naTia futkaraZepress.tsu.ge/data/image_db_innova/PhD Putkaradze.N.pdf · i): s-wer-i-(e) >...
Transcript of naTia futkaraZepress.tsu.ge/data/image_db_innova/PhD Putkaradze.N.pdf · i): s-wer-i-(e) >...
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
qarTuli enis saswavlo-samecniero instituti
naTia futkaraZe
megruli zmnis struqtura da konstruqcia
(statistikuri da morfosintaqsuri analizi)
filologiis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvanelebi: filologiis mecnierebaTa doqtori,
emeritusi profesori damana meliqiSvili
filologiis mecnierebaTa doqtori,
asocirebuli profesori merab Cuxua
Tbilisi
2016
avtoris stili daculia
sarCevi
Sesavali --------------------------------------------------------------------------------------------- I Tavi ---------------------------------------------------------------------------------------------
1.1. meTodologiuri wanamZRvrebi ------------------------------------------------ 1.2. qarTuli zmnis ZiriTadi morfosintaqsuri saklasifikacio erTeuli ---------------------------------------------------------- 1.3. SerCevis reprezentaciuloba da kvlevis meTodebi ---------- 1.4. gvaris adgilisaTvis zmnis morfosintaqsur klasifikaciaSi ----------------------------------------------------------------------------- 1.5. pirveli Tavis Sejameba --------------------------------------------------------
II Tavi. megruli zmnis struqtura da konstruqcia ---------------------
2.1. Sesavali –--------------------------------------------------------------------------------- 2.2. statika da dinamika -------------------------------------------------------------- 2.3. megruli zmnis sintaqsuri konstruqcia ------------------------------ 2.4. megruli zmnis morfologiuri struqtura ------------------------- 2.5. meore Tavis Sejameba --------------------------------------------------------------
III Tavi. I diaTeza. konstruqcia: nom-erg-dat-nom-------------------------------
3.1. Sesavali ------------------------------------------------------------------------------------ 3.2. I diaTezis ori qvejgufi -----------------------------------------------------
3.2.1. I diaTezis usruli konstruqcia. ZiriTadi struqtura R-Ø, konstruqcia: nom-erg-dat-nom. gvari: avtoaqtivi --------------------------------------------------------------------------------
3.2.1.a. i- prefiqsis kvalifikacia qarTul saenaTmecniero literaturaSi ----------------------------------------
3.2.1.b. i- prefiqsi megrul erTpirian zmnebSi -------------- 3.2.1.1. usruli konstruqciis erTpirian zmnaTa qvestruqturebi (klasebi) ----------------------------------------------
3.2.1.1.16. I diaTezis usruli konstruqciis absolutivebi (Sejameba) -------------------------------------------
3.2.1.2. I diaTezis usruli konstruqciis orpiriani, brunvaucvlelobieqtiani zmnebi ---------------------------------
3.2.1.3. I diaTezis usruli konstruqcia: absolutivebi da brunvaucvlelobieqtiani orpiriani zmnebi (Sejameba) -------------------------------------------------------------
3.2.2. I diaTezis sruli konstruqcia ZiriTadi struqtura: R-[Th.s.]-Ø, konstruqcia: nom-erg-dat-nom, gvari aqtivi ----------------------------------------------------------------------------------------
3.3. I diaTeza (Sejameba) ------------------------------------------------------------- IV Tavi. II diaTeza. konstruqcia: nom-erg-nom-nom ---------------------------
4.1. Sesavali ------------------------------------------------------------------------------------ 4.2. meore diaTezis statikuri qvejgufi ------------------------------------
4.2.1. Sesavali ---------------------------------------------------------------------------
4 11 11 13 18
21 27 29 29 30 35 37 46
48 48 50 53 53 58
61 80 81 92 93 127 128 128 142 142
2
4.2.2. meore diaTezis statikuri R-u/e(n) qvejgufi. gvaris TvalsazrisiT: ugvaro ------------------------------------------------------------
4.3. meore diaTezis dinamikuri qvejgufi ---------------------------------- 4.3.1. erTpiriani konstruqcia, gvari: avtoaqtivi, pasivi ------ 4.3.2. brunvaucvlelobieqtiani R-u(n) qvestruqtura,
konstruqcia: nom-erg-nom-nom, gvari: aqtivi ------------------------------------ 4.4. meore diaTeza (Sejameba) --------------------------------------------------------
Tavi V. III diaTeza. konstruqcia: dat-(dat)-dat-dat -----------------------------
5.1. mesame diaTezis sintaqsuri konstruqcia ----------------------------- 5.1.1. zmnur struqturaTa distribucia mesame diaTezaSi ----------
5.2. mesame diaTezis R-Ø struqtura ------------------------------------------- 5.3. mesame diaTezis R-u(n) struqtura ----------------------------------------- 5.4. mesame diaTezis R-e(n) (qve)struqtura ----------------------------------- 5.5. mesame diaTeza (Sejameba) --------------------------------------------------------
ZiriTadi daskvnebi ---------------------------------------------------------------------------- gamoyenebuli literaturis sia -------------------------------------------------------
145 148 151 173 181 184 184 187 191 205 223 228
229 236
3
Sesavali
Cveni sadisertacio naSromis mizania megruli zmnis Seswavla-
gaanalizeba gramatikuli TvalsazrisiT: morfosintaqsuri principiT
statistikur monacemebze dayrdnobiT. Sesabamisad, saklasifikacio
kriteriumad miRebulia zmnis ZiriTadi struqtura da sintaqsuri
konstruqcia.
qarTul gramatikul literaturaSi, tradiciulad, qarTveluri zmnis
ZiriTad saklasifikacio erTeulad ganixileba gvaris kategoria,
romelic `arsebiTad ganisazRvreba rogorc 1. leqsikur-gramatikuli
(a.SaniZe...); 2. sintaqsur-morfologiuri (f. erTeliSvili, b. jorbenaZe...); 3.
morfologiuri (arn. Ciqobava, a. oniani...) kategoria“ (28,421). boloxans
gamocemul krebulis `Tanamedrove qarTuli enis morfologia~ (2011)
meoTxe TavSi „gvari – qarTuli zmnis ZiriTadi saklasifikacio
erTeuli“ aRniSnulia, rom „qarTvelur enebSi gvarTa Sepirispireba
(aqtivi _ pasivi) met-naklebad Camoyalibebul sistemas qmnis“ (28,420).
aRsaniSnavia, rom amave naSromSi gamokveTilia mTeli rigi
winaaRmdegobebi da problemebi, romelTac am klasifikaciis farglebSi
pasuxi ar eZebneba. qarTul zmnaTa klasificirebisas problemur
sakiTxebs amCnevda b. jorbenaZe: `aris ki vnebiTis formantebi: i- da e-
prefiqsebi da –d sufiqsi vnebiTis formaTa mawarmoeblebi qarTulSi?
(162, 148); an: `mravlisagan mraval SemTxvevaSi moqmedebiTi da vnebiTi
gvaris formaTa funqciuri ganawileba savsebiT SeuZlebeli xdeba:
malavs da imaleba, alaparakebs da elaparakeba da sxva mravali ar
SeiZleba ganxilul iqnes rogorc erTmaneTis mimarT aqtivisa da pasivis
formebi~ (162, 157), `naTelia, rom malavs da imaleba, faqtobriv orive
aris aqtiuri moqmedebis gamomxatveli forma, rom aRaraferi vTqvaT
alaparakebs da elaparakeba da sxva misTana formebze~ (162, 158) ra
aerTianebT semantikurad Semdeg formobriv wyvilebs: `i-Jangeba -
Jangdeba, e-cxadeba – cxaddeba, i-Tvreba – Tvreba~ - ueWvelia, rom
aerTianebs vnebiTobis semantika, magram vnebiToba, aq, ra Tqma unda, ar
SeiZleba gavigoT wminda pasivobad~ (162, gv. 151), an: magaliTSi `gazeTebi
erT imisTana ambavs iwerebian, romelsac... adamiani gverds ver auqcevs~
4
moqmedebiTis, aqtivis semantikaa~ (162, gv. 109) an: is formantebi, ki,
romlebic vnebiTis niSnebad iwodebian (i-, e-, -d) sinamdvileSi sul sxva
mniSvnelobebis gamomxatvelni arian, eg aris mxolod, am SemTxvevaSi
vnebiTobis funqciasTan arian SeuRlebulni...~ (162, 158)... `zemoxsenebulis
gaTvaliswinebiT termins `vnebiTi~ vxmarobT ara semantikuri an
sintaqsuri daniSnulebiT, aramed, sakuTriv, morfologiuri
TvalsazrisiT, rogorc garkveuli morfologiuri yalibis aRmniSvnels~
(162, 158), an: `qarTulSi ori ZiriTadi yalibi gvaqvs: a) zmnuri fuZe (bad-
eb) da (2)zmnuri fuZe+i (i-/e-bad-eb-i). pirobiTad amaT SeiZleba vuwodoT
moqmedebiTisa da vnebiTis yalibebi (ra Tqma unda, aq araviTari
mniSvneloba ara aqvs sakuTriv aqtiuroba-pasiurobis semantikas)~ (162,
184).
pirobiTi gamoyeneba terminisa, romlis mniSvnelobac calsaxadaa
dadgenili (vnebiTi=pasivs), Cveni azriT, ver imuSavebs. swored amitom,
rogorc zemoT aRvniSneT, megruli zmnis klasifikaciis principad
aviReT morfosintaqsuri kriteriumebi: uRlebis tipebis diaTezis
gramatikuli kategoriis mixedviT dajgufeba, rac aprobirebulia
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis rvatomeulis reprezentaciuli
bazis mixedviT Sesrulebuli morfosintaqsuri analizis Sedegad (67; 68);
ramdenadac Cvens sadoqtoro naSroms safuZvlad udevs morfosintaqsuri
principiT gamoyofili diaTezis gramatikuli kategoria, amdenad,
saWirod vTvliT warmovadginoT am klasifikaciis vrceli mimoxilva.
qarTuli zmnis morfosintaqsur klasifikacias 1978 w. Caeyara
safuZveli (66, 17-23). amave avtoris Semdgom kvlevebSi Camoyalibda
qarTuli zmnis uRlebis sistemis suraTi, romelSic diaTezis
gramatikuli (morfosintaqsuri) kategoria miRebulia qarTuli zmnis
uRlebis tipebad dayofis safuZvlad (67;68). SemoTavazebuli
klasifikaciis mixedviT, diaTeza ganmartebulia, rogorc `qarTuli zmnis
gramatikulad markirebuli, struqturiTa da konstruqciis erTianobiT
gansazRvruli kategoria, sadac gvari semantikuri niSniT gansxvavebuli
qvesaxea (67,66; 68,93). d. meliqiSvili gamoyofs qarTuli zmnis uRlebis
5
sam tips – sam diaTezas, romelTagan TiToeuls aerTianebs
morfologiuri struqturisa da sintaqsuri konstruqciis erTgvaroba.
I diaTeza: cxrili #1 statikuri gvari: avtoaqtivi//refleqsivi struqtura Zireuli R+Ø, i-/u-R[e/i]-Ø, prev.-R(Ø) a-/i-/u-R-th-Ø, konstruqcia usruli [is - man; is mas - man mas]
dinamikuri gvari: aqtivi struqtura Zireuli, warmoqmnili R- Ø, a-/i-/u-R-Ø, a-/i-/u-R[e/i]-Ø, a-/i-/u-R-th-Ø, konstruqcia sruli [is mas - man is; is mas mas - man mas
is]
II diaTeza: statikuri ugvaro struqtura Zireuli Ø-/i-/u-R-i konstruqcia usruli [is –is]
dinamikuri gvari: avtoaqtivi //refleqsivi, aqtivi, pasivi struqtura Zireuli, warmoqmnili
Ø-/u-R-eb-i Ø-/u-R-d-eb-i a-R-Th-i e-R-eb-i i-/e-R-eb-i konstruqcia sruli [is - is; is mas - mas is]
III diaTeza: statikuri ugvaro struqtura Zireuli i-/u-R-i i-/u-R- Ø
konstruqcia sruli, usruli [mas - mas; mas is - mas is ]
statikuri, dinamikuri struqtura warmoqmnili a-R-eb e-R-eb-i
konstruqcia usruli , sruli
[mas - mas; mas is - mas is ]
[meliqiSvili, 2001] rogorc cxrilidan (#1) Cans, qarTuli zmnis uRlebis tipebad
dayofisas avtori eyrdnoba gramatikul (morfosintaqsur) kriteriumebs,
kerZod: morfologiur struqturas (agebulebas) da sintaqsur
konstruqcias; qvejgufebi ki gamoyofilia sintaqsurad gansxvavebuli
niSnebis, kerZod, ergatiuli, nominatiuri, datiuri konstruqciebis
mixedviT. diaTeზebis farglebSi gvari semantikuri kategoriaa (67,60; 68,
93; 69,828).
aRniSnuli Teoria iTvaliswinebs induqciuri meTodiT, konkretuli
enobrivi erTeulis zmnur formaTa reprezentaciuli bazis analizs
morfosintaqsuri wesebis dadgenis mizniT.
6
am klasifikaciis mixedviT, `qarTuli zmnis awmyos Tema, ZiriTadad,
ori struqturisaa (Sdr.: „...qarTul zmnas SeiZleba hqondes oradori
Tema: Tema+0 da Tema+i“ (66,17-23; 162, 184):
I. Tema+Ø (R+Ø, R[e/i]+Ø, R(Ø/e)-th+Ø, R-th+Ø): JRer+Ø – wer+Ø; Tvlem+Ø –
JRvlem+Ø; tir-i+Ø – Tl-i-Ø, Wr-i+Ø; gora-av+Ø – xat-av+Ø , kl-av+Ø;
kankaleb+Ø _ akankaleb+Ø, akeTeb+Ø; cxovrob+Ø - acxovreb+Ø -, aTbob+Ø -;
ab-am+Ø.
II. Tema+i (R-i, R-Th+i): s-wer-i-(e) > s-wer+i-(xar) – ixateb+i, Tbebi+i,
TeTr-d-eb+i).
d. meliqiSvilis gramatikuli klasifikaciis mixedviT, pirveli
jgufis struqturis zmnebs, rogorc wesi, Seesabameba cvalebadi
konstruqcia (brunvacvalebadi subieqti: saxelobiTi – moTxrobiTi –
micemiTi) da am niSniT isini erT diaTezaSi erTiandebian, romelic or
qvejgufad iyofa. am qvejgufebis ganmasxvavebeli niSani brunvacvalebadi
obieqtis qona-arqonaa.
1) pirveli qvejgufis zmnebis subieqti moqmedia, magram mas ara aqvs
samoqmedo brunvacvalebadi obieqti. ufro zustad rom vTqvaT, isini
brunvacvalebad obieqts Tavis TavSi Seicaven, maTi subieqti
TviTmoqmedia _ avtoaqtiuria. am zmnebs, d. meliqiSvilis mixedviT,
statikurobis TvalsazrisiT gardamavali safexuri uWiravT erTpiriani
statikidan, uZraobis mdgomareobidan, moqmedebis procesamde: isini
fizikuri an sulieri moqmedebis mdgomareobas asaxaven (kankalebs, kivis,
tiris, wuxs...), rasac, avtori grafikulad wrewiris saxiT gamoxatavs
(gansxvavebiT erTpiriani, absoluturi statikisagan (gdia, devs...),
romelic, grafikulad wertiliT gamoixateba). wre iwyeba im wertilidan,
romelSic sruldeba: am zmnaTa moqmedebac iwyeba da sruldeba erTsa da
imave wertilSi, anu ubrundeba TviTmoqmed pirs (subieqts). mokled rom
vTqvaT, am zmnebs refleqsivuri, ukuqceviTi Sinaarsi aqvT, maTi
moqmedebis obieqti igive subieqtia, maTi subieqtis moqmedeba SigniTaa
mimarTuli, introvertulia. Sesabamisad, maT saTanado markeric, i-
prefiqsi daerTvis (68,28). viziarebT mosazrebas, romlis Tanaxmadac,
erTpirian konstruqciaSi –i prefiqsi refleqsivis damoukidebeli,
TavisTavadi niSania (da ara `nasesxebi~ aqtivis `saTaviso~ qcevisagan (am
7
funqcias frangul enaSi piris nacvalsaxelebi asruleben (me, te….),
rusulSi _ ukuqceviTi nacvalsaxelis „gacveTis” gziT miRebuli sufiqsi
(себя>ся). igive i- prefiqsi sasubieqto orientaciis gamomxatvelia
brunvacvalebad obieqtian (orpirian) konstruqciaSi. merab Cuxuas
SeniSvniT, es i- prefiqsic aseve damoukidebeli prefiqsia. rogorc
vTqviT, avtoaqtivebs brunvacvalebadi obieqti ara aqvT, magram SeiZleba
gauCndeT igi: „swavlobs gigla titina..“ _ magram: „gigla swavlobs
gakveTils“ „gigla kargad xatavs, kargad wers“, magram: „gigla xatavs
portrets, wers leqss“. aseTi sruli konstruqciis forma pirveli
diaTezis marjvena/ meore qvejgufSi gadava (68,82-83).
2) gansxvavebiT pirveli qvejgufisagan, meore qvejgufis zmnebi
brunvacvalebadi obieqtis mixedviT aris gardamavali, isini moqmedebis
process gamoxataven, maTi subieqti aqtiuria, magram, gansxvavebiT
pirveli qvejgufisagan, maT samoqmedo brunvacvalebadi obieqti aqvT;
konstruqcia amaTac cvalebadi aqvT _ subieqtis brunvebia: saxelobiTi,
moTxrobiTi da micemiTi, brunvacvalebadi obieqtisa _ micemiTi da
saxelobiTi, brunvaucvlelisa _ micemiTi.
amgvarad, I jgufi/tipi, romelsac Tema da konstruqcia aerTianebs, I
diaTezas qmnis, romelic Seicavs usruli da sruli konstruqciis
qvejgufebs, romelTagan pirveli SezRudul dinamikas, moqmedebis
mdgomareobas gamoxatavs da, amdenad, statikurobis Sinaarss Seicavs, II
ki moqmedebis process gamoxatavs da, amdenad, dinamikuri Sinaarsisaa; I
qvejgufi Zireulia, amosavalia II qvejgufisaTvis rogorc struqturis,
aseve konstruqciis TvalsazrisiT (kankalebs is > a-kankalebs is mas,
cxovrobs is > a-cxovrebs is mas). myofad-wyvetilis formebi am zmnebs i-
prefiqsiT ewarmoebaT: i-kankalebs _ ikankala, i-cxovrebs _ icxovra...
amasTan dakavSirebiT, samecniero literaturaSi aRniSnulia: `myofad-
wyvetilis –i- prefiqsianiformebi marTlac aqtivis „saTaviso qcevis”
formebisaganaa nasesxebi, Tu es subieqtis sferoSi mimdinare procesis,
subieqtisken mimarTuli TviTmoqmedebis, anu refleqsivis gamomxatveli -i
prefiqsia, romelic R-eb-i struqturis erTpirian zmnebSic amave funqcias
asrulebs? Tanac, es prefiqsi Zvel qarTulsa da Tanamedrove qarTulis
8
ramdenime paradigmaSi awmyos formebSicaa sistemurad dadasturebuli
(„ilocavs, ityvis", ismens, iZaxis, iRvwis, iCqaris, iRviZebs, iZinebs), rac
imaze miuTiTebs, rom atipis zmnebs is awmyoSic hqondaT da daekargaT da
Tu asea, es sakuTari formebia da ara nasesxebi. aseT SemTxvevaSi ki
safuZveli ecleba „medioaqtivis“ gamoyofas~ (68,63).
II jgufi/tipi, romelsac, aseve, struqtura da konstruqcia
aerTianebs, qmnis II diaTezas, romelic Seicavs aseve, usruli da sruli
konstruqciis qvejgufebs, romelTagan I qvejgufi statikuria da II ki
dinamikuri; I qvejgufi aqac II-is safuZvelia rogorc struqturulad,
aseve konstruqciulad (gd-i-/xar/ > e-gd-eb-i). am struqturis zmnebs ar
axlavs brunvacvalebadi obieqti, maTi konstruqcia stabiluria: subieqti
yvela seriaSi saxelobiTSia, brunvaucvleli obieqti _ micemiTSi.
III jgufi, romelsac datiuri konstruqcia aerTianebs, narevi
struqturisaa da qmnis III diaTezas, romelsac SeiZleba datiuri
konstruqciis diaTeza vuwodoT, radganac am zmnebis orive qvejgufis
subieqti stabilurad micemiT brunvaSi dgas.
am diaTezaSic ori qvejgufi gamoiyofa: I qvejgufis zmnebi uZvelesi
struqturisa da konstruqciis Zireuli zmnebia. SinaarsiT isini sulieri
mdgomareobis gamomxatveli statikuri zmnebia, romelTa subieqti
sulieri mdgomareobis ganmcdeli, anu susti nebelobis mqone piria
(uyvars mas, sZuls mas, UuWirs mas is). avtoris azriT, am zmnaTa swored
es uZvelesi, datiuri konstruqcia unda yofiliyo amosavali qarTuli
enis polipersonalur zmnaSi arsebuli potenciis realizaciisaTvis:
kerZod, dinamikuri zmnebis _ rogorc I diaTezis kauzatiuri
struqturis (a-R-eb) zmnaTa, aseve II diaTezis (R-eb-i) struqturis zmnaTa
inversiis Sedegad miRebul iqna aramaterialuri, sulieri moqmedebis
ganmcdeli, susti nebelobis subieqtis mqone zmnebis axali qvejgufi:
(akankalebs SiSi, sicive mas _ akankalebs SiS/isagan/, siciv/isagan/ mas,
aceminebs is mas mas _ ecemineba mas (is), anatrebs is mas mas _ enatreba
mas is...). (68,112-120).
amgvarad, qarTuli zmnis uRlebis sistemaSi gamoiyo sami diaTeza,
romelTagan TiToeuls axasiaTebs zmnis morfologiuri struqturisa da
sintaqsuri konstruqciis stabiluri erTianoba: qarTuli zmnis uRlebis
9
sistemaSi morfosintaqsuri TvalsazrisiT gamoiyo uRlebis sami tipi –
sami diaTeza uRlebis qveklasebiT (67,83-269).
winamdebare naSromSi am modelze dayrdnobiT warmodgenilia
megruli zmnis statistikurad aucilebeli da sakmarisi raodenobis
uRlebad format sistemuri morfosintaqsuri analizi, ris Sedegadac
dadasturda varaudi, rom diaTezis gramatikuli kategoria `saerToa
qarTveluri zmnis sistemisTvis, romelmac megrulsa da lazurSi
garkveuli cvlileba ganicada, rac metyvelebis ekonomiurobis
tendenciiTa da enobrivi movlenebisaTvis damaxasiaTebeli sistemuri
analogiis procesebiT aixseneba da erTgvarovania qarTvelur ena-
kiloebSi~ (68,94).
10
I Tavi 1.1. meTodologiuri wanamZRvrebi
saswavlo programebisTvis Seqmnili sxvadasxva enis Tanamedrove
gramatikebi, rogorc wesi, efuZneba iso (ISO) standartebiT agebul
korpusebsa da statistikur analizatorebs (ix. mag., kolinzis korpusze
dafuZnebuli inglisuri enis gramatika (Collins COBUILD English Grammar
(1990), „korgrami“ (CORGRAM (2009 ) da sxv.).
