nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis...

165
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa fakulteti romanuli filologia nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis fonotaqtikur sistemaSi filologiis doqtoris (Ph.D) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili d i s e r t a c i a samecniero xelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori ciuri axvlediani Tbilisi 2012 avtoris stili daculia

Transcript of nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis...

Page 1: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetiF

humanitarul mecnierebaTa fakulteti

romanuli filologia

nino WrikiSvili

stabiluroba da variaciuloba espanuri enis

fonotaqtikur sistemaSi

filologiis doqtoris (Ph.D) akademiuri xarisxis

mosapoveblad warmodgenili

d i s e r t a c i a

samecniero xelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa

doqtori, profesori ciuri axvlediani

Tbilisi

2012

avtoris stili daculia

Page 2: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

2

sarCevi

Sesavali ................................................................................................................................................................. 3I Tavi - espanuri enis TanxmovanTjgufebis Seswavlis istoriidan ................... 8II Tavi - espanuri enis ganviTarebis etapebi. kastiliuri enis

evoluciasTan dakavSirebuli sxvadasxva enobrivi wyaroebi ................................11III Tavi - laTinuri enis konsonanturi sistema (Tavkiduri, Sua da

bolokiduri konsonanturi kompleqsebi).................................................................................32IV Tavi - etimonSi arsebuli konsonanturi kompleqsebi da maTi

daxasiaTeba istoriuli evoluciis manZilze.....................................................................46$1. orelementiani konsonanturi kompleqsebi........................................................47

$2. samelementiani konsonanturi kompleqsebi .....................................................110

$3. oTxelementiani konsonanturi kompleqsebi ...................................................120

$4. xuTelementiani konsonanturi kompleqsebi ...................................................124

V Tavi - Kkonsonanturi Kkompleqsebis Kklasifikacia stabilurobisa Dda

variaciulobis MmixedviT................................................................................................................... 125$1. orelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia ......................125

$2. samelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia .....................138

$3. oTxelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia ...................142

$4. xuTelementiani konsonanturi kompleqsebis klasifikacia ...................143

daskvna ................................................................................................................................................................ 144literatura ................................................................................................................................................... 151danarTi .............................................................................................................................................................. 156

Page 3: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

3

Sesavali

yvela enas aqvs sityvaTa formirebisa da fonemaTa gadabmis

sakuTari wesebi, rac ganapirobebs im faqts, rom ar SeiZleba nebismieri

saxis kombinaciam mogvces semantikuri mniSvnelobis matarebeli erTeuli.

swored fonemaTa SeerTebebis ganmsazRvrel wesebs adgens fonotaqtika,1

romelic enaTmecnierebis, kerZod ki – fonetikis erT-erTi dargia.

winamdebare naSromSi ganxilulia stabiluroba da variaciuloba

espanuri enis fonotaqtikur sistemaSi im mizniT, raTa dadgindes, Tu

romeli konsonanturi kompleqsebi aris espanuri enisaTvis stabiluri da

romeli TanxmovanTjgufebi eqvemdebarebian varirebas espanuri enis

evoluciis procesSi.

uamravi gansxvavebuli Tanamimdevrobis konsonanturi kompleqsi

arsebobs, magram es ar niSnavs imas, rom yvela enas erTi da igive

TanxmovanTjgufebi unda axasiaTebdes. magaliTad, inglisuri enisaTvis

savsebiT misaRebi sp-, st-, sk- kompleqsebi akrZalul kombinaciebs

warmoadgenen espanur enisaTvis Tavkidur poziciaSi.

fonotaqtika ar jerdeba sakiTxis mxolod sinqroniul planSi

kvlevas da fonemaTa misaRebi an miuRebeli kombinaciebis dadgenas. igi,

imavdroulad, ikvlevs sxvadasxva poziciis mqone konsonanturi

kompleqsebis evolucias ama Tu im enis istoriis sxvadasxva etapze.

swored konsonanturi kompleqsebis diaqroniuli kvleva adgens

yvelaze stabilur da varirebad TanxmovanTjgufebs da cdilobs axsna

mouZebnos TiToeuli maTganis stabilurobasa da variaciulobas; Aaseve,

adgens, romeli fonetikuri cvlilebebiT aris ganpirobebuli maTi

varireba. Bbunebrivia, fonotaqtika ar zRudavs konsonantur kombinaciebs

vokabulaSi maTi mdebareobis mixedviT da maT Seiswavlis rogorc

Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi.

espanuri enis konsonantur kompleqsebze araerTi naSromi

dawerila. Tumca, mkvlevarebi ZiriTadad yuradRebas amaxvilebdnen

1 fonotaqtika berZnul kompozits (phono ‛bgera’ + tact ‛kontaqti‛) wamoadgens daiTargmneba rogorc bgeraTa kontaqti (esp. sonidos en contacto).

Page 4: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

4

yvelaze xSirad gamoyenebadi kombinaciebis Taviseburebebze da maT

klasifikacias axdendnen konsonantebis mxolod ramdenime

TanamimdevrobiT. antonio kilis moralesi Tavkidur kombinaciebSi

mxolod fl, kl da pl kompleqsebs ganixilavs, xolo sityvis Sua poziciiT

dainteresebulia Semdegi kombinaciebiT: konsonanti + r, konsonanti + l, r +

konsonanti, l + konsonanti da nazali + konsonanti.1 bevrad ufro mcirea

misi informacia samelementian kompleqsebsa da derivatis doneze

warmoqmnil kombinaciebze. TanxmovanTjgufebs ikvlevda menendes

pidalic da isic, TiTqmis analogiur kombinaciebze amaxvilebda

yuradRebas.2

ramdenime romanuli enis (franguli, italiuri da espanuri) Sua

konsonantur kompleqsebze fundamenturi kvleva aqvs Catarebuli ciuri

axvledians. naSromSi saxelwodebiT "stabiluroba da varireba romanul

TanxmovanTjgufebSi"3 Tavmoyrilia umdidresi faqtobrivi masala da

warmodgenilia etimologiur monacemTa mecnieruli analizi. naSromi,

romelSic warmodgenilia romanuli enebis fonotaqtikis SedarebiT-

SepirispirebiTi analizi, exeba Sua konsonantur kompleqsebs.

naSromis aqtualuroba: iqidan gamomdinare, rom lingvistebi

ZiriTadad Sua konsonanturi kompleqsebis garkveul jgufebs

ganixilaven, saWirod miviCnieT kvleva Cagvetarebina rogorc binarul,

aseve polikonsonantur kompleqsebze poziciisda ganurCevlad da

gamogvekvlia ara marto Tavkiduri, bolokiduri da sityvaSi Sua

poziciis mqone kombinaciebi, aramed iseTi jgufebic, romlebic

garkveuli cvlilebebis xarjze derivatis, Cvens SemTxvevaSi espanuri

enis doneze, dafiqsirda.

kvlevis mizani: ganxorcielebuli kvlevis mizania, rom dadgindes:

a) espanuri enisaTvis misaRebi da miuRebeli binaruli da

polikonsonanturi kompleqsebi; b) yvelaze mdgradi da cvalebadi

rogorc binaruli, aseve polikonsonanturi kompleqsebis

1 Antonio Quilis Morales: "Fonética histórica y fonología diacrónica", Madrid, 20052 Ramón Menéndez Pidal: "Manual de gramática histórica española", Madrid, 19773ciuri gvencaZe-axvlediani: "stabiluroba da varireba romanul TanxmovanTjgufebSi",Tbilisi, 2009

Page 5: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

5

CamonaTvali da aixsnas maTi stabiluroba-variaciulobis gamomwvevi

mizezebi; g) derivatis doneze warmoqmnili TanxmovanTjgufebis

CamonaTvali da ganisazRvros, romel fonetikur da morfologiur

movlenebs ukavSirdeba etimonSi ararsebuli kombinaciebis espanuri enis

doneze miReba; aseve, dadgindes xdeboda Tu ara konsonantur

kompleqsebTan dakavSirebuli cvlilebebi an saerTodac, maTi warmoqmna

im enis doneze, romlis gavliTac mkvidrdeboda esa Tu is sityva

kastiliur enaSi; d) ra sixSiriT gvxvdeba erTi da igive konsonanturi

kompleqsi sxvadasxva poziciaSi da aqvs Tu ara kavSiri kompleqsis

pozicias sityvaSi mis stabiluroba-varirebasTan.

naSromis mecnieruli siaxle: kombinaciebis Semadgeneli

konsonantebis da sityvaSi maTi poziciuri mravalferovnebis garda,

sadisertacio naSromis mecnieruli siaxles warmoadgens varirebis erT-

erTi axali saxeoba, romelic akustikuri ekvivalentobis saxels atarebs

da romelic, rogorc Catarebulma kvlevam gvaCvena, sakmaod

gavrcelebuli movlenaa espanuri enis fonotaqtikaSi.

kvlevis meTodologia: mocemuli naSromi warmoadgens

istoriul-SedarebiT da statistikur meTodebze orientirebul

diaqroniul kvlevas, romelic CavatareT etimologiuri1 da

laTinur-espanuri leqsikonebis2 monacemebze dayrdnobiT. Kaseve

gamoviyeneT, espaneTis samefo akademiis – RAE-s onlain leqsikoni,3

romelic imis garda, rom aris espanuri enis ganmartebiTi leqsikoni,

gvawvdis mniSvnelovan etimologiur cnobebs. kvlevis Catarebamde ki

gavecaniT aRniSnuli Temis garSemo ganxorcielebul kvlevaTa Sedegebs.

naSromSi gamoyenebuli gvaqvs rogorc pirveladi, aseve meoradi

wyaroebi.

naSromis Teoriuli da praqtikuli Rirebuleba: winamdebare

naSromis Teoriuli Rirebuleba mdgomareobs imaSi, rom kvlevis

Sedegad gamovavlineT kastiliuri (espanuri) enisaTvis misaRebi da

miuRebeli konsonanturi kompleqsebi, aseve yvelaze stabiluri da

1 Joan Coromines: "Breve diccionario etimológico de la lengua española", Gredos, Madrid, 20082 Santiago Segura Munguía:" Nuevo diccionario etimológico Latín-Español y de las voces derivadas", Bilbao, 20103 http://rae.es/rae.html

Page 6: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

6

varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT romel fonetikur

movlenas ukavSirdeba ama Tu im kombinaciis cvalebadoba. praqtikuli

Rirebuleba ki ganisazRvreba imiT, rom: a) Cveni kvleva xels Seuwyobs

espanuri enis istoriuli fonetikisa da diaqroniuli fonotaqtikis

ufro Rrma Seswavlas Cvens qveyanaSi; b) Cvens mier miRebuli Sedegebi

SeiZleba gamoyenebul iqnes espanuri enis Teoriuli kursebis swavlebis

procesSi.

naSromis moculoba da struqtura: sadisertacio naSromis

moculoba ganisazRvra 150 nabeWdi gverdiT da warmodgenilia SesavliT,

xuTi TaviT da daskvniTi nawilisagan. naSroms Tan erTvis bibliografia,

romelic 101 erTeuls moicavs da danarTi, romelic Catarebuli kvlevis

Sedegebs cxrilis saxiT warmogvidgens.

SesavalSi gansazRvrulia kvlevis ZiriTadi miznebi da naSromis

Teoriuli da praqtikuli Rirebuleba. Aaseve, aRniSnulia Temis

aqtualuroba da mecnieruli siaxle.

I TavSi aRvniSneT Tu romeli lingvistebi ikvlevdnen espanuri enis

fonotaqtikur sistemas da romel kombinaciebze amaxvilebdnen isini

yuradRebas.

II TavSi mokled mimovixileT espanuri enis evoluciis sxvadasxva

etapebi da vnaxeT, Tu romelma enebma moaxdina espanur enaze gavlena

rogorc fonetikuri, morfologiuri, sintaqsuri, aseve leqsikuri

TvalsazrisiT. Aimavdroulad, SevexeT istoriul faqtebsac, radgan

CavTvaleT, rom es ufro TvalsaCinos gaxdida ama Tu im gareSe enis

pireneis naxevarkunZulze gavrcelebis gamomwvev mizezebs.

III TavSi davaxasiaTeT laTinuri enis konsonanturi sistema da

vnaxeT, Tu romeli konsonanturi kompleqsebi iyo misaRebi am uZvelesi

enisaTvis misi istoriis adreul periodSi. aseve vnaxeT, Tu romeli

TanxmovanTjgufebi daeqvemdebara varirebas arqauli laTinuris doneze

da romeli kompleqsebi gamoirCioda stabilurobis maRali xarisxiT.

IV Tavi mTlianad konsonanturi kompleqsebis diaqroniul kvlevas

davuTmeT. Uuaxlesi etimologiuri leqsikonebis monacemebze

dayrdnobiT, ganvixileT sxvadasxva TanxmovanTjgufebi rogorc Tavkidur

Page 7: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

7

da bolokidur, aseve sityvis Sua poziciaSi. yuradReba gavamaxvileT

iseT kombinaciebzec, romlebic ar arsebobda etimonis, magram miviReT

derivati enis - espanuris doneze.

V TavSi movaxdineT meoTxe TavSi ganxiluli konsonanturi

kompleqsebis klasifikacia. TanxmovanTkombinaciebi, stabiluroba da

varirebis mixedviT, oTx jgufad gadavanawileT. varirebadi kombinaciebi

ki davyaviT qvejgufebad, rasac safuZvlad daedo maTi klasifikacia

fonetikuri cvlilebebis mixedviT.

konsonanturi kompleqsebis diaqroniuli kvlevis Sedegad miRebuli

Sedegebi CamovayalibeT naSromis bolos daskvnis saxiT.

Page 8: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

8

I Tavi

espanuri enis fonotaqtikis Seswavlis istoriidan

espanuri enis fonotaqtikuri sistemis kvleva araerTi

enamecnierisaTvis warmoadgenda aqtualur Temas. am mxriv, aRsaniSnavia

cnobili espaneli lingvistebis – ramon menendes pidalis, antonio kilis

moralesis da garsia de diegos naSromebi.

TanxmovanTjgufebis kvlevas, CamoTvlili enaTmecnierebidan,

yvelaze didi yuradReba dauTmo ramon menendes pidalma, romelmac

aRwera rogorc Tavkiduri poziciis matarebeli kompleqsebi, aseve

sityvis SuaSi mdebare kombinaciebi. menendes pidalis "espanuri enis

istoriuli gramatikis saxelmZRvaneloSi"1 aRweril Tavkidur binarul

konsonantur kompleqsebSi ZiriTadad vxvdebiT okluzivs + r

Tanamimdevrobebs. rac Seexeba orelementian Sua konsonantur

kompleqsebs, menendes pidalma yuradReba gaamaxvila Semdeg

kombinaciebze: r + konsonanti, l + konsonanti, m an n + konsonanti. man

aRwera ormagi Tanxmovanebis evoluciac sityvis SuaSi da gamoyo

bilabialurebis (-pp-, -bb-), dentalurebis (-tt-, -dd-) da velarulebis (-kk-)

geminatebi.

menendes pidalma ganixila samelementiani Sua konsonanturi

kompleqsebic. yvelaze xSirad gamoyenebul polikonsonantur

kombinaciebad man miiCnia: konsonanti + fl, konsonanti + kl da konsonanti +

pl Tanamimdevrobebi.

TanxmovanTa istoriul fonetikas ikvlevda antonio kilis

moralesi "istoriul fonetikasa da diaqroniul fonologiaSi"2 .

sxvadasxva poziciaSi arsebuli da calke mdgomi Tanxmovnebis aRweris

Semdeg, igi Seexo konsonantur kompleqsebsac da maTi klasifikacia

moaxdina Semdegi TanamimdevrobiT: fl-, kl-, pl- (Tavkiduri poziciiT),

konsonanti + r, konsonanti + l, r + konsonanti, l + konsonanti (sityvis

SuaSi).

1 Ramón Menéndez Pidal: "Manual de gramática histórica española", Madrid, 1977.2 Antonio Quilis Morales: "Fonética histórica y fonología diacrónica", Madrid, 2005

Page 9: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

9

Sua konsonantur kompleqsebs ikvlevda visente garsia de diegoc

da isic analogiur kombinaciebs aRwerda. E"espanuri enis istoriul

gramatikaSi"1 igi Semdeg ZiriTad tipebze amaxvilebs yuradRebas:

konsonanti + r, konsonanti + l.

Aaraespaneli lingvistebidan, espanuri enis fonotaqtikuri sistemiT

dainteresdnen pol loidi da ralf peni. Ppol loidma naSromSi

"laTinuridan espanuramde"2 aRwera frikativebis da okluzivebis

Semcveli kombinaciebi da warmogvidgina maT mier ganvlili evoluciis

gza. Tavkidur poziciaSi ki dainteresda s + p, t, k kombinaciebiT.

rac Seexeba ralf pens da mis naSroms saxelad "espanuri enis

istoria"3, man yuradReba gaamaxvila im fonetikur cvlilebebze, rac

espanur enas misi evoluciis sxvadasxva etapze axasiaTebda da aRwera

derivati anu espanuri enis doneze warmoqmnili binaruli Sua

konsonanturi kompleqsebi, romelTac ‛secondary consonant groups’ (espanur

TargmanSi - ‛grupos consonánticos secundarios’) uwoda. ralf penis mier

Seswavlili yvela binaruli TanxmovanTjgufi warmoqmnilia e da i

xmovnebis sinkopis Sedegad.

qarTveli enaTmecnierebidan, romanuli enebis fonotaqtikas

ikvlevda ciuri axvlediani. Mmisi fundamenturi kvleva "stabiluroba

da varireba romanul TanxmovanTjgufebSi"4 moicavs umdidres faqtobriv

masalas da gvawvdis mniSvnelovan cnobebs espanuri enis etimologiis

Sesaxeb. ciuri axvledianis mier Catarebuli romanuli enebis

fonotaqtikuri sistemis diaqroniuli kvleva warmogvidgens sityvis Sua

poziciaSi myof rogorc binarul, aseve polikonsonantur

TanxmovanTjgufebs. naSromSi warmodgenilia Sua konsonanturi

kompleqsebis klasifikacia laTinuri enis donezec.

1 Vicente García de Diego: "Gramática histórica española, Madrid, 19702 Paul Lloyd: "From Latin to Spanish", vol. I "Historical Phonology and Morphology of the Spanish Language ",1987.3 Palph Penny-is "A history of the Spanih language" (1991,2002 Cambridge University Press) inglisuridanespanurad Targmnilia xose ignasio peres paskualis da maria euxenia peres paskualismier. naSromis espanuri versia atarebs Semdeg saxels: "Gramática histórica del Español" daSesrulebulia 2006 wels.4 ciuri gvencaZe-axvlediani: "stabiluroba da varireba romanul TanxmovanTjgufebSi",Tbilisi, 2009

Page 10: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

10

enaTmecnierebi ikvlevdnen espanuri enis fuZe-enis, anu laTinuris

konsonantur fonotaqtikasac. swored maT Soris aris xose Mmolina

ievenesi, romelmac "laTinuri enis fonotikis, fonologiis da

morfologiis SesavalSi"1 aRwera Tavad laTinuri enis doneze

dafiqsirebuli fonetikuri cvlilebebi da moaxdina laTinuri enisaTvis

damaxasiaTebeli konsonanturi kompleqsebis klasifikacia rogorc

Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi.

1 José Molina Yévenes:" Iniciación a la fonética, fonología y morfología latinas", Barcelona, 1993

Page 11: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

11

II Tavi

espanuri enis ganviTarebis etapebi.

kastiliuri enis evoluciasTan dakavSirebuli

sxvadasxva enobrivi wyaroebi

espanuri ena erT-erTi yvelaze gavrcelebuli enaa dRevandel

msoflioSi. Eigi oficialuri enaa espaneTis, laTinuri amerikis qveynebis

(argentina, bolivia, venesuela, gvatemala, hondurasi, dominikis

respublika, kolumbia, kosta-rika, kuba, meqsika, nikaragua, panama,

paragvai, peru, puerto-riko, el salvadori, urugvai, Cile, ekvadori),

ekvatoruli gvineis da andoris (frangulTan da katalanurTan erTad).

espanur enaze laparakoben filipinebis, saberZneTis da afrikis

teritoriebis ebraelebiT dasaxlebul zog regionSic.

espanurs xSirad kastiliuri enis saxeliT moixsenieben, rac

ukavSirdeba istoriul faqtorebs. Ppireneis naxevarkunZulis centralur

nawilSi mdebare kastiliis samefos politikurma siZlierem (mogvianebiT

ki, espaneTis samefoebis mis garSemo gaerTianebam) ganapiroba, rom

kastiliaSi gavrcelebulma enam upiratesoba moipova mezobel enebze da

miiRo espanuri enis saxeli.

espanuri igive kastiliuri ena, iseve rogorc danarCeni romanuli

enebi, xalxuri laTinuridan momdinareobs. Ppireneis naxevarkunZulze

gabatonebulma laTinurma, romelic romis imperiis sxvadasxva

regionebidan wamosuli vaWrebis, Cinovnikebisa da legionerebis mier

gavrcelda espaneTSi, droTa ganmavlobaSi ganicada sxvadasxva (maT

Soris preromanuli da arabuli) enebis gavlena da imdenad daSorda

laTinurs, rom axal enas Cauyara safuZveli.

rogorc vxedavT, mravalferovania espanuri enis wyaroebis

CamonaTvali. imis garda, rom aRniSnul TavSi mimovixilavT Tu ra

gavlena moaxdina sxvadasxva enebma espanuri enis fonetikur,

morfologiur, sintaqsur da leqsikur struqturaze, yuradRebas

gavamaxvilebT istoriul movlenebzec, radganc vTvliT, rom am gziT

ufro naTeli gaxdeba, Tu romeli istoriuli faqtorebiT iyo

Page 12: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

12

ganpirobebuli am enebis gavrceleba da Semdeg, maTi gavlena pireneis

naxevarkunZulze gabatonebul laTinurze.

espaneTSi dasaxlebuli sxvadasxva xalxebis da maTi enebis

lingvistur gavlenas espanur enaze ganvsazRvravT qronologiurad.

pireneis naxevarkunZuli uZvelesi droidan warmoadgenda sxvadasxva

tomebiT dasaxlebul teritorias. jer kidev, Zv. welTaRr. I

aTaswleulamde, saxlobda naxevarkunZulze tartesTa tomi, romelTa

warmomavlobac DdRemde ar aris dazustebuli. Tumca, XX saukunis

cnobilma germanelma filologma da istorikosma Aadolf Sultenma

maTi warmoSobis saintereso Teorias Cauyara safuZveli. Sultenis

mixedviT, tartesebi arian kunZul kretadan wamosuli tomebis

STamomavlebi, romlebic dRevandeli andalusiis teritoriaze

dasaxldnen da Seqmnes evropis erT-erTi pirveli civilizacia, romelic

iyo im epoqis mowinave kulturis matarebeli.1

pirveli istoriuli wyaro tartesebis Sesaxeb ekuTvnis herodotes.

igi cnobebs gvawvdis tartesTa ukanasknel mefe argantoniosa da

tartesTa qveyanaSi sanaosno miznebiT misul fokeelebze,2 romelTac

argantoniom garkveuli Tanxa gadauxada misi qalaqis garSemo

TavdacviTi nagebobis asaSeneblad, rac tartesTa mefes mcire azieli

sparselebisagan Tavdasacavad sWirdeboda. Hherodote aseve wers, rom

argantonio icocxla 120 weli da aqedan 80 weli imefa (630-550).3

herodotes ar eTanxmeba romaeli istorikosi da filosofosi

plinius ufrosi, romelic Tvlis, rom argantoniom imefa 150 weli.

arsebobs kidev erTi versia, romlis mixedviTac argantonio qveyanas

samasi weli marTavda, rac aSkarad gazviadebulia erTi mefis mefobis

xanasTan dakavSirebiT. Tumca, SesaZloa, argantonio sulac ar yofiliyo

1 Adolf Schulten: "Tartessos", Renacimiento, Sevilla, 2006. aRniSnuli gamocema warmoadgens 1924wels, espaneTSi gamoqveynebuli naSromis asls (Targmani espanur enaze Sesrulebuliamanuel garsia morentis mier).2 fokeelebi iyvenen pirveli berZnebi, romelTa saxelsac ukavSirdeba pirvelixangrZlivi zRvaosnoba da adriatikis zRvis aRmoCena.3 cnobebi herodotesa da argantonios Sesaxeb aviReT Álvaro Riaño Sanchez de la Poza-snaSromidan saxelwodebiT: "Heródote y Argantonio – Un testimonio sobre la forma de poder de Tartessos",sadac avtors naTargmni da gamoyenebuli aqvs ramdenime citireba "Herodoti Historiae"-is Itomidan, oqsfordi, 1927w.

Page 13: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

13

erTi konkretuli mefis saxeli da rom am wlebis ganmavlobaSi erTi

da igive saxelis matarebel ramdenime mefes emefa. SesaZloa, argantonio

yofiliyo samefo dinastiis dasaxelebac.

tartesebis Sesaxeb vkiTxulobT bibliaSic. masSi aRwerilia, Tu

rogor amyarebdnen savaWro urTierTobebs israelis mefe solomoni da

erT-erTi uZvelesi finikiuri savaWro qalaqis - tvirosis mefe hiram I

tarsis (igive tartesebis) saxeliT cnobil xalxTan, romelTa samefoc

simdidriT gamorCeuli iyo [Corral, 2008:67].

tartesebis saxeli figurirebs miTologiaSic. swored tartesebis

miTologiur mefes warmoadgens gerioni, romlis xarebis moparvac

heraklesaTvis micemuli Tormetidan erT-erTi davaleba iyo [Corral,

2008:67].

tartesebis ZiriTad saqmianobas mesaqonleoba da miwis damuSaveba

warmoadgenda. Aaseve, isini iyvnen brinjaos da vercxlis pirveli

mompoveblebi xmelTaSua zRvis auzis qveynebSi. tartesebs mWidro

savaWro urTierToba hqondaT naxevarkunZulze savaWro miznebiT misul

berZnebTan da finikielebTan. Ooqro-vercxlis sanacvlod, tartesebi

maTgan Rebulobdnen sxvadasxva samkaulebs, iaraRs, keramikul

nakeTobebs da qsovilebs. Aamis paralelurad, xdeboda religiuri da

kulturuli aspeqtebis gacvla-gamocvlac. swored maT saxels

ukavSirdeba naxevarkunZulze pirveli anbanis da pirveli monetis Setana.

pireneis naxevarkunZulze misuli berZnebi da finikielebi male aRar

dakmayofildnen mxolod savaWro eqspediciebiT da wiaRiseulis Tavad

mopovebis mizniT, daiwyes koloniebis daarseba, romelTaganac yvelaze

cnobilia: gadiri (kadisi), malaka (malaga) da emporioni (ampuriasi).

miuxedavad imisa, rom tartesebis Sesaxeb jer kidev bevri ram aris

bundovani, xose luis korali dazustebiT ambobs, rom X-VI ss-Si

pireneis naxevarkunZulis samxreT nawilSi marTlac arsebobda samefo,

romlis Zalauflebac vrceldeboda uelvadan karTagenamde, romlis

macxovreblebic moipovebdnen didi raodenobiT oqro-vercxls da

romlebsac berZnebTan da finikielebTan savaWro urTierTobebi hqondaT.1

1 José Luis Corral: "Una historia de España", Edhasa, Barcelona, 2008

Page 14: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

14

Zv. w-is VI saukuneSi iwyeba tartesTa samefos dekadansi, rac

karTagenelebis saxels ukavSirdeba, romlebic swored am periodSi

iwyebdnen didi savaWro imperiis Senebas xmelTaSua zRvis dasavleTis

napirebTan.

tartesebs hqondaT sakuTari ena. maTi enis Sesaxeb arcTu ise bevri

ram aris cnobili. Tumca, viciT, rom tartesebi semisilabur

damwerlobas iyenebdnen (anu calkeuli niSnebiT gamoxatavdnen ara

mxolod bgerebs, aramed marcvlebsac), romelsac safuZvlad finikiuri

da berZnuli damwerloba edo. tartesTa damwerlobis aRniSnuli Tviseba

kargad Cans mariano tores ortesis mier gamoyenebul, oRond iurgen

untermanis mier Sedgenil cxrilSi.1 Aamave cxrilidan vigebT, rom

tartesebs hqondaT 5 xmovani: a, e, i, o, u, rac berZnulis gavlenas

tartesTa anbanze kidev ufro aSkaras xdis, radgan, rogorc viciT,

finikielebs ar hqondaT xmovnebi.

eqstremadurasa da andalusiaSi aRmoCenil (Zv. w. VIIs-iT

daTariRebul) saflavis qvebsa da keramikul nakeTobebze Sesrulebul

warwerebs2 kidev erTi maxasiaTebeli aqvT da es aris xmovanTa

reduplikacia (mag: keenii). Tumca, jer ar aris dadgenili ormag xmovnebs

maTi sworad warmoTqmidan gamomdinare werdnen, Tu am faqts sxva axsna

aqvs.

tartesebis garda, pireneis naxevarkunZulze cxovrobdnen sxva

xalxebic, romelTac berZnebi iberebs uwodebdnen. xose luis koralis

mixedviT, isini Zv.w-is VII saukuneSi ukve cxovrobdnen pireneis

naxevarkunZulze da ikavebdnen mis centralur da aRmosavleT nawils.

aRsaniSnavia, rom iberebi ar wamoadgendnen erT eTnoss da rom berZnebi

am saxeliT moixseniebdnen pireneis naxevarkunZulis centralur da

aRmosavleT nawilSi mcxovreb tomebs. Aai, ase gamoiyureba berZeni

geografis ptolemaiosi mier Sedgenili, pireneis naxevarkunulze

1 Mariano Torres Ortiz: "Tartessos", Madrid, 2002, gv. 3272 aRsaniSnavia, rom tartesebi mier (marjvnidan marcxniv) Serulebul warwerebSisityvebi gadabmulad, erTmaneTisagan dauSoreblad aris Cawerili.

Page 15: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

15

dasaxlebul, iberTa saxeliT cnobil tomTa sia (iqvea miTiTebuli maT

mier dakavebuli qalaqebic):1

ilergetebi – leridasa da ueskaSi;

ausetanebi – xeronaSi;

laietanebi – barselonaSi;

edetanebi –saguntoSi (mdebareobs valensiis regionSi);

kontestanebi – alikantesa da mursiaSi;

bastetanebi – albasetesa da granadaSi;

turdulebi – kordobasa da kadisSi;

turdetanebi – seviliasa da karmonaSi.2

karpetanebi – naxevarkunZulis centralur nawilSi (alkalasa da

toledoSi).

am CamonaTvals xose luis korali umatebs kidev erT toms -

sedetanebs, romlebic saxlobdnen saldubas saxeliT cnobil qalaqSi

(dRevandeli saragosa).

geografiuli mdebareobis ganurCevlad, iberebi dakavebulni iyvnen

mesaqonleobiT da soflis meurneobiT. Tumca, bunebrivia, rom zemoT

CamoTlili xalxebidan xmelTaSua zRvis sanapiroebTan dasaxlebulebs

ganviTarebis ufro maRali done eqnebodaT. Ggarda amisa, CrdiloeT

espaneTis tomebi cxovrebis arqaul stils inarCunebdnen.

iberebs hqondaT sakuTari enac da igi gavrcelebuli iyo

naxevarkunZulis TiTqmis mTel xmelTaSua zRvis sanapiroze. swored

iberebis enazea Sesrulebuli qalaq ampuriaSi aRmoCenili ramdenime

savaWro dokumenti, rac adasturebs am enis savaWro mniSvnelobas.

alikanteSi, teruelsa da barselonaSi aRmoCenili warwerebi

Sesrulebulia rogorc saflavis qvebze, aseve sxvadasxva saxis

nakeTobebze. iberebis enaze Sesrulebuli warwerebi TariRdeba qr. S-mde

V-IV saukuneebiT.

1 siis sruli versia ix. José Luis Corral: "Una historia de España", Barcelona, 2008, gv. 76-77.2 swored turdetanebs moixsenieben xSirad tartesebis STamomavlebad.

Page 16: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

16

tartesebis msgavsad, iberebic semisilabur damwerlobas iyenebdnen,

romelsac safuZvlad berZnuli da finikiuri damwerlobebi edo. iberTa

damwerlobis semisilaburoba aseve kargad Cans iurgen untermanis mier

Sedgenil, Cvens mier zemoT xsenebul cxrilSi. swored amave cxrilidan

vigebT, rom iberebic xuT standartul xmovans iyenebdnen.

iberizacia ar Seexo naxevarkunZulis CrdiloeT nawils, sadac

baskuri kultura gavrcelda. saidumloebiT aris moculi baskebis

warmoSoba. danamdvilebiT arc maTi enis warmomavloba aris cnobili.

Tumca, gvaqvs ramdenime versia. maT Soris sakmaod gavrcelebulia

hipoTeza baskebis iberiuli da kavkasiuri warmomavlobis Sesaxeb.

pirveli mniSvnelovani kvleva am uZvelesi enis Sesaxeb ekuTvnis

cnobil germanel enaTmecnier vilhelm humboldts. swored mis saxelTan

aris dakavSirebuli, rom baskuri ena aRar moixsenieba indoevropul

enaTa ojaxSi.1

indoevropul enebs arc kavkasiuri enebi enaTesaveba, rac badebs eWvs,

rom maT saerTo Ziri unda hqondeT. Aastrainis mixedviT, baskursa da

kavkasiur enebs Soris msgavseba upirvelesad am enebis struqturaSi unda

veZioT. amis naTeli dasturia aTvlis ocobiTi sistema, rogorc

qarTulSi. aseve, sityvaTa wyoba da Semasmenlis pirSi Tanxvedra ara

marto qvemdebaresTan, aseve damatebasTanac. iqve aRniSnulia, rom maT

Soris leqsikuri msgavseba umniSvneloa [Astrain, 2003:148]. Tumca, mainc

moiZebneba samasamde leqsikuri paraleli: gora, burusi da a.S.

struqturuli msgavsebis miuxedavad, baskuri da kavkasiuri enebis

naTesaoba isev da isev varaudis donezea. maT, saukuneebis ganmavlobaSi,

sruliad gansxvavebul garemoSi mouwiaT ganviTareba, ramac urTules

Temad aqcia baskuri da kavkasiuri enebis SesaZlo naTesaobis kvleva.

hipoTezas warmoadgens baskebisa da pireneis iberebis naTesaobac.

mecnierebi dRemde ver amtkiceben baskurisa da iberiulis saerTo

warmomavlobas, an erTis momdinareobas meorisagan da varaudoben, rom

maT Soris arsebuli msgavsebebi, leqsikuri iqneba Tu gramatikuli, unda

iyos gamowveuli am ori xalxis erT drosa da erT sivrceSi arsebobiT.

1 http://burusi.wordpress.com/2009/06/05/euskara/

Page 17: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

17

aRsaniSnavia, rom iberiulsa da baskurs aqvT fonetikuri msgavsebac, rac

mdgomareobs yru frikativis (f) simcireSi.

sainteresoa ra versiebi arsebobs baskebisa da iberebis enebisN

Sesaxeb. xuTi yvelaze gavrcelebuli versiaa:

baskuri momdinareobs iberiulisagan;

baskursa da iberiuls aqvT axlo naTesauri kavSiri, anu iseTi

rogoric aqvT mag: espanursa da italiurs;

baskursa da iberiuls aqvT Soreuli naTesauri kavSiri, anu iseTi

rogoric aqvT mag: espanurs da ruminuls;

baskuri da iberiuli aris ori sruliad gansxvavebuli ena,

romelTa xangrZlivi Tanacxovrebis Sedegad moxda lingvisturi

da leqsikuri maxasiaTeblebis gacvla-gamocvla;

baskurs da iberiuls ar aqvT aranairi kavSiri.

miuxedavad imisa, rom mraval mecniers gansxvavebuli mosazreba aqvs

baskebis warmoSobasTan dakavSirebiT, umravlesoba emxroba

CamoTvlilTagan meore, mesame an meoTxe versias.

baskebis Ziri SesaZloa akvitaniur enaSic unda veZioT, radgan Zvel

baskurs xSirad akvitaniuris saxeliT moixsenieben. swored akvitaniurs

uwodebs luis nunios astraini baskuri enis mier ganvlili etapebis

arqaul periods.1 Aam eWvs aRrmavebs is faqtic, rom baskurad

Sesrulebuli pirveli warwera (epitafia), romlebic TariRdeba II

saukuniT, akvitaniaSia aRmoCenili. Aaqve unda gavixsenoT strabonis

cnobili frazac: “akvitanielebi danarCeni galebisagan gansxvavdebian ara

marto aRnagobiT, aramed lingvisturi TvalsazrisiTac. Aisini iberebs

ufro hgvanan, vidre galebs” [Astrain, 2003:56]. savaraudod, straboni

iberebSi gulisxmobs zogadad pireneis naxevarkunZulis xalxebs (maT

Soris baskebsac) da ara konkretulad iberebs.

jer kidev uamravi SekiTxva arsebobs baskebisa da baskuri enis

Sesaxeb. Aam etapze dazustebiT mxolod imas amboben, rom baskuri

erTaderTi preromanuli enaa, romelic laTinuri enis Zalmomreobas

1 baskuri enis periodizacia ix. Luis Núñez Astrain: "El euskera arcaico – extensión y parentescos" , 2003,gv. 18-35.

Page 18: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

18

gadaurCa da Cvenamde moaRwia. Mmagram ra Zala hqonda aseTi am enas, rom

ar gauCinarebula sxva preromanul enebTan erTad? Aam movlenas

enaTmenierebi xsnian im faqtoriT, rom pireneis naxevarkunZulze misuli

ucxo tomebis gavlena yovelTvis mcire iyo naxevarkunZulis

CrdiloeTiT. espaneTis CrdiloeTs arc romanizacia Sexebia iseTi ZaliT,

rogorc es samxreTSi moxda.

Zv. welTaRr. VI saukuneSi pireneis naxevarkunZulze iwyeba

indoevropuli migracia. Aai, ase gamoiyureba ptolemaiosis mier

Sedgenili, espaneTSi dasaxlebuli keltebis sia:1

betonebi - salamankaSi;

artabrosebi – la koruniaSi;

beronebi – la rioxaSi;

turmogesebi – burgosSi;

pelendonesebi – burgossa da soriaSi;

luzitanebi – portugaliaSi.

keltebis migraciam gamoiwvia gauTavebeli brZolebi iberebsa da

keltebs Soris, rac sabolood maTi gaerTianebiT dasrulda. gaCnda

axali termini – kelt-iberebi. maT naxevarkunZulis centraluri da

dasavleT nawili daikaves.

Crdilo da centralur evropaSi mcxovrebi tomebis - keltebis

naxevarkunZulze migraciam Sedegad mogvca dRevandeli espaneTis

teritoriaze kelturi enis ganmtkiceba, romelic droTa ganmavlobaSi

iberiuls Seerwya da gaCnda termini kelt-iberiuli ena. Kkelt-

iberiulze Sesrulebuli warwerebi miekuTvneba Zv.w-s II-I saukuneebs, rac

niSnavs imas, rom maT wera daiwyes romaelebis pireneis naxevarkunZulze

damkvidrebis periodSi. Tumca, kelt-iberebs ar gamouyenebiaT laTinuri

anbani. maT mier Sesrulebuli warwerebi naxevarkunZulze romaelebis

misvlamde gavrcelebul anbans miekuTvneba.

romaelTa gamarjvebiT dasrulda meore punikuri omi, sadac

romaelebi da karTagenelebi erTmaneTs xmelTaSua zRvaze

gabatonebisaTvis ecilebodnen. maT daikaves pireneis naxevarkunZuli da

1 siis sruli versia ix. José Luis Corral: "Una historia de España", 2008, gv. 85-86.

Page 19: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

19

espaneTi romis erT-erT provinciad aqcies. naxevarkunZulis dapyrobas

romaelebis mier, maleve mohyva laTinuri enis gavrceleba espaneTSi, rac

iyo romis imperiaSi Semavali xalxebis ara marto teritoriuli, aramed

kulturuli unifikaciis gamoxatulebac. espaneTSi gavrcelebulma

laTinurma enam imdenad Zlierad moikida fexi, rom TiTqmis srulad

gaaqro naxevarkunZulis preromanuli enebi (baskuris garda). Tumca, maT

gauCinarebas win uZRvoda xangrZlivi bilingvuri periodi, rac

TvalnaTliv aisaxa espanuri enis ara marto fonetikaze, morfologiasa

da sintaqsze, aramed espanuri enis leqsikazec. amrigad, laTinuri gaxda

naxevarkunZulis mTavari ena;Eena, romelmac evoluciis Semdgom etapebze

ganicada vestgoTuri da arabuli enebis gavlena da safuZveli daudo

dRevandel espanur (igive kastiliur) enas.

iqidan gamomdinare, rom laTinuri ena espanurisaTvis fuZe enas

warmoadgens, marTebulad miviCnieT calke Tavi dagveTmo am uZvelesi

enis konsonanturi struqturis daxasiaTebisaTvis. laTinuri enis

TanxmovanTsistemis daxasiaTebas naSromis mesame TavSi warmogidgenT,

manamde ki ganvsazRvravT, Tu ramdenad didi iyo preromanuli,

vestgoTuri, arabuli da franguli (aseve berZnuli) lingvisturi

gavlena espanur enaze. bunebrivia, ver SevCerdebiT espanuri enis

istoriaSi momxdar yvela fonetikur da gramatikul cvlilebaze; amitom

yuradRebas gavamaxvileb mxolod yvelaze mniSvnelovan cvlilebebze.

espanuri enis fonetikaSi, preromanul enebTan dakavSirebulia oTxi

ZiriTadi movlena:

fonologizacia;

defonologizacia;

yru Tanxmovnebis gamJRereba;

TanxmovanTa ramdenime jgufis palatalizacia.

fonologizacia aris lingvisturi procesi, roca erTi fonemisagan

or variants vRebulobT. swored am movlenas vxvdebiT laTinur

Tavkidur f-sTan, misi kastiliurSi damkvidrebis procesSi.

sityvis TavSi igi, ZiriTadad, h-Si gadadis, mag: laT. ficu - esp. higo,

laT. filiu - esp. hijo, laT. facere - esp. hacer. Tumca, gvaqvs SemTxvevebi, sadac

Page 20: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

20

Tavkiduri laTinuri f SenarCunebulia: laT. frigidu - esp. frío, laT. festa - esp.

fiesta, laT. forte - esp. fuerte an jer h-Si gadadis, Semdeg ki - ikargeba: laT.

fagea - haya - esp. aya. aRsaniSnavia isic, rom fonologizaciis aRniSnuli

movlena ar fiqsirdeba sityvis SuaSi: laT. scofina - esp. escofina, laT. infernu -

esp. infierno.

didi dava gamoiwvia f-s evoluciis sakiTxma enaTmecnierTa Soris.

menendes pidali Tvlida, rom es iyo aSkarad preromanuli (baskuri)

substratis gavlena, radgan baskurSi TiTqmis ar gamoiyeneboda

labiodentaluri f. Tumca, gamoiyeneboda ph, romelmac Caanacvla

laTinuri Tavkiduri f, xolo Semdeg gamartivda da mogvca h: furnus →

phorno → horno. ramon menendes pidals hyavda mowinaaRmdegeebic. maT Soris

iyo kurt baldingeri, romelmac daadgina, rom f-s amgvar transformacias

vxvdebiT baskebisagan moSorebiT dasaxlebul xalxTa enebSic. igive

mosazreba gamoTqva jon ormac, romelmac kiTxvis niSnis qveS daayena

aRniSnuli fenomenis preromanul substratTan kavSiri da daakonkreta

is adgilebi (maT Sorisaa CrdiloeT da aRmosavleT safrangeTi; aseve,

italiis CrdiloeTi nawili), sadac xalxuri laTinuris dialeqtebs

igive movlena axasiaTebda. menendes pidali maleve gamoexmaura am

hipoTezis avtorebs. man aRniSna, rom erTi da igive fonetikuri movlena

SesaZloa dafiqsirdes sxvadasxva regionSi da rom varirebis erTsa da

imave SemTxvevas sulac ar aris aucilebeli hqondes identuri axsna. iqve

miuTiTa, rom espanur romanseSi laTinuri Tavkiduri f-s arqona

baskebisaTvis am Tanxmovnis sityvis TavSi warmoTqmis sirTuliT aixsneba

da rom frangulTan sul sxva movlenas aqvs adgili.

gaCnda kidev erTi SekiTxva. Tu ratom ar moxda f-s transformacia

am TanxmovniT dawyebul yvela sityvaSi da ra iyo imis gamomwvevi mizezi,

rom laTinuri sityvebisagan festa da forte miviReT fiesta da fuerte, maSin

roca igive laTinurma farina-m mogvca harina. preromanuli substratis

momxreebma am kiTxvasac gasces pasuxi. maTi azriT, f-s h-Si

transformacia baskurs ukavSirdeba, misi konstanturoba ki gamowveulia

naxevarkunZulze macxovrebeli da baskebisagan moSorebiT dasaxlebuli

sxva xalxebis gavleniT, romelTac hqondaT f. rogorc vxedavT, f-s

Page 21: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

21

varireba da mdgradoba dakavSirebulia pireneis naxevarkunZulze

gavrcelebul enebTan. Tumca, faqtia, rom Tavkiduri f varirebis gareSe

gadavida espanurSi ie da ue difTongebis win. Aaseve maSin, roca igi

Tavkiduri binaruli kompleqsis pirveli elementi iyo da kompleqss

qmnida vibrantTan (fr).

miuxedavad imisa, rom salaparako espanurSi f maSinve

transformirda, saliteraturo kastiliurSi igi ucvleli formiT

gamoisaxeboda XV saukunemde; Tumca, ar ikiTxeboda. Mmag: dRevandeli

hablar, romelic laT. fabulare-dan modis, XV saukunemde iwereboda rogorc

fablar. mxolod XVI saukuneSi daiwyes mis magivrad hablar-is wera.

saliteraturo cvlilebebi f-s ar Seexo mxolod r konsonantTan da ie

da ue difTognebTan. aqve unda aRiniSnos, rom f-s h-Ti Canacvleba

saliteraturo espanurSi ar momxdara maSinve. garkveuli periodis

ganmavlobaSi erTi da imave sityvis ori gansxvavebuli forma

enacvleboda erTmaneTs. amis naTeli dasturia “selestina”1,1 romlis

1499 wliT daTariRebul burgosis gamocemaSi Warbobs f, xolo 1501 wlis

seviliis gamocemaSi igive sityvebi dabeWdili h-Ti.

defonologizacia aris lingvisturi procesi, roca ori fonemis

ganmasxvavebeli niSnebi ikargeba. swored am movlenas uwodeben pireneis

naxevarkunZulze v-sa da b-s warmoTqmis identurobas. menendes pidali

defonologizaciis movlenasac preromanuli enebs (kerZod, baskurs)

ukavSirebs, radgan baskuri ena ar flobda v-s.

rogorc vxedavT, baskuris gavlena ar aisaxa laTinuridan

Semosuli v Tanxmovniani sityvebis orTografiaSi. isini grafikulad

dRemde aRniSnuli konsonantiT gamoisaxeba. Tumca, baskuris gavlena maT

warmoTqmaSi igrZnoba, sadac v gaigivebulia b-sTan, sityvaSi mis

poziciisda ganurCevlad: venis-vienes [bienes], lavat-lava [laba].

1 "selestina" – XV-XVI saukunis espanurenovani nawarmoebi, romlis avtori arisFfernando de roxasi.

