad frangulSi ki
gadavida inglisuri carpet-dan. SesaZloa, inglisurSi damkvidrebuliyo Zv.
italiuri carpita-dan, romlis Ziric iyo laTinuri carpire.
miuxedavad imisa, rom yvela romanul enaSi, stabilurobis maRali
xarisiT gamoirCeva rp konsonanturi kompleqsi, espanurSi vxvdebiT misi
varirebis erT SemTxvevasac. vgulisxmobT zmna sobreponer-s, romelic
momdinareobs laT. superponer-idan. rogorc vxedavT, derivatis doneze
moxda metaTeza da yru konsonantis, p-s gamJRereba.
rac Seexeba arpa-s, igi momdinareobs franguli harper-
idan. Rp kompleqsi derivatis doneze warmoqmnilia esp. párpado-Sic. igi
miviReT laT. palpetrum-idan, romelic jer parpadro-Si gadavida, mogvianebiT
ki, disimilaciis Sedegad, mogvca párpado.
sakmaod gavrcelebulia sityvis SuaSi r-s geminati. umetes
SemTxvevaSi, mas vxvdebiT laTinuri warmoSobis sityvebSi. Tumca, gvaqvs
preromanuli etimonis mqone espanuri sityvebic.
laTinuri Ziris mqone sityvebia: arrogante (laT. arrogans), arroyo (laT .
arrugia), correcto (laT. correctus), corrupto (laT. corruptus), horrible (laT. horribilis),
puerro (laT. porrum) da sxv.
preromanuli (kerZod, kelturi) warmoSobisaa esp. berrendo. igi
miviReT barrovindos-dan, romelic jer berruendo-d, xolo Semdeg berrendo-d
transformirda.
97
pireneis naxevarkunZulis yvela enisaTvis saerTo Ziria
preromanuli karr, romelic espanur enaSi gvaZlevs carrasca-s.
derivatis doneze warmoiqmna r-s geminati ramdenime arabuli
warmoSobis, konsonant r-Ti dawyebul sityvaSi: roba - arroba, ruzz - arroz.
savaraudod, aRniSnuli geminati warmoiqmna arabuli artiklis - al-is
sityvasTan Serwymis da Semdeg, misi fuZiseul r-sTan asimilaciis
Sedegad. ormagi r warmoiqmna laT. ruga-danac. man espanurSi mogvca arruga,
rac SesaZloa baskuris gavleniT an kastiliur enaSi baskuri enis gziT
damkvidrebiT iyos ganpirobebuli. rogorc viciT, baskurSi sityva ar
iwyeba r-ze da laTinuridan gadasuli, aRniSnuli konsonantiT dawyebuli
sityvebi, imateben xmovans Tavkidur poziciaSi.
rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi
gvxvdeba rs konsonanturi kompleqsi, romelic espanur korelatSi
gadadis rogorc ucvleli, aseve saxecvlili formiT.
laTinuri zmna currere-s mimReobidan - cursus modis espanuri curso,
romelmac Semdeg araerTi kompozitis Semadgeneli nawili gaxda. maT
Sorisaa: concurso, sadac prefiqsi con aqvs damatebuli fuZes; Discurso,
sadac TavsarT dis-s vxvdebiT; Transcurso, sadac prefiqsi trans kompozitis
pirvel elements warmoadgens da a.S.
TanxmovanTkompleqsis varirebis gareSe gadavida espanurSi
laT. aversio,-onis-c, romelmac kastiliurSi mogvca aversión. varireba arc
esp. reservar-is etimologiis kvlevisas dafiqsirebula. laT. reservare
espanurSi mxolod bolokiduri xmovnis dakargviT gadadis.
berZnuli tarsos-dan miviReT espanurSi tarso, xolo
esp. torso momdinareobs berZ. thyrsos-idan. pirveli vokabulasagan
gansxvavebiT, torso-m evoluciis didi gza ganvlo. igi jer laTinurSi
damkvidrda thyrsus-is formiT, xolo mogvianebiT italiurSi mogvca torso,
saidanac ucvleli formiT gadavida kastiliur enaSi.
rac Seexeba esp. arsenal-s, igi espanurSi italiuri arsenale-dan
Semovida, sadac damkvidrda arabuli darsinaa-dan.
asimilaciis erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
SemTxvevaa rs konsonanturi kompleqsi, romelic jer ss-Si gadadis, bolos
98
ki – xdeba s: cursus → cosso → coso, transversu → traviesso → travieso, reversare →
revessar → revesar, versura → vassura → basura, ursu → osso → oso.
aRniSnuli fonetikuri cvlilebis laTinur enis doneze
dafiqsireba advilad SeiZleba, radgan laTinurad Sesrulebul
dokumentebSi erTi da igive sityvis samive variants vxvdebiT: dorsuarius -
dossum - deosum.
Rt Sua konsonantur kompleqss vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve
berZnuli warmoSobis sityvebSi. Tumca, gvaqvs ramdenime iseTi vokabulac,
romelTa etimologiis kvlevasac mivyavarT preromanul da arabul
enebTan.
laT. porta-dan modis esp. puerta. rogorc vxedavT, rt konsonanturi
kompleqsi ucvlelad gadadis espanur korelatSi, rasac ver vityviT o-
ze, romelic kastiliurSi difTongizacias ganicdis. evoluciis igive
gza ganvlo esp. puerto-m, romelic miviReT laT. portus-idan.
laT. mors da sors-is mr. ricxvis formebidan (mortis, sortis)
momdinareobs espanuri muerte da suerte. rac Seexeba esp. arte-s igi berZnuli
warmoSobisaa da kastiliurSi laTinuri ars,artis-s gziT damkvidrda.
laTinuridan rt TanxmovanTjgufi varirebis gareSe damkvidrda
Semdeg espanur sityvebSic: cortina (laT. cortina), corto (laT. curtus), experto
(laT. expertus), liberto (laT. libertus), oportuno (laT. opportunus), portero (laT.
portarius), huerto (laT. hortus) da sxv.
U YUuamrav berZnul sityvaSia dafiqsirebuli rt konsonanturi
kompleqsi Sua poziciaSi. radikalur cvlilebebs arc berZnuli etimonis
matarebel espanur vokabulebSi vxvdebiT: arteria (berZ. arteria), ártico
(berZ. arktikos) da a.S. maTi umravlesoba kastiliur enaSi laTinuris gziT
damkvidrda.
franguli artesein-idan gadavida espanurSi artesiano, rac niSnavs ‛Was’.
Tavad frangulSi ki igi gaCnda Crdilo safrangeTis erT-erTi
istoriuli provinciis dasaxelebidan (Artois), sadac pirvelad gaTxares
Wa wylis mosapoveblad.
frangul enas ukavSirdeba cuartago-s ‛tanmorCili cxeni’
warmomavlobac. igi momdinareobs franguli courtaud-idan, rac ‛dabal
99
adamians’ niSnavs (savaraudod, frangulSi igi laT. curtus-idan Sevida).
kastiliur enaSi gadasvlis Semdeg, aRniSnulma vokabulam ganicada
esp. cuarto-s gavlena, rac ‛meoTxeds’ niSnavs.
ucnobia artesa-s etimologia. Tumca, arsebobs versia misi
preromanuli warmoSobis Sesaxeb. rac Seexeba esp. artanita-s, igi
kastiliurSi damkvidrda arabuli artanita-dan. am ukanasknelSi ki, RAE-s
monacemebiT, gadavida siriulidan. Rt konsonantur kompleqss arc am
sityvaSi ganucdia varireba.
ramdenime saxis cvlileba aris dafiqsirebuli rt konsonanturi
kompleqsis evoluciis procesSi:
1. Rt TanxmovanTjgufis meore elementi, romelic yru okluzivs
warmoadgens, gadadis c (θ) -Si: laT. assertion,-onis - esp. aserción, laT. martialis
- esp. marcial, laT. portio,-onis - esp. porción da sxv.
2. Rt konsonanturi kompleqsis meore elementi gadadis afrikatSi:
laT. cortex - esp. corcho.
3. Rt konsonanturi jgufis yru elementi mJRerdeba: laT. fartum -
esp. fardo.ç
laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba rv konsonanturi
kompleqsi. igi espanur korelatSi ZiriTadad ucvleli formiT gadadis:
laT. arvum -esp. arvense, laT. cervus - esp. ciervo, laT. corvus - esp. cuervo,
laT. curvus - esp. corvo, laT. parvus - esp. parva da sxv.
gvaqvs ramdenime iseTi SemTxveva, sadac rv TanxmovanTjfugi
warmoqmnilia laTinur fuZe-zmnaze TavsarTis damatebiT. maT Sorisaa:
espanuri sobrevivir, romelic momdinareobs laT. supervivire-dan. rogorc
vxedavT, aRniSnuli kompleqsi aRar figurirebs espanuris doneze, rac
gamowveulia yru konsonantis gamJRerebiT da r-s metaTeziT.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: S
(sf, sg, sk, sm, sn, sp, ss, st)
konsonanturi kompleqsebi, sadac pirvel elements warmoadgens
Tanxmovani s, gvxvdeba rogorc Tavkidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi,
100
iqneba es vokabula laTinuri Tu aralaTinuri etimonis matarebeli.
ramdenime SemTxvevaSi, garkveuli mizezebis gamo, konsonanturi
kompleqsi, romelic etimonis doneze gvxvdeba Tavkidur poziciaSi,
espanur korelatSi pozicias icvlis. aqve unda aRiniSnos, rom masalis
kvlevis dros, SevxvdiT ramdenime iseT magaliTs, sadac CvenTvis
saintereso TanxmovanTjgufebi warmoqmnilia derivatis doneze.
ganvixiloT TiToeuli SemTxveva saTiTaod.
konsonanturi kompleqsi sf, ZiriTadad, derivatis doneze gvxvdeba.
espanurSi desfalcar damkvidrda italiuri defalcare-dan, romelSic gadavida
Crdilo evropaSi mcxovrebi erT-erTi tomis, lombardielebis enaSi
arsebuli sityvidan - falkan.
uamravi berZnuli warmoSobis sityva gvaZlevs kastiliur
enaSi sf kompleqss. maT Sorisaa: esfacelo (berZ. sphakelos), esfenoides (berZ.
sphenoeides), esfera (berZ. sphaera), esfigmógrafo (berZ. sphygmos+grapho) da sxv.
rac Seexeba esp. esfinge-s, igi espanur enaSi berZnuli sphinx,-ngos-dan,
laTinuri sphinx,-ngis-is gziT gadavida.
mxolod erTaderTi SemTxveva gvaqvs, sadac Sua
konsonanturi sf kompleqsi laTinuri warmoSobis mqone sityvaSi gvxvdeba
da isic etimonis doneze. laT. disfidare-dan espanurSi miviReT desafiar.
rogorc vxedavT, espanur korelatSi gaCnda xmovani, ramac gamoiwvia
etimonis doneze arsebuli konsonanturi jgufis daSla.
mxolod derivatis doneze vxvdebiT sg kompleqss.Aar gvaqvs
arcerTi vokabula, sadac sg kompleqsi iqneba Tavkiduri poziciiT.
xalx. laT. mussicare-dan (laT. mussare) miviReT esp. amusgar. rogorc
vxedavT, am sityvis evoluciis dros dafiqsirda ramdenime fonetikuri
movlena: jer moxda i-s sinkopa, Semdeg yru Tanxmovanis gamJRereba,
bolos ki - a xmovnis damateba Tavkidur poziciaSi. msgavss fonetikur
movlenebs vxvdebiT esp. sesgare-s etimologiis kvlevis dros. igi
momdinareobs laT. sessicare-dan.
baskuri izokin-idan modis esp. esguín. Tumca, arsebobs meore versiac,
romlis mixedviTad, igi espanurSi laT. esocina-s gavliT damkvidrda.
101
laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba sk kompleqsi. espanur
enaSi gadasvlis dros, igi yvela SemTxvevaSi imatebs sityvis TavSi e
xmovans da Tavkiduri poziciidan gadadis sityvis SuaSi: laT. scala - esp.
escala, laT. scandula - esp. escanda, laT. scandalum - esp. escándalo, laT. scoffina -
esp. escofina, laT. scutum - esp. escudo.
Sk kompleqsi varirebas arc sityvis SuaSi eqvemdebareba: laT.
auscultare - esp. escuchar, laT. musca - esp. mosca.
Sua konsonanturi kompleqsi sm aralaTinuri warmoSobis
sityvebSi gvxvdeba da ar ganicdis fonetikur cvlilebebs. igi iSviaTad
fiqsirdeba Tavkidur poziciaSi etimonis doneze. Tumca, mainc gvaqvs
aRniSnuli movlenis oriode magaliTi. berZnuli smaragdos
laTinizirebuli smaragdus-is formiT gadadis espanur korelatSi da
gvaZlevs esmeralda-s.
berZnuli warmoSobis aris esp. cosmos. igi miviReT berZ. kosmos-idan,
romelic kastiliurSi laT. cosmos-is gavliT damkvidrda. berZnulidan
pirdapiri gziT Sevida espanurSi husmear. igi miviReT osmaomai-dan,
romlis Ziric aris osme ‛suni’. igive osme aris berZ. kompozitis –
onos+osme-s erT-erTi Semadgeneli elementi. aRniSnuli sityvaTxzva
espanurSi gadavida onosma-s formiT.
laTinuris gavliT, espanurSi damkvidrda kidev ramdenime berZnuli
sityva. maT Sorisaa: pasmo (berZ. spasmos - laT. pasmus), prisma (berZ. prisma -
laT. prisma).
qimiuri elementis – bismutis espanuri dasaxeleba bismuto
momdinareobs germanuli kompozitidan wiese+muten, romlis pirveli
nawili toponimikas ukavSirdeba.
frangulis gziT damkvidrda espanurSi sparsuli tilismat, romelic
aris tilism-is mravlobiTi ricxvis forma. am ukanasknelSi ki gadavida
berZnuli telesma-dan.
derivatis doneze fiqsirdeba konsonanturi kompleqsi sm espanur
chisme-Si. misi etimologia jer-jerobiT bundovania. Tumca, arsebobs
102
versia misi laTinuri warmoSobis Sesaxeb, romlis mixedviTac esp.
chisme momdinareobs laT. cimex-idan.
amave donezea warmoqmnili sm TanxmovanTjgufi desmazalado-Si. igi
momdinareobs ebrauli mazzal-idan. rogorc Cans, ebraulma sityvam,
espanurSi damkvidrebis dros, daimata laTinuri TavsarTi, rasac mohyva
espanur korelatSi konsonanturi kompleqsis warmoqmna.
sakmaod iSviaT movlenas warmoadgens sn jgufi sityvis SuaSi. Mmas
sul ramdenime magaliTSi vxvdebiT da isic derivatis doneze.
esp. asno miviReT laT. asinus-idan. rogorc vxedavT, aRniSnuli
vokabulas espanurSi damkvidrebas win uZRvoda i-s sinkopa. rac Seexeba
esp. desnudar-s, igi momdinareobs laT. denudare-dan, romelmac evoluciis
gzaze ganicada s-s epenTeza.
erT-erT yvelaze gavrcelebul konsonantur kompleqss, romelsac
laTinuri, berZnuli da goTuri warmoSobis sityvebis Tavkidur
poziciaSi gvxvdebiT, warmoadgens sp TanxmovanTjgufi. aRsaniSnavia, rom
aRniSnuli kompleqi, romelsac etimonis doneze vxvdebiT, arcerT
espanur korelatSi ar inarCunebs Tavkidur pozicias. Yyvela ganxiluli
magaliTSi igi imatebs xmovans. swored amis Sedegad
icvleba sp konsonanturi kompleqsis pozicia Tavkiduridan sityvis Sua
poziciiT: laT. spatiosus - esp. espacioso, laT. spectaculum - esp. espectáculo,
laT. spectrum - esp. espectro, laT. speculum - esp. espejo, laT. sperare -
esp. esperar, laT. sponsus - esp. esposo, laT. spuma - esp. espuma,
berZ. sparton (an spartos) - laT. spartum - esp. esparto, berZ. spastikos - laT.
spasticus - esp. espástico, berZ. speiraia - laT. spiraea - esp. aspirina, berZ. spondeios
- laT. spondeus - esp. espondeo da sxv.
goTuri warmoSobis aris espanuri espeto. Kkorominasis mixedviT, igi
momdinareobs goT. spitus-idan. Aamave enidan miviReT espia-c, romlis Ziric
aris spaiha.
sainteresoa esp. espliego-s etimologia. igi momdinareobs
laT. spiculum -idan, romelic warmoadgens spicum-is kninobiT formas.
rogorc vxedavT, espliego-m evoluciis rTuli gza ganvlo. man jer
103
ganicada mTliani marcvlis gauCinareba sityvis SuaSi, ramac gamoiwvia
etimonis doneze arsebuli binaruli konsonanturi kompleqsis
polikonsonanturad qceva (spl), xolo Semdeg daimata xmovani e sityvis
TavSi da preromanuli sufiqsi iego sityvis boloSi. swored am
fonetikuri cvlilebebis Sedegad damkvidrda kastiliur enaSi
laT. spiculum, espliego-s formiT.
rac Seexeba Sua konsonantur sp kompleqss, laTinuri da berZnuli
warmoSobis sityvebis garda, mas vxvdebiT sxva enobrivi wyaroebidan
damkvidrebul sityvebSic. igi ar eqvemdebareba cvlilebebs.
laT. aspectus espanurSi gvaZlevs aspecto-s. Sp TanxmovanTjgufi
varirebis gareSe gadadis laTinuri warmoSobis sxva sityvebSic. maT
Sorisaa: avispa (laT. vespa), despecho (laT. despectus), víspera (laT. vespera)
da sxv.
berZnuli despotes-dan, rac aRmosavleTis provinciebSi ‛batons’
niSnavda, espanurSi miviReT déspota.
ucnobia, caspa-s etimologia. Tumca, korominasi varaudobs, rom mas
preromanuli etimoni aqvs, radgan msgavs vokabulas vxvdebiT pireneis
naxevarkunZulze gavrcelebul laTinuris sxva dialeqtebSic.
oqsitanuri etimonis matarebelia esp. esparceta. igi
momdinareobs esparseto-dan, xolo is gza, romelic man ganvlo oqsitanur
enaSi dasamkvidreblad, ucnobia.
arabulidan ispinah-idan, sadac sparsuli ispanah-idan gadavida,
espanurSi miviReT espinaca. rogorc vxedavT, sp konsonantur kopleqsTan
dakavSirebuli fonetikuri cvlileba arc am sityvaSi dafiqsirebula.
sainteresoa España-s etimologia. igi pireneis naxevarkunZulze
gavrcelda laT. Hispania-dan, sadac damkvidrda finikiuri i-spn-ya-dan, rac
‛yurdRlebis miwas’ niSnavs. rogorc vxedavT, finikiuri etimonis doneze
arsebuli polikonsonanturi kompleqsi laTinuri derivatis doneze
binarulad iqca, saidanac TanxmovanTjgufis varirebis gareSe gadavida
kastiliur enaSi.
gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac Sua konsonanturi
kompleqsi sp warmoqmnilia derivatis doneze. Mmag: esp. despierto
104
damkvidrda espanurSi xalx. laT. expertus-idan, romelic warmoadgens
expergisci-is mimReobas. rogorc vxedavT, etimonis doneze gvaqvs
TanxmovanTjgufi, romelic espanur korelatSi gvaZlevs sp-s. igive
fonetikuri movlena fiqsirdeba laT. expaventare-dan esp. espantar-is miRebis
dros.
laTinuri enis doneze gvxvdeba s-s geminati. igi yvela espanur
korelatSi gamartivebuli saxiT gadadis: laT. classicus - esp. clásico, laT.
classis - esp. clase, laT. remissus - esp. remiso, laT. spissare - esp. espesar,
laT. dissensus - esp. disenso.