Tanamedrove gamowvevebis sapasuxod, aucilebelia qarTuli enis
aRwera kompiuteruli lingvistikis raodenobrivi da Tvisebrivi
meTodebiT, romelic dafuZnebuli iqneba saxelisa da zmnis
morfologiuri struqturisa da sintaqsuri konstruqciis detalur
reprezentaciul analizze. qarTuli zmnis uRlebadi formebis
tradiciuli klasifikaciis farglebSi, ris mixedviTac ZiriTad
saklasifikacio erTeulad gvaris semantikuri kategoriaa miRebuli,
romlis farglebSi ar aris mkveTrad gamijnuli saopozicio
kriteriumebi, ver Seiqmneba relevanturi algoriTmi zmnis kompiuteruli
damuSavebisaTvis. Tanamedrove kompiuteruli lingvistikis wamyvani
specialistebis mixedviT, qarTuli zmnis srulfasovan analizatorTa
Seqmnas swored ZiriTad saklasifikacio erTeulebad miRebuli
semantikuri kategoriebi aferxebs. sagulisxmoa, rom ilias universitetis
erT-erTi lingvisturi proeqtisaTvis `axali da Tanamedrove qarTuli
enis monolingvuri korpusi~ (http://corpora.iliauni.edu.ge/?q=ka/search-words (44);
Seqmnili programuli analizatoris zmnuri blokis safuZvels swored
damana meliqiSvilis mier Camoyalibebuli qarTuli zmnis
morfosintaqsuri analizi warmoadgens; es ki miuTiTebs diaTezaTa
klasifikaciis praqtikul Rirebulebebze Tanamedrove teqnologiebis
epoqaSi. samwuxarod, imaves ver vityviT qarTuli zmnis tradiciul
klasifikaciaze. kerZod, evropuli zmnis analizis safuZvelze miRebuli
konversiis wesebi yvela tipis qarTuli zmnis SemTxvevaSi ar muSaobs,
mxolod nawilobriv aRwers mas, rac dasabuTebulia d. meliqiSvilis
naSromebSi (67,66-68, 68,56-72). 1943 wels gamoqveynebuli akaki SaniZis
cnobili statia `aqtiv-pasivis urTierTmimarTeba qarTuli mravalpiriani
11
zmnis CvenebiT” (125) iyo cda imis dasabuTebisa, rom qarTuli
mravalpiriani zmna `aCvenebs", rom aqtivis konversia yovelTvis iZleva
pasivs”. magram, qarTuli zmnis morfosintaqsuri analizis Sedegad
aRmoCnda, rom swored qarTuli mravalpiriani zmna sapirispiro Sedegs
aCvenebs, anu, kerZod, aqtivis konversia umravles SemTxvevaSi ar iZleva
pasivis gagebas. amgvarad, qegl-is zmnaTa bazis analizis safuZvelze
gairkva, `evropuli zmnis mixedviT gvaris kategoriis gansazRvra,
rogorc morfologiur-sintaqsuri kategoriisa, romelic zmnis
garkveuli formiT aRniSnavs qvemdebarisa da Semasmenlis urTierTobas
qvemdebaris aqtiuroba-pasiurobis TvalsazrisiT qarTulisTvis misaRebi
ar aris e.w. R-eb-i struqturis zmnebis SemTxvevaSi, Tumca gamodgeba
aRweriTi warmoebis (waRebul iqna, gakeTebul iqna, gagebul iqna)
vnebiTebisaTvis~ (67,65; 68,78). sxvagvarad rom vTqvaT, aqtivis konversiiT
yovelTvis ar miiReba e.w. “pasivi”, aramed `pasivis yalibad~ apriorulad
miRebuli forma (R-eb/ob/i/em/iv/ev/-i) umetes SemTxvevaSi avtoaqtivsa da
aqtivs miemarTeba (mag., akankalebs is mas (aqtivi) – akankaldeba is
(avtoaqtivi), ajaxebs is mas mas (aqtivi) – ejaxeba is mas (aqtivia).
zanuris (megrulis) zmnaTa klasifikaciisTvisac aRebulia
saliteraturo qarTuli zmnisTvis Seqmnili saklasifikacio Targi.
Sesabamisad, igive problemebi zmnis gvaris mixedviT saopozicio calebze
msjelobisas zanurSic iCens Tavs. adrindel da Tanamedrove (arn.
Ciqobavas (141, 110-115), g. kartozias, m. lomias, T. cxadaiasa da r.
gersamias (34, 209-211), agreTve, W. qirias, o. memiSiSis, l. ezugbaiasa da m.
Cuxuas mier gamocemul (119, 594-612) da sxv. saxelmZRvaneloebSi tibu(n)
`Tbeba~, WiTondu(n) `wiTldeba~, atyobu(n) `emaleba~ da sxv. msgavsi
zmnuri formebi pasivebad aris kvalificirebuli; Tumca, m. Cuxuas
SeniSvniT, `vnebiTi yovelTvis ar udris pasivs~. Cveni azriT, am da sxva
am struqturis zmnaTa uamrav formaSi aqtiurobis semantika sWarbobs.
maTi pasivebad kvalificireba, Tundac, pirobiTad `vnebiT gvaris
yalibSi~ moqceva, iseve rogorc ugvaro statikur zmnaTa wuxenc `wuxs~
da sxv. `saSual gvaris formebad~ kvalificireba, gramatikuli
klasifikaciis farglebSi ararelevanturia.
12
1.2. qarTuli zmnis ZiriTadi morfosintaqsuri
saklasifikacio erTeuli
zmnis gramatikuli sistemis aRweras safuZvlad unda hqondes
morfologiuri da sintaqsuri kriteriumebi. konstruqciaTa aRwera
gamoavlens zmnaSi CarTul aqtantTa brunvebs. morfologiuri
struqturebis aRwera ki arkvevs zmnis ZiriTad yalibebs; aqedan
gamomdinare, zmnaTa klasifikaciis principebi unda efuZnebodes
gramatikul – morfologiurad da sintaqsurad markirebul kategoriebs;
rogorc wesi, am kriteriumebis mixedviT ki qarTul zmnas awmyos Temis
mixedviT aqvs oradori, mkveTrad gamijnuli morfologiuri struqtura
R-Ø da R-i (qarTuli zmnis am ori struqturis Sesaxeb ix., d. meliqiSvili
(66, 17-23; 68; 69) da b. jorbenaZe (162, 184) da sami, stabilurad
Camoyalibebuli sintaqsuri konstruqcia agensis brunvebis mixedviT:
1) seriebis mixedviT nom-erg-dat konstruqcias yovelTvis R-Ø
struqturis zmnebi Seesatyviseba;
2) nom-nom-nom konstruqciis mqone zmnebs, rogorc wesi, R-i
struqtura aqvT.
3) mesame konstruqcia datiuria: dat-(dat)-dat. es konstruqcia orive
struqturis zmnas SeiZleba hqondes: rogorc R-Ø zmnebs, ise R-i
struqturisas. wina ori konstruqciis zmnebisgan gansxvavebiT, datiuri
konstruqciis zmnebisTvis damaxasiaTebelia micemiT brunvaSi dasmuli
agensis manis rigiT gamoxatuli piris niSnebi da susti nebelobis mqone
inaqtiuri subieqti (68, 89).
tradiciul morfologiur klasifikaciaSi mocemuli terminebi
„aqtiuri“ da „pasiuri zmnebi“ semantikuradaa Sepirobebuli _ terminebi
„aqtiuri da pasiuri zmnebisa“ bundovania; qarTuli zmnis formaSi maT
ar moepovebaT stabiluri morfologiuri struqturebi.
kerZod: tradiciul klasifikaciaSi zmnis ZiriTad saklasifikacio
erTeulad miRebulia gvaris sami forma: aqtivi, pasivi da mediumi (medio-
aqtivi da medio-pasivi). qarTulSi arsebuli oradori morfologiuri
struqturis distribucia ki, Seusabamoa: am struqturaTagan erTi - R-eb-i
13
apriorulad gagebulia pasivis struqturad (arada, am zmnaTa
absoluturi umravlesoba aqtiuri moqmedebis gamomxatvelia, (mag., ix.
paradigma # 10a: elaparakeba, elaqlaqeba, elaciceba, emadliereba,
emarTleba, emasxreba, an kidev, uniSno, e.w. Tbeba tipi: xmeba, Sreba... -d
sufiqsiani tipiL wiTldeba, giJdeba...). xolo meore - R- Ø gvxdeba rogorc
aqtivSi, aseve e.w. `mediumSic~. am ukanaskenlSi kidev 2 qvejgufia
gamoyofili - `medioaqtivisa~ (struqtura R- Ø) da `mediopasivisa~
(struqtura - R-Aux.). `mediopasivSi~, isev da isev, mxolod semantikuri
TvalsazrisiT gamoiyofa kidev 2 qvejgufi – (1) mdgomareobis
gamomxatvel zmnaTa (romelTac ar ewarmoebaT uwyvetlis mwkrivis
formebi) da (2) grZnoba-aRqmis, yola-qonis, da kidev sxvadasxva
semantikuri niuansis mqone zmnaTa qvejgufebi, romelTa `erTgvarobis”
dajgufeba-daxarisxeba ar xerxdeba arc sintaqsuri konstruqciisa da
arc morfologiuri struqturis mixedviT. amgvarad, viziarebT
mosazrebas, romlis mixedviTac, tradiciuli klasifikacia
winaaRmdegobrivia. amis naTeli magaliTia miRebuli debuleba, rom
TiTqos R-eb-i struqtura mxolod „pasiur zmnaTaTvisaa~
damaxasiaTebeli; maSin, rodesac am struqturiT gamoixateba rogorc
avtoaqtiuri, ise aqtiuri da pasiuri Sinaarsic (es ukanaskneli mxolod
maSin, roca subieqti usuloa; mag., `Senoba aigo am kompaniis mier”, magram
aRsaniSnavia, rom aseTi konstruqciebi xelovnuria qarTulisTvis, rasac,
a. SaniZec aRniSnavs kidec zemoT dasaxelebul (125) SromaSi: `qarTuli
aqtiuri formebis enaa... cota, magram mainc arsebobs iseTi vnebiTi
zmnebi, romelTac saTanado (konversiuli, _ n.f.) moqmedebiTi ar
moepoveba~ (125, 375).
davasabuToT, rom R-eb-i struqtura mxolod „pasiur zmnaTaTvis~ araa
damaxasiaTebeli da aRvweroT misi yvela struqturuli da semantikuri
gamovlineba: R-eb-i struqturas ganekuTvnebian Semdegi zmnebi: 1. e.w.
`uniSno pasivebi~: v-Tb-eb-i (me), 2. e.w. `doniani pasivebi~: v-wiTl-d-eb-i
(me), 3. e.w. `iniani pasivebi~: v-i-mal-eb-i (me), 4.e.w. `eniani pasivebi~: v-e-mal-
eb-i (me mas), 5. isev `iniani pasivebi~ oRond usulo subieqtiT: i-mal-eb-a
(CanTa viRacis mier); tradiciuli klasifikaciiT, yvela magaliTi
`vnebiTi gvarisaa~, anu pasivia. arada, pasivis Sinaarsi zmnas mxolod
14
ukanasknel magaliTSi aqvs: 5. i-mal-eb-a (wigni viRacis mier). pirveli
sami magaliTi (1. v-Tb-eb-i (me), 2. v-wiTl-d-eb-i (me), 3. v-i-mal-eb-i (me) -
erTpiriani avtoaqtivebia, anu avtoaqtiuri gvaris (TviTmoqmedi) zmnebia,
romelTa moqmedeba centriskenulia: moqmedebis agensi da paciensi erTi
da igive piria1, moqmedeba ar gadadis sxva pirze - xdeba misi
introvertizacia. Sdr., qarTuli „wuxs“ tipis formebi „awuxebs“ tipis
aqtivebs swored ukuqceviTobis TvalsazrisiT upirispirdeba. „wuxs“ -
ukuqceviTi : `awuxebs“ - ukuuqceviTi. uRlebis paradigmaSi daCndeba
ukuqcevis niSani i- prefiqsic (162, 79). gardamavlobis mixedviT am zmnebs
gardauvali zmnebi SeiZleba ewodos;
rac Seexeba meoTxe magaliTSi moyvanil zmnas (4). v-e-mal-eb-i (me mas)
(agreTve, ejaxeba manqana kedels, esevian mglebi cxvars da misT.) –
semantikuri TvalsazrisiT is aqtivia _ moqmedebis agensiTa da paciensiT:
orpiriania, obieqti brunvaucvleli aqvs, aqedan gamomdinare,
gardamavlobis mixedviT igi iribgardamavalia2, anu moqmedeba obieqtze
gardamavalia, oRond iribad; mag., ekveTa qori wiwilas... (67,34).
zemoT aRvniSneT, rom zmnis tradiciuli klasifikaciis
winaaRmdegobebi kargad Cans e.w. „pasiuri zmnebis“ magaliTze. qarTulSi
pasiuri semantika SeiZleba gamoixatos aRweriTi warmoebiT; mag.,
daxatuliyo/iqna da organuli warmoebiT –mier/-gan Tandebulian
konstruqciaSi: `imaleba wigni bavSvis mier~ (R-i struqtura). aRweriTi
warmoeba sakuTriv pasivis struqturaa – am zmnaTa pasiuri semantika
sadavo arasdros gamxdara. rac Seexeba analizuri warmoebis R-eb-i
struqturis zmnebs, isini mxolod usulo subieqtis SemTxvevaSi iZenen
pasiur Sinaarss. amasTan, aRsaniSnavia, rom xSirad, gansakuTrebiT,
poetur metyvelebaSi, am struqturis usulo subieqtis SemTxvevaSic
SeiZleba gamoisaxos aqtiuri Sinaarsi: mag., `samSoblos casa bnelad
gaSlili mwuxris zewari gadaefara~ (WavW., 1860), an: `efineba foTlebi
mzis sxivebi dedamiwas~, sakmarisia imave zmnas SevuwyoT sulieri
subieqti, igi aqtiuri, xSirad ki introvertuli moqmedebis gamomxatveli
1 termin „avtoaqtivis“ Sesaxeb dawvr. 68,84. 2termin `iribgardamavalis~ Sesaxe b dawvr. ix. d. meliqiSvili, 68, 45, 85.
15
xdeba. Sdr., i-mal-eb-a (wigni) : v-i-mal-eb-i (me); mag.: igrixeba Toki
viRacis mier; Sdr.: igrixeba (manWeba, ipranWeba) bavSvi.
amgvarad, analizuri warmoebis pasiuri Sinaarsis yvela zmna R-i
struqturisaa, magram yvela R-i struqturis zmna ar aris pasivi (67,84).
zemoT, Cven dawvrilebiT ganvixileT klasifikaciis ZiriTadi
postulatebi, romlebic safuZvlad davudebT megruli zmnis uRlebadi
formebis axlebur klasifikacias. axleburs, imitom, rom megruli zmnis
Sesaxeb gamoqveynebuli Zveli da uaxlesi gamokvlevebi, rogorc wesi,
zemoT aRniSnuli tradiciuli klasifikaciis mixedviT aris
gaanalizebuli. tradiciuli klasifikacia met-naklebad evropuli
gramatikebisTvis Seqmnil `universalur” CarCozea morgebuli, rac xSir
SemTxvevaSi megruli zmnis Taviseburebebis srulfasovan aRweras uSlis
xels iseve, rogorc es gamoCnda qarTuli zmnis SemTxvevaSic.
aqve aRvniSnavT, rom kvlevis am etapze Tavmoyrili gvaqvs megrul
zmnaTa formebi gamoqveynebuli megruli teqstebisa da leqsikonebis
mixedviT (ioseb yifSiZis, „megruli enis gramatika teqstebiTa da
leqsikoniT“, 1914, p. Waraia, qarTul-megruli da megrul-qarTuli
SedarebiTi leqsikoni (masalebi iafeturi enebis mkvlevarTaTvis),
Sedgenili p.g. Waraias mier (manqanaze gadabeWdili), 1918, makar xubuas
megruli teqstebi, tf., 1937, qarTuli xalxuri sityviereba, 2, megruli
teqstebi (qarTuli TargmaniTurT), 1991, T. saxokias mier Cawerili
megruli andazebi da gamoTqmebi (ike, 28-e, Tb., 1989), kalistrate samuSias
`qarTuli zepirsityviereba, megruli nimuSebi~ (Tb., 1990), alio qobalias
`megruli leqsikoni~ da oTar qajaias megrul-qarTuli leqsikoni),
agreTve Cven mier Cawerili megruli teqstebi 2006/7 ww. s. qvemo qvalonSi.
Sesabamisad, winamdebare naSromSi mxolod megrul zmnaTa
klasificirebas SevecdebiT. megrulTan Zalze axlos mdgar lazur
zmnaTa morfosintaqsuri analizi Semdgomi kvlevis sakiTxad gvesaxeba.
veyrdnobiT ra mosazrebas, rom gramatikaSi gramatikul erTeulTa
klasificireba unda moxdes ara semantikuri, aramed oden gramatikuli –
morfologiurad da sintaqsurad markirebuli kategoriebiT (68,78).
amitom, megruli zmnis klasifikaciis safuZvlad aviReT morfologiurad
16
da sintaqsurad markirebuli kategoriebi. kerZod, zmnuri formebi
davalageT morfologiuri struqturisa da sintaqsuri konstruqciis
mixedviT, ris Sedegadac zmnebi Tavad dajgufdnen homogenurobis
principiT.
zmnaTa statistikuri kvleva aucileblad gasavleli pirveli etapia,
raTa miRebuli daskvnebi mxolod mecnieruli alRos mixedviT ar iqnas
gamotanili.
Cven mier arCeuli gzis marTebulobaSi gvarwmunebs d. meliqiSvilis
mier Catarebuli qarTuli zmnis morfosintaqsuri, formalur-funqciuri
kvlevis Sedegebi (66, 17-23; 67; 68) da b. jorbenaZis xelmZRvanelobiT
Sesrulebuli statistikuri kvlevis nimuSebi: `morfemaTa leqsikoni~ (16)
`qarTuli enis zmnuri fuZeebis leqsikoni~ (15), `qarTuli enis
saxelzmnuri fuZeebis leqsikoni~ (166).
Semdeg qveTavebSi warmovadgenT Cveni masalis SerCevis kriteriumebsa
da qarTuli zmnis morfosintaqsuri klasifikaciis mixedviT ganxilul
megruli zmnis struqturisa da konstruqciis statistikur analizs.
17
1.3. SerCevis reprezentaciuloba da kvlevis meTodebi
Tanamedrove enaTmecnieruli kvlevebi gulisxmobs masalis, anu
(statistikur mecnierebaTa terminologiiT) `populaciis”
relevanturobas. am tipis kvlevis Casatareblad mecnierTa mier ukve
dadgenilia masalis //`populaciis~ gansazRvris parametrebi (40,272).
mTavaria ar dairRves principi: SerCeva realurad unda warmoadgendes
sakvlev masalas/populacias. elementebis SerCeva ori zogadi principiT
xdeba: pirvel SemTxvevaSi - elementebi sistemis sakvlevi nawilis
Sesabamisi unda iyos. meore SemTxvevaSi ki SerCeuli elementebis
reprezentaciulobaa saWiro (40,1002), anu, masala unda iyos sakmarisi da
aucilebeli swori daskvnis gamotanisaTvis. aqve aRvniSnavT, rom swored
am tipis kvleva iqna Catarebuli qarTuli zmnis reprezentaciuli bazis
mixedviT (66:17-23).
Cveni samuSaos pirvel etapze, a. qobalias `megruli leqsikonidan~
da o. qajaias `megrul-qarTuli leqsikonidan~ amoviwereT megruli
zmnuri formebi. TavisTavad is faqti, rom leqsikonebSi, konkretulad ki
o. qajais leqsikonSi Sesulia am naSromis gamocemamde gamoqveynebuli
yvela megruli teqstidan amowerili saleqsikono statiebi, saSualebas
gvaZlevs Tamamad aRvniSnoT, rom Cven mier SerCeuli masala SerCevis
pirveli principis Sesabamisia, anu reprezentaciulia. sakmaod
Sromatevadi samuSaos miuxedavad, SerCevis meore principis - masalis
xelmisawvdomobis sakiTxic ar gamxdara CvenTvis problemuri. mesame
principis – Cveni masalis SerCevis moculobidan gamomdinare ki, ukve
Tavisuflad SegviZlia visaubroT SerCevis meoTxe principzec –
Sedegebis ganzogadebaze, rac gulisxmobs gansaxilveli masalis
aucilebeli da sakmarisi raodenobis Segrovebas daskvnebis
marTebulobisaTvis, romelic Semdeg ganzogaddeba bunebaSi arsebuli,
Cven mier aRwerili Tu aRuwereli yvela megruli zmnuri formisTvis.
masalis damuSavebis sawyis etapzeve gamoviyeneT kodirebis meTodi.
kerZod, TiToeul zmnur formas vaniWebdiT misi zmnuri struqturis
identur kods da vaTavsebdiT Sesabamis saqaRaldeSi. kodireba
18
monacemebis advilad samarTav erTeulebad daxarisxebaSi dagvexmara
`adreul etapzeve dawyebuli kodireba gamoricxavs analizis sisustes”
(40,1086).
kodirebis pirveli safexuris Semdgom, ukve, TavisTavad gamoikveTa
megruli zmnis struqturuli da konstruqciuli tendenciebi. da Cvenc
klasificirebis saSualeba mogveca: kodebi homogenur paradigmebad
davajgufeT da mivaniWeT rigiTi nomeri. am gziT Cven adreul etapzeve
(kerZod, anbanis mesame aso-bgera ganze dawyebuli zmnuri formebis
amowerisas) mivaRwieT Teoriul sisavses, anu, mdgomareobas, roca axali
zmnuri formebis damatebis miuxedavad axali (zmnis struqturebis
identuri) kodebis warmoqma aRar iyo saWiro. kvlevis meTodebis cnobili
specialistis ezis mixedviT, „gamudmebiT SeiZleba axali masalis
aRmoCena, Teoriuli sisavse maSin miiRweva, roca dasrulebuli kodireba
Camoyalibebis procesSi myofi Teoriis adekvaturia da avsebs mas “ (25,93).
induqciuri meTodiT kvleva amcirebs mikerZoebulobis risks.
statistikuri kvlevis meTodi Cveni naSromis ZiriTadi sayrdenia, radgan
raodenobriv monacemebi TvalsaCinoa da saSualebas aZlevs mkiTxvels,
Tavad gadaamowmos SemoTavazebuli Teoriis siswore. Sdr.:
“raodenobrivi monacemebis analizis perspeqtiva bevr damwyeb mkvlevars
aSinebs, romlebic ara marto Tavs arideben statistikaze fiqrs, aramed
fundamenturad ewinaaRmdegebian kidec imas, rasac isini „bunebis
maTematizacias“ uwodeben~ (171, 198-199,). `zogi Semogvedaveba, rom
ganaTlebis sferoSi cnebaTa didi nawili ricxobriv analizze ubralod
ar daiyvaneba. isini amtkiceben, rom statistika daxvewili procesisa da
daumuSavebeli cnebebis kombinaciaa. Cven arc erT am mosazrebas ar
vemxrobiT. raodenobrivi monacemebis analizi kvlevis mZlavri formaa,
romelic, nawilobriv, pozitivisturi tradiciidan momdinareobs~ (40,
1142).
kvlevisas, induqciuri midgomis wyalobiT, megruli zmnuri
struqturebis wyoba Tavad monacemebma Seqmnes – Tavadve dajgufdnen.
reprezentaciuli SerCevis, kodirebis meTodis, ZiriTadi struqturebis
identificirebiT da kodebis sisavsis adreul etapzeve miRweviT
arsebuli monacemebidan TavisTavad, Zaldatanebis gareSe Camoyalibda
19
megrul zmnaTa morfosintaqsuri klasifikacia. vixelmZRvaneleT
dafuZnebis Teoriis principiT3. prof. d. meliqiSvilis kvlevis Sedegebma
qarTuli zmnis sistemuri – statistikuri morfosintaqsuri analizis
sferoSi aCvena am Teoriis marTebuloba. Cveni kvlevac efuZneba masalis
statistikur analizs – induqciur meTods. Cveni mizani iyo:
• empiriuli masalis monacemebidan gamomdinare Teoriis Semowmeba da
ara – piriqiT;
• Teoriis Camoyalibeba monacemebis sistemuri Segrovebisa da
analizis Sedegad;
• im tendenciaTa dadgena romlebic imanenturad arseboben zmnur
formebSi da mxolod raodenobriv-statistikuri kvlevis Sedegad
gamovlindebian.
amgvarad, Cven mier mopovebuli masala, anu `populacia~, SerCevis
oTxive princips akmayofilebs. esenia: reprezentaciuloba,
xelmisawvdomoba, SerCevis moculoba da Sedegebis ganzogadeba.
megruli zmnaTa uRlebadi formebis induqciuri meTodiT kvlevam
kidev erTxel daadastura diaTezebis Teoriis meTodologiuri
marTebuloba da is winaswari varaudi, rom diaTeza warmoadgens
saerToqarTveluri zmnis ZiriTad, arqaul models, romelmac saxe
icvala megrul-WanurSi ergativis gamoyenebis TvalsazrisiT: „es sistema
saerToa qarTveluri zmnuri SesityvebisaTvis, romelmac megrulsa da
lazurSi garkveuli cvlielebebi ganicada, rac metyvelebis
ekonomiurobisa da enobrivi movlenebisaTvis damaxasiaTebeli sistemuri
analogiis procesebiT aixsneba, rac erTgvarovania qarTvelur ena-
kiloebSi (68,94, 69,829).