Page 22: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

22

menendes pidalis garda, defonologizaciis movlenaSi baskur kvals

xedaven rafael lapesa da andre martine.1

rogorc vxedavT, baskur enaSi v-s arqonam espanur romanseze didi

gavlena moaxdina. SesaZloa imave v-s uqonloba axasiaTebda danarCen

preromanul enebsac, magram am enebze Sesrulebuli warwerebis gaSifvra

udides sirTuleebs ukavSirdeba.

aqve unda aRiniSnos, rom f-s h-Ti Canacvleba, iseve rogorc b-sa da

v-s warmoTqmis gaigiveba, SemTxveviTi ar yofila. F-s maincdamainc h-Ti

Canacvleba (da ara sxva bgeriT) ganpirobebuli iyo am ori konsonantis

lingvisturi msgavsebiT. Oorive yru Tanxmovans da Tan frikativs

warmoadgens da maT Soris gansxvaveba mxolod artikulaciis adgilia.

lingvisturi msgavsebaa b da v-s SemTxvevaSic. orive mJReri frikativia

da erTmaneTisagan mxolod artikulaciis adgiliT ganirCevian (b –

bilabialuri, v - labiodentaluri).

romauli dapyrobebisa da pireneis naxevarkunZulze laTinuri enis

gabatonebis Semdeg, rogorc grafikulad, aseve warmoTqmiT, mTlianad

Seicvala ramdenime TanxmovanTjgufi. miuxedavad imisa, rom pl-, kl- da fl-

konsonanturi kompleqsebi espanur enaSi palatalizebuli saxiT

gadadian: laT. planu - esp. llano, laT. clamare - esp. llamar, laT. flamma - esp. llama,

gvaqvs maTi konstanturobis ramdenime SemTxvevac: laT. flocu - esp. fleco.

savaraudod, palatalizaciis movlena dafiqsirda espanuri romanses

Camoyalibebis adreul etapze, radgan kastiliur enaSi damkvidrebul

gviandeli periodis sityvebSi aRniSnul Tavkidur konsonantur

kompleqsebs mudmivobis maRali maCvenebli aqvT an zog SemTxvevaSi

varireben, oRond sxva saxis fonetikuri cvlilebis xarjze (mag:

binaruli jgufi xdeba monofonemuri an orelementiani Tavkiduri

kompleqsi erT-erTi elementis transformacias ganicdis). swored

gviandeli periodiT aqvs daTariRebuli korominass espanurSi iseTi

sityvebis damkvidreba, rogorebicaa: esp. club ( ← ing. club), esp. flan (← fr.

flan), esp. plafón (← fr. plafond). SesaZloa, sityvebis garkveuli raodenoba

kastiliurSi laTinuridan ara pirdapiri gziT, aramed katalanuris

1 Antonio Quilis Morales: "Fonética histórica y fonología diacrónica", Madrid, 2005, gv. 150.

Page 23: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

23

gavliT damkvidrebuliyo, radgan rogorc viciT, dRevandeli kataluniis

teritoriaze gavrcelebul xalxur laTinurSi ar momxdara Tavkiduri

kompleqsebis palatalizacia. laT. platea - katal. plaça - esp. plaza. aqve unda

aRiniSnos, rom pl-, kl-, fl- kompleqsebis mdgradoba zog SemTxvevaSi

aixsneba maTi matarebeli sityvebis espaneTSi ara xalxuri, aramed

saliteraturo laTinuris gziT gavrcelebiT: laT. clavicula - esp. clavija,

laT. pluma - esp. pluma, laT. flore - esp. flor.

laTinurisagan espanurma arc p,t,k Tanxmovnebi miiRo. Ppreromanulis

gavleniT moxda maTi gamJRereba: laT. lupu - esp. lobo, laT. totu - esp. todo,

laT. ficu - esp. higo. rogorc antonio tovari ambobs, saqme amjerad

keltur enasTan gvaqvs. Aam daskvnas igi akeTebs pireneis naxevarkunZulze

keltebiT dasaxlebul regionebSi aRmoCenil ramdenime sityvaze

dayrdnobiT, sadac laTinuri sityvebi intervokalur poziciaSi

gamJRerebuli yru TanxmovnebiT gamoirCevian. sonorizaciis igive axsna

aqvT sxva lingvistebsac. isinic fiqroben, rom aRniSnuli fonetikuri

movlena keltebs ukavSirdeba da rom gamJRerebis uZvelesi magaliTebi

aRmoCenilia ara marto espaneTis, aramed zogadad imperiis im regionebSi,

sadac keltebi saxlobdnen [Morales, 2005:131].

aqve unda aRiniSnos, rom yru Tanxmovnebis gamJRereba xdeba ara

marto monofonemur poziciaSi, aramed igi SesaZloa dafiqsirdes maSinac,

roca yru konsonanti warmoadgens binaruli kompleqsis erT-erT

elements. mag: laT. crupta - esp. gruta, laT. prunum - esp. bruno da sxv.

miuxedavad imisa, rom espanur enaze preromanuli gavlena Yyvelaze

naTlad fonetikur aspeqtSi Cans, preromanuli lingvisturi substrati

SeimCneva espanuri enis morfologiasa da sintaqszec. Tumca, arcTu ise

didia misi kvali.

P preromanuli enebis kvali igrZnoba sufiqsebTan: -arro, -orro, -urro: buharro

(yvavi), machorro (cxvari, romelsac sxvadasxva dResaswaulebze klavdnen),

baturro (gauTleli) da a.S iberiuli warmoSobisaa kidev erTi bolosarTi

- etar, romelic savaraudod eTnikurobisa da warmomavlobis

Page 24: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

24

aRmniSvnelia. Mmag: arrestar - niSnavs aresSi macxovrebels an iqidan

wamosul kacs.1

mTel rig laTinur sityvebSi, ZiriTadad ki bolokidur poziciaSi,

daikarga konsonanti m. MlaTinuri akuzatiuri (braldebiTi) brunvis

niSnis – m-s dakargvam sagrZnoblad aria kastiliuri enis sintaqsi,

romelic sabolood dalagda Aantonio de nebrixas, 1492 wels

gamoqveynebuli espanuri enis gramatikiT. swored am wigniT ganisazRvra

espanur winadadebaSi sityvaTa mkacri wyoba, radgan daqvemdebarebiTi

urTierTobis morfologiuri maCvenebeli sityvidan windebul a-Si

gadavida.

preromanuli enebis kvali SeimCneva espanur leqsikazec, rac savsebiT

logikuria laTinurisa da am enebis xangrZlivi Tanacxovrebis gamo.

preromanuli warmoSobis sityvebi gvxvdeba sasoflo-sameurneo

terminologiaSi, mcenareTa da cxovelTa dasaxelebebSi, toponimikasa da

sxvadasxva saxis leqsikaSi. Kkelturi warmoSobis sityvebSi ralf peni

aerTianebs Semdeg vokabulebs: álamo ‛verxvi’, bota ‛yeliani fexsacmeli’,

brezo ‛erika’ (bot.), gancho ‛kauWi’, losa ‛qvis fila’ da a.S., xolo baskuri Ziris

mqone sityvebSi moixseniebs: narria ‛marxili’, urraca ‛kaWkaWi’, cachorro ‛lekvi,’

da a.S.

espanuri enis leqsikaze aisaxa pireneis naxevarkunZulze savaWro

miznebiT misuli berZnebis enis gavlenac.Eelinizmebs ZiriTadad

filosofiasTan, musikasTan, poeziasTan da literaturasTan

dakavSirebuli terminebi warmoadgens: filosofía ‛filosofia ’, música ‛musika’,

poeta ‛poeti’ tragedia ‛tragedia’, comedia ‛komedia’ da sxv. berZnul enas

ukavSirdeba espanurSi gavrcelebuli sayofacxovrebo daniSnulebis

sityvebis etimologiac: cuchara ‛kovzi’, lámpara ‛lampa’, saco ‛tomara’ da sxv.

V saukunis dasawyisis uCveulo yinvebiT gamowveulma mosavlis

simcirem da hunebis zewolam, md. rainis napirebze mcxovreb barbarosebs

evropis samxreTiT gadasaxlebisken ubiZga. eseni iyvnen vandalebi, svevebi

da alanebi, romlebic CrdiloeT espaneTSi 407 wlidan saxlobdnen.

germanikuli tomebis samxreTiT migraciam romis imperias, romlis

1 Ares – erT-erTi soflis saxeli.

Page 25: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

25

Zalauflebac naxevarkunZulze dRiTidRe sustdeboda, sxva germanikul

tomebTan, kerZod vestgoTebTan, aliansis Seqmna gadaawyvetina, raTa

daecvaT romis interesebi espaneTSi Casaxlebul germanikul tomTa

winaSe. 427 wels Teodorix I-is (418-451ww.) meTaurobiT vestgoTTa jari

Sedis naxevarkunZulze da amarcxebs barbarosebs. vandalebi, alanebTan

erTad, toveben pireneis naxevarkunZuls. svevebi ki espaneTis CrdiloeTs

afareben Tavs, sadac aarseben samefos, romelic mxolod erTi saukune

axerxebs arsebobas. aRniSnuli gamarjvebiT vestgoTebi adgilobrivebis

keTilganwyobas imsaxureben, rac safuZvels udebs espaneTSi vestgToTa

migraciis zrdas.

pireneis naxevarkunZulze vestgoTebma Seitanes sakuTari enac,

magram imdenad swrafad moxda maTi asimilacia adgilobriv xalxebTan,

rom maT daiviwyes sakuTari ena da daiwyes laTinuris gamoyeneba. r.

menendes pidali vestgoTTa swraf asimilacias imiT xsnis, rom espaneTSi

Semosvlamde maT hqoniaT sakmaod axlo, xan mokavSiruli da xanac

mtruli, urTierTobebi romaelebTan [Menéndez Pidal, 1977:19].

Mmiuxedavad imisa, rom laTinur-vestgoTuri bilingvuri periodi

espaneTSi TiTqmis ar yofila, vestgoTTa enam garkveuli kvali mainc

datova espanur enaze rogorc fonetikuri, aseve morfologiuri da

leqsikuri TvalsazrisiT. Tumca, vestgoTuri gavlena preromanul

substratTan SedarebiT mcirea.

goTuri warmoSobis aris sufiqsi ing, romelic mogvianebiT

gadadis engo-Si. aRniSnuli sufiqsis matarebel sityvebSi lapesa

moixseniebs abadengo ‛abatis kuTvnili teritoria an qoneba’, realengo

‛saxelmwifos kuTvnili miwa’ da abolengo ‛sagvareulo’-s. amave CamonaTvals

iziarebs ralf peni, romelic imavdroulad yuradRebas amaxvilebs

espaneTSi farTod gavrcelebul patronimul -ez da -oz bolosarTebze.

aRsaniSnavia, rom es sufiqsebi mxolod iseT gvarebSi gvxvdeba, romelTa

Zirsac warmoadgens germanuli sakuTari saxeli (mag: rodrigo, fernando

da sxv). gamomdinare iqidan, rom aRniSnuli sufiqsebi "hijo de"-s (anu

viRacis Svils) niSnavs, gvarebi Fernández, Martínez, Pérez, Ramírez unda

Page 26: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

26

iTargmnos rogorc, fernandos, martinis, pedros, ramiros Svilebi an

STamomavlebi. M

miuxedavad imisa, rom lingvistTa Soris ufro misaRebia ez da oz

sufiqsis germanikuli warmomavloba, rafael lapesa varaudobs mis

SesaZlo preromanul Zirsac, radgan igive patronimuli bolosarTebi ar

gvxvdeba sxva enebSi [Lapesa, 1981:45].

yvelaze didi gavlena vestgoTebis enis espanur leqsikaSi SeimCneva.

vestgoTuri warmoSobis sityvebi gvxvdeba espanuri enis rogorc savaWro,

sameurneo, saomar da sayofacxovrebo, aseve iuridiul terminologiaSi:

yelmo ‛muzaradi’, tregua ‛zavi’, dardo ‛Subi’, banco ‛skami’, guante ‛xelTaTmani’, ropa

‛tansacmeli’, tapa ‛Tavsaxuri’, guardar ‛Senaxva’, robar ‛moparva’, guarnir ‛morTva’,

sala ‛sastumro oTaxi’ da sxv.

germanikuli sityvebis erTi nawili espanurSi gadavida varirebis

gareSe, xolo meore nawilma ganicada sxvadasxva saxis fonetikuri

cvlilebebi da miiRo espanur warmoTqmasTan ufro axlos mdgomi da

adgilobrivebisaTvis ufro martivad warmosaTqmeli formebi.

germanikuli warmoSobis sityvebma, espanur enaSi damkvidrebis dros,

ganicades ramdenime cvlileba. maT Sorisaa: etimonis doneze arsebul

bolokidur TanxmovanTkompleqsze xmovnis damateba (gans - ganso) da

misTvis poziciis Secvla sityvaSi; polikonsonanturi kompleqsis

gamartiveba (anu binarulad qceva) xmovnis Camatebis Sedegad (burgs -

burgos); vxvdebiT sk-ze dawyebuli sityvis TavSi xmovnis Camatebas (skiran -

esquilar). marTalia, mb konsonanturi kompleqsi laTinuri etimonis

doneze gvxvdeba da espanur korelatSi mdgradobis maRali maCvenebliT

gadadis, oriode sityvaSi moxda misi gamartiveba.

laT. palumbes vestgoTTa enis gavleniT martivdeba da gvaZlevs paloma-s.

aRniSnuli fonetikuri varireba is erT-erTi iSviaTi movlenaa, roca

vestgoTebis ena gavlenas axdens sityvis laTinur variantze, da piriqiT,

ar eqvemdebareba laTinur warmoTqmas. espanurma romansem ucvleli

formiT miiRo intervokalur poziciaSi myofi yru konsonantis

matarebeli ramdenime sityvac. rogorc viciT, Yyru Tanxmovnebi aRniSnul

poziciaSi uZvelesi droidan iyvnen gamJRerebisaken midrekilni, Tumca,

Page 27: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

27

germanikuli etimonis mqone sityvebSi isini mdgradobas inarCuneben: rapar

‛SeWra, gaparsva’, brotar ‛ylortebis gamoReba’, espeto ‛Samfuri’. rogorc

rafael lapesa aRniSnavs, goTuri bgerebi intervokalur poziciaSi

ufro Tavsebadi aRmoCnda espanuri romansesaTvis, vidre laTinuri.

711 wels pireneis naxevarkunZuli daikaves arabebma. maT sul

ramdenime weliwadSi daipyres TiTqmis mTeli espaneTi da yvela

mniSvnelovani qalaqi ramdenime saukunis manZilze arabuli kulturisa

da enis gavlenis qveS moaqcies. espanuri romansesa da arabuli enis

rvasaukunovan Tanacxovrebas ukvalod ar Cauvlia. swored arabuli

elementi iyo, laTinuris Semdeg, yvelaze mniSvnelovani espanuri

enisaTvis, gansakuTrebiT ki misi leqsikisaTvis, sadac 4 000

sityvaa arabuli warmoSobis.

arabuli etimologiis sityvebSi vxvdebiT rogorc omis, soflis

meurneobis da vaWrobis Tematikas, aseve iuridiul, maTematikur,

samedicino da astronomiul termonologias: aceifa ‛samxedro eqspedicia’,

adarga ‛fari’, azud ‛sarwyavi sistema’, almacén ‛maRazia’, alcalde ‛meri’, cifra

‛cifri’, jarabe ‛sirofi’, acimut ‛azimuti’ da a.S.1 Aarabulidan espanurSi

Semovida ramdenime windebuli da Sorisdebulic.

miuxedavad imisa, rom arabuli gavlena yvelaze TvalsaCinoa espanuri

enis leqsikur doneze, unda aRiniSnos isic, Tu ra kvali datova am enam

kastiliuri enis fonetikur da morfologiur sistemebzec.

B arabul enas menedes pidali ukavSirebs Semdeg fonetikur movlenebs:

ramdenime laTinuri da berZnuli warmoSobis sityvaSi,

romelTac s da p konsonanti aqvT sityvis TavSi, moxda maTi Canacvleba

arabuli j da b-Ti. swored arabuls ukavSirdeba espanuri jibia-s

aRniSnuli formiT damkvidreba kastiliurSi. berZ. sepia jer laT. sepia-s

gvaZlevs, Semdeg ki viRebT jibia-s. ramdenime sityvaSi Tavkiduri

konsonantis varirebis garda, moxda xmovnis damatebac: laT. satureia -

esp. ajedrea. rac Seexeba laTinur p-s, igi arabulis gavleniT ramdenime

sityvaSi gamJRerda, radgan arabebs ar hqondaT Tanxmovani p:

1Aarabizmebis vrceli CamonaTvali ix. c. axvlediani, m. kobeSaviZe: "espanuri enisistoria" , 2009, gv. 46-47.

Page 28: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

28

laT. praecoquum - esp. albaricoque, laT. persicum - esp. albérchigo [Menéndez Pidal,

1977: 23-24]. aRsaniSnavia, rom yru Tanxmovnis gamJRerebis garda, laTinuri

sityvis espanur variantSi gvaqvs arabuli artiklis sityvis ganuyofel

nawilad qcevac. rogorc vxedavT, espanuri enis istoriaSi erT-erTi

yvelaze gavrcelebuli fonetikuri movlena - yru p-s gamJRereba

ukavSirdeba ara marto preromanul substrats, aramed arabul

gavlenasac.

Tumca, gvaqvs gansxvavebac: Tu preromanulis gavleniT aixsneba

mxolod intervokalur poziciaSi myofi konsonantis an binaruli

kompleqsis erT-erTi, yru elementis gamJRereba, arabuliT aixsneba,

Tavkidur poziciaSi myofi da isic mxolod erTi – p konsonantis

gamJRereba. arabulis gavleniT aixsneba kidev erTi fonetikuri varireba:

laTinuri st konsonanturi kompleqsi espanurSi gvaZlevs z-s:

laT. pastinaca - esp. biznaga.

arabuli gavlena gvaqvs espanur morfologiaSic. Aarabuli

artikli al, romelic espanur enaSi Sesabamis arsebiT saxelTan erTad

mkvidrdeboda, droTa ganmavlobaSi kargavs artiklis funqcias da xdeba

sityvis nawili, ramac kastiliur enaSi axali artiklis gamoyeneba

moiTxova: al aqrab - alacrán, xolo Tu mas espanur artiklsac davumatebT,

miviRebT un alacrán-s. sakmaod gavrcelebulia espanurSi arabuli sufiqsi

i. mas vxvdebiT rogorc zedsarTav saxelebTan, aseve nacionalurobis

aRmniSvnel sityvebTan: baladí ‛umniSvnelo’, iraní ‛iraneli’ da sxv. arabuli

bolosarTi i dafiqsirebulia Sua sakuneebSi gavrcelebul Semdeg

terminSic: "La era alfonsí", rac aSkara kavSirSiaAalfonso X-is

mefobasTan. rogorc vxedavT, arabebisaTvis ucxo arc sakuTari

saxelebidan zedsarTavi saxelis warmoeba iyo.

arabuli kvali Sua saukneebis espanuris sintaqszec SeimCneva.

toledos mTargmnelTa skolaSi Sesrulebuli araerTi arabuli

nawarmoebis espanur TargmanSi SeimCneva windebulis maxvilian piris

nacvalsaxelTan (a + él) da kuTvnilebiTi nacvalsaxelis magivrad de +

piris nacvalsaxelis gamoyeneba. aseve vxvdebiT pleonastikur (ormag)

kuTvnilebas (su vida del hermanitanno) da kavSiri que-s xSir gamoyenebas, rac

Page 29: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

29

miuTiTebs imaze, rom mTargmnelebi aqtiurad iyenebdnen rTul

daqvemdebarebul winadadebebs da CarTul frazebs. CamoTvlilTagan

bolo movlena aqtualuria dRevandel espanurSic.

espaneTis habsburgTa dinastiis bolo warmomadgenlis, karlos II-is

memkvidris gareSe gardacvalebis Semdeg (1701w.), espaneTis samefo taxti

frangma burbonebma daikaves. espaneTis mefe gaxda, karlos II-is yvelaze

axlo naTesavi daLlui XIV-is SviliSvili filipe, romelic istoriaSi

filipe V-is saxeliT Sevida. Ffrangi monarqis gamefebas bunebrivia

mohyva espanelTa aRSfoTeba da daiwyo brZola karlos II-is

memkvidreobisaTvis. brZola espaneTis farglebsac gascda da masSi

aqtiurad Caeba inglisi da evropis sxva mniSvnelovani qveynebi,

romelTac ar awyobdaT frangul-espanuri aliansis Camoyalibeba. brZola

espaneTisaTvis dasrulda utrextis xelSekrulebis gaformebiT, romlis

mixedviTac, espaneTis mefed erTxmad aRiares frangi filipe V. erTaderT

gamonakliss warmoadgenda avstria. Tumca, isic maleve (daaxl. 1725 wels)

SeuerTa xelSekrulebas.

franguli dinastiis gamefebas pireneis naxevarkunulze, bunebrivia,

mohyva franguli enis gavrcelebac. Ffrangulis kvali ZiriTadad

espanuri enis leqsikaze aisaxa, rac bunebrivia ori enis Tanacxovrebis

dros. Tumca, ar gvaqvs misi (frangulis) gavlena espanur fonetikasa da

morfologiaze, radgan am periodis espanurs ukve hqonda kargad

Camoyalibebuli fonetikuri da gramatikuli struqtura da ukve rTuli

iyo, rom romelime gareSe enas kastiliurze am saxis gavlena moexdina.

aqve unda aRiniSnos, rom espanurSi galicizmebis Sesvlas manamdec

hqonda adgili. adreuli galicizmebis saxeliT cnobili, franguli

etimologiis mqone sityvebi (paje ‛paJi’, jardín ‛ezo’, cofre ‛skivri’, jaula

‛galia’ da sxv.), romlebic antonio nebrixas leqsikonSia (1492w.)

moxseniebuli, kastiliurSi franguli literaturis gziT damkvidrda.

ufro gviandeli periodis galicizmebad ki moixsenieben: coqueta ‛kekluci’,

bufete ‛ujrebiani saweri magida’ da sxva sityvebs [Menéndez Pidal, 1977:24-25].

galicizmebs Soris aris iseTi sityvebic, romelTa etimologiis

Page 30: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

30

kvlevasac mivyavarT laTinur an berZnul ZirTan. Tumca, isini espanurSi

ara pirdapiri gziT, aramed frangulis gavliT damkvidrdnen.GH

kastiliur enaze leqsikuri gavlena moaxdina italiurma enamac, rac

ganpirobebuli iyo istoriuli da kulturuli garemoebebiT. espanur-

italiur omebsa da ramdenime italiur samefoSi espanelTa gabatonebas

Tan axlavs renesansis periodi, romlis drosac italiuri kultura

mwvervalebs ipyrobs. italiur Zirs ukavSirdeba literaturisa da

xelovnebis sferosTan dakavSirebuli sityvebi: soneto ‛sonata’, humanista

‛humanisti’, comediante ‛komedianti’, caricatura ‛karikatura’, diseño ‛dizaini’,

grotesco ‛groteskuli’, balcón ‛aivani’, barítono ‛baritoni’, soprano ‛soprano’, tenor

‛tenori’, piano ‛fortepiano’, aria ‛aria’, cantata ‛kantata’, opera ‛opera’,

charlatán ‛Sarlatani’ da a.S.

E espanur enaSi gvaqvs araerTi anglicizmic, rac gamoiwvia XX

saukunis msoflioSi am enis udidesma da mniSvnelovanma gavlenam.

anglicizmebi ZiriTadad gvxvdeba sportul terminologiaSi: beisbol, bingo,

boxeo, corner, derby, futbol, gol, golf, póquer, surf; musikaluri mimdinareobebis

dasaxelebebSi: jazz, hip-hop, rap, rock, soul; satransporto saSualebebis

dasaxelebebSi: autobús, autocar, tranvía, yate da profesiebTan: baby-sitter, bróker,

mánager, detective. Aaseve, teqnikur terminologiaSi: monitor, vídeo.

kastiliurSi Sevida naxevarkunZulze gavrcelebuli, xalxuri

laTinuris evoluciis Sedegad miRebuli, katalanuri, galisiuri

sityvebic, rac ganpirobebuli iyo istoriuli da geografiuli

faqtorebiT. samefoebis geografiulma mezoblobam da espaneTis istoriis

sxvadasxva etapze maTi erTmaneTis mmarTvelobis qveS moqcevam

ganapiroba, rom garkveuli sityvebis CamonaTvali espanurSi damkvidrda

naxevarkunZulze gavrcelebuli sxva, oRond isev xalxuri laTinuridan

momdinare enebidan. G galisiuridan,1 romelic Sua saukuneebSi poeziis

enad miiCneoda, kastiliurSi damkvidrda Semdegi sityvebi: chubasco

‛Tavsxma wvima’, vigía ‛maRali saTvalTvalo koSki’ da sxv. katalanuridan

1 galisiuri da portugaliuri Sua saukuneebSi erT enas warmoadgenda. SemdgomSiganviTarebuli politikuri movlenebis gamo, es ena daiyo or ganStoebad da dRes ukveori erTmaneTisagan damoukidebeli ena gvaqvs.

Page 31: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

31

ki miviReT kulinariuli da sazRvaosno terminologia: paella ‛erT-erTi

espanuri saWmlis dasaxeleba’, buque ‛xomaldi’, timonel ‛gemis mesaWe’ da a.S.

Page 32: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

32

III Tavi

laTinuri enis fonotaqtikuri sistema

(Tavkiduri, Sua da bolokiduri konsonanturi kompleqsebi)

yvelasaTvis cnobilia, rom laTinuri espanurisaTvis fuZe-enas

warmoadgens. swored pireneis naxevarkunZulze gavrcelebuli

laTinuridan miviReT dRevandeli espanuri ena, romelic erT-erT

mniSvnelovan adgils ikavebs romanuli enebis CamonaTvalSi. gamomdinare

iqidan, rom laTinuri espanurisaTvis fuZe-enaa, marTeblad miviCnieT

calke Tavi dagveTmo am uZvelesi enis fonetikis, kerZod ki - misi

konsonanturi sistemis daxasiaTebisaTvis da gangvesazRvra, romeli

TanxmovanTkompleqsebi iyo laTinurisaTvis damaxasiaTebeli misi

istoriis adreul etapze. amasTanave, vTvliT, rom arqauli

laTinurisaTvis damaxasiaTebeli TanxmovanTjgufebis konstanturobisa

da variaciulobis gansazRvra ufro srulyofils gaxdis espanuri

fonotaqtikuri sistemis kvlevas. Aam Tavis mizania davadginoT romelma

TanxmovanTjgufebma ganicada transformacia laTinuri enis doneze

(espanur enaSi damkvidrebamde) da romeli kompleqsebi gamoirCeva

stabilurobis maRali xarisxiT. maT daxasiaTebas movaxdenT sityvaSi

maTi poziciis mixedviT da Tanamimdevrulad ganvixilavT Tavkidur, Sua

konsonantur da bolokidur kompleqsebs.

laTinuri konsonanturi sistema araerTi enaTmecnierisaTvis iyo

aqtualuri sakiTxi. maT Soris iyo ralf peni, romelmac laTinuri

TanxmovanTsistema Semdegnairad warmogvidgina:1

1 Ralph Penny: " Gramática histórica del español", Ariel, Barcelona, 2008

Page 33: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

33

labialuri dentoalveolaruli velaruli

yru okluzivebi

mJReri okluzivebi

yru frikativebi

nazalebi

lateralebi

vibrantebi

/p/

/b/

/f/

/m/

/t/

/d/

/s/

/n/

/l/

/r/

/k/

/g/

/h/

A iqve miTiTebulia, rom zogi lingvisti CamoTvlil camet fonemas

umatebs kidev ori labiovelars - /kw/ da /gw/; maT Soris erT-erTia xose

xavier rodriges toro, romelmac laTinuri enis Tanxmovnebi

Semdegnairad gadaanawila:1

artikulaciis xerxis mixedviT: a) yru okluzivebi: /p/,/t/,/k/,/qw/; b)

mJReri okluzivebi: /b/,/d/,/g/,/gw/; g) frikativebi: /f/,/s/,/h/; d) narnarebi:

/l/,/r/; e) nazalebi: /m/,/n/;

artikulaciis wertilis mixedviT: a) labialurebi: /p/,/b/,/f/,/m/;

b) dentalurebi: /t/,/d/,/s/,/l/,/r/,/n/; g) velarulebi: /k/,/g/

d) alveovelarulebi: /qw/,/gw/.

ralf peni ar iziarebs rodriges toros da misi Tanamoazre

enaTmecnierebis midgomas da /kw/ da /gw/-s miiCnevs /k/ da /g/

fonemebisa da naxevarTanxmovanis kombinaciad, radgan aRniSnuli bgerebi

laTinurSi gamoisaxeboda qu daGgu formebiT [Penny,2008:79].

laTinuri enis konsonanturi sistema aqtualuri iyo ramon

menendes pidalis da antonio kilis moralesisTvisac. maTi araerTi

naSromi exeba laTinuri konsonanturi sistemis daxasiaTebas da

Tanxmovnebis kvlevas laTinuridan espanur enaSi damkvidrebisas rogorc

Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi.

1 José Javier Rodríguez Toro : "Principales cambios ocurridos en el latín vulgar: El consonantismo", Madrid, 2005

Page 34: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

34

swored am arcTu ise mravalricxovani konsonantebisagan Sedgeboda

TanxmovanTjgufebi laTinur enaSi. maTi umravlesoba binaruli jgufebis

saxiT iyo warmodgenili. Tumca, gvaqvs ramdenime polikonsonanturi (sam

da oTxelementiani) kompleqsic.

laTinuri fonotaqtikuri sistemis daxasiaTebas daviwyebT Tavkidur

poziciaSi myofi binaruli TanxmovanTjgufebiT, xolo Semdeg

ganvixilavT polikonsonantur kompleqsebs.

miuxedavad imisa, rom Tavkiduri TanxmovanTkompleqsebi ukve

laTinuri enis donezeve iyo varirebisaken, ufro konkretulad ki

gamartivebisaken midrekili, gvaqvs ramdenime iseTi konsonanturi

kompleqsic, romelTac mdgradobis maRali xarisxi aqvT. swored aseT

TanxmovnTkompleqsebs warmoadgenen okluzivs + r, okluzivs + l, frikativ

f-s + r an l da frikativ s-s + yru okluzivi kombinaciebi. stabiluri

Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis CamonaTvali gamoiyureba

Semdegnairad:

Bl-: arq. laT. blandus → laT. blandus (esp. blando);

Br-: arq. laT. breuis→ laT. breuis (esp. - - - -);

Fl-: arq. laT. fluidus → laT. fluidus (esp. fluido);

Fr-: arq. laT. fricare → laT. fricare (esp. fregar);

Gl-: arq. laT. glans → laT. glans (esp. glande);

Gr-: arq. laT. grus → laT. grus (esp. grúa);

Kl-: arq. laT. cloaca → laT. cloaca (esp. cloaca);

Kr-: arq. laT. cruentus → laT. cruentus (esp. cruento);

Pl-: arq. laT. planus → laT. planus (esp. plano);

Pr-: arq. laT. primus → laT. primus (esp. primo);

Sp-: arq. laT. sperare → laT. sperare (esp. esperar);

St-: arq. laT. stare → laT. stare (esp. estar);

Tr-: arq. laT. trabs → laT. trabs (esp. traba).

Page 35: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

35

CamoTvlil konsonantur kompleqsebs laTinuri enis arcerT

etapze ar ganucdiaT cvlilebebi. ramdenime gamonaklisis garda,1 isini

varirebas arc espanur enaSi damkvidrebis dros daeqvemdebarnen.

daaxloebiT imave raodenobis TanxmovanTjfugebs moicavs varirebadi

konsonanturi kompleqsebis CamonaTvali. isini or jgufad gadavanawileT.

pirvel jgufSi ganvixileT gamartivebuli anu binarulidan

monofonemurad gardaqmnili kompleqsebi, xolo meoreSi – iseTi

kombinaciebi, sadac erT-erTi elementis varireba fiqsirdeba.

gamartivebul konsonantur kompleqsebSi mniSvnelovan adgils

ikavebs iseTi kombinaciebi, romelTa pirvel elementsac warmoadgens yru

okluzivi: kt-, pt-, tl-. Aam kompleqsebidan ikargeba Tavkiduri konsonanti da

viRebT calke mdgom Tanxmovans. samive kompleqsi arqauli laTinuris

doneze gamartivda, risi darwmunebiT Tqmis sababsac gvaZlevs santiago

segura mungias laTinur-espanuri leqsikoni,2 sadac arcerTi sityva ar

Segvxvedria kt-, pt-, tl- jgufiT Tavkidur poziciaSi. erTaderT gamonakliss

warmoadgens Ctesifonte, romelsac toponimikaSi vxvdebiT.3

sainteresoa iseTi kompleqsebic, romelTa pirvel elementsac yru

frikativi - s warmoadgens. Oigi binarul jgufs arqaul laTinurSi

qmnida lateralTan an nazalebTan. Sl-, sm-, sn- kombinaciebi, laTinuri enis

momdevno etapebze, mxolod gamartivebuli saxiT gvxvdeba, rac yru

frikativis amovardniT aris ganpirobebuli.

1 Fl-, kl- da pl- kompleqsebi preromanuli enebis gavleniT, espanurSi ganicdianpalatalizacias: clamare - llamar, fllama - llama, plover - llover (Pl kompleqsi erT sityvaSigadadis ʧç(ch)-Si (pluteus - choza) da igi uSualo kavSirSia galisiur enasTan, romelSicaRniSnuli kompleqsi yvela SemTxvevaSi transformirda ʧ(ch)-d). espanur enaSi fl-, kl- dapl- kompleqsebi ucvleli formiT mxolod saliteraturo laTinuridan an franguli dainglisuri enebidan Semosul sityvebSi SenarCunda; oriode sityvaSi gamartivda bl da glkompleqsebi. kastiliur enaSi maT mogvces monofonemuri transformacia pirvelielementis dakargvis xarjze: blastemare - lastimar, glirone - lirón; yru elementis gamJRerebas kikr jgufian ramdenime vokabulaSi vxvdebiT: crupta - gruta, creta - greta. rac Seexeba sp- da st-kompleqsebs, maTTan mxolod poziciis cvlilebas vxvdebiT. proTetikuli xmovnisxarjze isini Tavkiduridan Sua konsonantur kompleqsebad transformirdnen. oriodesityvaSi gamJRerda pr kompleqsis pirveli elementic: prunum - bruno.2 Santiago Segura Munguía: "Nuevo diccionario etimológico latín-español y de las voces derivadas", Bilbao, 2010.3 qtesifoni – Zveli mesopotamiis erT-erTi qalaqi, romlis nangrevebic dRevandelierayis teritoriazea.

Page 36: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

36

arqaul laTinurSi, iSviaTad, magram mainc iyenebdnen kombinacias

mJRer okluzivs + nazaluri. Gn- da dn- TanxmovanTkompleqsebis

gamartivebac pirvel elementis gauCinarebas ukavSirdeba.

Giqidan gamomdinare, rom laTinuris adreuli etapisaTvis

damaxasiaTebeli CamoTvlili konsonanturi kompleqsebi amave enis

donezeve gamartivdnen, espanuri enaSi isini saxecvlili formiT

gadavidnen, ris gamoc laTinuri warmoSobis arcerT vokabulaSi ar

vxvdebiT maT Tavkidur poziciaSi. imaves ver vityviT aralaTinuri

etimonis mqone sityvebze. masalis kvlevis dros, gn- kompleqss espanuri

enis doneze mxolod gviani periodis aralaTinuri (berZnuli da

germanuli) warmoSobis sityvebSi SevxvdiT: berZ. gnomikos - esp. gnómico,

germ. gneis - esp. gneis. berZnuli warmoSobis mqone sityvebSi SenarCunda sm-

kombinaciac: berZ. smaragdos - esp. esmeralda. aralaTinuri warmoSobis

sityvebSi vxvdebiT sl- da sn- kompleqsebsac, romlebic kastiliur enaSi

XIX-XX saukuneebis mijnaze damkvidrda. inglisuri warmoSobis slogan (an

eslogan) da am etapze bundovani etimologiis mqone snob espanurSi

varirebis gareSe gadavida.

laTinuri Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis meore jgufSi

gavaerTianeT iseTi kombinaciebi, romelTa pirveli elementic

transformirda. maT Sorisaa: sr- da mr- kombinaciebi.

Eevoluciis rTuli gza ganvlo sr- kompleqsma. S, r-s win, jer gadavida

p-Si, xolo Semdeg mogvca f: sr- → pr- → fr-. cvlileba gamoiwvia

cxvirismieri Tanxmovnis narnarasTan SeerTebamac. Mr- kompleqsma mogvca

br- kombinacia [axvlediani c., 2008:71].

rogorc vxedavT, orive SemTxvevaSi kompleqsis meore elementi aris

vibranti r, romelic ver Seewyo verc nazals da verc yru frikativs (da

yru okluzivs). Aai, ase gamoiyureba laTinuri enis doneze varirebadi

kompleqsebi.

pirveli jgufi:

Dn- → n-: arq. laT. dnuk → laT. nux (esp. nuez);

Gn - → n-: arq. laT. gnatus → laT. natus (esp. nato);

Page 37: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

37

Kt- → t-: arq. laT. ctunica → laT. tunica (esp. túnica);

Pt- → t-: arq. laT. ptisana → laT. tisana (esp. tisana);

Sl- → l-: arq. laT. slubricus → laT. lubricus (esp. lúbrico);

Sm- → m-: arq. laT. smica → laT. mica (esp. miga);

Sn- → n -: arq. laT. snusos → laT. nurus (esp. nuera);

Tl- → l-: arq. laT. tlatos → laT. latus (esp. lato).

meore jgufi:

Sr- → pr- → fr-: arq. laT. srigos → prigos → laT. frigus (esp.

frío);

Mr- → br-: arq. laT. mreghuis → laT. brevis (esp. breve).

miuxedavad imisa, rom arqaul laTinurSi ZiriTadad binaruli

konsonanturi kompleqsebi gvxvdeba, gvaqvs ramdenime samelementiani

jgufic. Skr-, spl-, str-, stl- kompleqsebidan skr-, spl- da str- aRmoCnda

stabiluri, romlebic konstanturobis xarisxs espanurSic inarCuneben

(Tu ar CavTvliT proTetikuli xmovnis damatebiT sityvaSi maTi poziciis

Secvlas). YmaT Soris yvelaze iSviaTia spl kompleqsi, romelic mxolod

ramdenime da isic erTi Ziridan momdinare sityvebSi gvxvdeba (splendere,

splendidus, splendor). igi arcerT vokabulaSi ar varirebs.

yvelaze varirebadi aRmoCnda stl- kompleqsi.1 igi ramdenime sityvaSi

jer orelementian kompleqsad, xolo Semdeg monofonemurad iqca.

ramdenime vokabulaSi ki pirdapir monofonemurad transformirda.

rogorc vxedavT, laTinur Tavkidur samelementian konsonantur

kompleqsebs axasiaTebda Semdegi Tanmimdevroba: S + yru okluzivi (p,t,k) +

vibranti an laterali (r an l). yvelaze aramdgradi ki maT Soris

aRmoCnda Semdegi Tanamimdevroba: S + t + l. Str, skr da spl kompleqsebma

varireba evoluciis arcerT etapze ar ganicada. laTinuri

samelementiani Tavkiduri jgufebis CamonaTvali gamoiyureba

Semdegnairad:

Skr-: arq. laT. scrotum → laT. scrotum (esp. escroto);

1 Stl kompleqsi mxolod erT sityvaSi SenarCunda laTinuris doneze. Tumca, espanurenaSi gadasvlisas mainc daeqvemdebara varirebas. vgulisxmobT laT. stloppus, romelmacespanurSi escopeta mogvca.

Page 38: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

38

Spl-: arq. laT. splendor → laT. splendor (esp. esplendor);

Str-: arq. laT. struma → laT. struma (esp. estruma);

Stl- → sl- → l-: arq. laT. stlis→ slis→ laT. lis (esp. lid)

an: stl- → l-: arq. laT. stlocus→ laT. locus (esp. luego).

gacilebiT mravalferovania Sua konsonanturi kompleqsebis istoria

laTinur enaSi. imis miuxedavad rom maTi umravlesoba varirebas

eqvemdebareba, gvaqvs ramdenime stabiluri kompleqsic. cvalebadi

kombinaciebi davyaviT oTx jgufad, raTa ufro TvalsaCino gamxdariyo

Tu romelma fonetikurma cvlilebebam ganapiroba ama Tu im kompleqsis

varireba.

laTinuri enis yvelaze myar konsonantur kompleqsebSi gavaerTianeT

-kr-, -lt-, -rb-, -rd-, -rg-, -rm-, -sp-, -tr- Tanamimdevrobebi. rogorc vxedavT,

stabiluri kompleqsebis umravlesobaSi pirvel an meore elements

vibranti warmoadgens. CamoTvlili kombinaciebi varirebas arc espanur

enaSi damkvidrebis dros ganicdian. Tumca, gvaqvs oriode gamonaklisi.1

ai, ase gamoiyureba aRniSnuli TanxmovanTkompleqsebis CamonaTvali

(magaliTebiTurT) laTinur enaSi:

-kr-: arq. laT. procreator → laT. procreator (esp. procreador);

-lt-: arq. laT. altus → laT. altus (esp. alto);

-rb-: arq. laT. barba → laT. barba (esp. barba);

-rd-: arq. laT. ardere → laT. ardere (esp.arder);

-rg-: arq. laT. largus → laT. largus (esp. largo);

-rm-: arq. laT. armarium → laT. armarium (esp. armario);

-sp-: arq. laT. aspectus → laT. aspectus (esp. aspecto);

roca saartikulacio organoebi diskomforts ganicdian erTi

Tanxmovnidan meore Tanxmovanze gadasvlisas, xdeba ori erTmaneTis

miyolebiT mdgomi fonemis mimsgavseba, raTa maTi warmoTqma gaadvildes.

1 Lt kompleqsma mxolod erT sityvaSi ganicada meore elementis varireba. laT. altus-isSedarebiTi formidan - altius aris warmoebuli zmnis sawyisi forma altiare, romelmac espanurkorelatSi mogvca alzar; oriode sityvSi ki dafiqsirda vokalizaciis movlena: saltu - sauto- soto; Rg kombinacia ramdenime sityvaSi kompleqsis meore elements kargavs (argenteus -arienzo), xolo ramdenimeSi – meore elementi varirebas ganicdis (argilla - arcilla); oriodevokabulaSi gamJRerda tr kompleqsis pirveli elementi: laT.citrus - esp. cidro an dafiqsirdakompleqsis monofonemurad qceva: berZ. petroselinon - laT. petroselinum - esp. perejil.

Page 39: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

39

swored am faqts ukavSirdeba erT-erTi yvelaze gavrcelebuli

fonetikuri movlena – asimilacia, romelic, konsonantebis mimsgavsebis

xarisxis mixedviT, SeiZleba iyos sruli an nawilobrivi. Aasimilacia

SeiZleba iyos progresuli da regresulic, rac damokidebulia

winmswrebi Tanxmovani daimsgavsebs momdevnos Tu piriqiT.

sruliAasimilaciis yvelaze gavrcelebuli SemTxvevebs warmoadgens

Semdeg konsonanturi kompleqsebi: -bf-, -bg-, -df-, -dg-, -ds-, -dl-, -dr, -kf-, -ls-, -ml-,

-nr-, -pf-, -rl-, -rs-, -ts-. asimilacia aRniSnul kompleqsebTan laTinuri enis

istoriis sxvadasxva etapze dafiqsirda. maT Soris yvelaze Zvel periods

miekuTvneba -ls- da -rs- kompleqsebi, romlebic laTinuri enis adreul

etapzeve transformirdnen da espanurSi ucvleli formiT gadavidnen

(arq. laT. velsi → velle - esp. vello, arq. laT. fersi → ferre - esp. férreo).1

laTinuris adreul etapze adgili hqonda nawilobrivi asimilaciis

movlenasac. swored nawilobrivi asimilaciis xarjze miviReT -gt-

kompleqsidan -kt- kombinacia. rogorc vxedavT, nawilobrivi asimilacia

gamoiwvia mJReri da yru Tanxmovnebis mezoblobam, sadac yru

konsonantma mJReri daayrua.

M meore qvejgufSi SeviyvaneT iseTi ori konsonanturi kompleqsi,

romelTac orive elementi dakarges adreul etapze da jer sruliad

gansxvavebuli konsonantis geminatad gadaiqcnen, xolo Semdeg

monofonemurad transformirdnen: -tt- → -ss- → -s- da -dt- (SesaZloa, igi

jer tt-Si gadasuliyo) → -ss- → -s-. orive SemTxvevas enaTmecnierebi

saerTo indoevropul movlenas uwodeben.

arqauli laTinuris doneze dafiqsirda yru konsonantis isev yru

TanxmovniT Canacvleba. swored es SemTxveva gvaqvs -tl- kompleqsis

evoluciisas, romelic transformirda -kl-d. rac Seexeba kl kompleqss,

espanur enaSi gadasvlisas, igi xan SenarCunda da xanac varirebas

daeqvemdebara.

1 aRsaniSnavia, rom ls kompleqsi ramdenime sityvaSi ar daeqvemdebara varirebas daespanur enaSi ucvleli formiT gadavida: laT. falsu - esp. falso.

Page 40: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

40

arqauli laTinuris doneze dafiqsirda nazalebis monacvleobac.

mJReri okluzivis win mdgomi nazali m gadadis n-Si: -md- → -nd-, -mg- →

-ng-.

amrigad, laTinuris enis yvelaze varirebadi Sua konsonanturi

binaruli kompleqsebis cxrili gamoiyureba Semdegnairad:

pirveli qvejgufi:

-bf- → -ff-: laT. obfero → laT. offero, offerre (esp. ofrecer);

-bg- → -gg-: laT. obgero → laT. oggero (esp. - - - -);

-df- → -ff-: laT. adfinis → laT. affinis (esp. afín);

-dg-→ -gg-: laT. adgero → laT. aggero, aggere (esp. - - - -);

-ds- → -ss-: laT. diuidsi → laT. diuissi (esp. - - - -);

-dl- → -ll-: laT. adloquor → laT. alloquor (esp. - - - -);

-dr- → -rr-: laT. adrogo → laT. arrogo, arrogare (esp. arrogar);

-kf- → -ff-: laT. ecfero → laT . effero, efferre (esp. - - - -);

-ls- → -ll-: arq. laT. velse → laT. velle (esp. vello);

-ml- → -ll-: laT. comloquor → laT. colloquor (esp. - - - -);

-nr- → -rr-: laT. inrogo → laT. irrigo, irrigare (esp. irrigar);

-pf- → -ff-: laT. op(i)ficina → laT. officina (esp. oficina);

-rl- → -ll-: laT. perlacio → laT. pellicio (esp. - - - -);

-rs- → -rr-: arq. laT. ferse → laT. ferre (esp. férreo);

-ts- → -ss-: laT. concuitsi → laT. concussio (esp. concusión);

-gt- → -kt-: arq. laT. agtos → laT. actus (esp. acto).

meore qvejgufi:

-tt- → -ss- → -s-: arq. laT. iuttos → laT. iussus → laT. iusus (esp. - -

-);

-dt- → (tt?) → -ss- →-s-: arq. laT. sedtos → (settos?) → laT. sessus →

laT. sesus (esp. - - - -).

mesame qvejgufi:

-tl- → -kl-: arq. laT. vetla → laT. vecla (esp. - - - -).

meoTxe qvejgufi:

-md- → -nd-: arq. laT. eumdem → laT. eundem (esp. - - - -);

Page 41: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

41

-mg- → -ng-: arq. laT. comgero → laT. conger (esp. congrio).

arqaul laTinurSi vxvdebiT polikonsonantur kompleqsebsac,

romlebic gamartivebisaken aris midrekili. Aarqaul laTinurSi sami

Tanxmovani yvelaze xSirad Semdegi TanamimdevrobiT aris warmodgenili:

1. mJReri okluzivi + s + yru okluzivi; 2. laterali + yru okluzivi +

yru okluzivi; 3. yru okluzivi + s + nazali.

rogorc ukve aRvniSneT, samive SemTxveva gamartivebisaken aris

midrekili. gansxvaveba maT Soris mxolod is aris, rom gansxvavebuli

poziciis Tanxmovnebi ikargeba. pirvel SemTxvevaSi s + yru Tanxmovnis

kombinaciis win mdgomi konsonanti ikargeba: adspicio - aspicio; meore

SemTxvevaSi laterals da mesame Tanxmovans Soris mdgomi yru okluzivi

ikargeba: ulctos - ultus, xolo mesameSi – isev pirveli anu s + nazali

kombinaciis win mdgomi yru Tanxmovani: loucsna - lousna. rogorc vxedavT,

pirvel SemTxvevaSi daikarga d, xolo meoresa da mesameSi - k, romelsac

erT sityvaSi - meore, xolo meore sityvaSi - pirveli pozicia ukavia.

aqedan gamomdinare SegviZlia davaskvnaT, rom arqauli laTinuris

samelementian kompleqsebSi yvelaze susti iyo pirveli da meore

poziciis matarebeli konsonantebi. Aarqaul laTinurSi gvaqvs erTi

oTxelementiani kompleqsic, romelic martivdeba ara erTi Tanxmovnis

amovardniT, aramed ori Tanxmovnis dakargviT: -dksk- → -sk- (didcsco → disco)1.

amrigad, miviReT Semdegi suraTi:

-dsp- → - sp-: arq. laT. adspirare → laT. aspirare (esp. aspirar);

-ksn- → -sn-: arq. laT. loucsna → laT. lousna (esp. - - - -);

-lkt- → -lt-: arq. laT. ulctos → laT. ultus (esp. - - - -);

-dksk- → -sk-: arq. laT. didssco → laT. disco (esp. - - - -).