Sp kompleqsis analogiuri cvlileba ganicada st konsonanturma
kompleqsma Tavkidur poziciaSi. man pozicia Seicvala yvela espanur
derivatSi. aRniSnul TanxmovanTjgufs vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve
aralaTinuri warmoSobis sityvebSi.
esp. estambra kastiliurSi damkvidrda laT. stamen-idan, romelic
momdinareobs zed.sax. stamineus-idan. laTinuridan modis erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani zmna nebismieri enisaTvis – estar (yofna), igi
kastiliurSi Semovida laT. stare-dan.
berZnuli Ziri aqvs esp. estadio-s. berZnuli stadion espanurSi
damkvidrda laTinuri stadium-is gavliT.
berZnuli kompozitidan – staphis+agria-dan miviReT estafisagria, xolo
berZ. stalaktos-idan (que gotea) - estalactica.
goTuri etimologia aqvs espanur estaca-s. igi momdinareobs
goTuri stakka-dan, romelsac mWidro kavSiri hqonda anglosaqsur staca-
sTan.
binaruli konsonanturi kompleqsidan polikonsonanturad qcevis
SemTxvevaa dafiqsirebuli esp. estrella-Si. igi miviReT laT. stella-dan.
rogorc vxedavT, aq moxda r-s epenTeza, iseve rogorc xmovnis damateba
Tavkidur poziciaSi, rasac mohyva st TanxmovanTjgufis poziciis Secvla
vokabulaSi.
sainteresoa esp. estepa-s etimologia. igi ori semantikuri
mniSvnelobis matarebelia da orives gansxvavebuli warmomavloba
105
aqvs: estepa, rogorc ‛stepi’, momdinareobs rusuli степь-dan, sadac
franguli steppe-dan Sevida, xolo estepa, rogorc ‛sakmelasebr mcenareTa
ojaxis erT-erTi warmomadgeneli’ espanurSi damkvidrda laT. stippa-dan.
arsebobs laT. stippa-s meore variantic da es aris stipa, romelsac san
isidoros xelnawerebSi vxvdebiT. rac Seexeba italiur stipa-s da
esp. estepa-s Soris kavSirs, korominasi maT SesaZlo naTesaobas
gamoricxavs, radgan ar aris darwmunebuli, rom am or sityvas aqvs raime
saerTo semantikuri TvalsazrisiT.
Cvens mier ganxiluli yvela magaliTi naTeli dasturia imis, rom
etimonis doneze arsebuli st konsonanturi kompleqsi espanur korelatSi
pozicias icvlis. miuxedavad amisa, dRevandel espanurSi vxvdebiT
ramdenime iseT sityvas, sadac konsonanturi kompleqsebi grafikuli
TvalsazrisiT ar icvlebian da arc pozicias icvlian, Tumca, maTi
warmoTqmis dros xdeba xmovnis damateba. Aam tipis sityvebi
kastiliurSi inglisuridan aris Semosuli daaxl. XIX-XX saukuneebSi.
swored amis naTeli dasturia esp. stop, romelsac espanelebi
komunikaciis dros TiTqmis yovelTvis umateben xmovans (estop).
savaraudod, es movlena aixsneba saartikulacio meqanizmTan
dakavSirebuli faqtorebiT. rogorc ganxilulma masalam gviCvena,
espanelebs odidganve uWirdaT iseTi sityvebis warmoTqma, romelic
iwyeboda frikativisa da yru okluzivis kombinaciiT. bunebrivia, es
problema, arc XX saukuneSi gadaiWreboda.
Sua konsonanturi kompleqi st erT-erT yvelaze gavrcelebuli
TanxmovanTjgufia, romelsac vxvdebiT espanur enaSi. aRniSnuli jgufi
fiqsirdeba rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi
da kastiliur enaSi gadadis ucvleli formiT.
esp. bastón momdinareobs laT. bastum-idan da warmodgenilia
dasavleTis yvela romanul enaSi. laTinuri Ziri aqvs esp. castigar-esac,
romelic miviReT laT. castigare-dan daaxl. X saukuneSi.
berZnuli amethystos-dan, laT. amethystus gziT damkvidrda
espanurSi amatista. igive gza ganvlo berZ. apostolos-ma, romelmac espanurSi
mogvca apóstol da berZ. kastor-ma, romlisganac miviReT kast. castor.
106
preromanuli etimologiis matarebelia esp. ambuesta. Mmisi Ziria
kelturi ambosta, romelic warmoadgens bosta + ambi (ambos)-s kompozits.
rac Seexeba sityvaTxzvis pirvel elements (bosta), igi momdinareobs
irl. boss-dan an bret. boz-dan.
preromanuli, kerZod baskuri lasto-dan miviReT esp. lastón.
savaraudod, amave preromanuli enidan momdinareobs esp. pestaña. Tumca, am
etapze es versia mxolod varauds warmoadgens.
espanurSi mkvidrdeba germ. pistole-c da igi gvaZlevs esp. pistola-s.
sainteresoa esp. pedestal-is mier ganvlili gza. italiuri kompoziti
piedistallo, romelsac laTinuri warmoSobis piede-sa da germanikuli
warmoSobis stallo-s gaerTianebis Sedegad viRebT, frangulis gavliT
aRwevs espanurSi. rogorc vxedavT, st konsonanturi kompleqsi arcerTi
enis doneze ar Secvlila [axvlediani c., 2009:185].
ganxilulma masalam gviCvena, rom espanur enaSi gvaqvs
inglisuridan Semosuli ramdenime sityvac, romlebSic fiqsirdeba Sua
konsonanturi jgufi st. maT Sorisaa: esp. balasto, romelic momdinareobs
ing. ballast-idan da esp. bistec, romelic Semovida inglisuri
kompozitidan beef+steak. Oorive vokabula espanurSi Semovida XIX
saukuneSi.
ucnobia, esp. restinga-s etimologia. Tumca, arsebobs varaudi misi
inglisuri (rock string)-idan warmomavlobis Sesaxeb.
aseve ucnobia esp. susto-s warmoSoba. SesaZloa, igi momdinareobs
onomatopeuri ¡Sst! Ziridan, rac gamoxatavs SeSinebuli adamianis
moulodnel moZraobas.
espanuri derivatis donezea warmoqmnili st konsonanturi kompleqsi
ramdenime magaliTSi. xalxuri laT. oscitiare Seesabameba esp. bostezar-s.
rogorc vxedavT, aRniSnulma sityvam evoluciis rTuli gza ganvlo. man
jer marcvali ci Seicvala te-Ti momdevno marcval ti-sTan, romelic
mogvianebiT amovarda (disimilaciis Sedegad), Semdeg ki daimata
Tavkiduri b (boca-s gavleniT).
107
esp. conquistar ki momdinareobs laT. conquisitare-dan. am magaliTSi
naTlad Cans, rom espanur korelati miviReT i-s sinkopis Sedegad, rasac
mohyva derivatis doneze st kompleqsis warmoqmna.
rac Seexeba, esp. sustancia-is, igi miviReT laT. substantia-dan,
romelic momdinareobs berZ. hypostasis-idan. rogorc vxedavT,
berZnul variantSi binaruli konsonanturi kompleqsi gvaqvs, romelic
laTinurSi xdeba polikonsonanturi, espanur korelatSi ki - gadadis
berZnuli variantiT.
TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: T
(tr)
Tr konsonanturi kompleqsi sakmaod gavrcelebul TanxmovanTjgufs
warmoadgens, romelsac vxvdebiT rogorc Tavkidur poziciaSi, aseve
sityvis SuaSi.
Tr TanxmovanTjgufi Tavkidur poziciaSi warmodgenilia uamravi
laTinuri, berZnuli, preromanuli, goTuri, arabuli da inglisuri
etimonis matarebel sityvebSi. igi yvela maTganSi ucvleli formiT
gadadis.
Tr konsonanturi kompleqsis mdgradobis TvalsaCino magaliTebia
Semdegi laTinuri warmoSobis mqone sityvebi: laT. tradition,-onis -
esp. tradición, laT. tragella (tragula) - esp. trailla, laT. trahere - esp. traer, laT.
traditio, -onis (← laT. tradere) - esp. traición, laT. traginare - esp. trajinar, laT.
transferre - esp. transferir, laT. tractiare - esp. trazar, laT. tribus - esp. tribu,
laT. triticum - esp. trigo.
Tavkiduri tr kompleqsis mdgradoba kargad Cans berZnuli warmoSobis
araerT sityvaSi: berZ. trapezion - esp. trapecio, berZ. triphyllon - esp. trepol, berZ.
trakheia - esp. tráquea, berZ. traumatikos (momdinareobs berZ. trauma-dan) - esp.
traumático, berZ. trilogia (tri-sa da logos-is kompoziti) - esp. trilogía.
Segvxvda ramdenime iseTi sityvac, romlebic espanurSi berZnulidan
laTinuris gavliT damkvidrda. maT Sorisaa: esp. tragedia ( ← laT. tragoedia
← berZ. tragoidia).
108
rac Seexeba esp. trepano-s, romelic aseve berZnuli etimonidan
momdinareobs (trypanon), espanurSi franguli trepan-is gavliT mkvidrdeba
(XVI saukunis bolos).
frangulidan pirdapiri gziT gamkvidrda esp. tropa. Ffranguli troupe
(Zv. Ffr. tropel) espanurSi Tavkiduri konsonanturi kompleqsis varirebis
gareSe gadadis.
ucnobia esp. trance-s etimologia. Tumca, igi SesaZloa
ukavSirdebodes Zv. Ffrangul trenchier (trancher)-s, romlis wamomavlobac
aseve bundovania. SesaZloa, igi momdinareobdes kelturi trenco-danac
[korominasi, 2008:550].
ucnobia esp. tripa-s warmomavlobac. Tumca, viciT, rom igi saerTo
yvela romanuli enisaTvis (ruminulis garda).
mosarabiul dialeqts ukavSireben esp. trapiche-s warmomavlobas. esp.
tregua-s etimologiis kvlevas ki goTur triggwa-mde mivyavarT.
Tavkidur tr kompleqss vxvdebiT inglisuri warmoSobis sityvebSic.
inglisuri tramway, romelic tram (esp. barra de madera o de hierro)-isa da way
(esp. vía)-s kompozits warmoadgens kastiliurSi gvaZlevs tranvía-s.
sainteresoa esp. troquel-is etimologia, romelic jer kidev
daudgenelia. Tumca, korominasi varaudobs, rom igi SesaZloa
momdinareobdes ori sityvis - kat. trossell-is da kast. tórculo-s Serwymis
Sedegad.
rogorc vnaxeT, tr konsonanturi kompleqsi mdgradia yvela
CamoTvlil vokabulaSi. Tumca, imaves ver vityviT sityvaSi Semaval sxva
xmovnebsa da Tanxmovnebze, romlebic araerT fonetikur cvlilebas
ganicdian, maT Soris, yru Tanxmovnis gamJRerebas, geminatis gamartivebas,
ori mJReri nazalis arevas da sxva saxis varirebas.
ramdenime sityvaSi, etimonis doneze arsebuli Tavkiduri
konsonanturi kopleqsi tr, proTetikuli xmovnis xarjze icvlis
pozicias da espanur korelatSi gvaZlevs Sua konsonantur
kompleqss: atravesar (laT. transcersare), atribular (laT. tribulare), atresia
(berZ. tresis).
109
gvaqvs oriode iseTi vokabula, sadac Tavkiduri tr kompleqsi
derivatis donezea warmoqmnili. mag: esp. trapo, romelic momdinareobs
kelturi (an prekelturi) drappus-idan. aRsaniSnavia, rom Tavkiduri
konsonanti d romanuli enebis umravlesobaSi gadavida varirebis gareSe
(savaraudod, im enebSi sadac, laTinurisaTvis gverdis avliT, pirdapir
kelturidan an prekelturidan gadavida), kastiliurisa da
portugaliurisagan gansxvavebiT, sadac aRniSnuli vokabula laTinuridan
Sevida d-s t-Ti Canacvlebuli formiT, rac sakmaod iSviaT movlenas
warmoadgens, radgan, rogorc wesi, piriqiT xdeba da yru konsonanti
mJRerdeba. gamomdinare iqidan, rom laTinurSi dr kompleqsi Tavkidur
poziciaSi ar arsebobs, espanur korelatSi dafiqsirda zemoT
aRniSnuli fonetikuri cvlileba.
Sua konsonanturi kompleqsi tr gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve
aralaTinuri warmoSobis sityvebSi; ZiriTadad, igi varirebis gareSe
gadadis espanur korelatSi.
laT. atrium mxolod daboloebas icvlis da espanur enaSi
gvaZlevs atrio-s. igive xdeba laT. atrox-Si, romelic espanur atroz-s
Seesabameba.
berZnuli metron laT. metrum-is gziT gadadis espanurSi, sadac
viRebT metro-s. rac Seexeba esp. matraz-s, igi, savaraudod, franguli matras-
dan damkvirda espanurSi.
arabul enasTan mivyavarT esp. matraca-s etimologiis kvlevas. igi
momdinareobs arabuli matraqa-dan, romelsac kl. arabulSi
Seesabameboda mitraqah.
rogorc zemoT ganxilul magaliTebSi vnaxeT, etimonis doneze
arsebuli tr TanxmovanTjgufi mdgradobis maRali maCvenebliT gadavida
espanur korelatSi. Tumca, gvaqvs oriode SemTxveva aRniSnuli
kompleqsis varirebis saxiT. maT Sorisaa, esp. cidro, romelic laT. citrus-
idan miviReT da romelic warmoiqmna yru konsonantis gamJRerebis
xarjze [axvlediani c., 2009:198].
etimonis doneze arsebuli binaruli TanxmovanTjgufis
monofonemurad qcevis movlena fiqsirdeba berZ. petroselinon-is mier
110
ganvlil gzaze. igi jer laTinurSi gadavida petroselinum-is formiT,
xolo Semdeg damkvidrda espanurSi perejil-is saxiT [axvlediani c., 2009:199].
$ 2. samelementiani konsonanturi kompleqsebi
(lbr, ldr, ltr, mbl, mbr, mpl, mpr, msp, ndf, ndr, nfl,
nfr, ngl, ngr, nkl, nkr, nkt, nsp, nst, ntr, rdl, rkt, rpr, rsp, sgr, skl, skr, spl, stl, str)
SedarebiT mcirea espanur enaSi iseTi sityvebis raodenoba, sadac
samelementian konsonantur kompleqss vxvdebiT sityvis SuaSi. kidev
ufro mcirea Tavkiduri polikonsonanturi kompleqsebis matarebeli
sityvebis raodenoba, romlebic espanurSi damkvidrebis dros,
proTetikuli xmovnis xarjze, sityvaSi adgils icvlian, magram
konsonantur kompleqsTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebis
gareSe gadadian espanurSi. gvaqvs ramdenime iseTi SemTxvevac, sadac
samelementiani kompleqsi ara laTinuri enis, aramed derivati enis
(espanuris) doneze Segvxvda. swored msgavsi ori TanxmovanTjgufiT
daviwyeb moZiebuli kompleqsebis ganxilvas.
samelementiani konsonanturi jgufi lbr mxolod erTxel Segvxvda
da isic derivatis doneze. esp. albricias momdinareobs kl. arabuli busra-
dan, romelic pireneis naxevarkunZulze gavrcelebul arabulSi
gadavida al artiklis damatebiT – albusra. rogorc Cans, aRniSnulma
sityvam mogvianebiT r-s meTateza ganicada, ramac ganapiroba laT. busra-s
zemoT aRniSnuli formiT gadasvla espanurSi.
amave donezea dafiqsirebuli ldr kompleqsi sityvaSi baldragas. ori
versia arsebobs baldragas-s etimologiis Sesaxeb. RAE-Si vkiTxulobT, rom
igi modis arabuli hatraq-idan. am mosazrebis sisworis SemTxvevaSi,
SeiZleba vTqvaT, rom espanuri vokabula miviReT ori yru konsonantis
gamJRerebisa da ori Tanxmovnis epenTezis Sedegad. Tumca, korominasis
etimologiur leqsikonSi vkiTxulobT, rom esp. baldragas SesaZloa
momdinareobdes XIII saukuneSi sakmaod gavrcelebuli da sazogadoebis
111
dabali fenisaTvis gankuTvnili TamaSis bufa de baldrac-is dasaxelebidan,
romelsac, savaraudod, kavSiri unda hqondes qalaq baRdadis
saxelwodebasTan, romelsac Sua saukuneebSi Baldac-s eZaxdnen.
masalis kvlevis dros,Kkonsonanturi kompleqsi ltr Segvxvda
rogorc etimonis, aseve derivatis doneze.
konsonanturi kompleqsis varirebis gareSe miviReT
franguli altruime -dan esp. altruismo (XIX saukuneSi).
berZ. thermos-ma arabuli turmus-is gavliT mogvca espanurSi altramuz.
aRniSnuli sityvis amgvari evolucia aixsneba arabul sityvaze aseve
arabuli artiklis damatebiT da u-s sinkopiT.
Sua konsonanturi mbl kastiliur enaSi fonetikuri cvlilebebis
gareSe gadadis. Aamis naTeli dasturia esp. amblar, romelic laT. amblare-
dan momdinareobs.
samelementian kompleqs mbr-s vxvdebiT rogorc etimonis, aseve
derivatis doneze. aRniSnuli konsonanturi jgufi, ZiriTadad, laTinuri
warmoSobis sityvebSi gvxvdeba.
laT. imbricatus-s espanur enaSi Seesabameba imbricada, xolo
laT. membrum-s – esp. miembro. varirebas arc esp. lambrusco ganicdis. igi
momdinareobs laT. lambrusca-dan.
safrangeTis CrdiloeT nawilSi mdebare qalaqis saxelwodebidan
(Cabray an Cabrai) momdinareobs esp. cambray; rac Seexeba Tavad qalaqis
dasaxelebis etimologias, igi ucnobia.
laTinuri enis etimonis doneze arsebuli samelementiani
konsonanturi kompleqsi mbr ucvleli formiT gadavida Semdeg espanur
sityvebSic: lombriga (laT. lumbricu), umbroso (laT. umbrosus),
noviembre (laT. novembre) da sxv.
uamravi SemTxveva gvaqvs mbr kompleqsis derivatis doneze
warmoqmnis. maT Sorisaa: laT. aeramen, romelmac mogvca esp. arambre.
mogvianebiT, moxda disimilacia da dRevandel espanurSi aRniSnuli
vokabula Seesabameba alambre-s.