3„dafuZnebis Teoria – (Grounded Theory) zogadi meTodologia Teoriis Camoyalibebisa, romelic efuZneba induqciur kvlevis meTpdodebiT sistemurad Segrovil da gaanalizebul monacemebs (39,4-15).
20
1.4. gvaris adgilisaTvis
zmnis morfosintaqsur klasifikaciaSi
rogorc SesavalSive aRvniSneT, megrul zmnaTa klasifikaciisას
veyrdnobiT saliteraturo enis zmnaTa morfosintaqsuri klasifikaciis
princips (67; 68). klasifikaciis farglebSi, gvari semantikuri kategoriaa.
Sesabamisad, igi gramatikuli klasifikaciis morfosintaqsur
kriteriumad ar gamodgeba.
gvari, rogorc semantikuri kategoria, gviCvenebs, Tu rogoria
mimarTeba gramatikulad moqmed pirsa da mis qmedebas Soris. qarTuli
zmnis statistikuri, morfosintaqsuri analizis safuZvelze SemuSavebul
diaTezaTa Teoriis farglebSi gvaris semantikuri TvalsazrisiT
klasifikacia aseTia: gamoiyofa (1)gvaris mimarT neitraluri zmnebi,
(2)avtoaqtiuri gvaris zmnebi, (3)aqtivebi da (4)pasivebi. ganvmartoT
TiToeuli maTgani:
gvaris mimarT neitraluria statikuri zmnebi, romelTac awmyoSi aqvT
R-i-var/xar/a, a-R-i-var/xar/a struqtura (mag., vwerivar, agdia…). isini meore
diaTezis statikur, usruli konstruqciis qvejgufSia ganTavsebuli.
yvela erTpiriani zmna, romelsac sulier (//personalur) agenss
Seicavs da es agensi amave dros paciensicaa, SinaarsiT
refleqsivia//avtoaqtivia.
gvaris mixedviT aqtivia zmna, romelsac samoqmedo pirdapiri an iribi
obieqti axlavs.
aqtiv-pasivs Soris formalur (gramatikul) opozicias pasivis
aRweriTi formebi qmnis: gakeTebul iqna, daweril iqna da a.S.
organuli warmoebis R-eb-i struqtura saerToa aqtiuri da pasiuri
zmnebisaTvis; am struqturis zmnaTa subieqti, ZiriTadad, usuloa da
`mier/-gan~ tipis konstruqciiTaa agebuli: Sendeba saxli am kompaniis
mier a.S.
laTinuri da berZnuli gramatikebis Targs mihyveba Zveli qarTuli
enis praqtikuli saxelmZRvaneloebic. Zalze sainteresoa gvaris
21
kategoriis klasifikacia Zvel qarTul gramatikebSi: zurab SanSovani:
`naTesavni oTxni: samoqmedo, savnebo, saSuali da ziari~ (127, 21); anton
kaTalikosi: `garemoni zmnaTani arian rva: 1. naTesavi: SemoqmedebiTi da
vnebiTi...~ (2,23); gaioz reqtori: `zmnebi, romelTac Tavs uziT m- (msurs,
meguleba, mwads…) da meoreSi – romelTac uzisT v-~ (122,67); ioane
qarTveliSvili: `SemoqmedebiTi, vnebiTi (xatSemoqmedebiTi da xatvnebiTi)
da saSuali (112, 59); ioane batoniSvili: `naTesavi zmnisa gÍaCvenebs
saxesa samsa: SemoqmedebiTi, vnebiTi da umeSveobiTi~ (31,146); s. dodaSvili:
`sazogadod zmnani ganiyofian: arsebiTad, moqmedebiTad, vnebiTad da
umeSveobiTad (xatmoqmedebiTi da xatvnebiTi)~ (24,20); platon ioseliani:
`naTesavisamebr zmnani iqmnebian SemoqmedebiTni, vnebiTSi da saSualoni
(saSualoni moqmedebiTni da vnebiTni). arian arsebiTnica zmnani,
romelnica simcirisa gamo maTisa ara Sevlen zogadsa ganyofasa Sina~
(32, 39-40); dimitri yifianTan Semodis dinamikisa da statikis cneba mis
`axal qarTul grammatikaSi: `zmna ra azrsac gamogviTqvams, rasac
gamogvixatavs, an rasac gagvagonebs, imis mixedviT iyofeba, rogorc amas
winaTaca vsTqviT, - or umTavres xmad: moqmedebiTad da mdgomareobiTad,
Sesabamisad igi gamoyofs or gvars: moqmedebiTsa da mdgomareobiTs~.
meore xmis zmnebSi (mdgomareobiTSi) iTvleba erTi calke mdgomare
zmnaca, romelsac ewodeba arsebiTi, `var“ (122, 69); petre kvicariZis
gramatikaSi gamoiyofa zmnis 4 gvari: (1)moqmedebiTni, romlisagan
gamomdinareoben (2)vnebiTi (ikrulvis, ikvlis) da TviTvnebiTni (veWmeinebi,
veCagvrinebi) da (3)umeSveobiTi//saSvalo//mdgomareobiTi (xatSemoqmedebiTi
da xatvnebiTi) da (4)mweobiTi//arsebiTi~ (36,111-113). sainteresoa, rom p.
kvicariZesTan saSual gvars `mdgomareobiTi~ ewodeba, romelic, Cveni
azriT, ufro zustad asaxavs maT statikur Sinaarss; silovan xundaZis
gramatikaSi ki aRniSnulia, rom vnebiTis yalibiT SeiZleba gamoixatos
aqtiuri moqmedebac, magaliTSi `Cemi Zma iwereba~ niSnavs `Cemi Zma karg
ambavs gvwers~ (158, 57; 1920 wlis gamocemaSi ki es SeniSvna amoRebulia.)...
d. kariWaSvili `TavianT Tvisebis mixedviT zmnebi zmnaxrilis
gansaxulebisa samis gvarisani arian: moqmedebiTni, vnebiTni da yofa-
mdgomareobiTni~ (35,52).
22
a. SaniZem moaxdina klasikur enaTa gramatikebze dayrdnobiT Seqmnil
da qarTul gramatikul literaturaSi gamoTqmul mosazrebaTa
sistematizacia da wlebis manZilze qarTuli enis praqtikuli
gramatikebi swored misi sqemis mixedviT igeboda da igeba; a. SaniZis
gramatikis mixedviT, zmnis ZiriTadi saklasifikacio erTeulia
`konversiaze dafuZnebuli gvaris morfologiuri kategoria~, Tumca,
rogorc zemoT ganvixileT, laparakobs – elaparakeba tipis zmnebma
kargad aCvena, rom konversia yovelTvis ar muSaobs da Sesabamisad,
aqtivis konversia yovelTvis ar gvaZlevs pasivs.
gvari rom semantikuri kategoriaa, kargad Cans b. jorbenaZis
naSromebSi; Tumca, miuxedavad amisa, is mainc gramatikul kategoriad
miiCnevda gvars. mas Semoaqvs `vnebiTTan SeuRlebuli mdgomareobisa da
aqtiurobis funqciebi~; kerZod: `i- prefiqsis Semcveli vnebiTis yalibis
mqone zmnaTaTvis pasiurobasTan erTad niSandoblivia mdgomareobisa da
aqtiurobis funqciebis gamoxatvac, amgvari funqciuri nairsaxeoba,
xSirad erTsa da imave formas axasiaTebs, rac funqciuri labilurobiT
ixsneba~ (162, 139); b. jorbenaZe `vnebiTis yalibs~ uwodebs R-eb-i
struqturis yvela zmnas, romelTac axasiaTebT `semantikuri
labiluroba, mniSvnelobaTa konteqsturi nairsaxeoba, roca erTsa da
imave formas SeuZlia gamoxatos vnebiTic, aqtiuri moqmedebac da
statusic (niSan-Tvisebac)~, am mosazrebis gasamyareblad moxmobili aqvs
Semdegi masagiliTebi: `spilenZis fuli iWreboda – vnebiTi, pasivi Sdr.:
gamomSrali puri axalgamomcxvar purze ufro advilad iWreba – statusi,
gamoixateba sagnis niSan-Tviseba Sdr.: mebrZoli razmi mtris banakSi
iWreba – aqtivi, moqmedebis semantika~ (162, 110-111)~.
amgvarad, erTi da imave zmnuri formiT gamoixateba pasivica da
aqtivic – moyvanil magaliTebSi kargad Cans, rom erTi da imave formiT
gadmoicema gansxvavebuli Sinaarsi. vnebiTi gvaris morfologiurad
dapirispirebuli formebi _ aRweriTi warmoeba meoreulia, gvian aris
Camoyalibebuli.
gvari ar aris mijaWvuli romelime morfologiur yalibs, rasac
cxadyofs b. jorbenaZis mier moyvanili magaliTebic (Tumca mis yvela
23
SromaSi gvari morfologiur kategoriad ganixileba): erTsa da imave
formas (mag., iWreba) SeuZlia gamoxatos statusic, pasivica da aqtivic
(162, 110);
gvari semantikuri kategoriaa diaTezebis sqemaSi: R-eb-i struqturiT
gadmoicema aqtivic, pasivica refleqsivic (avtoaqtivic). amaTgan, pasivi _
(mier/-gan) Tandebulis darTviT. R-eb-i struqturis zmnebis pasivis
yalibs qmnis Tandebuliani Sesityveba: R-eb-i_mier/-gan.
amgvarad, diaTezaTa morfosintaqsuri klasifikaciis farglebSi gvari
semantikuri kategoriaa: mniSneloba ara aqvs, romeli struqturisa iqneba
zmna: kankalebs (R-Ø struqtura), vTbebi (R-eb-i struqtura), wiTldeba (R-
eb-i struqtura), imaleba (sulieri egzekutori, R-eb-i struqtura) –
yvela avtoaqtiuri (refleqsivuri) gvaris formebia: agensi TviTmoqmedia,
mis mier Sesrulebuli moqmedeba introvertizebulia.
R-eb-i struqturis yvela erTpiriani forma, romlis subieqtic/agensic
usulo aqtantia, SeiZleba iyos semantikurad pasivi (mag., wigni ramdenime
weliwads iwereboda) an avtoaqtivi (mag., soflidan iwereba, oTaxi
yoveldRiurad Tbeba); Tavisuflad SegviZlia vTqvaT, rom semantikur
doneze magaliTSi `wigni iwereboda~ zmna gvariT pasivia. sulieri
subieqtis SemTxvevaSi erTpiriani R-eb-i struqturis zmna yvela
SemTxvevaSi avtoaqtiuri Sinaarsisaa da Sesabamisad, gvariT avtoaqtivi
iqneba (imaleba, ikikneba, Tbeba).
aucileblad unda aRiniSnos isic, rom `xSirad, gansakuTrebiT,
poetur metyvelebaSi, am struqturis zmnaTa usulo subieqtis
SemTxvevaSic SeiZleba gamoisaxos aqtiuri Sinaarsi: mag., `samSoblos
casa bnelad gaSlili mwuxris zewari gadaefara~ (WavW., 1860)~ (68, 77).
analogiurad iqneba zanurSic (resp. megrulSi), radgan qarTveluri
zmnis morfologiuri struqtura da konstruqcia msgavsi paradigmis
mqonea yvela qarTvelur enobriv erTeulSi. Sdr.: mag., inefi tyasi
ityobuna `isini tyeSi imalebian~ – avtoaqtivia, Sdr.: migamuafu(n) musika
pianistàSe `ikvreba musika pianistis mier~ – pasivia. sainteresoa, rom
megrulSi `imaleba CanTa bavSvis mier/iCexeba tye... mier” tipis magaliTebi
Zalze xelovnuri da naklebproduqtiulia; Cveni dakvirvebiT, megrulad
24
mosaubres urCevnia, msgavsi Sinaarsi aqtivis formiT gadmosces, mag.,
nacvlad `ikvreba Conguri gogonas mier~ konstruqciisa - ZRabi
Congurcà meuganc `gogo Congurs daukravs~, Cexuns Tina Tis `Cexavs is
mas~, fuluns Tina Tis `malavs is mas~... qarTul saliteraturo enaSic
arabunebrivia `ikvreba mis mier~ tipis konstruqcia, rogorc a. SaniZe
aRniSnavda Tavis cnobil statiaSi, `qarTuli aqtiuri formebis enaa~
(125, 375)
sulieri/personaluri agensis mqone yvela or- da metaqtantiani forma,
ganurCevlad struqturisa (iqneba is R-Ø Tu R-ebi struqturisa),
semantikurad aqtivad kvalificirdeba; magaliTad,
brunvacvalebadobieqtiani aqtivia R-Ø struqturis zmna: fuluns koCi
faras “malavs” kaci fuls, Sdr.: brunvaucvlel obieqtiani aqtivia R-i
struqturis zmna: atyobuu(n) ZRabi didas - emaleba gogona dedas,
aCxiCxuu(n) Tina Tis – (saCxubrad) ejaxeba is mas.
avtoaqtivi, aqtivi da pasivi semantikuri kategoriebia, aqedan
gamomdinare, megrul (resp. qarTvelur) zmnaSi maT ar eZebnebaT
stabilurad Sesabamisi morfologiuri struqtura; gvaqvs SemTxvevebi,
rodesac erTi da igive morfologiuri struqturis zmna (vgulisxmobT
zmnis ZiriTad struqturas daboloebis mixedviT), SinaarsiT SeiZleba
avtoaqtivic iyos, aqtivic da pasivic. qvemoT moyvanil cxrilSi
naCvenebia R-th.s-u(n) struqturis zmna, romelic SeiZleba iyos aqtivic,
pasivica da avtoaqtiuri Sinaarsis mqonec (ix. cxrili #1.1 ):
25
cxrili #1.1.
struqtura: R-u(n) (dinamikuri: )
avtoaqtivi 1)sulieri
2) usulo
aqtivi
1) sulieri
2) usulo
pasivi (usulo)
1)tibu(n) Tina (Tbeba (is)) ityobuu(n) - imaleba 2) xomu(n) Tina (xmeba is)
1) aforuu(n) Tina Tis efareba is mas
2) atyobu(n) Tina Tis emaleba is mas
xelovnuria, Tumca mcire raodenobiT mainc arsebobs: *migamuafu(n) musika pianistàSe `ikvreba musika pianistis mier~ (Zalze xelovnuri konstruqciaa). CanTa iCualuafu(n) ZRabàSe `1. CanTa inaxeba gogonas mier; 2. orpiriani konstruqciis SemTxvevaSi iqneba: isini mas: CanTas umalaven gogonas~.
amasTan, ugamonaklisoa wesi: yvela analizuri warmoebis pasiuri
gvaris zmna R-u(n) struqturisaa, magram ara piriqiT: yvela megruli R-
u(n) struqturis zmna ar aris pasivi. radgan, megrul R-u(n) (iseve
rogorc saliteraturo qarTul R-i) struqturis zmnaTagan zogi
avtoaqtivia (moqmedeba introvertulia: WiTondu(n) `wiTldeba~, tibu(n)
`Tbeba~, ifulu(n) `imaleba~), zogi pasivia (moqmedeba sruldeba viRacis
mier: ifuluu(n) fara koCiSe `imaleba fuli kacis mier~) da zogic
aqtivi (moqmedeba pirdapir an iribad gadadis paciensze: atyobu(n) Tina
Tis `emaleba is mas~).
erTi morfologiuri struqturiT SeiZleba gamoixatos gvaris sami
gansxvavebuli semantikurad gansxvavebuli erTeuli: avtoaqtivi, aqtivi,
pasivi. konteqstis saSualebiT zustdeba konkretuli struqturis zmnaTa
semantikuri niuansebi. `SeiZleba paralelis gavleba kauzaciis
kategoriasTanac, sadac, aseve mxolod konteqsti warmoaCens, iZulebiT,
raRac mizeziT ganpirobebuli Tu `Cveulebrivi~ moqmedeba sruldeba
(mag., calke aRebuli `amuSavebs~ forma TavisTavad ar iZleva araviTari
daskvnis gakeTebis saSualebas (kauzaciis TvalsazrisiT), SesaZloa
glexi amuSavebdes miwas da an batoni amuSavebdes glexs...)~ (119, 637).
26
amgvarad, semantikuria kategoria, romelic konkretul konteqstzea
damokidebuli. amis naTeli magaliTia gvaris semantikuri kategoria
qarTulSi.
1.5. pirveli Tavis Sejameba
winamdebare naSromis mizania statistikur monacemebze dayrdnobiT
Seswavlil iqnas megruli zmnis struqtura da konstruqcia. Sesabamisad,
davamuSaveT megruli teqstebi (ioseb yifSiZis, „megruli enis gramatika
teqstebiTa da leqsikoniT“, 1914, p. Waraia, qarTul-megruli da megrul-
qarTuli SedarebiTi leqsikoni (masalebi iafeturi enebis
mkvlevarTaTvis), Sedgenili p.g. Waraias mier (manqanaze gadabeWdili), 1918,
makar xubuas megruli teqstebi, tf., 1937, qarTuli xalxuri sityviereba,
2, megruli teqstebi (qarTuli TargmaniTurT), 1991, T. saxokias mier
Cawerili megruli andazebi da gamoTqmebi (ike, 28-e, Tb., 1989),
kalistrate samuSias `qarTuli zepirsityviereba, megruli nimuSebi~ (Tb.,
1990), e. dadianis megruli teqstebi (22), alio qobalias `megruli
leqsikoni~ (2010) da oTar qajaias megrul-qarTuli leqsikoni (2001-2004);
aRvwereT megruli zmnis yvela SesaZlo morfologiuri struqtura
awmyos Temis mixedviT. davakvirdiT am zmnaTa konstruqcias seriebisa
da mwkrivebis mixedviT.
saanalizo erTeulTa damuSavebamde gaviTvaliswineT masalis SerCevis
sabaziso kriteriumebi: reprezentaciuloba, xelmisawvdomoba; SerCevis
moculoba da Sedegebis ganzogadeba.
megruli zmnis morfosintaqsuri klasifikacia movaxdineT zmnis
struqturasa da konstruqciaze dayrdnobiT da ara gvaris, rogorc
morfologiuri kategoriis mixedviT, radganac gvaris gamoyofis
safuZveli – konversia ar muSaobs qarTveluri polipersonaluri
zmnisaTvis. gamomdinare iqidan, rom aqtivis formaTa konversia, umetes
SemTxvevaSi, ar iZleva pasivis Sinaarss, Cven ar viziarebT gvaris
rogorc gramatikuli kategoriis tradiciul kvalifikacias.
27
morfosintaqsuri klasifikaciis farglebSi gvari mxolod semantikuri
kategoriaa da igi ar aris mijaWvuli romelime morfologiur
struqturas. metic, erT morfologiur struqturaSi dasaSvebia gvaris
semantikuri saopozicio erTeulebi: avtoaqtivi, aqtivi, pasivi. maTi
garCeva mxolod konteqstis saSualebiT aris SesaZlebeli.
Cven mier gaanalizebuli megruli magaliTebis mixedviT aforuu(n)
efareba, atyobuu(n) ZRabi didas `emaleba gogona dedas~ da msgavsi
uamravi sulieri subieqtis mqone zmna semantikurad aqtiuria, moqmedeba
uSualod gadadis irib obieqtze: aCxiCxuu(n) Tina Tis `(saCxubrad)
ejaxeba is mas~ - ar aris pasivi, piriqiT, aqtiuri moqmedebis
gamomxatvelia, oRond R-th.s.-u(n) struqturisa; amdenad, gveqmneba
STabeWdileba, rom gvari mxolod semantikuri kategoriaa, miT ufro, rom
erTsa da imave morfologiur yalibs SeuZlia gamoxatos aqtivic,
pasivica da sagnis niSan-Tviseba/statusic (mag., `spilenZis fuli
iWreboda – vnebiTi, pasivi Sdr.: gamomSrali puri axalgamomcxvar purze
ufro advilad iWreba – statusi, gamoixateba sagnis niSan-Tviseba da
Sdr.: mebrZoli razmi mtris banakSi iWreba – aqtivi, moqmedebis semantika~
(162, 110-111)~);
diaTezaSi erTiandeba morfologiur doneze – zmnuri formis
struqtura, sintaqsur doneze _ misi konstruqcia da semantikur doneze -
gvari; amgvarad, gvari diaTezis gvareobiTi klasifikaciis semantikuri
qvekategoriaa. Sesabamisad, gvaris semantikuri klasifikaciis adgili
morfologiur klasifikaciaSi ar aris.
28
II Tavi
megruli zmnis struqtura da konstruqcia
2.1. Sesavali
qarTul gramatikul literaturaSi megruli zmnis ZiriTad
saklasifikacio principad apriorulad gvari da gardamavloba moiazreba;
arn. Ciqobavas Wanuris gramatikul analizSi vkiTxulobT: „megrulSi sami
gvaria: moqmedebiTi, vnebiTi da saSuali. ...moqmedebiTi gvarisaa yvela
gardamavali zmna; vnebiTs gvars dadebiTi sawarmoebeli niSnebi gaaCnia;
saSuali gvarisa iqneba yvela gardauvali zmna aravnebiTi gvarisa“ (141,
12). rogorc cnobilia, qarTulSi arnold Ciqobavam `mediumis~ arseboba
saerTod uaryo da am terminis qveS nagulisxmevi zmnebi ugvaro statikur
zmnebSi gaaerTiana. axlaxans gamocemul `lazur-megrul gramatikaSi~
(119) vkiTxulobT: `Tu mainc calke gamosayofia e.w. saSuali gvaris
zmnaTa wyeba, mxolod imitom, rom isini qmnian iseT zmnaTa jgufs,
romelsac ugvaro zmnebi SeiZleba vuwodoT, vinaidan gvari ar
ganuviTardaT, da amas nawilobriv maTi semantika da mniSvnelovanwilad
statikuroba gansazRvravda~ (119, 595), iqve aRniSnulia: `zanur
dialeqtebSi gvaris kategoria mkafiod aris gamokveTili – moqmedebiTi
da vnebiTi (saSualo gvari aq TiTqmis ar Cans da logikuria fiqri imaze,
rom igi ugvaro zmnebSi unda ganvixiloT~ (119, 614).