SedarebiT naklebad, magram mainc gvxvdeboda bolokiduri

konsonanturi kompleqsebi arqaul laTinurSi. uZveles mdgrad

orelementian kompleqsebs warmoadgens: -bs, -lt, -ms, -nk, -ns, -nt, ps, -rs, -st.

rogorc vxedavT, konsonanturi kompleqsi stabilurobas laTinurSi

1 uiSviaTes movlenas warmoadgenda oTxelementiani konsonanturi kompleqsi arqaullaTinur enaSi. misi SedarebiT xSiri gamoyeneba iwyeba laTinuri enis istoriismomdevno etapebze, roca samelementiani kombinaciiT dawyebul sityvebze iwyebenTanxmovniT daboloebuli TavsarTis damatebas.

Page 42: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

42

inarCunebda Tu iyo Tanxmovnebis Semdegi Tanamimdevroba: 1.Ookluzivs,

nazals an vibrants + s (swored es Tanamimdevroba gvaqvs CamoTvlilTgan

pirvel, mesame, mexuTe, meSvide da merve kombinaciebSi); 2. konsonants +

t (meore, meeqvse da mecxre TanxmovanTjgufebi); 3. nazals + k (meoTxe

konsonanturi kompleqsi).

laTinurSi mdgrad kombinaciebs stabiluroba ar SeunarCunebiaT

espanurSi. erT-erTi Tanxmovnis dakargvis an transformaciis garda,

espanurSi moxda sityvis bolos xmovnis damateba, ramac poziciuri

varireba gamoiwvia.

bolokiduri kompleqsebis stabiluroba kargad Cans Semdeg

cxrilSi:

-bs → -bs: arq. laT. plebs → laT. plebs (esp. plebe);

-lt → -lt: arq. laT. uult → laT. uult (esp. - - - -);

-ms → -ms: arq. laT. hiems → laT. hiems (esp. - - - -);

-nk → -nk: arq. laT. hunc → laT. hunc (esp. - - - -);

-ns → -ns: arq. laT. gens → laT. gens (esp. gente);

-nt→ -nt: arq. laT. sunt → laT. sunt (esp. - - - -);

-ps→-ps: arq. laT. primceps → laT. princeps (esp. príncipe);

-rs→ -rs: arq. laT. fors → laT. fors (esp. - - - -);

-st→-st: arq. laT. est → laT. est (esp. - - - -).

rac Seexeba yvelaze varirebad jgufebs, aq gavaerTianeT -kt, -rd, -ds, -ts

konsonanturi kompleqsebi. bolodikuri TanxmovanTjgufebi

CamoTvlilTagan yvela SemTxvevaSi gamartivdnen da laTinuri enis

momdevno etapze monofonemuri saxiT gadavidnen. aRsaniSnavia, rom maTi

gamartiveba xan pirveli da xanac meore elementis amovardnis xarjze

xdeboda. bolokiduri kompleqsis pirveli elementis amovardnas win

uZRvis regresuli asimilacia, rac ganapirobebs arqauli variantis meore

elementis SenarCunebas.

Aamrigad, miviReT Semdegi suraTi:

-kt → -k: arq. laT. lact → laT. lac (esp. - - - -);

-rd → -d: arq. laT. cord → laT. cor (esp. - - - -);

Page 43: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

43

-ds→ -ss→ -s: arq. laT. lapids → lapiss → laT. lapis (esp. - -);

-ts→ -ss→ -s: arq. laT. millets → miless → laT.miles (esp.- -).

arqaul laTinurSi arsebobda ramdenime samelementiani bolokiduri

kompleqsic. Aam SemTxvevaSic gvaqvs konstanturobisa da variaciulobis

magaliTebi. Yyvelze gavrcelebuli stabiluri bolokiduri kombinaciaa:

nazali an vibranti + okluzivi (p an b) + s, xolo yvelaze varirebad

kompleqsebSi gvaqvs k + ts kombinacia. miviReT Semdegi suraTi:

-mps → -mps: arq. laT. stremps → laT. stremps (esp. - - - -);

-rbs → -rbs: arq. laT. urbs → laT. urbs (esp. urbe);

-kts → -kss→ -ks: arq.laT. nocts →laT. nocss→-nocs (esp .- -);

amrigad, konsonanturi kompleqsebis varireba mxolod derivatis

doneze ar dafiqsirebula. maTi garkveuli nawili ukve arqauli

laTinuris donezeve transformirda.

gamomdinare iqidan, rom laTinuris Tavkiduri kompleqsebis

transformireba arcerT SemTxvevaSi ar fiqsirdeba kompleqsis meore

elementis xarjze, SegviZlia davaskvnaT, rom Tavkidur poziciaSi myofi

kompleqsis pirveli elementi, iqneba igi okluzivi Tu frikativi, bevrad

ufro susti iyo, vidre meore. Tumca, ver vityviT, rom pirveli elementi

yvela SemTxvevaSi varirebas eqvemdebareba. am SemTxvevaSi yuradReba unda

gavamaxviloT, Tu romel konsonantTan qmnis igi kombinacias. mag:

konsonantebi p,k,g Tu maT mosdevT narnara Tanxmovnebi (r an l)

narCundebian, xolo Tu p da k-s mosdevs t, an g-s mohyveba n - isini

martivdebian. Aamrigad, kompleqsebis konstanturoba da variaciuloba

damokidebulia kompleqsSi Semavali elementebis fonetikur

maxasiaTebelze, radgan gverdigverd mdgomma Tanxmovnebma aucileblad

unda Seqmnan harmoniuli kombinacia. rogorc vxedavT, swored aseTi

harmoniuli kombinacia Seqmnes laTinurSi p,k,g okluzivebma da narnara

konsonantebma.

pirveli elementis sisuste Warbobs Sua konsonantur kompleqsebSic.

arqauli laTinuri enis doneze momxdari fonetikuri cvlilebebi exeba

kompleqsis pirvel elements, rac kargad Cans Sua konsonanturi

varirebadi kompleqsebis qvejgufebSi.Ppirveli elementis midrekileba

Page 44: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

44

cvlilebebisaken SeimCneva laTinuri enis evoluciis sxvadasxva etapebze.

aqve unda aRiniSnos, Tu arqauli laTinurisaTvis damaxasiaTebeli iyo

progresuli asimilacia (ls-ll, rs-rr), laTinuris momdevno etapze

dafiqsirda regresuli asimilaciis SemTxvevebi.

gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs bolokidur konsonantur

kompleqsebTan, sadac varirebis SemTxvevaSi ikargeba kompleqsis xan

pirveli da xanac meore elementi. aRsaniSnavia, rom meore elementis

dakargva poziciuri sisustiT iyo ganpirobebuli, xolo pirveli

elementis amovardna regresuli asimilaciis xarjze miRebuli geminatis

gamartivebas ukavSirdeba.

bunebrivia, bolokiduri konsonantis stabiluroba-varirebaze

gavlenas moaxdenda mis win mdgomi Tanxmovanic, radgan erTi da igive

Tanxmovani laTinuris doneze xan ikargeba da xanac ucvlelia. mag:

bolokiduri t, k-s Semdeg ikargeba, xolo n, l da s TanxmovnebTan -

stabiluria.

amrigad, rogorc ganxilulma masalam gvaCvena, binaruli

konsonanturi kompleqsebi rogorc sityvis TavSi, aseve bolokidur

poziciaSi, varirebis SemTxvevaSi, ZiriTadad, kargaven an icvlian

kompleqsis kidurovan poziciaSi myof elements.

pirveli an meore (oriode SemTxvevaSi orive) elementis

varirebisaken aris midrekili polikonsonanturi kompleqsebi. sam da

oTxelementian kompleqsebTan arsad ar dakargula bolo elementebi.

aqve unda aRiniSnos, rom masalis kvlevis dros, TiTqmis ar

ganmeorebula erTi da igive konsonanturi kompleqsebi sityvis

sxvadasxva poziciaSi; Mmxolod ramdenime kombinacia Segvxvda

gamonaklisis saxiT: kr da tr kombinaciebi gvxvdeba Tavkidur poziciasa da

sityvis SuaSi da arcerT poziciaSi ar eqvemdebareba varirebas; Kt

kompleqsi ki, romelic gvxvdeba Tavkidur da bolokidur poziciaSi,

kargavs kidurovan elements (sityvis TavSi: kt-t; sityvis boloSi: kt-k).

arcerTi kombinacia ar gvxvdeba samive poziciaSi.

yuradReba gavamaxvileT imazec, Tu romeli Tanxmovnebi qmnidnen

laTinurSi (poziciisa da Tanxmovnebis Tanamimdevrobis ganurCevlad)

Page 45: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

45

yvela harmoniul da stabilur kombinaciebs. aRmoCnda rom mJReri

okluzivis da vibrantis kombinaciam mogvca yvelaze stabiluri

TanxmovanTkompleqsebi: br - rb, gr - rg.

Page 46: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

46

IV Tavi

etimonSi arsebuli konsonanturi kompleqsebi da maTi daxasiaTeba

istoriuli evoluciis manZilze

pireneis naxevarkunZulis romanizaciis Semdeg, laTinuri

espanelebisaTvis mSobliur enad iqca. Mman imdenad Zlierad moikida fexi

espaneTSi, rom naxevarkunZulis primitiuli enebi TiTqmis srulad

gaaqro (baskuris garda); Semdeg evoluciasTan erTad ki, SeiZina

germanuli da arabuli elementi, riTac daSorda mis pirvandel formas

da safuZveli Cauyara espanur romanses.

miuxedavad imisa, rom espanur enas, ganviTarebis sxvadasxva etapze,

axasiaTebda mWidro kontaqti iberiul, vestgoTur da arabul enebTan,

espanuri enis leqsikuri maragis didi nawili laTinuri warmoSobis

sityvebiTaa warmodgenili, rac imis wina pirobaa, rom etimonis doneze

arsebuli binaruli da polikonsonanturi kompleqsebis umravlesoba

ukavSirdeba laTinur Zirebs; Tumca, gvaqvs iseTi SemTxvevebic, sadac

konsonanturi kompleqsebi gvxdeba preromanuli, berZnuli, arabuli da

a.S. warmoSobis sityvebSi.

naSromSi ganvixileT binaruli (maT Soris, geminatebiT

wamodgenili jgufebi) da polikonsonanturi TanxmovanTkompleqsebi

(rogorc Tavkidur da bolokidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi). kvleva

CavatareT korominasis da garsia de diegos etimologiuri leqsikonebis

monacemebze dayrdnobiT. aseve, vixelmZRvaneleT santiago segura mungias

uaxlesi laTinur-espanuri etimologiuri leqsikoniT da espaneTis

samefo akademiis – RAE-s monacemebiT.

ganxilulma masalam gviCvena, rom kastiliur enaSi damkvidrebis

dros, etimonis doneze arsebuli kompleqsebis garkveuli nawili

SenarCunebulia; danarCenebi ki eqvemdebarebian varirebis sxvadasxva

SemTxvevebs. araerTi magaliTi gvaqvs etimonis doneze ararsebuli

TanxmovanTjgufis espanuri enis doneze warmoqmnisa, rac ZiriTadad

ukavSirdeba xmovnis sinkopas. Tumca, SevxvdiT varirebis ormag da

sammagG movlenasac.

Page 47: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

47

qvemoT, dawvrilebiT ganvixilavT jer binarul da Semdeg,

polikonsonantur kompleqsebs da yuradRebas gavamaxvilebT im faqtebze,

Tu ram gamoiwvia TiToeuli maTganis konstanturoba an varireba.

$ 1. orelementiani konsonanturi kompleqsebi

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: B

(bb, bd, bl, br, bs, bt)

Sua konsonanturi kompleqsi bb, romelic warmoadgens mJReri

okluzivis geminats, espanur enaSi damkvidrebis dros, ganicdis

cvlilebas da martivdeba.

arameuli (RAE-s mixedviT siriuli) warmoSobis sityva abba

laTinurSi damkvidrda (berZnulis gavliT) abbas-is formiT da espanurSi

mogvca abad, rac niSnavs ‛mamas’ an saeklesio pirs - ‛abats’. ormagi

okluzivis gamartivebis movlena fiqsirdeba laTinuri warmoSobis

Semdeg espanur sityvebSic: abadía (laT. iabbatia), abadesa (laT. abbatissa), abatir

(laT. abbattuo,-ere) da sxv.

Sua konsonanturi kompleqsi bd laTinuri warmoSobis sityvebSi

gvxvdeba da ucvleli formiT mkvidrdeba kastiliur enaSi. M

esp. abdomen modis laTinuri abdomen-dan, abdicar ki espanur enaSi

Cndeba 1420 wlidan da momdinareobs laTinuri abdicare-dan. TiTqmis amave

periodSi Cndeba abducción, romelic Seesabameba laTinuri abductio-s. bolo

ori magaliTis etimologiis ufro Rrma kvlevam gviCvena, rom orive

laTinuri sityva (abdicare da abducere) modis dicare da ducere-dan, ab ki aris

laTinuri prefiqsi, romelsac aqvs sawinaaRmdegos mniSvneloba. rogorc

vxedavT, aRniSnulma Zirma laTinuri TavsarTi ab etimonis donezeve

daimata da espanurSi ukve saxecvlili formiT gadavida.

TavkiduriKkonsonanturi kompleqsi bl gvxvdeba laTinuri da

berZnuli warmoSobis sityvebSi da ZiriTadad, ucvleli formiT

mkvidrdeba espanur enaSi: laT. blitu - esp. bledo, laT. blandu - esp. blando.

Bl kompleqsiani vokabulebis garkveuli nawili espanur enaSi gadadis

berZnulidan, laTinuris gavliT. berZ. blasphemos-s jer laTinurSi

Page 48: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

48

gvaZlevs blasphemus-s, xolo Semdeg kastiliurSi gadadis blasfemo-s

formiT. igive gza ganvlo Semdegma sityvamac: esp. bledo (← laT. blitum ←

berZ. bliton).

mxolod ramdenime sityvaSi moxda binaruli kompleqsis gamartiveba

da monofonemuri korelatis warmoqmna: berZ. blastemeo - laT. blastemare - esp.

lastimar.

rac Seexeba bl TanxmovanTjgufs sityvis SuaSi, aq vxvdebiT

bilabialuri b-s da labiodentaluri v-s arevas, romelsac win uZRvis

metaTeza: laT. oblitare-esp.olvidar.

Bl kompleqsi etimonis doneze fiqsirdeba esp. roble-Si. igi

momdinareobs laT. robore-dan, romelmac o-s sinkopis Sedegad jer

mogvca robre, xolo Semdeg, disimilaciis xarjze, miviReT roble.

Tavkiduri TanxmovanTkompleqsma br gvxvdeba rogorc laTinuri,

aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi. Tavkidur poziciaSi, vokabula

iqneba laTinuridan Tu sxva enobrivi wyarodan Semosuli, konsonanturi

kompleqsi gadadis ucvleli formiT: laT. bracchium - esp. brazo, laT. brutus-

esp. bruto, laT. brattea - esp. bráctea, berZ. brionia - laT. bryonia - esp. brionia, berZ.

bronkhion - laT. bronchium - esp. bronquio, goT. brikan - esp. bregar, goT. brut - esp.

brote, kelt. brigos - esp. brío.

Br kompleqsiani sityvebis garkveuli nawili Semodis

frangulidanac. swored maT Soris aris esp. brocha (← fr. brouche), broche (←

fr. broche) da a.S.

gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac konsonanturi kompleqsi

derivatis donezea warmoqmnili. maT Soris aris mosarab. perca, romelic

espanur breca-s gvaZlevs da laT. bocal, romlisganac miviReT

espanuri brocal. Ppirvel magaliTSi Cans, rom yru Tanxmovnis gamJRerebas,

rac preromanuli enebTan aris dakavSirebuli, mohyva metaTeza, xolo

meore magaliTSi br kompleqsis warmoqmnas ganapirobebs r-s epenTeza.

derivatis doneze warmoiqmna br Tavkiduri kompleqsi erT-erTi

germanuli frazis espanurSi damkvidrebisas. Ggermanuli fraza ich bring

Page 49: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

49

dir’s, rac espanurad te lo ofrezco-s an te lo traigo-s niSnavs, espanurSi gvaZlevs

brindis-s.

ucvleli formiT damkvidrda br konsonanturi kompleqsi sityvis

SuaSi Semdeg sityvebSi: laT. abrogatio - esp. abrogación, laT. abrotonum - esp.

abrotano, laT. allobroges - esp. alóbroges (galiis teritoriaze mcxovrebi

kelturi warmoSobis tomebi), laT. labrusca - esp. labrusca, laT. lubricare - esp.

lubricar, laT. rubrica - esp. rúbrica da sxv.

Oor jgufad SeiZleba davyoT Sua konsonanturi br kompleqsis mier

gancdili fonetikuri cvlilebebi:

1). jgufi, sadac qreba kompleqsis meore elementi: laT. labrum - esp.

labio (br-b);

2). jgufi, sadac binaruli kompleqsi iSleba Tanxmovnebs Soris

xmovnis Camatebis Sedegad: laT. ebriacus - esp. borracho.

arcTu ise bevri magaliTi gvaqvs br konsonanturi kompleqsis

derivatis doneze warmoqmnisa: laT. cooperire - esp. cubrir, laT. aperire - esp.

abrir. Oorive vokabulaSi jer moxda intervokaluri yru konsonantis

gamJRereba, Semdeg ki - e-s sinkopa. rac Seexeba esp. palabra-s, igi miviReT

laT. parabola-dan, metaTezis Sedegad.

B konsonantisagan Sedgenil kompleqsebSi Yyvelaze meti

stabilurobiT gamoirCeva bs da bt jgufebi. maT ar ganicades aranairi

fonetikuri cvlileba da gamonaklisebis gareSe, ucvleli formiT

damkvidrdnen kastiliur enaSi: laT. absolutio - esp. absolución, laT. absorbeo -

esp. absorber, laT. observator - esp. observador, laT. observare - esp. observar, laT.

subsidium - esp. subsidio, laT. obturare - esp. obturar, laT. obtusus - esp. obtuso da sxv.

rac Seexeba Tavkidur bs da bt kompleqsebs, amis arcerTi magaliTi ar

gvaqvs. rogorc Cans, aRniSnuli kompleqsebi Tavkidur poziciaSi ar iyo

laTinuri enisaTvis damaxasiTebeli, iseve rogorc ar axasiaTebda im

enebs, romelTac fonetikuri saxis gavlena moaxdines espanur enaze.

Page 50: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

50

T TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: D

(dr)

kompleqsi dr Tavkidur poziciaSi mxolod aralaTinuri (berZnuli,

kelturi, germanuli) warmoSobis sityvebSi gvxvdeba. TanxmovanTjgufi

ZiriTadad ucvleli formiT gadadis kastiliur enaSi. espanurSi

berZnulidan, laTinuris gavliT, damkvidrda sityvebi:

dragón (berZ. drákon - laT. draco), drama (berZ. drama - laT. drama),

dríade (berZ. dryas - laT. dryás), drupa (berZ. dryppa -laT. druppa). germanulidan

Semovida sityva drusa (germ. druse), italiuridan - driza (it. drizza), xolo

inglisuridan - dril (drill). rogorc vxedavT, konsonanturi

kompleqsi dr varirebis gareSe gadadis espanur korelatSi. Tumca, gvaqvs

erTi gamonaklisi da es aris esp. trapo. igi momdinareobs kelturi (an

prekelturi) drappus-idan. aRsaniSnavia, rom aRniSnuli vokabulas

Tavkiduri d ramdenime romanul enaSi ucvleli formiT gadavida

(savaraudod im enebSi, sadac laTinurisaTvis gverdis avliT

damkvidrda), kastiliurisa da portugaliurisagan gansxvavebiT, sadac

aRniSnuli vokabula laTinuridan Sevida d-s t-Ti Canacvlebuli formiT.

cvlilebebs dr konsonanturi kompleqsi arc sityvis SuaSi

eqvemdebareba. laTinuri etimonis mqone sityvebi espanur korelatSi

varirebis gareSe gadadis: laT. quadriga - esp. cuadriga, laT. quadrus - esp.

cuadro.

gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac dr jgufi derivatis donezea

warmoqmnili. Mmag: esp. cidro, romelic laT. citrus-idan momdinareobs,

miviReT kompleqsis pirveli elementis anu yru konsonantis gamJRerebiT.

derivatis donezea warmoqmnili dr jgufi iseT sityvebSi,

rogoricaa: adral, bodrio, cocodrilo da sxv. Adral miviReT laT. lateralis-gan, sadac

jer daikarga Tavkiduri l, Semdeg moxda e-s sinkopa, bolos

ki tr kompleqsSi dafiqsirda yru Tanxmovnis gamJRereba. Cocodrilo modis

laTinuri sityvidan crocodilus. rogorc vxedavT, aq sityvis TavSi

arsebuli kompleqsis meore elementi, metaTezis xarjze, gadadis sityvis

Page 51: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

51

SuaSi da qmnis axal konsonantur jgufs. igive fonetikuri movlena

moxda bodrio-Si, romelic laT. brodium-dan modis.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: F

(fl, fr)

konsonanturi kompleqsi fl gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve

aralaTinuri warmoSobis sityvebSi. Sua poziciisagan gansxvavebiT,

stabilurobis arcTu ise maRali xarisxiT gamoirCeva fl konsonanturi

kompleqsi sityvis TavSi. Tumca, gvaqvs Tavkidur poziciaSi misi

ucvleli formiT gadasvlis ramdenime magaliTic: laT. flaccus - esp.

flaco, laT. flavus - esp. flavo, laT. flagellum - esp. flagelo, laT. floccus - esp. fleco,

laT. flexibilis - esp. flexible, laT. flexura - esp. flexura, laT. flor - esp. flor, laT. fluxus

- esp. flojo, laT. fluere - esp. fluir, fr. flanc - esp. flanco.

sam jgufad SegviZlia davyoT fl kompleqsis mier ganvlili

fonetikuri cvlilebebi:

1. jgufi, sadac adgili aqvs palatalizacias: laT. flamma espanurSi

gvaZlevs llama-s. A

2. jgufi, sadac fl kompleqsis pirveli elementi ikargeba, meore ki,

yovelgvari fonetikuri cvlilebis gareSe, gadadis espanurSi. Mmag:

laT. flaccidus- esp. lacio.

3. jgufi, sadac fl kompleqsis pirveli elementi ucvleli formiT

gadadis, meore ki - transformirdeba: goT. flasko - esp. frasco.

Sua konsonanturi kompleqsi fl TiTqmis ar ganicdis cvlilebebs da

espanur korelatSi varirebis gareSe gadadis: laT. diflagrare - esp.

deflagrar, laT. profligare - esp. profligar. Mmxolod erT sityvaSi fiqsirdeba fl-s

gadasvla pl-Si: laT. suflare - esp. soplar. E

etimonis donezea warmoqmnili fl TanxmovanTjgufi sityvaSi chiflar,

romelic miviReT laTinuri sifilare-dan, i-s sinkopis Sedegad.

Fr konsonanturi kompleqsi, misi vokabulaSi poziciisda

ganurCevlad, SeiZleba CaiTvalos erT-erT yvelaze stabilur jgufad.

miuxedavad imisa, rom aRniSnul TanxmovanTkompleqss ZiriTadad

Page 52: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

52

laTinur etimonSi vxvdebiT, gvaqvs ramdenime magaliTi sxva enobrivi

wyaroebidan Semosuli sityvebis saxiTac: laT. fractura - esp. fractura, laT.

fragil - esp. frágil, laT. fragor - esp. fragor, laT. framea - esp. framea, laT. frenare -

esp. frenar, laT. frivolus - esp. frívolo, laT. fructus - esp. fruta, laT. frustrare - esp.

frustrar, frang. frange - esp. franja, it. fregata - esp. fragata, goT. flasko - esp. frasco.

oqsitanuri fraire-s gavliT Semodis espanurSi laT. frater da

gvaZlevs fraile-s. rac Seexeba esp. franco-s, igi momdinareobs germ. frank-idan.

koromisasis varaudiT aRniSnuli vokabula kastiliur enaSi Zveli

frangulidan Semovida.

Fr kompleqsis mxolod derivatis doneze warmoqmnis arcerTi

SemTxveva ar fiqsirdeba.

Sua konsonanturi kompleqsi fr gvxvdeba mxolod laTinuri

warmoSobis sityvebSi da yvela SemTxvevaSi konsonanturi kompleqsis

mdgradobis maRali maCvenebliT gadadis espanur korelatSi.

laT. frons, frontis warmoadgens gviani derivatis afrontare-s safuZvels

da espanurSi Seesabameba afrontar-s, rac Seexeba esp. bifronte-s, igi

momdinarebs laT. bifrons,-ontis-idan.

sainteresoa esp. refrán-is etimologiac. igi XVII saukunis dasawyisSi

aRwevs espanur enaSi da momdinareobs laTinuri prefiqsaluri

kompoziti re+frangere-dan.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: G

(gd, gl, gm, gn, gr)

erT-erT uiSviaTes TanxmovanTkompleqss warmoadgens gd jgufi. igi

arcerT sityvaSi ar figurirebs Tavkidur poziciaSi da mxolod oriode

sityvaSi gvxvdeba Sua poziciiT. laTinurma amygdala-m espanurSi

mogvca almendra, rac niSnavs imas, rom gd jer gadavida nd-Si, xolo

Semdeg daimata epenTezirebuli r da binaruli konsonanturi kompleqsi

espanur korelatSi iqca polikonsonanturad [axvlediani c., 2009:46].

rogorc vxedavT, gd kompleqsi, garda imisa, rom aris erT-erTi yvelaze

iSviaTi kompleqsi, warmoadgens varirebisken midrekil jgufsac.

Page 53: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

53

uamrav sityvaSi vxvdebiT gl TanxmovanTkompleqss Tavkidur

poziciaSi da maTi umravlesoba aris laTinuri etimonis matarebeli;

Tumca, vxvdebiT berZnulidan Semosul sityvebsac.

laTinuri sityva glacialis-idan miviReT espanurSi glacial, romelmac

mogvianebiT safuZveli daudo glaciación da glaciar-is warmoqmnas. laTinuri

etimoni aqvs sityva gladíolo-sac. igi miviReT gladiolus-idan, romelic

aris gladius-is kninobiTi forma.

Gl kompleqsis ucvleli formiT damkvidrebis sxva magaliTebia:

laT. glandula - esp. glándula, laT. glastum - esp. glasto, laT. gleba - esp. gleba,

laT. globus - esp. globo, laT. gloria - esp. gloria, laT. glossa - esp. glosa.

berZnuli Ziri aqvT sityvebs: glíptica (berZ. glyptikos),

glicerina (berZ. glykeros), glúteo (berZ. glutós) da a.S.

gvaqvs mxolod erTi gamonaklisi da es aris esp. lirón, romelic

momdinareobs laTinuri glis, gliris-dan. rogorc vxedavT, kompleqsis

pirveli elementi daikarga derivatis doneze.

mxolod ramdenime magaliTi gvaqvs sityvis SuaSi gl kompleqsis

stabilurobisa. maT Sorisaa: laT. degluttio,-onis, romelmac espanurSi

mogvca deglución. Mmisi variaciulobis magaliTi ki aris esplego, romelic

modis laT. espeglo-dan. Aaq, rogorc vxedavT, moxda gl konsonanturi

kompleqsis daSla l-s gadasmis Sedegad da espanurSi miviReT

monofonemuri korelati.

konsonanturi kompleqsis derivatis doneze warmoqmna

dafiqsirebulia esp. regla-Si, romelic miviReT laTinuri regula-dan, u-s

sinkopis Sedegad.

arc gm konsonanturi kompleqsi (gd msgavsad) gvxvdeba sityvis TavSi,

rasac ver vityviT masze sityvis SuaSi. Gm kompleqsi ucvleli formiT

mkvidrdeba kastiliurSi segmento-s (laT. segmentum) tipis sityvebSi, xolo

pirveli elementis dakargviT martivdeba Semdeg sityvebSi: aumento (←

laT. augmentum) da pimiento (←laT. pigmentum).

arcTu ise xSirad gvxvdeba gn kompleqsi Tavkidur pozicaSi. igi

ucvleli formiT gadadis kastiliur enaSi mxolod aralaTinuri

Page 54: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

54

warmoSobis sityvebSi, rasac ganapirobebs is faqti, rom aRniSnuli

konsonanturi kompleqsi laTinuri enis donezeve gamartivda kompleqsis

pirveli elementis dakargvis Sedegad: berZ. gnomikos - esp. gnómico,

germ. gneis - esp. gneis.

uamravi magaliTi gvaqvs gn konsonanturi kompleqsis sityvis SuaSi.

igi espanur korelatSi gadadis rogorc varirebis gareSe, aseve

saxecvlili formiT.

ucvleli formiT damkvidra gn jgufi Semdeg sityvebSi: agnación

(laT. agnatio,-onis), magnate (laT. magnates), magnífico (laT. magnificus), magno

(laT. magnus), pignoraticio (laT. pigneraticius) da sxv.

rac Seexeba mis mier gancdil fonetikur cvlilebebs, isini

SeiZleba ori jgufad davyoT:

1. jgufi, sadac ikargeba pirveli konsonanti, rac iwvevs binaruli

kompleqsis monofonemur korelatad gadaqcevas: laT. cognoscere -

esp. conocer;

2. jgufi, sadac binaruli konsonanturi kompleqsi gvaZlevs ɲ (ñ)-s:

laT. agninus - esp. añono, laT. ligna - esp. leña, laT. tanmagnu - esp. tamaño, laT.

stagnu - esp. estaño, laT. signa - esp. seña.

sainteresoa prenda-s etimologia. igi modis laTinuri pignora-dan da

man ganviTarebis sakmaod didi da rTuli gza ganvlo. Asityva pignora-s

mier ganvlili evoluciis etapebi Semdegnairad gamoiyureba:

1. xmovani i gadadis e-Si, gn kompleqsi xdeba monofonemuri ɲ (ñ),

fiqsirdeba o-s sinkopa: pignora - peñra;

2. Ñ (ɲ) da r-s Soris Cndeba epenTezirebuli d: peñra - peñdra;

3. R-s metaTeziT viRebT konsonantur kompleqss sityvis TavSi, ris

Sedegadac laT. pignora-s derivats espanurSi warmoadgens: prenda.

Tavkiduri konsonanturi kompleqsi gr vxvdeba rogorc laTinuri,

aseve berZnuli, franguli da katalanuri etimonis mqone sityvebSi.

Tavkiduri poziciiT, aRniSnuli kompleqsi ucvleli formiT

damkvidrda Semdeg sityvebSi: laT. gracilis - esp. grácil, laT. gradus -

esp. grado, laT. gramina (gramen-is mravlobiTi ricxvi) - esp. grama, laT.

Page 55: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

55

grandis - esp. grande, laT. granum - esp. grano, laT. gragulus (an graculus) - esp.

grajo, laT. gravis - esp. grave, laT. grillus - esp. grillo, laT. grumus -

esp. grumo, berZ. graphicus - esp. gráfico, berZ. grammatikós -

esp. gramático (Tumc, kastiliurSi Semovida laTinuri grammaticus-idan),

frang. grange - esp. granja, frang. grès - esp. gres, frang. grippe -

esp. gripe (savaraudod, frangulSi damkvidrda germanuli grüpi-dan),

katal. grapa - esp. grapa.

derivatis donezea warmoqmnili sityvebi: grada, romelic modis

laTinuri cratis-dan; Greda, romelic miviReT laT. creta-dan da grupo,

romlis Ziric unda veZioT goTur sityvaSi krupps. rogorc vxedavT,

TanxmovanTkompleqsma kr-m ramdenime sityvaSi ganicada pirveli elementis

gamJRereba da mogcva grkompleqsi.

sainteresoa espanuri gragea-s etimologia. igi kastiliurSi

franguli dragee-dan Semovida, xolo, Tu rogor damkvidrda frangulSi -

ucnobia. Eetimonis doneze arsebuli dr kompleqsis pirveli elementis

amgvar transformacias, korominasi xsnis aRniSnuli vokabulas

naTesauri kavSiriT grano-sTan. Tumca, SesaZloa fr. dragee-s amgvari

evolucia ganpirobebuli iyos ori mJReri okluzivis akustikuri

ekvivalentobiT.

rogorc konstanturobis, aseve varirebis SemTxvevebi

gvaqvs gr kompleqsTan sityvis SuaSi. Mmisi mudmivobis magaliTebia:

laT. agrarius - esp. agrario, laT. agrícola - esp. agrícola, laT. egregius -

esp. egregio, laT. integrare - esp. integrar da sxv. B

binaruli kompleqsi iqca monofonemur korelatad sityvaSi pigritia,

romelmac kastiliurSi mogvca pereza. Mmisi amgvari transformireba

SeiZleba avxsnaT Semdegnairad: jer ti gadavida xmovnis win θ (z)-Si

(rogorc yovelTvis xdeba xmovnis win: capitia - cabeza, rationem -razón), Semdeg

konsonanturi kompleqsis pirveli elementi daikarga, bolos ki -

i gadavida e-Si.

Page 56: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

56

etimonis donezea warmoqmnili gr jgufi sityvebSi: agro (laT.

acrus) da sagrado (laT. sacratus). Oorive SemTxvevaSi gr kompleqsis warmoqmna

ganpirobebulia yru konsonantis gamJRerebiT.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: k

(kl, kr, kt)

Bs da bt jgufebisagan gansxvavebiT, ZiriTadad, sityvis TavSi

vxvdebiT kl jgufs. Ggvaqvs misi rogorc cvlilebis amsaxveli, aseve

ucvleli formiT damkvidrebis magaliTebi.

laTinuridan Semosul iseT sityvebSi, rogoricaa clásico (classicus),

clavo (clavus), claro (claru), clero (clerus) ar momxdara konsonantur kompleqsTan

dakavSirebuli aranari fonetikuri cvlileba, iseve rogorc

frangulidan da inglisuridan damkvidrebul sityvebSi: cliché - clise, club -

club. berZnulidan SemosulebSi ki - sityvis grafikuli gamosaxuleba

Seicvala: berZ. klima- esp. clima, berZ. klinikos - esp. clínica.

araerT sityvaSia dafiqsirebuli kl jgufis transformireba mis mier

ganvlil evoluciis gzaze da igi aixsneba preromanuli enebis gavleniT.

romauli dapyrobebis da pireneis naxevarkunZulze laTinuri enis

gabatonebis Semdeg, rogorc grafikulad, aseve warmoTqmiT, srulad

Seicvala ramdenime TanxmovanTjgufi da maT Sorisaa kl kompleqsi,

romelmac ganicada palatalizacia: clamare - llamar, clave - llave da sxv.

SedarebiT naklebi sixSiriT vxvdebiT kl kompleqss sityvis SuaSi.

berZ. ekleipsis jer damkvidrda laTinurSi eclipsis formiT, mogvianebiT ki -

espanurSi Semovida eclipse-s saxiT. igive gza ganvlo berZ. ecloga-m. Tumca,

kastiliur enaSi mogvca égloga. rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi moxda

konsonanturi kompleqsis pirveli elementis gamJRereba.

ramdenime sityvaSi k(u)l kompleqsma mogvca sruliad sxva

fonema: genuc(u)los - hinojo, oculus - ojo, spec(u)lu - espejo, vermic(u)lu - bermejo da sxv.

sainteresoa bicicleta-s etimologia. igi miviReT laT. bi-ze

berZ. kyklos-s damatebiT (kyklos espanurad iTargmneba rogorc rueda,

qarTulad ki - borbals niSnavs). mogvianebiT, am sityvam, franguli enis

Page 57: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

57

gavleniT daimata sufiqsi ette da kastiliurSi miviReT bicicleta.

miuxedavad imisa, rom am sityvam evoluciis didi gza

ganvlo, kl TanxmovanTkompleqsis warmoTqma ar Secvlila (Tumc,

grafikulad Seicvala). rac Seexeba sityva motocicleta-s, igi SedarebiT

axalia. igi pirvelad naxsenebia 1898 wels, parizSi mcxovrebi emigranti

Zmebis migel da euxenio vernerebis mier, romelTa saxelsac ukavSirdeba

motocikletis gamogoneba.

Tavkiduri kr jgufi iSviaTad ganicdis cvlilebas laTinuri

etimonidan momdinare sityvebSi: laT. crápula - esp. crápula, laT. crescere - esp.

crecer, laT. crepusculum - esp. crepúsculo, laT. crimen - esp. crimen, laT. crux - esp.

cruz. grafikul cvlilebas vxvdebiT berZnulidan Semosul sityvebSi: berZ.

kranion - esp. cráneo, berZ. krypte - esp. crupta.ramdenime vokabulaSi ki xdeba

kompleqsis pirveli elementis gamJRereba: laT. cratis - esp. grada, laT. creta -

esp. greda, laT. crepta - esp. grieta, laT. crupta - esp. gruta.

iSviaTad vxvdebiT kr kompleqss sityvis SuaSi. Tumca, mainc gvaqvs

oriode magaliTi. maT Sorisaa: procreación, romelic modis laTinuri

procreation,-onis-idan da procreador, romelic miviReT laTinuri procreator-idan.

TiTqmis arsad ar gamoiyeneba kt kompleqsi sityvis TavSi. Mmisi

Tavkidur poziciaSi gamoyenebis mxolod erTi magaliTi gvaqvs da isic

toponimikaSi: ctesiphon - ctesifonte.1

ver vityviT imaves kt kompleqsze sityvis SuaSi. Uuamravi magaliTi

gvaqvs misi amgvari poziciiT vokabulaSi, iqneba igi laTinuri Tu

berZnuli warmoSobisa. Tumca, unda aRiniSnos, rom berZnuli warmoSobis

sityvebSi TanxmovanTkompleqsi grafikulad icvlis formas:

laT. defectivus - esp. defectuoso, laT. dictatorius - esp. dictator, laT. dictare - esp.

dictar, laT. doctor - esp. doctor, berZ. didaktikos - esp. didáctica, berZ. dialektos - esp.

dialecto.

araerT fonetikur cvlilebas vxvdebiT kt kompleqsTan sityvis

SuaSi. maT Soris yvelaze met yuradRebas iqcevs kt-s gadaqceva yru

1 qtesifoni - Ees iyo Zveli mesopotamiis erT-erTi qalaqi, romelic nangrevebic dRes

erayis teritoriazea.

Page 58: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

58

afrikatad. mag: esp. noche modis laT. noctem-dan, es ukanaskneli ki saerTo

indoevropuli Ziridan - nekt, romelsac vpoulobT yvela indoevropul

enaSi (germanulSi – nacht, berZnulSi – niktos da a.S.). rogorc ralf peni

aRniSnavs, nocte-Si velarulma Tanxmovanma ganicada frikativizacia,

Semdeg transformirda yod-ad da dRes gvaqvs noche: nocte → noxte → noite →

noche. evoluciis msgavsi gza ganvlo sityvebma: laT. dictus - esp. dicho, laT.

factum - esp. hecho, laT. pectum -esp. pecho, laT. octo - esp. ocho, laT. tectum - esp.

techo.

ramdenime sityvaSi kt kompleqsma warmoqmna geminati: laT. diction,-onis –

esp. dicción, laT. conductio,-onis - esp. conducción, laT. defectio,onis - esp. defección.

rac Seexeba esp. respeto-s, igi momdinareobs laT. respectus-idan da

espanur variants gvaZlevs TanxmovanTkompleqsis pirveli elementis

amovardnis Semdeg.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: L

(lb, ld, lf, lg, lk, lm, ln, lp, ls, lt, lv)

TanxmovanTkompleqsi lb, romelic mxolod sityvis SuaSi gvxvdeba,

dafiqsirebulia rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis

sityvebSi. laTinuri etimonis mqone sityvebis kastiliurSi ucvleli

formiT gadasvlis magaliTebia: laT. albus espanurSi Seesabameba alba-

s, albor – albor-s, albumen – albumen-s, balbutire ki – balbucir-s.

aralaTinuri warmoSobis aris esp. tulipa. sparsuli sityva galbulo,

Turquli tülbend/tülbent-is gziT aRwevs espanur enaSi da viRebT tulipa-s.

rogorc vxedav, tulipa-s amgvari evolucia gamoiwvia axalma i xmovanma.

aseve, dafiqsirda ori fonemis (b/p) akustikuri ekvivalentoba.

Sua konsonanturi lb kompleqsi kastiliur enaSi gamartivebulic

gvxvdeba. swored pirveli elementis amovardnam gamoiwvia is, rom

laT. balbus-dan modis esp. bobo.

Sua konsonanturi kompleqsi ld gvxvdeba laTinuri warmoSobis

sityvebSi. igi yvela espanur korelatSi ucvleli formiT gadadis. ver

Page 59: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

59

vityviT imaves Tavkidur ld kompleqsze, romelic arcerTi enobrivi

wyarodan Semosul sityvaSi ar dafiqsirebula.

laTinuri zedsarTavi saxeli calidus, romelic xalxur

laTinurSi caldus-is saxiT gvxvdeba, niSnavs ‛cxel dasalevs’. aq

ZiriTadad nagulisxmebi iyo ‛Rvino’, radgan romaelebs Cveulebad

hqondaT sadilze cxeli Rvinis daleva (gansakuTrebiT civ

zamTarSi). Cal(i)dus kastiliur enaSi, xalxuri laTinuridan, daaxl. XV

saukuneSi Semovida caldo-s formiT. rogorc vxedavT, i-s sinkopa etimonis

donezeve moxda. Mmsgavsi etimologia aqvs caldera da caldear-s. isini

momdinareoben laTinuri cal(i)darius da cal(i)dare-dan.

romis imperiaSi sol(i)dus (solidus - saliteraturi laTinuri,

xolo soldus - xalxuri laTinuri) niSnavda ‛oqros monetas’, romelsac

imperatori uxdida jariskacebs gaweuli samsaxurisaTvis. gvian Sua

saukuneebamde sol(i)dus niSnavda ’jariskacis gasamrjelos’ (paga de

soldado), mogvianebiT ki - misi mniSvneloba gaxda zogadad ‛gasamrjelo’

(jariskacis iqneboda is Tu sxva moxelis). laTinurma sol(i)dus-ma

espanurSi mogvca sueldo. rogorc vxedavT, igi miviReT xalxuri

laTinuris versiidan o-s difTongizaciis Sedegad.A

derivatis donezea warmoqmnili soldán. igi momdinareobs klasikuri

arabuli sityvidan sultan, rac niSnavs umaRles saxelisuflebo pirs.

derivatis doneze igive kompleqsi fiqsirdeba sinkopa + yru Tanxmovnis

gamJRerebis Sedegadac: laT. malitas - esp. maldad.

wina konsonanturi kompleqsebis msgavsad, arc lf TanxmovanTjgufs

vxvdebiT Tavkidur poziciaSi. Tumca, gvaqvs ramdenime magaliTi, sadac

aRniSnuli kompleqsi, iqneba igi laTinur kompozitsa Tu arabuli

warmoSobis vokabulaSi, dafiqsirebulia sityvis SuaSi. espanur

korelatSi lf kompleqsi yvela SemTxvevaSi ucvleli formiT gadadis.

espanuri solfa da solfear miRebulia laTinuri solfa-dan, rac Tavis mxriv

momdinareobs notebis sol da fa-s Serwymis Sedegad [axvlediani c., 2009:61].

rogorc vxedavT, lf kompleqsi warmoiqmna etimonis donezeve, saidanac

ucvleli formiT gadavida kastiliur enaSi.

Page 60: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

60

sainteresoa Wadrakis erT-erTi figuris - "oficris" anu "kus"

espanuri dasaxelebis, alfil-is etimologia. rogorc viciT, Wadraki

indoeTSi gamoigones da mas "Caturanga" uwodes. Semdeg is sparseTSi

gavrcelda "Catrangis" saxelwodebiT. Mmale sparseTi arabebma daipyres

da maTTvis ucxo TamaSs "Satranji" uwodes. ramdenjerme Seicvales

Wadrakis figurebma saxelebebi da TamaSis dros maT mier

gansaxorcielebeli svlebi. Zvel aRmosavleTSi, Wadrakis msgavs

TamaSebSi figura "ku"-s dasaxeleba iyo pil, rac spilos niSnavs da

romelmac arabulSi mogvca al-fil (arabuli artiklis damatebis Sedegad),

espanurSi ki ucvleli formiT damkvidrda. aRsaniSnavia, rom Wadrakis es

figura ramdenime enaSi (qarTulisagan gansxvavebiT) dRemde spilos

saxels atarebs (mag: rusulSi – Слон).

sparsuli panid-dan, arabuli al-fenid-is gziT Semovida espanurSi

sityva alfañique. Kkorominasi Tvlis, rom alfañique-Si konsonanti q

gaCnda arabuli al-fenid-is arab. feniq-Tan arevis gamo. rogorc vxedavT,

sparsuli etimonis mqone sityvebi arabul enaSi damkvidrebis dros

ganicdian vokabulis pirveli Tanxmovanis transformacias da imateben

arabul artikls, rac qmnis lf TanxmovanTkompleqss, romelic ucvleli

formiT gadadis kastiliurSi.

derivatis doneze warmoqmnil lf konsonantur jgufs, aseve

vxvdebiT arabuli enidan Semosul, f-ze dawyebul sityvebSi, romelTac

kastiliur enaSi damkvidrebis dros, arabuli artikli al miierTes: arab.

faqih - esp. alfaquí, arab. afahar - esp. alfar, arab. farda - esp. alfarda, arab. fars –

esp. alfarje.

arabuli warmomavlobis ramdenime sityvaSi, sanam maTi artiklTan

Serwyma moxdeboda, Tavkiduri h gadavida f-Si: arab. hilel - esp. alfiler,

arab. humra - esp. alfombra, arab. hury - esp. alforja, arab. huzza - esp. alforza,

arab. hauz - esp. alfoz.

derivatis donezea warmoqmnili lf kompleqsi sityva alfabeto-Sic. igi

momdinareobs laTinuri alphabetum-dan da warmoadgens berZnuli anbanis

pirveli ori asos dasaxelebis (alpha da beta) kompozits.

Page 61: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

61

Sua konsonanatur kompleqs lg-s vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve

berZnuli warmoSobis sityvebSi da yovelTvis ucvleli formiT

mkvidrdeba espanurSi: laT: fulgeo - esp. fulgente, laT. fulgor - esp. fulgor,

laT. alga - esp. alga. berZ. analgesia - esp. analgesia. Aar gvaqvs arcerTi

magaliTi aRniSnuli kompleqsiT Tavkidur poziciaSi.

etimonis donezea warmoqmnili lg konsonanturi jgufi Semdeg

sityvebSi: algo (laT. aliqoud), delgado (laT. delicatus), hamelgo (laT.

famelicu), salguero (laT. salicarius), mielga (laT. melica). rogorc Cans,

kastiliur enaSi, laTinuri sityvebis damkvidrebis procesSi, sakmaod

xSiri iyo xmovnis sinkopa da intervokalur poziciaSi myofi yru

Tanxmovnis gamJRereba.

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT Sua

konsonantur lk jgufs, romelic arcerT sityvaSi ar fiqsirdeba

Tavkidur poziciaSi. AaraerTi magaliTi gvaqvs misi konstanturobisa

espanur enaSi damkvidrebis procesSi.

ucvleli formiT gadavida espanur enaSi lk kompleqsi Semdeg

sityvebSi: laT. calcaneum - esp. calcaño, laT. calcare - esp. calcar, laT. calculus -esp.

cálculo da sxv. rogorc vxedavT, aRniSnul kompleqss yvela SemTxvevaSi

mosdevs a an u xmovani.