112
rac Seexeba azumbre-s, igi momdinareobs arab. tumn-idan,
sadac t JRers, rogorc Tanamedrove espanuri z (θ). etimonis doneze
arsebulma binarulma kompleqsma evoluciis rTuli gza ganvlo da
espanur korelatSi, erTi konsonantis epenTezis da kidev erTi
Tanxmovnis transformaciis Sedegad, mogvca samelementiani konsonanturi
kompleqsi.
samelementiani konsonanturi kompleqsi mpl, ZiriTadad, laTinuri
warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da espanurSi gadadis rogorc ucvleli,
aseve Secvlili formiT. gvaqvs ramdenime iseTi SemTxveva,
sadac mpl TanxmovanTkompleqsis matarebeli vokabula espanur
korelatSi gadavida katalanuri da franguli enidan. masalis kvlevis
dros ar Segvxvedria arcerTi iseTi sityva, sadac konsonanturi
kompleqsi derivatis donezea warmoqmnili.
laTinuridan konsonanturi kompleqsis ucvleli formiT
damkvidrebis magaliTebia: complejo (laT. complexus), cumplir (laT. complere),
completo (laT. completus), cómplice (laT. complex), complicar (laT. complicare) da
sxv.
katalanuri kompozitidan canta i plora (canta y llora)-dan momdinareobs
esp. cantimplora. Ggamomdinare iqidan, rom kompozitis meore elementi
aSkarad laTinuri warmomavlobis aris, SesaZloa vifiqroT, rom
aRniSnuli vokabula espanur korelatSi gadavida laTinuridan oRond
katalanuris gziT, rac kargad Cans sityvaTxzvis meore
elementis pl kompleqsiT, romelic palatalizebuli unda yofiliyo misi
laTinuridan pirdapiri gziT damkvidrebis SemTxvevaSi. rogorc viciT,
katalanur enaSi, kastiliurisagan gansxvavebiT, ar momxdara pl
kompleqsis palatalizacia.
arapirdapiri gziT gadavida espanurSi laT. complicitium-c. igi
franguli complot-is gavliT mkvidrdeba kastiliurSi da gvaZlevs
complot-s.
laTinur warmoSobis, mpl kompleqsianma ramdenime sityvam ganicada
iseTi didi transformacia, rom derivatis doneze, konsonanturi jgufis
arcerTi elementi an SenarCunebula. maT Sorisaa: laT. amplu da
113
laT. examplare. orive SemTxvevaSi moxda kompleqsis pirveli elementis
Canacvleba da yru afrikatis epenTeza. swored am fonetikuri
cvlilebebis Sedegad miviReT espanurSi ancho da ensanchar.
konsonanturi kompleqsi mpr mxolod laTinuri warmoSobis
sityvebSi gvxvdeba da arcerT espanur korelatSi ar ganicdis
varirebas. misi derivatis doneze warmoqmnis mxolod erTi SemTxveva
gvaqvs.
laT. comprimere esp. korelatSi Seesabameba comprimir-s. rogorc
vxedavT, aRniSnul vokabulaSi CvenTvis saintereso konsonantur
kompleqss ar ganucdia aranairi varireba.
varirebas mpr kompleqsi arc esp. lamprea-Si daeqvemdebara. laT.
lampreda TanxmovanTjgufTan dakavSirebuli cvlilebebis gareSe gadadis
espanurSi.
derivatis doneze miviReT esp. comprar. igi momdinareobs
laT. comparare-dan, romelmac evoluciis ganvlil gzaze ganicada a-s
sinkopa.
erT-erT uiSviaTes konsonantur kompleqss warmoadgens msp jgufi.
masalis kvlevis dros igi mxolod erTxel Segvxvda da espanur
korelatSi gadavida pirveli elementis varirebiT.
laT. circumspectus gvaZlevs esp. circunspecto-s. rogorc vxedavT,
konsonanturi jgufis pirveli elementi, romelic mJRer nazals
warmoadgens, Canacvlebul iqna meore mJReri, aseve nazaliT.
Sua konsonanturi kompleqsi ndf gvxvdeba germanikul etimonSi.
germanikuli gundfalo aRwevs espanur enaSi da Seesabameba gonfalón-s.
rogorc vxedavT, polikonsonanturi kompleqsis meore elementi qreba,
rac aixsneba d-s warmoTqmis sirTuliT n-sa da f-s Soris [axvlediani c.,
2009:205]. Eespanur enaSi ar arsebobs df mimdevroba, nf kombinaciisagan
gansxvavebiT.
konsonanturi kompleqsi ndr gvxvdeba rogorc laTinur, aseve
berZnul etimonSi. TanxmovanTjgufi yvela espanur korelatSi ucvleli
formiT gadadis.
114
laTinuri etimonis matarebelia esp. malandrín. igi momdinareobs
laT. malandria-dan da kastiliur enaSi gadadis italiuri malandrino-dan.
Tumca, am versias korominasi umatebs kidev erT mosazrebas, romlis
mixedviTad aRniSnuli vokabula espanurSi SesaZloa gadasuliyo Zv.
katalanuri malandri-dan.
berZnuli etimonis matarelebia esp. escolopendra (berZ. skolopendra) da
esp. mandrágora (berZ. mandragora). orive sityva kastiliur enaSi gadadis
laTinizirebuli formiT da konsonanturi kompleqsis varirebis gareSe.
masalis kvlevisas mxolod or sityvas SevxvdiT, sadac ndr jgufi
derivatis donezea warmoqmnili. xalx. laT. lendis,-inis (kl.
laT. lens, lendis)-idan miviReT esp. liendre. konsonanturi kompleqsis
warmoqmna ganapiroba r-s epenTezam. igive fonetikuri movlena dafiqsirda
xalx. laT. glando,-dinis-is mier ganvlil gzaze espanur enaSi
damkvidrebamde. igi kastiliur enaSi Seesabameba landre-s.
iSviaT movlenas warmoadgens nfl da nfr konsonanturi kompleqsebi.
etimonis doneze maT mxolod laTinuri warmoSobis mqone TiTo-TiTo
magaliTSi vxvdebiT.
laT. inflare esp. gvaZlevs inchar-s, xolo laT. anfractuosus-igan miviReT
esp. anfractuoso. rogorc vxedavT, pirvel magaliTSi moxda afrikatis
warmoqmna, xolo meoreSi - polikonsonanturi kompleqsi gadavida
ucvleli formiT.
konsonanturi kompleqsi ngl gvxvdeba laTinur da berZnul etimonSi
da espanur korelatSi gadadis rogorc varirebis gareSe, aseve
saxecvlili formiT.
laT. conglobare da laT. conglutinare espanur enaSi Seesabameba Semdeg
vokabulebs: conglobar da conglutinar. Eespanur enaSi damkvidrebis dros,
aRniSnul sityvebs aranairi varireba ar ganucdia. ver vityviT imaves
laT. fung(u)lum-ze, romelmac espanurSi mogvca foncho.
varirebis gansxvavebuli gza ganvlo laT. ung(u)la-m, romelmac Sua
konsonanturi samelementiani kompleqsis palazalitaciis xarjze mogvca
esp. uña.
115
ucvleli formiT damkvidrda espanurSi berZ. ganglion, romelic jer
laTinurSi gadavida ucvleli formiT, xolo Semdeg, laTinuris gziT
Sevida espanurSi enaSi da dRevandel kastiliurSi Seesabameba ganglio-s.
konsonanturi kompleqsi ngr laTinuri da berZnuli warmoSobis
sityvebSi gvxvdeba da arcerT espanur korelatSi ar ganicdis varirebas.
laT. congressus, romelic momdinareobs con+gredi kompozitidan
espanur enaSi Seesabameba congreso-s, xolo laT. congruere-s
mimReoba congrens-idan miviReT esp. congruente.
berZ. gangraina espanurSi laTinuri gangraena-s gavliT gadadis da
Seesabameba gangrena-s.
gvaqvs ramdenime magaliTi, sadac ngr TanxmovanTjgufi derivatis
doneze warmoiqmna. maT Sorisaa: esp. engrudo (Zv. esp. engrut). igi
momdinareobs laT. glus,-utis-idan, romelmac droTa ganmavlobaSi ganicada
germanikuli gruts-is gavlena da espanurSi miviReT samelementiani
konsonanturi kompleqsi. rac Seexeba esp. sangre-s, igi miviReT
laT. sanguis,-inis-idan, romelmac evoluciis pirvel etapze jer sangne,
xolo Semdeg, disimilaciis xarjze, mogvca sangre.
konsonanturi kompleqsi nkl gvxvdeba mxolod laTinuri warmoSobis
sityvebSi da espanur korelatSi gadadis rogorc varirebis gareSe, aseve
saxecvlili formiT.
sainteresoa esp. conclave-s etimologia. igi momdinareobs laT.
sityvaze windebulis damatebiT - con+clave da niSnavs adgils, sadac
kaTolikuri eklesiis kardinalebi ikribebodnen momdevno papis
asarCevad. Aam Sekrebaze saeklesio pirebi gasaRebiT Caketil oTaxSi
unda yofiliyvnen da krebis damTavreba da miRebuli gadawyvetileba
sakvamuridan amosuli bolis feris mixedviT unda SeetyobinebinaT
mosaxleobisaTvis (Savi kvamli maniSnebeli iyo imisa, rom im kontretul
Sekrebaze SeTanxmebas ver miaRwies, xolo Tu TeTri kvamli amovidoda,
igi axali papis arCevis niSani iyo).
laT. fuZeze con-is damatebiT miviReT espanuri zmna concluir (laT.
concludere) da misgan nawarmoebi arsebiTi saxeli conclusión (laT. conclusio,-
116
onis). rogorc vxedavT, nkl konsonanturi kompleqsi varirebis gareSe
gadavida espanur enaSi samive SemTxvevaSi.
TanxmovanTjgufis varireba fiqsirdeba laT. trunc(u)lus-idan esp.
troncho-s miRebisas. jgufis pirveli elementi ucvleli formiT gadavida
espanur korelatSi, rasac ver vityviT meore da mesame elementze,
romelTac yru afrikati mogvces.
uiSviaTes konsonantur kompleqss warmoadgens nkr TanxmovanTjgufi.
masalis kvlevis dros, mas mxolod erTxel SevxvdiT da isic laTinuri
warmoSobis sityvaSi.
laT. concretus, romelic laT. zmnis concrescere-s mimReobas warmoadgens,
espanur korelatSi gvaZlevs concreto-s. konsonanturi kompleqsi
kastiliur enaSi varirebis gareSe gadadis.
erT-erTi yvelaze varirebadi konsonanturi kompleqsia nkt. igi
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da arcerT espanur
korelatSi ar gadadis ucvleli formiT.
kastiliur enaSi damkvidrebisas aRniSnuli TanxmovanTjgufi
kargavs meore an mesame elements da binaruli kompleqsis saxiT gadadis
espanurSi. Mmeore konsonantis gauCinarebis magaliTebia: laT. sanctus -
esp. santo, laT. cinctus - esp. cinto, laT. coniunctus - esp. conjunto, laT. punctus -
esp. punto. rac Seexeba mesame elementis amovardnas, igi fiqsirdeba
esp. punción-Si, romelic laT. punctio,-onis-idan modis da esp. conjunción-Si,
romelic miviReT laT. coniunctio,-onis-dan.
varirebis gareSe gadadis nsp TanxmovanTjgufi espanur enaSi. igi
mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da mxolod iseT
vokabulebSi, romlebic Sedgeba n konsonantiT damTavrebuli
TavsarTisagan: laT. conspicuus - esp. conspicuo, laT. conspiratio,-onis -
esp. conspiración, laT. inspector - esp. inspector, laT. inspirare - esp. inspirar,
laT. inspectio,-onis - esp. inspección. rogorc vxedavT, laTinuri enis doneze
arsebuli polikonsonanturi kompleqsi ucvleli formiT gadavidaAyvela
espanur vokabulaSi.
mxolod erTi SemTxveva gvaqvs aRniSnuli konsonanturi kompleqsis
derivatis doneze warmoqmnisa: laT. circumspectus - esp. circunspecto.
117
konsonanturi kompleqsi nst erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
TanxmovanTjgufia. igi mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba
da TiTqmis yvela espanur korelatSi gadadis ucvleli formiT. aqve
unda aRiniSnos, rom nst konsonanturi kompleqsi iseT laTinur sityvebSi
gvxvdeba, romelTa SemadgenlobaSic aris con da in prefiqsebi:
laT. constantia - esp. constancia, laT. constipare - esp. constipar, laT. constitutio,-
onis - esp. constitución, laT. institutum - esp. instituto, laT. instinctus - esp. instinto.
masalis kvlevisas mxolod erT sityvas SevxvdiT, sadac laTinuri
enis doneze arsebuli polikonsonanturi kompleqsi espanurSi gadaiqca
binarulad. laT. constare-m con TavsarTis bolo elementi dakarga da
espanur korelatSi miviReT costar.
erTi magaliTi gvaqvs nst kompleqsis derivatis doneze warmoqmnisa:
laT. circumstare-s mimReobiTi forma circumstans,-antis-idan miviReT -
circunstante.
konsonanturi kompleqsi ntr gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve
berZnuli warmoSobis sityvebSi. igi arcerT espanur korelatSi ar
ganicdis cvlilebas.
laT. intrare espanurSi gvaZlevs entrar-s. samelementian
TanxmovanTjgufTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebi arc
Semdegi sityvebis evoluciisas dafiqsirebula: laT. contra - esp. contra,
laT. contritus - esp. contrito, laT. deintro - esp. dentro, laT. intricare - esp.
intrincar, laT. intrusis - esp. intruso.
berZnulTan mivyavarT ramdenime sityvis etimologiis kvlevas. maT
Sorisaa esp. centro, romelic kastiliurSi berZ. kentron-idan, oRond
laTinizirebuli centrum-is formiT damkvidrda.
mxolod erTi SemTxveva gvaqvs aRniSnuli konsonanturi kompleqsis
espanuri enis derivatis doneze warmoqmnisa: laT. inter-idan, metaTezis
xarjze, miviReT esp. entre.
uiSviaTesKkonsonantur kompleqsebs warmoadgens Tanxmovan r-ze
dawyebuli samelementiani jgufebi. yvela maTgans vxvdebiT saTiTaod da
ZiriTadad laTinuri warmoSobis sityvebSi.
118
sainteresoa esp. ferlín-is etimologia. igi momdinareobs inglisuri
feordling-idan da ganicdis samelementiani kompleqsis binarul
TanxmovanTjgufad gardaqmnas. rogorc vxedavT, swored meore elementis
gauCinarebis Sedegad miviReT rdl kompleqsidan rl, xolo feordling-idan -
espanuri ferlín.
cvlilebebis Sedegad gadadis espanur enaSi erT-erTi iSviaTi
TanxmovanTjgufi. Rkt konsonanturi kompleqsi evoluciis gzaze kargavs
meore elements, ris gamoc xalx. laT. torctu-s gvaZlevs esp. tuerto-s.
varirebis gareSe gadadis kastiliur enaSi rpr Tanxmovanjgufi:
laT. interpres,-etis espanur enaSi gvaZlevs intérprete-s.
rac Seexeba rsp konsonantur kompleqss, igi dafiqsirebulia
esp. perspectiva-Si da mis etimons warmoadgens laT. perspectivus, sadac
samelementiani jgufi warmoqmnilia per TavsarTis damatebiT fuZeze.
varirebas arc sgr TanxmovanTjgufi ganicdis: laT. disgregare
espanurSi gvaZlevs disgregar-s. isic mxolod erTxel gvxvdeba etimonis
doneze.
berZnuli etimonis sityvebSi gvxvdeba skl konsonanturi kompleqsi.
espanur korelatSi igi varirebis gareSe gadadis. swored berZnuli
asklepiadeion-idan miviReT esp. asclepiadeo. igi kastiliur enaSi damkvidrda
laT. asclepiadeus-is gavliT. rac Seexeba Tavad berZnul variants, igi
momdinareobs berZeni poetis saxelidan, romelmac pirvelad gamoiyena
poeziaSi leqsis es saxeoba.
rac Seexeba esp. esclavo-s, igi berZnuli sklavos-idan momdinareobs da
warmoadgenda slavi xalxebis dasaxelebas (eslavo). rogorc vxedavT,
etimonis doneze TanxmovanTkompleqsis pozicia sityvaSi iyo Tavkiduri,
rasac ver vityviT derivatis doneze, sadac TanxmovanTjgufi gadavida
vokabulas SuaSi.
mxolod or sityvaSi gvxvdeba skr konsonanturi kompleqsi etimonis
doneze. pirvel sityvaSi Tavkidur, xolo meoreSi - Sua poziciaSi.
laT. scribere, espanurSi damkvidrebis dros, imatebs xmovans da icvlis
pozicias, ris Sedegadac viRebT esp. escribir-s. laT. discrepare ki,
119
konsonanturi kompleqsTan dakavSirebuli cvlilebebis gareSe gadadis
espanurSi da gvaZlevs discrepar-s.
xSirad vxvdebiT spl konsonantur kompleqss Tavkidur poziciaSi,
iqneba sityva laTinuri Tu berZnuli warmoSobis. igi aranair fonetikur
cvlilebas ar ganicdis espanur korelatSi damkvidrebis dros.
erTaderTi, rac aRniSnul TanxmovanTjgufs kastiliur enaSi gadasvlis
dros axasiaTebs aris proTetikuli xmovnis xarjze sityvaSi poziciis
cvlileba da Tavkiduridan sityvis SuaSi gadasvla: laT. splendere - esp.
esplender, laT. splendidus - esp. espléndido, berZn. splenicos - laT. splenicus - esp.
esplénico. rac Seexeba, esp. espliego-s, igi laT. spicum-is kninobiTi
forma spiculum-idan momdinareobs. rogorc vxedavT, spl konsonanturi
kompleqsi derivatis donezea warmoqmnili.
masalis kvlevis dros mxolod erTxel SevxvdiT stl konsonantur
kompleqss da isic Tavkidur poziciaSi. laT. stloppus sawyis etapze
damkvidrda italiurSi scoppietta-s an scoppietto-s saxiT, xolo Semdeg,
damkvidrda espanurSi escopeta-s formiT. rogorc vxedavT, aRniSnulma
sityvam evoluciis rTuli gza ganvlo, masSi dafiqsirebulma
TanxmovanTjgufma ara marto pozicia Seicvala, aramed
polikonsonanturidan binarul kompleqsad iqca. Pkompleqsis gamartiveba
italiuri enis donezeve dafiqsirda, xolo poziciis varireba mxolod
espanur korelatSi Segvxvda.
yvelaze gavrcelebuli samelementiani konsonanturi kompleqsia str.
igi gvxvdeba rogorc Tavkidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi, iqneba
sityva laTinuri Tu aralaTinuri warmoSobisa. AarcerT SemTxvevaSi ar
dafiqsirebula (Tu ar CavTvliT poziciis varirebas) TanxmovanTjgufTan
dakavSirebuli fonetikuri cvlileba.
espanurSi damkvidrebisas laT. stratus iRebs estrado-s formas, xolo
laT. strena gvaZlevs - esp. estrena-s. laTinuris doneze arsebuli
Tavkiduri ñTanxmovanTjgufi poziciis varirebis gareSe arcerT espanur
korelatSi ar gadadis: laT. strictus - esp. estricto, laT. stridor - esp. estridor,
laT. struma - esp. estruma, laT. structura - esp. estructura, laT. stringere - esp.
estreñir, laT. strepitus - esp. estrépito, laT. stria - esp. estría, laT. stragare - esp.
120
estragar, laT. strangulare -esp. estrangular da sxv. igive e xmovnis damateba
SeimCneva berZ. strategema-s da berZ. strophe-s mier ganvlil gzaze espanur
enaSi damkvidrebamde. isini laTinuris gavliT gadavidnen kastiliur
enaSi, sadac miviReT estragema da estrofa.
aseve uamravi magaliTi gvaqvs str kompleqsiT sityvis SuaSi. maT
Sorisaa: laT. capistrum - esp. cabestro, laT. colostrum - esp. calostro, laT.
districtus - esp. distrito, laT. distribuere - esp. distribuir, laT. ligustrum - esp.
ligustro, laT. sequestrare - esp. secuestrar, berZ. alabastros - laT. alabaster - esp.
alabastro, berZ. apostrophe - laT. apostrophe - esp. apóstrofe.
ramdenime espanur vokabulaSi str konsonanturi kompleqsi
dafiqsirebulia derivatis doneze: laT. crusta evoluciis gzaze ganicdis
metaTezas da kastiliur enaSi viRebT costra-s. rac Seexeba laT. stela-s igi
ganicdis r-s epenTezas da espanurSi gadadis estrella-s saxiT.