Cveni samuSaos pirvel etapze, rogorc zemoTac aRvniSneT, teqstebidan
da leqsikonebidan amokrebili megruli zmnuri formebi da davaxarisxeT
morfologiuri struqturis mixedviT. aRmoCnda, rom megrul zmnas ori
ZiriTadi struqtura aqvs. Semdeg davakvirdiT megruli zmnis
konstruqcias: masalis analizis Sedegad, vinisa da manis rigis niSnebisa
da agensis brunvaTa mixedviT sul sami konstruqcia gamoiyo. Zalian
mwyobri da sistemuri aRmoCnda Cven mier gaanalizebuli megruli zmnuri
struqturebis distribucia Sesabamisi konstruqciebis mixedviT.
Semdeg TavebSi dawvrilebiT ganvixilavT megruli zmnis sam
konstruqciasa da maTTan mudmivad dakavSirebul piris markerebsa da
megrul zmnaTa struqturebs.
29
2.2. statika da dinamika
rogorc zemoT aRvniSneT, Zvel qarTul gramatikul azrovnebaSi
dimitri yifianma daayena sakiTxi zmnaTa or umTavres xmad – dinamikurad
da statikurad, misi terminebiT _ `moqmedebiTad da mdgomareobiTad~
dayofis Sesaxeb: `zmna ra azrsac gamogviTqvams, rasac gamogvixatavs, an
rasac gagvagonebs, imis mixedviT iyofeba, rogorc amas winaTaca vsTqviT,
- or umTavres xmad: moqmedebiTad da mdgomareobiTad~ (122, 69).
`dim. yifianiseuli klasifikacia qarTul gramatikebSi zmnaTa
ZiriTad saklasifikacio erTeulad statikurobisa da dinamikurobis
miCnevis pirveli cdaa, Tumca dim. yifianis `mdgomareobiTi~ ar faravs
statikurobis Tanamedrove gagebas~ (88, 5).
statikuri zmna gamoxatavs sagnis mdgomareobas (xu(n) `pirqve
wevs//dgas~) an sagnis moqmedebis mdgomareobas (aTàmudoxodu(n) `(qveS)
jdeba~, pirans `hyvavis~ Taq pirans Cqim mumal Cxoria `aq hyvavis Cemi
momavali sxivi~, qajaia,gv. 968).
dinamikuri zmna ki gamoxatavs moqmedebis process: WiTondu(n)
`wiTldeba~, uWiTondu(n) `uwiTldeba~, ididarebu(n)…`diddeba~.
a. SaniZis TvalsazrisiT, statikuri zmnebi vnebiTi gvaris qvesaxea
(126, 443, 463). arn. Ciqobavas azriT, statikuri zmnebi ufro farTo
cnebaa, vidre zmnis gvari (143, 106-112).
kavkasiur enaTa Tanamedrove mdgomareoba gviCvenebs, rom gvari jer
kidev ar aris formirebuli, rogorc gramatikuli kategoria; metic,
`mTis kavkasiur enebSi es procesi es-esaa iwyeba: moqmedebiTisa da
vnebiTis dapirispireba sistemuri saxiT arsada gvaqvs, rac Seexeba
statikursa da dinamikur zmnebs, maT mkveTrad ganasxvavebs iseTi
arqauli wyobis enac ki, rogoricaa afxazuri, romlisTvisac
moqmedebiTisa da vnebiTis garCeva ucxoa~ (143, 108). zmnaTa klasifikacia
dinamikurobasa da statikurobazea agebuli semantikur-gramatikuli
niSnebiT (rogoricaa mag., pirianoba da gardamavloba, zmniswini, fuZis
struqtura, mwkrivTa warmoeba, kauzativi, qceva...). gamomdinare aqedan, arn.
Ciqobava varaudobs, rom kavkasiur enaTaTvis statikuroba-dinamikurobis
30
kategoria ufro Zvelia, gvari ki – gviandeli: `statikuroba-
dinamikuroba, Seudarebliv ufro Zveli formaciis movlenebia, vinem
moqmedebiTi da vnebiTi gvari, amitom cneba statikuri zmna ar SeiZleba
davuqvemdebaroT cnebas `vnebiTi gvari~ (143, 08). qarTuli ena kavkasiur
enaTa iberiul-kavkasiur Stos miekuTvneba, amdenad, Cven viziarebT
mosazrebas, romlis Tanaxmadac, gvari meoreulia kavkasiuri enebisTvis
da upirveles yovlisa, zmnebi unda daiyos statikurebad da
dinamikurebad: statikur zmnas ar aqvs gvaris gageba, is gamoxatavs
mxolod mdgomareobas an mdgomareobis moqmedebas, dinamikuri zmna ki
SeiZleba iyos moqmedebiTi (aqtivi) an vnebiTi (pasivi) gvarisa. `iberiul-
kavkasiuri enebidan mxolod qarTvelur enebSia moqmedebiTisa da
vnebiTis Camoyalibebis procesSi arsebiTad damTavrebuli (Tumca gvarTa
gaudiferencireblobis kvali qarTvelur enebSi sabolood araa
gamqrali!)~ (143, 08).
moqmedebiTi da vnebiTi, rogorc zemoT davaskveniT, gvaris
semantikuri qvekategoriebia: avtoaqtiuri da moqmedebiTi gvaris zmna
(aqtivi) SeiZleba iyos rogorc R-Ø, ise R-eb-i struqturisa, vnebiTi
gvaris zmna (pasivi) ki mxolod R-eb-i struqturisa an aRweriTi
warmoebisa. statikur zmnebSi yvela zmna iqneba avtoaqtiuri gvarisa,
romelTagan zogi (1)sruli statikis gamomxatvelia, zogic ki
(2)SefardebiTi statikisa. (1)sruli statikis gamomxatveli zmnebi
grafikulad SeiZleba wertiliT gamoxaton (.) dgas, zis... (2)SefardebiTi
statikis zmnebi ki – wrewiriT (Ο): goravs, borgavs, kankalebs... (68, 28).
statikuri zmnebi uZvelesi qarTveluri (resp. kavkasiuri) zmnebia.
statikur zmnas ar gaaCnia drois gageba. dinamikur zmnaTa analogiiT ki
maT ganiviTares drois kategoria, oRond ara sistemurad (68, 27).
arsebobs mosazreba, romelic statikuroba-dinamikurobis
TvalsazrisiT ar ganasxvavebs ,,saSual-moqmedebiTebsa” da aqtivebs.
,,medoaqtiuri zmnebi, rogoricaa yefs, curavs, cekvavs, nadirobs,
sadilobs... upirispirdeba xatavs, swers, sTxovs ,.. zmnebs ara subieqtis
aqtivobis mixedviT, aramed pirdapiri obieqtis uqonlobiT. orive
dinamikuria da orive upirispirdeba iseT statikur zmnebs, rogoricaa
wevs, sweria (78, 67).
31
pirdapiri obieqtis uqonlobas l.nozaZe miiCnevs medioaqtiur zmnaTa
organul, istoriul Tvisebad. maT ,,garegani obieqti” arc arasdros
gaaCndaT, aramed Sinaganad Seicaven pirdapir obieqts. igi xazs usvams,
rom ,,imefa’’ tipis warmoeba ZiriTadad nasaxelar zmnebs axasiaTebs. igi
pirdapiri obieqtis uqonlobasa da zmnis fuZed saxelis gamoyenebis
faqts ukavSirebs erTmaneTs da aRniSnavs, rom es SemTxveviTi movlena
araa: ,,pirdapiri obieqti” ,,imefa, urqina’’ tipis zmnebisa unda iyos is,
rac am zmnaTa fuZeebSia warmodgenili, e.i. ,,pirdapiri obieqti” aRniSnul
zmnebTan ,,Sinagani obieqtis saxiT unda gvqondes. imefa, isera, inadira,
urqina, uwamla... zmnaTa ,,pirdapiri obieqtia”, Cveni azriT, mefe, seri,
nadiri, rqa, wamali... (78, 98-102)”
l. nozaZe SeniSnavs, rom `zogjer medioaqtiv zmnebs formaluri
realuri obieqtic aqvT rac meoreul movlenad miaCnia: ,,da iloca
locva~ iakob da Tqua: marxva~ imarxeT CemTvis...~ (78, 99).
aucileblad unda aRiniSnos Temis niSanTa Sesaxebac zanurSi:
megrul statikur da dinamikur zmnebSi, qarTulisgan gansxvavebiT,
nivelirebulia Temis niSnis qona-arqonis mixedviT opozicia. megrulSi
jer-jerobiT kidev gvaqvs uTemisniSno statikuri zmnebi, rogoricaa mag.,
oWe(n) `sWirs~, oZinu(n) `metia~, magram statikur zmnaTa umravlesobas
warmoadgenen TemisniSniani zmnebi; dinamikur zmnaTagan maTi erTaderTi
morfologiurad masxvavebeli niSani mwkrivnakli uRlebaa: ZiriTadad,
pirveli da meoTxe seriis mwkrivebi ewarmoebaT, xSir SemTxvevaSi,
arasrulad; aseTebia, mag., uxan-an-s `xanSi metobs~ (JarneCi wanaT mixanans
`ormoci wliT ufrosia (mmetobs), uCxirCx-an-s (mxolod awmyos
mwkrivebSi) `gafarCxuli uCans (TiTebi)~... megrulSi statikur zmnebs
igive Tematuri sufiqsebi daerTvis, rac dinamikur zmnebs, Tumca, aSkaraa,
dinamikur zmnebSi Tematuri sufiqsebi sul sxva funqciisaa, statikur
zmnebSi ki – sxva. msgavsi movlena SeniSnuli aqvs m. suxiSvils Zveli
qarTulis statikur zmnebSi: `statikur zmnebSi es nairgvari sufiqsebi
imave funqcias asruleben, rasac statikurobis Tavdapirvel niSnad
gaazrebuli –an formanti. amgvarad, statikur da dinamikur zmnaTa
masalobrivad identur sufiqsebs sxvadasxva funqcia akisriaT, e.i.
sistemaSi maTi Rirebuleba gansxvavebulia~ (88, 119).
32
qarTul samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom statikur da
dinamikur zmnaTa erT-erT ganmasxvavebel morfologiur markerad
swored Temis niSanTa qona-arqona ganixileba: statikuri zmnebi Temis
niSnebis darTviT gadinamikurdebian. morfologiurad markirebulia
saopozicio calTa uRlebac: uRlebis TvalsazrisiT statikuri zmnebi
mwkrivnaklia, dinamikuri zmnebi ki – ara (68,28-29). statikur zmnaTa
madinamikurebel elementad -d sufiqsic ganixileba samecniero
literaturaSi (gvaqvs statikur zmnaTa doniT gadinamikurebis
SemTxvevebic mag., Cans zmnis SemTxvevaSi... (88, 122).
zanurSi (resp. megrulSi), iseve rogorc sxva qarTvelur
qvesistemebSi, statikuri zmnebi mwkrivnaklia. statikuri zmnebi
formalurad bazaa dinamikuri struqturis zmnebis sawarmoeblad.
dinamikuri zmnebis analogiiT, kauzaciis wesiT, isinic nel-nela
dinamikur zmnaTa banakSi gadadian: ingars (tiris) - ongaruans (atirebs).
megrulSi didi sxvaobaa statikur da dinamikur zmnaTa uRlebis
paradigmebs Soris: statikur zmnebs, ZiriTadad, pirveli da meoTxe
seriis mwkrivebi ewarmoebaT, dinamikuri zmnebi ki, statikurebTan
SedarebiT, sruli paradigmis mqonea, Tumca, zanurSi mwrivTa
maqsimaluri raodenoba ar ewarmoeba yvela dinamikur zmnas: mwkrivTa
warmoebis TvalsazrisiT, paradigmis sisruliT, `megrulSi uWaruns,
uxantuns tipis zmnebi gamoirCeva: maT aqvT maqsimaluri raodenobis – 15
nakvTiani formobrivi paradigma: uWaruns –uWarundu – uWarundas –
uWarunduko – douWaruns – douWarundu – douWarundas – douWarunduko
– douWaru – douWaras – douWaruko – douWaru(n) – douWarudu –
douWarudas – douWaruduko(n) (119, 593).
sxvadasxva mkvlevari megrulSi mwkrivTa gansxvavebul raodenobas
asaxelebs. saliteraturo qarTulTan SedarebiT, megrulSi mwkrivTa
raodenoba metia; sxvaobas, umTavresad, -ko formantiani namyo
kavSirebiTis (e.w. `pirobiTis) da no- prefiqsiani (IV seriis) formebi
qmnis (21,17).
statikuri zmnebi iSviaTad dairTaven zmniswins da, Tu dairTaven,
mxolod mimarTulebis aRsaniSnavad, sivrceSi determinaciis funqciiT.
`am mxriv, Zveli qarTuli ufro SezRudulia, vinem axali qarTuli. Tavis
33
mxriv, es ukanaskneli didad CamorCeba megrulsa da Wanurs; aq preverbi
statikur zmnebs iseve uxvad daerTvis, rogorc afxazurSi; zmniswiniT
gamoxatuli sivrceSi determinaciis magaliTebia: xe `zis~, gexe `zis
rameze~, elaxe `gverdiT zis~, ekoxe `napirze zis~, miSaxe `raRacaSi
zis~, diSaxe `raRacis SigniT zis~, dinoxe `raRac siRrmeSi zis~, miToxe
`raRacis qveS (RruSi) zis~ da a.S... (143, 108).
amgvarad, qarTvelur qvesistemebSi, dinamikuri zmnebi absolutur
umravlesobas warmoadgenen.
34
2.3. megruli zmnis sintaqsuri konstruqcia
ganvixilavT megrul zmnaTa sintaqsuri konstruqcias, anu zmnaSi
monawile moqmedebis Camden da aRmqmel-ganmcdel aqtantTa brunvebs
pirvel, meore, mesame da meoTxe seriaSi. agensisa da paciensis brunvebs
detalurad aRvwerT naSromis Sesabamis qveTavSi, aq ki zmnis sintaqsur
konstruqcias, pirobiTad, mxolod agensis brunvebiT warmovadgenT.
magaliTad, Tu konkretul zmnaSi CarTuli subieqtis brunvebia pirvel
seriaSi saxelobiTi, meore seriaSi – moTxrobiTi, xolo mesame seriaSi –
micemiTi, pirobiTad, misi konstruqcia formulis saxiT ase daiwereba:
nom-erg-dat-nom.
megrul zmnas sul sami konstruqcia aqvs: (1) nom-erg-dat-nom, (2) nom-erg-
nom-nom da (3) dat-(dat)-dat-dat
zmnis struqturas dawvrilebiT ganvixilavT momdevno TavSi, aq ki
mokled aRvniSnavT, rom megruli zmna awmyos fuZis mixedviT SeiZleba
iyos an (1) R-[Th.s]-Ø, an (2)R-[Th.s]-u/e(n) struqturisa.
ugamonaklisod, rogorc wesi, (1) nom-erg-dat-nom sintaqsuri
konstruqciis zmnebi R-[Th.s]-Ø struqturisaa. (2)nom-erg-nom-nom
sintaqsuri konstruqciis zmnebi _ R-[Th.s]-u(n) struqturisa, xolo
(3)dat-(dat)-dat-dat konstruqciis zmnebs ki orive (narevi) struqtura aqvT,
radgan isini pirveli da meore konstruqciis zmnebis pirTa konversiiTa
da inversiiT arian miRebuli (magaliTebi ix. #2.1 cxrilSi). pirveli,
meore da mesame tipis konstruqciebisa da maTi Sesabamisi morfologiuri
struqturebis erTianoba qarTul gramatikul literaturaSi (67; 68)
diaTezis morfosintaqsur kategoriad aris kvalificirebuli.
Sesabamisad, TiToeuli sintaqsuri konstruqciisa da masTan
regularulad dakavSirebuli morfologiuri struqturis safuZvelze
megrulisTvisac gamoiyofa I (1), II (2) da III (3) diaTeza.
pirvel saklasifikacio erTeulad Cven aviReT zmnis sintaqsuri
konstruqcia, radgan megrul (resp. qarTvelur) zmnas aqvs sami, mkveTrad
dapirispirebuli konstruqcia, romelic safuZvelia sami diaTezis
gamoyofisa. es konstruqciebi mwyobrad Camoyalibebul opozicias qmnian
35
da erTmaneTis mimarT kontrastuli distribuciis damokidebulebaSi
arian.
konstruqciaTa opozicia diaTezebis mixedviT kargad Cans 2.1.
cxrilze (TiToeul sintaqsur konstruqcias regularulad ukavSirdeba
Semdegi morfologiuri struqturebi):
cxrili 2.1.
diaTeza S(აგენსის) სინტაქსური
konstruqcia
მორფოლოგიური
struqtura
magaliTi
I
nom - erg - dat- nom
I seria-II seria-III
seria- IV seria
vinis rigi:
R-[th.s.]-Ø
xant-un-s/doxantu/duuxantu/noxantue(n)
`xatavs-daxata-dauxatavs/ia/daxatavda
Turme~
II
nom - erg- nom- nom
I seria-II seria-III
seria- IV seria
vinis rigi:
R-[th.s.]-u/e4(n)
tib-u(n) /gotibu/gotibafele/notibue(n)
`Tbeba/gaTba/gamTbara/gaTbeboda Turme~
III
dat –(dat)- dat- dat
I seria-(II seria)-
III seria- IV seria
manis rigi:
R-[th.s.]-Ø
R-[th.s.]-u/e5 (n)
moxvalafuans/(qudჷ)moxvalafu
`maxvelebs-damaxvela~
uჸors/ - /qoჸorofebu(n)/noჸorofue(n)
`uyvars / hyvarebia /nayvareba”
moWyordu(n) / gumoWyordu –
gobWyoladu(n) – gonobWyoladue(n)
`maviwydeba/ – /damaviwyda/damviwyebia/
maviwydeboda Turme~
4 meore diaTezaSi Semodis vinis rigiT markirebuli i-R-e(n) struqturisa da nom-erg-nom-nom konstruqciis mqone potencialisis qvekategoriac. igi R-u(n) struqturis qvestruqturad gvaqvs ganxiluli II diaTezis Sesabamis paragrafebSi. 5 mesame diaTezaSi Semodis manis rigiT markirebuli a-R-e(n) struqturisa da dat-(dat)-dat-dat konstruqciis mqone potencialisis qvekategoriac. igi R-u(n) struqturis qvestruqturad gvaqvs ganxiluli mesame diaTezis Sesabamis paragrafebSi.
36
2.4. megruli zmnis morfologiuri struqtura
megruli zmnis struqturuli analizisas awmyos fuZis daboloebis
mixedviT gamoikveTa mwyobri binaruli sistema:
zmnaTa organuli formebi or gvareobiT struqturad iyofa: zmna
awmyos fuZis mixedviT SeiZleba iyos (1) R-[Th.s]-Ø, an (2) R-Th.s-u/e(n)
struqturisa. ukanaskneli struqtura (R-Th.s-u/e(n)) ori qvestruqturisgan
Sedgeba (ix. cxrili 2.2.)
cxrili 2.2.
(*iWarafe(n) forma m. Cuxuas mier aris SeniSnuli da gamoyofili megrulSic da
lazurSi.)
organuli warmoebis yvela zmnაs aqvs oradori ZiriTadi struqtura,
sadac, SemdgomSi gamoiyofa qvestruqturebi/klasebi zmnis Tematuri
niSnebis, xmovani prefiqsebisa da awmyoSive dadasturebuli zmniswinis
mixedviT (ix. cxrili 2.3.) R-[Th.s]-Ø da R-[Th.s.]-u/e(n). magaliTebi:
37
cxrili 2.3.
R-[Th.s]-Ø R-Th.s-u/e(n)
ibir-s („mRer(i)s“)
ivar-an-s („uarobs“)
irg-un-s („iglovs“)
xaCq-un-s („Toxnis“)
uTas-un-s („uTesavs“)
JarJalans (`kankalebs,
JrJolavs~)...
sqid-u(n) („Sreba“)
igor-af-u(n) („igineba“)
ia(n)Tas-eb-u(n) („aTasdeba“)
utib-u(n) („uTbeba“)
bizon-d-u(n) („sivdeba“)...
iWar-e(n) („SeiZleba daiweros“)...
R-[Th.s]-Ø struqturaSi awmyoSive dadasturebuli zmniswinis (romelic
cvlis zmnis Sinaarss), Temis niSnebisa da xmovani prefiqsebis mixedviT
gamovyofT qvestruqturebs. gansxvavebul xmovanprefiqsTa da Temis
niSanTa mixedviT Seqmnil yvela qvejgufs/klasebs saTiTaod ganvixilavT
naSromis Sesabamis qveTavebSi. R-[Th.s]-Ø ZiriTadi struqturis formulaSi
awmyos Temis niSani frCxilebSia Casmuli, radganac, qarTulis msgavsad,
zmnebis garkveul jgufs es formanti saerTod ar gaaCnia: bar-s
„uberavs“, a-kàmur-s „gadadis (rZe)“ (* akàmoårs)...
zemoTac aRvniSneT da 2.1. cxrilzec kargad Cans, rom nom-erg-dat-nom
konstruqciis zmnebs SeiZleba hqondeT mxolod R-[Th.s]-Ø struqtura. am
ori gramatikuli kategoriis erTianoba qmnis I diaTezas (qarTuli zmnis
morfosintaqsuri analizis mixedviT (67).
megruli zmnis meore konstruqciaa nom-erg-nom-nom am konstruqciis
zmnebis erTaderTi da ZiriTadi struqturaa R-[Th.s]-u/e(n).
R-[Th.s]-u/e(n) zmnaTa konstruqciasTan dakavSirebiT samecniero
literaturaSi vkiTxulobT: (megrulSi) `subieqtis brunva
saklasifikaciod ar gamodgeba, radgan cnobilia, rom megrul namyo
ZiriTadis (aoristis) formebSi subieqti nebismier zmnasTan moTxrobiT
brunvaSi (ergativSi) dgas (141, 105-106) da amaSi sxvaobas ver Seitans verc
zmnis gardamavloba da verc gvarebSi sxvaoba~ (119, 595). rogorc
cnobilia, konstruqciaTa ganmasxvevebeli funqcia mesame seriam itvirTa
megrulSi:
38
meore diaTezis, anu R-th.s.-u/e(n) struqturis yvela zmnis konstruqcia
pirvel, seriaSi nominatiuria, meore seriaSi – ergatiuli (da amiT
marTlac emTxveva pirveli diaTezis zmnebis konstruqcias), xolo, mesame
da meoTxe seriaSi isev - nominatiuri (nom-erg-nom-nom); magram
gansxvavebiT II diaTezis zmnaTagan, pirveli diaTezis zmnaTa
konstruqcia mesame seriaSi datiuria nom-erg-dat- nom (anu, subieqti mesame
seriis formebTan dgas micemiT brunvaSi). swored mesame seriiT ganirCeva
R-th.s.-Ø da R-th.s.-u/e(n) struqturis (anu, pirveli da meore diaTezis)
zmnaTa konstruqciebi.
amgvarad, megruli zmnis nom-erg-nom-nom konstruqciisa da misi
ZiriTadi R-[Th.s]-u/e(n) struqturis erTianoba qmnis II diaTezas (msgavsad
saliteraturo qarTulisa). vnaxoT II diaTezis zmnaTa konstruqciis
magaliTi:
Ι seria /nom.: aTe dixa iwyaru(n) `es miwa irwyveba~.
IΙ seria /erg.: aTe dixaq diwyaru `es miwa moirwya /sityvasityviT: am
miwam moirwyo~.
IIΙ seria /nom.: aTe dixa donayarele(n) `es miwa (nom) morwyula~.