Lm TanxmovanTjgufs vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve

aralaTinuri warmoSobis sityvebSi. Gganxilulma masalam gviCvena, rom es

konsonanturi jgufi erT-erTi yvelaze stabiluria da rom etimonis

ganurCevlad, varirebis gareSe gadadis kastiliurSi. AarcerTi enobrivi

wyarodan Semosul sityvaSi ar fiqsirdeba lm kompleqsi Tavkidur

poziciaSi.

laTinuridan etimonis mqone, Sua konsonanturi lm kompleqsis

matarebeli sityvebia: colmo (laT. culmu), dalmática (laT. dalmaticus), olmo

(laT. ulmus), palma (laT. palma), olmedo (laT. ulmetum) da a.S.

jer kidev daudgenilia colmena-s etimologia. Tumca, arsebobs

ramdenime varianti. Kkorominasis etimologiur leqsikonSi vkiTxulobT,

rom igi SesaZloa iyos preromanuli, kerZod, kelturi warmomavlobis

Page 62: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

62

(kolmena).Aam movlenas korominasi xsnis imiT, rom keltebis

enaze kolmos niSnavs ‛Calas’, skebi ki adreul xanaSi CaliT iyo agebuli.

am mosazrebas iziarebs espaneTis samefo akademiis leqsikonic

(RAE). Tumca, arsebobs kidev erTi versia colmena-s etimologiis Sesaxeb.

misi avtoria sebastian kovarubiasi.1 Mmisi varaudiT, es sityva modis

laTinuri culmine–dan (niSnavs ‛Senobis wveros’), radgan Zvel droSi,

skebisaTvis damaxasiaTebeli iyo wawvetebuli formis gadaxurva.

Lm kompleqsi derivatis donezea warmoqmnili, ZiriTadad arabul,

konsonant m-Ti dawyebul sityvebSi, romlebic espanurSi gadasvlis

dros arabul al artikls ierTeben da qmnian binarul konsonantur

jgufs: arab. madiya - esp. almadía, arab. magra - esp. almagre, arab. manah - esp.

almanaque, arab. mihraz - esp. almarada, arab. masara - esp. almazara, arab. miba -

esp.almíbar, arab. misk - esp. almizcle, arab. muqarbas - esp. almocárabe,

arab. muhadda -esp. almohada, arab. muneda - esp. almoneda, arab. mudd - esp.

almud.

Lm kompleqsi gvxvdeba bolokidur poziciaSic. Ggermanikuli Ziris

sityvaSi helm, aRniSnuli konsonanturi kompleqsi imatebs xmovans da

Secvlili poziciis mkvidrdeba espanur enaSi - yelmo.

espanur enaSi Sua konsonanturi ln kompleqsis varirebis da

konstanturobis araerTi magaliTi gvaqvs. Mmas vxvdebiT mxolod

laTinuri warmoSobis sityvebSi da mxolod Sua poziciaSi.

sainteresoa sityva baño-s etimologia. Kkorominasis etimologiur

leqsikonSi vkiTxulobT, rom baño modis laTinuri balneum-idan. amave

versias eTanxmeba santiago segura mungia. Tavad laT. balneum-is

etimologiis kvlevas ki berZnul ZirTan mivyavarT. am sityvis berZnuli

warmomavlobis versiis avtorebi arian valpi da londresi. maTi

avtorobiT gamocemul, 1828 wliT daTariRebul etimologiur leqsikonSi

“Etymological dicrionary of the latin language” weria, rom baño modis berZnuli

1 http://etimologias.dechile.net/?colmena

Page 63: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

63

kompizitidan valanion, sadac valo niSnavs ‛gandevnas’, xolo ania

‛daRlilobas’.1

miuxedavad imisa, rom espanuri baño-s etimologiis siRrmiseul

kvlevas lingvisTa garkveuli nawili berZnul ZirTan miyavs, arsebobs

sawinaaRmdego mosazrebac, romlis mixedviTac laT. balneum jer gadadis

laT. bannium-Si, Semdeg kargavs erT-erT n-s da darCenili erTi

Tanxmovani xdeba sxva xarisxis anu viRebT ɲ (ñ)-s. amave Ziridan modis

sityvebi: bañador (← laT. balneator), bañar (← laT. balneare), bañuelo (←

laT. balneolum).

Ln kompleqsi ucvleli formiT damkvidrda ramdenime sityvaSi. maT

Sorisaa balneario, romelic modis laTinuri balnearius-dan da alno, romelic

miviReT laTinuri alnus-dan.

TanxmovanTa jfugi lp gvxvdeba laTinuri warmoSobis sityvebSi.

gvaqvs araerTi magaliTi misi rogorc varirebis, aseve konstanturobisa.

kastiliur enaSi damkvidrebis dros aranairi cvlileba ar

ganucdia lp kompleqss Semdeg sityvebSi: laT. palpitare - esp. palpitar, laT.

pulpitum - esp. pulpito, laT. vulpecula - esp. vulpeja.

ramdenime sityvaSi moxda kompleqsis pirveli elementis

vokalizacia. rogorc Aantonio kilis moralesi aRniSnavs, lp kompleqsma

jer mogvca up jgufi, xolo Semdeg difTongma au-m ganicada

monofTongizacia. swored am fonetikuri cvlilebebis Sedegad miviReT

sityvebi popar (laT. palpare → paupar) da topo (laT. talpus → taupo). Gganxilulma

masalam gviCvena, rom vokalizaciis msgavsi SemTxvevebi ZiriTadad

fiqsirdeba maSin, roca konsonanti l TanxmovanTa jgufs qmnis yru (p,

t) TanxmovnebTan, romelTac win uZRviT xmovani a.

sainteresoa sityva párpado-s etimologia. igi modis xalx. laT.

palpetrum-dan (klasikur laTinurSi mas vxvdebiT palpebra-s formiT).

korominasi aRniSnavs, rom arsebobs am sityvis sxva variantebic da maT

Sorisaa palpetra da palpebrum. Aaqve varaudobs, rom sityvam palpetrum jer

1 http://etimologias.dechile.net/?ban.o

Page 64: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

64

mogvca parpadro, xolo mogvianebiT, disimilaciis Sedegad, miviReT

amJamindeli forma párpado.

gvaqvs lp kompleqsis derivatis doneze warmoqmnis magaliTebic.

maT Sorisaa: esp. golpe. igi momdinareobs berZ. kolaphos-dan, romelmac

laTinurSi jer colaphus mogvca, Semdeg ki colpus-is formiT gavrcelda.

swored am sinkopirebuli formiT gadavida igi kastiliur enaSi, sadac

mogvca golpe [axvlediani c., 2009:69].

Ls TanxmovanTjgufs vxvdebiT laTinuri da berZnuli warmoSobis

sityvebSi. espanur korelatSi igi ucvleli formiT gadadis. Aarc am

konsonantur kompleqss vxvdebiT Tavkidur poziciaSi.

laTinuri etimonis mqone ls kompleqsiani espanuri sityvebis

konstanturobis damadasturebelia Semdegi magaliTebi: laT. pulsare - esp.

pulsar, laT. pulsus - esp. pulso, laT. falsu - esp. falso.

berZnuli enidan modis bálsamo, romelic espanurSi laTinuri enis

gavliT Semovida. Aamrigad, berZnuli balsamon jer xalxur laTinurSi

gadadis balsamum-is formiT, Semdeg ki kastiliurSi mkvidrdeba, rogorc

bálsamo. Aaqve unda aRiniSnos, rom berZnul balsamon-s safuZvlad udevs

semituri baal shemen, sadac bal niSnavs ‛batons’, xolo shemen - ‛surnelovan

nivTierebas’. am sityvis aRmosavluri warmomalobis versias aZlierebs is

faqtic, rom Zveli berZeni filosofosi Teofrasti (qr.S-mde 372-288)

naSromSi ¨”Historia de las plantas“, mcenares, romlisaganac balzami miiReba,

moixseniebs rogorc ‛siriis xeobis produqts’, rac imas niSnavs, rom es

mcenare mxolod siriis teritoriaze xarobs.1

konsonanturi kompleqsi lt gvxvdeba laTinuri warmoSobis

sityvebSi da kastiliur enaSi mkvidrdeba rogorc ucvleli, aseve

saxecvlili formiT. arcerTi enobrivi wyarodan Semosul sityvaSi ar

fiqsirdeba aRniSnuli TanxmovanTjgufi Tavkidur poziciaSi.

Lt kompleqsTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebis gareSe

gadavida espanur enaSi Semdeg sityvebi: altar (laT. altare),

1 http://etimologias.dechile.net/?ba.lsamo

Page 65: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

65

alternar (laT. alternare), alto (laT. altus), laT. saltare - esp. saltar, laT. vultus -esp.

bulto da a.S.

laT. altus-is SedarebiTi formidan – altius-dan aris warmoebuli

zmnis sawyisi forma altiare, romelmac espanur korelatSi mogvca alzar.

rogorc vxedavT, am sityvaSi lt kompleqsis mxolod pirveli elementi

iqna SenarCunebuli, meorem ki - transformacia ganicada [axvlediani c.,

2009:73).

vokalizacia fiqsirdeba ramdenime sityvaSi. maT Sorisaa: soto,

romelic modis laT. saltu → sauto-dan.

derivatis donezea warmoqmnili lt kompleqsi sityvaSi falta. igi

modis xalxuri laTinuridan – fallita. aRniSnul sityvaSi konsonanturi

kompleqsi Seiqmna i-s sinkopis Sedegad. igive fonetikuri cvlileba

dafiqsirda esp. lealtad-is etimologiis kvlevis dros. igi momdinareobs

laT. legalitate-dan.

Lv konsonanturi jfugi gvxvdeba laTinuri warmoSobis sityvebSi.

igi varirebis gareSe gadadis espanurSi. Aar gvaqvs arcerTi SemTxveva

aRniSnuli kompleqsisa Tavkiduri poziciiT.

esp. salvo modis laT. salvus-dan. Tumca, rogor korominasi wers,

zedsarTavi saxelis salvus-is Ziri salud-Tan erTad unda veZioT salus-Si.

laT. silvaticus-dan momdinareobs salvaje, romelic Tavdapirvelad aRniSnavda

sarevela balaxs, xolo mogvianebiT daimata kidev erTi mniSvneloba.

dReisaTvis salvaje-s ori mniSvneloba aqvs: 1) sarevela balaxi; 2) gareuli

cxoveli (veluri). Aamave etimonidan modis selva da silvestre-c.

derivatis donezea lv kompleqsi dafiqsirebuli esp. malvado-Si. igi

momdinareobs xalx. laT. malifatius-idan, romelic warmoadgens malus+fatum

kompozits. rogorc Cans, espanuri korelati miviReT i-s sinkopis da ori

fonemis arevis Sedegad.

Page 66: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

66

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: M

(mb, mm, mn, mp)

konsonanturi kompleqsi mb erT-erTi yvelaze gavrcelebuli

TanxmovanTjgufia espanur enaSi. igi gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve

aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi. miuxedavad imisa, rom aRniSnuli

TanxmovanTjgufi ZiriTadad ucvleli formiT gadadis espanur enaSi,

gvaqvs misi gamartivebisa da monofonemurad qcevis an

polikonsonanturad gardaqmnis ramdenime magaliTic. Aaqve unda

aRiniSnos, rom TiTqmis arcerT sityvaSi ar vxvdebiT Tavkidur

poziciaSi m-Ti dawyebul konsonantur kompleqsebs. Ggamonaklis

warmoadgenss mxolod mr kompleqsi, romelic gamoiyeneboda ant.

laTinurSi da romelic laTinuri enis donezeve transformirda da

gadavida br-Si: mreghuis → brevis → breve. rogorc vxedavT, cvlileba

gamoiwvia cxvirismieri Tanxmovanis SeerTebam narnarasTan [axvlediani c.,

2008:71].

Mb kompleqsis mdgradobis damadasturebeli uamravi laTinuri

warmoSobis sityva gvaqvs kastiliur enaSi. maT Sorisaa: laT. ambiens -

esp. ambiente, laT. ambo - esp. ambos, laT. ambitio,- onis - esp. ambición,

laT. ambitus - esp. ámbito, laT. ambulare - esp. ambular, laT. camba - esp. gamba.

fonetikuri cvlilebebis gareSe gadavida kastiliur enaSi

ramdenime berZnuli da kelturi warmoSobis sityvac. berZnuli

warmoSobis, oRond kastiliur enaSi laTinuris gavliT aris

damkvidrebuli embolo (← berZ. embolos), símbolo (← berZ. symbolon), tumba (←

berZ. tymbos) da sxva sityvebi, xolo keltur Zirs ukavrSirdeba esp.

embarazar-is timologia.

sainteresoa espanuri cambiar-is etimologia. RAE-s mixedviT, igi

modis laTinuri cambiare-dan. korominasis etimologiur leqsikonSi ki

vkiTxulobT, rom laT. cambiare-s Ziri unda veZioT keltur enaSi. imaves

vkiTxulobT santiago segura mungias leqsikonSic. misi

azriT, cambiar aris preromanuli, savaraudod kelturi etimologiis

matarebeli.

Page 67: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

67

aRsaniSnavia yambo-s etimologiac. espanur yambo-s aqvs ori

mniSvneloba: 1. antikur poeziaSi gavrcelebuli ormarcvliani riTma,

romelSic pirveli marcvali moklea, meore ki grZeli; 2. aRmosavleT

indoeTSi gavrcelebuli mcenaris saxeoba. am SemTxvevaSi sityvis

etimologia damokidebulia mis semantikur mniSvnelobaze. Tu sityvas

pirveli semantikuri mniSvneloba aqvs, igi aris berZnuli iambos-idan

Semosuli, xolo Tu meore, maSin misi warmoSoba sanskrits ukavSirdeba

(jambu).

K konsonanturi kompleqsis gamartivebas da mis monofonemurad

gardaqmnas aqvs adgili esp. paloma-Si, romelic momdinareobs

laT. palumbes-dan (xalx. laT. palumba). igive fonetikuri cvlileba

fiqsirdeba Semdeg sityvebSi: lomo (laT. lumbus) da plomo (laT. plumbum).

gvaqvs binaruli kompleqsis polikonsonanturad transformirebis

SemTxvevac: laT. umbilicus > esp. ombligo. rogorc vxedavT samelementiani

konsonanturi jgufi – mbl, miviReT b-sa da l-s Soris arsebuli i-s

sinkopis Sedegad.

araerT magaliTs vxvdebiT mb kompleqsis derivatis doneze

warmoqmnisa. arabuli anbar espanurSi Seesabameba ámbar-s, xolo

arabuli tunbak espanurSi gvaZlevs tumbaga-s. CamoTvlili vokabulebis

amgvari evolucia dakavSirebulia fonetikurad axlos mdgomi, ori

mJReri nazaluri Tanxmovnis arevis movlenasTan.

ZiriTadad laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT mm geminats.

igi arcerT espanur korelatSi ar gadadis ucvleli

formiT. Mm geminatTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebi SeiZleba

davyoT or jgufad:

1. jgufi, sadac TanxmovanTkompleqsi martivdeba da laTinuri

geminati espanurSi monofonemur korelats gvaZlevs: laT. commentatio,-onis

- esp. comendación, laT. commentarium - esp. comentario, laT. commentator -esp.

comentador, laT. commisura - esp. comisura, laT. commodus - esp. cómodo,

laT. communia - esp. comuña, laT. communicare - esp. comunicar, laT. communitas

-esp. comunidad, laT. flamma - esp. llama, laT. gemma - esp. yema, laT.

Page 68: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

68

summariom -esp. sumario. amave jgufSi Sedis berZnuli warmoSobis mqone

sityvebi gama (berZ. gamma) da lema (berZ. lemma).

2. jgufi, sadac konsonanturi kompleqsis pirveli elementi

gadadis n-Si: laT. commemorare - esp. conmemorar, laT. commotio,-onis -

esp. conmoción, laT. conmmutabilis - esp. conmutable, laT. commutare -

esp. conmutar, laT. immaturus - esp. inmaduro, laT. immigrare - esp. inmigrar,

laT. immodestus -esp. inmodesto.

Sua konsonanturi kopleqsi mn laTinuri etimonis mqone sityvebSi

gvxvdeba. ganxilulma masalam gvaCvena, rom gvaqvs araerTi magaliTi

misi rogorc varirebis, aseve mdgradobis.

espanur enaSi mn kompleqsis varirebis gareSe damkvidrebis

magaliTebia: laT. lemniscus - esp. lemnisco, laT. omnímodo - esp. omnímodo,

laT. omnipotens - esp. omnipotente, laT. omnis - esp. ómnibus, laT. omnivorus -

esp. omnívoro.

jer kidev laTinurSi SeimCneoda mn kompleqsis midrekileba

asimilaciisaken. laT. damnum jer etimonis doneze ganicdis cvlilebas,

Semdeg ki asimilirebuli dannu gvaZlevs daño-s. evoluciis igive gza

ganvlo Semdegma sityvebma: dueño (laT. domnu), escaño (laT. scamnu), sueño

(laT. somnu), otoño (laT. autumnu). rogorc vxedavT, laTinuris doneze

warmoqmnili nn geminati espanurSi gadavida palatalizebuli n (anu ɲ)-s

saxiT.

sainteresoa azumbre-s etimologia. igi modis arabuli tumn-dan (rac

niSnavs ‛raRacis merved nawils’). rogorc korominasis etimologiur

leqsikonSi vkiTxulobT, arabuli t-s JReradoba iyo Tanamedrove

espanuri z (anu θ)-s JReradobis identuri, ramac gamoiwvia sityvaSi axali

konsonantis warmoqmna. rac Seexeba etimonis doneze arsebul bolokidur

binarul konsonantur kompleqss, man ganicada evolucia da r-s epenTezis

xarjze iqca polikonsonanturad. Aaseve Seicvala pozicia vokabulaSi.

erT-erTi yvelaze stabiluri konsonanturi kompleqsia mp da igi

gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve berZnuli warmoSobis sityvebSi. mas

TiTqmis arcerT sityvaSi ar ganucdia cvlileba. mxolod oriode

Page 69: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

69

magaliTi moiZebneba mp kompleqsis saxecvlili formiT damkvidrebisa,

rac ukavSirdeba binaruli TanxmovanTjgufis polikonsonanturad

gardaqmnas.

laT. ampulla-dan modis esp. ampolla. laTinuri etimonis matarebelia

Semdegi sityvebic: amputar (laT. amputare), campo (laT. campus), compensar (laT.

compensare) romper (laT. rumpere), temperatura (laT. temperatura), tiempo (laT.

tempus). swored, laTinuri campus-dan Semosulma campo-m (bolokiduri us-is

gadasvla o-Si erT-erTi yvelaze gavrcelebuli movlenaa espanur enaSi

laTinuri sityvis damkvidrebisas) daudo safuZveli iseTi sityvebis

warmoebas, rogorebicaa: campaña, campesino, compostela (SesaZloa, champeón-

sac).

aRsaniSnavia campeador-is etimologiac. Tavdapirvelad, campus-is

mniSvneloba iyo gansxvavebuli da niSnavda ‛daumuSavebel miwas’. amis

naTeli dasturia is, rom romis Semogarens Campo da Marte-s eZaxdnen,

radgan es teritoria warmoadgenda jariskacTa gawvrTnisaTvis

gamoyofil daumuSavebel adgils. swored campo-s am antikuri

semantikuri mniSvnelobidan modis sityva campeador, romelic ukavSirdeba

espaneTis istoriaSi erT-erTi yvelaze saxelovani mebrZolis, sidis

saxels (El Cid).

laTinuri Ziri aqvs esp. empujar-sac. Kkorominasi miiCnevs,

rom empujar modis laT. impulsare-dan, sadac im aris mimarTulebis

maCvenebli prefiqsi, xolo pellere - mTavari zmna. avtori Aaqve dasZens, rom

ar SeiZleba aRniSnuli vokabulas areva esp. pujar-Tan, romelsac sruliad

gansxvavebuli warmomavloba aqvs.

berZnuli empiricus, romelic laTinuris gavliT Sedis romanul

enebSi, kastiliurSi mkvidrdeba empírico-s formiT. Eevoluciis igive gza

ganvlo tempano-m.

berZnuli Ziri aqvs emporio-sac, romelic espanurSi

laTinuri emporium-dan gadavida (niSnavda ‛bazars’). swored am sityvis

semantikuri mniSvnelobidan gamomdinare daarqves berZnebma pireneis

Page 70: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

70

naxevarkunZulis Crdilo-aRmosavleT nawilSi daarsebuli kolonias

(qr.S-mde 575w.) - Emporio.

rogorc ukve aRvniSneT, mp jgufi erT-erT yvelaze

stabiluria. Tumca, ramdenime sityvaSi mainc vxvdebiT mas saxecvlili

formiT: esp. siempre modis laT. semper-dan. enaTmecnierebi sempre-s amgvar

transformacias metaTezis klasikur SemTxvevas uwodeben, romelsac win

uZRvis e-s difTongizacia: semper → siempre → siempre.

derivatis donezea kompleqsi mp warmoqmnili pimpinela-Si (mcenaris

saxeoba). rogorc korominasi aRniSnavs, ucnobia am sityvis warmomavloba.

Tumca, SesaZloa igi modiodes berZ. pepon-dan (nesvis saxeoba), romelmac

jer xalxur laTinurSi mogvca pepo, mogvianebiT ki (XVI saukuneSi)

damkvidrda kastiliurSi pimpinela-s formiT. rogorc vxedavT, espanur

korelatSi konsonanturi kompleqsi warmoqmnilia m-s epenTezis Sedegad.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: N

(nb, nd, nf, ng, nh, nk, nn, ns, nt, nv)

espanur enaSi yvelaze gavrcelebuli konsonanturi jgufebia iseTi

kompleqsebi, romelTa pirveli elementic aris Tanxmovani n. es

TvalnaTliv gamoCndeba qvemoT moyvanili uricxv magaliTSi. ganvixiloT

yvela SesaZlo TanxmovanTjgufi saTiTaod.

mxolod aralaTinuri warmoSobis sityvebSi

gvxvdeba nb konsonanturi kompleqsi da yvela espanur korelatSi gadadis

saxecvlili formiT.

ormagi varirebis movlena fiqsirdeba esp. alambique-s etimologiis

kvlevis dros. igi momdinareobs arabuli al-anbiq-dan, sadac al aris

arabuli artikli. Tavad arabulSi, aRniSnuli sityva Sevida

berZnuli ambix-dan (an ambikos-dan), rac niSnavs danadgars, romelsac

iyenebdnen berZnebi da romaelebi sunamoebis, alkoholuri sasmelebisa

da wamlebis dasamzadeblad. X saukuneSi am aparatis gamoyeneba daiwyes

arabebma. Tumca, manamde igi daxvewes da misces saboloo saxe. bunebrivia,

arabebi kvals datovebdnen aRniSnuli danadgaris saxelwodebazec, rac

Page 71: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

71

kargad Cans berZnuli sityvis arabul versiaSi. Aamrigad,

berZnuli ambix (laTinuradac ambix), jer gadadis arabulSi

konsonanturi kompleqsis pirveli elementis varirebiT da arabuli

artiklis damatebiT, Semdeg ki, roca misgan espanuri korelatis

warmoeba xdeba saWiro, ubrundeba Zvel formas, magram inarCunebs

arabul artikls, romelsac espanurSi artiklis funqcia aRar aqvs, igi

ukve sityvis nawilia.

erT-erT yvelaze gavrcelebuli konsonanturi kompleqsia nd,

romelsac vxvdebiT rogor laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis

sityvebSi.

ucvleli formiT gadadis nd kompleqsi espanur korelatTa

umravlesobaSi: laT. candela - esp. candela, laT. candidatus - esp. candidato, laT.

candor - esp. candor, laT. defendere - esp. defender, laT. funda - esp. honda, laT.

fundare - esp. fundar, laT. individuus - esp. individuo, laT. quando - esp. cuando,

laT. profundus - esp. profundo, laT. undosus - esp. undoso, laT. vendere - esp.

vender da sxv.

varirebis gareSe gadadis espanur enaSi iseTi laTinuri sityvebic,

romelTac erTi konkretuli zedsarTavi saxelis antonimis

sawarmoeblad damatebuli aqvT uaryofiTi mniSvnelobis matarebeli

prefiqsi in: laT. indignus (dignus) - esp. indigno (digno), laT. indubitabilis

(dubitabilis) -esp. indudable (dudable).

berZnuli sandalion-dan gadavida laTinurSi sandalium, romelmac

mravlobiTi ricxvis warmoebisas miiRo sandalia-s forma. swored am saxiT

vxvdebiT mas espanur enaSi. laTinizirebuli formiT damkvidrda espanur

enaSi sandáraca-c, romelic berZnuli etimonidan modis.

arabul enas ukavSirdeba sandia-s etimologia. rogor korominasi

aRniSnavs, sandia modis kl. arabuli sityva sindiya-dan.

Nd konsonanturi kompleqsis konstanturobis garda, gvaqvs

ramdenime magaliTi am jgufis rogorc gamartivebisa da Semdeg

darCenili erTi elementis gadasxvaferebisa, aseve polikonsonanturad

gardaqmnisac.

Page 72: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

72

sainteresoa gruñir-is etimologia. igi laTinurSi miviReT

onomatopeis gziT da niSnavs ‛Roris Rrutuns’. lingvistTa mosazreba am

sityvasTan dakavSirebiT iyofa orad. erTi nawili (maT Soris santiago

segura mungia) Tvlis, rom gruñir modis laT. grundire-dan. meore nawili ki

(maT Soris korominasi) miiCnevs, rom am sityvis Ziri unda veZioT

laT. grunnire-Si. amave mosazrebas iziarebs RAE-s leqsikonic. Ppirveli

versiis sisworis SemTxvevaSi adgili aqvs nd kompleqsis jer

monofomenurad gadaqcevas, xolo Semdeg darCenili erTi elementis

xarisxis Secvlas, anu palatalizacias. meore versiis sisworis

SemTxvevaSi ki, pirdapir geminatis palatalizacia xdeba. rogorc

vxedavT, romeli versiac ar unda iyos swori, etimonis doneze arsebuli

kompleqsi ganicdis cvlilebas.

TanxmovanTjgufis polikonsonanturad gardaqmnis magaliTia

esp. liendre, romelic miviReT laT. lendis-dan. samelementiani kompleqsis

warmoqmna am sityvaSi ganapiroba r-s epenTezam. Aamave konsonantis

epenTeziT aris gamowveuli laTinuri glando-s espanurSi landre-s formiT

gadasvla.

uamrav sityvaSia nd kompleqsi warmoqmnili derivatis doneze.

ganvixiloT ramdenime magaliTi:

esp. conde modis laT. comes/comitis-is akuzatiuri formidan comite(m).

man evoluciis rTuli gza ganvlo. Ppirvel etapze ganicada

intervokaluri t-s gamJRereba, Semdeg moxda i-s sinkopa, bolos ki

dafiqsirda m-s n-Si gadasvla. analogiuri cvlilebebi ganicada condado-m

(laT. comitatus).

konsonanturi kompleqsis meore elementis gamJRerebiT miviReT

espanuri bufanda-c, romelic modis Zv. franguli bouffante-dan.

esp. cóndor modis indielebis keCua enidan cúntur. rogorc vxedavT,

aRniSnuli sityvis espanur korelatSi moxda binaruli kompleqsis meore

elementis gamJRereba.

sainteresoa duende-s etimologia. RAE am sityvas ganmartavs rogorc

‛saxlSi mobinadre suls’ da mis warmoSobas ukavSirebs gamoTqmas - duen

de casa (anu dueño de casa –‛saxlis mepatrone’). Aamave versias eTanxmeba

Page 73: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

73

korominasic, romelic wers, rom duende aris zemoT xsenebuli gamoTqmis

Sekvecili forma. rogorc vxedavT, TanxmovanTkompleqsi espanur

derivatSi warmoiSva sityvis da windebulis gaerTianebis xarjze.

laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT nf kompleqss. umravles

SemTxvevaSi igi ucvleli formiT gadadis espanur korelatSi. gvaqvs

misi varirebis mxolod ramdenime magaliTi.

esp. confección modis laT. confectio,-onis-dan. esp. conferir ki aris

laT. conferre-s korelati kastiliur enaSi. swored am sityvas

ukavSirdeba conferencia-s etimologia. igi modis laT. conferentia-dan,

romelic warmoadgens zmna conferre-s da sufiqs encia-s kompozits.

Nd kompleqsis msgavsad, ramdenime sityvaSi nf kompleqsic

uaryofiTi TavsarTis damatebiT aris warmoqmnili. sityvebis amgvar

warmoebas etimonis donezeve aqvs adgili: laT. infidelis (≠ fidelis) - esp. infiel

(≠ fiel).

Nf TanxmovanTjgufis mier gancdili cvlilebebi SegviZlia davyoT

or jfugad:

1) konsonanturi kompleqsis meore elementi ganicdis

varirebas: nf-nh. Aam jgufSi Sedis esp. conhortar,romelic momdinareobs

laT. confortare-dan;

2) konsonanturi kompleqsis pirveli elementi ikargeba, darCenili

ki transformirdeba imave gziT, ra gziTac pirvel jgufSi Semaval

sityvebSi: nf-h. am jgufSi Sedis - cohechar da cohonder, romlebic miviReT

laT. confectare da laT. confundere-dan.

erT-erTi yvelaze gavrcelebuli da yvelaze cvalebadi

konsonanturi kompleqsia ng, romelic miekuTvneba rogorc laTinuri,

aseve aralaTinuri warmoSobis etimons. ganxilulma masalam gviCvena,

rom ng TanxmovanTjgufi is erT-erTi kompleqsTagania, romelTac espanur

korelatebSi ufro xSirad vxvdebiT saxecvlili formiT, vidre

varirebis gareSe.

aRniSnuli jgufis konstanturobis SemTxvevebi fiqsirdeba Semdegi

laTinuri etimonis mqone sityvebSi: angina (←angina), angosto (←angustus), anguila

(←anguilla), congelar (←congelare), hongo (←fungus) da sxv. Uucvleli formiT

Page 74: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

74

damkvidrda berZnuli warmoSobis, magram espanurSi laTinizirebuli

formiT gadasul ramdenime sityvaSic. maT Sorisaa: ángel ( ← laT. ángelus

← berZ. angelos).

sul ramdenime aTeuli wlis win damkvidrda espanur enaSi

sityva canguro. rogorc korominasi aRniSnavs, igi espanurSi inglisuridan

gavrcelda, inglisurSi ki gadavida avstraliaSi mcxovrebi erT-erTi

tomis enidan. sainteresoa canguro-sTan dakavSirebuli legendac, romelic

mogviTxrobs Tu ra saerTo aqvs cnobil inglisel mogzaurs jeims kuks

am sityvis etimologiasTan: XVIII saukunis bolos, avstraliaSi Casul

mkvlevars, adgilobrivi tomebisaTvis ukiTxavs, Tu ra erqva im gigantur

cxovels, romelic aseT did naxtomebs akeTebda. gamomdinare iqidan, rom

aborigenebma inglisuri ar icodnen, cnobili mogzaurisaTvis mxolod

erTi fraziT upasuxiaT: kan ghu ru. mogvianebiT, es fraza gaiSifra,

rogorc “ar mesmis” (no lo entiendo).

burusiT aris moculi lingote-s warmomavloba. savaraudod, igi unda

iyos franguli lingot-idan Semosuli. am ukanasknelSi ki unda iyos

damkvidrebuli inglisuri ingot an anglosaqsuri goten-idan [korominasi,

2008:339].

oTxi saxis fonetikuri cvlileba ganicada ng konsonanturma

kompleqsma evoluciis procesSi:

1. laTinuri enis doneze arsebuli ng kompleqsi kargavs meore

elements da espanurSi qmnis monofonemur korelats: laT. quingenti -esp.

quinientos, laT. pungente - esp. puniente.

2. etimonis doneze arsebuli binaruli kompleqsi espanurSi

gvaZlevs monofonemur korelats oRond saxecvlili formiT, rac

gamoixateba darCenili elementis xarisxis SecvliT anu

palatalizaciiT: laT. cingere-esp. ceñir, laT. longe - esp. lueñe, laT. plangere

- esp. plañir, laT. jungere - esp. uñir, laT. ringere - esp. reñir da sxv. Aaqve unda

aRiniSnos, rom ng kompleqsis am saxis transformacia moxda mxolod im

sityvebSi, sadac am konsonanturi jgufs moyveba xmovani e. danarCen

xmovnebTan msgavsi saxis cvlileba ar fiqsirdeba: laT. longu - esp. luengo,

laT. fungus - esp. hongo, laT. angustus -esp. angosto.

Page 75: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

75

3. etimonis doneze dafiqsirebuli binaruli kompleqsi

kastiliurSi gvaZlevs polikonsonantur jgufs. aRniSnuli fonetikuri

movlena gamowveulia r-s metaTeziT: esp. congrio miviReT laT. conger-dan.

enaTmecnierTa umravlesoba (maT Soris korominasic) eTanxmeba am sityvis

laTinuri etimologiis versias. Tumca, arsebobs kidev erTi mosazreba.

xalxuri gadmocemiT, esp. congrio modis islandiuri konger-dan, sadac

aRniSnavda ‛mefes’).1

4. laTinuri orelementiani kompleqsi espanur korelatSi ganicdis

meore elementis transformacias. Aaq SeiZleba gamovyoT ori qvejgufi:

a) sityvebi, sadac kompleqsis meore elementi gadadis θ-Si:

laT. gingiva - esp. encia, laT. singellus - esp. sencillo;

b) sityvebi, sadac igi xdeba yru afrikati: laT. cingulum -esp. cincho.

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT nh konsonantur

kompleqss. Eespanur korelatSi igi varirebis gareSe mkvidrdeba:

laT. anhelo - esp. anhelo. ramdenime sityvaSi nh kompleqsi warmoqmnilia

sawinaaRmdego mniSvnelobis mqone in TavsarTis damatebiT: laT. inhabilis (≠

habilis) - esp. inhábil (≠ hábil), laT. inhumanus (≠ humanus) - esp. inhumano (≠

inhumano).

sainteresoa espanuri habitar-is etimologia. santiago segura

mungias mosazrebiT, habitar modis laT. inhabitare-dan. istoriuli

evoluciis manZilze, esp. inhabitar-em forma Seicvala da TavsarT in-is

funqcia gadavida windebul en-Si, ris Sedegadac laT. inhabitare-s

dRevandel espanurSi Seesabameba ‛habitar en’.

iSviaT movlenas warmoadgens etimonis doneze arsebuli nk

kompleqsi. Mmas aralaTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT, romlebic

laTinizirebuli formiT gadadian espanur enaSi. maT Sorisaa esp. ancón,

romelic modis berZ. ankon-dan. rogorc vxedavT, kastiliurSi

damkvidrebis dros, nk kompleqsi icvleba mxolod grafikulad. misi

warmoTqma identuria rogorc derivatis, aseve etimonis doneze.

1 http://etimologias.dechile.net/?congrio

Page 76: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

76

arcerT espanur korelatSi ar gadadis laTinuri

geminati nn ucvleli formiT. igi ori saxis cvlilebas ganicdis:

1. xdeba geminatis gamartiveba da espanurSi misi mxolod erTi

elementiT gadasvla: laT. annecto - esp. anejo, laT. anniversarius -

esp. aniversario, laT. annotare - esp. anotar, laT. annualis - esp. anual, laT.

annuntiare - esp. anunciar, laT. cannula - esp. cánula, laT. innocens - esp.

inocente da a.S.

2. xdeba geminatis gamartiveba da darCenili erTi elementis

palatalizebuli formiT damkvidreba espanur enaSi: laT. annosus -

esp. añoso, laT. cannabum - esp. cáñamo, laT. capanna - esp. cabaña, laT. pannus -

esp. paño da sxv.

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT ns konsonantur

kompleqss. Tavkiduri poziciisagan gansxvavebiT, laTinur etimonSi igi

fiqsirdeba sityvis SuaSi an boloSi. TanxmovanTjgufi ganicdis

varirebas sityvaSi poziciisda ganurCevlad. Tumca, sityvis SuaSi gvaqvs

misi konstanturobis magaliTebic.

laT. censere-dan jer miviReT census da censor, xolo Semdeg

espanuri censo da censor. Ns kompleqsis mdgradobis SemTxvevaa Semdeg

sityvebSic: laT. censura - esp. censura, laT. conservare (con + servare) -

esp. conservar, laT. consistere (con + sistere) - esp. consistir, laT. consumere (con +

sumere) - esp. consumir. aRsaniSnavia, rom bolo sam magaliTSi ns

TanxmovanTjgufi warmoiqmna etimonis donezeve, zmnis

fuZeze con prefiqsis damatebiT. Aamave gziT aris warmoqmnili

espanuri consecuencia. Tumca, am sityvaSi con prefiqsis garda,

vxvdebiT encia sufiqssac, romelic aris laT. entia-s ekvivalenturi forma.

amrigad, laT. consequentia-Si, romelic espanurSi Seesabameba consecuencia-

s, sequi aris sityvis Ziri, con – TavsarTi, xolo entia – bolosarTi.

Ns konsonanturi kompleqsis warmoqmnas ukavSirdeba kidev erTi

prefiqsi. ramdenime laTinur zedsarTav saxelze sawinaaRmdego

mniSvnelobis mawarmoebeli in TavsarTis damateba warmoqmnis

TanxmovanTkompleqss jer etimonis doneze, Semdeg ki varirebis gareSe

Page 77: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

77

gadadis espanur korelatSi: laT. insanus ( ≠ sanus) - esp. insano (≠ sano), laT.

insepultus ( ≠ sepultus) - esp. insepulto ( ≠ sepulto) da sxv. masalis kvlevis dros,

SevxvdiT ramdenime iseT sityvasac, sadac in-s ara aqvs TavsarTis

daniSnuleba (igi aris fuZiseuli). Mmag: laT. insectum - esp. insecto, laT.

insomnium - esp. insomnio. es movlena ZiriTadad SeimCneva arsebiT

saxelebSi.

araerTi espanuri sityva miviReT laTinur etimonSi arsebuli

binaruli konsonanturi kompleqsidan erTelementiani refleqsis

warmoqmnis Sedegad. maT Sorisaa: esp. asa, romelis modis laT. ansa-dan.

aseve, esp. seso, romelic modis laT. sensus-dan da esp. coser, romelic

miviReT laT. consuere-dan. monofonemuri korelati miviReT

laTinuri mensis-ganac da es sityvaa - mes.

ramdenime laTinur etimonSi ns konsonantur jgufs vxvdebiT

sityvis boloSi. Kkompleqsis transformacia da misTvis poziciis Secvla

sityvaSi fiqsirdeba Semdeg espanur sityvebSi: amante (laT. amans), cliente

(laT. cliens) da glande (laT. glans). rogorc vxedavT, ns jgufis meore

elementi jer t-Si gadavida, Semdeg ki daimata xmovani e.

sainteresoa esp. isla-s etimologia. Isla-s etimons warmoadgens

laT. insula, romelmac jer ns kompleqsis pirveli elementi dakarga,

Semdeg ki, u-s sinkopis xarjze, warmoiqmna sruliad axali

TanxmovanTjgufi sl.

TanxmovanTa jgufis gamartivebis, oRond polikonsonanturidan

binarulad qcevis SemTxvevaa laT. campsare-Si. laT mps-m ns kompleqsi

mxolod derivatis doneze mogvca da isic m-s transformaciis da p-s

amovardnis Sedegad. swored am fonetikuri cvlilebebis Sedegad miviReT

espanurSi zmna cansar. Aamave Zirisagan momdinareobs

esp. cansado da cansancio.

rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi

vxvdebiT nt konsonanturi kompleqss. igi espanur korelatSi gadadis

rogorc saxecvlili formiT, aseve varirebis gareSe.

Page 78: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

78

ucvleli formiT damkvidrda nt TanxmovanTjgufi Semdegi

laTinuri etimonis mqone sityvebSi: amento (laT. amentum), anticipar

(laT. anticipare), cantor (laT. cantor), cantar (laT. cantare), contacto (laT.

contactus), intentar (laT. intentare), intenso (laT. intensus), antento (laT. attentus,

romelic aris attendere-s mimReoba), lento (laT. lentus), manto (laT. mantum) da

sxv. aqve unda aRiniSnos antena-c, romelic korominasis mixedviT,

momdinareobs antemna-dan, xolo RAE-Si vkiTxulobT, rom igi

miviReT antenna-dan.

rac Seexeba pantorrilla-s warmomavlobas, savaraudod, igi modis

laT. pantex-dan, rac ‛mucels’ niSnavs. rogorc vxedavT, konsonantur

kompleqs nt-s ar ganucdia aranairi cvlileba, rasac ver vityviT sityvis

daboloebaze. rTulia imis axsna, Tu rogor moxda espanur korelatSi

daboloebis aseTi mkveTri cvlileba. SesaZloa momxdariyo ori

laTinuri sityvis - pantex da pandorium-is gadakveTa. Ees ukanaskneli,

espanurSi Seesabameba bandurria-s da niSnavs ‛musikalur sakravs’, romelsac

aqvs didi muceli.

berZnulidan, oRond laTinuris gavliT, damkvidrda espanur enaSi

sityvebi amianto (berZ. amiantos - laT. amiantus), centauro (berZ. kentauros -laT.

centaurus) da amarento (berZ. amarantos - laT. amarantus). rogorc vxedavT, nt

kompleqsi ucvleli formiT damkvidrda berZnuli warmoSobis

sityvebSic.

ucnobia centolla-s etimologia. savaraudod, igi modis kelturi

kompozitidan cintus + ollos, sadac cintus niSnavs ‛mTavars’ (principal, superior),

xolo ollos - ‛dids’ (grande). amave kompozitidan momdinareobs sakuTari

saxeli Cintu(o)llos, romelic farTod iyo gavrcelebuli Zvel galiaSi

(dRevandeli dasavleT evropis qveynebSi).

franguli etimoni aqvs espanur pantalón-s. igi modis italiuri

komediis erT-erTi personaJis saxelidan. personaJi, saxelad Pantaleone,

iyo moxuci venecieli, romelic gamoirCeoda sxva venecielebisagan

grZeli sacvlebis tarebiT. Tumca, italielebs ar mouxdeniaT

tansacmlis am saxeobis popularizacia. safrangeTis revoluciis dros,

Page 79: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

79

Sarvali moirges frangebma da swored maTgan gavrcelda igi mTels

msoflioSi. amiT aixsneba is, rom espanurSi pantalón gadavida

frangulidan da ara uSualod italiuridan.

miuxedavad imisa, rom ganxiluli magaliTebis

umravlesobaSi nt konsonanturi kompleqsi stabiluria, gvaqvs misi

varirebis ramdenime SemTxvevac. maT Sorisaa: binaruli TanxmovanTjfugis

polikonsonanturad gadaqceva da kompleqsis meore elementis ori saxis

transformacia.

laT. interaneus-is mravlobiTi ricxvis formidan - interanea-dan

miviReT esp. entraña. rogorc vxedavT, espanuri korelatis aRniSnuli

formiT miRebas win uZRoda nt jgufsa da Tanxmovan r-s Soris e-s sinkopa

da laT. n-s palatalizacia.

samelementiani TanxmovanTjgufi miviReT kidev erTi laTinuri

sityvidan, romelic warmoadens enter+ambos kompozits. kompozitis pirvel

nawilSi momxdari e-s sinkopis Sedegad miviReT espanuri entrambos.

Nt konsonanturi kompleqsis meore elementis varirebis ori

varianti fiqsirdeba: t-s gadasvla θ-Si da amave t-s gadasvla d-Si (anu

misi gamJRereba).

pirveli saxis varireba ukavSirdeba laTinur sufiqsebs tia da tio-s,

romlebic espanur derivatSi gvaZleven cia da ción-s. mag: laT. amentia - esp.

amencia, laT. clementia - esp. clemencia, laT. cohaerentia - esp. coherencia, laT.

observantia - esp. observancia, laT. cantio - esp. canción da a.S.

igive fonetikuri movlena fiqsirdeba maSinac, roca nt kompleqsi

sufiqsis Semadgeneli nawili ki araa, aramed fuZiseulia: laT. gentiana -

esp. genciana, laT. annuntiare - esp. anunciar.

aRsaniSnavia panza-s etimologia. igi modis laTinuri pantex-dan.

rogorc vxedavT, nt kompleqsisagan amjerad miviReT nz jgufi da ara nc,

rogorc ganxiluli magaliTebis umravlesobaSi. XVII saukunidan, Cndeba

am sityvis meore variantic da es aris pancho, romelsac mosarabul

dialeqts ukavSireben. igive nz jgufi fiqsirdeba laTinuri linteum-is

espanur korelatSi - lienzo. Nc kompleqsis magivrad nz-s gaCena

Page 80: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

80

savaraudod aixsneba sityvis sworad warmoTqmis aucileblobiT, radgan

rogorc viciT, nc kompleqsis SemTxvevaSi, gamomdinare iqidan, rom

kompleqsis meore elements mosdevs xmovnebi a da o, misi gamoTqma

iqneboda k-s da ara θ-s identuri.

Nt kompleqsis meore elementis gamJRerebis movlena fiqsirdeba

espanur endivia-Si, romelsac xSirad endibia-s formiT vxvdebiT.

savaraudod, igi modis mosarabuli antubiya-dan, am ukanasknelSi ki Sedis

laTinuri intubus-dan.

derivatis donezea dafiqsirebuli nt jgufi laTinur defunctus-Si. am

sityvam k-s amovardnis Sedegad espanurSi mogvca defunto, romelic

dRevandel espanurSi difunto-s formiT ufro aris gavrcelebuli. amave

konsonantis amovardnam mogvca laT. punctum-dan esp. punto da laT. puncta-

dan esp. punta.

sainteresoa guisante-s etimologia. savaraudod, igi modis

mosarabuli bissaut-dan, sadac damkvidrda laT. pisum-dan. Tumca, arsebobs

meore versiac, romlis mixedviTac sityvis mosarabuli varianti unda

migveRo laTinuri frazidan pisum sapidum, rac niSnavs ‘gemriel bardas’

(guisante sabroso). rogorc Cans, misi amgvari dasaxelebiT moxsenieba saWiro

gaxda imis gamo, rom es mcenare ar areodaT msgavs mcenareebSi, romelic

mravlad iyo romis imperiaSi. marTalia, mecnierebi verc erT versias ver

adastureben, magram faqtia, rom nt konsonanturi kompleqsi etimonis

doneze ar arsebobda da rom igi derivatis donezea warmoqmnili.

E erT-erTi yvelaze stabiluri kompleqsia nv. mas ZiriTadad laTinuri

etimonis doneze vxvdebiT da yvela espanur korelatSi gadadis

varirebis gareSe.

espanuri convaleciente aris convalecer-s mimReoba da igi XV saukunis

dasawyisSi Sevida kastiliurSi laTinuri convalescere-dan. es ukanaskneli

ki miRebulia zmna valere-dan, rac ‛janmrTelad yofnas’ niSnavda.

laTinuri convergere-dan, romelic Sedgeba TavsarT con-s damatebuli

zmna vergere-sgan, momdinareobs espanuri convergir. igive movlena fiqsirdeba

zmnebTan convivir da convenir. Tumca, gvaqvs iseTi SemTxvevebic,

Page 81: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

81

roca nv kompleqsi iqmneba ara ori morfemis Serwymis Sedegad, aramed

roca igi fuZiseulia. Mmag: convexo, romelic modis laT. convexus-dan

da convoy, romlis etimonsac warmoadgens frangul convoi (es ukanaskneli

momdinareobs xalx. laT. conviare-dan).

vxvdebiT ramdenime magaliTs, sadac nv kompleqsi

warmoqmnilia in prefiqsis damatebiT fuZeze. maTSorisaa invadir da inválido.

TanxmovanTjgufi fuZiseulia zmnaSi - invocar.

cnobili frangi mogzauris lui antuan de bugenvilis saxels

ukavSirdeba espaneTSi sakmaod gavrcelebuli mcenaris, bugenvilias (esp.

buganvilla) saxelwodeba. swored man Camoitana es mcenare braziliidan da

gaavrcela evropaSi. rogorc vxedavT, mcenaris espanur dasaxelebaSi

yovelgvari varirebis gareSea gadmotanili frangi mogzauris gvari.

sainteresoa invierno-s etimologia. korominasi aRniSnavs, rom igi

momdinareobs xalxuri laTinuri hibernum-dan, romelic Zvel espanurSi

gvaZlevs ivierno-s. rogorc vxedavT, invierno-Si konsonanturi kompleqsi nv

warmoqmnilia derivatis doneze.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: P

(pl, pn, pp, pr, ps, pt)

rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi

vxvdebiT pl konsonantur kompleqss sityvis Tavkidur poziciaSi. gvaqvs

misi rogorc konstanturobis, aseve varirebis araerTi magaliTi.