$ 3. oTxelementiani konsonanturi kompleqsebi
( bskr, bstr, dskr, dstr, mskr, ngst, nsfl, nsfr, nsgr, nskr, nstr, rskr)
KTanxmovanTa oTxelementiani jgufebi, romelTa CamonaTvalic or
da samelementian kompleqsebTan SedarebiT mcirea, ZiriTadad laTinuri
etimonis sityvebSi gvxvdeba. isini yvela vokabulaSi sityvis Sua
poziciis matareblebi arian, ris Tqmis safuZvelsac gvaZlevs is, rom
masalis kvlevis dros, arcerT sityvaSi ar SevxvdrilvarT
oTxelementian konsonantur kompleqss Tavkidur poziciaSi. aqve unda
aRiniSnos, rom TiTqmis yvela maTgani varirebis gareSe gadadis espanur
enaSi. mxolod oriode SemTxveva gvaqvs oTxelementiani kompleqsis erT-
erTi elementis transformaciisa da polikonsonanturi kompleqsis
gamartivebisa. oriode sityvaSi gvxvdeba oTxelementiani konsonanturi
kompleqsis derivatis doneze warmoqmna.
prefiqsis xarjze Seiqmna konsonanturi kompleqsi - bskr. laT.
subscribere, romelic warmoiqmna TavsarT sub-is laT. scribere-ze damatebiT,
espanurSi gvaZlevs subscribir-s. igive TavsarTis damatebiT aris
121
ganpirobebuli Semdegi espanuri sityvebis warmoebac: subscripción (laT.
subscriptio,-onis), subscripta (laT. subscrutus), subscriptor (laT. subscriptor).
esp. abstracto modis laT. abstractus-idan, es ukanaskneli ki Sedgenilia
TavsarT abs-is fuZe tractus-ze damatebiT, rac warmoadgens zmna trahere-s
mimReobas. igive TavsarTi figurirebs esp. abstracción-Si. Tumca, aRniSnul
sityvaSi, romelic laT. abstraction,-onis-idan modis, prefiqsis garda gvaqvs
sufiqsi ción-ic. rogorc vxedavT, miuxedavad orive sityvis rTuli
Semadgenlobisa, laTinuris doneze arsebuli polikonsonanturi
kompleqsi ar ganicdis varirebas da espanurSi ucvleli formiT gadadis.
TavsarT ob-Tan aris dakavSirebuli bstr kompleqsiani Semdegi
sityvebis etimologia. prefiqs ob + struere-dan an ob + structio, -onis-idan
miviReT espanurSi obstruir da obstrucción.
M masalis kvlevis dros SevxvdiT or iseT sityvasac, sadac aRniSnul
prefiqsian sityvebze kidev erTi, des TavsarTia damatebuli: laT. des +
obstruere - esp. obstruir, laT. des + obstructio,-onis - esp. desobstrucción.
derivatis donezea warmoqmnili oTxi konsonanti esp. substraer-Si,
romelic modis laT. subtrahere-dan. rogorc vxedavT, laTinur enaSi
samelementiani kompleqsi gvaqvs. S-s epenTeza da kompleqsis
oTxelementianad qceva, savaraudod (RAE-s mixedviT), ganapiroba
aRniSnuli vokabulaze esp. extraer-is gavlenam.
aRsaniSnavia TavsarTiT warmoqmnili dskr da dstr konsonanturi
kompleqsebic. orive maTgani laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da
kastiliur enaSi ucvleli formiT gadadis. laT. adscribere, romelic
miviReT prefiqs ad+scribere-s Sedegad, espanurSi gvaZlevs adscribir-s. amave
fuZidan momdinareobs esp. adscripción da esp. adscripta.
rac Seexeba esp. adstrato-s, igi miviReT adstratus-idan, romelic
warmoadgens laT. adsternere-s mimReobas. laT. adstringere ki espanurSi
gvaZlevs adstringir-s.
pirveli elementis cvalebadobis Sedegad gadadis espanur
korelatSi mskr konsonanturi kompleqsi. igi yvela espanur korelatSi
eqvemdebareba pirveli elementis cvalebadobas. xdeba ori mJReri
122
nazalis erTmaneTSi areva da mskr kompleqsis nskr-is saxiT gadasvla
kastiliur enaSi: laT. circumscribere - esp. circunscribir, laT. circumscriptio,-onis
- esp. circunscripción, laT. circumscriptus - esp. circunscripto, laT. incircumscriptus -
esp. incircunscrita. AarcerTi magaliTi ar gvaqvs aRniSnuli kompleqsis
ucvleli formiT damkvidrebis.
masalis kvlevis dros mxolod or da isic aralaTinuri
warmoSobis sityvaSi SevxvdiT ngst konsonantur kompleqss.
esp. gánster kastiliur enaSi damkvidrda inglisur gang + ster-idan.
aRniSnulmaM vokabulam evoluciis rTuli gza ganvlo. CvenTvis
saintereso oTxelementiani konsonanturi kompleqsi ki derivatis
(inglisuri enis) donezea warmoqmnili, saidanac varirebis gareSe
gadavida kastiliurSi.A
sainteresoa erT-erTi myari metalis, volframis espanuri
dasaxelebis etimologia. iqidan gamomdinare, rom volframi Svedma
qimikosma aRmoaCina, logikuria, rom volframis espanur dasaxeleba -
tungsteno-s aqvs Sveduri Ziri. igi miviReT Sveduri tung (mZime) + sten
(qva) kompozitis Sedegad.
TavsarT trans-s ukavSirdeba ori – nsfl da nsfr konsonanturi
kompleqsis warmoqmna, rac TvalnaTliv Cans Semdeg espanur
sityvebSi: transflor, transflorear, transfregar, transfretar, transfretano. AarcerT
maTgans ar ganucdia TanxmovanTjfugTan dakavSirebuli raime
fonetikuri cvlileba istoriuli evoluciis manZilze.
imave trans TavsarTma ganapiroba nsgr konsonanturi kompleqsis
warmoqmna. igi sul samiode sityvaSi gvxvdeba da samives erTi Ziri aqvs:
laT. trans + gredi - esp. transgredir, laT. trans + gressio, - onis - esp. transgresión,
laT. trans + gresor - esp. transgresor.
Nskr konsonanturi kompleqsi SeiZleba Segvxvdes laTinuri enis
donezec. aRsaniSnavia, rom yvela vokabulaSi oTxelementiani kompleqsis
warmoqmna ganpirobebulia TavsarTis damatebiT, iqneba es prefiqsi in,
con Tu trans. laT. inscribere (TavsarTi in + scribere) espanurSi
gvaZlvs inscribir-s, xolo laT. inscription,-onis -esp. inscripción-s. laT.
conscriptus espanurSi Seesabameba conscripto-s. rac Seexeba TavsarT trans, igi
123
dafiqsirebulia Semdeg sityvebSi: esp. transcribir (laT. trans + scribere) da
esp. transcripto (laT. transcriptus).
erT-erTi yvelaze gavrcelebuli oTxelementiani konsonanturi
kompleqsia nstr. igi mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da
espanurSi varirebis gareSe gadadis. sityvebis umravlesoba, sadac
aRniSnuli kompleqsi aris dafiqsirebuli, Seicavs TavsarT con da in-s.
swored con da in prefiqsebis bolo elementi aris konsonanturi
kompleqsis pirveli Tanxmovani Semdeg espanur sityvebSi: construir
(laT. con + struere), construcción (laT. con + structio,onis), instruir (laT. in +
struere). gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac TavsarTian sityvaSi kidev erTi
TavsarTi Cndeba. mag: reconstruir da reconstrucción. Oorive vokabulaSi re
prefiqsi laTinuri enis doneze fiqsirdeba.
masalis kvlevis dros SevxvdiT ramdenime iseT sityvas, sadac
etimonis doneze arsebuli konsonanturi kompleqsi ar aris warmoqmnili
prefiqsis xarjze. maT Sorisaa: esp. monstruo, romelic modis
laT. monstruum-idan da esp. monstruosa, romelic miviReT laT. monstruosus-
idan.
etimonis doneze nstr kompleqsi dafiqsirda laT. monstrare-Sic.
aRniSnulma TanxmovanTjgufma ganicada konsonanturi kompleqsis
gamartiveba da iqca samelementianad espanur enaSi: mostrar. Ggvaqvs
radenime sityva, sadac laTinurma versiam daimata TavsarTi de:
laT. demonstrare - esp. demostrar, laT. demonstratio,-onis - esp. demostración.
uiSviaTesi konsonanturi kopleqsia rskr, romelic masalis moZiebis
dros mxolod erTxel Segvxvda. laT. imperscrutabilis-ma espanurSi
damkvidrebis dros konsonantur kompleqsTan dakavSirebuli cvlileba
ar ganicada da kastiliur enaSi TiTqmis ucvleli formiT (mxolod
sityvis daboloeba Seicvala) damkvidrda – imperscrutable.
124
$ 4. xuTelementiani konsonanturi kompleqsebi
(mskrt, ngstr)
TiTqmis ar arsebobs espanur enaSi xuTkonsonantiani kompleqsis
Semcveli sityva. RAE-Si mxolod erTi vokabulaa daregistrirebuli
msgavsi kompleqsiT da es aris angstrom, romelic warmoadgens 0,1
nanometris an 10 -10 metris toli sazomi erTeulis (qarT. ‛angstremi’)
dasaxelebas. aRniSnuli vokabula yvela enaSi ucvleli formiT
damkvidrda, radgan igi Svedi fizikosis da misi gamomgoneblis gvaris
(Angström) srul analogs warmoadgens.
masalis kvlevis dros SevxvdiT kidev erT, saintereso
etimologiis mqone sityvas, romelsac etimonis doneze aqvs xuTi
konsonantisgan Sedgenili kompleqsi. indoeTis uZvelesi literaturuli
enis espanuri dasaxeleba sanscrito, momdinareobs am enis sanskrituli
dasaxelebidan - samskrta. etimonis doneze arsebulma polikonsonanturma
kompleqsma evoluciis rTuli gza ganvlo da imis garda, rom
kompleqsis pirveli elementi meore mJReri nazaliT - n-Ti iqna
Canacvlebuli, moxda meoTxe da mexuTe konsonants Soris i-s sinkopa, ris
Sedegadac derivatis doneze miviReT oTxelementiani kompleqsi.
125
V Tavi
K konsonanturi kompleqsebis klasifikacia stabilurobisa da
variaciulobis mixedviT
$1. Borelementiani kompleqsebis klasifikacia
K konsonanturi kompleqsebis sferoSi Catarebulma kvlevam gamoavlina,
rom espanur enaSi gvaqvs uamravi binaruli da polikonsonanturi
TanxmovanTjgufi, romelTaganac zogi mdgradobis maRali maCvenebliT
jer kidev laTinuri enis donidan gamoirCeva, zogic ki ganicdis
sxvadasxva cvlilebebs evoluciis procesSi.
Catarebuli kvlevaze dayrdnobiT, Seswavlili konsonanturi
kompleqsebi davajgufeT Semdegi TanamimdevrobiT:
1. TanxmovanTjgufebi, romlebic stabilurobis maRali xarisxiT
gamoirCevian;
2. TanxmovanTjgufebi, romlebic mxolod varirebisaken arian
midrekilni;
3. TanxmovanTjgufebi, romlebic espanur enaSi gadadian rogorc
formaucvleli, aseve formaSecvlili saxiT;
4. TanxmovanTjgufebi, romelbic derivatis doneze fiqsirdeba.
aRniSnuli TanamimdevrobiT TanxmovanTjgufebis klasifikaciis
paralelurad, ganvsazRvravT, Tu romeli fonetikuri cvlilebiT iyo
ganpirobebuli ama Tu im kompleqsis varireba.
yvelaze stabiluri Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis
CamonaTvalSi SeviyvaneT: br, fr, gr da tr kombinaciebi: brazo (laT. braciolum),
fruta (laT. fruta), grado (laT. gradus), trigo (laT. triticul). aRsaniSnavia, rom
CamoTvlil TanxmovanTjgufebs varireba arc laTinuri enis evoluciis
procesSi ganucdiaT. erTaderT gamonaklis warmoadgens br kompleqsi,
romelic sityva brevis-is arqaul variantSi warmodgenili iyo Tavkiduri
mr kompleqsiT: mreghuis → brevis → breve.
aqve unda aRiniSnos rom br, fr, gr da tr kombinaciebis stabiluroba
gvaqvs aralaTinuri warmoSobis sityvebSic: bregar (goT. brikan), fraile (oqs.
126
fraile), gráfico (berZ. graphicus), tregua (goT. triggwa). aralaTinuri warmoSobis
sityvebSi dafiqsirda gn kombinaciis mdgradobac: berZ. gnomikos - esp.
gnómico.
rogorc vxedavT, rogorc etimonis, aseve derivatis doneze yvela
mdgradi TanxmovanTjgufi warmodgenili iyo ori mJReri okluzivis (b,g),
erTi yru okluzivis (t) an erTi yru frikativis (f) da vibrantis (r)
kombinaciiT. Aaseve mJReri okluzivis (g) da nazalis (n) TanamimdevrobiT.
A amave jgufSi SeviyvaneT sk, sm, st kompleqsebic. Aarc maT ganucdiaT
fonetikuri cvlilebebi evoluciis procesSi, Tu ar CavTvliT
proTetikuli xmovnis xarjze maTi poziciis Secvlas sityvaSi.
aRsaniSnavia, rom sk da st kompleqsebis stabiluroba ar darRveula arc
laTinuri da arc aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi: laT. scutum -
esp. escudo, berZ. skolex - esp. escólex, laT. stare - esp. estar, berZ. stadio - esp.
estadio. YCamoTvlili sami kompleqsidan yvelaze iSviaTi aris sm
kombinacia.
rogorc Cans, mdgradi aRmoCnda yru frikativis (s) da yru
okluzivebis kombinaciac (t,k). aqedan gamomdinare, SegviZlia davaskvnaT,
rom sityvis Tavkidur poziciaSi yvelaze stabilur kompleqsebs
warmoadgenen iseTi kombinaciebi, romelTa erT-erTi elementic aris
okluzivi (mJReri an yru). Tumca, bunebrivia, maT stabilurobas mxolod
es ar gansazRvravs. maT mdgradobaSi did rols arsuleben is
konsonantebic, romlebic maTTan erTad hqmnian binarul
TanxmovanTjgufs (am SemTxvevaSi, vgulisxmobT vibrant r-s da frikativ s-
s).
SedarebiT mravalricxovania mdgradi Sua konsonanturi kompleqsebis
CamonaTvali. Bd, bs, bt, dr, fr, kr, ld, lf, lg, lm, ls, lv, nh, nk, nv, pl, pn, rb, rl, rm, rn, rr, sk,
sm, sp, st1 ucvleli formiT gadadian espanurSi, maTi Semcveli sityvis
warmoSobis miuxedavad: laT. procreator - esp. procreador, laT. barba - esp. barba,
1 Lg, lm, ls, pn, rb, rm, rn, rr, sk, sp, st kompleqsebi gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve
aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi.
127
laT. dormitorium - esp. dormitorio, berZ. harmonia - esp. armonía, laT. aspectus-esp.
aspecto, berZ. despotes - esp. déspota, arab. sarbat - esp. sorbete.1
maTi garkveuli nawili varirebas arc laTinuri enis doneze
daeqvemdebara. swored aseT konsonantur kompleqsebSi SeviyvaneT kr, rb, rm
da sp kombinaciebi.
rogorc vxedavT, Tavkiduri jgufebis msgavsad, am SemTxvevaSic
vibranti Warbobs. swored Tanxmovani r warmoadgens oTxi stabiluri
kompleqsidan sami jgufis erT-erT elements: kr, rb, rm; meoTxe kompleqsi
ki Sedgeba yru frikativisa da yru okluzivisagan: sp.
SedarebiT mcirea iseTi konsonanturi kompleqsebis raodenoba,
romlebic meore jgufSi gavaerTianeT. maTi simcire kidev ufro
TvalsaCinoa Tavkidur konsonantur kompleqsebTan, radgan masalis
kvlevis dros arcerT iseT binarul Tavkidur kompleqss ar SevxvdiT,
romelic espanur enaSi gadasvlis procesSi mxolod cvlilebebs
daeqvemdebareboda, rac aixsneba imiT, rom binaruli Tavkiduri
konsonanturi kompleqsebi manamde gamartivda, sanam maTi Semcveli
sityvebi pireneis naxevarkunZulze gavrceldeboda. laTinuri enis
istoriis adreul etapze gamartivebuli TanxmovanTjgufebia: pt, tl, kt, sl, dn.
swored am movlenas vxvdebiT CamoTvlil sityvebTan: laT. ptisana - laT.
tisana - esp. tisana, laT. tlatos - laT. latus - esp. lato, laT. ctunica - laT. túnica - esp.
túnica, laT. slubricus - laT. lubricus - esp. lúbrico, laT. dnuk - laT. nux - esp. nuez.
Giqidan gamomdinare, rom aRniSnuli TanxmovanTjgufebi laTinuri
enis sawyis donezeve gamartivda, espanur enaSi TiTqmis arcerTi sityva
ar iwyeba am kompleqsebiT. gamonakliss warmoadgens espanur enaSi bolo
(XX) saukuneSi damkvidrebuli inglisurenovani sityva slogan, romelic
mTel rig leqsikonebSi ukve proTetikuli xmovniT aris Cawerili: slogan
an eslogan da Ctesifonte (toponimikaSi).
etimonis doneze varirebis ramdenime SemTxveva gvaqvs Sua
konsonantur kompleqsebTanac. marTalia, laTinurSi ar moxda maTi
1 esp. sorbete-m kastiliur enaSi damkvidrebamde rTuli gza ganvlo. arabuli sarbat,romelic arabuli sarba-s mravlobiTi ricxvis formaa, jer TurqulSi gadavida serbet-isformiT, Semdeg italiurSi damkvidrda, rogorc sorbetto da bolos gadavidakastiliurSi sorbete-s saxiT.
128
monofonemurad gardaqmna, magram dafiqsirda maTi formis Secvla
asimilaciis xarjze. swored aseT konsonanturi kompleqsebs
warmoadgenen – bf, bg, df, dg, kf, pf, ds jgufebi, romelTac jer kidev
laTinurSi mogvces ff, gg, ff, gg, ff, ff, ss, xolo espanur enaSi damkvidrebis
dros gamartivdnen. mag: op(i)ficina - officina - oficina da a.S.Ggamartivda iseTi
geminatebic, romlebic ar migviRia asimilaciis xarjze. maT Sorisaa:
mJReri da yru okluzivis geminatebi – bb da pp (laT. iabattia - esp. abadia,
laT. cappa - esp. capa). Aaseve, nazalebi (mm, nn): laT. commodus - esp. cómodo,
laT. annualis - esp. anual. masalis kvlevis dros, SevxvdiT nazalebis
sxvagvar transformaciasac: laT. immigrare - esp. inmigrar, laT. pannus - esp.
paño. rogorc vxedavT, espanur enaSi damkvidrebis dros geminatebi
daeqvemdebarnen cvlilebebs.
gansxvavebuli saxis varirebas daeqvemdebarnen Semdegi konsonanturi
kompleqsebi. Rh da sf TanxmovanTjgufebi xmovnis warmoqmnis Sedegad
daiSalnen: arab. tarhun - esp. taragona, laT. disfidare - esp. desafiar.
polikonsonantur kompleqsad transformirda gd kombinacia esp. almendra-
Si, romelic momdinareobs laT. amygdala-dan.