IV seria/nom.: aTe dixa nowyarue(n) `es miwa *narwyava /irwyveboda
Turme~.
rogorc magaliTebidanac Cans, R-Th.s-u/e(n) struqturis zmnis
aoristis formaSi mosalodneli nominatiuri konstruqciis nacvlad
ergatiuli konstruqcia gvaqvs. amosavali viTareba megrul zmnaTa
konstruqciisTvis saliteraturo qarTulis msgavsi unda yofiliyo;
magram (saliteraturo enis normisgan Tavisufal) megrul metyvelebaSi
gafarToebulia ergativis gamoyenebis are; es gamowveuli unda iyos enis
ganviTarebis Sinagani kanonis – metyvelebis ekonomiisa da sistemis
unifikaciisadmi midrekilebiT: ergatiuli konstruqciis unificirebiT.
ioseb yifSiZe am movlenas megrulis gavlenas miawers, misi TqmiT,
qvemo imereTSi gvxvdeba iseTi sintaqsuri movlenebi (`kacma movida~
nacvlad konstruqciisa `kaci movida”), romelic `iverizmebad~
kvalificirdeba (123, 27). v. Tofuria ar iziarebs am mosazrebas: `i.
yifSiZis ganmarteba marTebuli maSin iqneboda, misi gavrcelebis
39
teritoria samegrelos mezoblad myofi kiloebiT rom gansazRvruliyo.
mas aRmosavlur kiloebSic uCenia Tavi, mag., mTis kiloSi, gomarul
TqmaSi. magaliTebi mTis kilodan, zemo mleTe: dasxdnen erTgana
falavnebma da sadili Wames~, wavida qalma da Sastira sizmaras~...
gomaruli Tqmidan: `mivida am biWma, sanTeli unda aanTos...~, `daiRala
biWma unda daiZinos~… yalamSiidan: `gamovidnen moaxleebma da naxes
diliTa~... kldeisidan: `wavida im biWma da miyvana is dedac~... oriode
magaliTi fereidnuli qarTuli enidan: Sirma dayabulda; wavida exla ki
kacma da erTi sabeli aiRo~... v. Tofurias ganmartebiT, am zmnaTa
ergatiul konstruqcias `xeli Seuwyo erTi mxriv iseTma sityvaTa
organizaciam, rogorica gvaqvs mTis kilosa da gomarul TqmaSi (rTuli
winadadebis meore, gardamaval zmnasTan siaxlove) da meores mxriT, TviT
maTma meryeviTma xasiaTma. gardauvali zmnebis meore saxes aseTi meryeoba
ar axasiaTebs... mosalodnelia, agreTve, aRmosavlur kiloebSi
gardauvali pirveli saxis zmnebi SeuerTdnen ise, rogorc es dasavlur
kiloebSi moxda, sadac maT is safexuri unda qondeT gavlili,
romelzedac dRes aRmosavlur kiloebSi gvevlineba, amitom miuRebelia
prof. i. yifSiZis ganmarteba megrulis gavleniT~ (29,303).
bunebrivia, aq dgeba icis/uwyis statikur zmnaTa konstruqciis
sakiTxic – isini awmyo drois gamomxatvelni arian, subieqti ki
moTxrobiT brunvaSi SeewyobaT. amasTan dakavSirebiT samecniero
literaturaSi gamoTqmulia mosazreba, rom istoriulad, es zmnebi meore
seriis kuTvnileba iyo: Zvel qarTulSi ΙΙ seriaSi 4 mwkrivi Sedioda:
wyvetili, ΙΙ kavSirebiTi, ΙΙ xolmeobiTi da ΙΙ brZanebiTi. aRniSnuli
zmnebi, swored, ΙΙ xolmeobiTis mwkrivisa iyo. subieqtisa da obieqtis
brunvebi, anu zmnis konstruqcia amitomac aris gansxvavebuli yvela sxva
zmnisgan. a. SaniZis SeniSvniT, maT awmyo drois gageba aqvT, formiT ki
warsul mravalgzis moqmedebas gamoxataven (124, 6).
sainteresoa rogor iqcevian igive (icis/uwyis) zmnebi zanurSi?
megrulSi isini m-s rigis prefiqsebiT arian markirebuli, konstruqcia ki
datiuri aqvT, es ki imas niSnavs, rom isini mesame diaTezis R-Ø
struqturis saTanado qvestruqturaSi moeqcevian maTive msgavsi datiuri
40
konstruqciisa da manis rigis piris niSnebiT markirebul grZnoba-aRqmis
mqone zmnebTan erTad. mag., miTinsdat vauCqu(n) `aravin icis~, Sqirensdat
giSagorua vauCqunia `SimSilma gamorCeva ar iciso~, ina ir kocdat uCqu(n)
`is yvelam icis~... megrulad mosaubris saliteraturo kodze
gadmorTvisas gvxvdeba am formaTa datiuri konstruqciiT gadmocemis
SemTxvevebi: mas icis da sxv. (29,301)
amgvarad, I diaTeza gamoiyofa megrul zmnaTa nom-erg-dat-nom
konstruqciis safuZvelze, romelTa ZiriTadi struqturaa: R-[Th.s]-Ø.
II diaTeza ki gamoiyofa megrul zmnaTa nom-erg-nom-nom konstruqciis
safuZvelze, romelTa ZiriTadi struqturaa R-Th.s-u/e(n).
axla ganvixiloT megrul (resp. qarTvelur) zmnaTa mesame - datiuri
konstruqcia. am konstruqciis zmnebs aqvT rogorc R-Ø, aseve R-u(n)
struqtura. datiuri konstruqciis mqone zmnebi awmyoSi struqturulad
emTxveva pirveli da meore diaTezis zmnur formebs. gansxvaveba awmyos
fuZis SemTxvevaSi dgindeba konteqstiT (akankalebs is mas - akankalebs
mas (uneblieT) da regularuli mwkrivnaklulobiT (ix. cxrili 2.4.).
cxrili 2.4.
zmnuri forma aqtantebi konstruqcia struqtura
I diaTeza mokankalafuans
Tina ma nom-erg-dat-nom R-Ø
III diaTeza mokankalafuans
Mma dat-(dat)-dat-dat R-Ø
rogorc wesi, mesame diaTezis formebs manis rigis afiqsebi moudiT
agensis piris niSnebad. am zmnaTa agensi susti nebelobisaa, moqmedebis
aRmqmel-ganmcdelia (mag., mi-m-o-Cionafuans „mimaxvelebs“, mi-m-o-qi-on-af-u-
an-s `mimamTqnarebs~, mu makoncertuaf(n) ma? „ra mekoncerteba me“). swored
imitom, rom mesame diaTeza pirveli da meore diaTezis struqturis
konversia-inversiiTaa miRebuli da formobrivad orive struqturis
zmnebs Seicavs, samecniero literaturaSi igi struqturulad narevi
struqturisa da datiuri konstruqciis diaTezad aris kvalificirebuli
(67,68).
41
mesame diaTezis zmnebi mwkrivnaklia. I da II diaTezebis msgavsad, aqac
ori qvejgufi gamoiyofa.
mesame diaTezis I qvejgufis konstruqcia pirveladia; es qvejgufi
statikuria – moicavs miჸors (miyvars) tipis zmnebs, romelTa
subieqtic/agensic moqmedebis aRmqmel-ganmcdelia, susti nebelobisaa da
zmnaSi manis rigis piris niSnebiT aris gamoxatuli (67,228).
mesame diaTezis II qvejgufis konstruqcia meoreulia:
1. ikargeba Sesabamisi sruli konstruqciis agensi piri: is me me,
Sesabamisad, micemiTSi dasmuli piri gaiazreba inaqtiur subieqtad;
2. nominatiuri konstruqcia icvleba datiuriT (nom dat);
3. aqve Semodis relatiuri potencialisebi, romelTac datiuri
konstruqcia da manis rigis piris niSnebiT markireba axasiaTebT.
amgvarad, mesame diaTezaSi Sedis oTxi tipis zmnebi, romelTagan
yvelas susti nebelobis subieqti, m-anis rigis piris niSnebiT markireba
da datiuri konstruqcia aerTianebs:
1. m-iyvars tipis statikuri zmnebi;
2. pirveli diaTezis inversiaqmnili, pirdakarguli formebi, `m-
akankalebs is me makankalebs me~;
3. meore diaTezis konversiuli formebi `m-ainteresebs is me m-
ainteresebs me~;
4. relatiuri potencialisebi.
samecniero literaturaSi, e.w. `inversiuli zmnebis~ konstruqciasTan
dakavSirebiT aRniSnulia, rom `sxva qarTveluri enebisgan gansxvavebiT
konstruqcia Sereulia, datiur-nominatiuria realuri subieqtis
gaTvaliswinebiT da nominatiur-ergatiuli realuri obieqtis
gaTvaliswinebiT~ (34,330). aqve moyvanilia qvemdebarisa da damatebis
brunvaTa seriuli ganawilebis sqema (ix. tabula #1):
42
tabula #1
tabulaSi, marjvena mxares, kargad Cans, rom e.w. `inversiuli
zmnebisaTvis~6 mesame seriaSi e.w. `SR - realuri subieqtis~7 konstruqcia
megrulSi nominatiuria. arsebuli gamoqveynebul teqstebsa da cocxal
respondentebTan Cven mier gadamuSavebuli masalis mixedviT am tipis
zmnebSi micemiTSi mxoloddamxolod subieqti moiazreba. vfiqrobT,
mesame seriaSi, megrulSi e.w. `inversiul” zmnebSi (da mTlianad, Cvens
mesame diaTezaSic) mxolod datiuri konstruqciaa dasaSvebi – moqmedebis
aRmqmel-ganmdeli aqtanti mudmivad micemiT brunvaSi dgas yvela seriaSi;
e.w. `Sereuli datiur-nominatiuri konstruqcia~ miyvars/menatreba tipis
e.w. `inversiul zmnebTan~ SeuZlebelia.
amasTan, SeuZlebelia inversiulTaTvis gamoyofil grafebSi (rogorc
es miTiTebulia #1 tabulaSi _ SR da OR ) realur subieqtTanac da
realur obieqtTanac - erTdroulad, orivegan saxelobiTi brunva
gvqondes, msgavsi konstruqcia dauSvebelia qarTveluri enobrivi
qvesistemebisaTvis. e.w. realuri subieqti (Cveni kvalifikaciiT moqmedebis
aRmqmel-ganmcdeli micemiTbrunviani aqtanti) mudmivad micemiT brunvaSi
dgas, e.w. `realuri obieqti” ki pirvel, mesame da meoTxe seriebSi
saxelobiT brunvaSi dgas, meore seriaSi ki – moTxroboTSi (Sdr.,
saliteraturo qarTulSi e.w. `realuri obieqti” brunvaucvlelia,
mudmivad saxelobiTi brunvis niSniT aris warmodgenili); vnaxoT
magaliTebi: I seria: wyarinom pჸumenc (madat) `wyalinom mwyuria (medat)~, II
6 Cven maT mesame diaTezis statikur zmnebad ganvixilavT. 7 diaTezaTa morfosintaqsuri kategoriis farglebSi e.w. `realuri subieqti~ m-s rigis piris niSnebiT markirebuli susti nebelobis subieqtia: III diaTezaSi m- subieqtis gramatikuli markeria.
43
seria: wyarqerg mimaჸuminu (madat) goRa ser `wyalmaerg *momewyura (momwyurda)
guSin RamiT (medat)~, III seria: Cqim mumasdat wyarinom qàmoჸuminaf(u) `mamaCemsdat
wyalidat moswyurebia~.
amiT SegviZlia davasruloT megruli zmnis zogadi portreti -
ZiriTadi struqturebisa da konstruqciis sakiTxi. detalurad, TiToeul
diaTezas cal-calke ganvixilavT Sesabamis paragrafebSi.
Cven mier gaanalizebuli zmnuri bazis simravle TavisTavad dajgufda
ori ZiriTadi struqturis qvestruqturebad (zmniswinuri da xmovani
prefiqsebis, Tematuri niSnebisa da -d sufiqsis mixedviT); Sesabamisad,
Semdeg TavebSi gamovyofT qvestruqturebs xmovani prefiqsebis, awmyoSive
dadasturebuli zmniswinis, -d sufiqsisa da Tematuri niSnebis mixedviT.
aqve aRvniSnavT, rom xmovanprefiqsebsa da -d sufiqss Cven fuZis
aplikatorebad, amgebad/maSeneblebad ganvixilavT. maT ver mivakuTvnebT
mxolod qcevis, an e.w. „doniani pasivis“ semantikur kategoriebs. Cven
viziarebT mosazrebas, romlis mixedviTac „i-, e-, u- xmovanprefiqsebi
qarTul zmnaSi pirTa korelaciis morfologiuri niSnebia, romelTac
sxvadasxva konteqstSi pirTa Soris mimarTebis sxvadasxva Sinaarsobrivi
niuansi SeuZliaT gamoxaton: versia, destinacia-posesiuroba,
lokalizacia...“ (68,130-134), xolo -d sufiqsis ZiriTadi funqciebia
gardaqceviTobaze, saxelidan zmnad qcevaze miTiTeba da aqtantis
gaaqtiurebis aRniSvna; mag., Ce ren do WiTon-d-u(n) `TeTria da wiTldeba~.
Sdr., „-d sufiqsi zmnis madinamikurebeli, maintesivebeli elementia,
romelic istoriulad SeiZleba „uwyvetlis“ mwkrivisa da mravlobiTi
ricxvis -en/-ed sufiqsebsac davukavSiroT (68, 66).
erTi diaTezis farglebSi zmnaTa uRlebis paradigmebi analogiuria,
amitom, diaTezis SigniT adgili ara aqvs uRlebis paradigmis arsobriv
cvlilebebs. mag., morfemaTa sazRvarze mimdinareobs garkveuli
procesebi, rogoricaa mag., awmyos struqturaSive darTuli
zmniswiniseuli xmovnisa da xmovani prefiqsis kontaminacia da sxv. . aseT
SemTxvevaSi vikvlevT mimdinare fonetikur process da aRvadgenT
pirvandel savaraudo formas, ris Sedegadac, miRebuli
transformirebuli jgufi Sesabamisi xmovanprefiqsiani paradigmis
44
qvejgufad gamoiyofa. bunebrivia, amgvari procesebi Cven mier gamoyofili
gvareobrivi struqturis gareT ar gadis. asevea Temis niSanTa
SemTxvevaSi: cnobilia, rom megrulSi, iseve rogorc saliteraturo
qarTulis dialeqtebSi, xdeba Temis niSanTa unifikacia. mag., nebismieri
SerCevis wesiT Tu aviRebT ramdenime megrul -an (an sxva) TemisniSnian
zmnas, vnaxavT, rom saliteraturo qarTulis Sesabamis formebSi
sxvadasxva Temis niSani daCndeba (ix. cxrili 2.5):
cxrili 2.5.
megruli
(R-an-Ø)
saliteraturo qarTuli
(R-ob-Ø, R-eb-Ø, R-i-Ø)
i-budur-an-s
i-zaf/rxul-an-s//(izarxul-en-s))
i-cqv-an-s
i-Zic-an-s
: bud-ob-s
: i-zafxul-eb-s
: i-q-eb-s
: i-cin-i-s
Temis niSanTa mixedviT Seqmnili qvestruqturebic Cven mier
gamoyofil or ZiriTad, gvareobiT struqturaSi nawildeba
(magaliTisTvis, ix. cxrili 2.6):
cxrili 2.6.
R-[Th.s]-Ø R-Th.s-u/e(n)
ibir-s („mReris“)
ivar-an-s („uarobs“)
irg-un-s („iglovs“)
xaCq-un-s („Toxnis“)
uTas-un-s („uTesavs“)
kankal-an-s („kankalebs“)...
igor-af-u(n) („igineba“)
sqidu(n) („rCeba“)
ia(n)Tas-eb-u(n) („aTasdeba“)
utib-u(n) („uTbeba“)
bizondu(n) („sivdeba“)...
ibaჸe(n) („SeiZleba
(ga)niaveba“)...
am tipis procesebi Cven mier gamoyofili ori ZiriTadi
morfologiuri struqturis SigniT xorcieldeba da ar iwvevs mis
destruqturizacias.
45
2.5. meore Tavis Sejameba
sakmaod vrceli masalis gaanalizebam aCvena, rom megrul zmnas aqvs
ori ZiriTadi struqtura da sami konstruqcia: (1) nom-erg-dat-nom, (2) nom-
erg-nom-nom da (3) dat-(dat)-dat-dat.
(1) nom-erg-dat-nom sintaqsuri konstruqciis zmnebi R-[Th.s]-Ø
struqturisaa. isini, I-II seriaSi regularulad, vinis rigis piris
niSnebiTaa markirebuli (aq, ra Tqma unda, gvxvdeba manis rigis piris
niSnebi III (inversiul) seriasa obieqtur wyobaSi); amis safuZvelze
gamovyofT pirvel diaTezas.
(2) nom-erg-nom-nom sintaqsuri konstruqciis zmnebi, rogorc wesi, R-
[Th.s]-u(n) struqturisaa, isini, yovelTvis, vinis rigis piris niSnebiTaa
markirebuli (aqac gvaqvs manis rigis piris niSnebi mesame seriasa da
obieqtur wyobaSi); amis safuZvelze gamovyofT meore diaTezas.
(3) dat-(dat)-dat-dat konstruqciaSi orive struqturis zmnebi Sedis R-
[Th.s]-Ø da R-[Th.s]-u(n). es zmnebi, regularulad, manis rigis piris
niSnebiTaa markirebuli. amitom, arasdros moxdeba mesame diaTezis
zmnuri formebis aRreva sxva diaTezebis formebTan. megrulisTvis orive
struqturis zmnaTa datiuri konstruqciisa da manis rigis piris
niSnebiT markirebis safuZvelze gamovyofT mesame diaTezas. megruli
zmnis mesame diaTezaSi erTiandeba (1) statikuri zmnebi pirveladi,
Zireuli struqturisa: bჸumens (mwyuria), miჸors (miyvars) tipis afeqturi
zmnebi da (2)manis rigis niSnebiT markirebuli relatiuri
potencialisebi, agreTve R-[Th.s.]-Ø da R-th.s.-u/e(n) struqturis
statikuri zmnebi, romlebic I da II diaTezis zmnebisgan Semdegi niSnebiT
gansxvavdebian:
1. moqmedebis agenss piris niSnebad m-anis rigis afiqsebi moudis;
2. ZiriTadad, awmyos wrisa da meoTxe seriis formebi ewarmoeba;
3. moqmedebis agensi (inaqtiuri subieqti), rogorc wesi, I da II
diaTezis zmnaTa konversiis Sedegadaa miRebuli. kauzaciuri formis
agensi ikargeba, xolo egzekutori gaiazreba inaqtiur subieqtad:
mag.,
46
sampiriani orpiriani:
o-nart-u-an-s Tina Tis Tis `anatrebs is mas mas~ (I diaTeza)
onartu(n) Tis Tina `enatreba mas is~ (III diaTeza)
orpiriani erTpiriani:
oZicinuans Tina Tis aZicinuafu(n) Tis `acinebs is mas ecineba
mas~ (I diaTeza) (III diaTeza)
47
III Tavi. I diaTeza konstruqcia: nom-erg-dat-nom
3.1. Sesavali
winamdebare TavSi ganvixilavT nom-erg-dat-nom konstruqciis zmnebs,
romelTac megrulSi aqvT erTaderTi R-Ø morfologiuri struqtura.
xmovani prefiqsebisa da Tematuri niSnebis darTvisas ZiriTad R-Ø
struqturaSi gamoiyofa qvestruqturebi. am qvestruqturebs uRlebis
erTi, ZiriTadi paradigma aerTianebs.
rogorc wina TavSi aRvniSneT, megrul (resp. qarTvelur) zmnaSi
CarTuli aqtantebis brunvaTa mixedviT gvaqvs sul sami konstruqcia.
TiToeuli konstruqciis saxelwodebad, pirobiTad, viRebT agensuri
aqtantis (subieqtis) brunvas seriebis mixedviT (mag., romelime War-uns
`wers~ tipis zmnisTvis nom-erg-dat-nom), romelic saerToa erTi jgufis
Sesuli yvela zmnisaTvis.
qarTveluri enobrivi samyarosTvis ase damaxasiaTebel - qvemdebareze
aranaklebi sintaqsuri Zalis mqone damateba-obieqtebis brunvaTa
konstruqciebis (ZiriTad sauRlebel mwkrivebSi) mixedviT ki TiToeul
diaTezaSi gamoiyofa ori qvejgufi: erTpiriani da relatiuri
brunvaucvlel-obieqtiani zmnebi pirvel qvejgufSi moeqcevian, xolo
relatiuri brunvacvalebad obieqtiani zmnebi - meore qvejgufSi.
srulyofili suraTis Sesaqmnelad warmovadgenT megruli zmnis
subieqtis/agensisa da obieqtebis konstruqciaTa srul cxrils samive
diaTezisaTvis (cxrili 3.1).
48
cxrili 3.1
agensisa da obieqtebis brunvaTa cxrili
diaTez
a
konstruqcia zmnis
morfolog.
struqtura
magaliTi
qvemdebar.
agensis
brunvebi
brunvaucvle
li damateba-
obieqtis
brunvebi
brunvacvale
badi
damateba-
obieqtis
brunvebi
I
nom-erg-dat-
nom R-[Th.s.]-Ø ukarkatans
Tina Tis Tis
uxvevs is mas
mas
nom - I seria
erg -II seria
dat -III seria
nom - IV seria
dat -I seria
dat -II seria
III seria >>
>>Tandebul
iani
damateba
dat -IV seria
dat- I seria
nom- II seria
nom-III seria
dat -I seria
II
nom-erg-nom-
nom
R-th.s.-u/e(n) aCxiCxuu(n) Tina Tis – (saCxubrad) ejaxeba is mas) qaaCxiCxvu Tiq Tis Seejaxa man mas qàCxiCxvafu Tina Tis (Sejaxebia is mas)
nom - I seria
erg - II seria
nom-III seria
nom - IV seria
dat -I seria
dat -II seria
dat -III seria
dat -I seria
-
-
-
-
III
dat-(dat)-dat -
dat R-[Th.s.]-Ø
R-th.s.-u/e(n)
meonjRorebu(n)
ma urCqinoba
(mcxvenia me
ucodinroba)
meonjRoru(n)
ma urCqinobaq//
urCqinoba
(Semrcxva me
ucodinrobam//
ucodinroba)...