Tavkiduri poziciisPpl kompleqsi ucvleli formiT gadavida Semdeg

laTinur sityvebSi: laT. placenta - esp. placenta, laT. planta - esp. planta, laT.

plicare - esp. plazo (arqauli espanurSi plazdo), laT. plegare - esp. plegar,

laT. plumbum - esp. plomo, laT. pluma - esp. pluma.

TanxmovanTjgufTan dakavSirebuli varirebis gareSe damkvidrda

espanurSi ramdenime berZnuli warmoSobis, oRond kastiliurSi

laTinizirebuli formiT damkvidrebuli sityvac. maT Sorisaa: planeta

(berZ. planetes),plástico (berZ. plastikos), plátano (berZ. platanos), plinto (berZ. plintos),

pleita (berZ. plekte), pleonasmo (berZ. pleonasmos).

Page 82: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

82

berZnulidan pirdapiri gziT espanurSi damkvidrda Semdegi

sityvebi: berZ. plastikos, romelic plasso-dan (yo modelo, yo amaso)

momdinareobs espanurSi gvaZlevs plástico-s, xolo berZ. plektron, romlis

Ziric aris aseve berZnuli plesso (esp. yo golpeo) gvaZlevs plectro-s.

rac Seexeba berZnul kompozit platys (plano) + rhis, rhinos (nariz)-s, igi

kastiliur enaSi platirrrino-s formiT gadadis.

frangulidan Sevida kastiliur enaSi plafón. igi momdinareobs

kompozitidan plat+fond. franguli kompozitidan (plate+form) miviReT

plataforma -c.

Tavkiduri pl kompleqsis mier gancdili fonetikuri cvlileba

ZiriTadad mdgomareobs konsonanturi kompleqsis palatalizaciaSi:

laT. plagare - esp. llagar, laT. planctus - esp. llanto, laT. planus - esp. llano,

laT. plenus - esp. lleno, laT. plorare - esp. llorar, laT. plovere - esp. llover,

laT. pluviosus - esp. lluvioso.

evoluciis gansxvavebuli gza ganvlo laT. pluteus-ma, romelmac

espanurSi mogvca choza. savaraudod, pireneis naxevarkunZulze

gavrcelebuli enebidan igi pirvelad galisiurSi gadavida, sadac Cveuli

movlena iyo pl kompleqsidan afrikatis miReba, xolo Semdeg damkvidrda

kastiliurSi.

Tavkidurma pl jgufma kidev erTi saxis, oRond, amjerad

poziciasTan dakavSirebuli cvlileba ganicada. espanur korelatSi man

daimata xmovani a, ramac gamoiwvia is, rom laTinuri Tavkiduri

konsonanturi kompleqsi kastiliurSi iqca Sua konsonantur kompleqsad:

laT. placare - esp. aplacar. rac Seexeba onomatopeur plast-s, romelic aris

imitacia rbili sagnis davardniT gamowveuli xmisa, igi espanur

korelatSi qmnis zmnas aplastar.

arcTu ise xSirad gvxvdeba pl konsonanturi kompleqsi sityvis Sua

poziciaSi. yvela maTgani ucvleli formiT mkvidrdeba kastiliur enaSi:

laT. triplex - esp. triple, laT. triplicare - esp. triplicar, laT. triplus - esp. triplicado.

iSviaTY movlenas warmoadgens pn konsonanturi kompleqsi, rogorc

Tavkidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi, rasac adasturebs is faqtic,

Page 83: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

83

rom masalis kvlevis dros mas mxolod oriode berZnuli warmomavlobis

sityvaSi SevxvdiT.

berZnuli pneumaticos jer laTinurSi gadadis pneumaticus-is formiT,

Semdeg ki kargavs kompleqsis pirvel elements da ise gvaZlevs

espanur neumático-s.

rac Seexeba berZnul hypnos (sueño), igi espanurSi gvaZlevs hipnosis.

rogorc vxedavT berZnuli Ziri espanur derivatSi SenarCunebulia da mas

damatebuli aqvs kastiliuri sufiqsi sis, rac aris procesis amsaxveli

bolosarTi.

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT pp geminats.

arcerT espanur derivatSi ar gadadis aRniSnuli konsonanturi jgufi

ucvleli formiT. igi martivdeba da qmnis monofenemur korelats.

laTinuri geminatis gamartiveba fiqsirdeba Semdeg sityvebSi: aparecer

(laT. apparescere), aparar (laT. apparare), apéndice (laT. appendix), apetito

(laT. appetitus), cepo (laT. cippus), popa (laT. puppis), capa (laT. cappa), copa

(laT. cuppa), estopa (laT. stuppa) da sxv.

aRniSnul fonetikur movlenas SesaZloa mohyves sxva cvlilebac.

mag: laTinurma appectorare-m, espanur enaSi damkvidrebis dros jer

mogvca apetrar, xolo Semdeg, r-s metaTezis Sedegad, miviReT apretar.

laTinuri, berZnuli da Zv. oqsitanuri etimonis matarebelia

sityvebi, romelTac aqvT Tavkiduri pr konsonanturi kompleqsi. sityvaSi

Sua poziciiT igi mxolod laTinuri etimonis matarebel sityvebSi

fiqsirdeba.

berZ. praktike, romelic laTinurSi practice-s gvaZlevs, espanurSi

gadadis práctica-s formiT. Práctica warmoadgens kompozits prasso (vakeTeb) +

berZnuli sufiqsi tico (esp. relacionado a) da niSnavs raime saqmesTan

dakavSirebuli qmedebas.

laTinuris gavliT espanurSi Semovida kidev ramdenime berZnuli

sityvaTxzva. maT Sorisaa: problema, romelic miviReT berZ.N problema-dan,

sadac pro aris prefiqsi da niSnavs ‛wins’ (esp. delante), xolo blema -

‛gasrolas’.

Page 84: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

84

laTinuri etimonis matarebelia espanuri príncipe. igi modis princeps-

idan da niSnavs ‛pirvel pirs’. aqve unda aRiniSnos, rom es sityva

warmoadgens primus ‛pirveli’ (esp. primero) da caput ‛Tavi’ (esp. cabeza)-sagan

nawarmoeb kompozits.

laTinuridan espanurSi Tavkiduri konsonanturi jgufis varirebis

gareSe damkvidrda Semdegi sityvebic: laT. pratum - esp. prado, laT. praecicus

-esp. preciso, laT. praedium - esp. predio, laT. praesagium - esp. presagio, laT.

praestigium - esp. prestigio, laT. praetor - esp. pretor, laT. pristinus - esp. prístino, laT.

praestare ((prae (delante) + stare (estar)) - esp. prestar da sxv.

laTinuri pretium-idan miviReT espanurSi precio. Tumca, korominasi ar

gamoricxavs, rom igi laTinurSi gadasuliyo Zveli oqsitanuri pretz-dan,

sadac ‛Rirebulebas’ aRniSnavda.

katalanuri premsa-dan gadavida espanurSi prensa. Tavad katalanurSi

ki Sevida laTinuri premere-s mimReobiTi formidan - prems.

ramdenime espanur korelatSi dafiqsirda konsonanturi kompleqsis

pirveli elementis gamJRereba: bruno (laT. prunum), bravo (laT. pravus) da

sxv.

derivatis doneze aris warmoqmnili Tavkiduri pr kompleqsi

espanur preguntar-Si. igi miviReT laT. percontari-dan. rogorc vxedavT,

espanur korelatSi konsonanturi kompleqsis warmoqmna sityvis TavSi

ganapiroba Tanxmovan r-s poziciis Secvlam.

rogorc ukve aRvniSneT, pr konsonanturi kompleqsi sityvis SuaSi

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba. espanuri korelatis

warmoqmnis dros igi, ZiriTadad, ganicdis varirebas, rac mdgomareobs

TanxmovanTjgufis meore (yru) elementis gamJRerebaSi:

espanuri abrigar modis laT. apricare-dan, es ukanaskneli ki - apricus-dan,

romelmac, Tavis mxriv, mogvca abrigo.

sainteresoa gazafxulis erT-erTi Tvis etimologia. mecnierTa

erTi jgufi Tvlis, rom abril modis laT. aprilis-dan, romelic unda iyos

dakavSirebuli aprerire (esp. abrir) - sTan, radgan swored am Tves iwyebs miwa

ayvavebas, ¨gaxsnas. MmecnierTa meore jgufi ki miiCnevs, rom abril modis

Page 85: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

85

berZenTa qalRmerTis afrodites saxelidan, radgan aphros berZnulad

niSnavs qafs, saidanac, legendis Tanaxmad, daibada siyvarulis

qalRmerTi. dRemde ver daadgines weliwadis am Tvis dasaxelebis zusti

warmomavloba. Tumca, romeli versiac ar unda iyos swori, CvenTvis

saintereso pr konsonanturi kompleqsi varirebas ganicdis orive

SemTxvevaSi da espanurSi mkvidrdeba gamJRerebuli meore elementiT.

igive fonetikuri cvlileba fiqsirdeba sityvebTan: cabra (laT. capra)

da cobre (laT. cuprum).

gvaqvs ramdenime iseTi sityva, sadac konsonanturma kompleqsma

SeinarCuna mudmivoba. maT Soris aris zodiaqos erT-erTi niSnis (Txis

rqis) dasaxeleba. Eespanuri capricornio momdinareobs laT. capricornus-dan,

romelic warmoadgens caper+cornus kompozits.

mxolod berZnuli warmoSobis sityvebSi

gvxvdeba ps TanxmovanTjgufi Tavkidur poziciaSi da espanurSi

mkvidrdeba rogorc ucvleli, aseve saxecvlili formiT. ver vityviT

imaves aRniSnul konsonantur kompleqsze, Tu mas sityvis SuaSi

ganvixilavT. igi mxolod laTinuri etimonis matarebel sityvebSi

vxvdeba.

Psicología (RAE-Si vxvdebiT sicología-sac) modis berZnuli

kompozitidan: psykhe ‛suli’ da logia ‛raRacis Seswavla’. dReisaTvis,

daSvebulia orive formis gamoyeneba. Tumca, Tvlian, rom sicología ufro

Seesabameba kastiliur enas. Aaqve unda aRiniSnos, rom sycon berZnulad

niSnavs ‛leRvs’, ris gamoc xSirad uSveben Secdomas da sicología-s

aigiveben am kulturis Semswavlel mecnierebasTan. Sicología-s mxolod

erTi mniSvneloba aqvs, igi aris psicología-s sinonimi, mas ki aranairi

saerTo ar aqvs aRniSnul mcenaresTan.

berZnuli kompozitidan modis psicrómetro-c, romelic Sedgeba psykhros

‛sicive’ da metron ‛sazomi’-sagan.

varirebis gareSe gadavida berZnulidan pseudo (‛yalbi’) prefiqsiani

sityvebic: pseudopodo, pseudohistoria, pseudocientífico da sxv.

Page 86: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

86

ramdenime sityvaSi moxda Tavkidur poziciaSi

myofi ps konsonanturi kompleqsis gamartiveba da kompleqsis pirveli

elementis dakargva.

berZ. psalmos-dan momdinareobs espanuri salmo, rac ‛fsalmuns’

niSnavs. Tavad berZnuli psalmos ki modis psalterion-dan, rac aris sakravi,

romlis TanxlebiTac sruldeboda uflis sadidebeli kantigebi. Aamave

Ziridan modis espanuri zmna salmodiar, rac niSnavs galobas da arsebiTi

saxeli salmodia, romelic aRniSnavs saRvTo liturgiis im nawils, roca

sruldeba uflisadmi miZRvnili sagaloblebi.

rogorc ukve aRvniSneT, ps konsonanturi kompleqsi sityvis SuaSi

mxolod laTinuri etimonis mqone sityvebSi gvxvdeba.

laT. capsa-m espanur korelatSi mogvca caja (Zv. esp. caxa). am faqts

korominasi xsnis im movleniT, rom kastiliur enaSi aRniSnuli sityva

damkvidrda katalanuri caixa-dan. Capsa-s kninobiTi forma capsula-dan ki

espanurSi miviReT capsula. rogorc Cans, capsula laTinuridan kastiliurSi

ar damkvidrebula sxva enis gavliT, ramac gamoiwvia is, rom laTinuri

variantis konsonanturi kompleqsi ucvleli formiT gadavida espanurSi.

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi vxvdebiT pt jgufs sityvis

SuaSi. igi ZiriTadad saxecvlili formiT gadadis espanur korelatSi.

Sua konsonanturi kompleqs pt-s mier gancdili cvlilebebi SegviZlia

davyoT ramdenime jgufad:

1. kompleqsis pirveli elementi ikargeba da espanurSi viRebT

monofonemur korelats. amis naTeli dasturia laTinuri aptare, romelmac

jer mogvca attare (asimilaciis Sedegad), Semdeg ki miviReT atar.

evoluciis igive gza ganvlo Semdegma sityvebmac: roto (laT. ruptu), rato

(laT. raptu), catar (laT. captare) da a.S.

2. saerTod ikargeba laTinuri binaruli konsonanturi kompleqsi.

mag: laT. septimana - esp. semana.

3. espanurSi ar gadadis binaruli kompleqsis arcerTi elementi da

Cndeba axali Tanxmovani: laT. captiare - esp. cazar, laT. captator - esp. cazador.

4. konsonanturi kompleqsis meore elementi transformirda da

espanurSi damkvidrda pc-s formiT, sadac meore Tanxmovnis JReradoba θ-s

Page 87: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

87

identuria. mag: capcioso, modis laT. captiosus-dan, xolo excepción -

laT. exceptio,-onis-dan.

5. kompleqsis pirveli elementi ganicdis vokalizacias: laT.

captivus - esp. cautivo, laT. captivitas - esp. cautividad da sxv.

miuxedavad imisa, rom pt TanxmovanTjgufi sityvis SuaSi erT-erT

yvelaze varirebad kompleqss warmoadgens, masalis Seswavlis dros

SevxvdiT ramdenime iseT espanur sityvas, sadac laTinuri etimonis

konsonanturi kompleqsi SenarCunebulia. maT Sorisaa: captación

(laT. captatio, - onis), captura (laT. captura), inepto (laT. ineptus) da sxv.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: R

(rb, rd, rf, rg, rh, rl, rm, rn, rp, rr, rs, rt, rv)

espanur enaSi yvelaze gavrcelebulia iseTi konsonanturi

komleqsebi, romelTa pirveli elementic aris Tanxmovani r. aseT jgufebs

vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve berZnuli, kelturi, arabuli da sxva

warmoSobis mqone sityvebSi. warmomavlobis mravalferovnebis miuxedavad,

am kompleqsebs mxolod sityvis SuaSi vxvdebiT. gamonakliss

warmoadgens rh konsonanturi kompleqsi, romelic Tavkidur poziciaSic,

oRond aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi, gvxvdeba. aRniSnuli

TanxmovanTjgufi arcerT espanur korelatSi ar gadadis varirebis

gareSe.

laTinur da aralaTinur etimons miekuTvneba rb kompleqsiani

sityvebi. aRniSnuli TanxmovanTjgufi varirebis gareSe gadadis espanur

enaSi.

laTinuri etimonis (arbor) matarebelia espanuri árbol. rogorc

vxedavT, konsonanturi kompleqsi SenarCunebulia espanur korelatSi.

Tumca, sityvis bolokiduri konsonanti - r, disimilaciis Sedegad,

transformirda.

erT-erTi uZvelesi etimologiis matarebeli unda iyos esp. barba,

radgan am formiT, igi gavrcelebulia ara marto pireneis

naxevarkunZulis, aramed italiisa da rumineTis enebSic. korominasis

Page 88: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

88

mixedviT, igi espanurSi Semovida laTinuri barba-dan. am ukanasknelSi ki,

SesaZloa damkvidrebuliyo berZnulidan, sadac igi aRniSnavda ‛Zvels’,

‛moxucs’, radganac wveri aris zrdasruli asakis simbolo.

Barbacoa momdinareobs karibis regionSi dasaxlebuli xalxebis

enidan da mis etimons warmoadgens barbacue.

berZnulidan, oRond laTinuris gavliT, damkvidrda

espanurSi bárbaro. amave Ziridan momdinareobs barbarismo-c. konsonantur

kompleqss ar ganucdia varireba evoluciis procesSi.

sainteresoa barbián-is etimologia. Barbián, romelic qarTulad

iTargneba rogorc ‛haerovani’, savaraudod, modis boSaTa enaSi arsebuli

sityvidan barban, rac ‛haers’ niSnavs. Avaraudis donezea misi warmoSobis

meore versia, romelic gulisxmobs aRiSnuli vokabulas indur Zirs

(bara).

italiuridan damkvidrda espanurSi sorbete. Tumca, man, apeninis

naxevarkunZulze Sesvlamde sakmaod didi gza ganvlo. misi etimologiis

kvlevas mivyavarT arabul sarbat-amde, romelic arabuli sarba-s

mravlobiTi ricxvis formaa da romelic romanul enebSi damkvidrebamde

jer TurqulSi gadavida (serbet).

franguli corvette-dan Semovida kastiliur enaSi corbeta. am etapze

ucnobia misi ufro zusti etimologia. arsebobs mosazreba misi

germanikuli warmoSobis Sesaxebac.

rac Seexeba esp. corbata-s, igi kastiliurSi gavrcelda (XVII

saukune) italiuri corvatta-dan, rac ‛xorvatiuls’ niSnavda, radgan

swored xorvati cxenosnebi iyenebdnen tansacmlis am saxeobas. rogorc

vxedavT, bolo or magaliTSi, rb konsonanturi kompleqsi aris

warmoqmnili derivatis doneze ori fonemis arevis Sedegad.

Sua konsonantur kompleqs rd-s vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve

berZnuli, arabuli da preromanuli (kelturi) warmoSobis sityvebSi. igi

ZiriTadad ucvleli formiT gadadis kastiliur enaSi.

esp. arder momdinareobs laT. ardere-dan. amave Ziridan miviReT ardiente,

ardor. laT. cardus-ma ki, romelic xalxur laTinurSi cardunculus-is formiT

Page 89: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

89

iyo gavrcelebuli, espanurSi mogvca cardo. rac Seexeba esp. cordero-s, igi

miviReT xalxuri laTinuri cordarius-dan.

Cordobán Cndeba XIII saukuneSi da modis qalaq Córdoba-s

dasaxelebidan. Sua saukuneebSi misi xSiri gamoyeneba dakavSirebulia

musulmanuri kordobis ganviTarebis maRal donesTan. rac Seexeba Tavad

qalaqis dasaxelebas, igi momdinareobs finikiuri sityva karduba-dan da

niSnavs ‛mdidar, gasaocar qalaqs’. Ffinikielebis mier qalaqisaTvis am

saxelis darqmeva aixsneba imiT, rom naxevarkunZulze es adgili erT-erT

umdidres da vaWrobisaTvis xelsayrel dasaxlebas warmoadgenda.

arsebobs Córdaba-s warmoSobis meore versiac. Aam versiis mixedviT,

igi momdinareobs laT. corduba-dan, romelic espanur enaSi gadadis

arabuli kortobani-s an mosarabiuli cordobano-s gziT [axvlediani c.,

2009:134].

Aarabuls ukavSireben kidev erTi espanuri sityvis etimologiasac.

espanuri bardaja modis arabuli bardag-idan, romelic am ukanasknelSi,

savaraudod, gadavida sparsuli bardagan-idan.

uamravi sityva damkvidrda espanur enaSi berZnulidan (laTinuris

gavliT) rd konsonanturi kompleqsiT sityvis SuaSi. maT Sorisaa: cardíaco.

igi momdinareobs berZ. kardiakos-dan, romlis Zirsac warmoadgnes kardia

‛guli’ (esp. corazón). Aaseve, cardamomo, romelic berZnuli

kompozitidan kardamon + amomon miviReT. espanurSi igi gadavida

laT. cardamomum-dan.

sainteresoa ardilla-s warmomavloba. igi miviReT harda-s kninobiTi

formidan. Harda, rogorc korominasi aRniSnavs, ar aris laTinuri sityva

da amas adasturebs im faqtiT, rom mas vxvdebiT sam araromanul

(berberul, arabul da baskur) enaSi.

preromanuli, kerZod kelturi Ziri aqvs bardo-s. rac Seexeba bardana-

s, misi etimologia ucnobia. Tumca, viciT, rom gvian Sua saukuneebSi

Cndeba laTinurSi.

konsonantur kompleqss rd-s cvlileba arc franguli

warmoSobis palurdo-Si ganucdia. frangulma balourd-ma, sadac

TanxmovanTjfugi bolokidur poziciaSia, espanurSi damkvidrebis dros

Page 90: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

90

daimata xmovani da bolokiduri kompleqsi iqca sityvis Sua pociziis

mqone kompleqsad.

miuxedavad imisa, rom zemoT ganxiluli yvela magaliTi

aris rd jgufis mudmivobis maCvenebeli, gvaqvs varirebis SemTxvevac. maT

Sorisaa: esp. horchata; laT. hordeata, romelic Tavis mxriv momdinareobs

hordeum-idan, ganicdis italiuris gavlenas da gvaZlevs horchata-s.

rogorc vxedavT, derivatSi konsonanturi kompleqsis pirveli

elementi SenarCunda, meorem ki - ganicada cvlilebebi.

rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi

vxvdebiT rf konsonantur kompleqss. igi ucvleli formiT damkvidrda

TiTqmis yvela espanur korelatSi. Tumca, wina jgufebisagan gansxvavebiT,

sagrZnoblad mcirea sityvebi aRniSnuli kompleqsiT.

esp. fárfara-s aqvs ori semantikuri mniSvneloba da TiToeul maTgans

aqvs gansxvavebuli etimologia. Fárfara, romelic mcenaris erT-erT

saxeobas aRniSnavs, momdinareobs laT. farfarus-dan, xolo fárfara, romelic

kvercxis naWuWis qveS arsebul Txel fenas aRniSnavs – arabuli halhal-

dan, rac ‛saTuT qsovils’ niSnavs. rogor vxedavT, meore sityvaSi

konsonanturi kompleqsi warmoqmnilia derivatis doneze.

oqsitanuri forfant-dan damkvidrda kastiliur enaSi farfante.

konsonanturi kompleqsi oqsitanur etimonSi warmoqmnilia far Zirze

TavsarT for-is damatebiT. savaraudod, espanurSi farfante Semovida

italiuridan an frangulidan.

rac Seexeba esp. gerifalte-s, igi miviReT Zv. Ffrang. girfalt-dan, es

ukanaskneli ki – Zv. skandinaviuri geirfalki-dan, romelic warmoadgens

falki-sa da geiri-s kompozits. rogorc vxedavT, espanur korelatSi, axali

xmovnis Camatebis Sedegad, moxda konsonanturi kompleqsis daSla.

derivatis doneze miviReT rf konsonanturi kompleqsi esp. amorfo-Si.

igi momdinareobs berZ. amorphos-dan, rac ‛uformos’ niSnavs, xolo am

ukanasknelis Ziria morphe (forma).

laTinuri, berZnuli da preromanuli warmoSobis sityvebSi

vxvdebiT rg konsonantur kompleqss. igi ZiriTadad varirebis gareSe

Page 91: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

91

gadadis espanur koleratSi. Tumca, gvaqvs fonetikuri cvlilebebis

oriode SemTxvevac.

laT. argentum-dan modis esp. argento. Eetimonis doneze arsebuli

konsonanturi kompleqsi ucvleli formiT gadavida Semdeg espanur

sityvebSic: laT. arguer - esp. arguir, laT. largus - esp. largo da sxv.

berZnulidan, oRond laTinizirebuli formiT, damkvidrda

kastiliurSi liturgia (berZ. leiturgos), margarita (berZ. margarites), órgano (berZ.

organon).

preromanuli warmoSobisaa esp. árgoma. savaraudod, igi warmoadgens

pireneis naxevarkunZulis Crdilo-aRmosavleT nawilSi dasaxlebuli

iberebis enis vokabulas, romelsac ar aqvs saerTo naxevarkunZulis sxva

xalxebis enebTan.

erT-erT uZveles sityvas warmoadgens argamasa da igi saerToa

naxevarkunZulis yvela enisaTvis. savaraudod, igi warmoadgens

kompozits arga+masa, sadac masa aris laTinuri etimologiis matarebeli,

xolo pirveli elementis warmoSoba aris ucnobi.

Rg TanxmovanTjgufis mier gancdili fonetikuri cvlilebebi

SeiZleba davyoT or jgufad:

1. jgufi, sadac ikargeba konsonanturi kompleqsis meore

elementi: laT. argenteus - esp. arienzo;

2. jgufi, sadac kompleqsis meore elementi ganicdis varirebas:

laT. argilla - esp. arcilla.

ganxilulma masalam gvaCvena, rom gvaqvs rg konsonanturi

kompleqsis derivatis doneze warmoqmnis ramdenime SemTxvevac.

Turquli kompozitidan beg+armudi-dan momdinareobs esp. bergamota,

oRond kastiliur enaSi igi dakvidrda italiuri bergamotta-s gavliT.

rogorc vxedavT, TanxmovanTjgufi warmoqmnilia italiur korelatSi

(metaTezis Sedegad), saidanac kastiliurSi ucvleli formiT gadadis.

goTurma brikan-ma ki, romelic kastiliurSi gadavida

katalanuri bergant-is gavliT, mogvca bergante. Bergante-s amgvari evolucia

aixsneba r-s metaTeziT da yru k-s gamJRerebiT.

Page 92: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

92

rogorc ukve aRvniSneT, rh konsonanturi kompleqsi erTaderTia im r

konsonantian kompleqsebs Soris, romlebic gvxvdeba rogorc Tavkidur

poziciaSi, aseve sityvis SuaSi. igi gavrcelebulia berZnuli etimonis

sityvebSi da arcerT espanur korelatSi ar gadadis varirebis gareSe.

esp. retórico, romelic kastiliur enaSi Cndeba XII saukunidan,

Semodis laT. rhetoricus-dan, es ukanaskneli ki momdinareobs berZ. rhetorikos-

dan, romlis Zireuli sityva aris rhetor ‛oratori’.

laT. rheuma-s gziT miviReT esp. reuma (berZ. rheuma-dan). igi

dReisaTvis monacvleobs reumatismo-sTan da warmoadgens samedicino

termins.

ori berZnuli sityvis kombinaciidan miviReT esp. rinoceronte. igi

warmoadgens rhinos ‛cxviri’ da ceros ‛rqa’-sagan Sedgenil kompozits.

aRsaniSnavia, rom am sityvaTxzvis orive komponenti sakmaod

gavrcelebulia da maTgan araerTi sxva kompozitia miRebuli. maT

Soris rinitis, rinoplastia, otorrinolaringólogo, braquícero, monoceronte da sxv.

laTinuris gavliT damkvidrda espanurSi ritmo (berZ. rhythmus - laT.

rhythmus) da rombo (berZ. rhombus - laT. rhombus)-c.

rogorc vxedavT, berZnul sityvebs ar daukargavT kompleqsis

meore elementi laTinurSi damkvidrebis dros, TanxmovanTjgufis

gamartiveba mxolod espanuri enis doneze moxda.

Sua konsonanturi kompleqsi rh, romelic gvxvdeba arabul etimonSi

tarhun, laTinurSi Seesabameba tarchon-s. laTinuri enis doneze miRebuli

konsonanturi kompleqsi, espanur korelatSi varirebs da viRebT rg

kombinacias, romelic mogvianebiT iSleba axali a xmovniT da gvaZlevs

espanur tarragona-s [axvlediani c., 2009:140].

Rl konsonanturi kopleqsi gvxvdeba aralaTinuri warmoSobis

sityvebSi da espanuri enis yvela korelatSi gadadis ucvleli formiT.

ori semantikuri mniSvneloba aqvs esp. berlina-s. im SemTxvevaSi

Tu berlina aRniSnavs ‛oTxkarian manqanas’, igi momdinareobs

franguli berline-dan, sadac es vokabula Sevida qalaq berlinis

dasaxelebidan (adgili, sadac igi gamoigones), xolo Tu berlina aRniSnavs

Page 93: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

93

‛vinmes sasacilod agdebas’, igi momdinareobs italiuri berlina-dan

‛masxara’.

Zv. skandinaviuri kerling-dan modis fr. carlingue, romelic espanur

korelatSi gadadis carlinga-s formiT. aRniSnul vokabulas ar ganucdia

varireba derivatis arcerT doneze.

sakuTari saxelidan momdinareobs tkbileulis erT-erTi saxeobis

dasaxeleba - Carlota. Pam sityvis ‛tkbileulis’ mniSvnelobiT gamoyeneba

daiwyes XIX saukuneSi, mas Semdeg, rac erTma qalbatonma, saxelad

karlota, inglisis dedofals (jorj II-s cols) miarTva ugemrielesi

torti. swored mis savativsacemod SemorCa namcxvris am saxeobas

saxeli Carlota.

ucnobia, merluza-s warmomavloba. Tumca, arsebobs erTi versia.

SesaZloa, espanuri vokabula momdinareobdes franguli merlus-dan, sadac

ukve aRniSnavda Tevzis erT-erT saxeobas. Ffranguli varianti ki unda

iyos warmoqmnili fr. merlan-is (miRebuli germanikuli merlan-dan) da

laT. lucius-is Serwymis Sedegad.

aseve ucnobia esp. arlequín-is warmomavloba. Tumca, korominasi

varaudobs, rom aRniSnuli vokabula kastiliur enaSi damkvidrda Zv.

franguli herlequin, hellequin-dan, italiuri arlecchino-s gavliT. SesaZloa,

esp. arlequín momdinareobdes inglisuri Herle King-isaganac anu mefe Harilo-s

(boroti sulebis winamZRoli) saxelidan [axvlediani c., 145:2009]

gvaqvs rl konsonanturi kompleqsis derivatis doneze warmoqmnis

ramdenime magaliTi. esp. berlanga, rac banqos erT-erTi azartuli TamaSia,

miviReT Zv. franguli berlant-dan (brelenc-magida, sadac TamaSobdnen am

TamaSs). es ukanaskneli ki momdinareobs germanuli bretling-dan da

aris brett ‛patara magida’-is kninobiTi forma. rogor

vxedavT, rl konsonanturi kompleqsi franguli etimonis doneze

warmoiqmna da mas win uZRvoda t-s amovardna da r-s metaTeza.

amave doneze miviReT esp. carlear. igi momdinareobs laT. calorear-dan,

romelmac jer, o-s sinkopis Sedegad, mogvca calrear, xolo Semdeg ganicada

metaTeza.

Page 94: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

94

mniSvnelovani stabilurobiT gamoirCeva Sua konsonanturi

kompleqsi rm, romelsac vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri

warmoSobis sityvebSi.

laT. armenius mus ‛Tagvi sasomxeTidan’-dan momdinareobs esp. armiño,

rac qarTulad ‛yaryums’ niSnavs. Ees ZuZumwovari arseba evropaSi Savi

zRvis gavliT gadavida, magram ara sasomxeTidan, rogorc es SesaZloa

vivaraudoT misi dasaxelebidan gamomdinare; sinamdvileSi, igi

gavrcelda dRevandeli ruseTis miwebidan. Tumca, Sua saukuneebSi,

dasavleTSi sasomxeTi (armenia) ufro cnobili iyo, vidre aRmosavleTis

sxva miwebi.

perioduli sistemis erT-erTi qimiuri elementis, germaniumis

espanuri dasaxeleba germanio momdinareobs laT. Germania-dan, radgan

swored germaniaSi iqna aRmoCenili es metali.

laT. vermis da mis kninobiT derivats vermiculus-s Seesabameba

espanuri enaSi bermejo. laTinuri etimonis matarebeli sxva sityvebidan

aRsaniSnvavia: arma (laT. arma), armario (laT. armarium), carmenar (laT. carminare),

dormir (laT. dormire), dormitorio (laT. dormitorium), firme (laT. firmus), hormiga

(laT. formica), hermano (laT. germanus) da a.S.

berZnuli harmonia-dan Semovida espanurSi armonía (laT. harmonia-s

gavliT). amave Ziridan modis sityvebi: armónico, armonioso, armonio,

armonizar da a.S.

arabul Zirs warmoadgens karm, romelmac espanurSi

mogvca carmen. Carmesí-s etimologiis kvlevas ki mivyavarT sparsul kirm-

Tan, romelic jer arabulSi gadavida qarmazi-s formiT, xolo Semdeg

espanurSi. Tumca, arsebobs mosazreba, rom arabuli qarmaz espanurSi

pirdapiri gziT ki ara, aramed katalanuri carmesi-dan unda gadasuliyo.

espanuri korelatis doneze warmoiqmna rm kompleqsi sityvaSi armón.

igi espanurSi damkvidrda franguli armon-dan, xolo am ukanasknelSi

gadavida germanuli aram-dan. rogor vxedavT, espanuri varianti

warmoiqmna jer kidev frangulis doneze momxdari a-s sinkopis Sedegad.

amave fonetikuri movleniT aixsneba laT. paramu-dan esp. parmo-s miReba.

Page 95: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

95

ZiriTadad laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba Sua

konsonanturi kompleqsi rn. igi TanxmovanTjgufis mdgradobis erT-erTi

saukeTeso nimuSia.

laT. furnu, romelic evoluciis dros ganicdis Tavkiduri h-s da

bolokiduri u-s transformacias, espanurSi mkvidrdeba rn kompleqsis

varirebis gareSe da gvaZlevs horno-s. aRniSnuli kompleqsi arc Semdeg

sityvebSi eqvemdebareba cvlilebebs: esp. pierna - laT. perna, esp. cuerno -laT.

cornu, esp. carnero - laT. carnarius, esp. carnoso -laT. carnosus, esp. gobernador - laT.

gubernator, esp. hernia - laT. hernia da a.S.

laTinuri Ziri aqvs espanur torno da tornar-sac. laT. tornus da tornare,

berZnulis gavliT, Semodian espanurSi da mkvidrdebian konsonanturi

kompleqsis varirebis gareSe.

Zv. skandinaviuri herrnest-idan, fr. harneis (dR. harnais)-is gavliT,

miviReT espanurSi arnés. aRniSnuli vokabulas skandinaviuri varianti

warmoadgnes herr+nest-is kompozits. Rn konsonanturi kopleqsi franguli

enis donezea warmoqmnili, saidanac ucvleli formiT gadavida

kastiliurSi.

espanuri enis doneze aris dafiqsirebuli rn kompleqsis miReba

ramdenime sityvaSi: laT. farinariu - esp. harnero, laT. coronare - esp. corner.

orive sityvaSi rn jgufi warmoqmnilia sinkopis Sedegad: pirvel

magaliTSi xdeba i-s amovardna, xolo meoreSi _ o-s dakargva.

stabilur konsonantur kompleqss warmoadgens rp TanxmovanTjgufi,

romelic rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi

vxvdeba da ucvleli formiT gadadis TiTqmis yvela vokabulaSi. Ggvaqvs

mxolod erTi gamonaklisi.

laT. etimoni aqvs esp. cuerpo-s. igi momdinareobs corpus-dan.

laTinuridan damkvidrda espanurSi Semdegi sityvebic: serpiente (serpente),

serpollo (serpullu) da a.S. laT. carpentarius-dan gadavida espanurSi carpintero.

Tavad laTinurSi, savaraudod, damkvidrda kelturidan.

berZ. Ziri aqvs arpía-s. igi miviReT berZnuli harpyia-dan, romelic

jer laTinurSi gadavida, Semdeg ki - kastiliurSi.

Page 96: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

96

sami semantikuri mniSvneloba aqvs esp. carpa da mniSvnelobidan

gamomdinare, samive SemTxvevaSi aqvs sxvadasxva etimologia:

1. Carpa, rogorc ‛kobri’ (zool.) espanurSi damkvidrda

goTuri karpa-dan;

2. Carpa, rogorc ‛yurZnis mtevani’ momdinareobs franguli grappe-

dan;

3. Carpa, rogorc ‛karavi’ kastiliurSi Sevida keCuas enidan carpa.

rogorc vxedavT, or SemTxvevaSi konsonanturi kompleqsi

mdgradobas inarCunebs, xolo frangulidan Semosul sityvaSi adgili

aqvs metaTezas.

franguli carpette-dan Sevida espanurSi carpeta. Tavad frangulSi ki

gadavida inglisuri carpet-dan. SesaZloa, inglisurSi damkvidrebuliyo Zv.

italiuri carpita-dan, romlis Ziric iyo laTinuri carpire.

miuxedavad imisa, rom yvela romanul enaSi, stabilurobis maRali

xarisiT gamoirCeva rp konsonanturi kompleqsi, espanurSi vxvdebiT misi

varirebis erT SemTxvevasac. vgulisxmobT zmna sobreponer-s, romelic

momdinareobs laT. superponer-idan. rogorc vxedavT, derivatis doneze

moxda metaTeza da yru konsonantis, p-s gamJRereba.

rac Seexeba arpa-s, igi momdinareobs franguli harper-

idan. Rp kompleqsi derivatis doneze warmoqmnilia esp. párpado-Sic. igi

miviReT laT. palpetrum-idan, romelic jer parpadro-Si gadavida, mogvianebiT

ki, disimilaciis Sedegad, mogvca párpado.

sakmaod gavrcelebulia sityvis SuaSi r-s geminati. umetes

SemTxvevaSi, mas vxvdebiT laTinuri warmoSobis sityvebSi. Tumca, gvaqvs

preromanuli etimonis mqone espanuri sityvebic.

laTinuri Ziris mqone sityvebia: arrogante (laT. arrogans), arroyo (laT .

arrugia), correcto (laT. correctus), corrupto (laT. corruptus), horrible (laT. horribilis),

puerro (laT. porrum) da sxv.

preromanuli (kerZod, kelturi) warmoSobisaa esp. berrendo. igi

miviReT barrovindos-dan, romelic jer berruendo-d, xolo Semdeg berrendo-d

transformirda.

Page 97: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

97

pireneis naxevarkunZulis yvela enisaTvis saerTo Ziria

preromanuli karr, romelic espanur enaSi gvaZlevs carrasca-s.

derivatis doneze warmoiqmna r-s geminati ramdenime arabuli

warmoSobis, konsonant r-Ti dawyebul sityvaSi: roba - arroba, ruzz - arroz.

savaraudod, aRniSnuli geminati warmoiqmna arabuli artiklis - al-is

sityvasTan Serwymis da Semdeg, misi fuZiseul r-sTan asimilaciis

Sedegad. ormagi r warmoiqmna laT. ruga-danac. man espanurSi mogvca arruga,

rac SesaZloa baskuris gavleniT an kastiliur enaSi baskuri enis gziT

damkvidrebiT iyos ganpirobebuli. rogorc viciT, baskurSi sityva ar

iwyeba r-ze da laTinuridan gadasuli, aRniSnuli konsonantiT dawyebuli

sityvebi, imateben xmovans Tavkidur poziciaSi.

rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi

gvxvdeba rs konsonanturi kompleqsi, romelic espanur korelatSi

gadadis rogorc ucvleli, aseve saxecvlili formiT.

laTinuri zmna currere-s mimReobidan - cursus modis espanuri curso,

romelmac Semdeg araerTi kompozitis Semadgeneli nawili gaxda. maT

Sorisaa: concurso, sadac prefiqsi con aqvs damatebuli fuZes; Discurso,

sadac TavsarT dis-s vxvdebiT; Transcurso, sadac prefiqsi trans kompozitis

pirvel elements warmoadgens da a.S.

TanxmovanTkompleqsis varirebis gareSe gadavida espanurSi

laT. aversio,-onis-c, romelmac kastiliurSi mogvca aversión. varireba arc

esp. reservar-is etimologiis kvlevisas dafiqsirebula. laT. reservare

espanurSi mxolod bolokiduri xmovnis dakargviT gadadis.

berZnuli tarsos-dan miviReT espanurSi tarso, xolo

esp. torso momdinareobs berZ. thyrsos-idan. pirveli vokabulasagan

gansxvavebiT, torso-m evoluciis didi gza ganvlo. igi jer laTinurSi

damkvidrda thyrsus-is formiT, xolo mogvianebiT italiurSi mogvca torso,

saidanac ucvleli formiT gadavida kastiliur enaSi.

rac Seexeba esp. arsenal-s, igi espanurSi italiuri arsenale-dan

Semovida, sadac damkvidrda arabuli darsinaa-dan.

asimilaciis erT-erTi yvelaze gavrcelebuli

SemTxvevaa rs konsonanturi kompleqsi, romelic jer ss-Si gadadis, bolos

Page 98: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

98

ki – xdeba s: cursus → cosso → coso, transversu → traviesso → travieso, reversare →

revessar → revesar, versura → vassura → basura, ursu → osso → oso.

aRniSnuli fonetikuri cvlilebis laTinur enis doneze

dafiqsireba advilad SeiZleba, radgan laTinurad Sesrulebul

dokumentebSi erTi da igive sityvis samive variants vxvdebiT: dorsuarius -

dossum - deosum.

Rt Sua konsonantur kompleqss vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve

berZnuli warmoSobis sityvebSi. Tumca, gvaqvs ramdenime iseTi vokabulac,

romelTa etimologiis kvlevasac mivyavarT preromanul da arabul

enebTan.

laT. porta-dan modis esp. puerta. rogorc vxedavT, rt konsonanturi

kompleqsi ucvlelad gadadis espanur korelatSi, rasac ver vityviT o-

ze, romelic kastiliurSi difTongizacias ganicdis. evoluciis igive

gza ganvlo esp. puerto-m, romelic miviReT laT. portus-idan.

laT. mors da sors-is mr. ricxvis formebidan (mortis, sortis)

momdinareobs espanuri muerte da suerte. rac Seexeba esp. arte-s igi berZnuli

warmoSobisaa da kastiliurSi laTinuri ars,artis-s gziT damkvidrda.

laTinuridan rt TanxmovanTjgufi varirebis gareSe damkvidrda

Semdeg espanur sityvebSic: cortina (laT. cortina), corto (laT. curtus), experto

(laT. expertus), liberto (laT. libertus), oportuno (laT. opportunus), portero (laT.

portarius), huerto (laT. hortus) da sxv.

U YUuamrav berZnul sityvaSia dafiqsirebuli rt konsonanturi

kompleqsi Sua poziciaSi. radikalur cvlilebebs arc berZnuli etimonis

matarebel espanur vokabulebSi vxvdebiT: arteria (berZ. arteria), ártico

(berZ. arktikos) da a.S. maTi umravlesoba kastiliur enaSi laTinuris gziT

damkvidrda.

franguli artesein-idan gadavida espanurSi artesiano, rac niSnavs ‛Was’.

Tavad frangulSi ki igi gaCnda Crdilo safrangeTis erT-erTi

istoriuli provinciis dasaxelebidan (Artois), sadac pirvelad gaTxares

Wa wylis mosapoveblad.

frangul enas ukavSirdeba cuartago-s ‛tanmorCili cxeni’

warmomavlobac. igi momdinareobs franguli courtaud-idan, rac ‛dabal

Page 99: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

99

adamians’ niSnavs (savaraudod, frangulSi igi laT. curtus-idan Sevida).

kastiliur enaSi gadasvlis Semdeg, aRniSnulma vokabulam ganicada

esp. cuarto-s gavlena, rac ‛meoTxeds’ niSnavs.

ucnobia artesa-s etimologia. Tumca, arsebobs versia misi

preromanuli warmoSobis Sesaxeb. rac Seexeba esp. artanita-s, igi

kastiliurSi damkvidrda arabuli artanita-dan. am ukanasknelSi ki, RAE-s

monacemebiT, gadavida siriulidan. Rt konsonantur kompleqss arc am

sityvaSi ganucdia varireba.

ramdenime saxis cvlileba aris dafiqsirebuli rt konsonanturi

kompleqsis evoluciis procesSi:

1. Rt TanxmovanTjgufis meore elementi, romelic yru okluzivs

warmoadgens, gadadis c (θ) -Si: laT. assertion,-onis - esp. aserción, laT. martialis

- esp. marcial, laT. portio,-onis - esp. porción da sxv.

2. Rt konsonanturi kompleqsis meore elementi gadadis afrikatSi:

laT. cortex - esp. corcho.

3. Rt konsonanturi jgufis yru elementi mJRerdeba: laT. fartum -

esp. fardo.ç

laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba rv konsonanturi

kompleqsi. igi espanur korelatSi ZiriTadad ucvleli formiT gadadis:

laT. arvum -esp. arvense, laT. cervus - esp. ciervo, laT. corvus - esp. cuervo,

laT. curvus - esp. corvo, laT. parvus - esp. parva da sxv.

gvaqvs ramdenime iseTi SemTxveva, sadac rv TanxmovanTjfugi

warmoqmnilia laTinur fuZe-zmnaze TavsarTis damatebiT. maT Sorisaa:

espanuri sobrevivir, romelic momdinareobs laT. supervivire-dan. rogorc

vxedavT, aRniSnuli kompleqsi aRar figurirebs espanuris doneze, rac

gamowveulia yru konsonantis gamJRerebiT da r-s metaTeziT.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: S

(sf, sg, sk, sm, sn, sp, ss, st)

konsonanturi kompleqsebi, sadac pirvel elements warmoadgens

Tanxmovani s, gvxvdeba rogorc Tavkidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi,

Page 100: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

100

iqneba es vokabula laTinuri Tu aralaTinuri etimonis matarebeli.

ramdenime SemTxvevaSi, garkveuli mizezebis gamo, konsonanturi

kompleqsi, romelic etimonis doneze gvxvdeba Tavkidur poziciaSi,

espanur korelatSi pozicias icvlis. aqve unda aRiniSnos, rom masalis

kvlevis dros, SevxvdiT ramdenime iseT magaliTs, sadac CvenTvis

saintereso TanxmovanTjgufebi warmoqmnilia derivatis doneze.

ganvixiloT TiToeuli SemTxveva saTiTaod.

konsonanturi kompleqsi sf, ZiriTadad, derivatis doneze gvxvdeba.

espanurSi desfalcar damkvidrda italiuri defalcare-dan, romelSic gadavida

Crdilo evropaSi mcxovrebi erT-erTi tomis, lombardielebis enaSi

arsebuli sityvidan - falkan.

uamravi berZnuli warmoSobis sityva gvaZlevs kastiliur

enaSi sf kompleqss. maT Sorisaa: esfacelo (berZ. sphakelos), esfenoides (berZ.

sphenoeides), esfera (berZ. sphaera), esfigmógrafo (berZ. sphygmos+grapho) da sxv.

rac Seexeba esp. esfinge-s, igi espanur enaSi berZnuli sphinx,-ngos-dan,

laTinuri sphinx,-ngis-is gziT gadavida.

mxolod erTaderTi SemTxveva gvaqvs, sadac Sua

konsonanturi sf kompleqsi laTinuri warmoSobis mqone sityvaSi gvxvdeba

da isic etimonis doneze. laT. disfidare-dan espanurSi miviReT desafiar.

rogorc vxedavT, espanur korelatSi gaCnda xmovani, ramac gamoiwvia

etimonis doneze arsebuli konsonanturi jgufis daSla.

mxolod derivatis doneze vxvdebiT sg kompleqss.Aar gvaqvs

arcerTi vokabula, sadac sg kompleqsi iqneba Tavkiduri poziciiT.

xalx. laT. mussicare-dan (laT. mussare) miviReT esp. amusgar. rogorc

vxedavT, am sityvis evoluciis dros dafiqsirda ramdenime fonetikuri

movlena: jer moxda i-s sinkopa, Semdeg yru Tanxmovanis gamJRereba,

bolos ki - a xmovnis damateba Tavkidur poziciaSi. msgavss fonetikur

movlenebs vxvdebiT esp. sesgare-s etimologiis kvlevis dros. igi

momdinareobs laT. sessicare-dan.

baskuri izokin-idan modis esp. esguín. Tumca, arsebobs meore versiac,

romlis mixedviTad, igi espanurSi laT. esocina-s gavliT damkvidrda.

Page 101: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

101

laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba sk kompleqsi. espanur

enaSi gadasvlis dros, igi yvela SemTxvevaSi imatebs sityvis TavSi e

xmovans da Tavkiduri poziciidan gadadis sityvis SuaSi: laT. scala - esp.

escala, laT. scandula - esp. escanda, laT. scandalum - esp. escándalo, laT. scoffina -

esp. escofina, laT. scutum - esp. escudo.

Sk kompleqsi varirebas arc sityvis SuaSi eqvemdebareba: laT.

auscultare - esp. escuchar, laT. musca - esp. mosca.