M mesame jgufSi gavaerTianeT iseTi konsonanturi kompleqsebi,
romlebic espanur enaSi gadadian rogorc varirebis gareSe, aseve
formaSecvlili saxiT. swored am jgufSi Sedis TanxmovanTjgufebis
umravlesoba. maTi konstanturoba-variaciulobis paralelurad,
SevecdebiT avxsnaT, romeli lingvisturi movleniT iyo ganpirobebuli
ama Tu im kompleqsis varireba.
Mmesame jgufSi Semaval Tavkidur konsonantur kompleqsebSi
gavaerTianeT: bl, dr, fl, gl, kl, kr, pl, pr, sp, st kombinaciebi. Aaqedan or – bl da gl
TanxmovanTjgufSi dafiqsirda pirveli elementis dakargva: laT.
blastemare - esp. lastimar, laT. glirone - esp. lirón. Tumca, gvaqvs maTi
stabilurobis araerTi SemTxvevac: laT. blandu - esp. blando, laT. globus -
esp. globo.
or kompleqsSi dafiqsirda yru konsonantis gamJRereba. miuxedavad
imisa, rom kr da pr kombinaciebis mdgradobis araerTi magaliTi gvaqvs
espanurSi: laT. crimen - esp. crimen, laT. pratum - esp. prado, Segvxvda kr-dan
129
gr-s, xolo pr-dan br-s miRebis movlenac: laT. crupta - esp. gruta, laT.
prunum - esp. bruno.
SedarebiT rTuli mdgomareobaa Semdeg sam Tavkidur kompleqsTan.
garda imisa, rom espanur enaSi dafiqsirebulia fl, kl da pl
TanxmovanTjgufebis konstanturobac, isini ZiriTadad varireben, rac
ukavSirdeba palatalizaciis movlenas. swored am movlenas vxvdebiT
espanur enaSi xalxuri laTinuridan gadasul Semdeg sityvebSi: llamar
(laT. clamare), llama (laT. flamma), llorar (laT. plorare). maTi variaciuloba
mxolod palatalizaciiT ar Semoifargla, rac kargad CansG fl, kl, pl
kompleqsebis Semcvel danarCen magaliTebSi: laT. flaccidus - esp. lacio,
laT. pluteus - esp. choza (galisiuris gavleniT), laT. placare - esp. aplacar. rac
Seexeba maT konstanturobas, igi ZiriTadad axasiaTebs espanur enaSi
gviandel periodSi damkvidrebul sityvebs: ing. club - esp. club, fr. flan -
esp. flan, fr. plafond - esp. plafón.. aqve unda aRiniSnos, rom pl, kl, fl
kompleqsebis mdgradoba, zog SemTxvevaSi, aixsneba maTi Semcveli
sityvebis espaneTSi ara xalxuri, aramed saliteraturo laTinuris gziT
gavrcelebiT. Mmag: laT. pluma - esp. pluma, laT. clavicula - esp. clavija, laT. flore -
esp. flor.
rac Seexeba darCenil sam kombinacias, dr-Si moxda or fonemas Soris
simJRere-siyruis areva da miviReT tr: esp. trapo ( ←kelt. an prekelt. drappus);
St kompleqsi ki, epenTezirebuli r-s xarjze, xdeba polikonsonanturi:
laT. stella - esp. estrella; igive movlena gvxvdeba sp kompleqsTanac: l-s
epenTezis Sedegad viRebT spl Tanamimderobas: laT. speculum - esp. espliego. Dr, sp
da st kompleqsebis stabiluroba Cans DSemdeg magaliTebSi:
dragón (berZ. drákon - laT. draco), laT. spectaculum - esp. espectáculo, laT.
castigare - esp. castigar.
M Sua konsonantur kompleqsebis mesame jgufSi SeviyvaneT br, fl, gl, gm,
gn, gr, kl, kt, ln, lp, lt, mb, mp, nd, nf, ng, ns, nt, pr, ps, pt, rd, rf, rg, rs, rt, tr kombinaciebi.
aRsaniSnavia, rom CamoTvlili TanxmovanTjgufebis umravlesoba,
stabilurobis paralelurad, ganicdis ramdenime saxis fonetikur
130
cvlilebas. swored fonetikuri cvlilebebis raodenobis mixedviT
movaxdineT maTi klasifikacia.
Kpirvel qvejgufSi SeviyvaneT iseTi TanxmovanTjgufebi, romlebic
zog sityvaSi stabiluria da zogSic varirebas, oRond erTi saxis
cvlilebas ganicdian. Fl, gl, gm, gr, ln, mp, ns, pr, ps, rd, rf, rs kompleqsebidan gl,
gm, gr kombinaciebi gamartivdnen pirveli an meore elementis dakargvis
(an varirebis) xarjze: laT. espeglo - esp. esplego, laT. augmentum - esp.
aumento, laT. pigritia - esp. pereza. Ppirveli elementi daikarga ns da rs
kombinaciebSic: laT. sensus - esp. seso, laT. ursu - laT. osso - esp. oso.
monofonemur variants viRebT esp. baño-Sic, romelic laT. balneum-idan
momdinareobs.
Ggansxvavebuli fonetikuri cvlilebebi xdeba fl, mp da pr
kompleqsebTan. Fl jgufi gadavida pl-Si; Mp-m, metaTezis xarjze, mogvca
polikonsonanturi kompleqsi - mpr, xolo pr-Si moxda yru konsonantis
gamJRereba: laT. suflare - esp. soplar, laT. semper - esp. siempre, laT. apricus -
esp. abrigo.
katalanur enas ukavSirdeba ps kompleqsis varireba esp. caja-Si. rogorc
viciT, igi momdinareobs laT. capsa-dan da espanur variants gvaZlevs
katalanuri caixa-s gavleniT.
iSviaTad, magram mainc gvaqvs rd kompleqsis variaciuloba, rac
ganpirobebulia meore elementis transformaciiT: laT. hordeum, jer
orzuelo-s gvaZlevs (savaraudod it. orzata-s gavleniT), xolo Semdeg viRebT
horchata-s.
I-s Camatebas ukavSirdeba rf kombinaciis daSla espanuri enis doneze.
Zv. frang. girfalt espanur enaSi gvaZlevs gerifalt-s.
miuxedavad maTi varirebisa, aRniSnuli konsonanturi kompleqsebi
ZiriTadad stabilurobiT gamoirCevian: laT. diflagrare - esp. deflagrar, laT.
deglurrio,-onis - esp. deglución, laT. segmentum - esp. segmento, laT. agrarius - esp.
agrario, laT. diflagrare - esp. deflagrar, laT. campus - esp. campo, laT. capricornus-
esp. capricornio, laT. cordarius - esp. cordero, laT. insectum - esp. insecto, laT.
capsula -esp. cápsula,laT. farfarus - esp. fárfara, berZ. tarsos - esp. tarso.
131
Mmeore qvejgufSi gavawevrianeT iseTi kombinaciebi, romelTac
konstanturobis paralelurad, mTel rig sityvebSi ganicades ori saxis
varireba. swored am qvejgufSi gavaerTianeT br, gn, kl, lp, lt, mb, nd, nf, rg da tr
kompleqsebi.
Br TanxmovanTjgufTan gvaqvs rogorc kompleqsis meore elementis
gauCinareba: laT. labrum - esp. labio, aseve binaruli kompleqsis daSla
Tanxmovnebs Soris xmovnis Camatebis Sedegad: laT. ebriacus - esp. borracho.
Yyru konsonantis gamJRereba dafiqsirda kl kompleqsTan sityvis
SuaSi: berZ. ecloga - esp. égloga. aseve Segvxvda kl kompleqsis sxvagvari
transformaciac: laT. oc(u)lus - esp. ojo.
pirveli elementi ikargeba gn kompleqsSic: laT. cognoscere - esp.
conocer. Tumca, gvaqvs misgan ɲ(ñ)-s miRebis araerTi magaliTic: laT. ligna -
esp. leña.
vokalizacias da disimilacias vxvdebiT lp konsonantur kompleqsTan.
swored lp kompleqsi gvaZlevs up kombinacias, romelic winamdebare
xmovan a-sTan qmnis difTongs, romelic Semdeg monofTongizacias
eqvemdebareba da viRebT topo-s (talpus-taupo). Ddisimilacias ki vxvdebiT
laT. palpetrum-is SemTxvevaSi, romelic jer parpadro-s, xolo mogvianebiT,
párpado-s gvaZlevs.
vokalizaciis movlenas aqvs adgili lt kompleqsTanac: laT. saltu -
sauto -esp. soto. Tumca, misi fonetikuri variaciuloba amiT ar
damTavrebula. masalis kvlevis dros Segvxvda misi varirebis meore
SemTxvevac: laT. altiare - esp. alzar.
binaruli Sua konsonanturi kompleqsis monofonemurad
transformacia an misi gardaqmna samelentian Tanxmovanjgufad
fiqsirdeba Semdeg kompleqsTan. Mb kombinacia, vestgoTTa enis gavleniT,
zog sityvaSi kargavs meore elements: laT. lumbus - esp. lomo, zogSic ki
Tanxmovnebs Soris arsebuli xmovnis sinkopis Sedegad xdeba
polikonsonanturi: laT. umbilicus -esp. ombligo.
daaxloebiT igive fonetikuri cvlilebebi gvxvdeba nd kompleqsTan.
igi martivdeba da Semdeg darCenili erTi elementis xarisxi icvleba
132
(anu palatalizdeba) an polikonsonanturi xdeba r-s epenTezis Sedegad:
laT. grundire - esp. gruñir,1 laT. glando - esp. landre.
or jgufad iyofa nf kombinaciis mier gancdili cvlilebebic.
pirvel SemTxvevaSi meore elementi ganicdis varirebas, meoreSi ki –
ikargeba pirveli elementi da meore konsonanti varirebs imave gziT, ra
gziTac pirvel jgufSi Semaval sityvebSi: laT. confortare - esp. conhortar,
laT. confundere - esp. cohonder.
or fonetikur cvlilebas ganicdis rg kompleqsic. igi an
monofonemuri xdeba meore elementis dakargvis xarjze an igive meore
elementi gadadis c (anu θ)-Si: laT. argenteus - esp. arienzo, laT. argilla - esp.
arcilla.
yru konsonantis gamJRereba an binaruli kompleqsis monofonemurad
qceva dafiqsirda tr kombinaciasTan: laT. citrus - esp. cidro, berZ. petroselinon -
laT. petroselinum - esp. perejil.
M miuxedavad imisa, rom CamoTvlilma konsonanturma kompleqsebma
evoluciis procesSi ganicades sxvadasxva cvililebebi, gvaqvs maTi
mdgradobis araerTi magaliTic: laT. labrusca - esp. labrusca, berZ. ekleipsis -
laT. eclipsis - esp. eclipse, laT. magnus - esp. magno, laT. palpitare - esp.
palpitar, laT. altus - esp. alto, laT. ambitus - esp. ámbito, arab. sindiya - esp.
sandia, laT. confectio,-onis - esp. confección, berZ. margarites - esp. margarita, berZ.
metron - esp. metro.
mesame qvejgufSi gavaerTianeT iseTi konsonanturi kompleqsebi,
romelTac stabilurobis paralelurad, ganicades sami saxis varireba.
swored am qvejgufSi ganvixilavT kt, nt da rt Sua konsonantur
TanxmovanTjgufebs.
Kt konsonanturma kompleqsma espanur enaSi damkvidrebisas ganicada
rogorc pirveli elementis gauCinareba: laT. respectus - esp. respeto, aseve
geminatis warmoqmna: laT. defectio,-onis - esp. defección. misTvis yvelaze
metad damaxasiaTebeli ki mesame cvlilebaa, rac mdgomareobs Tanxmovnis
1 aRsaniSnavia, rom gruñir-is etomologiis kvleva did kamaTs iwvevs lingvistTa Soris.maT mosazrebebze yuradReba gamaxvilebuli gvaqvs naSromis mesame TavSi.
133
jer frikativizaciaSi, Semdeg yod-is warmoqmnaSi da bolos afrikatis
miRebaSi: nocte → noxte → noite → noche.
Nt kompleqsi arcerT vokabulaSi ar xdeba monofonemuri. igi isev
binaruli rCeba, oRond ganicdis erT-erTi elementis varirebas an xdeba
polikonsonanturi. Nt kompleqsis transformireba ukavSirdeba yru
okluzivis gamJRerebas: mosarab. antubiya - esp. endivia an igive yru
konsonantis c (θ)-Si gadasvlas: laT. amentia - esp. amencia.1 aRniSnuli
kompleqsis mesame saxis varireba gamoixateba etimonis doneze arsebul
binarul kombinaciasa da mis mezoblobaSi myof konsonants Soris
mdebare e xmovnis gauCinarebiT: laT. interaneus-is mravlobiTi ricxvis
formidan - interanea miviReT entraña.
mravalferovania rt kompleqsis mier ganvlili gzac. Kkompleqsis
meore elementi zog sityvaSi c (anu θ)-Si gadavida: laT. martialis - esp.
marcial, zogSi ki – yru afrikatSi: laT. cortex - esp. corcho. yvelaze
gavrcelebuli ki yru elementis gamJRerebaa: laT. fartum - esp. fardo.
rac Seexeba maT mdgradobas, igi naTlad Cans Semdeg magaliTebSi:
laT. dictare - esp. dictar, laT. contactus - esp. contacto, berZ. arteria -esp. arteria.
meoTxe qvejgufSi SeviyvaneT iseTi Sua konsonanturi kompleqsebi,
romelTac evoluciis procesSi ganicades samze meti fonetikuri
cvlileba. swored aseT konsonantur kompleqsebs warmoadgens ng da pt
TanxmovanTjgufebi.
Ng kompleqsi erT-erTi yvelaze gavrcelebuli kombinaciaa. igi is
erT-erTi kompleqsTagania, romelTac espanur korelatebSi ufro xSrad
vxvdebiT saxecvlili formiT, vidre varirebis gareSe. Ng kompleqsi xan
meore elements kargavs da darCenili pirveli elementi ucvleli
formiT gadadis espanurSi: laT. pungent - esp. puniente da xanac darCenili
erTi elementi palatalizaciis xarjze icvlis xarisxs: laT. cingere - esp.
ceñir. SesaZloa, meore elementi ar gauCinardes da mxolod
transformirdes, rac mdgomareobs g-s θ(anu c+e)-Si an ʧ (ch)-Si gadasvlaSi:
laT. singellus - esp. sencillo, laT. cingulum - esp. cincho. ramdenime sityvaSi
1 aRsaniSnavia, rom nt kompleqsis yru konsonantis meore saxis varireba mxolod iseTsityvebSi gvxvdeba, romelTac aqvT sufiqsebi: -tia da -tio.
134
aRniSnuli kompleqsi xdeba polikonsonanturi, rac yvela xSirad
narnara r-s gadaadgilebiT aris ganpirobebuli: laT. conger - esp. congrio.
Ng kompleqsisagan gansxvavebiT susti aRmoCnda pirveli elementi pt
kompleqsSi. swored yru okluzivi (p) ikargeba an ganicdis vokalizacias
espanur korelatSi gadasvlis dros: laT. aptare - esp. atar, laT. captivus -
esp. cautivo. gvaqvs magaliTebi, sadac saerTod ikargeba binaruli
kompleqsi an ikargeba, magram espanur derivatSi Cndeba axali konsonanti.
mag: laT. septimana espanurSi gvaZlevs semana, xolo laT. captiare - esp.
cazar-s.
miuxedavad imisa, rom ng da pt konsonanturi kompleqsebi yvelaze
varirebadi kombinaciebia sityvis SuaSi, gvaqvs maTi stabilurobis
ramdenime magaliTic: laT. fungus - esp. hongo, laT. captura - esp. captura.
meoTxe jgufSi gavaerTianeT iseTi konsonanturi kompleqsebi,
romlebic derivatis doneze fiqsirdeba. iqidan gamomdinare, rom masalis
kvlevis dros mxolod derivatis doneze warmoqmnil kombinaciebs ar
SevxvedrivarT, meoTxe jgufSi ganvixilavT iseT konsonantur
kompleqsebs, romlebic fiqsirdeba rogorc etimonis, aseve derivatis
doneze.
Tavkiduri jgufebidan espanuri enis doneze miviReT br, gr da pr
kompleqsebi. Gr miviReT yru konsonantis gamJRerebiT an ori fonemis
arevis Sedegad (dr/gr), br – aseve yru konsonantis gamJRerebiT an r-s
metaTeziT, xolo pr – mxolod r-s metaTeziT. Tumca, es imas ar niSnavs,
rom igive konsonanturi jgufebi etimonis doneze ar gvqonia: laT.
brachiolum - esp. brazo, berZ. graphicus - esp. gráfico, laT. pratum - esp. prado.
MSedarebiT mravalricxovania derivatis doneze warmoqmnili Sua
konsonanturi kombinaciebis CamonaTvali. Tavkidurebis msgavsad, isinic
orive doneze gvxvdeba. Tumca, gvaqvs erTi gamonaklisi. Sn kompleqss,
romelic sakmaod iSviaT movlenas warmoadgens, espanur enaSi viRebT
xmovnis (i) sinkopis an s-s epenTezis Sedegad: laT. asinus - esp. asno, laT.
denudare - esp. desnudar.
aRsaniSnavia, rom xmovnis sinkopa or konsonants Soris erT-erTi
yvelaze gavrcelebuli movlenaa, rac ganapirobebs derivatis doneze
135
sxvadasxva konsonanturi kompleqsebis miRebas. xdeba sxva fonetikuri
cvlilebebic. Tumca, yvelaze gavrcelebuli formula etimonSi
ararsebuli kombinaciis espanuri enis doneze miRebisa aseTia: xmovnis
sinkopa + meore fonetikuri cvlileba (disimilacia, ori konsonantis
areva da yru konsonantis gamJRereba). meoTxe jgufSi Semavali
kompleqsebis klasifikacias movaxdenT imis mixedviT, Tu ramden da
romel fonetikur varirebas ukavSirdeba ama Tu im kompleqsis espanuri
enis doneze warmoqmna.
konsonanturi kompleqsebi, romlebic mxolod xmovnis sinkopis
Sedegad warmoiqmnen: fl, gl, rn. Tumca, maT Soris gansxvavebac aris. isini
ara erTi da imave, aramed sxvadasxva xmovnis gauCinarebis Sedegad
miviReT. Fl mogvca i-s sinkopam: laT. sifilare - esp. chiflar; Gl kompleqsi ki –
u-s amovardnam: laT. regula- esp. regla, xolo rn miviReT i-s an o-s sinkopis
Sedegad: laT. farinariu - esp. harnero, laT. coronare - esp. coronar.
SesaZloa, moxdes konsonantis amovardnac da etimonis doneze
arsebuli samelementiani kompleqsi binarulad gadaiqces: laT. defunctus -
esp. defunto.
espanuri orelementiani kompleqsis warmoqmna ramdenime sityvaSi
ganpirobebulia Tanxmovnis epenTeziTac. swored am movlenas vxvdebiT
espanurSi mp kompleqsTan, romelic ramdenime berZnul da laTinur
sityvaSi monofonemuria: berZ. pepon - laT. pepo - esp. pimpinela.
yru konsonantis gamJRerebiT miviReT gr kompleqsi. aRniSnuli
movlena araerT sityvaSia dafiqsirebuli. maT Sorisaa esp. sagrado,
romelic momdinareobs laT. sacratus-idan.
fonetikurad axlos mdgomi ori Tanxmovnis areva gvxvdeba mb
kompleqsTan. arabuli warmoSobis mqone sityvebSi nb kompleqsis pirveli
elementi Canacvlebul iqna sxva, oRond isev mJReri nazalis mier: arab.
tunbak - esp. tumbaga.
konsonantebis arevas aqvs adgili rb kombinaciasTanac. Tumca,
amjerad, rb kompleqsi miviReT ori frikativis arevis Sedegad: fr. corvette
- esp. corbeta.