ონარტუ(n)
(ენატრება)
თის თინა…
inaqtiuri
subieqtis
brunvebi
(I da II
diaTezis
zmnaTa
konversiuli//i
nversiuli
formaTa
konstruqcia):
dat - I seria
(dat-II seria)
dat-III seria
dat-IV seria
nom-I seria
(erg–IIseria)
nom-III seria
nom-IV seria
-
-
-
-
49
3.2. I diaTezis ori qvejgufi – (3.2.1.) statikuri - usruli da
(3.2.2.) dinamikuri - sruli konstruqciebi
sauRlebel mwkrivTa sami seriis mixedviT I diaTezis zmnaTa agensis
konstruqciaa nom-erg-dat-nom (anu, moqmedebis agensi brunvacvalebadia
yvela seriaSi). damateba-obieqtis brunvacvalebadobis mixedviT ki
gamovyofT pirveli diaTezis or qvejgufs:
pirvel qvejgufSi gaerTianebulia absoluturi agebulebisa da
orpiriani brunvaucvlelobieqtiani zmnebi (mag., funs `duRs is~ da
uZicans „ucinis is mas“).
meore qvejgufSi Sesulia brunvacvalebadobieqtiani zmnebi (mag., ibirs
Tinanom Tisdat „*mRers is mas“, ibiru Tiqerg Tinanom `imRera manerg isnom~,
ukarkatans Tina Tis Tis „uxvevs is mas mas“). qvemoT warmodgenil
pirveli diaTezis zmnaTa cxrilSi (ix., cxrili 3.2) kargad Cans, rom
orive qvejgufs aqvs saerTo struqtura (R-Ø) da saerTo konstruqcia
(nom-erg-dat-nom).
cxrili 3.2
I diaTeza
konstruqcia: nom-erg-dat
struqtura: R-Ø
1. erTpiriani (gvari:
refleqsivi//avtoaqtivi) da
2. brunvaucvlelobieqtiani
(gvari: aqtivi)
1. brunvacvalebadobieqtiani
(gvari: aqtivi)
pirveli diaTezis erTpiriani, brunvaucvlelobieqtian da
brunvacvalebadobieqtian zmnebs aerTianebs agensis sintaqsuri
konstruqcia (nom-erg-dat-nom) da erTi (R-Ø) morfologiuri struqtura.
pirveli diaTezis qvejgufebis ganmasxvavebeli niSani da gamoyofis
safuZveli brunvacvalebadi (e.w. `pirdapiri~) obieqtis qona-arqonaa
(meliqiSvili, 2008:124); brunvaucvleli (e.w. `iribi~) obieqtisgan
50
gansxvavebiT, brunvacvalebadi (e.w. `pirdapiri~) obieqti iwvevs zmnis
konstruqciis cvlilebas. vnaxoT am zmnaTa konstruqciis magaliTebi:
erTpiriani:
funs Tina `duRs is: nom.”
fu Tiq `iduRa man: erg.”
ufuu(n) Tis `uduRia mas: da.t~
nofunue(n) Tina `duRda xolme nom.~
brunvaucvlelobieqtiani:
uZicans Tina Tis `ucinis is mas~ nom-dat
uZicu Tiq Tis `gaucina man mas~ erg-dat
uZicinu(n) Tis (TiSoTà) `gaucinia mas (misTvis)~ dat
noZicinue(n) Tina Tis `gaucinebda xolme is mas~: nom-dat
brunvacvalebadobieqtiani:
ibirs Tina Tis `mReris is mas~ nom-da.t
ibiru Tiq Tina `imRera man is~ erg-nom.
biru(n) Tis Tina `umReria mas is~ dat-nom.
nobierue(n) Tis Tina `imRerebda xolme is mas~ nom.-dat.
ukarkatans Tina Tis Tis `uxvevs is-mas-mas~ nom-dat-dat
duukarkatu Tiq Tis Tina `Seuxvia man mas is~ erg-dat-nom
duukarkatuu(n) Tis Tina TiSoT `Seuxvevia mas is (misTvis//misda): dat-nom.
nokarkatue(n) Tina Tis Tis `Seuxvevda xolme is mas mas~ nom.-dat-dat
pirveli diaTezis erTpiriani da oden brunvaucvlelobieqtian zmnaTa
formebis konstruqcia usrulia, radgan maT, gansxvavebiT meore
qvejgufis zmnebisagan, ara aqvT samoqmedo brunvacvalebadi obieqti;
pirveli diaTezis brunvacvalebadobieqtiani qvejgufis zmnaTa
konstruqcia ki srulia, radgan maT aqvT samoqmedo brunvacvalebadi
obieqti/damateba.
erTpiriani konstruqciis SemTxvevaSi zmna sakuTar TavSi Seicavs
samoqmedo (brunvacvalebad) obieqts (ukuqceviTia, refleqsivia) da,
rogorc zemoT aRvniSneT, erTpiriani konstruqciis moqmedebis agensi,
amave dros, paciensicaa. gvaris TvalsazrisiT, refleqsivia//avtoaqtivia.
Sesabamisad, ar aqvs sruli konstruqcia. mag., wuxens Tina „wuxs is“.
magram maT, potenciurad SeiZleba gauCndeT brunvacvalebadi (e.w.
`pirdapiri~) obieqti, mag., wuxens Tina ufarobasdat wuxs is ufulobas.
51
brunvaucvlelobieqtiani konstruqciis SemTxvevaSi moqmedeba gadis
zmnis ukuqcevis wridan da gadadis brunvaucvlel obieqtze, oRond es
obieqti `iribia~, ar aris `pirdapiri~ - brunvacvalebadi obieqti,
Sesabamisad, brunvaucvlelobieqtiani zmnebic usruli konstruqciisaa;
mag., ubirs dida CqჷCqჷs „umRers deda Cvils~ – ubiru didaq CqჷCqჷs
„umRera dedam Cvils~ – ubiru(n) didas CqჷCqჷSa `umReria dedas
CvilisTvis“. maTi usruli konstruqcia ki, konteqstidan gamomdinare,
SeiZleba srulad gardaiqmnas: brunvaucvlelobieqtiani konstruqciis
zmnebs potenciurad SeuZliaT gaiCinon brunvacvalebadi (e.w. `piradpiri~)
obieqti; mag., mag., ubirs dida CqჷCqჷsdat bedineras8dat. – ubiru didaq
CqჷCqჷsdat. bedineranom „umReris deda Cvils `bedineras9~ – umRera dedam
Cvils `bedinera“.
brunvacvalebadobieqtiani (e.w. `pirdapirobieqtiani _ telikuri~)
konstruqciis zmnebi sruli konstruqciis zmnebad iwodeba, Sesabamisad,
(e.w. atelikuri) zmnebi, romelTac ar aqvT brunvacvalebadi obieqti –
usruli konstruqciisad (68, 94). mag., ogans Wkadu kidas dat. – ogu Wkaduq
kidanom „agebs mWedeli kedels – aago mWedelma kedeli~; igive
konstruqcia eqneba yvela brunvacvalebadobieqtia zmnas (69, 833), mag.,
awuxens (romelsac saliteraturo enis faqtad aris miCneuli (m. Cuxua):
awuxens `awuxebs“; mag., muSi anbeeSi goSinaqჷ kini Seawuxu `misi ambis
gaxsenebam isev Seawuxa~, (qajaia o., 2001, a. cag., gv.24); agreTve: mi-o-Sqv-an-
s – mi-o-Sqv-u `miagzavnis – miagzavna~... amgvarad, SeiZleba gamovyoT
`usruli ~ da `sruli~ konstruqciis qvejgufebi I diaTezis cxr.: #3.3.
cxrili #3.3
I diaTeza
konstruqcia: nom-erg-dat-nom
struqtura: R-Ø
1. erTpiriani, 2. oden brunvaucvlel
obieqtiani konstruqcia: usruli
brunvacvalebadobieqtiani
konstruqcia: sruli
8megruli simReris saxelwodeba.
52
3.2.1. I diaTezis usruli konstruqcia
ZiriTadi struqtura R-Ø, konstruqcia: nom-erg-dat-nom
gvari: avtoaqtivi
ganvixiloT Ι diaTezis usruli konstruqciis zmnaTa qvestruqturebi,
romelTa (iseve rogorc amave diaTezis sruli konstruqciis zmnaTa)
agensis ZiriTadi konstruqciaa nom-erg-dat-nom xolo, ZiriTadi
struqturaa R-[Th.s]-Ø.
Ι diaTezis usruli konstruqciis I qvejgufSi R-Ø struqturis
erTpiriani da oden brunvaucvlelobieqtiani zmnebi erTiandeba.
am qvejgufis erTpirian zmnaTa agensi moqmedia, oRond ar gaaCnia
samoqmedo obieqti. isini brunvacvalebad (e.w. `pirdapir~) obieqts
sakuTar TavSi Seicaven - moqmedeba ukuqceviTia (introvertizebulia).
amas amtkicebs awmyos an myofad-wyvetilis mwkrivis formebSi
gamovlenili i- prefiqsi, romelic erTpirian zmnebSi „refleqsivis
aRmniSvneli organuli prefiqsia. xolo igive prefiqsi aqtivis srul
konstruqciaSi sasubieqto versiis Sinaarsis matarebelia” (67,85).
Semdeg qveTavSi mokled mimovixilavT qarTul samecniero
literaturaSi gamoTqmul mosazrebebs i- prefiqsis Sesaxeb.
3.2.1.a. i- prefiqsis kvalifikacia
qarTul saenaTmecniero literaturaSi
i- prefiqss refleqsivis, introvertizebuli moqmedebis morfologiuri
markeria (67,85). Sdr.: `i- TavsarTi megrul zmnur refleqsivebSi
analogiuri Rirebulebisaa~ (162, 108). mag., iZicans „icinis“ (Sdr.,
svanurSi: i-cEnPl „icinis“ (153, 8).
samecniero literaturaSi i- prefiqsis ZiriTad funqciad miCneulia
ukuqceviTobis gramatikuli kategoriis gamoxatva (58,136-137; 81, 209; 162,107;
67,84-85; 104, 115).
53
i- prefiqsis warmomavlobas mniSvbelovani gamokvleva miuZRvna l.
nozaZem; man dawvrilebiT gamoikvlia, Tu ra mimarTeba arsebobs
istoriulad awmyoSi uprefiqso da myofad-wyvetilis jgufebSi i-
prefiqsian tipTa warmoebas Soris; agreTve, ra warmoSobisaa i- prefiqsi
e.w. `medioaqtiur~, l. nozaZis gagebiT ki dinamikur, aqtiur, pirdapiri
obieqtis ar mqone zmnebSi, rogoricaa, pirobiTad, saanalizo formebs l.
nozaZe mefobs – imefa tipis formebs uwodebs. man daaskvna, rom
aRniSnul zmnebSi i- prefiqsi ara nasesxebi, aramed organuli prefiqsia
rogorc qarTulSi, aseve megrulsa da svanurSi (78, 91-92).
a. SaniZis klasifikaciiT, e.w. `medioaqtivebi~ Zvel qarTulSi,
iSviaTad i- prefiqsis gareSe awarmoebdnen aoristis jgufis mwkrivTa
formebs: qadagebs _ qadaga (qadaga da Tqua, zRapr. 36, 12), mefobs –
hmefa: mefe daviT VIII 19 weli hmefa (qarT. cxovr., II, 16), Tumca aRniSnul
zmnaTa uprefiqso warmoeba, rogorc Cans ver ganviTarda gansxvavebiT
Wanurisa da svanurisagan (78, 85).
sxva mosazrebiT, arsebiTia zmnur formaTa warmoebis potencialis
mixedviT dajgufeba: mefobs _ imefebs ori sxvadasxva zmnis erTi da
imave nakvTis formebia (14,144, 119, 590); mefobs gaazrebulia awmyos
formad, romelsac mxolod awmyos wris nakvTebi gaaCnia (mefobs-mefobda-
mefobdes), imefebs _ aseve awmyoa formis TvalsazrisiT (Sdr.: ikeTebs),
romelsac ewarmoeba awmyos wris nakvTebi (imefebs _ imefebda _
imefebdes) da meore seriis nakvTebic (imefa _ imefos). aqve aRniSnulia,
rom `mefobs tipSi moiazreba uyvars, mifrinavs, hyavs rigis zmnebi,
radgan maTac 3 nakvTiani paradigma aqvT. (Tavad mefobs formis arqetipad
ki *hmefens forma ivaraudeba) (119, 590). vfiqrobT, `zmnur formaTa
warmoebis potencialis~ anu sauRlebel mwkrivTa raodenobis mixedviT
dajgufeba sxvadasxva morfologiuri struqturisa da sintaqsuri
konstruqciis mqone zmnebs moaqcevs erTad (rogorebicaa mag., vmefob (I-II-
III seriaSi konstruqcia nom-erg-dat-ia), miyvars (dat-dat-dat-dat), mivfrinav
(nom-erg-dat), myavs (dat-dat-dat)...), rac, sauRlebel formaTa qvejgufTa
simravles gamoiwvevs.
advili SesaZlebelia, aRniSnul zmnebSi yofiliyo i- prefiqsi da
mogavianebiT dakarguliyo fonetikur niadagze; l. nozaZe qarTvelur
54
zmnur formebSi gamoyofs sami tipis i- prefiqsian formebs, moviyvanT
megrulis magaliTebs:
1. i- prefiqsi dasturdeba awmyoSic da myofad-wyvetilis
jgufebSic; mag., iburjans – iburju `SfoTavs – iSfoTa~,
ixvamans – ixvamu `loculobs – iloca~, ijgvijgvinans _
ijgvijgvinu `gamoiyureba tlanqi ram~, ipiCvans – ipiCvu
`marxulobs – imarxula~, ingars _ i[n]garu `tiris _itira~, igans
_ igu `qris – iqrola~...
2. i- prefiqsi ar gvaqvs awmyos mwkrivebSi, magram daCndeba myofad-
wyvetilis jgufSi: orCanens – iorCanu `zarmacobs _ ozarmaca~,
nartens _ inartu `natrobs _ inatra~...
3. yvela mwkrivSi i- prefiqsis gareSea warmodgenili: sxapuns _
[qo]sxapu `cekvavs _ icekva~, laluns – lalu `yefs – iyefa~,
WvaTans _ WvaTu `wveTavs – iwveTa~, gurginuns – gogurginu
`grgvinavs – igrgvina~... (78, 91-92).
l. nozaZe aRniSnul sam jgufs qarTvelur doneze aRadgens da i-
prefiqss, Tavdapirvelad, moiazrebs aRniSnuli jgufis yvela zmnasTan,
mogvianebiT ki, xmovanprefiqss gauCinarebulad miiCnevs fonetikur
niadagze. amis magaliTad mohyavs Zveli da axali qarTuli enis magaliTi:
Zvel qarTulSi i- prefiqsi warmodgenilia zog iseT zmnasTanac,
romelsac daukargavs i- prefiqsi Tanamedrove qarTulSi: istuens_
stuens: sxuani eSmakni istuendes...k.I 225,19.yoveli,romeli ganvidodis... mas Sina
daistnos: ambak.342,3,1, imarxavs _ marxulobs: rad Cuen farisevelni vimarxavT
friad,xolo mowafeni Senni ara imarxven? m.9,14 C ... imarxes mas dResa Sina
:msaj.20,26... gansxvaveba DTanamedrove da Zvel qarTuls Soris dasturdeba
Semdeg zmnebSic: ibrdRuens _ brdRvinavs, ilocavs _ loculobs,
iRaRadebs _ RaRadebs, isadilebs _ sadilobs, isamxrebs _ samxrobs,
imruSebs _ mruSobs, ixarebs _ xarobs, ivaWrebs//ivaWrobs _ vaWrobs,
inadirebs _ nadirobs, imReris _ mReris, inanis _ nanobs.
amdenad ikveTeba tendencia ergatiuli usruli konstruqciis zmnebSi
i- prefiqsis dakargvisa.
Zvel qarTulSi I diaTezis avtoaqtiv zmnaTa awmyoSi dadasturebuli
i- prefiqsi da Tanamedrove qarTulSi misi uqonloba l. nozaZes
55
afiqrebinebs, rom SesaZloa aseTive cvlilebebi ganecada im zmnebsac,
romelTa i- prefiqsiani formebi awmyos wyebaSi ar dasturdeba ukve Zvel
qarTulSi: drtÂnavs, mefobs, kelobs, dResaswaulobs, rudunebs,
Ãelmwifebs, moZRuarobs, Ãmobs da a.S. (78, 102).
mecnieri askvnis, rom qarTuli enis ganviTarebis uZveles etapze i-
prefiqsi unda yofiliyo damaxasiaTebeli am tipis (e.w. `medioaqtivi~)
zmnebis awmyos wris formebisTvisac. xolo is gansxvaveba, romelic dRes
gvaqvs awmyosa da namyos ZiriTadis wyebaSi e.w. `medioaqtiv~ zmnebTan,
warmoqmnili unda iyos fonetikur niadagze. am zmnaTa uprefiqso formebi
awmyoSi (drtÂnavs, dResaswaulobs, sadilobs ...) meoreulia, miRebulia i-
prefiqsiani formebisagan xmovnis dakargvis Sedegad sufiqsaciis
tendenciis gaZlierebis gamo (78, 93).
SeniSvna: sainteresoa, rom amave statiaSi avtori kritikulad udgeba termins
`medioaqtivi~, safuZvels aclis mis arsebobas, rac Zalze dasafasebelia: `Cven terminiT
`medioaqtiuri~ aRvniSnavT ugvaro, aqtiur (dinamikur) zmnaTa im jgufs, romlis ZiriTadi
maxasiaTeblebia: dro-kiloTa I da II seriis fuZeTa dapirispireba i- (aseve u-) prefiqsis mixedviT,
aoristSi mesame subieqturi piris mravlobiTobis niSnad –es sufiqsi, III jgufis formaTa
warmoeba inversiulad, II seriis mwkrivebSi subieqti _ ergativSi, pirdapiri obieqtis uqonloba
(78, 105).
i- prefiqsis dakargvis meoreulobis Sesaxeb dasknis gakeTebis
safuZvels l. nozaZes aZlevs i-sTan erTad aseve a-, e-, u- prefiqsebis
dakargvis faqtebi zog e.w. `medioaqtiv~ da aseve sxva tipis zmnebSi, rac
SeniSnulia sxvadasxva mecnierebis mier; mag., xevsurulSi a- prefiqsis
dakargvis tendencia –av Temis niSnis darTvisas: abaria _ Rbarav (3, 14),
fuZis Tavkiduri a- s mokveca mravlobiTi ricxvis VC struqturis mqone
sufiqsian formebSi: abia _ Rbian, acvia – scvian (78, 115),
amgvari magaliTebi gamoricxavs i- prefiqsis nasesxobis Teorias.
,,medialur zmnebSi i- prefiqsi wyvetilsa da myofadis mwkrivebSi
nasesxebi ki araa, aramed igi organuli afiqsia. am movlenas l. nozaZe
sufiqsaciis tendencias ukavSirebs, kerZod VC struqturis morfemebis,
ZiriTadad, Temis niSnebis Camoyalibebas (78, 123). l. nozaZes mohyavs
magaliTebi samive qarTveluri qvesistemidan:
56
svanuri
awmy.
bq. ikli ,,koWlobs,kelobs” ikluni l@~kil
bq.ikvCxi ,,koWlobs” ikvCxuni lç~kveCx
bz.iTxviçr ,,nadirobs” iTxviarni çdTxviare
zsv.ikHlm@xi,,Tevzaobs” iklàmaxni çnkàlmaxe
bz.imzir ,,loculobs” imzirni lçñmezre
bz.iTEef ,,isvris (TofiT) iTfuni çdTEef
rogorc zemoT aRvniSneT, megrul-WanurSi medioaqtivi zmnebi i-
prefiqsian formaTa sam tips gviCvenebs: 1.icinis _ icina: inCvirs ,,curavs”
_ inCviru ,,icurava” (Wan.), ionjuans ,,isaRamovebs” _ [d]ionju
,,daisaRamova” (megr.), 2.mefobs _ imefa: xoronafs ,,cekvavs” _ ixoronu
,,icekva” (Wan.), gvargvalans, „duRs” _ igvargvalu ,,iduRa” (megr.), 3.
mefobs _ hmefa warmoebisa: petelafs ,,bRavis” _ petelu ,,ibRavla” (Wan.),
sxapuns ,,cekvavs” _ [qo]sxapu ,,icekva” (megr.).
svanurze aq dawvrilebiT ar SevCerdebiT. aRvniSnavT mxolod, rom
uprefiqso awmyos formebi mxolod fuZedrekad avtoaqtivebs moepovebaT,
magram myofad-wyvetilis formebSi i- prefiqsi warmodgenilia. xolo
danarCen I diaTezis usruli konstruqciis zmnebs i- prefiqsiani formebi
awmyoSive udasturdebaT. amasTan dakavSirebiT SeniSnuli aqvs d.
meliqiSvils: `-i prefiqsi garda wyvetilisa da misgan nawarmoebi
myofadisa, Zvel qarTulSi awmyos jgufSic erTvoda da dResac
Semonaxulia garkveuli tipis zmnebSi: Zv. qarTuli: x-i-moTxvides, i-
stuens, i- nadirobs, i-locavs, i-tyÂs... ax. qarTuli: i-Zinebs, i-RviZebs, i-
banakebs, i-smens, i-Zens, i-natris, i-mReris,i-Cqaris, i-xaris da sxv...
(paradigmebi; №3, №11, 67,83; 68,29).
,,Zveli qarTulisa da sxva qarTveluri enebis monacemTa
gaTvaliswineba safuZvels iZleva vivaraudoT, rom i- prefiqsi awmyos
formebSi sazogadod unda yofiliyo damaxasiaTebeli medioaqtivi
zmnebisaTvis. i- prefiqsis mixedviT awmyosa da namyo ZiriTadis formaTa
dapirispireba aRniSnul zmnebTan meoreuli Cans, miRebuli awmyos
formebSi prefiqsis dakargvis Sedegad. e.i mefobs _ imefa tipis warmoeba
57
istoriulad miRebuli Cans icinis _ icina tipis warmoebisagan. curavs,
goravs, drtÂnavs, mefobs, dResaswaulobs, samxrobs, RaRadebs tipis
zmnaTa uprefiqso formebi awmyoSi Semdegdroindelia. amgvar zmnebTan
awmyos i- xmovani daCndeba namyo-ZiriTadSi iseve, rogorc a- xmovani _
hrgebs _argo, hvnebs _ avno, stkens _ atkina, swyens _ awyina... (77, 25-53,45).
aRsaniSnavia isic, rom Cveni xelmZRvanelis, m. Cuxuas SeniSvniT, a/i/h/s
prefiqsTa urTierTCanacvlebas piris niSanTa funqciuri substituciis
kvalifikacia eniWeba.
3.2.1.b. i- prefiqsi megrul erTpirian zmnebSi
wina paragrafSi (3.2.1.a) mimoxiluli samecniero literaturaSi
gamoTqmuli mosazrebebi gvafiqrebiebs, rom megruli i- prefiqsiani
introvertizebuli moqmedebis mimaniSnebelia megrulSic (msgavsad sxva
qarTveluri enobrivi erTeulebisa). amasTan, es erTpiriani zmnebi, gvaris
semantikuri kategoriis TvalsazrisiT avtoaqtivebia, maTi subieqti
TviTmoqmedia, `avtoaqtiuria~.
R-Ø struqturis erTpirian avtoaqtiur zmnebs vaerTianebT pirveli
diaTezis pirvel – usruli konstruqciis (statikur) qvejgufSi.
amave qvejgufSi vaerTianebT oden brunvaucvlelobieqtian zmnebsac -
brunvaucvleli obieqti yvela seriaSi micemiT brunvaSi dgas. am zmnaTa
struqturac - R-Ø-ia, konstruqcia ki brunvaucvleli aqtantis brunvebiT
ganivrcoba, Tumca, imis gamo, rom maT ar aqvT brunvacvalebadi obieqti,
maTi konstruqciac usrulia (msgavsad absolutivebisa), rac imas niSnavs,
rom ma Tar gaaCniaT brunvacvalebadi obieqti; amgvarad, oden
iribobieqtiani orpiriani R-Ø struqturis zmnaTa konstruqciaa nom-erg-
dat-nom (agensi); xolo brunvaucvleli obieqtis brunvebia dat-dat-dat-dat.
mag.,
ukintoruans Tina Tis (nom-dat) „ukirtnis, uCxikinebs is mas“
ukintoruu Tiq Tis (erg-dat) „ukirtna, uCxikina man mas ~;
58
ukintoruafu(n) Tis (dat) TiSa `ukirtnia, uCxikinebia mas (misTvis)~
nokintorafue(n) Tina Tis `ukirtnida xolme is mas~
an:
uZicans Tina Tis (nom-dat) „ucinis is mas“
uZicu Tiq Tis (erg-dat) „(ga)ucina man mas“
uZicinu(n) Tis (dat) „(ga)ucinia mas (misTvis)~
noZicinue(n) Tina Tis (nom-dat) `ucinoda Turme is mas~
Sdr.:
uZicans Tis Toli (nom-dat) „ucinis mas Tvali“
uZicu Tis Tolq (erg-dat) „(ga)ucina mas Tvalma“
uZicinu(n) TiSa Tols (dat) „(ga)ucinia mas (misTvis)~
Ι diaTezis usruli konstruqciis zmnaTa konstruqciisa da
struqturis zogadi daxasiaTebis Semdeg gadavideT qvestruqturuli
jgufebis aRweraze. am struqturebis ZiriTad qvestruqturul variantebs
qmnis awmyos fuZeze zmniswinis, xmovani prefiqsisa da Tematuri niSnebis
darTva. Tumca, es cvlileba, rogorc wesi, ar gadis ZiriTadi R-Ø
struqturisa da nom-erg-dat-nom konstruqciis gareT.
awmyos struqturaSive darTuli zmniswinis, xmovani prefiqsebisa da
Tematuri niSnebis mixedviT gamoiyofa pirveli diaTezis usruli
konstruqciis sul 22 qvestruqtura. amaTgan 15 aris R-Ø struqturisa
da nom-erg-dat-nom konstruqciis mqone avtoaqtiuri erTpiriani zmnuri
forma, romlis agensi amave dros paciensicaa. danarCeni 7 qvestruqtura
ki imave struqturisa da konstruqciis oden brunvaucvlelobieqtiani
(orpiriani) zmnuri formebia.
aqve unda aRvniSnoT, rom sakmaod produqtiulia awmyoSive
zmniswiniani zmnuri formebi. zmniswini aq daclilia aspeqturi
Sinaarsisgan da mxolod gezisa da orientaciis funqciiT aris
datvirTuli. aseTi zmnebi myofad-wyvetilis srulaspeqtian formebs
dadasturebiTi qo- nawilakiT awarmoeben.
samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom “megrulsa da lazurSi
erTdrouli procesi Cans qo- nawilakis gamoyeneba srulaspeqtiani
59
formebis gamosaxatavad. megrulsa da, gansakuTrebiT, lazurSi jer
kidev SenarCunebulia aspeqtis gamoxatvis Zveli sistema, roca zmniswinis
darTva ar ganarCevda moqmedebis sruloba-usrulobas, xolo axali
sistemis Camoyalibebisas funqciuri datvirTva mieniWa qo- nawilaks:
mtkicebiTi semantikis gafarToebiT moqmedebis sasrulobamde (119, 367.)
qvemoT warmovadgenT Cven mier aRweril Tematuri niSnebis, zmniswinisa
da xmovanprefiqsebis mixedviT gamoyofil qvestruqturebs pirveli
diaTezis usruli absoluturi da brunvaucvlelobieqtiani
konstruqciis farglebSi, romelTac aerTianebT ZiriTadi struqtura –
R-[Th.s.]-Ø da konstruqcia: nom-erg-dat-nom.