Sua konsonanturi kompleqsi sm aralaTinuri warmoSobis

sityvebSi gvxvdeba da ar ganicdis fonetikur cvlilebebs. igi iSviaTad

fiqsirdeba Tavkidur poziciaSi etimonis doneze. Tumca, mainc gvaqvs

aRniSnuli movlenis oriode magaliTi. berZnuli smaragdos

laTinizirebuli smaragdus-is formiT gadadis espanur korelatSi da

gvaZlevs esmeralda-s.

berZnuli warmoSobis aris esp. cosmos. igi miviReT berZ. kosmos-idan,

romelic kastiliurSi laT. cosmos-is gavliT damkvidrda. berZnulidan

pirdapiri gziT Sevida espanurSi husmear. igi miviReT osmaomai-dan,

romlis Ziric aris osme ‛suni’. igive osme aris berZ. kompozitis –

onos+osme-s erT-erTi Semadgeneli elementi. aRniSnuli sityvaTxzva

espanurSi gadavida onosma-s formiT.

laTinuris gavliT, espanurSi damkvidrda kidev ramdenime berZnuli

sityva. maT Sorisaa: pasmo (berZ. spasmos - laT. pasmus), prisma (berZ. prisma -

laT. prisma).

qimiuri elementis – bismutis espanuri dasaxeleba bismuto

momdinareobs germanuli kompozitidan wiese+muten, romlis pirveli

nawili toponimikas ukavSirdeba.

frangulis gziT damkvidrda espanurSi sparsuli tilismat, romelic

aris tilism-is mravlobiTi ricxvis forma. am ukanasknelSi ki gadavida

berZnuli telesma-dan.

derivatis doneze fiqsirdeba konsonanturi kompleqsi sm espanur

chisme-Si. misi etimologia jer-jerobiT bundovania. Tumca, arsebobs

Page 102: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

102

versia misi laTinuri warmoSobis Sesaxeb, romlis mixedviTac esp.

chisme momdinareobs laT. cimex-idan.

amave donezea warmoqmnili sm TanxmovanTjgufi desmazalado-Si. igi

momdinareobs ebrauli mazzal-idan. rogorc Cans, ebraulma sityvam,

espanurSi damkvidrebis dros, daimata laTinuri TavsarTi, rasac mohyva

espanur korelatSi konsonanturi kompleqsis warmoqmna.

sakmaod iSviaT movlenas warmoadgens sn jgufi sityvis SuaSi. Mmas

sul ramdenime magaliTSi vxvdebiT da isic derivatis doneze.

esp. asno miviReT laT. asinus-idan. rogorc vxedavT, aRniSnuli

vokabulas espanurSi damkvidrebas win uZRvoda i-s sinkopa. rac Seexeba

esp. desnudar-s, igi momdinareobs laT. denudare-dan, romelmac evoluciis

gzaze ganicada s-s epenTeza.

erT-erT yvelaze gavrcelebul konsonantur kompleqss, romelsac

laTinuri, berZnuli da goTuri warmoSobis sityvebis Tavkidur

poziciaSi gvxvdebiT, warmoadgens sp TanxmovanTjgufi. aRsaniSnavia, rom

aRniSnuli kompleqi, romelsac etimonis doneze vxvdebiT, arcerT

espanur korelatSi ar inarCunebs Tavkidur pozicias. Yyvela ganxiluli

magaliTSi igi imatebs xmovans. swored amis Sedegad

icvleba sp konsonanturi kompleqsis pozicia Tavkiduridan sityvis Sua

poziciiT: laT. spatiosus - esp. espacioso, laT. spectaculum - esp. espectáculo,

laT. spectrum - esp. espectro, laT. speculum - esp. espejo, laT. sperare -

esp. esperar, laT. sponsus - esp. esposo, laT. spuma - esp. espuma,

berZ. sparton (an spartos) - laT. spartum - esp. esparto, berZ. spastikos - laT.

spasticus - esp. espástico, berZ. speiraia - laT. spiraea - esp. aspirina, berZ. spondeios

- laT. spondeus - esp. espondeo da sxv.

goTuri warmoSobis aris espanuri espeto. Kkorominasis mixedviT, igi

momdinareobs goT. spitus-idan. Aamave enidan miviReT espia-c, romlis Ziric

aris spaiha.

sainteresoa esp. espliego-s etimologia. igi momdinareobs

laT. spiculum -idan, romelic warmoadgens spicum-is kninobiT formas.

rogorc vxedavT, espliego-m evoluciis rTuli gza ganvlo. man jer

Page 103: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

103

ganicada mTliani marcvlis gauCinareba sityvis SuaSi, ramac gamoiwvia

etimonis doneze arsebuli binaruli konsonanturi kompleqsis

polikonsonanturad qceva (spl), xolo Semdeg daimata xmovani e sityvis

TavSi da preromanuli sufiqsi iego sityvis boloSi. swored am

fonetikuri cvlilebebis Sedegad damkvidrda kastiliur enaSi

laT. spiculum, espliego-s formiT.

rac Seexeba Sua konsonantur sp kompleqss, laTinuri da berZnuli

warmoSobis sityvebis garda, mas vxvdebiT sxva enobrivi wyaroebidan

damkvidrebul sityvebSic. igi ar eqvemdebareba cvlilebebs.

laT. aspectus espanurSi gvaZlevs aspecto-s. Sp TanxmovanTjgufi

varirebis gareSe gadadis laTinuri warmoSobis sxva sityvebSic. maT

Sorisaa: avispa (laT. vespa), despecho (laT. despectus), víspera (laT. vespera)

da sxv.

berZnuli despotes-dan, rac aRmosavleTis provinciebSi ‛batons’

niSnavda, espanurSi miviReT déspota.

ucnobia, caspa-s etimologia. Tumca, korominasi varaudobs, rom mas

preromanuli etimoni aqvs, radgan msgavs vokabulas vxvdebiT pireneis

naxevarkunZulze gavrcelebul laTinuris sxva dialeqtebSic.

oqsitanuri etimonis matarebelia esp. esparceta. igi

momdinareobs esparseto-dan, xolo is gza, romelic man ganvlo oqsitanur

enaSi dasamkvidreblad, ucnobia.

arabulidan ispinah-idan, sadac sparsuli ispanah-idan gadavida,

espanurSi miviReT espinaca. rogorc vxedavT, sp konsonantur kopleqsTan

dakavSirebuli fonetikuri cvlileba arc am sityvaSi dafiqsirebula.

sainteresoa España-s etimologia. igi pireneis naxevarkunZulze

gavrcelda laT. Hispania-dan, sadac damkvidrda finikiuri i-spn-ya-dan, rac

‛yurdRlebis miwas’ niSnavs. rogorc vxedavT, finikiuri etimonis doneze

arsebuli polikonsonanturi kompleqsi laTinuri derivatis doneze

binarulad iqca, saidanac TanxmovanTjgufis varirebis gareSe gadavida

kastiliur enaSi.

gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac Sua konsonanturi

kompleqsi sp warmoqmnilia derivatis doneze. Mmag: esp. despierto

Page 104: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

104

damkvidrda espanurSi xalx. laT. expertus-idan, romelic warmoadgens

expergisci-is mimReobas. rogorc vxedavT, etimonis doneze gvaqvs

TanxmovanTjgufi, romelic espanur korelatSi gvaZlevs sp-s. igive

fonetikuri movlena fiqsirdeba laT. expaventare-dan esp. espantar-is miRebis

dros.

laTinuri enis doneze gvxvdeba s-s geminati. igi yvela espanur

korelatSi gamartivebuli saxiT gadadis: laT. classicus - esp. clásico, laT.

classis - esp. clase, laT. remissus - esp. remiso, laT. spissare - esp. espesar,

laT. dissensus - esp. disenso.

Sp kompleqsis analogiuri cvlileba ganicada st konsonanturma

kompleqsma Tavkidur poziciaSi. man pozicia Seicvala yvela espanur

derivatSi. aRniSnul TanxmovanTjgufs vxvdebiT rogorc laTinuri, aseve

aralaTinuri warmoSobis sityvebSi.

esp. estambra kastiliurSi damkvidrda laT. stamen-idan, romelic

momdinareobs zed.sax. stamineus-idan. laTinuridan modis erT-erTi

yvelaze mniSvnelovani zmna nebismieri enisaTvis – estar (yofna), igi

kastiliurSi Semovida laT. stare-dan.

berZnuli Ziri aqvs esp. estadio-s. berZnuli stadion espanurSi

damkvidrda laTinuri stadium-is gavliT.

berZnuli kompozitidan – staphis+agria-dan miviReT estafisagria, xolo

berZ. stalaktos-idan (que gotea) - estalactica.

goTuri etimologia aqvs espanur estaca-s. igi momdinareobs

goTuri stakka-dan, romelsac mWidro kavSiri hqonda anglosaqsur staca-

sTan.

binaruli konsonanturi kompleqsidan polikonsonanturad qcevis

SemTxvevaa dafiqsirebuli esp. estrella-Si. igi miviReT laT. stella-dan.

rogorc vxedavT, aq moxda r-s epenTeza, iseve rogorc xmovnis damateba

Tavkidur poziciaSi, rasac mohyva st TanxmovanTjgufis poziciis Secvla

vokabulaSi.

sainteresoa esp. estepa-s etimologia. igi ori semantikuri

mniSvnelobis matarebelia da orives gansxvavebuli warmomavloba

Page 105: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

105

aqvs: estepa, rogorc ‛stepi’, momdinareobs rusuli степь-dan, sadac

franguli steppe-dan Sevida, xolo estepa, rogorc ‛sakmelasebr mcenareTa

ojaxis erT-erTi warmomadgeneli’ espanurSi damkvidrda laT. stippa-dan.

arsebobs laT. stippa-s meore variantic da es aris stipa, romelsac san

isidoros xelnawerebSi vxvdebiT. rac Seexeba italiur stipa-s da

esp. estepa-s Soris kavSirs, korominasi maT SesaZlo naTesaobas

gamoricxavs, radgan ar aris darwmunebuli, rom am or sityvas aqvs raime

saerTo semantikuri TvalsazrisiT.

Cvens mier ganxiluli yvela magaliTi naTeli dasturia imis, rom

etimonis doneze arsebuli st konsonanturi kompleqsi espanur korelatSi

pozicias icvlis. miuxedavad amisa, dRevandel espanurSi vxvdebiT

ramdenime iseT sityvas, sadac konsonanturi kompleqsebi grafikuli

TvalsazrisiT ar icvlebian da arc pozicias icvlian, Tumca, maTi

warmoTqmis dros xdeba xmovnis damateba. Aam tipis sityvebi

kastiliurSi inglisuridan aris Semosuli daaxl. XIX-XX saukuneebSi.

swored amis naTeli dasturia esp. stop, romelsac espanelebi

komunikaciis dros TiTqmis yovelTvis umateben xmovans (estop).

savaraudod, es movlena aixsneba saartikulacio meqanizmTan

dakavSirebuli faqtorebiT. rogorc ganxilulma masalam gviCvena,

espanelebs odidganve uWirdaT iseTi sityvebis warmoTqma, romelic

iwyeboda frikativisa da yru okluzivis kombinaciiT. bunebrivia, es

problema, arc XX saukuneSi gadaiWreboda.

Sua konsonanturi kompleqi st erT-erT yvelaze gavrcelebuli

TanxmovanTjgufia, romelsac vxvdebiT espanur enaSi. aRniSnuli jgufi

fiqsirdeba rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri warmoSobis sityvebSi

da kastiliur enaSi gadadis ucvleli formiT.

esp. bastón momdinareobs laT. bastum-idan da warmodgenilia

dasavleTis yvela romanul enaSi. laTinuri Ziri aqvs esp. castigar-esac,

romelic miviReT laT. castigare-dan daaxl. X saukuneSi.

berZnuli amethystos-dan, laT. amethystus gziT damkvidrda

espanurSi amatista. igive gza ganvlo berZ. apostolos-ma, romelmac espanurSi

mogvca apóstol da berZ. kastor-ma, romlisganac miviReT kast. castor.

Page 106: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

106

preromanuli etimologiis matarebelia esp. ambuesta. Mmisi Ziria

kelturi ambosta, romelic warmoadgens bosta + ambi (ambos)-s kompozits.

rac Seexeba sityvaTxzvis pirvel elements (bosta), igi momdinareobs

irl. boss-dan an bret. boz-dan.

preromanuli, kerZod baskuri lasto-dan miviReT esp. lastón.

savaraudod, amave preromanuli enidan momdinareobs esp. pestaña. Tumca, am

etapze es versia mxolod varauds warmoadgens.

espanurSi mkvidrdeba germ. pistole-c da igi gvaZlevs esp. pistola-s.

sainteresoa esp. pedestal-is mier ganvlili gza. italiuri kompoziti

piedistallo, romelsac laTinuri warmoSobis piede-sa da germanikuli

warmoSobis stallo-s gaerTianebis Sedegad viRebT, frangulis gavliT

aRwevs espanurSi. rogorc vxedavT, st konsonanturi kompleqsi arcerTi

enis doneze ar Secvlila [axvlediani c., 2009:185].

ganxilulma masalam gviCvena, rom espanur enaSi gvaqvs

inglisuridan Semosuli ramdenime sityvac, romlebSic fiqsirdeba Sua

konsonanturi jgufi st. maT Sorisaa: esp. balasto, romelic momdinareobs

ing. ballast-idan da esp. bistec, romelic Semovida inglisuri

kompozitidan beef+steak. Oorive vokabula espanurSi Semovida XIX

saukuneSi.

ucnobia, esp. restinga-s etimologia. Tumca, arsebobs varaudi misi

inglisuri (rock string)-idan warmomavlobis Sesaxeb.

aseve ucnobia esp. susto-s warmoSoba. SesaZloa, igi momdinareobs

onomatopeuri ¡Sst! Ziridan, rac gamoxatavs SeSinebuli adamianis

moulodnel moZraobas.

espanuri derivatis donezea warmoqmnili st konsonanturi kompleqsi

ramdenime magaliTSi. xalxuri laT. oscitiare Seesabameba esp. bostezar-s.

rogorc vxedavT, aRniSnulma sityvam evoluciis rTuli gza ganvlo. man

jer marcvali ci Seicvala te-Ti momdevno marcval ti-sTan, romelic

mogvianebiT amovarda (disimilaciis Sedegad), Semdeg ki daimata

Tavkiduri b (boca-s gavleniT).

Page 107: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

107

esp. conquistar ki momdinareobs laT. conquisitare-dan. am magaliTSi

naTlad Cans, rom espanur korelati miviReT i-s sinkopis Sedegad, rasac

mohyva derivatis doneze st kompleqsis warmoqmna.

rac Seexeba, esp. sustancia-is, igi miviReT laT. substantia-dan,

romelic momdinareobs berZ. hypostasis-idan. rogorc vxedavT,

berZnul variantSi binaruli konsonanturi kompleqsi gvaqvs, romelic

laTinurSi xdeba polikonsonanturi, espanur korelatSi ki - gadadis

berZnuli variantiT.

TanxmovanTjgufebi, romelTa pirveli elementia: T

(tr)

Tr konsonanturi kompleqsi sakmaod gavrcelebul TanxmovanTjgufs

warmoadgens, romelsac vxvdebiT rogorc Tavkidur poziciaSi, aseve

sityvis SuaSi.

Tr TanxmovanTjgufi Tavkidur poziciaSi warmodgenilia uamravi

laTinuri, berZnuli, preromanuli, goTuri, arabuli da inglisuri

etimonis matarebel sityvebSi. igi yvela maTganSi ucvleli formiT

gadadis.

Tr konsonanturi kompleqsis mdgradobis TvalsaCino magaliTebia

Semdegi laTinuri warmoSobis mqone sityvebi: laT. tradition,-onis -

esp. tradición, laT. tragella (tragula) - esp. trailla, laT. trahere - esp. traer, laT.

traditio, -onis (← laT. tradere) - esp. traición, laT. traginare - esp. trajinar, laT.

transferre - esp. transferir, laT. tractiare - esp. trazar, laT. tribus - esp. tribu,

laT. triticum - esp. trigo.

Tavkiduri tr kompleqsis mdgradoba kargad Cans berZnuli warmoSobis

araerT sityvaSi: berZ. trapezion - esp. trapecio, berZ. triphyllon - esp. trepol, berZ.

trakheia - esp. tráquea, berZ. traumatikos (momdinareobs berZ. trauma-dan) - esp.

traumático, berZ. trilogia (tri-sa da logos-is kompoziti) - esp. trilogía.

Segvxvda ramdenime iseTi sityvac, romlebic espanurSi berZnulidan

laTinuris gavliT damkvidrda. maT Sorisaa: esp. tragedia ( ← laT. tragoedia

← berZ. tragoidia).

Page 108: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

108

rac Seexeba esp. trepano-s, romelic aseve berZnuli etimonidan

momdinareobs (trypanon), espanurSi franguli trepan-is gavliT mkvidrdeba

(XVI saukunis bolos).

frangulidan pirdapiri gziT gamkvidrda esp. tropa. Ffranguli troupe

(Zv. Ffr. tropel) espanurSi Tavkiduri konsonanturi kompleqsis varirebis

gareSe gadadis.

ucnobia esp. trance-s etimologia. Tumca, igi SesaZloa

ukavSirdebodes Zv. Ffrangul trenchier (trancher)-s, romlis wamomavlobac

aseve bundovania. SesaZloa, igi momdinareobdes kelturi trenco-danac

[korominasi, 2008:550].

ucnobia esp. tripa-s warmomavlobac. Tumca, viciT, rom igi saerTo

yvela romanuli enisaTvis (ruminulis garda).

mosarabiul dialeqts ukavSireben esp. trapiche-s warmomavlobas. esp.

tregua-s etimologiis kvlevas ki goTur triggwa-mde mivyavarT.

Tavkidur tr kompleqss vxvdebiT inglisuri warmoSobis sityvebSic.

inglisuri tramway, romelic tram (esp. barra de madera o de hierro)-isa da way

(esp. vía)-s kompozits warmoadgens kastiliurSi gvaZlevs tranvía-s.

sainteresoa esp. troquel-is etimologia, romelic jer kidev

daudgenelia. Tumca, korominasi varaudobs, rom igi SesaZloa

momdinareobdes ori sityvis - kat. trossell-is da kast. tórculo-s Serwymis

Sedegad.

rogorc vnaxeT, tr konsonanturi kompleqsi mdgradia yvela

CamoTvlil vokabulaSi. Tumca, imaves ver vityviT sityvaSi Semaval sxva

xmovnebsa da Tanxmovnebze, romlebic araerT fonetikur cvlilebas

ganicdian, maT Soris, yru Tanxmovnis gamJRerebas, geminatis gamartivebas,

ori mJReri nazalis arevas da sxva saxis varirebas.

ramdenime sityvaSi, etimonis doneze arsebuli Tavkiduri

konsonanturi kopleqsi tr, proTetikuli xmovnis xarjze icvlis

pozicias da espanur korelatSi gvaZlevs Sua konsonantur

kompleqss: atravesar (laT. transcersare), atribular (laT. tribulare), atresia

(berZ. tresis).

Page 109: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

109

gvaqvs oriode iseTi vokabula, sadac Tavkiduri tr kompleqsi

derivatis donezea warmoqmnili. mag: esp. trapo, romelic momdinareobs

kelturi (an prekelturi) drappus-idan. aRsaniSnavia, rom Tavkiduri

konsonanti d romanuli enebis umravlesobaSi gadavida varirebis gareSe

(savaraudod, im enebSi sadac, laTinurisaTvis gverdis avliT, pirdapir

kelturidan an prekelturidan gadavida), kastiliurisa da

portugaliurisagan gansxvavebiT, sadac aRniSnuli vokabula laTinuridan

Sevida d-s t-Ti Canacvlebuli formiT, rac sakmaod iSviaT movlenas

warmoadgens, radgan, rogorc wesi, piriqiT xdeba da yru konsonanti

mJRerdeba. gamomdinare iqidan, rom laTinurSi dr kompleqsi Tavkidur

poziciaSi ar arsebobs, espanur korelatSi dafiqsirda zemoT

aRniSnuli fonetikuri cvlileba.

Sua konsonanturi kompleqsi tr gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve

aralaTinuri warmoSobis sityvebSi; ZiriTadad, igi varirebis gareSe

gadadis espanur korelatSi.

laT. atrium mxolod daboloebas icvlis da espanur enaSi

gvaZlevs atrio-s. igive xdeba laT. atrox-Si, romelic espanur atroz-s

Seesabameba.

berZnuli metron laT. metrum-is gziT gadadis espanurSi, sadac

viRebT metro-s. rac Seexeba esp. matraz-s, igi, savaraudod, franguli matras-

dan damkvirda espanurSi.

arabul enasTan mivyavarT esp. matraca-s etimologiis kvlevas. igi

momdinareobs arabuli matraqa-dan, romelsac kl. arabulSi

Seesabameboda mitraqah.

rogorc zemoT ganxilul magaliTebSi vnaxeT, etimonis doneze

arsebuli tr TanxmovanTjgufi mdgradobis maRali maCvenebliT gadavida

espanur korelatSi. Tumca, gvaqvs oriode SemTxveva aRniSnuli

kompleqsis varirebis saxiT. maT Sorisaa, esp. cidro, romelic laT. citrus-

idan miviReT da romelic warmoiqmna yru konsonantis gamJRerebis

xarjze [axvlediani c., 2009:198].

etimonis doneze arsebuli binaruli TanxmovanTjgufis

monofonemurad qcevis movlena fiqsirdeba berZ. petroselinon-is mier

Page 110: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

110

ganvlil gzaze. igi jer laTinurSi gadavida petroselinum-is formiT,

xolo Semdeg damkvidrda espanurSi perejil-is saxiT [axvlediani c., 2009:199].

$ 2. samelementiani konsonanturi kompleqsebi

(lbr, ldr, ltr, mbl, mbr, mpl, mpr, msp, ndf, ndr, nfl,

nfr, ngl, ngr, nkl, nkr, nkt, nsp, nst, ntr, rdl, rkt, rpr, rsp, sgr, skl, skr, spl, stl, str)

SedarebiT mcirea espanur enaSi iseTi sityvebis raodenoba, sadac

samelementian konsonantur kompleqss vxvdebiT sityvis SuaSi. kidev

ufro mcirea Tavkiduri polikonsonanturi kompleqsebis matarebeli

sityvebis raodenoba, romlebic espanurSi damkvidrebis dros,

proTetikuli xmovnis xarjze, sityvaSi adgils icvlian, magram

konsonantur kompleqsTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebis

gareSe gadadian espanurSi. gvaqvs ramdenime iseTi SemTxvevac, sadac

samelementiani kompleqsi ara laTinuri enis, aramed derivati enis

(espanuris) doneze Segvxvda. swored msgavsi ori TanxmovanTjgufiT

daviwyeb moZiebuli kompleqsebis ganxilvas.

samelementiani konsonanturi jgufi lbr mxolod erTxel Segvxvda

da isic derivatis doneze. esp. albricias momdinareobs kl. arabuli busra-

dan, romelic pireneis naxevarkunZulze gavrcelebul arabulSi

gadavida al artiklis damatebiT – albusra. rogorc Cans, aRniSnulma

sityvam mogvianebiT r-s meTateza ganicada, ramac ganapiroba laT. busra-s

zemoT aRniSnuli formiT gadasvla espanurSi.

amave donezea dafiqsirebuli ldr kompleqsi sityvaSi baldragas. ori

versia arsebobs baldragas-s etimologiis Sesaxeb. RAE-Si vkiTxulobT, rom

igi modis arabuli hatraq-idan. am mosazrebis sisworis SemTxvevaSi,

SeiZleba vTqvaT, rom espanuri vokabula miviReT ori yru konsonantis

gamJRerebisa da ori Tanxmovnis epenTezis Sedegad. Tumca, korominasis

etimologiur leqsikonSi vkiTxulobT, rom esp. baldragas SesaZloa

momdinareobdes XIII saukuneSi sakmaod gavrcelebuli da sazogadoebis

Page 111: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

111

dabali fenisaTvis gankuTvnili TamaSis bufa de baldrac-is dasaxelebidan,

romelsac, savaraudod, kavSiri unda hqondes qalaq baRdadis

saxelwodebasTan, romelsac Sua saukuneebSi Baldac-s eZaxdnen.

masalis kvlevis dros,Kkonsonanturi kompleqsi ltr Segvxvda

rogorc etimonis, aseve derivatis doneze.

konsonanturi kompleqsis varirebis gareSe miviReT

franguli altruime -dan esp. altruismo (XIX saukuneSi).

berZ. thermos-ma arabuli turmus-is gavliT mogvca espanurSi altramuz.

aRniSnuli sityvis amgvari evolucia aixsneba arabul sityvaze aseve

arabuli artiklis damatebiT da u-s sinkopiT.

Sua konsonanturi mbl kastiliur enaSi fonetikuri cvlilebebis

gareSe gadadis. Aamis naTeli dasturia esp. amblar, romelic laT. amblare-

dan momdinareobs.

samelementian kompleqs mbr-s vxvdebiT rogorc etimonis, aseve

derivatis doneze. aRniSnuli konsonanturi jgufi, ZiriTadad, laTinuri

warmoSobis sityvebSi gvxvdeba.

laT. imbricatus-s espanur enaSi Seesabameba imbricada, xolo

laT. membrum-s – esp. miembro. varirebas arc esp. lambrusco ganicdis. igi

momdinareobs laT. lambrusca-dan.

safrangeTis CrdiloeT nawilSi mdebare qalaqis saxelwodebidan

(Cabray an Cabrai) momdinareobs esp. cambray; rac Seexeba Tavad qalaqis

dasaxelebis etimologias, igi ucnobia.

laTinuri enis etimonis doneze arsebuli samelementiani

konsonanturi kompleqsi mbr ucvleli formiT gadavida Semdeg espanur

sityvebSic: lombriga (laT. lumbricu), umbroso (laT. umbrosus),

noviembre (laT. novembre) da sxv.

uamravi SemTxveva gvaqvs mbr kompleqsis derivatis doneze

warmoqmnis. maT Sorisaa: laT. aeramen, romelmac mogvca esp. arambre.

mogvianebiT, moxda disimilacia da dRevandel espanurSi aRniSnuli

vokabula Seesabameba alambre-s.

Page 112: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

112

rac Seexeba azumbre-s, igi momdinareobs arab. tumn-idan,

sadac t JRers, rogorc Tanamedrove espanuri z (θ). etimonis doneze

arsebulma binarulma kompleqsma evoluciis rTuli gza ganvlo da

espanur korelatSi, erTi konsonantis epenTezis da kidev erTi

Tanxmovnis transformaciis Sedegad, mogvca samelementiani konsonanturi

kompleqsi.

samelementiani konsonanturi kompleqsi mpl, ZiriTadad, laTinuri

warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da espanurSi gadadis rogorc ucvleli,

aseve Secvlili formiT. gvaqvs ramdenime iseTi SemTxveva,

sadac mpl TanxmovanTkompleqsis matarebeli vokabula espanur

korelatSi gadavida katalanuri da franguli enidan. masalis kvlevis

dros ar Segvxvedria arcerTi iseTi sityva, sadac konsonanturi

kompleqsi derivatis donezea warmoqmnili.

laTinuridan konsonanturi kompleqsis ucvleli formiT

damkvidrebis magaliTebia: complejo (laT. complexus), cumplir (laT. complere),

completo (laT. completus), cómplice (laT. complex), complicar (laT. complicare) da

sxv.

katalanuri kompozitidan canta i plora (canta y llora)-dan momdinareobs

esp. cantimplora. Ggamomdinare iqidan, rom kompozitis meore elementi

aSkarad laTinuri warmomavlobis aris, SesaZloa vifiqroT, rom

aRniSnuli vokabula espanur korelatSi gadavida laTinuridan oRond

katalanuris gziT, rac kargad Cans sityvaTxzvis meore

elementis pl kompleqsiT, romelic palatalizebuli unda yofiliyo misi

laTinuridan pirdapiri gziT damkvidrebis SemTxvevaSi. rogorc viciT,

katalanur enaSi, kastiliurisagan gansxvavebiT, ar momxdara pl

kompleqsis palatalizacia.

arapirdapiri gziT gadavida espanurSi laT. complicitium-c. igi

franguli complot-is gavliT mkvidrdeba kastiliurSi da gvaZlevs

complot-s.

laTinur warmoSobis, mpl kompleqsianma ramdenime sityvam ganicada

iseTi didi transformacia, rom derivatis doneze, konsonanturi jgufis

arcerTi elementi an SenarCunebula. maT Sorisaa: laT. amplu da

Page 113: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

113

laT. examplare. orive SemTxvevaSi moxda kompleqsis pirveli elementis

Canacvleba da yru afrikatis epenTeza. swored am fonetikuri

cvlilebebis Sedegad miviReT espanurSi ancho da ensanchar.

konsonanturi kompleqsi mpr mxolod laTinuri warmoSobis

sityvebSi gvxvdeba da arcerT espanur korelatSi ar ganicdis

varirebas. misi derivatis doneze warmoqmnis mxolod erTi SemTxveva

gvaqvs.

laT. comprimere esp. korelatSi Seesabameba comprimir-s. rogorc

vxedavT, aRniSnul vokabulaSi CvenTvis saintereso konsonantur

kompleqss ar ganucdia aranairi varireba.

varirebas mpr kompleqsi arc esp. lamprea-Si daeqvemdebara. laT.

lampreda TanxmovanTjgufTan dakavSirebuli cvlilebebis gareSe gadadis

espanurSi.

derivatis doneze miviReT esp. comprar. igi momdinareobs

laT. comparare-dan, romelmac evoluciis ganvlil gzaze ganicada a-s

sinkopa.

erT-erT uiSviaTes konsonantur kompleqss warmoadgens msp jgufi.

masalis kvlevis dros igi mxolod erTxel Segvxvda da espanur

korelatSi gadavida pirveli elementis varirebiT.

laT. circumspectus gvaZlevs esp. circunspecto-s. rogorc vxedavT,

konsonanturi jgufis pirveli elementi, romelic mJRer nazals

warmoadgens, Canacvlebul iqna meore mJReri, aseve nazaliT.

Sua konsonanturi kompleqsi ndf gvxvdeba germanikul etimonSi.

germanikuli gundfalo aRwevs espanur enaSi da Seesabameba gonfalón-s.

rogorc vxedavT, polikonsonanturi kompleqsis meore elementi qreba,

rac aixsneba d-s warmoTqmis sirTuliT n-sa da f-s Soris [axvlediani c.,

2009:205]. Eespanur enaSi ar arsebobs df mimdevroba, nf kombinaciisagan

gansxvavebiT.

konsonanturi kompleqsi ndr gvxvdeba rogorc laTinur, aseve

berZnul etimonSi. TanxmovanTjgufi yvela espanur korelatSi ucvleli

formiT gadadis.

Page 114: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

114

laTinuri etimonis matarebelia esp. malandrín. igi momdinareobs

laT. malandria-dan da kastiliur enaSi gadadis italiuri malandrino-dan.

Tumca, am versias korominasi umatebs kidev erT mosazrebas, romlis

mixedviTad aRniSnuli vokabula espanurSi SesaZloa gadasuliyo Zv.

katalanuri malandri-dan.

berZnuli etimonis matarelebia esp. escolopendra (berZ. skolopendra) da

esp. mandrágora (berZ. mandragora). orive sityva kastiliur enaSi gadadis

laTinizirebuli formiT da konsonanturi kompleqsis varirebis gareSe.

masalis kvlevisas mxolod or sityvas SevxvdiT, sadac ndr jgufi

derivatis donezea warmoqmnili. xalx. laT. lendis,-inis (kl.

laT. lens, lendis)-idan miviReT esp. liendre. konsonanturi kompleqsis

warmoqmna ganapiroba r-s epenTezam. igive fonetikuri movlena dafiqsirda

xalx. laT. glando,-dinis-is mier ganvlil gzaze espanur enaSi

damkvidrebamde. igi kastiliur enaSi Seesabameba landre-s.

iSviaT movlenas warmoadgens nfl da nfr konsonanturi kompleqsebi.

etimonis doneze maT mxolod laTinuri warmoSobis mqone TiTo-TiTo

magaliTSi vxvdebiT.

laT. inflare esp. gvaZlevs inchar-s, xolo laT. anfractuosus-igan miviReT

esp. anfractuoso. rogorc vxedavT, pirvel magaliTSi moxda afrikatis

warmoqmna, xolo meoreSi - polikonsonanturi kompleqsi gadavida

ucvleli formiT.

konsonanturi kompleqsi ngl gvxvdeba laTinur da berZnul etimonSi

da espanur korelatSi gadadis rogorc varirebis gareSe, aseve

saxecvlili formiT.

laT. conglobare da laT. conglutinare espanur enaSi Seesabameba Semdeg

vokabulebs: conglobar da conglutinar. Eespanur enaSi damkvidrebis dros,

aRniSnul sityvebs aranairi varireba ar ganucdia. ver vityviT imaves

laT. fung(u)lum-ze, romelmac espanurSi mogvca foncho.

varirebis gansxvavebuli gza ganvlo laT. ung(u)la-m, romelmac Sua

konsonanturi samelementiani kompleqsis palazalitaciis xarjze mogvca

esp. uña.

Page 115: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

115

ucvleli formiT damkvidrda espanurSi berZ. ganglion, romelic jer

laTinurSi gadavida ucvleli formiT, xolo Semdeg, laTinuris gziT

Sevida espanurSi enaSi da dRevandel kastiliurSi Seesabameba ganglio-s.

konsonanturi kompleqsi ngr laTinuri da berZnuli warmoSobis

sityvebSi gvxvdeba da arcerT espanur korelatSi ar ganicdis varirebas.

laT. congressus, romelic momdinareobs con+gredi kompozitidan

espanur enaSi Seesabameba congreso-s, xolo laT. congruere-s

mimReoba congrens-idan miviReT esp. congruente.

berZ. gangraina espanurSi laTinuri gangraena-s gavliT gadadis da

Seesabameba gangrena-s.

gvaqvs ramdenime magaliTi, sadac ngr TanxmovanTjgufi derivatis

doneze warmoiqmna. maT Sorisaa: esp. engrudo (Zv. esp. engrut). igi

momdinareobs laT. glus,-utis-idan, romelmac droTa ganmavlobaSi ganicada

germanikuli gruts-is gavlena da espanurSi miviReT samelementiani

konsonanturi kompleqsi. rac Seexeba esp. sangre-s, igi miviReT

laT. sanguis,-inis-idan, romelmac evoluciis pirvel etapze jer sangne,

xolo Semdeg, disimilaciis xarjze, mogvca sangre.

konsonanturi kompleqsi nkl gvxvdeba mxolod laTinuri warmoSobis

sityvebSi da espanur korelatSi gadadis rogorc varirebis gareSe, aseve

saxecvlili formiT.

sainteresoa esp. conclave-s etimologia. igi momdinareobs laT.

sityvaze windebulis damatebiT - con+clave da niSnavs adgils, sadac

kaTolikuri eklesiis kardinalebi ikribebodnen momdevno papis

asarCevad. Aam Sekrebaze saeklesio pirebi gasaRebiT Caketil oTaxSi

unda yofiliyvnen da krebis damTavreba da miRebuli gadawyvetileba

sakvamuridan amosuli bolis feris mixedviT unda SeetyobinebinaT

mosaxleobisaTvis (Savi kvamli maniSnebeli iyo imisa, rom im kontretul

Sekrebaze SeTanxmebas ver miaRwies, xolo Tu TeTri kvamli amovidoda,

igi axali papis arCevis niSani iyo).

laT. fuZeze con-is damatebiT miviReT espanuri zmna concluir (laT.

concludere) da misgan nawarmoebi arsebiTi saxeli conclusión (laT. conclusio,-

Page 116: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

116

onis). rogorc vxedavT, nkl konsonanturi kompleqsi varirebis gareSe

gadavida espanur enaSi samive SemTxvevaSi.

TanxmovanTjgufis varireba fiqsirdeba laT. trunc(u)lus-idan esp.

troncho-s miRebisas. jgufis pirveli elementi ucvleli formiT gadavida

espanur korelatSi, rasac ver vityviT meore da mesame elementze,

romelTac yru afrikati mogvces.

uiSviaTes konsonantur kompleqss warmoadgens nkr TanxmovanTjgufi.

masalis kvlevis dros, mas mxolod erTxel SevxvdiT da isic laTinuri

warmoSobis sityvaSi.

laT. concretus, romelic laT. zmnis concrescere-s mimReobas warmoadgens,

espanur korelatSi gvaZlevs concreto-s. konsonanturi kompleqsi

kastiliur enaSi varirebis gareSe gadadis.

erT-erTi yvelaze varirebadi konsonanturi kompleqsia nkt. igi

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da arcerT espanur

korelatSi ar gadadis ucvleli formiT.

kastiliur enaSi damkvidrebisas aRniSnuli TanxmovanTjgufi

kargavs meore an mesame elements da binaruli kompleqsis saxiT gadadis

espanurSi. Mmeore konsonantis gauCinarebis magaliTebia: laT. sanctus -

esp. santo, laT. cinctus - esp. cinto, laT. coniunctus - esp. conjunto, laT. punctus -

esp. punto. rac Seexeba mesame elementis amovardnas, igi fiqsirdeba

esp. punción-Si, romelic laT. punctio,-onis-idan modis da esp. conjunción-Si,

romelic miviReT laT. coniunctio,-onis-dan.

varirebis gareSe gadadis nsp TanxmovanTjgufi espanur enaSi. igi

mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da mxolod iseT

vokabulebSi, romlebic Sedgeba n konsonantiT damTavrebuli

TavsarTisagan: laT. conspicuus - esp. conspicuo, laT. conspiratio,-onis -

esp. conspiración, laT. inspector - esp. inspector, laT. inspirare - esp. inspirar,

laT. inspectio,-onis - esp. inspección. rogorc vxedavT, laTinuri enis doneze

arsebuli polikonsonanturi kompleqsi ucvleli formiT gadavidaAyvela

espanur vokabulaSi.

mxolod erTi SemTxveva gvaqvs aRniSnuli konsonanturi kompleqsis

derivatis doneze warmoqmnisa: laT. circumspectus - esp. circunspecto.

Page 117: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

117

konsonanturi kompleqsi nst erT-erTi yvelaze gavrcelebuli

TanxmovanTjgufia. igi mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba

da TiTqmis yvela espanur korelatSi gadadis ucvleli formiT. aqve

unda aRiniSnos, rom nst konsonanturi kompleqsi iseT laTinur sityvebSi

gvxvdeba, romelTa SemadgenlobaSic aris con da in prefiqsebi:

laT. constantia - esp. constancia, laT. constipare - esp. constipar, laT. constitutio,-

onis - esp. constitución, laT. institutum - esp. instituto, laT. instinctus - esp. instinto.

masalis kvlevisas mxolod erT sityvas SevxvdiT, sadac laTinuri

enis doneze arsebuli polikonsonanturi kompleqsi espanurSi gadaiqca

binarulad. laT. constare-m con TavsarTis bolo elementi dakarga da

espanur korelatSi miviReT costar.

erTi magaliTi gvaqvs nst kompleqsis derivatis doneze warmoqmnisa:

laT. circumstare-s mimReobiTi forma circumstans,-antis-idan miviReT -

circunstante.

konsonanturi kompleqsi ntr gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve

berZnuli warmoSobis sityvebSi. igi arcerT espanur korelatSi ar

ganicdis cvlilebas.

laT. intrare espanurSi gvaZlevs entrar-s. samelementian

TanxmovanTjgufTan dakavSirebuli fonetikuri cvlilebebi arc

Semdegi sityvebis evoluciisas dafiqsirebula: laT. contra - esp. contra,

laT. contritus - esp. contrito, laT. deintro - esp. dentro, laT. intricare - esp.

intrincar, laT. intrusis - esp. intruso.

berZnulTan mivyavarT ramdenime sityvis etimologiis kvlevas. maT

Sorisaa esp. centro, romelic kastiliurSi berZ. kentron-idan, oRond

laTinizirebuli centrum-is formiT damkvidrda.

mxolod erTi SemTxveva gvaqvs aRniSnuli konsonanturi kompleqsis

espanuri enis derivatis doneze warmoqmnisa: laT. inter-idan, metaTezis

xarjze, miviReT esp. entre.

uiSviaTesKkonsonantur kompleqsebs warmoadgens Tanxmovan r-ze

dawyebuli samelementiani jgufebi. yvela maTgans vxvdebiT saTiTaod da

ZiriTadad laTinuri warmoSobis sityvebSi.

Page 118: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

118

sainteresoa esp. ferlín-is etimologia. igi momdinareobs inglisuri

feordling-idan da ganicdis samelementiani kompleqsis binarul

TanxmovanTjgufad gardaqmnas. rogorc vxedavT, swored meore elementis

gauCinarebis Sedegad miviReT rdl kompleqsidan rl, xolo feordling-idan -

espanuri ferlín.

cvlilebebis Sedegad gadadis espanur enaSi erT-erTi iSviaTi

TanxmovanTjgufi. Rkt konsonanturi kompleqsi evoluciis gzaze kargavs

meore elements, ris gamoc xalx. laT. torctu-s gvaZlevs esp. tuerto-s.

varirebis gareSe gadadis kastiliur enaSi rpr Tanxmovanjgufi:

laT. interpres,-etis espanur enaSi gvaZlevs intérprete-s.

rac Seexeba rsp konsonantur kompleqss, igi dafiqsirebulia

esp. perspectiva-Si da mis etimons warmoadgens laT. perspectivus, sadac

samelementiani jgufi warmoqmnilia per TavsarTis damatebiT fuZeze.

varirebas arc sgr TanxmovanTjgufi ganicdis: laT. disgregare

espanurSi gvaZlevs disgregar-s. isic mxolod erTxel gvxvdeba etimonis

doneze.

berZnuli etimonis sityvebSi gvxvdeba skl konsonanturi kompleqsi.

espanur korelatSi igi varirebis gareSe gadadis. swored berZnuli

asklepiadeion-idan miviReT esp. asclepiadeo. igi kastiliur enaSi damkvidrda

laT. asclepiadeus-is gavliT. rac Seexeba Tavad berZnul variants, igi

momdinareobs berZeni poetis saxelidan, romelmac pirvelad gamoiyena

poeziaSi leqsis es saxeoba.

rac Seexeba esp. esclavo-s, igi berZnuli sklavos-idan momdinareobs da

warmoadgenda slavi xalxebis dasaxelebas (eslavo). rogorc vxedavT,

etimonis doneze TanxmovanTkompleqsis pozicia sityvaSi iyo Tavkiduri,

rasac ver vityviT derivatis doneze, sadac TanxmovanTjgufi gadavida

vokabulas SuaSi.

mxolod or sityvaSi gvxvdeba skr konsonanturi kompleqsi etimonis

doneze. pirvel sityvaSi Tavkidur, xolo meoreSi - Sua poziciaSi.

laT. scribere, espanurSi damkvidrebis dros, imatebs xmovans da icvlis

pozicias, ris Sedegadac viRebT esp. escribir-s. laT. discrepare ki,

Page 119: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

119

konsonanturi kompleqsTan dakavSirebuli cvlilebebis gareSe gadadis

espanurSi da gvaZlevs discrepar-s.

xSirad vxvdebiT spl konsonantur kompleqss Tavkidur poziciaSi,

iqneba sityva laTinuri Tu berZnuli warmoSobis. igi aranair fonetikur

cvlilebas ar ganicdis espanur korelatSi damkvidrebis dros.

erTaderTi, rac aRniSnul TanxmovanTjgufs kastiliur enaSi gadasvlis

dros axasiaTebs aris proTetikuli xmovnis xarjze sityvaSi poziciis

cvlileba da Tavkiduridan sityvis SuaSi gadasvla: laT. splendere - esp.

esplender, laT. splendidus - esp. espléndido, berZn. splenicos - laT. splenicus - esp.

esplénico. rac Seexeba, esp. espliego-s, igi laT. spicum-is kninobiTi

forma spiculum-idan momdinareobs. rogorc vxedavT, spl konsonanturi

kompleqsi derivatis donezea warmoqmnili.

masalis kvlevis dros mxolod erTxel SevxvdiT stl konsonantur

kompleqss da isic Tavkidur poziciaSi. laT. stloppus sawyis etapze

damkvidrda italiurSi scoppietta-s an scoppietto-s saxiT, xolo Semdeg,

damkvidrda espanurSi escopeta-s formiT. rogorc vxedavT, aRniSnulma

sityvam evoluciis rTuli gza ganvlo, masSi dafiqsirebulma

TanxmovanTjgufma ara marto pozicia Seicvala, aramed

polikonsonanturidan binarul kompleqsad iqca. Pkompleqsis gamartiveba

italiuri enis donezeve dafiqsirda, xolo poziciis varireba mxolod

espanur korelatSi Segvxvda.

yvelaze gavrcelebuli samelementiani konsonanturi kompleqsia str.

igi gvxvdeba rogorc Tavkidur poziciaSi, aseve sityvis SuaSi, iqneba

sityva laTinuri Tu aralaTinuri warmoSobisa. AarcerT SemTxvevaSi ar

dafiqsirebula (Tu ar CavTvliT poziciis varirebas) TanxmovanTjgufTan

dakavSirebuli fonetikuri cvlileba.

espanurSi damkvidrebisas laT. stratus iRebs estrado-s formas, xolo

laT. strena gvaZlevs - esp. estrena-s. laTinuris doneze arsebuli

Tavkiduri ñTanxmovanTjgufi poziciis varirebis gareSe arcerT espanur

korelatSi ar gadadis: laT. strictus - esp. estricto, laT. stridor - esp. estridor,

laT. struma - esp. estruma, laT. structura - esp. estructura, laT. stringere - esp.

estreñir, laT. strepitus - esp. estrépito, laT. stria - esp. estría, laT. stragare - esp.

Page 120: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

120

estragar, laT. strangulare -esp. estrangular da sxv. igive e xmovnis damateba

SeimCneva berZ. strategema-s da berZ. strophe-s mier ganvlil gzaze espanur

enaSi damkvidrebamde. isini laTinuris gavliT gadavidnen kastiliur

enaSi, sadac miviReT estragema da estrofa.

aseve uamravi magaliTi gvaqvs str kompleqsiT sityvis SuaSi. maT

Sorisaa: laT. capistrum - esp. cabestro, laT. colostrum - esp. calostro, laT.

districtus - esp. distrito, laT. distribuere - esp. distribuir, laT. ligustrum - esp.

ligustro, laT. sequestrare - esp. secuestrar, berZ. alabastros - laT. alabaster - esp.

alabastro, berZ. apostrophe - laT. apostrophe - esp. apóstrofe.

ramdenime espanur vokabulaSi str konsonanturi kompleqsi

dafiqsirebulia derivatis doneze: laT. crusta evoluciis gzaze ganicdis

metaTezas da kastiliur enaSi viRebT costra-s. rac Seexeba laT. stela-s igi

ganicdis r-s epenTezas da espanurSi gadadis estrella-s saxiT.

$ 3. oTxelementiani konsonanturi kompleqsebi

( bskr, bstr, dskr, dstr, mskr, ngst, nsfl, nsfr, nsgr, nskr, nstr, rskr)

KTanxmovanTa oTxelementiani jgufebi, romelTa CamonaTvalic or

da samelementian kompleqsebTan SedarebiT mcirea, ZiriTadad laTinuri

etimonis sityvebSi gvxvdeba. isini yvela vokabulaSi sityvis Sua

poziciis matareblebi arian, ris Tqmis safuZvelsac gvaZlevs is, rom

masalis kvlevis dros, arcerT sityvaSi ar SevxvdrilvarT

oTxelementian konsonantur kompleqss Tavkidur poziciaSi. aqve unda

aRiniSnos, rom TiTqmis yvela maTgani varirebis gareSe gadadis espanur

enaSi. mxolod oriode SemTxveva gvaqvs oTxelementiani kompleqsis erT-

erTi elementis transformaciisa da polikonsonanturi kompleqsis

gamartivebisa. oriode sityvaSi gvxvdeba oTxelementiani konsonanturi

kompleqsis derivatis doneze warmoqmna.

prefiqsis xarjze Seiqmna konsonanturi kompleqsi - bskr. laT.

subscribere, romelic warmoiqmna TavsarT sub-is laT. scribere-ze damatebiT,

espanurSi gvaZlevs subscribir-s. igive TavsarTis damatebiT aris

Page 121: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

121

ganpirobebuli Semdegi espanuri sityvebis warmoebac: subscripción (laT.

subscriptio,-onis), subscripta (laT. subscrutus), subscriptor (laT. subscriptor).

esp. abstracto modis laT. abstractus-idan, es ukanaskneli ki Sedgenilia

TavsarT abs-is fuZe tractus-ze damatebiT, rac warmoadgens zmna trahere-s

mimReobas. igive TavsarTi figurirebs esp. abstracción-Si. Tumca, aRniSnul

sityvaSi, romelic laT. abstraction,-onis-idan modis, prefiqsis garda gvaqvs

sufiqsi ción-ic. rogorc vxedavT, miuxedavad orive sityvis rTuli

Semadgenlobisa, laTinuris doneze arsebuli polikonsonanturi

kompleqsi ar ganicdis varirebas da espanurSi ucvleli formiT gadadis.