136
disimilacias ukavSirdeba rp kompleqsis warmoqmna espanur enis
doneze. laT. palpetrum jer gadadis parpadro-Si, Semdeg ki, disimilaciis
xarjze, gvaZlevs párpado-s.
ormagi varirebis Sedegad miviReT bl, br, dr, ld, lg, lv da rg kompleqsebi.
sinkopa + disimilacia gvaqvs sityvaSi roble. igi momdinareobs laT. robere-
dan, romelmac jer e-s sinkopa ganicada da mogvca robre, xolo Semdeg
disimilaciis xarjze, miviReT roble.
sinkopa + ori konsonantis areva gvaqvs lv kombinaciasTan sityvaSi
malvado. igi momdinareobs laT. malifatius-idan, romelic jer i-s sinkopas
ganicdis, xolo Semdeg xdeba ori frikativis areva, rac ganapirobebs
aRniSnuli laTinuri vokabulis espanurSi malvado-s formiT
damkvidrebas.
yvelaze xSiria sinkopa + yru konsonantis gamJRereba. Br kompleqss
vRebulobT e-s amovardnis da p-s gamJRerebiT: laT. aperire - esp. abrir; Dr
kombinacias ki _ e-s sinkopiT da t-s d-d gardaqmniT: laT. lateralis - esp.
adral; Ld jgufi warmoiqmna i-s sinkopis da t-s gamJRerebiT: laT. malitas -
esp. maldad.
I-s sinkopas da yru Tanxmovnis Secvlas ukavSirdeba lg kompleqsis
warmoqmnac, rac kargad Cans laT. delicatus-idan esp. delgado-s miRebaSi.
sinkopas ar ukavSirdeba, Tumca rg kompleqsic ori fonetikuri
varirebis Sedegad gvaqvs miRebuli. goT. brikan, romelic katalanuri
bergant-is gavliT gadavida espanurSi da mogvca bergante. Mmisi amgvari
evolucia ukavSirdeba r-s metaTezas da yru konsonantis gamJRerebas.
rac Seexeba nd kompleqss, igi miviReT ara marto i-s amovardnis da
t-s gamJRerebiT, aramed m-s n-d transformaciis xarjzec: laT. comitatus-
esp. condado. rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi saqme gvaqvs sammag
varirebasTn.
aqve unda aRiniSnos, rom igive konsonanturi kompleqsebi (br, dr, ld)
SesaZloa warmoiqmnas ara mxolod aRniSnuli ori fonetikuri varirebis
Sedegad, aramed erTi cvlilebis xarjzec: laT. parabola - esp. palabra
137
(metaTeza), laT. crocodilus - esp. cocodrilo (metaTeza), arab. sultan - esp. soldán
(yru Tanxmovnis gamJRereba).
Dderivatis doneze aris warmoqmnuli lm kompleqsi mTel rig
sityvebSi, rac aixsneba arabuli warmoSobis, m-ze dawyebuli sityvebis
espanurSi arabuli al artikliT damkvidrebiT. swored amiT aixsneba
arabuli mudd-idan espanuri almud-is miReba.
igive movlenas ukavSirdeba f-ze dawyebuli arabuli sityvebidan lf
kompleqsis miReba ramdenime espanur sityvaSi: arab. farda - esp. alfarda.
arabul artikls ukavSirdeba espanuri enis doneze r-s geminatis
miRebac. R-ze dawyebuli arabuli sityvebi, espanur enaSi damkvidrebis
dros, ganicdis arabuli artiklis sityvasTan Serwymas da Semdeg mis
fuZiseul r-sTan asimilacias: arab. ruzz - esp. arroz.
aqve unda aRiniSnos iseTi kombinaciebic, romlebic iqmneba ara
espanuri enis, aramed Suamavali enis doneze da espanurSi gadadis
ucvleli formiT. swored maT Soris aris rl da rm kombinaciebi.
Sua konsonanturi kompleqsi rl, romelic Zv. frangulis doneze
dafiqsirda sityvaSi berlant, momdinareobs Zveli germanuli bretling-idan.1
frangulis gavliT damkvidrda espanurSi Zv. germanuli aram-ic. man jer
armon mogvca frangulSi, xolo Semdeg ucvleli formiT gadavida
espanurSi.
rogorc ukve aRvniSneT meoTxe jgufis meore qvejgufSi Semavali
konsonanturi kompleqsebi evoluciis procesSi Segvxvda rogorc
etimonis, aseve derivatis doneze. gamomdinare aqedan, gvaqvs maTi
stabilurobis araerTi magaliTic: laT. rubrica - esp. rúbrica, laT. quadrus -
esp. cuadro, laT. diflagrare - esp. deflagrar, laT. deglurrio,-onis - esp. deglución,
laT. agrícola - esp. agrícola, savaraudod frank. falda - esp. falda, laT. fulgor -
esp. fulgor, laT. palma -esp. palma, laT. altus - esp. alto, laT. salvus - esp. salvo,
laT. ambiens - esp. ambiente, laT. campus - esp. campo, laT. candidatus - esp.
candidato, laT. infidelis -esp. infiel, laT. tensus - esp. tenso, laT. arbor - esp. árbol,
1 ramdenime sityvaSi rl kompleqsi espanuri enis doneze miviReT sinkopa+metaTezasSedegad. mag: calorear - calrear - carlear.
138
berZn. organon - esp. órgano, laT. dormire - esp. dormir, laT. furnu - esp. horno,
laT. corpus - esp. cuerpo, kelt. barronvides - esp. berrendo da sxv.
binaruli konsonanturi kompleqsebi bolokidur poziciaSi (lm, mn,
ns, rd, rm, rr, sm da st) gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri
warmoSobis sityvebSi. isini arcerT espanur korelatSi ar inarCuneben
bolokidur pozicias da xan xmovnis (e an o) da xanac mTliani marcvlis
damatebiT gadadian sityvis SuaSi. SesaZloa, xmovnis damatebas Tan
axldes binaruli kompleqsis, Tanxmovnis epenTezis Sedegad,
polikonsonanturad gadaqceva. swored aseT kombinacias warmoadgens
arabuli bolokiduri mn, romelic jer xdeba mbr, Semdeg ki imatebs e-s.
$2. samelementiani kompleqsebis klasifikacia
SedarebiT mcirea samelementiani kompleqsebis raodenoba rogorc
etimonis, aseve derivatis doneze. isini ZiriTadad sityvis SuaSi gvxvdeba
da xasiaTdebian rogorc stabilurobiT, aseve varirebiT. Bbinaruli
TanxmovanTjgufebis msgavsad, oTx jgufad davyaviT samelementiani
kompleqsebic:
1. TanxmovanTjgufebi, romlebic stabilurobis maRali xarisxiT
gamoirCevian;
2. TanxmovanTjgufebi, romlebic mxolod varirebisaken arian
midrekili;
3. TanxmovanTjgufebi, romlebic espanur enaSi gadadian rogorc
formaucvleli aseve formaSecvlili saxiT;
4. TanxmovanTjgufebi, romlebic derivatis doneze fiqsirdeba.
yvelaze stabiluri samelementiani kompleqsebi Tavkidur
poziciaSi aris: skl, skr, spl, str. isini espanur enaSi damkvidrebis procesSi
ar eqvemdebarebian aranair fonetikur varirebas, magram proTetikuli
xmovnis xarjze icvlian pozicias sityvaSi: berZ. sklavos - esp. esclavo, laT.
scribere -esp. escribir, laT. splendidus - esp. espléndido, laT. strena - esp. estrena.
139
rac Seexeba yvelaze mdgrad Sua konsonantur kompleqsebs, esenia:
ltr, mbl, mbr, mpr, ndr, nfr, ngr, nkr, nsp, ntr, rpr, rsp, skl, skr, sgr, str jgufebi. maTi
stabiluroba kargad Cans Semdeg magaliTebSi: frang. altruime - esp.
altruismo, laT. amblare - esp. amblar, laT. membrum - esp. miembro, laT.
comprimere - esp. comprimir, laT. concretus - esp. concreto, berZ. skolopendra - esp.
escolopendra, laT. anfractuosus - esp. anfractuoso, berZ. gangraina - esp. gangrena,
laT. inspector - esp. inspector,1 laT. intrusis - esp. intruso, laT. interpres,-etis - esp.
interprete, laT. perspectivus - esp. perspectiva, laT. asclepiadeus - esp. asclepiadeo,
laT. discrepare -esp. discrepar, laT. disgregare - esp. disgregar, berZ. apostrophe -
esp. apóstrofe.
varirebis maRali xarisxiT gamoirCeva msp, ndf, nfl, nkt, rdl da rkt
kombinaciebi. Ggarda imisa, rom es eqvsi samelementiani kompleqsi
yvelaze varirebadia, isini yvelaze iSviaT kombinaciebsac warmoadgenen,
rac naTlad gamoCnda masalis kvlevis dros, radgan aRniSnuli
konsonanturi jgufebis matarebeli arcTu ise bevri vokabula Segvxvda.
CamoTvlili varirebadi kompleqsebis transformireba ukavSirdeba
meore elementis amovardnas an meore da mesame elementis axal
Tanxmovnad gardaqmnas. swored meore Tanxmovani ikargeba rdl, ndf da rkt
kombinaciebSi: xalx. laT. torctu-esp. tuerto, xolo meore da mesame elementi
varirebs nfl kompleqsSi: laT. inflare - esp. inchar. samelementian
kombinaciaSi pirveli elementis varireba mxolod erT SemTxvevaSi
dafiqsirda. laTinuris doneze arsebuli msp kompleqsi espanur enaSi
damkvidrebis dros, ganicdis pirveli elementis meore mJReri nazaliT
Canacvlebas: laT. circumspectus - esp. circunspecto. rac Seexeba nkt kompleqss,
igi kargavs xan meore da xan mesame konsonants: laT. sanctus - esp. santo,
laT. punctio,-onis - esp. punción.
mesame jgufSi gavaerTianeT iseTi kompleqsebi, romlebic garkveuli
raodenobis sityvebSi mdgradia, xolo ramdenimeSi - varirebadi. Aam
jgufSi mxolod oTxi konsonanturi kompleqsi moxvda. Eesenia: mpl, ngl, nkl,
1 laTinuris doneze arsebuli nsp kompleqsi Sedgenilia n TanxmovniT damTavrebulprefiqss (con an in) + sp kombinaciiT.
140
nst. maTi varireba yvelaze xSirad ganpirobebulia pirveli elementis
amovardniT an meore da mesame elementis afrikatad transformaciiT.
varirebis pirveli SemTxveva dafiqsirebulia nst kompleqsTan, rac
kargad Cans laTinuri constare-dan esp. costar-is miRebis SemTxvevaSi. Mmeore
da mesame elementis gardaqmna ki dafiqsirda esp. troncho-Si, romelic
momdinareobs laT. trunc(u)lus-idan. SesaZloa aRniSnul fonetikur
varirebas Tan axldes kompleqsis pirveli elementis cvlilebac, rac
Cans esp. ancho-Si, romelic laTinuri amplu-dan transformirda. iSviaTad
gvxvdeba, magram kvlevis dros mainc dafiqsirda iseTi kombinacia,
romelic ori saxis varirebas ganicdis. es aris ngl kompleqsi, romelic
zog sityvaSi nazals + yru afrikats gvaZlevs da zogSi _ ɲ(ñ)-s: laT.
cing(u)lum - esp. cincho, laT. ung(u)la - esp. uña.
aRniSnuli samelementiani kompleqsebis varirebis paralelurad,
gvaqvs maTi mdgradobis araerTi SemTxvevac: laT. completus - esp. completo,
laT. concludere - esp. concluir, laT. conglobare - esp. conglobar, laT. institutus -
esp. instituto.
meoTxe jgufSi SeviyvaneT iseTi kombinaciebi, romlebic gvxvdeba
rogorc etimonis, aseve derivatis doneze. aRsaniSnavia, rom masalis
kvlevis dros, SevxvdiT or iseT kombinaciasac, romelic ar fiqsirdeba
etimonis doneze da mxolod espanur korelatebSi gvxvdeba. esenia: lbr da
ldr kompleqsebi. orive maTgani ukavSirdeba arabul Zirs, radgan
kompleqsis pirveli elementi - narnara l, arabuli artikli al-is
Semadgeneli komponentia. Aarabuli artiklis espanur sityvasTan
mierTebas xSirad axlavs sxva fonetikuri varirebac, risi naTeli
magaliTic aris arab. busra-dan, r-s damatebis xarjze, esp. albricias-is
miReba, xolo arab. hatraq-idan, yru konsonantis gamJRerebis Sedegad, esp.
baldragas-is warmoqmna.
SedarebiT mravalricxovania iseT kompleqsebi, romelTac orive
doneze vxvdebiT. esenia: ltr, mbr,mpr, ndr, ngr, nsp, nst, ntr da str kombinaciebi.
141
arabuli artiklis damatebiT da u-s sinkopiT aixsneba berZnuli
thermos-is, arabuli turmus-is gavliT, damkvidreba espanurSi, saidanac
miviReT altramuz.
A-s sinkopas ukavSirdeba laT. comparare-dan esp. comprar-is
miReba,Mxolo metaTezas ukavSirdeba ntr kompleqsis warmoqmna sityvaSi
entre, romelic momdinareobs laT. inter-idan.
B-s epenTeziT da n-s r-iT Canacvlebis Sedegad miviReT arab. tumn-idan
esp. azumbre. epenTeza, oRond amjerad r-s damateba gvaqvs laT. lendis-Tan,
romelmac esp. liendre mogvca. jer epenTeza da Semdeg ori msgavsi
konsonantis disimilacia gvaqvs esp. sangre-Si, romelic momdinareobs
laT. sanguis-idan da romelmac evoluciis pirvel etapze mogvca sangne.
Oori mJReri nazalis arevis Sedegad miviReT esp. cincunspecto, romelic
momdinareobs laT. circumspectus-idan da esp. circunstante, romlis Ziric aris
laT. circumstans.
rac Seexeba str kompleqss, igi derivatis doneze ori gansxvavebuli
fonetikuri varirebis Sedegad aris warmoqmnili. esp. costra-Si man r-s
metaTeza ganicada (laT. crusta), xolo esp. estrella-Si igive konsonantis
epenTeza (laT. stela).
meoTxe jgufSi Semavali konsonanturi kompleqsebis umravlesoba
gvxvdeba etimonis donezec, rac kargad gamoCnda zeda (yvelaze mdgradi
kompleqsebis) jgufSi. ganmeorebis Tavidan acilebis mizniT, aRar
moviyvanT im magaliTebs, sadac es kompleqsebi etimonis doneze
fiqsirdeba.
142
$3. BoTxelementiani kompleqsebis klasifikacia
OoTxelementiani konsonanturi kompleqsebi stabilurobis yvelaze
didi xarisxiT gamoirCevian. sityvis Sua poziciis mqone kompleqsebi
mxolod oriode SemTxvevaSi varireben an iqmnebian etimonis doneze.
aRsaniSnavia, rom vokabulaTa umravlesobaSi oTxelementiani jgufebi
Sedgenilia TavsarTis xarjze; yvelaze xSirad gamoyenebulia prefiqsebi:
con, in, ad, sub, trans, abs, ob da des, rac ganapirobebs oTxelementiani
TanxmovanTjgufebis pirveli an pirveli da meore elementis damTxvevas
TavsarTis bolokidur konsonantTan.
mxolod erTi TavsarTis damatebiT miviReT espanurSi bskr, dskr, dstr,
nsgr, nsfl da nsfr kombinaciebi. Ppirvel kompleqsi miviReT sub TavsarTis
xarjze: laT. subscribere - esp. subscribir, meore da mesame – ad prefiqsis
xarjze: laT. adscribere - esp. adscribir, laT. adstratus - esp. adstrato, xolo
bolo sami - trans prefiqsis mierTebiT: laT. transgresor - esp. transgresor,
laT. transflor - esp. transflor, laT. transfretare - esp. transfretar.
ori kompleqsi momdinareobs or-ori prefiqsis darTviT. Bstr-s
Sedgenilia abs an ob TavsarTebisagan: laT. abstractio,-onis - esp. abstracción,
laT. obstruere - esp. obstruir. Nstr ki miviReT con da in TavsarTebiT: laT.
instruere - esp. instruir, laT. construere - esp. construir. mxolod oriode sityvaSi
ar warmoqmnila nstr kompleqsi TavsarTis xarjze, rac kargad Cans
espanur monstruo-Si, romelic momdinareobs laT. monstrum-idan.
rac Seexeba nskr kompleqss, igi miviReT in, con da trans prefiqsebiT:
laT. inscribere - esp. inscribir, laT. conscriptus - esp. conscripto, laT. transcribere -
esp. transcribir.1
aranairi saerTo ar aqvs TavsarTebTan erT-erT yvelaze iSviaT rskr
kompleqss: laT. imperscrutabilis - esp. imperscrutable.
yvelaze varirebadi oTxelementiani kompleqsia mskr, romelic ori
mJReri nazalis arevis Sedegad gvaZlevs nskr kompleqss: laT.
circumscribere-esp. sircunscribir.
1 rogorc vxedavT, abs da trans TavsarTebis bolo ori konsonanti (da ara bolo erTi,rogorc umravles SemTxvevaSi) warmoadgens oTxelementiani kompleqsis pirvel orelements.
143
varirebas eqvemdebareba nstr kompleqsic, oRond mxolod oriode
sityvaSi. misi stabilurobis magaliTebi bevrad Warbobs varirebis
SemTxvevebs: laT. monstrare kargavs kompleqsis pirvel elements da xdeba
samelementiani, ris Sedegadac espanurSi viRebT mostrar-s.
rac Seexeba bstr kombinacias, igi gvxvdeba rogorc etimonis, aseve
derivatis doneze. misi espanur korelatSi warmoqmna ukavSirdeba
konsonantis epenTezas: laT. subtrahere, s-s damatebis Sedegad, gvaZlevs
substraer-s, ras RAE-s mixedviT ganpirobebulia esp. extraer-is gavleniT.
$4. BxuTelementiani kompleqsebis klasifikacia
uiSviaTesia xuTelementiani kompleqsi espanur enaSi. moZiebuli ori
kompleqsidan erTi varirebis gareSe gadadis espanurSi: Svedi fizikosis
gvari Angström - esp. angstrem (sazomi erTeuli), xolo meore kargavs erT-
erT elements da espanur korelatSi viRebT oTxelementian kombinacias:
samskrta - sanscrito.
144
daskvna
rogorc vnaxeT, espanuri enis fonotaqtikam evoluciis sakmaod
rTuli da imavdroulad, mravalferovani gza ganvlo daGganicada
uamravi sxvadasxva saxis varireba. maTi umravlesoba ukavSirdeboda
fonemaTa SeerTebisas warmoTqmis gamartivebas asimilaciis,
disimilaciis, metaTezis, sinkopis, epenTezis xarjze, magram Segvxvda
ramdenime iseTi varirebac, romelTac enaTmecnierebi lingvistur
Secdomad miiCneven. Kkonsonanturi kompleqsebis varireba ukavSirdeba
TavsarTis daniSnulebis windebulSi gadasvlasac (mag: laT. inhabitare →
esp. habitar en) da laTinuri bolosarTis varirebasac, romlis Tanxmovanic
kompleqsis erT-erT elements warmoadgens (mag: laTinuri sufiqsebi -tia
da -tio espanur derivatSi gvaZleven -cia da -ción bolosarTebs, rac iwvevs
laTinuri nt kompleqsis varirebas).