60
3.2.1.1. usruli konstruqciis
erTpirian zmnaTa qvestruqturebi (klasebi)
3.2.1.1.1. R-Ø qvestruqtura #1
am qvestruqturis zmnebi aTematuri erTpiriani zmnebia, romlebic,
rogorc wesi, myofad-wyvetilis jgufebs zmniswiniTa da dadasturebiTi
qo- nawilakiT, xanac i- prefiqsis darTviT iwarmoeben.
am struqturis zmnebi araprduqtiulobiT gamoirCeva megrulSi: bons
(gobonu-gubonu(n)-nobonue(n)) `bans~... magaliTisTvis vnaxoT wvims zmnis
ZiriTadi mwkrivebis formebi oTxive seriisaTvis:
awmyo: Wvins/c//Wvens `wvims~
myofadi: doWvins `mowvims~
wyvetili: Wvimu `iwvima~
I rezultativi: uWvimu(n) `uwvimia~
III rezultativi: noWvimue(n) `wvimda Turme~
sainteresoa, rom R-Ø qvestruqturaSi megrulSic gvaqvs myofadis i-
prefiqsiani warmoeba (iwvimebs tipisa): i-Wvem-(u)-an-s `gawvimdeba~.
SeniSvna: am zmnebs, semantikidan gamomdinare, Ι da ΙΙ piris formebi ar aqvT
(ar gveqneba *vwvim, *vTov...), Tumca, gamoricxuli ar aris am formaTa daSveba
gapirovnebis SemTxvevaSi (poetur metyvelebaSi).
i- prefiqsi, romelic myofad-wyvetilisa da awmyos mwkrivSi
gamoCndeba am zmnaTa organuli sufiqsia, da ar unda iyos nasesxebi
aqtivis formaTagan (i- prefiqsis nasesxobis Sesaxeb dawvrilebiT ix. wina
paragrafebSi, gv.:55-62).
61
3.2.1.1.2. Prev-R-Ø qvestruqtura #2
me-2 qvestruqturaSi vaTavsebT Prev-R-Ø qvestruqturis aTematur
absolutivebs. mag., giTàmocens `cviva~... awmyoSive dairTaven zmniswins,
romelic daclilia aspeqturi semantikisagan. myofadisa da sruli
aspeqtis formebs damadasturebeli funqciis mqone qo- nawilakis an
zmniswinis garTulebiT, zogjer ki fuZis SecvliT awarmoeben: gila-cen-
s – gegàla-cen-s „cviva - Camocviva“ (gilàmacens –geglacu –gilacume(n)
– gilànocumue(n), aTàmadiars - aTadiars//qaTadiars (>*qoaTadiars)
`balaxobs – ibalaxebs~...
es qvestruqtura produqtiulobiT ar gamoirCeva; es zmnebi
saliteraturo qarTulSic Taviseburi zmnebia (Tvlems is – CaTvlima
man...).
aTadiars – balaxobs (xoji uRus aTadiarsჷni, gemaჸvenjiSi brali
renia: xalx. sibr., 1, gv. 186 -- uRelqveS xari rom balaxobs, mimyolis
(patronis) braliao.), gekins „guTnisdedobs“;
am da sxva paradgigmis awmyoSive zmniswindarTul formebs, Cveulebriv,
axlavs –Ti, -ma, Tàma nawilakebi, romelbic aniWeben zmnur formebs
awmyos an usruli aspeqtis gagebas (21,75).
samagaliTo zmnis ZiriTadi mwkrivebis formebi oTxive seriisaTvis:
awmyo: gekins - *gi-a-kin-an-s//gi-a-kin-u(n) guTnisdedobs
myofadi: giakinuu(n)10 - iguTnisdedebs
wyvetili: giakinu - iguTnisdeda
I rezultativi: geukinalu - uguTnisdedia
III rezultativi: genokinue(n) – iguTnisdedebda xolme/Turme
aq sainteresoa isic, rom nauRleb magaliTSi myofadis Senacvlebuli
forma (giakinuu(n)) gvaqvs, romelic i. yifSiZesTan gvxvdeba. es kidev
erTxel miuTiTebs am zmnaTa Tavisebur xasiaTze.
10 aq da yvela sxva magaliTSic qvemoT III piris mxolobiTi ricxvis sufiqsis –u(n)- TanxmovniTi nawili frCxilebSia Casmuli, radgan metyvelebis procesSi ikargeba da aRdgeba mxolod or SemTxvevaSi: 1. kiTxviTobis –o nawilakis darTvisas: giakinuuno? - “iguTnisdedebs?”; 2. sxvaTa sityvis –ia sufiqsis darTvisas, mag., giakinuunia – `iguTnisdedebso~. (123, 144). aRniSnuli wesi moqmedebs sxva paradigmebSic, amitom amis Sesaxeb iq aRar mivuTiTebT.
62
3.2.1.1.3. i-R-Ø qvestruqtura #3
me-3 qvestruqturaSi erTiandeba i-R-Ø struqturis aTematuri
erTpiriani zmnebi, rogoricaa, mag., ibons „ibans“, ingars „tiris“, ibirs
„mReris“, idiars `balaxobs~. es zmnebi, saerTo wesisamebr, myofads (da
srul aspeqts) qo- dadasturebiTi nawilakiT awarmoeben (123, 158; 55, 164).
qo- nawilakis xmovani nawili, rogorc wesi, asimilaciis wesiT erwymis i-
prefiqss da kontaminaciis gziT viRebT (oi < ii < i) markers: “Гласный o
перед i подвергается полной съ нимъ ассимилации‚ напр.‚ qi-ibTxi „viTxove“
(вм. qo-ibTxii)“ (123, 161).; sxva magaliTi: i-(n)Zger-s “Zgers”– *qo-i-(n)Zger-s
– qi-i(n)Zgers - qi(n)Zgers “iZgerebs” SeiZleba daerTos zmniswinic,
magram zogjer zmniswinis darTva semantikur cvlilebas iZleva.
rogorc Cans, am tipis zmnebSi myofadis warmoeba sxva gziT warimarTa:
saliteraturo qarTulSi awmyoSive i- prefiqsis mqone formebi myofads
zmniswinisa da Tematuri sufiqsis darTviT awarmoeben: i-cinis – ga-i-cin-
eb-s. megrulSi ki ar gaiTiSa awmyos fuZe myofadisagan da mxolod qo-
dadasturebiTi nawilaki dairTo: ibirs `imRers~ – qibirs `imRerebs~…
vnaxoT samagaliTo zmnis uRlebis nimuSi:
I seria awmyos jgufi awmyo
vibir-q /-T “vmReri /-T” ibir-q /-T “mReri” ibir-s /-a(n) “mReris”
uwyveteli vibird-i /-T “vmRerodi” ibird-i /-T “mRerodi” ibird-u /-es “mReroda”
awmyos kavS. vibird-a/-e /-aT “vmRerde” ibird-a/-e /-aT “mRerde” ibird-a-s /-an “mRerdes”
awmyos pirobiTi vibirdi-ko /-T-(i)-ko “rom vmRerde” ibirdi-ko /-T-(i)-ko “rom mRerde” ibirdu-ko /-es-(i)-ko “rom mRerdes”
myofadis jgufi myofadi
qivbir-q /-T “vimRereb” qibir-q /-T “imRereb” qibir-s /-a(n) “imRerebs”
myofadis xolm. qivbird-i /-T “vimRerebdi” qibird-i /-T “imRerebdi” qibird-u /-es “imRerebda”
myofadis kavS. qivbird-a/-e /-aT “vimRerebde” qibirdi-a/-e /-aT “imRerebde” qibird-a-s /-an “imRerebdes”
myofadis pirobiTi qivbirdiko /T(i)ko “rom vimRerebde” qibirdiko /T(i)ko “rom imRerebde” qibirduko /es(i)ko “rom vimRerebdes”
II seria wyvetili
vibir-i /-T “vimRere” ibir-i /-T “imRere” ibir-u /-es “imRera”
II kavSirebiTi vibir-a/-e /-aT “vimRero” ibir-a/-e /-aT “imRero” ibir-a-s /-an “imReros”
II pirobiTi vibir-i-ko /-T-(i)-ko “rom memRera” ibir-i-ko /-T-(i)-ko “rom gemRera” ibir-u-ko /-es-(i)-ko “rom emRera”
63
III seria I rezultativi mibir-u-(n)/-a(n) “mimReria” gibir-u(n)/-a(n) “gimReria” ubir-u(n)/ -a(n) “umReria”
II rezultativi mibirud-u /-es “memRera” gibirud-u /-es “gemRera” ubirud-u /-es “emRera”
III kavSirebiTi mibirud-a-s /-an “memReros” gibirud-a-s /-an “gemReros” ubirud-a-s /-an “emReros”
III pirobiTi mibirud-u-ko/-es-(i)ko “rom memRera” gibirud-u-ko/-es-(i)ko “rom gemRera” ubirud-u-ko/-es-(i)-ko “rom emRera”
IV seria
III rezultativi novbir-u-e-q /-T “vimRerebdi Turme” nobir-u-e-q /-T “imRerebdi Turme” nobir-u-e(n) /an “imRerebda Turme”
IV rezultativi novbir-u-e-d-i /-T “vimRerebdi Turme” nobir-u-e-d-i /-T “imRerebdi Turme” nobir-u-e-d-u /-es “vimRerebdi Turme”
IV kavSirebiTi novbir-u-e-d-a/-e /-T “rom vimRerebde Turme” nobir-u-e-d-a/-e/-T “rom imRerebde Turme” nobir-u-e-d-a-s /-an “rom imRerebdes Turme”
IV pirobiTi novbiruediko /iT(i)ko “rom memRera Turme” nobiruediko /iT(i)ko “rom gemRera Turme” nobirueduko /ies(i)ko “rom emRera Turme”
3.2.1.1.4. Prev-i-R-Ø qvestruqtura #4
me-4 qvestruqturaSi Prev-i-R-Ø qvestruqturis zmnebi aTematuri
erTpirianebi erTiandeba. am paradigmaSic, ZiriTadad, statikuri zmnebia
warmodgenili. maT awmyoSive aqvT zmniswini, romelic, rogorc wesi,
moqmedebis mimarTulebasa da orientaciaze miuTiTebs. zmniswini
daclilia aspeqturi semantikisagan. myofadis mwkrivebs maaspeqtirebeli
zmniswinis funqciis mqone qo- nawilakis, an zmniswinis garTulebiT an
fuZis cvlilebiT awarmoeben, mag., koCi liSiSi ჸurwis giT-i-lensia --
kaci nemsis yunwSi gaivliso (gavao);
awmyoSive zmniswinian formebs usruli aspeqtisa da awmyos gagebas,
xSirad T/mV elementi aniWebs. samecniero literaturaSi, amasTan
dakavSirebiT, gamoyofen (T)mV elements, romelic `ixmareba mxolod
preverbTa momdevnod awmyoSi da saSualebas aZlevs preverbian formas
awmyodve darCes da momavlis gageba ar miiRos (rac qarTulSi ver
xerxdeba) (154, 143; 21,82; 119, 470).
64
am qvestruqturaSi, rogorc wesi, moZraobis aRmniSvneli zmnebi
erTiandeba. SesamCnevia zogadi awmyos gageba; erTsa da imave zmnur
formas mravalgvari zmniswini SeiZleba daerTos, rac Zalze
amravalferovnebs megrul moZraobis zmnebs.
geiToxirs „CaTvlems“ (sityvasityviT: gamoepareba Tvali: voxedini,
Toli geiTuxirudu -- rom vijeqi, CamTvlemoda (Tvali gamomparvia),
gilengars (*gilaingars) „tiriliT dadis aqeT-iqiT“, dilengars
(*dilaingars) `gareT tiris~, diingars (*do-ingars) `daitirebs~,
elengars (*ela-ingars) `gverdiT, gareT tiris~ ...
Zalze saintereso fonetikuri procesebi mimdinareobs zmniswinisa da
i- xmovanprefiqsis morfemaTa mijnaze.
e- xmovanprefiqsi moyvanil magaliTebSi meoreulia, rogorc
samecniero literaturaSia aRniSnuli, zmniswiniseuli –a xmovani i-
xmovanprefiqsTan uSualo mezoblobaSi gvaZlevs e-s: aie (119, 369):
gilediars gila-i-diars „balaxobs“, gilecxvabars *gila-i-cxvabars
„dafxaWunobs“...
saliteraturo qarTulSi aRniSnul zmnaTa Sesatyvisi formebi
mwkrivnaklia, mxolod pirveli seria ewarmoeba, isic naklulad,
megrulSi ki zogi maTgani TandaTan ivsebs paradigmas, Tumca, SesaZloa
gamovlindes mwkrivSi fuZemonacvleobis SemTxvevebic. paradigmaTa
Sevsebis SemTxvevebi dinamikuri zmnebis analogiiT mimdinare procesi
SesaZloa iyos:
samagaliTo zmnis ZiriTadi mwkrivebis formebi oTxive seriisaTvis:
awmyo: elengars `gverdiT, gareT tiris~
myofadi: qigàlengars `itirebs~
wyvetili: ele{e}ngaru `gverdiT, gareT itira~
I rezultativi: elu{u}ngari{n}u(n) `gverdiT, gareT utiria~
III rezultativi elჷnongarue(n) `tiroda Turme gareT~
65
3.2.1.1.5. R-an-Ø qvestruqtura #5
me-5 qvestruqturaSi vaerTianebT R-an-Ø qvestruqturis zmnebs. isini
sakmaod produqtiuli warmoebiT xasiaTdebian. myofad-wyvetilis
jgufebs i- prefiqsiTa da qo- dadasturebiTi nawilakiT iwarmoeben. mag.,
kankalans „kankalebs“ - ikankalans (es forma gviandelia, saliteraturo
enidan unda iyos Sesuli) „ikankalebs“, Cveni xelmZRvanelis SeniSvniT,
sakuTriv megruli iqneba qo- dadasturebiTnawilakiani forma: qo-kankal-
an-s.
sainteresoa, rom –an Tematuri sufiqsi funqciurad saliteraturo
qarTuli enis –eb Tematuri sufiqsis rangisaa., mag., barbaCans `brialebs~.
zogierTi maTganis saliteraturo qarTuli Sesatyvisi –d sufiqsiani
R-d-eb-i struqturis zmnaa, mag., muwukans // buzukans „muwukdeba“
qobuzukans `damuwukdeba~. i- prefiqsi, iseve rogorc –d sufiqsi zmnuri
formis introvertulobaze miuTiTebs. marTlac, es zmnebi semantikurad
statikuria, oRond sruli statikisgan gansxvavebiT (rogoricaa mag.,
dgas, wevs) avtoaqtiur zmnebSi SefardebiTi statikaa gamoxatuli,
moqmedeba erT adgilas xorcieldeba, wreze brunavs da moqmed pirzeve
aisaxeba. erTpirian i- prefiqsian da –d sufiqsian zmnebi diaTezaTa
klasifikaciis farglebSi refleqsivebad, avtoaqtivebad aris
gaazrebuli.
am zmnaTa umravlesoba onomatopoetur, xSirad gaorkecebul fuZeze
VS (S=Sonor) sufiqsis (-al, -ar) darTviT aris nawarmoebi:
bandalans „bandalebs“, bancalans „bancalobs, barbacobs“, barbaCans
„gizgizebs, brialebs“, barkalans „borZikobs, barbacebs“, barZgalans
„ZagZagebs“, banCvalans „sasiamovnod laparakobs“,bajalans(n)
„sasiamovnod laparakobs“, baZჷgalans „Zgers, kankalebs“, budurans
„budobs“, buzukans „muwukdeba“, bu{r}cxans „focxavs“, burjans11
„SfoTavs, borgavs, ibrZvis“, gargazans „gizgizebs“, gvargvaTans
„jgufdeba“, gvargvalans „TuxTuxebs“,
11 arabunebrivad JRers, Tumca davadastureT o. qajaias leqsikonSi lema burjua1-s paradigmaSi: burjans (SfoTavs), iburju (iSfota), uburjuu(n) (uSfoTavs), noburjue(n) (borgavda Turme).
66
samagaliTo zmnis ZiriTadi mwkrivebis formebi oTxive seriisaTvis:
awmyo: banCvalans `sasiamovnod laparakobs~ (//i-banCvalu(n))
myofadi: qobaCvalans `sasiamovnod ilaparakebs (//q-i-banCvalu(n))~
wyvetili: baCvaluu `sasiamovnod ilaparaka~(//ibanCvalu)
I rezultativi: ubaCvalu(n) `sasiamovnod ulaparakia~
III rezultativi: nobaCvalue(n) `sasiamovnod laparakobda Turme~
3.2.1.1.6. i-R-an-Ø qvestruqtura #6
me-6 qvestruqturaSi i-R-an-Ø qvestruqturis zmnebi erTiandeba. maT
myofadisa da aoristis mwkrivebi zmniswiniT an dadasturebiTi qo-
nawilakis darTviT ewarmoebaT. zogjer, qo- dadasturebiTi nawilaki,
iTavsebs ra zmniswinis funqcias, srul aspeqts gamoxatavs (123, 161).
i-R-an- Ø qvestruqturaSi xSiria nasaxelari zmnebi: i-zaf/rxul-an-s –
geSi-zarxul-en-s `izafxul-ebs - gamoizafxulebs”, i-mo(n)Wv-an-s – qi-
mo(n)Wv-an-s `kruxavs/-obs - ikruxebs”, ivarans - qivarans `uars ambobs” -
`uars ityvis” …
am zmnebis awmyos modeli i- prefiqsiania: i-R-an-Ø: i-zaf/rxul-an-s –
`izafxul-ebs; amitomac, myofadisa da wyvetilis sawarmoeblad zmniswini
an qo- dadasturebiTi nawilakis darTva xdeba aucilebeli: geS-i-
zarxul-en-s `gamoizafxulebs”... msgavsad saliteraturo qarTulisa,
megrulSic am zmnebs mesame seriaSi Temis niSani ar eqnebaT. gomiZic(in)u
`gamicinia~, iburjans – qiburjans - qiburjuu `borgavs – iborgebs -
iborga~.
myofadis sawarmoeblad dairTavs zmniswinsa da qo-dadasturebiT
nawilaks. aRsaniSnavia, rom am zmnaTagan zogs saliteraturo qarTulSi
II diaTezis –d sufiqsiani avtoaqtivebi Seesabameba. rogorc Cans, es
procesi ukve kanonzomier saxes iRebs:
gi-i-riჸinans `gamarTuli dgas~, gi-i-c{q}icqinans `mxiarulobs, uzomod
icinis”, giniriჸinans `laRad da amayad gadmomdgaria~, gegànitkarCalans
`tkrcialiT gadava, gadaifrens//datkrCialobs~... qigàniriჸinans `laRad
gadmodgeba~, qigicqincqinans `imxiarulobs~...
67
uRlebis paradigma regularulia, rogorc sxva qvestruqturaTa
SemTxvevaSi, moyvanil formebsac eZebneba R-u(n) struqturis paraleluri
formebi:
awmyo: gegàn-i-tkarCalans `gadaifrens~ //tkarCalans //itkarCalu(n)
wyvetili: gegàn-i-tkarCalu `gadaifrina~
I rezultativi: gegàn-u-tkarCal(in)u(n) `gadaufrenia~
III rezultativi: go-no-tkarCal-u-e(n) `gadaufrenia Turme~
I seria paradigma #6 awmyos jgufi
awmyo viZican-q /-T “vicini” iZican-q /-T “icini” iZican-s /-a(n) “icinis”
uwyveteli viZican-d-i /-T “vicinodi” iZican-d-i /-T “icinodi” iZican-d-u /-es “icinoda”
awmyos kavS. viZican-d-a/-e /-aT “vicinode” iZican-d-a/-e /-aT “icinode” iZicand-a-s /-an “icinodes”
awmyos pirobiTi viZicand-i-ko /-T-(i)-ko “rom vicinode” iZicand-i-ko /-T-(i)-ko “rom icinode” iZicand-u-ko /-es-(i)-ko “rom icinodes”
myofadis jgufi myofadi
givZican-q /-T “gavicineb” giZicanq /T “gaicineb” giZicans /a(n) “gaicinebs”
myofadis xolm. givZican-d-i /-T “gavicinebdi” giZican-d-i /-T “gaicinebdi” giZican-d-u /-es “gaicinebda”
myofadis kavS. givZican-d-a/-e /-aT “gavicinebde” giZicand-a/-e /-aT “gaicinebde” giZicand-a-s /-an “gaicinebdes”
myofadis pirobiTi givZican-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gavicinebde” giZican-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gaicinebde” giZican-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom gaicinebdes”
II seria wyvetili givZic-e /-T “vicine” giZic-e /-T “icine” giZic-u /-es “icina”
II kavSirebiTi givZic-a/-e /-aT “vicino” giZic-a/-e /-aT “icino” giZic-a-s “icinos”
II pirobiTi givZic-e-ko /-T-(i)-ko “rom gamecina” giZic-e-ko /-T-(i)-ko “rom gagecina” giZic-u-ko /-es-(i)-ko “rom gaecina”
III seria I
rezultativi gomiZic(in)-u(n)/-a(n) “gamicinia” gogiZic(in)-u(n)/-a(n) “gagicinia” gu(u)Zic(in)u(n) /-a(n) “gaucinia”
II rezultativi gomiZic(in)-u-d-u
/-es “gamecina” gogiZic(in)-u-d-u /-es “gagecina” gu(u)Zic(in)-u-d-u /-es “gaecina”
III kavSirebiTi gomiZic(in)-u-d-a-s/-an “gamecinos” gogiZic(in)-u-d-a-s/-an “gagecinos” gu(u)Zic(in)-u-d-a-s/-an “gaecinos”
III pirobiTi gomiZic(in)-u-d-u-ko/-es-(i)-ko “rom gamecina” gogiZicin-u-d-u-ko/-es-(i)-ko “rom gagecina” gu(u)Zicin-u-d-u-ko/-es-(i)-ko “rom gaecina”
68
IV seria III rezultativi gonovZic(in)-u-e-q /-T “gavicinebdi Turme” gonoZic(in)-u-e-q /-T “gaicinebdi Turme” gonoZic(in)-u-e-(n) /-a(n) “gaicinebda Turme”
IV rezultativi gonovZic(in)-u-e-d-i /-T “gavicinebdi Turme” gonoZic(in)-u-e-d-i /-T “gaicinebdi Turme” gonoZic(in)-u-e-d-u /-es “gaicinebda Turme”
IV kavSirebiTi gonovZic(in)-u-e-
d-a/-e /-aT “rom gavicinebde Turme” gonoZic(in)-u-e-d-a/-e /-aT “rom gaicinebde Turme” gonoZic(in)-u-e-d-a-s /-an “rom gaicinebdes Turme”
IV pirobiTi gonovZic(in)-u-e-d-i-ko /-i-T-(i)-ko “rom gamecina Turme” gonoZic(in)-u-e-d-i-ko /-i-T-(i)-ko “rom gagecina Turme” gonoZic(in)-u-e-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom gaecina Turme”
3.2.1.1.7. o-R-an-Ø qvestruqtura #7
me-7 qvestruqturaSi vaerTianebT o-R-an-Ø qvestruqturis erTpirian
zmnebs. maTi, iseve, rogorc pirveli diaTezis yvela zmnis konstruqciaa
nom-erg-dat-nom.
saliteraturo qarTulSi am zmnebs I diaTezis R-Ø struqturisa
sxvadasxva TematurniSniani zmnuri struqturebi Seesabameba, zogi
maTgani statikuri, aRweriTi warmoebisaa.
sainteresoa, rom am formaTa umravlesoba awmyoSive dairTavs mi-
zmniswins, rac mxolod moqmedebisa da mimarTulebis gezsa da
intensivobaze miuTiTebs. xSiria uzmniswino formebic; magaliTebi:
obirinans `gaSterebuli iyureba~, obitinans `udardelad iyureba~,
(mi)obadans `badunobs~, (mi)obaZRvans `midis~ (patara mogvajuli adamiani),
(mi)obawkans `koxtad da fexakrefiT midis~, (mi)obajgans `myari
nabijebiT midis~, (mi)ogagans `walaslasdeba~, (mi)ogvajans `midis
(koxtad)~, ogvigvinans `SeSupebulia, damsxvilebulia~.
mag., `mevojinini, amar vemiogvajanso Cqimi boSi -- rom Sevxede, ager ar
midis (kotad) Cemi biWi (ogvajans - `wava (koxtad)~, ogvajuu `wavida
koxtad~, ugvajuu `wasula koxtad~).