TavsarT ob-Tan aris dakavSirebuli bstr kompleqsiani Semdegi

sityvebis etimologia. prefiqs ob + struere-dan an ob + structio, -onis-idan

miviReT espanurSi obstruir da obstrucción.

M masalis kvlevis dros SevxvdiT or iseT sityvasac, sadac aRniSnul

prefiqsian sityvebze kidev erTi, des TavsarTia damatebuli: laT. des +

obstruere - esp. obstruir, laT. des + obstructio,-onis - esp. desobstrucción.

derivatis donezea warmoqmnili oTxi konsonanti esp. substraer-Si,

romelic modis laT. subtrahere-dan. rogorc vxedavT, laTinur enaSi

samelementiani kompleqsi gvaqvs. S-s epenTeza da kompleqsis

oTxelementianad qceva, savaraudod (RAE-s mixedviT), ganapiroba

aRniSnuli vokabulaze esp. extraer-is gavlenam.

aRsaniSnavia TavsarTiT warmoqmnili dskr da dstr konsonanturi

kompleqsebic. orive maTgani laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da

kastiliur enaSi ucvleli formiT gadadis. laT. adscribere, romelic

miviReT prefiqs ad+scribere-s Sedegad, espanurSi gvaZlevs adscribir-s. amave

fuZidan momdinareobs esp. adscripción da esp. adscripta.

rac Seexeba esp. adstrato-s, igi miviReT adstratus-idan, romelic

warmoadgens laT. adsternere-s mimReobas. laT. adstringere ki espanurSi

gvaZlevs adstringir-s.

pirveli elementis cvalebadobis Sedegad gadadis espanur

korelatSi mskr konsonanturi kompleqsi. igi yvela espanur korelatSi

eqvemdebareba pirveli elementis cvalebadobas. xdeba ori mJReri

Page 122: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

122

nazalis erTmaneTSi areva da mskr kompleqsis nskr-is saxiT gadasvla

kastiliur enaSi: laT. circumscribere - esp. circunscribir, laT. circumscriptio,-onis

- esp. circunscripción, laT. circumscriptus - esp. circunscripto, laT. incircumscriptus -

esp. incircunscrita. AarcerTi magaliTi ar gvaqvs aRniSnuli kompleqsis

ucvleli formiT damkvidrebis.

masalis kvlevis dros mxolod or da isic aralaTinuri

warmoSobis sityvaSi SevxvdiT ngst konsonantur kompleqss.

esp. gánster kastiliur enaSi damkvidrda inglisur gang + ster-idan.

aRniSnulmaM vokabulam evoluciis rTuli gza ganvlo. CvenTvis

saintereso oTxelementiani konsonanturi kompleqsi ki derivatis

(inglisuri enis) donezea warmoqmnili, saidanac varirebis gareSe

gadavida kastiliurSi.A

sainteresoa erT-erTi myari metalis, volframis espanuri

dasaxelebis etimologia. iqidan gamomdinare, rom volframi Svedma

qimikosma aRmoaCina, logikuria, rom volframis espanur dasaxeleba -

tungsteno-s aqvs Sveduri Ziri. igi miviReT Sveduri tung (mZime) + sten

(qva) kompozitis Sedegad.

TavsarT trans-s ukavSirdeba ori – nsfl da nsfr konsonanturi

kompleqsis warmoqmna, rac TvalnaTliv Cans Semdeg espanur

sityvebSi: transflor, transflorear, transfregar, transfretar, transfretano. AarcerT

maTgans ar ganucdia TanxmovanTjfugTan dakavSirebuli raime

fonetikuri cvlileba istoriuli evoluciis manZilze.

imave trans TavsarTma ganapiroba nsgr konsonanturi kompleqsis

warmoqmna. igi sul samiode sityvaSi gvxvdeba da samives erTi Ziri aqvs:

laT. trans + gredi - esp. transgredir, laT. trans + gressio, - onis - esp. transgresión,

laT. trans + gresor - esp. transgresor.

Nskr konsonanturi kompleqsi SeiZleba Segvxvdes laTinuri enis

donezec. aRsaniSnavia, rom yvela vokabulaSi oTxelementiani kompleqsis

warmoqmna ganpirobebulia TavsarTis damatebiT, iqneba es prefiqsi in,

con Tu trans. laT. inscribere (TavsarTi in + scribere) espanurSi

gvaZlvs inscribir-s, xolo laT. inscription,-onis -esp. inscripción-s. laT.

conscriptus espanurSi Seesabameba conscripto-s. rac Seexeba TavsarT trans, igi

Page 123: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

123

dafiqsirebulia Semdeg sityvebSi: esp. transcribir (laT. trans + scribere) da

esp. transcripto (laT. transcriptus).

erT-erTi yvelaze gavrcelebuli oTxelementiani konsonanturi

kompleqsia nstr. igi mxolod laTinuri warmoSobis sityvebSi gvxvdeba da

espanurSi varirebis gareSe gadadis. sityvebis umravlesoba, sadac

aRniSnuli kompleqsi aris dafiqsirebuli, Seicavs TavsarT con da in-s.

swored con da in prefiqsebis bolo elementi aris konsonanturi

kompleqsis pirveli Tanxmovani Semdeg espanur sityvebSi: construir

(laT. con + struere), construcción (laT. con + structio,onis), instruir (laT. in +

struere). gvaqvs ramdenime SemTxveva, sadac TavsarTian sityvaSi kidev erTi

TavsarTi Cndeba. mag: reconstruir da reconstrucción. Oorive vokabulaSi re

prefiqsi laTinuri enis doneze fiqsirdeba.

masalis kvlevis dros SevxvdiT ramdenime iseT sityvas, sadac

etimonis doneze arsebuli konsonanturi kompleqsi ar aris warmoqmnili

prefiqsis xarjze. maT Sorisaa: esp. monstruo, romelic modis

laT. monstruum-idan da esp. monstruosa, romelic miviReT laT. monstruosus-

idan.

etimonis doneze nstr kompleqsi dafiqsirda laT. monstrare-Sic.

aRniSnulma TanxmovanTjgufma ganicada konsonanturi kompleqsis

gamartiveba da iqca samelementianad espanur enaSi: mostrar. Ggvaqvs

radenime sityva, sadac laTinurma versiam daimata TavsarTi de:

laT. demonstrare - esp. demostrar, laT. demonstratio,-onis - esp. demostración.

uiSviaTesi konsonanturi kopleqsia rskr, romelic masalis moZiebis

dros mxolod erTxel Segvxvda. laT. imperscrutabilis-ma espanurSi

damkvidrebis dros konsonantur kompleqsTan dakavSirebuli cvlileba

ar ganicada da kastiliur enaSi TiTqmis ucvleli formiT (mxolod

sityvis daboloeba Seicvala) damkvidrda – imperscrutable.

Page 124: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

124

$ 4. xuTelementiani konsonanturi kompleqsebi

(mskrt, ngstr)

TiTqmis ar arsebobs espanur enaSi xuTkonsonantiani kompleqsis

Semcveli sityva. RAE-Si mxolod erTi vokabulaa daregistrirebuli

msgavsi kompleqsiT da es aris angstrom, romelic warmoadgens 0,1

nanometris an 10 -10 metris toli sazomi erTeulis (qarT. ‛angstremi’)

dasaxelebas. aRniSnuli vokabula yvela enaSi ucvleli formiT

damkvidrda, radgan igi Svedi fizikosis da misi gamomgoneblis gvaris

(Angström) srul analogs warmoadgens.

masalis kvlevis dros SevxvdiT kidev erT, saintereso

etimologiis mqone sityvas, romelsac etimonis doneze aqvs xuTi

konsonantisgan Sedgenili kompleqsi. indoeTis uZvelesi literaturuli

enis espanuri dasaxeleba sanscrito, momdinareobs am enis sanskrituli

dasaxelebidan - samskrta. etimonis doneze arsebulma polikonsonanturma

kompleqsma evoluciis rTuli gza ganvlo da imis garda, rom

kompleqsis pirveli elementi meore mJReri nazaliT - n-Ti iqna

Canacvlebuli, moxda meoTxe da mexuTe konsonants Soris i-s sinkopa, ris

Sedegadac derivatis doneze miviReT oTxelementiani kompleqsi.

Page 125: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

125

V Tavi

K konsonanturi kompleqsebis klasifikacia stabilurobisa da

variaciulobis mixedviT

$1. Borelementiani kompleqsebis klasifikacia

K konsonanturi kompleqsebis sferoSi Catarebulma kvlevam gamoavlina,

rom espanur enaSi gvaqvs uamravi binaruli da polikonsonanturi

TanxmovanTjgufi, romelTaganac zogi mdgradobis maRali maCvenebliT

jer kidev laTinuri enis donidan gamoirCeva, zogic ki ganicdis

sxvadasxva cvlilebebs evoluciis procesSi.

Catarebuli kvlevaze dayrdnobiT, Seswavlili konsonanturi

kompleqsebi davajgufeT Semdegi TanamimdevrobiT:

1. TanxmovanTjgufebi, romlebic stabilurobis maRali xarisxiT

gamoirCevian;

2. TanxmovanTjgufebi, romlebic mxolod varirebisaken arian

midrekilni;

3. TanxmovanTjgufebi, romlebic espanur enaSi gadadian rogorc

formaucvleli, aseve formaSecvlili saxiT;

4. TanxmovanTjgufebi, romelbic derivatis doneze fiqsirdeba.

aRniSnuli TanamimdevrobiT TanxmovanTjgufebis klasifikaciis

paralelurad, ganvsazRvravT, Tu romeli fonetikuri cvlilebiT iyo

ganpirobebuli ama Tu im kompleqsis varireba.

yvelaze stabiluri Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis

CamonaTvalSi SeviyvaneT: br, fr, gr da tr kombinaciebi: brazo (laT. braciolum),

fruta (laT. fruta), grado (laT. gradus), trigo (laT. triticul). aRsaniSnavia, rom

CamoTvlil TanxmovanTjgufebs varireba arc laTinuri enis evoluciis

procesSi ganucdiaT. erTaderT gamonaklis warmoadgens br kompleqsi,

romelic sityva brevis-is arqaul variantSi warmodgenili iyo Tavkiduri

mr kompleqsiT: mreghuis → brevis → breve.

aqve unda aRiniSnos rom br, fr, gr da tr kombinaciebis stabiluroba

gvaqvs aralaTinuri warmoSobis sityvebSic: bregar (goT. brikan), fraile (oqs.

Page 126: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

126

fraile), gráfico (berZ. graphicus), tregua (goT. triggwa). aralaTinuri warmoSobis

sityvebSi dafiqsirda gn kombinaciis mdgradobac: berZ. gnomikos - esp.

gnómico.

rogorc vxedavT, rogorc etimonis, aseve derivatis doneze yvela

mdgradi TanxmovanTjgufi warmodgenili iyo ori mJReri okluzivis (b,g),

erTi yru okluzivis (t) an erTi yru frikativis (f) da vibrantis (r)

kombinaciiT. Aaseve mJReri okluzivis (g) da nazalis (n) TanamimdevrobiT.

A amave jgufSi SeviyvaneT sk, sm, st kompleqsebic. Aarc maT ganucdiaT

fonetikuri cvlilebebi evoluciis procesSi, Tu ar CavTvliT

proTetikuli xmovnis xarjze maTi poziciis Secvlas sityvaSi.

aRsaniSnavia, rom sk da st kompleqsebis stabiluroba ar darRveula arc

laTinuri da arc aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi: laT. scutum -

esp. escudo, berZ. skolex - esp. escólex, laT. stare - esp. estar, berZ. stadio - esp.

estadio. YCamoTvlili sami kompleqsidan yvelaze iSviaTi aris sm

kombinacia.

rogorc Cans, mdgradi aRmoCnda yru frikativis (s) da yru

okluzivebis kombinaciac (t,k). aqedan gamomdinare, SegviZlia davaskvnaT,

rom sityvis Tavkidur poziciaSi yvelaze stabilur kompleqsebs

warmoadgenen iseTi kombinaciebi, romelTa erT-erTi elementic aris

okluzivi (mJReri an yru). Tumca, bunebrivia, maT stabilurobas mxolod

es ar gansazRvravs. maT mdgradobaSi did rols arsuleben is

konsonantebic, romlebic maTTan erTad hqmnian binarul

TanxmovanTjgufs (am SemTxvevaSi, vgulisxmobT vibrant r-s da frikativ s-

s).

SedarebiT mravalricxovania mdgradi Sua konsonanturi kompleqsebis

CamonaTvali. Bd, bs, bt, dr, fr, kr, ld, lf, lg, lm, ls, lv, nh, nk, nv, pl, pn, rb, rl, rm, rn, rr, sk,

sm, sp, st1 ucvleli formiT gadadian espanurSi, maTi Semcveli sityvis

warmoSobis miuxedavad: laT. procreator - esp. procreador, laT. barba - esp. barba,

1 Lg, lm, ls, pn, rb, rm, rn, rr, sk, sp, st kompleqsebi gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve

aralaTinuri etimonis mqone sityvebSi.

Page 127: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

127

laT. dormitorium - esp. dormitorio, berZ. harmonia - esp. armonía, laT. aspectus-esp.

aspecto, berZ. despotes - esp. déspota, arab. sarbat - esp. sorbete.1

maTi garkveuli nawili varirebas arc laTinuri enis doneze

daeqvemdebara. swored aseT konsonantur kompleqsebSi SeviyvaneT kr, rb, rm

da sp kombinaciebi.

rogorc vxedavT, Tavkiduri jgufebis msgavsad, am SemTxvevaSic

vibranti Warbobs. swored Tanxmovani r warmoadgens oTxi stabiluri

kompleqsidan sami jgufis erT-erT elements: kr, rb, rm; meoTxe kompleqsi

ki Sedgeba yru frikativisa da yru okluzivisagan: sp.

SedarebiT mcirea iseTi konsonanturi kompleqsebis raodenoba,

romlebic meore jgufSi gavaerTianeT. maTi simcire kidev ufro

TvalsaCinoa Tavkidur konsonantur kompleqsebTan, radgan masalis

kvlevis dros arcerT iseT binarul Tavkidur kompleqss ar SevxvdiT,

romelic espanur enaSi gadasvlis procesSi mxolod cvlilebebs

daeqvemdebareboda, rac aixsneba imiT, rom binaruli Tavkiduri

konsonanturi kompleqsebi manamde gamartivda, sanam maTi Semcveli

sityvebi pireneis naxevarkunZulze gavrceldeboda. laTinuri enis

istoriis adreul etapze gamartivebuli TanxmovanTjgufebia: pt, tl, kt, sl, dn.

swored am movlenas vxvdebiT CamoTvlil sityvebTan: laT. ptisana - laT.

tisana - esp. tisana, laT. tlatos - laT. latus - esp. lato, laT. ctunica - laT. túnica - esp.

túnica, laT. slubricus - laT. lubricus - esp. lúbrico, laT. dnuk - laT. nux - esp. nuez.

Giqidan gamomdinare, rom aRniSnuli TanxmovanTjgufebi laTinuri

enis sawyis donezeve gamartivda, espanur enaSi TiTqmis arcerTi sityva

ar iwyeba am kompleqsebiT. gamonakliss warmoadgens espanur enaSi bolo

(XX) saukuneSi damkvidrebuli inglisurenovani sityva slogan, romelic

mTel rig leqsikonebSi ukve proTetikuli xmovniT aris Cawerili: slogan

an eslogan da Ctesifonte (toponimikaSi).

etimonis doneze varirebis ramdenime SemTxveva gvaqvs Sua

konsonantur kompleqsebTanac. marTalia, laTinurSi ar moxda maTi

1 esp. sorbete-m kastiliur enaSi damkvidrebamde rTuli gza ganvlo. arabuli sarbat,romelic arabuli sarba-s mravlobiTi ricxvis formaa, jer TurqulSi gadavida serbet-isformiT, Semdeg italiurSi damkvidrda, rogorc sorbetto da bolos gadavidakastiliurSi sorbete-s saxiT.

Page 128: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

128

monofonemurad gardaqmna, magram dafiqsirda maTi formis Secvla

asimilaciis xarjze. swored aseT konsonanturi kompleqsebs

warmoadgenen – bf, bg, df, dg, kf, pf, ds jgufebi, romelTac jer kidev

laTinurSi mogvces ff, gg, ff, gg, ff, ff, ss, xolo espanur enaSi damkvidrebis

dros gamartivdnen. mag: op(i)ficina - officina - oficina da a.S.Ggamartivda iseTi

geminatebic, romlebic ar migviRia asimilaciis xarjze. maT Sorisaa:

mJReri da yru okluzivis geminatebi – bb da pp (laT. iabattia - esp. abadia,

laT. cappa - esp. capa). Aaseve, nazalebi (mm, nn): laT. commodus - esp. cómodo,

laT. annualis - esp. anual. masalis kvlevis dros, SevxvdiT nazalebis

sxvagvar transformaciasac: laT. immigrare - esp. inmigrar, laT. pannus - esp.

paño. rogorc vxedavT, espanur enaSi damkvidrebis dros geminatebi

daeqvemdebarnen cvlilebebs.

gansxvavebuli saxis varirebas daeqvemdebarnen Semdegi konsonanturi

kompleqsebi. Rh da sf TanxmovanTjgufebi xmovnis warmoqmnis Sedegad

daiSalnen: arab. tarhun - esp. taragona, laT. disfidare - esp. desafiar.

polikonsonantur kompleqsad transformirda gd kombinacia esp. almendra-

Si, romelic momdinareobs laT. amygdala-dan.

M mesame jgufSi gavaerTianeT iseTi konsonanturi kompleqsebi,

romlebic espanur enaSi gadadian rogorc varirebis gareSe, aseve

formaSecvlili saxiT. swored am jgufSi Sedis TanxmovanTjgufebis

umravlesoba. maTi konstanturoba-variaciulobis paralelurad,

SevecdebiT avxsnaT, romeli lingvisturi movleniT iyo ganpirobebuli

ama Tu im kompleqsis varireba.

Mmesame jgufSi Semaval Tavkidur konsonantur kompleqsebSi

gavaerTianeT: bl, dr, fl, gl, kl, kr, pl, pr, sp, st kombinaciebi. Aaqedan or – bl da gl

TanxmovanTjgufSi dafiqsirda pirveli elementis dakargva: laT.

blastemare - esp. lastimar, laT. glirone - esp. lirón. Tumca, gvaqvs maTi

stabilurobis araerTi SemTxvevac: laT. blandu - esp. blando, laT. globus -

esp. globo.

or kompleqsSi dafiqsirda yru konsonantis gamJRereba. miuxedavad

imisa, rom kr da pr kombinaciebis mdgradobis araerTi magaliTi gvaqvs

espanurSi: laT. crimen - esp. crimen, laT. pratum - esp. prado, Segvxvda kr-dan

Page 129: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

129

gr-s, xolo pr-dan br-s miRebis movlenac: laT. crupta - esp. gruta, laT.

prunum - esp. bruno.

SedarebiT rTuli mdgomareobaa Semdeg sam Tavkidur kompleqsTan.

garda imisa, rom espanur enaSi dafiqsirebulia fl, kl da pl

TanxmovanTjgufebis konstanturobac, isini ZiriTadad varireben, rac

ukavSirdeba palatalizaciis movlenas. swored am movlenas vxvdebiT

espanur enaSi xalxuri laTinuridan gadasul Semdeg sityvebSi: llamar

(laT. clamare), llama (laT. flamma), llorar (laT. plorare). maTi variaciuloba

mxolod palatalizaciiT ar Semoifargla, rac kargad CansG fl, kl, pl

kompleqsebis Semcvel danarCen magaliTebSi: laT. flaccidus - esp. lacio,

laT. pluteus - esp. choza (galisiuris gavleniT), laT. placare - esp. aplacar. rac

Seexeba maT konstanturobas, igi ZiriTadad axasiaTebs espanur enaSi

gviandel periodSi damkvidrebul sityvebs: ing. club - esp. club, fr. flan -

esp. flan, fr. plafond - esp. plafón.. aqve unda aRiniSnos, rom pl, kl, fl

kompleqsebis mdgradoba, zog SemTxvevaSi, aixsneba maTi Semcveli

sityvebis espaneTSi ara xalxuri, aramed saliteraturo laTinuris gziT

gavrcelebiT. Mmag: laT. pluma - esp. pluma, laT. clavicula - esp. clavija, laT. flore -

esp. flor.

rac Seexeba darCenil sam kombinacias, dr-Si moxda or fonemas Soris

simJRere-siyruis areva da miviReT tr: esp. trapo ( ←kelt. an prekelt. drappus);

St kompleqsi ki, epenTezirebuli r-s xarjze, xdeba polikonsonanturi:

laT. stella - esp. estrella; igive movlena gvxvdeba sp kompleqsTanac: l-s

epenTezis Sedegad viRebT spl Tanamimderobas: laT. speculum - esp. espliego. Dr, sp

da st kompleqsebis stabiluroba Cans DSemdeg magaliTebSi:

dragón (berZ. drákon - laT. draco), laT. spectaculum - esp. espectáculo, laT.

castigare - esp. castigar.

M Sua konsonantur kompleqsebis mesame jgufSi SeviyvaneT br, fl, gl, gm,

gn, gr, kl, kt, ln, lp, lt, mb, mp, nd, nf, ng, ns, nt, pr, ps, pt, rd, rf, rg, rs, rt, tr kombinaciebi.

aRsaniSnavia, rom CamoTvlili TanxmovanTjgufebis umravlesoba,

stabilurobis paralelurad, ganicdis ramdenime saxis fonetikur

Page 130: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

130

cvlilebas. swored fonetikuri cvlilebebis raodenobis mixedviT

movaxdineT maTi klasifikacia.

Kpirvel qvejgufSi SeviyvaneT iseTi TanxmovanTjgufebi, romlebic

zog sityvaSi stabiluria da zogSic varirebas, oRond erTi saxis

cvlilebas ganicdian. Fl, gl, gm, gr, ln, mp, ns, pr, ps, rd, rf, rs kompleqsebidan gl,

gm, gr kombinaciebi gamartivdnen pirveli an meore elementis dakargvis

(an varirebis) xarjze: laT. espeglo - esp. esplego, laT. augmentum - esp.

aumento, laT. pigritia - esp. pereza. Ppirveli elementi daikarga ns da rs

kombinaciebSic: laT. sensus - esp. seso, laT. ursu - laT. osso - esp. oso.

monofonemur variants viRebT esp. baño-Sic, romelic laT. balneum-idan

momdinareobs.

Ggansxvavebuli fonetikuri cvlilebebi xdeba fl, mp da pr

kompleqsebTan. Fl jgufi gadavida pl-Si; Mp-m, metaTezis xarjze, mogvca

polikonsonanturi kompleqsi - mpr, xolo pr-Si moxda yru konsonantis

gamJRereba: laT. suflare - esp. soplar, laT. semper - esp. siempre, laT. apricus -

esp. abrigo.

katalanur enas ukavSirdeba ps kompleqsis varireba esp. caja-Si. rogorc

viciT, igi momdinareobs laT. capsa-dan da espanur variants gvaZlevs

katalanuri caixa-s gavleniT.

iSviaTad, magram mainc gvaqvs rd kompleqsis variaciuloba, rac

ganpirobebulia meore elementis transformaciiT: laT. hordeum, jer

orzuelo-s gvaZlevs (savaraudod it. orzata-s gavleniT), xolo Semdeg viRebT

horchata-s.

I-s Camatebas ukavSirdeba rf kombinaciis daSla espanuri enis doneze.

Zv. frang. girfalt espanur enaSi gvaZlevs gerifalt-s.

miuxedavad maTi varirebisa, aRniSnuli konsonanturi kompleqsebi

ZiriTadad stabilurobiT gamoirCevian: laT. diflagrare - esp. deflagrar, laT.

deglurrio,-onis - esp. deglución, laT. segmentum - esp. segmento, laT. agrarius - esp.

agrario, laT. diflagrare - esp. deflagrar, laT. campus - esp. campo, laT. capricornus-

esp. capricornio, laT. cordarius - esp. cordero, laT. insectum - esp. insecto, laT.

capsula -esp. cápsula,laT. farfarus - esp. fárfara, berZ. tarsos - esp. tarso.

Page 131: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

131

Mmeore qvejgufSi gavawevrianeT iseTi kombinaciebi, romelTac

konstanturobis paralelurad, mTel rig sityvebSi ganicades ori saxis

varireba. swored am qvejgufSi gavaerTianeT br, gn, kl, lp, lt, mb, nd, nf, rg da tr

kompleqsebi.

Br TanxmovanTjgufTan gvaqvs rogorc kompleqsis meore elementis

gauCinareba: laT. labrum - esp. labio, aseve binaruli kompleqsis daSla

Tanxmovnebs Soris xmovnis Camatebis Sedegad: laT. ebriacus - esp. borracho.

Yyru konsonantis gamJRereba dafiqsirda kl kompleqsTan sityvis

SuaSi: berZ. ecloga - esp. égloga. aseve Segvxvda kl kompleqsis sxvagvari

transformaciac: laT. oc(u)lus - esp. ojo.

pirveli elementi ikargeba gn kompleqsSic: laT. cognoscere - esp.

conocer. Tumca, gvaqvs misgan ɲ(ñ)-s miRebis araerTi magaliTic: laT. ligna -

esp. leña.

vokalizacias da disimilacias vxvdebiT lp konsonantur kompleqsTan.

swored lp kompleqsi gvaZlevs up kombinacias, romelic winamdebare

xmovan a-sTan qmnis difTongs, romelic Semdeg monofTongizacias

eqvemdebareba da viRebT topo-s (talpus-taupo). Ddisimilacias ki vxvdebiT

laT. palpetrum-is SemTxvevaSi, romelic jer parpadro-s, xolo mogvianebiT,

párpado-s gvaZlevs.

vokalizaciis movlenas aqvs adgili lt kompleqsTanac: laT. saltu -

sauto -esp. soto. Tumca, misi fonetikuri variaciuloba amiT ar

damTavrebula. masalis kvlevis dros Segvxvda misi varirebis meore

SemTxvevac: laT. altiare - esp. alzar.

binaruli Sua konsonanturi kompleqsis monofonemurad

transformacia an misi gardaqmna samelentian Tanxmovanjgufad

fiqsirdeba Semdeg kompleqsTan. Mb kombinacia, vestgoTTa enis gavleniT,

zog sityvaSi kargavs meore elements: laT. lumbus - esp. lomo, zogSic ki

Tanxmovnebs Soris arsebuli xmovnis sinkopis Sedegad xdeba

polikonsonanturi: laT. umbilicus -esp. ombligo.

daaxloebiT igive fonetikuri cvlilebebi gvxvdeba nd kompleqsTan.

igi martivdeba da Semdeg darCenili erTi elementis xarisxi icvleba

Page 132: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

132

(anu palatalizdeba) an polikonsonanturi xdeba r-s epenTezis Sedegad:

laT. grundire - esp. gruñir,1 laT. glando - esp. landre.

or jgufad iyofa nf kombinaciis mier gancdili cvlilebebic.

pirvel SemTxvevaSi meore elementi ganicdis varirebas, meoreSi ki –

ikargeba pirveli elementi da meore konsonanti varirebs imave gziT, ra

gziTac pirvel jgufSi Semaval sityvebSi: laT. confortare - esp. conhortar,

laT. confundere - esp. cohonder.

or fonetikur cvlilebas ganicdis rg kompleqsic. igi an

monofonemuri xdeba meore elementis dakargvis xarjze an igive meore

elementi gadadis c (anu θ)-Si: laT. argenteus - esp. arienzo, laT. argilla - esp.

arcilla.

yru konsonantis gamJRereba an binaruli kompleqsis monofonemurad

qceva dafiqsirda tr kombinaciasTan: laT. citrus - esp. cidro, berZ. petroselinon -

laT. petroselinum - esp. perejil.

M miuxedavad imisa, rom CamoTvlilma konsonanturma kompleqsebma

evoluciis procesSi ganicades sxvadasxva cvililebebi, gvaqvs maTi

mdgradobis araerTi magaliTic: laT. labrusca - esp. labrusca, berZ. ekleipsis -

laT. eclipsis - esp. eclipse, laT. magnus - esp. magno, laT. palpitare - esp.

palpitar, laT. altus - esp. alto, laT. ambitus - esp. ámbito, arab. sindiya - esp.

sandia, laT. confectio,-onis - esp. confección, berZ. margarites - esp. margarita, berZ.

metron - esp. metro.

mesame qvejgufSi gavaerTianeT iseTi konsonanturi kompleqsebi,

romelTac stabilurobis paralelurad, ganicades sami saxis varireba.

swored am qvejgufSi ganvixilavT kt, nt da rt Sua konsonantur

TanxmovanTjgufebs.

Kt konsonanturma kompleqsma espanur enaSi damkvidrebisas ganicada

rogorc pirveli elementis gauCinareba: laT. respectus - esp. respeto, aseve

geminatis warmoqmna: laT. defectio,-onis - esp. defección. misTvis yvelaze

metad damaxasiaTebeli ki mesame cvlilebaa, rac mdgomareobs Tanxmovnis

1 aRsaniSnavia, rom gruñir-is etomologiis kvleva did kamaTs iwvevs lingvistTa Soris.maT mosazrebebze yuradReba gamaxvilebuli gvaqvs naSromis mesame TavSi.

Page 133: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

133

jer frikativizaciaSi, Semdeg yod-is warmoqmnaSi da bolos afrikatis

miRebaSi: nocte → noxte → noite → noche.

Nt kompleqsi arcerT vokabulaSi ar xdeba monofonemuri. igi isev

binaruli rCeba, oRond ganicdis erT-erTi elementis varirebas an xdeba

polikonsonanturi. Nt kompleqsis transformireba ukavSirdeba yru

okluzivis gamJRerebas: mosarab. antubiya - esp. endivia an igive yru

konsonantis c (θ)-Si gadasvlas: laT. amentia - esp. amencia.1 aRniSnuli

kompleqsis mesame saxis varireba gamoixateba etimonis doneze arsebul

binarul kombinaciasa da mis mezoblobaSi myof konsonants Soris

mdebare e xmovnis gauCinarebiT: laT. interaneus-is mravlobiTi ricxvis

formidan - interanea miviReT entraña.

mravalferovania rt kompleqsis mier ganvlili gzac. Kkompleqsis

meore elementi zog sityvaSi c (anu θ)-Si gadavida: laT. martialis - esp.

marcial, zogSi ki – yru afrikatSi: laT. cortex - esp. corcho. yvelaze

gavrcelebuli ki yru elementis gamJRerebaa: laT. fartum - esp. fardo.

rac Seexeba maT mdgradobas, igi naTlad Cans Semdeg magaliTebSi:

laT. dictare - esp. dictar, laT. contactus - esp. contacto, berZ. arteria -esp. arteria.

meoTxe qvejgufSi SeviyvaneT iseTi Sua konsonanturi kompleqsebi,

romelTac evoluciis procesSi ganicades samze meti fonetikuri

cvlileba. swored aseT konsonantur kompleqsebs warmoadgens ng da pt

TanxmovanTjgufebi.

Ng kompleqsi erT-erTi yvelaze gavrcelebuli kombinaciaa. igi is

erT-erTi kompleqsTagania, romelTac espanur korelatebSi ufro xSrad

vxvdebiT saxecvlili formiT, vidre varirebis gareSe. Ng kompleqsi xan

meore elements kargavs da darCenili pirveli elementi ucvleli

formiT gadadis espanurSi: laT. pungent - esp. puniente da xanac darCenili

erTi elementi palatalizaciis xarjze icvlis xarisxs: laT. cingere - esp.

ceñir. SesaZloa, meore elementi ar gauCinardes da mxolod

transformirdes, rac mdgomareobs g-s θ(anu c+e)-Si an ʧ (ch)-Si gadasvlaSi:

laT. singellus - esp. sencillo, laT. cingulum - esp. cincho. ramdenime sityvaSi

1 aRsaniSnavia, rom nt kompleqsis yru konsonantis meore saxis varireba mxolod iseTsityvebSi gvxvdeba, romelTac aqvT sufiqsebi: -tia da -tio.

Page 134: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

134

aRniSnuli kompleqsi xdeba polikonsonanturi, rac yvela xSirad

narnara r-s gadaadgilebiT aris ganpirobebuli: laT. conger - esp. congrio.

Ng kompleqsisagan gansxvavebiT susti aRmoCnda pirveli elementi pt

kompleqsSi. swored yru okluzivi (p) ikargeba an ganicdis vokalizacias

espanur korelatSi gadasvlis dros: laT. aptare - esp. atar, laT. captivus -

esp. cautivo. gvaqvs magaliTebi, sadac saerTod ikargeba binaruli

kompleqsi an ikargeba, magram espanur derivatSi Cndeba axali konsonanti.

mag: laT. septimana espanurSi gvaZlevs semana, xolo laT. captiare - esp.

cazar-s.

miuxedavad imisa, rom ng da pt konsonanturi kompleqsebi yvelaze

varirebadi kombinaciebia sityvis SuaSi, gvaqvs maTi stabilurobis

ramdenime magaliTic: laT. fungus - esp. hongo, laT. captura - esp. captura.

meoTxe jgufSi gavaerTianeT iseTi konsonanturi kompleqsebi,

romlebic derivatis doneze fiqsirdeba. iqidan gamomdinare, rom masalis

kvlevis dros mxolod derivatis doneze warmoqmnil kombinaciebs ar

SevxvedrivarT, meoTxe jgufSi ganvixilavT iseT konsonantur

kompleqsebs, romlebic fiqsirdeba rogorc etimonis, aseve derivatis

doneze.

Tavkiduri jgufebidan espanuri enis doneze miviReT br, gr da pr

kompleqsebi. Gr miviReT yru konsonantis gamJRerebiT an ori fonemis

arevis Sedegad (dr/gr), br – aseve yru konsonantis gamJRerebiT an r-s

metaTeziT, xolo pr – mxolod r-s metaTeziT. Tumca, es imas ar niSnavs,

rom igive konsonanturi jgufebi etimonis doneze ar gvqonia: laT.

brachiolum - esp. brazo, berZ. graphicus - esp. gráfico, laT. pratum - esp. prado.

MSedarebiT mravalricxovania derivatis doneze warmoqmnili Sua

konsonanturi kombinaciebis CamonaTvali. Tavkidurebis msgavsad, isinic

orive doneze gvxvdeba. Tumca, gvaqvs erTi gamonaklisi. Sn kompleqss,

romelic sakmaod iSviaT movlenas warmoadgens, espanur enaSi viRebT

xmovnis (i) sinkopis an s-s epenTezis Sedegad: laT. asinus - esp. asno, laT.

denudare - esp. desnudar.

aRsaniSnavia, rom xmovnis sinkopa or konsonants Soris erT-erTi

yvelaze gavrcelebuli movlenaa, rac ganapirobebs derivatis doneze

Page 135: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

135

sxvadasxva konsonanturi kompleqsebis miRebas. xdeba sxva fonetikuri

cvlilebebic. Tumca, yvelaze gavrcelebuli formula etimonSi

ararsebuli kombinaciis espanuri enis doneze miRebisa aseTia: xmovnis

sinkopa + meore fonetikuri cvlileba (disimilacia, ori konsonantis

areva da yru konsonantis gamJRereba). meoTxe jgufSi Semavali

kompleqsebis klasifikacias movaxdenT imis mixedviT, Tu ramden da

romel fonetikur varirebas ukavSirdeba ama Tu im kompleqsis espanuri

enis doneze warmoqmna.

konsonanturi kompleqsebi, romlebic mxolod xmovnis sinkopis

Sedegad warmoiqmnen: fl, gl, rn. Tumca, maT Soris gansxvavebac aris. isini

ara erTi da imave, aramed sxvadasxva xmovnis gauCinarebis Sedegad

miviReT. Fl mogvca i-s sinkopam: laT. sifilare - esp. chiflar; Gl kompleqsi ki –

u-s amovardnam: laT. regula- esp. regla, xolo rn miviReT i-s an o-s sinkopis

Sedegad: laT. farinariu - esp. harnero, laT. coronare - esp. coronar.

SesaZloa, moxdes konsonantis amovardnac da etimonis doneze

arsebuli samelementiani kompleqsi binarulad gadaiqces: laT. defunctus -

esp. defunto.

espanuri orelementiani kompleqsis warmoqmna ramdenime sityvaSi

ganpirobebulia Tanxmovnis epenTeziTac. swored am movlenas vxvdebiT

espanurSi mp kompleqsTan, romelic ramdenime berZnul da laTinur

sityvaSi monofonemuria: berZ. pepon - laT. pepo - esp. pimpinela.

yru konsonantis gamJRerebiT miviReT gr kompleqsi. aRniSnuli

movlena araerT sityvaSia dafiqsirebuli. maT Sorisaa esp. sagrado,

romelic momdinareobs laT. sacratus-idan.

fonetikurad axlos mdgomi ori Tanxmovnis areva gvxvdeba mb

kompleqsTan. arabuli warmoSobis mqone sityvebSi nb kompleqsis pirveli

elementi Canacvlebul iqna sxva, oRond isev mJReri nazalis mier: arab.

tunbak - esp. tumbaga.

konsonantebis arevas aqvs adgili rb kombinaciasTanac. Tumca,

amjerad, rb kompleqsi miviReT ori frikativis arevis Sedegad: fr. corvette

- esp. corbeta.

Page 136: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

136

disimilacias ukavSirdeba rp kompleqsis warmoqmna espanur enis

doneze. laT. palpetrum jer gadadis parpadro-Si, Semdeg ki, disimilaciis

xarjze, gvaZlevs párpado-s.

ormagi varirebis Sedegad miviReT bl, br, dr, ld, lg, lv da rg kompleqsebi.

sinkopa + disimilacia gvaqvs sityvaSi roble. igi momdinareobs laT. robere-

dan, romelmac jer e-s sinkopa ganicada da mogvca robre, xolo Semdeg

disimilaciis xarjze, miviReT roble.

sinkopa + ori konsonantis areva gvaqvs lv kombinaciasTan sityvaSi

malvado. igi momdinareobs laT. malifatius-idan, romelic jer i-s sinkopas

ganicdis, xolo Semdeg xdeba ori frikativis areva, rac ganapirobebs

aRniSnuli laTinuri vokabulis espanurSi malvado-s formiT

damkvidrebas.

yvelaze xSiria sinkopa + yru konsonantis gamJRereba. Br kompleqss

vRebulobT e-s amovardnis da p-s gamJRerebiT: laT. aperire - esp. abrir; Dr

kombinacias ki _ e-s sinkopiT da t-s d-d gardaqmniT: laT. lateralis - esp.

adral; Ld jgufi warmoiqmna i-s sinkopis da t-s gamJRerebiT: laT. malitas -

esp. maldad.

I-s sinkopas da yru Tanxmovnis Secvlas ukavSirdeba lg kompleqsis

warmoqmnac, rac kargad Cans laT. delicatus-idan esp. delgado-s miRebaSi.

sinkopas ar ukavSirdeba, Tumca rg kompleqsic ori fonetikuri

varirebis Sedegad gvaqvs miRebuli. goT. brikan, romelic katalanuri

bergant-is gavliT gadavida espanurSi da mogvca bergante. Mmisi amgvari

evolucia ukavSirdeba r-s metaTezas da yru konsonantis gamJRerebas.

rac Seexeba nd kompleqss, igi miviReT ara marto i-s amovardnis da

t-s gamJRerebiT, aramed m-s n-d transformaciis xarjzec: laT. comitatus-

esp. condado. rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi saqme gvaqvs sammag

varirebasTn.

aqve unda aRiniSnos, rom igive konsonanturi kompleqsebi (br, dr, ld)

SesaZloa warmoiqmnas ara mxolod aRniSnuli ori fonetikuri varirebis

Sedegad, aramed erTi cvlilebis xarjzec: laT. parabola - esp. palabra

Page 137: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

137

(metaTeza), laT. crocodilus - esp. cocodrilo (metaTeza), arab. sultan - esp. soldán

(yru Tanxmovnis gamJRereba).

Dderivatis doneze aris warmoqmnuli lm kompleqsi mTel rig

sityvebSi, rac aixsneba arabuli warmoSobis, m-ze dawyebuli sityvebis

espanurSi arabuli al artikliT damkvidrebiT. swored amiT aixsneba

arabuli mudd-idan espanuri almud-is miReba.

igive movlenas ukavSirdeba f-ze dawyebuli arabuli sityvebidan lf

kompleqsis miReba ramdenime espanur sityvaSi: arab. farda - esp. alfarda.

arabul artikls ukavSirdeba espanuri enis doneze r-s geminatis

miRebac. R-ze dawyebuli arabuli sityvebi, espanur enaSi damkvidrebis

dros, ganicdis arabuli artiklis sityvasTan Serwymas da Semdeg mis

fuZiseul r-sTan asimilacias: arab. ruzz - esp. arroz.

aqve unda aRiniSnos iseTi kombinaciebic, romlebic iqmneba ara

espanuri enis, aramed Suamavali enis doneze da espanurSi gadadis

ucvleli formiT. swored maT Soris aris rl da rm kombinaciebi.

Sua konsonanturi kompleqsi rl, romelic Zv. frangulis doneze

dafiqsirda sityvaSi berlant, momdinareobs Zveli germanuli bretling-idan.1

frangulis gavliT damkvidrda espanurSi Zv. germanuli aram-ic. man jer

armon mogvca frangulSi, xolo Semdeg ucvleli formiT gadavida

espanurSi.

rogorc ukve aRvniSneT meoTxe jgufis meore qvejgufSi Semavali

konsonanturi kompleqsebi evoluciis procesSi Segvxvda rogorc

etimonis, aseve derivatis doneze. gamomdinare aqedan, gvaqvs maTi

stabilurobis araerTi magaliTic: laT. rubrica - esp. rúbrica, laT. quadrus -

esp. cuadro, laT. diflagrare - esp. deflagrar, laT. deglurrio,-onis - esp. deglución,

laT. agrícola - esp. agrícola, savaraudod frank. falda - esp. falda, laT. fulgor -

esp. fulgor, laT. palma -esp. palma, laT. altus - esp. alto, laT. salvus - esp. salvo,

laT. ambiens - esp. ambiente, laT. campus - esp. campo, laT. candidatus - esp.

candidato, laT. infidelis -esp. infiel, laT. tensus - esp. tenso, laT. arbor - esp. árbol,

1 ramdenime sityvaSi rl kompleqsi espanuri enis doneze miviReT sinkopa+metaTezasSedegad. mag: calorear - calrear - carlear.

Page 138: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

138

berZn. organon - esp. órgano, laT. dormire - esp. dormir, laT. furnu - esp. horno,

laT. corpus - esp. cuerpo, kelt. barronvides - esp. berrendo da sxv.

binaruli konsonanturi kompleqsebi bolokidur poziciaSi (lm, mn,

ns, rd, rm, rr, sm da st) gvxvdeba rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri

warmoSobis sityvebSi. isini arcerT espanur korelatSi ar inarCuneben

bolokidur pozicias da xan xmovnis (e an o) da xanac mTliani marcvlis

damatebiT gadadian sityvis SuaSi. SesaZloa, xmovnis damatebas Tan

axldes binaruli kompleqsis, Tanxmovnis epenTezis Sedegad,

polikonsonanturad gadaqceva. swored aseT kombinacias warmoadgens

arabuli bolokiduri mn, romelic jer xdeba mbr, Semdeg ki imatebs e-s.

$2. samelementiani kompleqsebis klasifikacia

SedarebiT mcirea samelementiani kompleqsebis raodenoba rogorc

etimonis, aseve derivatis doneze. isini ZiriTadad sityvis SuaSi gvxvdeba

da xasiaTdebian rogorc stabilurobiT, aseve varirebiT. Bbinaruli

TanxmovanTjgufebis msgavsad, oTx jgufad davyaviT samelementiani

kompleqsebic:

1. TanxmovanTjgufebi, romlebic stabilurobis maRali xarisxiT

gamoirCevian;

2. TanxmovanTjgufebi, romlebic mxolod varirebisaken arian

midrekili;

3. TanxmovanTjgufebi, romlebic espanur enaSi gadadian rogorc

formaucvleli aseve formaSecvlili saxiT;

4. TanxmovanTjgufebi, romlebic derivatis doneze fiqsirdeba.

yvelaze stabiluri samelementiani kompleqsebi Tavkidur

poziciaSi aris: skl, skr, spl, str. isini espanur enaSi damkvidrebis procesSi

ar eqvemdebarebian aranair fonetikur varirebas, magram proTetikuli

xmovnis xarjze icvlian pozicias sityvaSi: berZ. sklavos - esp. esclavo, laT.

scribere -esp. escribir, laT. splendidus - esp. espléndido, laT. strena - esp. estrena.

Page 139: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

139

rac Seexeba yvelaze mdgrad Sua konsonantur kompleqsebs, esenia:

ltr, mbl, mbr, mpr, ndr, nfr, ngr, nkr, nsp, ntr, rpr, rsp, skl, skr, sgr, str jgufebi. maTi

stabiluroba kargad Cans Semdeg magaliTebSi: frang. altruime - esp.

altruismo, laT. amblare - esp. amblar, laT. membrum - esp. miembro, laT.

comprimere - esp. comprimir, laT. concretus - esp. concreto, berZ. skolopendra - esp.

escolopendra, laT. anfractuosus - esp. anfractuoso, berZ. gangraina - esp. gangrena,

laT. inspector - esp. inspector,1 laT. intrusis - esp. intruso, laT. interpres,-etis - esp.

interprete, laT. perspectivus - esp. perspectiva, laT. asclepiadeus - esp. asclepiadeo,

laT. discrepare -esp. discrepar, laT. disgregare - esp. disgregar, berZ. apostrophe -

esp. apóstrofe.

varirebis maRali xarisxiT gamoirCeva msp, ndf, nfl, nkt, rdl da rkt

kombinaciebi. Ggarda imisa, rom es eqvsi samelementiani kompleqsi

yvelaze varirebadia, isini yvelaze iSviaT kombinaciebsac warmoadgenen,

rac naTlad gamoCnda masalis kvlevis dros, radgan aRniSnuli

konsonanturi jgufebis matarebeli arcTu ise bevri vokabula Segvxvda.

CamoTvlili varirebadi kompleqsebis transformireba ukavSirdeba

meore elementis amovardnas an meore da mesame elementis axal

Tanxmovnad gardaqmnas. swored meore Tanxmovani ikargeba rdl, ndf da rkt

kombinaciebSi: xalx. laT. torctu-esp. tuerto, xolo meore da mesame elementi

varirebs nfl kompleqsSi: laT. inflare - esp. inchar. samelementian

kombinaciaSi pirveli elementis varireba mxolod erT SemTxvevaSi

dafiqsirda. laTinuris doneze arsebuli msp kompleqsi espanur enaSi

damkvidrebis dros, ganicdis pirveli elementis meore mJReri nazaliT

Canacvlebas: laT. circumspectus - esp. circunspecto. rac Seexeba nkt kompleqss,

igi kargavs xan meore da xan mesame konsonants: laT. sanctus - esp. santo,

laT. punctio,-onis - esp. punción.

mesame jgufSi gavaerTianeT iseTi kompleqsebi, romlebic garkveuli

raodenobis sityvebSi mdgradia, xolo ramdenimeSi - varirebadi. Aam

jgufSi mxolod oTxi konsonanturi kompleqsi moxvda. Eesenia: mpl, ngl, nkl,

1 laTinuris doneze arsebuli nsp kompleqsi Sedgenilia n TanxmovniT damTavrebulprefiqss (con an in) + sp kombinaciiT.