Mmenendes pidali lingvistur Secdomad miiCnevs sityvis iseT
transformacias, romelsac safuZvlad akustikuri ekvivalentoba
(Equivalencia acústica) daedo [Menéndes Pidal, 1977:190-201]. rogorc aRmoCnda,
enis evoluciis procesSi xSirad xdeboda erTi fonemis meore fonemiT
Canacvleba msmenelis mier sityvis arasworad aRqmis gamo. SecdomiT
aRqmul sityvas ki msmeneli komunikaciisas araswori formiT iyenebda.
rogorc kvlevam gvaCvena, espanur enaSi akustikur ekvikalentobas
vxvdebiT fonetikurad axlos mdgomi ori fonemis arevaSi. Oori fonemis
areva ki ukavSirdeba artikulaciis wertilis (m/n) an fonemebis simJRere-
siyruis (d/t) varirebas.
ar xdeba, rom enaSi arsebuli yvela konsonanturi kompleqsi
daeqvemdebaros varirebas. maTi garkveuli nawili rCeba ucvleli, rac
"Taobebs Soris gagebinebis SenarCunebis aucileblobis" mniSvnelovani
winapirobaa [axvlediani c., 2008:43].
swored es ori sawinaaRmdego Zala urTierTqmedebs mudmivad da
ganapirobebs enis evolucias. maTgan erTi, romelic mimarTulia
varirebisaken, ufro Zlieria da SeuZlia enis mdgomareoba nebismier
145
dros Secvalos an ganaaxlos. Mmeore ki – abrkolebs enis swraf
cvalebadobas, radgan enam ar dakargos misi komunikaciuri funqcia da
SeZlos misi ganxorcieleba sxvadasxva Taobebs Soris. Ees ori Zala
erTmaneTs uZvelesi droidan abalansebs, rac ganapirobebs enis neli
tempiT ganviTarebas.
stabiluroba da variaciuloba saintereso Temas warmoadgens ara
marto zogadad enis ganviTarebis procesSi, aramed fonotaqtikaSic,
gansakuTrebiT ki maSin, roca igi konsonantTa kombinaciebs ikvlevs.
winamdebare naSromma, romelic warmoadgens espanuri enis fonotaqtikuri
sistemis diaqroniul kvlevas, mniSnelovani Sedegebi mogvca stabiluri
da cvalebadi TanxmovanTkompleqsebis sistemurobis Sesaxeb.
sul ganvixileT 114 konsonanturi kompleqsi. maTgan 70 aris
orelementiani, xolo 44 - polikonsonanturi. Gganxiluli 70 binaruli
TanxmovanTjgufidan TiTqmis yvela (sg-sa da sn-s garda) sityvaSi Sua
poziciis mqonea. maTi garkveuli nawili ki gvxvdeba ormagi poziciiT:
Tavkidur da Sua poziciaSi dafiqsirda 19 kompleqsi, xolo Sua da
bolokidur poziciaSi - 6 kompleqsi. mxolod ori konsonanturi jgufi
Segvxvda samive poziciiT. rac Seexeba polikonsonantur kompleqsebs, 30
maTgani Sedgeba sami Tanxmovnisagan, 12 – oTxi Tanxmovnisagan, xolo 2 –
xuTi konsonantisagan. aRsaniSnavia, rom samelementian kombinaciebSi
Warbobs sityvis Sua pozicia (mxolod xuTi jgufi gvaqvs Tavkiduri
poziciiT etimonis doneze), xolo oTx da xuTelementian kompleqsebSi -
yvela Sua poziciis mqonea.
Bbunebrivia, TiToeul kombinacias aqvs misTvis damaxasiaTebeli
konstanturoba-variaciulobis niSnebi. Catarebuli kvlevis Sedegad,
yvelaze mdgrad da varirebad binarul da polikonsonantur
kompleqsebad SeiZleba CavTvaloT:
Tavkidur poziciaSi mdgradi aRmoCnda or mJRer okluzivs +
vibranti (br, gr) da yru frikativs + vibranti (fr) kombinaciebi. Aaseve, yru
frikativis da yru okluzivis (sk) Tanamimdevroba, romelmac
stabilurobis miuxedavad, sityvis TavSi daimata proTetikuli xmovani
da amiT sityvaSi pozicia Seicvala. varirebas arc gn, sm da tr
146
kombinaciebi daeqvemdebara. sami jgufidan orma xmovnis xarjze
Seicvala pozicia: sm-m daimata proTetikuli e, xolo tr kompleqsma – a.
P Tavkidur poziciaSi, mxolod varirebisaken midrekili jgufebi
TiTqmis ar arsebobs, rac ganapiroba im faqtma, rom konsonanturi
kompleqsebis umravlesoba Tavad etimonis (laTinuris) donezeve
gamartivda. swored aqedan gamomdinarea, rom is oriode gamonaklisi,
romelic Segvxvda vokabulebis pireneis naxevarkunZulze damkvidrebis
dros, dakavSirebulia aralaTinuri etimonis sityvebTan. Pn
konsonanturi kompleqsi berZnul, xolo rh berZnul da arabul
sityvebTan fiqsirdeba.
binaruli Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis kvlevis dros
vnaxeT, rom maTi didi nawili eqvemdebareba rogorc varirebas, aseve
rCeba stabiluri. swored maT Sorisaa bl, dr, fl, gl, kl, kr, pl, pr, ps, sp, st
kombinaciebi. okluzivebiTa da narnara TanxmovnebiT Sedgenili
kombinaciebi xalxuri laTinuridan gavrcelebis SemTxvevaSi varireben,
radgan rogorc viciT, pireneis naxevarkunZulze gavrcelebulma
laTinurma adgilobrivi preromanuli enebis gavlena ganicada, xolo Tu
aRniSnuli konsonanturi kompleqsebis Semcveli vokabulebi espaneTSi
gavrcelebul primitiul romanseSi mkvidrdebian mogvianebiT (mag:
franguli enidan) an gadadian saliteraturi laTinuris gziT,
stabilurobiT gamoirCevian.
polikonsonantur TanxmovanTjgufebSi Tavkidur poziciaSi
mxolod 5 samelementiani kompleqsebi gvxvdeba. Aaqedan oTxi stabiluri
kompleqsia (mxolod pozicias icvlian xmovnis damatebis xarjze) da
oTxive YmaTgans aqvs msgavsi mimdevroba: frikativi + yru okluzivi +
narnara (skl, skr, spl, str), xolo darCenili erTi jgufi (stl), evoluciis
rTul gzas gadis da sxvadasxva fonetikuri cvlilebebis xarjze xdeba
binaruli. aRniSnuli kompleqsi, proTetikuli xmovnis gamo, icvlis
poziciasac.
sityvis Sua konsonanturi kompleqsebi warmoadgenen yvelaze
mravalferovan TanxmovanTjgufebs. Bd, bs, bt, dr, fr, kr, ld, lf, lg, lm, ls, lv, nh, nk,
nv, pl, pn, rb, rl, rm, rn, rr, sk, sm, sp, st kombinaciebi mdgradia yvela sityvaSi maTi
147
etimologiis ganurCevlad. rogorc vxedavT, konsonanturi kompleqsebis
umravlesobaSi erT-erTi elementi aris narnara l an r.
Mmxolod varirebisaken midrekilia bl, gd, nb, rh, sf kompleqsebi da
Semdegi geminatebi - bb, mm, nn, pp, ss.
mravalferovania iseTi kombinaciebis CamonaTvalic, romlebic
espanur enaSi gadadian rogorc formaucvleli, aseve formaSecvlili
saxiT. BBBr, fl, gl, gm, gn, gr, kl, kt, lb, lk, ln, lp, lt, mb, mn, mp, nd, nf, ng, ns, nt, pr, ps, pt,
rd, rf, rg, rp, rs, rt, rv, tr kombinaciebi, mdgradobis paralelurad, ganicdian ara
marto erTi, aramed ori an meti saxis varirebasac. CamoTvlilTagan
ToTxmeti kompleqsi, stabilurobis paralelurad, ganicdis erTi saxis
varirebas (fl, gl, gm, gr, ln, mp, ns, pr, ps, rd, rf, rp, rs, rv), cameti – ori saxis
varirebas (br, gn, kl, lb, lk, lp, lt, mb, mn, nd, nf, rg, tr), sami kompleqsi – sami saxis
cvlilebas (kt, nt, rt), xolo ori – samze met transformacias (ng da pt).
swored Sua poziciis matarebelia polikonsonanturi kompleqsebis
umravlesoba. samelementianebSi, 16 kompleqsi aris stabiluri (ltr, mbl, mbr,
mpr, ndr, nfr, ngr, nkr, nsp, ntr, rpr, rsp, sgr, skl, skr, str ), 4 – ramdenime sityvaSi
icvleba da ramdenimeSi stabiluria (mpl, ngl, nkl, nst), xolo 6 – mxolod
varirebs (msp, ndf, nfl, nkt, rdl, rkt). isini ZiriTadad icvlebian meore
elementis amovardnis xarjze. 2 TanxmovanTjgufi (lbr, ldr) warmoqmnilia
derivatis doneze. rac Seexeba darCenil 2 kombinacias (spl, stl), maT
Tavkiduri poziciisagan gansxvavebiT, arcerT vokabulaSi ar vxvdebiT
sityvis SuaSi. M
mxolod Sua pozicia aqvT oTxelementian kombinaciebs. 12
kompleqsidan 10 mdgradia (bskr, bstr, dskr, dstr, ngst, nsfl, nsfr, nsgr, nskr, rscr),
xolo ori (mskr, nstr) – varirebs. xuTelementianebSi ki – erTi (ngstr)
cvlilebebs eqvemdebareba, xolo meore – martivdeba (mskrt) da xdeba
oTxelementiani.
bolokiduri poziciis mqone, etimonis doneze arsebul binarul
kompleqsebs SevxvdiT rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri
(preromanuli, arabuli, inglisuri da a.S.) warmoSobis sityvebSi. Lm, mn,
ns, rd, rm, rr, sm da st kompleqsebma, zog sityvaSi, varireba ganicades, zogSi
ki – ar daeqvemdebarnen fonetikur cvlilebebs. Tumca, yvela SemTxvevaSi
148
Seicvales pozicia, rac moxda xmovnis (e an o) an marcvlis damatebis
xarjze. amrigad, 8 bolokiduri kompleqsidan 2 (mn, ns) varirebs,
xolo danarCeni xuTi – icvlis pozicias.
masalis kvlevis dros, araerTi iseTi konsonanturi kompleqsi
Segvxvda, romlebic miviReT espanuri enis derivatis doneze. aRsaniSnavia,
rom am movlenas iSviaTad aqvs adgili Tavkidur kompleqsebTan, rac imis
niSania, rom espanuri ena uZvelesi droidan iyo midrekili Tavkiduri
TanxmovanTkompleqsebis gamartivebisaken da ara axal-axali kompleqsebis
warmoqmnisaken evoluciis sxvadasxva etapze. gamonaklisis saxiT
SevxvdiT Tavkiduri br da pr kompleqsebis derivatis doneze warmoqmnas,
rac r-s metaTezas an epentezas ukavSirdeba.
imaves ver vityviT Sua konsonantur kompleqsebze, radgan
aRniSnuli movlena araerTxel Segvxvda sityvis SuaSi. TanxmovanTa
kombinaciebis warmoqmna espanuri enis doneze, yvelaze xSirad,
fiqsirdeba xmovnebis an k Tanxmovnis (n-sa da t-s Soris) amovardna (fl, gl,
lp, rm, rn, nt), m konsonantis epenTezis (mp), ori fonetikurad axlos mdgomi
fonemis arevis (nb/mb) da yru konsonantebis gamJRerebis (gr, ld) xarjze;
aseve, ormagi varirebis Sedegad, romelTaganac xSiria sinkopa (e,i) + yru
konsonantis gamJRereba (lg, sg). SedarebiT naklebi sixSiriT gvxvdeba
ormagi varirebis SemTxvevebi, romlebic miRebulia sinkopa + ori
frikativis arevis (lv) da sinkopa + metaTezis (rl) Sedegad. Mmasalis
kvlevis dros, Segvxvda sammagi varirebis movlenac, romelic
warmodgenilia fonetikuri cvlilebebis Semdegi TanamimdevrobiT:
sinkopa + yru konsonantis gamJRereba + ori nazalis areva (nd).
E etimoni enis doneze ararsebuli kompleqsebis espanurSi gaCena
ukavSirdeba morfologiur faqtorsac. vgulisxmobT arabul artikls -
al, romlis sityvasTan Serwymam ganapiroba, rom espanurSi miviReT l-ze
dawyebuli ramdenime binaruli kombinacia. Aaxali kompleqss gvaZlevs
arsebiTi saxelisa da windebulis Serwymac, rac kargad gamoCnda nd
kompleqsTan.
espanuri enis derivatTa doneze sul miviReT 35 binaruli
kompleqsi: bl, br, dr, fl, gl, gr, ld, lf, lg, lm, lp, lt, lv, mb, mp, nd, ns, nt, nv, pr, rb, rf, rg, rl,
149
rm, rn, rp, rr, sf, sg, sm, sn, sp, st, tr. Tumca, es imas ar niSnavs, rom igive
konsonanturi kompleqsebi ar SeiZleba Segvxvdes etimonis doneze.
garda amisa, etimonis doneze Segvxvda 12 samelementiani kompleqsi,
romelTaganac ori mxolod espanuri enis doneze dafiqsirda (lbr, ldr),
xolo danarCeni aTi - rogorc etimonis, aseve derivatis doneze (ltr, mbr,
mpr, ndr, ngr, nsp, nst, ntr, spl, str). aRniSnuli kompleqsebis warmoqmna umravles
SemTxvevaSi xdeboda r-s epenTeziT an metaTeziT.
konsonanturi kompleqsebi SeiZleba warmoiqmnas ara mxolod
espanuri enis, aramed im enis donezec, romelic Suamaval enas
warmoadgens etimonsa da derivats Soris. aseT enebis saxiT, yvelaze
xSirad Segvxvda franguli da arabuli.
masalis kvlevis dros, erTi da igive konsonanturi kompleqsi
TiTqmis arsad ar Segvxvedria samive poziciaSi. Ggamonaklisis saxiT
gvaqvs sm da st kompleqsebi, romlebic gvxvdeba rogorc Tavkidur da
bolokidur, aseve sityvis Sua poziciaSi. sityvis etimologiis
ganurCevlad, isini, oriode gamonaklisis garda, ar varireben.
vrceli arc iseTi kompleqsebis CamonaTvalia, romlebic or
(Tavkidur da Sua an Sua da bolokidur) poziciaSi gvxvdeba. ganxiluli
binaruli da polikonsonanturi TanxmovanTjgufebis umravlesobas
axasiaTebs sityvis Sua pozicia. maTi sityvaSi mdebareoba ki, garkveul
wilad, moqmedebs kompleqsebis varireba-mdgradobaze, radgan identurma
TanxmovanTjgufebma SeiZleba TavSi varireba ganicadon da SuaSi – ara
an piriqiT. Kkompleqsis mdgradoba-varirebaze moqmedebda isic, Tu
ramdenad harmoniul kombinacias qmnida esa Tu is Tanxmovani mezobel
konsonantTan da ramdenam martivad warmosaTqmeli iyo esa Tu is
konkretuli sityva pireneis naxervarkunZulis mosaxleobisaTvis.
konsonanturi kompleqsebis konstanturoba-variaciulobas
ganapirobebs kidev ori faqtori: a) Tu romeli enidan Semodis ama Tu im
konkretuli kompleqsis Semcveli sityva espanurSi da b) rogori
lingvisturi mdgomareobaa (anu romeli enebia gavrcelebuli) im
periodis espaneTSi, roca xdeba romelime sityvis damkvidreba.
150
A amrigad, orelementiani konsonanturi kompleqsebis umravlesoba
ganicdis varirebas sityvaSi poziciis ganurCevlad, samelementianebi
(ZiriTadad sityvis SuaSi) ufro stabilurobisaken arian midrekilni,
oTx da xuTelementianebi (romlebic aseve sityvis SuaSi gvxvdeba) ki –
ZiriTadad konstanturebi arian. Aaqedan gamomdinare, SeiZleba
davaskvnaT, rom rac ufro met konsonants Seicavs jgufi an rac ufro
iSviaTia, miT ufro stabiluria igi.
151
Lliteratura:
1. axvlediani g., zogadi fonetikis safuZvlebi, Tbilisi, 1999
2. axvlediani g., zogadi fonetikis Sesavali, Tbilisi, 1956
3. axvlediani c., stabiluroba da varireba romanul
TanxmovanTjgufebSi, medea, Tbilisi, 2009
4. axvlediani c., diaqroniuli fonotaqtika da romanuli
konsonantizmis problemebi, Tbilisi, 2008
5. axveldiani c., kobeSaviZe m., espanuri enis istoria, Tbilisi, 2009
6. axvlediani c., kobeSaviZe m., espanuri enis fonetika, Tbilisi, 2011
7. jaSi q., romanuli istoriuli enaTmecniereba, Tbilisi, 2010
8. Ахманова О.С., Словарь лингвистических терминов,1966
9. Бусье Э., Основы романского языкознания, 1952
10. Нидерман М., Историческая фонетика латинского языка, 1949
11. Торсуев Г.П., Константность и вариативность в фонетической системе, 1977
12. Тронский И. М., Историческая грамматика латинского языка, 1960
13. Тронский И. М., Очерки из истории латинского языка, 1953
14. Трубецкой Н.С., Основы фонологии, 1960
15. Alarcos Llorach E., Gramática de la lengua española, Espasa Calpe –Real Academia
Española, Madrid, 1994
16. Alarcos Llorach E., El español, lengua milenaria (y otros escritos castellanos), Ámbito,
Valladolid, 1982
17. Alarcos Llorach E., Fonología Española, Gredos, Madrid, 1971
18. Alarcos Llorach E., De nuevo sobre los cambios fonéticos del siglo XVI, 1988
19. Alonso A., Cronología de la igualación C-Z en español (conclución), Hispanic review,
Vol.19, No.2 (Apr.1951)
20. Alonso D., Resultados de -LJ-, -KL-, -GL-, Gredos, Madrid, 1972
21. Alonso D., B = V en la Península Hispánica, Gredos, Madrid, 1972
22. Ariza M., Fricatización, sonorización, degeminación, RSEL, 1990
23. Ariza M., Manual de fonología histórica del español, Editorial Síntesis, Madrid, 1989
24. Ariza M., Sobre fonética histórica del español, Arco, Madrid, 1994
25. Ariza M., Sobre las palatales sonoras en español antiguo, Madrid, 1983
152
26. Baldinger K. La formación de los dominios lingüísticos en la Península Ibérica, Gredos,
Madrid, 1971
27. Bassols de Climent M., Fonética Latina, C.S.I.C., Madrid, 1967
28. Bendala Galán M., Tartessos, iberos y celtas, Madrid, 2000
29. Calvo Poyato J. Felipe V- el primer Borbón, Barcelona,1992
30. Cano Aguilar R., El español a través de los tiempos, Arco, Madrid, 1988
31. Carr R., Historia de España, Madrid, 2001
32. Collins R. La españa visigoda (409-711), Barcelona,2005
33. Contini G., Sobre la desaparición de la correlación de sonoridad en castellano, Nueva
revista de filología hispánica, No.2, (Apr.-Jun.,1951)
34. Coromines J., Breve diccionario etimológico de la lengua española, Madrid, 2008
35. Coromines J., Pascual J., Diccionario crítico etimológico castellano e hispánico, Gredos,
Madrid, 1987-1991
36. Corral J.L., Una historia de España, Edhasa, Barcelona, 2008
37. Coseriu E., Sincronía, diacronía e historia, Nueva revista de filología hispánica,Año 12,
No.3/4, (Jul.-Dec.,1958)
38. Crystal D., A first dictionary of linguistics and phonetics, London: André Deutsch,1980
39. Crystal D., Diccionario de lingüística y fonética, Ocraedro, Barcelona, 2000
40. Garatea Grau C., Del manual de gramática histórica española a los orígenes del español la
elaboración de una teoría del cambio lingüístico, Nueva revista de filología hispánica, T.