Page 140: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

140

nst. maTi varireba yvelaze xSirad ganpirobebulia pirveli elementis

amovardniT an meore da mesame elementis afrikatad transformaciiT.

varirebis pirveli SemTxveva dafiqsirebulia nst kompleqsTan, rac

kargad Cans laTinuri constare-dan esp. costar-is miRebis SemTxvevaSi. Mmeore

da mesame elementis gardaqmna ki dafiqsirda esp. troncho-Si, romelic

momdinareobs laT. trunc(u)lus-idan. SesaZloa aRniSnul fonetikur

varirebas Tan axldes kompleqsis pirveli elementis cvlilebac, rac

Cans esp. ancho-Si, romelic laTinuri amplu-dan transformirda. iSviaTad

gvxvdeba, magram kvlevis dros mainc dafiqsirda iseTi kombinacia,

romelic ori saxis varirebas ganicdis. es aris ngl kompleqsi, romelic

zog sityvaSi nazals + yru afrikats gvaZlevs da zogSi _ ɲ(ñ)-s: laT.

cing(u)lum - esp. cincho, laT. ung(u)la - esp. uña.

aRniSnuli samelementiani kompleqsebis varirebis paralelurad,

gvaqvs maTi mdgradobis araerTi SemTxvevac: laT. completus - esp. completo,

laT. concludere - esp. concluir, laT. conglobare - esp. conglobar, laT. institutus -

esp. instituto.

meoTxe jgufSi SeviyvaneT iseTi kombinaciebi, romlebic gvxvdeba

rogorc etimonis, aseve derivatis doneze. aRsaniSnavia, rom masalis

kvlevis dros, SevxvdiT or iseT kombinaciasac, romelic ar fiqsirdeba

etimonis doneze da mxolod espanur korelatebSi gvxvdeba. esenia: lbr da

ldr kompleqsebi. orive maTgani ukavSirdeba arabul Zirs, radgan

kompleqsis pirveli elementi - narnara l, arabuli artikli al-is

Semadgeneli komponentia. Aarabuli artiklis espanur sityvasTan

mierTebas xSirad axlavs sxva fonetikuri varirebac, risi naTeli

magaliTic aris arab. busra-dan, r-s damatebis xarjze, esp. albricias-is

miReba, xolo arab. hatraq-idan, yru konsonantis gamJRerebis Sedegad, esp.

baldragas-is warmoqmna.

SedarebiT mravalricxovania iseT kompleqsebi, romelTac orive

doneze vxvdebiT. esenia: ltr, mbr,mpr, ndr, ngr, nsp, nst, ntr da str kombinaciebi.

Page 141: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

141

arabuli artiklis damatebiT da u-s sinkopiT aixsneba berZnuli

thermos-is, arabuli turmus-is gavliT, damkvidreba espanurSi, saidanac

miviReT altramuz.

A-s sinkopas ukavSirdeba laT. comparare-dan esp. comprar-is

miReba,Mxolo metaTezas ukavSirdeba ntr kompleqsis warmoqmna sityvaSi

entre, romelic momdinareobs laT. inter-idan.

B-s epenTeziT da n-s r-iT Canacvlebis Sedegad miviReT arab. tumn-idan

esp. azumbre. epenTeza, oRond amjerad r-s damateba gvaqvs laT. lendis-Tan,

romelmac esp. liendre mogvca. jer epenTeza da Semdeg ori msgavsi

konsonantis disimilacia gvaqvs esp. sangre-Si, romelic momdinareobs

laT. sanguis-idan da romelmac evoluciis pirvel etapze mogvca sangne.

Oori mJReri nazalis arevis Sedegad miviReT esp. cincunspecto, romelic

momdinareobs laT. circumspectus-idan da esp. circunstante, romlis Ziric aris

laT. circumstans.

rac Seexeba str kompleqss, igi derivatis doneze ori gansxvavebuli

fonetikuri varirebis Sedegad aris warmoqmnili. esp. costra-Si man r-s

metaTeza ganicada (laT. crusta), xolo esp. estrella-Si igive konsonantis

epenTeza (laT. stela).

meoTxe jgufSi Semavali konsonanturi kompleqsebis umravlesoba

gvxvdeba etimonis donezec, rac kargad gamoCnda zeda (yvelaze mdgradi

kompleqsebis) jgufSi. ganmeorebis Tavidan acilebis mizniT, aRar

moviyvanT im magaliTebs, sadac es kompleqsebi etimonis doneze

fiqsirdeba.

Page 142: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

142

$3. BoTxelementiani kompleqsebis klasifikacia

OoTxelementiani konsonanturi kompleqsebi stabilurobis yvelaze

didi xarisxiT gamoirCevian. sityvis Sua poziciis mqone kompleqsebi

mxolod oriode SemTxvevaSi varireben an iqmnebian etimonis doneze.

aRsaniSnavia, rom vokabulaTa umravlesobaSi oTxelementiani jgufebi

Sedgenilia TavsarTis xarjze; yvelaze xSirad gamoyenebulia prefiqsebi:

con, in, ad, sub, trans, abs, ob da des, rac ganapirobebs oTxelementiani

TanxmovanTjgufebis pirveli an pirveli da meore elementis damTxvevas

TavsarTis bolokidur konsonantTan.

mxolod erTi TavsarTis damatebiT miviReT espanurSi bskr, dskr, dstr,

nsgr, nsfl da nsfr kombinaciebi. Ppirvel kompleqsi miviReT sub TavsarTis

xarjze: laT. subscribere - esp. subscribir, meore da mesame – ad prefiqsis

xarjze: laT. adscribere - esp. adscribir, laT. adstratus - esp. adstrato, xolo

bolo sami - trans prefiqsis mierTebiT: laT. transgresor - esp. transgresor,

laT. transflor - esp. transflor, laT. transfretare - esp. transfretar.

ori kompleqsi momdinareobs or-ori prefiqsis darTviT. Bstr-s

Sedgenilia abs an ob TavsarTebisagan: laT. abstractio,-onis - esp. abstracción,

laT. obstruere - esp. obstruir. Nstr ki miviReT con da in TavsarTebiT: laT.

instruere - esp. instruir, laT. construere - esp. construir. mxolod oriode sityvaSi

ar warmoqmnila nstr kompleqsi TavsarTis xarjze, rac kargad Cans

espanur monstruo-Si, romelic momdinareobs laT. monstrum-idan.

rac Seexeba nskr kompleqss, igi miviReT in, con da trans prefiqsebiT:

laT. inscribere - esp. inscribir, laT. conscriptus - esp. conscripto, laT. transcribere -

esp. transcribir.1

aranairi saerTo ar aqvs TavsarTebTan erT-erT yvelaze iSviaT rskr

kompleqss: laT. imperscrutabilis - esp. imperscrutable.

yvelaze varirebadi oTxelementiani kompleqsia mskr, romelic ori

mJReri nazalis arevis Sedegad gvaZlevs nskr kompleqss: laT.

circumscribere-esp. sircunscribir.

1 rogorc vxedavT, abs da trans TavsarTebis bolo ori konsonanti (da ara bolo erTi,rogorc umravles SemTxvevaSi) warmoadgens oTxelementiani kompleqsis pirvel orelements.

Page 143: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

143

varirebas eqvemdebareba nstr kompleqsic, oRond mxolod oriode

sityvaSi. misi stabilurobis magaliTebi bevrad Warbobs varirebis

SemTxvevebs: laT. monstrare kargavs kompleqsis pirvel elements da xdeba

samelementiani, ris Sedegadac espanurSi viRebT mostrar-s.

rac Seexeba bstr kombinacias, igi gvxvdeba rogorc etimonis, aseve

derivatis doneze. misi espanur korelatSi warmoqmna ukavSirdeba

konsonantis epenTezas: laT. subtrahere, s-s damatebis Sedegad, gvaZlevs

substraer-s, ras RAE-s mixedviT ganpirobebulia esp. extraer-is gavleniT.

$4. BxuTelementiani kompleqsebis klasifikacia

uiSviaTesia xuTelementiani kompleqsi espanur enaSi. moZiebuli ori

kompleqsidan erTi varirebis gareSe gadadis espanurSi: Svedi fizikosis

gvari Angström - esp. angstrem (sazomi erTeuli), xolo meore kargavs erT-

erT elements da espanur korelatSi viRebT oTxelementian kombinacias:

samskrta - sanscrito.

Page 144: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

144

daskvna

rogorc vnaxeT, espanuri enis fonotaqtikam evoluciis sakmaod

rTuli da imavdroulad, mravalferovani gza ganvlo daGganicada

uamravi sxvadasxva saxis varireba. maTi umravlesoba ukavSirdeboda

fonemaTa SeerTebisas warmoTqmis gamartivebas asimilaciis,

disimilaciis, metaTezis, sinkopis, epenTezis xarjze, magram Segvxvda

ramdenime iseTi varirebac, romelTac enaTmecnierebi lingvistur

Secdomad miiCneven. Kkonsonanturi kompleqsebis varireba ukavSirdeba

TavsarTis daniSnulebis windebulSi gadasvlasac (mag: laT. inhabitare →

esp. habitar en) da laTinuri bolosarTis varirebasac, romlis Tanxmovanic

kompleqsis erT-erT elements warmoadgens (mag: laTinuri sufiqsebi -tia

da -tio espanur derivatSi gvaZleven -cia da -ción bolosarTebs, rac iwvevs

laTinuri nt kompleqsis varirebas).

Mmenendes pidali lingvistur Secdomad miiCnevs sityvis iseT

transformacias, romelsac safuZvlad akustikuri ekvivalentoba

(Equivalencia acústica) daedo [Menéndes Pidal, 1977:190-201]. rogorc aRmoCnda,

enis evoluciis procesSi xSirad xdeboda erTi fonemis meore fonemiT

Canacvleba msmenelis mier sityvis arasworad aRqmis gamo. SecdomiT

aRqmul sityvas ki msmeneli komunikaciisas araswori formiT iyenebda.

rogorc kvlevam gvaCvena, espanur enaSi akustikur ekvikalentobas

vxvdebiT fonetikurad axlos mdgomi ori fonemis arevaSi. Oori fonemis

areva ki ukavSirdeba artikulaciis wertilis (m/n) an fonemebis simJRere-

siyruis (d/t) varirebas.

ar xdeba, rom enaSi arsebuli yvela konsonanturi kompleqsi

daeqvemdebaros varirebas. maTi garkveuli nawili rCeba ucvleli, rac

"Taobebs Soris gagebinebis SenarCunebis aucileblobis" mniSvnelovani

winapirobaa [axvlediani c., 2008:43].

swored es ori sawinaaRmdego Zala urTierTqmedebs mudmivad da

ganapirobebs enis evolucias. maTgan erTi, romelic mimarTulia

varirebisaken, ufro Zlieria da SeuZlia enis mdgomareoba nebismier

Page 145: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

145

dros Secvalos an ganaaxlos. Mmeore ki – abrkolebs enis swraf

cvalebadobas, radgan enam ar dakargos misi komunikaciuri funqcia da

SeZlos misi ganxorcieleba sxvadasxva Taobebs Soris. Ees ori Zala

erTmaneTs uZvelesi droidan abalansebs, rac ganapirobebs enis neli

tempiT ganviTarebas.

stabiluroba da variaciuloba saintereso Temas warmoadgens ara

marto zogadad enis ganviTarebis procesSi, aramed fonotaqtikaSic,

gansakuTrebiT ki maSin, roca igi konsonantTa kombinaciebs ikvlevs.

winamdebare naSromma, romelic warmoadgens espanuri enis fonotaqtikuri

sistemis diaqroniul kvlevas, mniSnelovani Sedegebi mogvca stabiluri

da cvalebadi TanxmovanTkompleqsebis sistemurobis Sesaxeb.

sul ganvixileT 114 konsonanturi kompleqsi. maTgan 70 aris

orelementiani, xolo 44 - polikonsonanturi. Gganxiluli 70 binaruli

TanxmovanTjgufidan TiTqmis yvela (sg-sa da sn-s garda) sityvaSi Sua

poziciis mqonea. maTi garkveuli nawili ki gvxvdeba ormagi poziciiT:

Tavkidur da Sua poziciaSi dafiqsirda 19 kompleqsi, xolo Sua da

bolokidur poziciaSi - 6 kompleqsi. mxolod ori konsonanturi jgufi

Segvxvda samive poziciiT. rac Seexeba polikonsonantur kompleqsebs, 30

maTgani Sedgeba sami Tanxmovnisagan, 12 – oTxi Tanxmovnisagan, xolo 2 –

xuTi konsonantisagan. aRsaniSnavia, rom samelementian kombinaciebSi

Warbobs sityvis Sua pozicia (mxolod xuTi jgufi gvaqvs Tavkiduri

poziciiT etimonis doneze), xolo oTx da xuTelementian kompleqsebSi -

yvela Sua poziciis mqonea.

Bbunebrivia, TiToeul kombinacias aqvs misTvis damaxasiaTebeli

konstanturoba-variaciulobis niSnebi. Catarebuli kvlevis Sedegad,

yvelaze mdgrad da varirebad binarul da polikonsonantur

kompleqsebad SeiZleba CavTvaloT:

Tavkidur poziciaSi mdgradi aRmoCnda or mJRer okluzivs +

vibranti (br, gr) da yru frikativs + vibranti (fr) kombinaciebi. Aaseve, yru

frikativis da yru okluzivis (sk) Tanamimdevroba, romelmac

stabilurobis miuxedavad, sityvis TavSi daimata proTetikuli xmovani

da amiT sityvaSi pozicia Seicvala. varirebas arc gn, sm da tr

Page 146: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

146

kombinaciebi daeqvemdebara. sami jgufidan orma xmovnis xarjze

Seicvala pozicia: sm-m daimata proTetikuli e, xolo tr kompleqsma – a.

P Tavkidur poziciaSi, mxolod varirebisaken midrekili jgufebi

TiTqmis ar arsebobs, rac ganapiroba im faqtma, rom konsonanturi

kompleqsebis umravlesoba Tavad etimonis (laTinuris) donezeve

gamartivda. swored aqedan gamomdinarea, rom is oriode gamonaklisi,

romelic Segvxvda vokabulebis pireneis naxevarkunZulze damkvidrebis

dros, dakavSirebulia aralaTinuri etimonis sityvebTan. Pn

konsonanturi kompleqsi berZnul, xolo rh berZnul da arabul

sityvebTan fiqsirdeba.

binaruli Tavkiduri konsonanturi kompleqsebis kvlevis dros

vnaxeT, rom maTi didi nawili eqvemdebareba rogorc varirebas, aseve

rCeba stabiluri. swored maT Sorisaa bl, dr, fl, gl, kl, kr, pl, pr, ps, sp, st

kombinaciebi. okluzivebiTa da narnara TanxmovnebiT Sedgenili

kombinaciebi xalxuri laTinuridan gavrcelebis SemTxvevaSi varireben,

radgan rogorc viciT, pireneis naxevarkunZulze gavrcelebulma

laTinurma adgilobrivi preromanuli enebis gavlena ganicada, xolo Tu

aRniSnuli konsonanturi kompleqsebis Semcveli vokabulebi espaneTSi

gavrcelebul primitiul romanseSi mkvidrdebian mogvianebiT (mag:

franguli enidan) an gadadian saliteraturi laTinuris gziT,

stabilurobiT gamoirCevian.

polikonsonantur TanxmovanTjgufebSi Tavkidur poziciaSi

mxolod 5 samelementiani kompleqsebi gvxvdeba. Aaqedan oTxi stabiluri

kompleqsia (mxolod pozicias icvlian xmovnis damatebis xarjze) da

oTxive YmaTgans aqvs msgavsi mimdevroba: frikativi + yru okluzivi +

narnara (skl, skr, spl, str), xolo darCenili erTi jgufi (stl), evoluciis

rTul gzas gadis da sxvadasxva fonetikuri cvlilebebis xarjze xdeba

binaruli. aRniSnuli kompleqsi, proTetikuli xmovnis gamo, icvlis

poziciasac.

sityvis Sua konsonanturi kompleqsebi warmoadgenen yvelaze

mravalferovan TanxmovanTjgufebs. Bd, bs, bt, dr, fr, kr, ld, lf, lg, lm, ls, lv, nh, nk,

nv, pl, pn, rb, rl, rm, rn, rr, sk, sm, sp, st kombinaciebi mdgradia yvela sityvaSi maTi

Page 147: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

147

etimologiis ganurCevlad. rogorc vxedavT, konsonanturi kompleqsebis

umravlesobaSi erT-erTi elementi aris narnara l an r.

Mmxolod varirebisaken midrekilia bl, gd, nb, rh, sf kompleqsebi da

Semdegi geminatebi - bb, mm, nn, pp, ss.

mravalferovania iseTi kombinaciebis CamonaTvalic, romlebic

espanur enaSi gadadian rogorc formaucvleli, aseve formaSecvlili

saxiT. BBBr, fl, gl, gm, gn, gr, kl, kt, lb, lk, ln, lp, lt, mb, mn, mp, nd, nf, ng, ns, nt, pr, ps, pt,

rd, rf, rg, rp, rs, rt, rv, tr kombinaciebi, mdgradobis paralelurad, ganicdian ara

marto erTi, aramed ori an meti saxis varirebasac. CamoTvlilTagan

ToTxmeti kompleqsi, stabilurobis paralelurad, ganicdis erTi saxis

varirebas (fl, gl, gm, gr, ln, mp, ns, pr, ps, rd, rf, rp, rs, rv), cameti – ori saxis

varirebas (br, gn, kl, lb, lk, lp, lt, mb, mn, nd, nf, rg, tr), sami kompleqsi – sami saxis

cvlilebas (kt, nt, rt), xolo ori – samze met transformacias (ng da pt).

swored Sua poziciis matarebelia polikonsonanturi kompleqsebis

umravlesoba. samelementianebSi, 16 kompleqsi aris stabiluri (ltr, mbl, mbr,

mpr, ndr, nfr, ngr, nkr, nsp, ntr, rpr, rsp, sgr, skl, skr, str ), 4 – ramdenime sityvaSi

icvleba da ramdenimeSi stabiluria (mpl, ngl, nkl, nst), xolo 6 – mxolod

varirebs (msp, ndf, nfl, nkt, rdl, rkt). isini ZiriTadad icvlebian meore

elementis amovardnis xarjze. 2 TanxmovanTjgufi (lbr, ldr) warmoqmnilia

derivatis doneze. rac Seexeba darCenil 2 kombinacias (spl, stl), maT

Tavkiduri poziciisagan gansxvavebiT, arcerT vokabulaSi ar vxvdebiT

sityvis SuaSi. M

mxolod Sua pozicia aqvT oTxelementian kombinaciebs. 12

kompleqsidan 10 mdgradia (bskr, bstr, dskr, dstr, ngst, nsfl, nsfr, nsgr, nskr, rscr),

xolo ori (mskr, nstr) – varirebs. xuTelementianebSi ki – erTi (ngstr)

cvlilebebs eqvemdebareba, xolo meore – martivdeba (mskrt) da xdeba

oTxelementiani.

bolokiduri poziciis mqone, etimonis doneze arsebul binarul

kompleqsebs SevxvdiT rogorc laTinuri, aseve aralaTinuri

(preromanuli, arabuli, inglisuri da a.S.) warmoSobis sityvebSi. Lm, mn,

ns, rd, rm, rr, sm da st kompleqsebma, zog sityvaSi, varireba ganicades, zogSi

ki – ar daeqvemdebarnen fonetikur cvlilebebs. Tumca, yvela SemTxvevaSi

Page 148: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

148

Seicvales pozicia, rac moxda xmovnis (e an o) an marcvlis damatebis

xarjze. amrigad, 8 bolokiduri kompleqsidan 2 (mn, ns) varirebs,

xolo danarCeni xuTi – icvlis pozicias.

masalis kvlevis dros, araerTi iseTi konsonanturi kompleqsi

Segvxvda, romlebic miviReT espanuri enis derivatis doneze. aRsaniSnavia,

rom am movlenas iSviaTad aqvs adgili Tavkidur kompleqsebTan, rac imis

niSania, rom espanuri ena uZvelesi droidan iyo midrekili Tavkiduri

TanxmovanTkompleqsebis gamartivebisaken da ara axal-axali kompleqsebis

warmoqmnisaken evoluciis sxvadasxva etapze. gamonaklisis saxiT

SevxvdiT Tavkiduri br da pr kompleqsebis derivatis doneze warmoqmnas,

rac r-s metaTezas an epentezas ukavSirdeba.

imaves ver vityviT Sua konsonantur kompleqsebze, radgan

aRniSnuli movlena araerTxel Segvxvda sityvis SuaSi. TanxmovanTa

kombinaciebis warmoqmna espanuri enis doneze, yvelaze xSirad,

fiqsirdeba xmovnebis an k Tanxmovnis (n-sa da t-s Soris) amovardna (fl, gl,

lp, rm, rn, nt), m konsonantis epenTezis (mp), ori fonetikurad axlos mdgomi

fonemis arevis (nb/mb) da yru konsonantebis gamJRerebis (gr, ld) xarjze;

aseve, ormagi varirebis Sedegad, romelTaganac xSiria sinkopa (e,i) + yru

konsonantis gamJRereba (lg, sg). SedarebiT naklebi sixSiriT gvxvdeba

ormagi varirebis SemTxvevebi, romlebic miRebulia sinkopa + ori

frikativis arevis (lv) da sinkopa + metaTezis (rl) Sedegad. Mmasalis

kvlevis dros, Segvxvda sammagi varirebis movlenac, romelic

warmodgenilia fonetikuri cvlilebebis Semdegi TanamimdevrobiT:

sinkopa + yru konsonantis gamJRereba + ori nazalis areva (nd).

E etimoni enis doneze ararsebuli kompleqsebis espanurSi gaCena

ukavSirdeba morfologiur faqtorsac. vgulisxmobT arabul artikls -

al, romlis sityvasTan Serwymam ganapiroba, rom espanurSi miviReT l-ze

dawyebuli ramdenime binaruli kombinacia. Aaxali kompleqss gvaZlevs

arsebiTi saxelisa da windebulis Serwymac, rac kargad gamoCnda nd

kompleqsTan.

espanuri enis derivatTa doneze sul miviReT 35 binaruli

kompleqsi: bl, br, dr, fl, gl, gr, ld, lf, lg, lm, lp, lt, lv, mb, mp, nd, ns, nt, nv, pr, rb, rf, rg, rl,

Page 149: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

149

rm, rn, rp, rr, sf, sg, sm, sn, sp, st, tr. Tumca, es imas ar niSnavs, rom igive

konsonanturi kompleqsebi ar SeiZleba Segvxvdes etimonis doneze.

garda amisa, etimonis doneze Segvxvda 12 samelementiani kompleqsi,

romelTaganac ori mxolod espanuri enis doneze dafiqsirda (lbr, ldr),

xolo danarCeni aTi - rogorc etimonis, aseve derivatis doneze (ltr, mbr,

mpr, ndr, ngr, nsp, nst, ntr, spl, str). aRniSnuli kompleqsebis warmoqmna umravles

SemTxvevaSi xdeboda r-s epenTeziT an metaTeziT.

konsonanturi kompleqsebi SeiZleba warmoiqmnas ara mxolod

espanuri enis, aramed im enis donezec, romelic Suamaval enas

warmoadgens etimonsa da derivats Soris. aseT enebis saxiT, yvelaze

xSirad Segvxvda franguli da arabuli.

masalis kvlevis dros, erTi da igive konsonanturi kompleqsi

TiTqmis arsad ar Segvxvedria samive poziciaSi. Ggamonaklisis saxiT

gvaqvs sm da st kompleqsebi, romlebic gvxvdeba rogorc Tavkidur da

bolokidur, aseve sityvis Sua poziciaSi. sityvis etimologiis

ganurCevlad, isini, oriode gamonaklisis garda, ar varireben.

vrceli arc iseTi kompleqsebis CamonaTvalia, romlebic or

(Tavkidur da Sua an Sua da bolokidur) poziciaSi gvxvdeba. ganxiluli

binaruli da polikonsonanturi TanxmovanTjgufebis umravlesobas

axasiaTebs sityvis Sua pozicia. maTi sityvaSi mdebareoba ki, garkveul

wilad, moqmedebs kompleqsebis varireba-mdgradobaze, radgan identurma

TanxmovanTjgufebma SeiZleba TavSi varireba ganicadon da SuaSi – ara

an piriqiT. Kkompleqsis mdgradoba-varirebaze moqmedebda isic, Tu

ramdenad harmoniul kombinacias qmnida esa Tu is Tanxmovani mezobel

konsonantTan da ramdenam martivad warmosaTqmeli iyo esa Tu is

konkretuli sityva pireneis naxervarkunZulis mosaxleobisaTvis.

konsonanturi kompleqsebis konstanturoba-variaciulobas

ganapirobebs kidev ori faqtori: a) Tu romeli enidan Semodis ama Tu im

konkretuli kompleqsis Semcveli sityva espanurSi da b) rogori

lingvisturi mdgomareobaa (anu romeli enebia gavrcelebuli) im

periodis espaneTSi, roca xdeba romelime sityvis damkvidreba.

Page 150: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

150

A amrigad, orelementiani konsonanturi kompleqsebis umravlesoba

ganicdis varirebas sityvaSi poziciis ganurCevlad, samelementianebi

(ZiriTadad sityvis SuaSi) ufro stabilurobisaken arian midrekilni,

oTx da xuTelementianebi (romlebic aseve sityvis SuaSi gvxvdeba) ki –

ZiriTadad konstanturebi arian. Aaqedan gamomdinare, SeiZleba

davaskvnaT, rom rac ufro met konsonants Seicavs jgufi an rac ufro

iSviaTia, miT ufro stabiluria igi.

Page 151: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

151

Lliteratura:

1. axvlediani g., zogadi fonetikis safuZvlebi, Tbilisi, 1999

2. axvlediani g., zogadi fonetikis Sesavali, Tbilisi, 1956

3. axvlediani c., stabiluroba da varireba romanul

TanxmovanTjgufebSi, medea, Tbilisi, 2009

4. axvlediani c., diaqroniuli fonotaqtika da romanuli

konsonantizmis problemebi, Tbilisi, 2008

5. axveldiani c., kobeSaviZe m., espanuri enis istoria, Tbilisi, 2009

6. axvlediani c., kobeSaviZe m., espanuri enis fonetika, Tbilisi, 2011

7. jaSi q., romanuli istoriuli enaTmecniereba, Tbilisi, 2010

8. Ахманова О.С., Словарь лингвистических терминов,1966

9. Бусье Э., Основы романского языкознания, 1952

10. Нидерман М., Историческая фонетика латинского языка, 1949

11. Торсуев Г.П., Константность и вариативность в фонетической системе, 1977

12. Тронский И. М., Историческая грамматика латинского языка, 1960

13. Тронский И. М., Очерки из истории латинского языка, 1953

14. Трубецкой Н.С., Основы фонологии, 1960

15. Alarcos Llorach E., Gramática de la lengua española, Espasa Calpe –Real Academia

Española, Madrid, 1994

16. Alarcos Llorach E., El español, lengua milenaria (y otros escritos castellanos), Ámbito,

Valladolid, 1982

17. Alarcos Llorach E., Fonología Española, Gredos, Madrid, 1971

18. Alarcos Llorach E., De nuevo sobre los cambios fonéticos del siglo XVI, 1988

19. Alonso A., Cronología de la igualación C-Z en español (conclución), Hispanic review,

Vol.19, No.2 (Apr.1951)

20. Alonso D., Resultados de -LJ-, -KL-, -GL-, Gredos, Madrid, 1972

21. Alonso D., B = V en la Península Hispánica, Gredos, Madrid, 1972

22. Ariza M., Fricatización, sonorización, degeminación, RSEL, 1990

23. Ariza M., Manual de fonología histórica del español, Editorial Síntesis, Madrid, 1989

24. Ariza M., Sobre fonética histórica del español, Arco, Madrid, 1994

25. Ariza M., Sobre las palatales sonoras en español antiguo, Madrid, 1983

Page 152: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

152

26. Baldinger K. La formación de los dominios lingüísticos en la Península Ibérica, Gredos,

Madrid, 1971

27. Bassols de Climent M., Fonética Latina, C.S.I.C., Madrid, 1967

28. Bendala Galán M., Tartessos, iberos y celtas, Madrid, 2000

29. Calvo Poyato J. Felipe V- el primer Borbón, Barcelona,1992

30. Cano Aguilar R., El español a través de los tiempos, Arco, Madrid, 1988

31. Carr R., Historia de España, Madrid, 2001

32. Collins R. La españa visigoda (409-711), Barcelona,2005

33. Contini G., Sobre la desaparición de la correlación de sonoridad en castellano, Nueva

revista de filología hispánica, No.2, (Apr.-Jun.,1951)

34. Coromines J., Breve diccionario etimológico de la lengua española, Madrid, 2008

35. Coromines J., Pascual J., Diccionario crítico etimológico castellano e hispánico, Gredos,

Madrid, 1987-1991

36. Corral J.L., Una historia de España, Edhasa, Barcelona, 2008

37. Coseriu E., Sincronía, diacronía e historia, Nueva revista de filología hispánica,Año 12,

No.3/4, (Jul.-Dec.,1958)

38. Crystal D., A first dictionary of linguistics and phonetics, London: André Deutsch,1980

39. Crystal D., Diccionario de lingüística y fonética, Ocraedro, Barcelona, 2000

40. Garatea Grau C., Del manual de gramática histórica española a los orígenes del español la

elaboración de una teoría del cambio lingüístico, Nueva revista de filología hispánica, T.

53, No.2, 2005

41. García de Diego V., Diccionario etimológico español e hispánico, Madrid, 1955

42. García de Diego V., Gramática histórica española, Madrid, 1970

43. Gil Fernandez J., Panorama de la fonología española, Arco, Madrid, 2000

44. Gil Fernández J., Los sonidos del lenguaje, Editorial Síntesis, Madrid, 1990

45. Gili Gaya S., Elementos de fonética general, Editorial Gredos, Madrid,1988

46. Hardcastle W., Laver, J., The handbook of the phonetic sciences, Blackwell, Oxford,1999

47. Herrera E., La asimiliación de las nasales en español, Nueva revista de filología hispánica,

No.1, 2002

48. Herrero J., Glosario de fonética histórica, Curso académico 2004-2005

49. Hualde J.I., The sounds of Spanish, Cambridge, Cambridge University Press, 2005

50. Jackson G. Introducción a la España Medieval, Madrid, 1974

Page 153: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

153

51. Jungemann F.H., La teoría del sustrato y los dialectos hispano-romances y gascones,

Madrid, Gredos, 1955

52. Krüger F., Acerca de las raices onomatopéyicas casc-,cosc-,coc-,croc., Nueva revista de

filología hispánica,Año 6, No.1, (Jan.-Mar.,1952)

53. Lapesa R., Historia de la lengua española, Gredos, Madrid, 1981

54. Lapesa R., De la Edad Media a nuestros días, Gredos, Madrid, 1967

55. Lapesa R., Estudios de historia lingüística española, Paraninfo, Madrid, 1985

56. Lapesa R., De nuevo sobre la apócope vocalica en castellano medieval, Nueva revista de

filología hispánica, T. 24, No.1, 1975

57. Lapesa R., El español moderno y contemporáneo, estudios lingüísticos, Crítica, Barcelona,

1996

58. Lapesa R., La apócope de la vocal en castellano antiguo, intento de explicación histórica,

estudios de historia lingüística española, Paraninfo, Madrid, 1985

59. Lázaro Carreter F., Las ideas lingüísticas en España durante el siglo XVIII, Crítica,

Barcelona,1985

60. López García A., ¿Cómo surgió el español? Introducción a la sintaxis histórica del español

antiguo, Nueva revista de filología hispánica, T. 51, No.1, 2003

61. Lleal C., La formación de las lenguas romances peninsulares, Barcanova, Barcelona,

1990.

62. Lloyd P.,"From Latin to Spanish", vol. I "Historical Phonology and Morphology of the

Spanish Language ", 1987

63. Mackay A. Spain in the Middle Ages, Londres, 1977

64. Malkiel Y., En torno a la etimología y evolución de cansar,canso,cansa(n)cio, Nueva

revista de filología hispánica, No.3, (Jul.-Sep.,1955)

65. Malmberg B., Estudios de fonética hispánica, Hispanic review,Vol.35,No.1 (Jan.1967)

66. Malmberg B. La fonética. Buenos Aires: Eudeba,1981

67. Martinet A., La economía de los cambios fonéticos. Tratado de fonología diacrónica,

Gredos, Madrid, 1974

68. Martínez Celdrán E., Fonética, Editorial Teide, Barcelona,1994

69. Menéndez Pidal R., Manual de gramática histórica española, Espasa-Calpe, Madrid, 1977

70. Menéndez Pidal R.,Orígenes del español, Madrid,1964

71. Menéndez Pidal R., Textos medievales españoles, Espasa-Calpe, Madrid, 1976

Page 154: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

154

72. Menéndez Pidal R., Orígenes del Español, Estado lingüístico de la Península Ibérica

hasta el siglo XI, Espasa-Calpe, Madrid, 1976

73. Molina Yévenes J., Iniciación a la fonética, fonología y morfología latinas, Barcelona,

1993

74. Monteil P., Elementos de fonética y morfología del latín ( traduccción y actualización de

Concepción Fernández Martínez), Nathan, 1992

75. Morala J.R., Resultados tras consonante de /pl/, /k'l/ y grupos semejantes", EH, 1988

76. Navarro Tomás T., Manual de pronunciación española, Madrid, C.S.I.C., 1980

77. Navaro T., Estudios de fonología española, Nueva revista de filología hispánica,

No.4,(Oct.-Dec.,-1948)

78. Núñez Astrain L.,“El euskera arcaico – extensión y parentescos” , 2003

79. Quilis A., Fonética histórica y fonología diacrónica, Madrid, 2005

80. Quilis A., Tratado de fonología y fonética españolas, Gredos, Madrid, 1993

81. Quilis A., Principios de fonética y fonología españolas (5a ed), Madrid, Arco/Libros

82. Quilis A., Fernández J., Curso de fonética y fonología españolas, Madrid, CSIC, 1996

83. Penny R., A history of the Spanish Language, 2nd ed., 1991,2002 Cambridge University

Press

84. Pensado Ruiz C., El orden histórico de los procesos fonológicos, Hispanic Review,

Vol.53, No.2 (Spring, 1985)

85. Pérez Pascual J.I., Pérez Pascual M.E., Gramática histórica del español, Ariel, Barcelona,

2008

86. Pericot García L., La España primitiva, Barcelona, 1950

87. Perona J., Estudios de lingüística, Edición electrónica, 2002

88. Richardson, J.S., Hispania y los romanos, Barcelona, 1998

89. Rodríguez Toro J.J., Principales cambios ocurridos en el latin vulgar: El consonantismo,

Madrid, 2005

90. Sanchez de la Poza A., "Heródote y Argantonio – Un testimonio sobre la forma de poder

de Tartessos", "Herodoti Historiae", vol. I, Oxford, 1927.

91. Santos Yanguas, J., Los pueblos de la España Antigua, Madrid, 2006

92. Schulten A., Tartessos (Contribución a la historia más antigua de occidente),

Renacimiento, Sevilla, 2006

93. Torreblanca M., La sonoridad de las consonantes oclusivas españolas, Hispania, Vol.66,

No3. (Sep.,1983)

Page 155: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

155

94. Torreblanca M., El paso de /l/ a /r/ postconsonántica en español, Hispania, Vol.72,No.3,

(Sep.1989)

95. Torreblanca M., La evolución de /kl-, pl-, fl-/ > /ll-/ en español, RFE, 1990

96. Torres Ortiz M., Tartessos, Madrid, 2002

97. Tovar A., Estudios de sonorización y caída de intervocálicas en Hispania, REL, 1951

98. Valpy F.E.J., Londres A.M. Etymological dictionary of the latin language, 1828

99. Vidos B. E., Manual de lingüíistica románica, Madrid, Aguilar,1956

100. Watt W. Historia de la España islámica, Madrid,1970

101.Wright R., Latín tardío y romance temprano, Gredos, Madrid, 1982

G gamoyenebuli internet resursebi

1. http://rae.es/rae.html2. http://etimologias.dechile.net/3. http://books.google.es/4. http://www.jstor.org/5. http://burusi.wordpress.com/2009/06/05/euskara/

Page 156: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

156

danarTi

orelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili

etimonis doneze varireba espanuri

enis doneze

warmoqmna espanuri

enis doneze

Tavkiduri -

Sua /bb/

bolokiduri -

-

/b/

-

Tavkiduri -

Sua /bd/

bolokiduri -

-

/bd/

-

Tavkiduri /bl/

Sua /bl/

bolokiduri -

/bl/, /l/

/lb/

-

e-s sinkopa + disimilacia

Tavkiduri /br/

Sua /br/

bolokiduri -

/br/

/br/, /b/, /bor/

-

/p/-s gamJR.+/r/-s met.,/r/-sep.

/p/-s gamJR.+ e-s sink., met.

Tavkiduri -

Sua /bs/

bolokiduri -

-

/bs/

-

Tavkiduri -

Sua /bt/

bolokiduri -

-

/bt/

-

Tavkiduri /dr/

Sua /dr/

bolokiduri -

/dr/, /tr/

/dr/

-

/t/-s gamJR., /r/-s met.Aan

e-s sink.+ /t/-s gamJR.

Tavkiduri /fl/

Sua /fl/

bolokiduri -

/fl/, /ʎ/, /l/, /fr/

/fl/, /pl/

-

i-s sinkopa

Tavkiduri /fr/ /fr/

Page 157: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

157

Sua /fr/

bolokiduri -

/fr/

-

Tavkiduri -

Sua /gd/

bolokiduri -

-

/nd/ → /ndr/

-

Tavkiduri /gl/

Sua /gl/

bolokiduri -

/gl/, /l/

/gl/, /g/

-

u-s sinkopa

Tavkiduri -

Sua /gm/

bolokiduri -

-

/gm/, /m/

-

Tavkiduri /gn/

Sua /gn/

bolokiduri -

/gn/

/gn/, /n/, /ɲ/

-

Tavkiduri /gr/

Sua /gr/

bolokiduri -

/gr/

/gr/, /r/

/k/-s gamJRereba, /gr/ ←/dr/

/k/-s gamJRereba

Tavkiduri /kl/ (cl)

Sua /kl/ (cl)

bolokiduri -

/kl/, /ʎ/

/kl/, /gl/, /x/

-

Tavkiduri /kr/ (cr)

Sua /kr/ (cr)

bolokiduri -

/kr/, /gr/

/kr/

-

Tavkiduri /kt/ (ct)

Sua /kt/ (ct)

bolokiduri -

/kt/

/kt/, /ʧ/, /kk/, /t/

-

Tavkiduri -

Sua /lb/

bolokiduri -

-

/lb/, /lip/, /b/

-

Tavkiduri -

Sua /ld/

-

/ld/ /t/-s gamJRereba an i-s

Page 158: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

158

bolokiduri - - sinkopa + /t/-s gamJRereba

Tavkiduri -

Sua /lf/

bolokiduri -

-

/lf/

-

arab. al +/f/, /lf/←lph

Tavkiduri -

Sua /lg/

bolodikuri -

-

/lg/

-

/k/-s gamJRereba + i-s

sinkopa

Tavkiduri -

Sua /lk/

bolokiduri -

-

/lk/

-

Tavkiduri -

Sua /lm/

bolokiduri /lm/

-

/lm/

/lm/+o

arab. al + /m/

Tavkiduri -

Sua /ln/

bolokiduri -

-

/ln/, /ɲ/

-

Tavkiduri -

Sua /lp/

bolokiduri -

-

/lp/, /up/→/au/→/o/, /rp/

-

a-s sinkopa

Tavkiduri -

Sua /ls/

bolokiduri -

-

/ls/

-

Tavkiduri -

Sua /lt/

bolokiduri -

-

/lt/, /lθ/, /ut/→/au/→/o/

-

i-s sinkopa

Tavkiduri -

Sua /lv/

bolokiduri -

-

/lb/

-

i-s sinkopa + ori

frikativis areva

Tavkiduri -

Sua /mb/

bolokiduri -

-

/mb/, /m/, /mbl/

-

ori nazalis

(/m/ ←/n/) areva

Page 159: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

159

Tavkiduri -

Sua /mm/

bolokiduri -

-

/m/, /nm/

-

Tavkiduri -

Sua /mn/

bolokiduri /mn/

-

/mn/, /ɲ/

/mbr/+e

Tavkiduri -

Sua /mp/

bolokiduri -

-

/mp/, /mpr/

-

/m/-s epenTeza

Tavkiduri -

Sua /nb/

bolokiduri -

-

/mb/

-

Tavkiduri -

Sua /nd/

bolokiduri -

-

/nd/, /ndr/, /ɲ/

-

/t/-s gamJR. an /t/-s gamJR.+

i-s sink.+nazalebis areva

Tavkiduri -

Sua /nf/

bolokiduri -

-

/nf/, /n/

-

Tavkiduri -

Sua /ng/

bolokiduri -

-

/ng/,/n/, /ɲ/,/ngr/, /nʧ/,/nθ/

-

Tavkiduri -

Sua /nh/

bolokiduri -

-

/n/

-

Tavkiduri -

Sua /nk/

bolokiduri -

-

/nk/

-

Tavkiduri -

Sua /nn/

bolokiduri -

-

/n/, /ɲ/

-

Tavkiduri - -

Page 160: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

160

Sua /ns/

bolokiduri /ns/

/ns/, /s/

/nt/+e

/ns/←/mps/

Tavkiduri -

Sua /nt/

bolokiduri -

-

/nt/, /ntr/, /nθ/, /nd/

-

/k/-s amovardna (←/nkt/)

Tavkiduri -

Sua /nv/

bolokiduri -

-

/nb/

-

epenTeza

Tavkiduri /pl/

Sua /pl/

bolokiduri -

/pl/, /ʎ/, /ʧ/, a+/pl/

/pl/

-

Tavkiduri /pn/

Sua /pn/

bolokiduri -

/n/

/pn/

-

Tavkiduri -

Sua /pp/

bolokiduri -

-

/p/, /pr/

-

Tavkiduri /pr/

Sua /pr/

bolokiduri -

/pr/, /br/

/pr/, /br/

-

/r/-s metaTeza

Tavkiduri /ps/

Sua /ps/

bolokiduri -

/ps/, /s/

/ps/, /x/

-

Tavkiduri -

Sua /pt/

bolokiduri -

-

/pt/, /t/, --, /θ/, /pθ/, /ut/

-

Tavkiduri -

Sua /rb/

bolokiduri -

-

/rb/

-

/b/ da /v/-s areva (/b/←/v/)

Tavkiduri -

Sua /rd/

-

/rd/, /rʧ/

Page 161: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

161

bolokiduri /rd/ /rd/+o

Tavkiduri -

Sua /rf/

bolokiduri -

-

/rf/, /rif/

-

/rf/←/rph/

Tavkiduri -

Sua /rg/

bolokiduri -

-

/rg/ , /r/, /rθ/

-

MmetaTeza an /k/-s

gamJRereba +/r/-s metaTeza

Tavkiduri /rh/

Sua /rh/

bolokiduri -

/r/

/rag/

-

Tavkiduri -

Sua /rl/

bolokiduri -

-

/rl/

-

o-s sinkopa + metaTeza

Tavkiduri -

Sua /rm/

bolokiduri /rm/

-

/rm/

/rm/ +en an /rm/+az

a-s sinkopa

Tavkiduri -

Sua /rn/

bolokiduri -

-

/rn/

-

i an o-s sinkopa

Tavkiduri -

Sua /rp/

bolokiduri -

-

/rp/, /br/

-

disimilacia

Tavkiduri -

Sua /rr/

bolokiduri /rr/

-

/r/

/r/+asca

asimilacia

Tavkiduri -

Sua /rs/

bolokiduri -

-

/rs/, /s/

-

Tavkiduri -

Sua /rt/

-

/rt/, /rθ/, /rʧ/, /rd/

Page 162: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

162

bolokiduri - -

Tavkiduri -

Sua /rv/

bolokiduri -

-

/rb/, /br/

-

Tavkiduri -

Sua /sf/

bolokiduri -

-

/saf/

-

/sf/ (← sph)

Tavkiduri -

Sua -

bolokiduri -

-

-

-

/k/-s gamRJereba+ i-s an o-s

sinkopa (/sg/)

Tavkiduri /sk/

Sua /sk/

bolokiduri -

e+/sk/

/sk/

-

Tavkiduri /sm/

Sua /sm/

bolokiduri /sm/

e + /sm/

/sm/

/sm/+an

/s/-s epenTeza

Tavkiduri -

Sua -

bolokiduri -

-

-

-

i-s sinkopa an /s/-s

epenTeza (/sn/)

Tavkiduri /sp/

Sua /sp/

bolokiduri -

e+/sp/ an e+ /spl/

/sp/

-

/sp/ ← /spn/

Tavkiduri -

Sua /ss/

bolokiduri -

-

/s/

-

Tavkiduri /st/

Sua /st/

bolokiduri /st/

e+/st/, e+/str/

/st/

/st/ + o

i-s sinkopa an

disimilacia+epenTeza

Tavkiduri /tr/

Sua /tr/

bolokiduri -

/tr/, a + /tr/

/tr/, /dr/, /r/

-

/tr/ ← /dr/

Page 163: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

163

samelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili

etimonis doneze varireba espanuri

enis doneze

warmoqmna espanuri

enis doneze

Tavkiduri -

Sua -

-

- /lbr/ (r-s metaTeza)

Tavkiduri -

Sua -

-

- /ldr/

Tavkiduri -

Sua /ltr/

-

/ltr/ /ltr/ (u-s sinkopa

+arabuli artikli al)Tavkiduri -

Sua /mbl/

-

/mbl/

Tavkiduri -

Sua /mbr/

-

/mbr/ /mbr/ (b-s epenTeza an

disimilacia)Tavkiduri -

Sua /mpl/

-

/mpl/, /nʧ/

Tavkiduri -

Sua /mpr/

-

/mpr/ /mpr/ (a-s sinkopa)

Tavkiduri -

Sua /msp/

-

/nsp/

Tavkiduri -

Sua /ndf/

-

/nf/

Tavkiduri -

Sua /ndr/

-

/ndr/ /ndr/ (r-s epenTeza)

Tavkiduri -

Sua /nfl/

-

/nʧ/

Tavkiduri -

Sua /nfr/

-

/nfr/

Tavkiduri -

Sua /ngl/

-

/ngl/, /nʧ/, /ɲ/

Tavkiduri - -

Page 164: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

164

Sua /ngr/ /ngr/ /ngr/ (disimilacia)

Tavkiduri -

Sua /nkl/

-

/nkl/, /nʧ/

Tavkiduri -

Sua /nkr/

-

/nkr/

Tavkiduri -

Sua /nkt/

-

/nt/, /nθ/

Tavkiduri -

Sua /nsp/

-

/nsp/ /nsp/ ← /msp/

Tavkiduri -

Sua /nst/

-

/nst/, /st/ /nst/ ← /mst/

Tavkiduri -

Sua /ntr/

-

/ntr/ (r-s metaTeza)

Tavkiduri -

Sua /rdl/

-

/rl/

Tavkiduri -

Sua /rkt/

-

/rt/

Tavkiduri -

Sua /rpr/

-

/rpr/

Tavkiduri -

Sua /rsp/

-

/rsp/

Tavkiduri -

Sua /sgr/

-

/sgr/

Tavkiduri /skl/

Sua /skl/

e+/skl//skl/

Tavkiduri /skr/

Sua /skr/

e+/skr//skr/

Tavkiduri /spl/

Sua -

e+/spl/- /spl/ (l-s metaTeza)

Tavkiduri /stl/

Sua -

e+/sk/-

Page 165: nino WrikiSvili stabiluroba da variaciuloba espanuri enis ...old.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/chrikishvili ninos disertacia.pdf · 6 varirebadi TanxmovanTjgufebi da ganvsazRvreT

165

Tavkiduri /str/

Sua /str/

e+/str//str/ r-s metaTeza an

epenTeza

oTxelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili

etimonis doneze varireba espanuri

enis doneze

warmoqmna espanuri

enis doneze

Sua /bskr/ /bskr/Sua /bstr/ /bstr/ /s/-s epenTeza

Sua /dskr/ /dskr/Sua /dstr/ /dstr/Sua /mskr/ /nskr/Sua /ngst/ /ngst/Sua /nsfl/ /nsfl/Sua /nsfr/ /nsfr/Sua /nsgr/ /nsgr/Sua /nskr/ /nskr/Sua /nstr/ /nstr/, /str/Sua /rskr/ /rskr/

xuTelementiani konsonanturi kompleqsebis cxrili

etimonis doneze varireba espanuri

enis doneze

warmoqmna espanuri

enis doneze

Sua /mskrt/ /nskr/Sua /ngstr/ /ngstr/