53, No.2, 2005
41. García de Diego V., Diccionario etimológico español e hispánico, Madrid, 1955
42. García de Diego V., Gramática histórica española, Madrid, 1970
43. Gil Fernandez J., Panorama de la fonología española, Arco, Madrid, 2000
44. Gil Fernández J., Los sonidos del lenguaje, Editorial Síntesis, Madrid, 1990
45. Gili Gaya S., Elementos de fonética general, Editorial Gredos, Madrid,1988
46. Hardcastle W., Laver, J., The handbook of the phonetic sciences, Blackwell, Oxford,1999
47. Herrera E., La asimiliación de las nasales en español, Nueva revista de filología hispánica,
No.1, 2002
48. Herrero J., Glosario de fonética histórica, Curso académico 2004-2005
49. Hualde J.I., The sounds of Spanish, Cambridge, Cambridge University Press, 2005
50. Jackson G. Introducción a la España Medieval, Madrid, 1974
153
51. Jungemann F.H., La teoría del sustrato y los dialectos hispano-romances y gascones,
Madrid, Gredos, 1955
52. Krüger F., Acerca de las raices onomatopéyicas casc-,cosc-,coc-,croc., Nueva revista de
filología hispánica,Año 6, No.1, (Jan.-Mar.,1952)
53. Lapesa R., Historia de la lengua española, Gredos, Madrid, 1981
54. Lapesa R., De la Edad Media a nuestros días, Gredos, Madrid, 1967
55. Lapesa R., Estudios de historia lingüística española, Paraninfo, Madrid, 1985
56. Lapesa R., De nuevo sobre la apócope vocalica en castellano medieval, Nueva revista de
filología hispánica, T. 24, No.1, 1975
57. Lapesa R., El español moderno y contemporáneo, estudios lingüísticos, Crítica, Barcelona,
1996
58. Lapesa R., La apócope de la vocal en castellano antiguo, intento de explicación histórica,
estudios de historia lingüística española, Paraninfo, Madrid, 1985
59. Lázaro Carreter F., Las ideas lingüísticas en España durante el siglo XVIII, Crítica,
Barcelona,1985
60. López García A., ¿Cómo surgió el español? Introducción a la sintaxis histórica del español
antiguo, Nueva revista de filología hispánica, T. 51, No.1, 2003
61. Lleal C., La formación de las lenguas romances peninsulares, Barcanova, Barcelona,
1990.
62. Lloyd P.,"From Latin to Spanish", vol. I "Historical Phonology and Morphology of the
Spanish Language ", 1987
63. Mackay A. Spain in the Middle Ages, Londres, 1977
64. Malkiel Y., En torno a la etimología y evolución de cansar,canso,cansa(n)cio, Nueva
revista de filología hispánica, No.3, (Jul.-Sep.,1955)
65. Malmberg B., Estudios de fonética hispánica, Hispanic review,Vol.35,No.1 (Jan.1967)
66. Malmberg B. La fonética. Buenos Aires: Eudeba,1981
67. Martinet A., La economía de los cambios fonéticos. Tratado de fonología diacrónica,
Gredos, Madrid, 1974
68. Martínez Celdrán E., Fonética, Editorial Teide, Barcelona,1994
69. Menéndez Pidal R., Manual de gramática histórica española, Espasa-Calpe, Madrid, 1977
70. Menéndez Pidal R.,Orígenes del español, Madrid,1964
71. Menéndez Pidal R., Textos medievales españoles, Espasa-Calpe, Madrid, 1976
154
72. Menéndez Pidal R., Orígenes del Español, Estado lingüístico de la Península Ibérica
hasta el siglo XI, Espasa-Calpe, Madrid, 1976
73. Molina Yévenes J., Iniciación a la fonética, fonología y morfología latinas, Barcelona,
1993
74. Monteil P., Elementos de fonética y morfología del latín ( traduccción y actualización de
Concepción Fernández Martínez), Nathan, 1992
75. Morala J.R., Resultados tras consonante de /pl/, /k'l/ y grupos semejantes", EH, 1988
76. Navarro Tomás T., Manual de pronunciación española, Madrid, C.S.I.C., 1980
77. Navaro T., Estudios de fonología española, Nueva revista de filología hispánica,
No.4,(Oct.-Dec.,-1948)
78. Núñez Astrain L.,“El euskera arcaico – extensión y parentescos” , 2003
79. Quilis A., Fonética histórica y fonología diacrónica, Madrid, 2005
80. Quilis A., Tratado de fonología y fonética españolas, Gredos, Madrid, 1993
81. Quilis A., Principios de fonética y fonología españolas (5a ed), Madrid, Arco/Libros
82. Quilis A., Fernández J., Curso de fonética y fonología españolas, Madrid, CSIC, 1996
83. Penny R., A history of the Spanish Language, 2nd ed., 1991,2002 Cambridge University
Press
84. Pensado Ruiz C., El orden histórico de los procesos fonológicos, Hispanic Review,
Vol.53, No.2 (Spring, 1985)
85. Pérez Pascual J.I., Pérez Pascual M.E., Gramática histórica del español, Ariel, Barcelona,
2008
86. Pericot García L., La España primitiva, Barcelona, 1950
87. Perona J., Estudios de lingüística, Edición electrónica, 2002
88. Richardson, J.S., Hispania y los romanos, Barcelona, 1998
89. Rodríguez Toro J.J., Principales cambios ocurridos en el latin vulgar: El consonantismo,
Madrid, 2005
90. Sanchez de la Poza A., "Heródote y Argantonio – Un testimonio sobre la forma de poder
de Tartessos", "Herodoti Historiae", vol. I, Oxford, 1927.
91. Santos Yanguas, J., Los pueblos de la España Antigua, Madrid, 2006
92. Schulten A., Tartessos (Contribución a la historia más antigua de occidente),
Renacimiento, Sevilla, 2006
93. Torreblanca M., La sonoridad de las consonantes oclusivas españolas, Hispania, Vol.66,
No3. (Sep.,1983)
155
94. Torreblanca M., El paso de /l/ a /r/ postconsonántica en español, Hispania, Vol.72,No.3,
(Sep.1989)
95. Torreblanca M., La evolución de /kl-, pl-, fl-/ > /ll-/ en español, RFE, 1990
96. Torres Ortiz M., Tartessos, Madrid, 2002
97. Tovar A., Estudios de sonorización y caída de intervocálicas en Hispania, REL, 1951
98. Valpy F.E.J., Londres A.M. Etymological dictionary of the latin language, 1828
99. Vidos B. E., Manual de lingüíistica románica, Madrid, Aguilar,1956
100. Watt W. Historia de la España islámica, Madrid,1970
101.Wright R., Latín tardío y romance temprano, Gredos, Madrid, 1982
G gamoyenebuli internet resursebi
1. http://rae.es/rae.html2. http://etimologias.dechile.net/3. http://books.google.es/4. http://www.jstor.org/5. http://burusi.wordpress.com/2009/06/05/euskara/
156
danarTi
orelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili
etimonis doneze varireba espanuri
enis doneze
warmoqmna espanuri
enis doneze
Tavkiduri -
Sua /bb/
bolokiduri -
-
/b/
-
Tavkiduri -
Sua /bd/
bolokiduri -
-
/bd/
-
Tavkiduri /bl/
Sua /bl/
bolokiduri -
/bl/, /l/
/lb/
-
e-s sinkopa + disimilacia
Tavkiduri /br/
Sua /br/
bolokiduri -
/br/
/br/, /b/, /bor/
-
/p/-s gamJR.+/r/-s met.,/r/-sep.
/p/-s gamJR.+ e-s sink., met.
Tavkiduri -
Sua /bs/
bolokiduri -
-
/bs/
-
Tavkiduri -
Sua /bt/
bolokiduri -
-
/bt/
-
Tavkiduri /dr/
Sua /dr/
bolokiduri -
/dr/, /tr/
/dr/
-
/t/-s gamJR., /r/-s met.Aan
e-s sink.+ /t/-s gamJR.
Tavkiduri /fl/
Sua /fl/
bolokiduri -
/fl/, /ʎ/, /l/, /fr/
/fl/, /pl/
-
i-s sinkopa
Tavkiduri /fr/ /fr/
157
Sua /fr/
bolokiduri -
/fr/
-
Tavkiduri -
Sua /gd/
bolokiduri -
-
/nd/ → /ndr/
-
Tavkiduri /gl/
Sua /gl/
bolokiduri -
/gl/, /l/
/gl/, /g/
-
u-s sinkopa
Tavkiduri -
Sua /gm/
bolokiduri -
-
/gm/, /m/
-
Tavkiduri /gn/
Sua /gn/
bolokiduri -
/gn/
/gn/, /n/, /ɲ/
-
Tavkiduri /gr/
Sua /gr/
bolokiduri -
/gr/
/gr/, /r/
/k/-s gamJRereba, /gr/ ←/dr/
/k/-s gamJRereba
Tavkiduri /kl/ (cl)
Sua /kl/ (cl)
bolokiduri -
/kl/, /ʎ/
/kl/, /gl/, /x/
-
Tavkiduri /kr/ (cr)
Sua /kr/ (cr)
bolokiduri -
/kr/, /gr/
/kr/
-
Tavkiduri /kt/ (ct)
Sua /kt/ (ct)
bolokiduri -
/kt/
/kt/, /ʧ/, /kk/, /t/
-
Tavkiduri -
Sua /lb/
bolokiduri -
-
/lb/, /lip/, /b/
-
Tavkiduri -
Sua /ld/
-
/ld/ /t/-s gamJRereba an i-s
158
bolokiduri - - sinkopa + /t/-s gamJRereba
Tavkiduri -
Sua /lf/
bolokiduri -
-
/lf/
-
arab. al +/f/, /lf/←lph
Tavkiduri -
Sua /lg/
bolodikuri -
-
/lg/
-
/k/-s gamJRereba + i-s
sinkopa
Tavkiduri -
Sua /lk/
bolokiduri -
-
/lk/
-
Tavkiduri -
Sua /lm/
bolokiduri /lm/
-
/lm/
/lm/+o
arab. al + /m/
Tavkiduri -
Sua /ln/
bolokiduri -
-
/ln/, /ɲ/
-
Tavkiduri -
Sua /lp/
bolokiduri -
-
/lp/, /up/→/au/→/o/, /rp/
-
a-s sinkopa
Tavkiduri -
Sua /ls/
bolokiduri -
-
/ls/
-
Tavkiduri -
Sua /lt/
bolokiduri -
-
/lt/, /lθ/, /ut/→/au/→/o/
-
i-s sinkopa
Tavkiduri -
Sua /lv/
bolokiduri -
-
/lb/
-
i-s sinkopa + ori
frikativis areva
Tavkiduri -
Sua /mb/
bolokiduri -
-
/mb/, /m/, /mbl/
-
ori nazalis
(/m/ ←/n/) areva
159
Tavkiduri -
Sua /mm/
bolokiduri -
-
/m/, /nm/
-
Tavkiduri -
Sua /mn/
bolokiduri /mn/
-
/mn/, /ɲ/
/mbr/+e
Tavkiduri -
Sua /mp/
bolokiduri -
-
/mp/, /mpr/
-
/m/-s epenTeza
Tavkiduri -
Sua /nb/
bolokiduri -
-
/mb/
-
Tavkiduri -
Sua /nd/
bolokiduri -
-
/nd/, /ndr/, /ɲ/
-
/t/-s gamJR. an /t/-s gamJR.+
i-s sink.+nazalebis areva
Tavkiduri -
Sua /nf/
bolokiduri -
-
/nf/, /n/
-
Tavkiduri -
Sua /ng/
bolokiduri -
-
/ng/,/n/, /ɲ/,/ngr/, /nʧ/,/nθ/
-
Tavkiduri -
Sua /nh/
bolokiduri -
-
/n/
-
Tavkiduri -
Sua /nk/
bolokiduri -
-
/nk/
-
Tavkiduri -
Sua /nn/
bolokiduri -
-
/n/, /ɲ/
-
Tavkiduri - -
160
Sua /ns/
bolokiduri /ns/
/ns/, /s/
/nt/+e
/ns/←/mps/
Tavkiduri -
Sua /nt/
bolokiduri -
-
/nt/, /ntr/, /nθ/, /nd/
-
/k/-s amovardna (←/nkt/)
Tavkiduri -
Sua /nv/
bolokiduri -
-
/nb/
-
epenTeza
Tavkiduri /pl/
Sua /pl/
bolokiduri -
/pl/, /ʎ/, /ʧ/, a+/pl/
/pl/
-
Tavkiduri /pn/
Sua /pn/
bolokiduri -
/n/
/pn/
-
Tavkiduri -
Sua /pp/
bolokiduri -
-
/p/, /pr/
-
Tavkiduri /pr/
Sua /pr/
bolokiduri -
/pr/, /br/
/pr/, /br/
-
/r/-s metaTeza
Tavkiduri /ps/
Sua /ps/
bolokiduri -
/ps/, /s/
/ps/, /x/
-
Tavkiduri -
Sua /pt/
bolokiduri -
-
/pt/, /t/, --, /θ/, /pθ/, /ut/
-
Tavkiduri -
Sua /rb/
bolokiduri -
-
/rb/
-
/b/ da /v/-s areva (/b/←/v/)
Tavkiduri -
Sua /rd/
-
/rd/, /rʧ/
161
bolokiduri /rd/ /rd/+o
Tavkiduri -
Sua /rf/
bolokiduri -
-
/rf/, /rif/
-
/rf/←/rph/
Tavkiduri -
Sua /rg/
bolokiduri -
-
/rg/ , /r/, /rθ/
-
MmetaTeza an /k/-s
gamJRereba +/r/-s metaTeza
Tavkiduri /rh/
Sua /rh/
bolokiduri -
/r/
/rag/
-
Tavkiduri -
Sua /rl/
bolokiduri -
-
/rl/
-
o-s sinkopa + metaTeza
Tavkiduri -
Sua /rm/
bolokiduri /rm/
-
/rm/
/rm/ +en an /rm/+az
a-s sinkopa
Tavkiduri -
Sua /rn/
bolokiduri -
-
/rn/
-
i an o-s sinkopa
Tavkiduri -
Sua /rp/
bolokiduri -
-
/rp/, /br/
-
disimilacia
Tavkiduri -
Sua /rr/
bolokiduri /rr/
-
/r/
/r/+asca
asimilacia
Tavkiduri -
Sua /rs/
bolokiduri -
-
/rs/, /s/
-
Tavkiduri -
Sua /rt/
-
/rt/, /rθ/, /rʧ/, /rd/
162
bolokiduri - -
Tavkiduri -
Sua /rv/
bolokiduri -
-
/rb/, /br/
-
Tavkiduri -
Sua /sf/
bolokiduri -
-
/saf/
-
/sf/ (← sph)
Tavkiduri -
Sua -
bolokiduri -
-
-
-
/k/-s gamRJereba+ i-s an o-s
sinkopa (/sg/)
Tavkiduri /sk/
Sua /sk/
bolokiduri -
e+/sk/
/sk/
-
Tavkiduri /sm/
Sua /sm/
bolokiduri /sm/
e + /sm/
/sm/
/sm/+an
/s/-s epenTeza
Tavkiduri -
Sua -
bolokiduri -
-
-
-
i-s sinkopa an /s/-s
epenTeza (/sn/)
Tavkiduri /sp/
Sua /sp/
bolokiduri -
e+/sp/ an e+ /spl/
/sp/
-
/sp/ ← /spn/
Tavkiduri -
Sua /ss/
bolokiduri -
-
/s/
-
Tavkiduri /st/
Sua /st/
bolokiduri /st/
e+/st/, e+/str/
/st/
/st/ + o
i-s sinkopa an
disimilacia+epenTeza
Tavkiduri /tr/
Sua /tr/
bolokiduri -
/tr/, a + /tr/
/tr/, /dr/, /r/
-
/tr/ ← /dr/
163
samelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili
etimonis doneze varireba espanuri
enis doneze
warmoqmna espanuri
enis doneze
Tavkiduri -
Sua -
-
- /lbr/ (r-s metaTeza)
Tavkiduri -
Sua -
-
- /ldr/
Tavkiduri -
Sua /ltr/
-
/ltr/ /ltr/ (u-s sinkopa
+arabuli artikli al)Tavkiduri -
Sua /mbl/
-
/mbl/
Tavkiduri -
Sua /mbr/
-
/mbr/ /mbr/ (b-s epenTeza an
disimilacia)Tavkiduri -
Sua /mpl/
-
/mpl/, /nʧ/
Tavkiduri -
Sua /mpr/
-
/mpr/ /mpr/ (a-s sinkopa)
Tavkiduri -
Sua /msp/
-
/nsp/
Tavkiduri -
Sua /ndf/
-
/nf/
Tavkiduri -
Sua /ndr/
-
/ndr/ /ndr/ (r-s epenTeza)
Tavkiduri -
Sua /nfl/
-
/nʧ/
Tavkiduri -
Sua /nfr/
-
/nfr/
Tavkiduri -
Sua /ngl/
-
/ngl/, /nʧ/, /ɲ/
Tavkiduri - -
164
Sua /ngr/ /ngr/ /ngr/ (disimilacia)
Tavkiduri -
Sua /nkl/
-
/nkl/, /nʧ/
Tavkiduri -
Sua /nkr/
-
/nkr/
Tavkiduri -
Sua /nkt/
-
/nt/, /nθ/
Tavkiduri -
Sua /nsp/
-
/nsp/ /nsp/ ← /msp/
Tavkiduri -
Sua /nst/
-
/nst/, /st/ /nst/ ← /mst/
Tavkiduri -
Sua /ntr/
-
/ntr/ (r-s metaTeza)
Tavkiduri -
Sua /rdl/
-
/rl/
Tavkiduri -
Sua /rkt/
-
/rt/
Tavkiduri -
Sua /rpr/
-
/rpr/
Tavkiduri -
Sua /rsp/
-
/rsp/
Tavkiduri -
Sua /sgr/
-
/sgr/
Tavkiduri /skl/
Sua /skl/
e+/skl//skl/
Tavkiduri /skr/
Sua /skr/
e+/skr//skr/
Tavkiduri /spl/
Sua -
e+/spl/- /spl/ (l-s metaTeza)
Tavkiduri /stl/
Sua -
e+/sk/-
165
Tavkiduri /str/
Sua /str/
e+/str//str/ r-s metaTeza an
epenTeza
oTxelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili
etimonis doneze varireba espanuri
enis doneze
warmoqmna espanuri
enis doneze
Sua /bskr/ /bskr/Sua /bstr/ /bstr/ /s/-s epenTeza
Sua /dskr/ /dskr/Sua /dstr/ /dstr/Sua /mskr/ /nskr/Sua /ngst/ /ngst/Sua /nsfl/ /nsfl/Sua /nsfr/ /nsfr/Sua /nsgr/ /nsgr/Sua /nskr/ /nskr/Sua /nstr/ /nstr/, /str/Sua /rskr/ /rskr/
xuTelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili
etimonis doneze varireba espanuri
enis doneze
warmoqmna espanuri
enis doneze
Sua /mskrt/ /nskr/Sua /ngstr/ /ngstr/