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: (mi)obardRans `bordRviT, forTxviT midis~
69
myofadi: midabardRans//midebardRalu(n) `gaforTxdeba
wyvetili: qibardRuu //midabardRu `iforTxa~
I rezultativi: ubardRinu(ნ) `uforTxia~
III rezultativi: nobardRinue(n) `bordRavda/forTxavda Turme~
Prev-o-R-an-Ø qvestruqtura #8
me-8 qvestruqturis zmnebi Prev-o-R-an-Ø qvestruqtur ის –an TemisniSniani
absolutivebia. awmyos fuZeSive darTuli zmniswini daclilia aspeqturi
Sinaarsisagan da, rogorc wesi, gezsa da orientaciaze miuTiTebs.
myofad-wyvetilis formebs, rogorc wesi, dadasturebiTi qo- nawilakiT
iwarmoeben. miobacans – qimiobacans – qimiobacuu `micunculebs
(miparviT)~ - `micunculdeba miparviT~ - `micunculda miparviT~.
wina paragrafebSic aRvniSneT da analogiuri morfologiuri
movlenis gamo, aqac aRvniSnavT: pirveli diaTezis usruli konstruqciis
sxva zmnebis msgavsad, Prev-o-R-an-Ø qvestruqturis zmnaTa
umravlesobasac saliteraturo qarTulSi Prev-R-th.s.-ebi struqturis
zmnebs Seesatyviseba; garda imisa, rom icvleba gvareobiTi struqtura (R-
th.s.-Ø >> R-th.s.-eba ), saliteraturo qarTulSi gamqralia megruli o-
xmovani prefiqsis rangobrivi Sesatyvisic, samagierod, rig SemTxvevebSi,
rogorc mosalodneli iyo (da rogorc avtoaqtivTaTvis aris
damaxasiaTebeli), Cndeba dinamikurobis, intensivobis gamomxatveli
sufiqsi -d: mi-o-bac-an-s – mi-Ø-cuncul-d-eb-a.
aRsaniSnavia isic, rom am zmnas o. qajaias leqsikonSi gardauvali
vnebiTi gvaris formis kvalifikacia aqvs miniWebuli, savaraudod, awmyos
mwkrivSi, –ebi/eba daboloebis gamo, maSin, rodesac, gvaris tradiciuli
klasifikaciiT, megruli zmnuri forma miobacans (Tina) e.w. `saSual-
moqmedebiTi~ gvaris formis yalibSi jdeba (am termins Cven ar
vaRiarebT da viziarebT arn. Ciqobavas mosazrebas e.w. medioaqtiv~
zmnebTan dakavSirebiT):
70
sxva magaliTebi:
gi-o-kaS-an-s `Rrmad sunTqavs(mwuxarebis niSnad), wuxs~, mi-o-lal-a-ns
`daiyefebs~, g/mi-o-xval-an-s `daaxvelebs~, mi-o-bajg-an-s `miabijebs
(myarad)~, mi-o-cac-an-s `frTxilad midis~, mi-o-nCxur-ans `miscuravs~...
mag.,
SoriSe ge-kaS-ჷn-a(n) Surs: i. yifS., gv. 155 -- Soridan amoisunTqaven.
an:
meurs, mi-o-bajg-an-s Saras qomolkoCicalo - midis, (myarad) miabijebs
gzaze vaJkaciviT.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: mi-o-bac-an-s “micunculebs (miparviT)~
wyvetili: qimiobacuu „micunculda“
I rezultativi: qemeubacu `micunculebula~
III rezultativi: minobacue(n) „micunculdeboda Turme“
3.2.1.1.9. Prev-R-an-Ø qvestruqtura #9
me-9 qvestruqturaSi vaerTianebT Prev-R-an-Ø qvestruqturis zmnebs.
znaTa umravlesobas moZraobis semantikis nom-erg-dat-nom konstruqciis
zmnebi warmoadgenen, romelTa rigebSic xSiria metyveleba wris zmnebi;
awmyoSive zmniswindarTul formebs, SeiZleba daerTos –Ti, -ma, Tàma
nawilakebi, romelbic zmnur formebs awmyos an usruli aspeqtis gagebas
aniWeben (21,75).
myofad-wyvetilis mwkrivTa sawarmoeblad adgili aqvs zmniswinTa
Senacvleba da dadasturebiTi qo- nawilakis darTvas.
ala-kusans `gverdiT krusunebs~, gila-cqi{r}cqinans `uSnod icinis~,
gila-cxakans `mokle da Cqari nabijiT dadis~, gila-Zagans `daeTreva~,
71
gila-Zakans `daeceteba~, gila-ZRvarans `arasolidurad dadis~, gila-
warwalans `wrialebs~, gila-wens `iRvreba~, gila-WaWyalans `WaWyanebs
(siarulis dros)~...
zogierTi maTgani uzmniswinodac SeiZleba Segvxvdes: ala-kusans
`gverdiT krusunebs~, gila-wens `iRvreba~
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: qurqulans `viSviSebs~
myofadi: qoqurqulans “iviSviSebs”
wyvetili: qurquluu `iviSviSa~
I rezultativi: uqurquluu(n) `uviSviSia~
III rezultativi: noqurqulue(n) `viSviSebda Turme~
3.2.1.1.9. Prev-i-R-u-an-Ø qvestruqtura # 9
me-9 qvestruqturaSi gaerTianebuli Prev-i-R-u-an-Ø qvestruqturis
zmnebic erTpiriani zmnebia. maT struqturaSi dadasturebuli i- prefiqsi
zmniT gamoxatuli moqmedebis introvertulobaze miuTiTebs.
konstruqcia: nom-erg-dat-nom. maT awmyoSive daerTviT zmniswini, romelic
daclilia aspeqturi gagebisagan. amitom, myofadis formebs zmniswinis an
qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT awarmoeben.
gi-Tàm-i-rul-u-an-s `rameze daiZinebs~, gim-i-rin-u-an-s `gamoiyenebs~,
ginàmisumaruans `gadaistumrebs (didxans aris stumrad)~, ginàikaTuans
`(ga)adens (zRarTans)~, giTàmiCxanuans `gamoanaTebs~; akimunuans
`moiRrubleba~, (gvxvdeba uzmniswino variantic: imunuans `iRrubleba~).
Prev-i-R-u-an-Ø qvestruqturis zmnebs wyvetilSi sufiqsad -u-an
daboloebis zmnebs (iseve rogorc -af-u-an-Ø struqturis zmnebs) –uu(n)
moudis. mag., Wvima gagàniRu do gegàTiCxanuu -- wvimam gadaiRo da mze
gamovida (gamomzianda);
aqve aucileblad unda aRiniSnos, rom megruli morfosintaqsis
wesebiT, aq unda gvqondes moTxrobiTi brunvis -q sufiqsiT markireba:
Wvimaq gagniRu, magram rogorc Cans, orive forma dasturdeba, amitom,
72
Cven orive magaliTs davtovebT: Wvima gagàniRu `wvima gadaiRo~ da amis
paralelurad: Wvimaq gagàniRu `wvimam gadaiRo~, godirTu Wvimaq `dadga
wvimebi~ (qajaia,Lemma: godgina2, Number 4104). Sdr.: saliteraturo
qarTulSi, zog SemasmenelTan qvemdebaris gamosaxatavad saxelobiTi da
moTxrobiTi brunvis niSnebiT paraleluri markireba SeniSnuli aqvs a.
kizirias: `aseTi Semasmenlebia: gadaiRo, gadaixara: igi gadaiRo //man
gadaiRo: gaTenebisas wvima gadaiRo, dilisaTvis Tovli gadaiRo, iliko
gadaixara WurSi, Sdr.: wvimam gadaiRo, JuJuna wvimam gadaiRo, mzem karga
gadaixara Casavalisken. sainteresoa isic, rom gamoiRviZa zmnasTan
saliteraturo qarTulSi qvemdebare moTxrobiT brunvaSi dgas, WanurSi
ki – saxelobiTSi: oxoiSi sahebi njiriSen qagokucxu `saxlis patronma
Zilisagan gamoiRviZa~, saxelobiTSia qvemdebare svanurSic: mârma ladeR
J’an~çcx befSv `meore dRes gaiRviZa bavSvma~ (38,95-103).
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: i-rul-u-an-s `iZinebs// daiZinebs~
myofadi: (qi)diruluans `daiZinebs~
wyvetili: (qi)diruluu `daiZina~
I rezultativi: (qà)duruluafu(n) `dauZinia~
III rezultativi: donorulafuen `daiZinebda Turme~
3.2.1.1.10 R-en-Ø qvestruqtura # 10
me-10 qvestruqturaSi vaTavsebT R-en- Ø struqturis erTpirian zmnebs,
romlebic, rogorc wesi, myofads i_en konfiqsiT awarmoeben:
gurens `gulobs~, mag., guri iSeni gurenc `guli mainc gulobs~
(vimowmebT o. qajaias leqsikonidan), abragens `abragobs~, azrens
`azrovnebs~, *azrobs (fiqrobs), wuxens - iwuxens “wuxs - iwuxebs” nanens
_ inanens “nanobs - inanebs”; natrens//nartens _ inatrens//inartens
`natrobs - inatrebs”; na(r)Rens _ ina(r)Rens `naRvlobs - inaRvlebs”;
Ciulens _ iCiulens “Civis - iCivlebs”; Cxupens _ iCxupens “Cxubobs
(ibrZvis) - iCxubebs (ibrZolebs)”. vaWrens//varWens - ivaWrens//ivarWens
73
`vaWrobs - ivaWrebs”. rZRi(r)kafulens - qi-i(r)ZRirkuans `aitacebs,
moikidebs~; xarens - ixarens `xarobs - ixarebs”.
aq aucileblad unda iTqvas m. Cuxuas SeniSvnis Sesaxebac, rom
moyvanil magaliTTagan mxolod rZRi(r)kafulens - qi-i(r)ZRirkuans
`aitacebs, moikidebs~ formaa sakuTriv megruli, sxva formebi
saliteraturo qarTulis faqtebia da, Sesabamisad, emTxveva mas. Cven
mainc davtoveT isini samagaliTo formaTa svetSi, radgan yvela maTgani
dadasturebulia megrul metyvelebasa da rac mTavaria, o. qajaias
megrul-qarTul leqsikonSi. zogadenaTmecnieruli midgomis Tanaxmad,
rac dafiqsirebulia metyvelebaSi, aucileblad aisaxeba enaSic, amdenad,
vfiqrobT, rom es magaliTebi unda darCes R-en-Ø qvestruqturis zmnaTa
CamonaTvalSi.
R-en-Ø qvestruqturis zmnaTa rig qarTul SesatyvisebSi (inatris,
inanis, ikvexis, iRvwis, iRimis...) awmyoSi dRemde SemorCenilia i- prefiqsi,
rac maTi refleqsivuri Sinaarsis maCveneblia.
myofadis mwkrivebs i- prefiqsis darTviT awarmoeben: potikens
(paraleluri, imave Sinaarsisaa ipotiku(n)) `Cxirkedelaobs~, abanens –
iabanuans `banaobs – iabanoebs; kilaoznikens (iyen. ikilaozniku iSara,
ukilaoznikebu uSaria, nokilaoznikebue(n) Sarobda Turme) - Sarobs,
Sars sdebs, mag., irfeliSeni kilaoznikens - `yvelaferze Sarobs~.
am tipis myofadis i- prefiqsiani avtoaqtivebi megrulSi, iseve, rogorc
saliteraturo qarTulSi, usrulaspeqtiania.
am struqturis zmnebs xSirad brunvacvalebadi obieqti Seewyoba. mag.,
jgiro gurafulens ZRabi `kargad swavlobs gogo~. Sdr. imave zmnis
orpiriani forma: gurafulens ZRabi gakveTils `swavlobs gogo
gakveTils~. uRlebis paradigma ki am orive zmnas erTi aqvs: wyvetili:
iguruu `iswavla (man /man is), uguruafu `uswavlia~ (mas/mas is),
nogurafue(n) `naswavleba~ (mas/ mas is).
gansxvaveba am or formas (am tipis) formas Soris semantikuria:
erTpiriani `gurafulens~ tipis zmnebi, romelic I diaTezis pirvel,
statikur qvejgufSi iricxebian, gamoxataven moqmedebis mdgomareobas,
anu, moqmedeba erT wertilze trialebs, avtoqativia.
74
im SemTxvevaSi, Tu konkretul konteqstSi gaiCines brunvacvalebadi
obieqti, maSin ukve pirveli diaTezis meore – dinamikur qvejgufSi
gadairicxebian: gurafulens ZRabi Waruas `swavlobs gogo
werasbrunvacvalebadi obieqti~
am paradigmis zmnebs wyvetilic i- prefiqsiani aqvT, sufiqsad ki
gveqneba -u.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: wuxens `wuxs~ (//iwuxebu(n)
myofadi: iwuxens `iwuxebs~
wyvetili: iwuxu `iwuxa~
I TurmeobiTi: uwuxebu(n) `uwuxia~
III TurmeobiTi: nowuxebue(n) `uwuxia Turme~
R-en-Ø qvestruqtura, iseve, rogorc saliteraturo qarTulSi, Zalze
produqtiulia megrulSic, rasac ver vityviT amave qvestruqturis
zmniswinian variantze: Prev-R-en-Ø. ix. Semdegi - me-11 klasi.
3.2.1.1.16. Prev-R-en-Ø qvestruqtura # 16
me-16 qvestruqturaSi gaerTianebuli Prev-R-en-Ø qvestruqturis zmnebi
produqtiulobiT ar gamoirCeva. gilacuxens `TaRliTobs, gaiZverobs~
(icuxu iTaRliTa, ucuxebu(n) uTaRliTia, nocuxebue(n) TaRliTobda
Turme) zmniswini daclilia aspeqturi semantikisgan, misi funqcia
moqmedebis semantikuri niuans(eb)is dazustebaa. mag., `TiSi saSveli
vanoჸofue, jveSeburo gilurs do gilacuxens -- imisi saSveli ar iqneba,
Zveleburad dadis da TaRliTobs~, gilàmawens `iRvreba~: jas Tofuri
gilmawens `xidan Tafli iRvreba~ (123, 6) (magaliTebi moxmobilia o.
qajaias leqsikonidan).
advili SesamCnevia, rom wina paradigmisgan am klass mxolod da
mxolod awmyoSive dadasturebuli zmniswini ganasxvavebs, faqtobrivad,
igive paradigmaa, oRond zmniswiniani. awmyoSive darTuli zmnis
75
gansakutrebul semantikur niuanss sZens zmniT gamoxatul moqmedebas.
rogorc aRvniSneT, awmyoSive zmniswindarTul formebs, Cveulebriv,
axlavs -Ti, -ma, Tàma nawilakebi, romelbic aniWeben zmnur formebs
awmyos an usruli aspeqtis gagebas (21,75).
amave struqturis uzmniswino (me-10 klasis) zmnaTagan gansxvavebiT,
arc uRlebis paradigmaSi gvaqvs raime gansxvaveba.
konstruqcia: nom-erg-dat-nom. wyvetilSi mwkrivis niSnad moudiT –i
sufiqsi. myofad-wyvetilis mwkrivebs qo- nawilakis darTviT awarmoebs.
awmyo: gilàmawens `iRvreba~
myofadi: (qi)gàlawens `CamoiRvreba~
wyvetili: gilawiu//uu `daiqca, daiRvara~
I rezultativi: gilawumele(n) `daqceula~
III rezultativi: gilnowumue(n) `daiqceoda xolme~
3.2.1.1.12. R-un-Ø qvestruqtura # 12
me-17 qvestruqturaSi vaerTianebT R-un-Ø qvestruqturis zmnebs. eseni –
un TemisniSniani absolutivebia. moqmedebis agensi avtoaqtiuria. am
qvestruqturaSi, ZiriTadad xmianobis gamomxatveli zmnebi erTiandeba.
konstruqcia: nom-erg-dat-nom. myofad-wyvetilis jgufebi i- xmovani
prefiqsis, zmniswinis an qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT
ewarmoeba.
budinuns `dudunebs, gaurkvevlad laparakobs~, burdRinuns
`burdRunebs~, burtyinuns `burtyunebs~, burwinuns `gruxunebs (zarbazani,
i.yifS.)~, wkirwkinuns `WriWinebs~: meurs uremi, miwkirwkinu(n) `midis
uremi, miWriWinebs.
m. Cuxuas SeniSvniT, aRniSnuli zmnebi pirdapirobieqtiani aqtivebisgan
imiT gansxvavdebian, rom rezultativis mwkrivebSi –un Tematur sufiqss
ar SeirCens, Sdr.: S-un-s /S-u, u-S-um-u(n), no-S-um-u-e(n); Tumca,
76
paralelurad, o-R-an(am) qvestruqturas erTnairad awarmoeben; Sdr.:
budin-un-s /mi-o-budin-an-s _ War-un-s/mi-o-War-an-s, Wkom-un-s/mi-o-Wkom-an-s...
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: budinuns `dudunebs~
myofadi: qobudinuns `ibudunebs~
wyvetili: qobudinu `iduduna~
I TurmeobiTi: ubudin(eb)u(n) `ubudunia~
III TurmeobiTi: nobudin(eb)ue(n) `uwuxia Turme~
3.2.1.1.13. Prev-R-un-Ø qvestruqtura # 13
me-13 qvestruqturaSi erTiandeba Prev-R-un-Ø qvestruqturis zmnebi.
isini awmyoSive dairTaven zmniswins, romelic ar aRniSnavs srul
aspeqts, daclilia aspeqturi gagebisagan da mxolod moqmedebis niuansur
semantikas akonkretebs. srul aspeqts maaspeqtirebeli zmniswinis
funqciis mqone qo- nawilakis an zmniswinis garTulebiT awarmoeben. mag.,
gegàTorwkinuns `{gamo}bzinavs, {gamo}brwyinavs seriT geriSi Toli
giTàmorzinuns -- RamiT mglis Tvali {gamo}bzinavs, {gamo}brwyinavs;
gegàSadgidgonuns/ giSadgirdgonuns `amoigungleba~, gigànofurinuns
//gegànofurinuns `gadafrindeba~...
Sdr., wina - R-un-Ø qvestruqturis zmna `burdRinuns~ niSnavs
`burdRunebs~. awmyoSive zmniswindarTuli igive forma ki moxvdeba Prev-
R-un-Ø qvestruqturaSi: gilaburdRinuns `dadis, daburdRunebs~.
sxva magaliTebi:
geJvequns `tlinkaobs, uSnod cekvavs~, aSadgidgonuns `igungleba~,
ginoTanTuns `(gada)fiTrdeba~, gegànoturinuns `gadaifrens
(trialiT, xmauriT, frTebis tylaSuniT)~, ginoCaCuns `CoCviT gadadis~,
gegànocoჸuns `gadaxteba~, ginocxaluns `gadaitruseba, gadairujeba~,
gegànoWvenguns `gadaxteba (Zlierad)~, godacuns `ukanmouxedavad garbis~,
geqenCuns `TavdaviwyebiT xtis~, geqequns `xtis adgilze~, gilazuminuns
77
`dazuzunobs~, gagàmokvanw-un-s `kopwiapobs~, gagàmikvanwu do midarTu
diaraSa „gamoewyo (koxtad) da wavida qorwilSi~ (qaj. Lemma:
gamok'vanc'ua, Number 2301), gegamozojuns `gamobrZandeba~, gegàmosxapuns
`gamoxteba~, geyayuns `bevrs dalevs~, gecvaruns `cotas Sesvams~...
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: gilakvanwans `dakopwiaobs~
wyvetili: qigàlakvanwu `ikopwiava~
I rezultativi: gilukvanw(in)u(n) `ukopwiavia~
III rezultativi: gilànokvanwue(n) `ukopwiavia Turme~
3.2.1.1.14. R-ჷn-Ø qvestruqtura #14
14-e qvestruqturaSi vaerTianebT R-ჷn-Ø qvestruqturis zmnebs. isini -ჷn
Tematur niSniani absolutivebia. samecniero literaturaSi -ჷn sufiqsi -
un Tematuri niSnis alomorfad ganixileba. –un ჷn. konstruqcia: nom-
erg-dat-nom. myofad-wyvetilis jgufebi i- xmovani prefiqsis, zmniswinis an
qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT ewarmoeba.
bujginჷnc `(msuqani) saubrobs~, buRinჷns `tyuis, sakuTari Tavs iqebs~,
gogჷns `gogavs~...
myofad-wyvetilis formebs, qo- dadasturebiTi nawilakisa da
zmniswinis darTviT iwarmoeben: qobujginuns `(msuqani) ilaparakebs~,
qobuRinuns `moityuebs, sakuTar Tavs Seiqebs~
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: bujginჷnc `(msuqani) saubrobs~
myofadi: qobujginჷnc `(msuqani) saubrobs~
wyvetili: qobujginu `sasiamovnod isaubra~
I rezultativi: ubujginu(n) `sasiamovnod usaubria~
III rezultativi: nobujginue(n) `sasiamovnod usaubria Turme~.
78
3.2.1.1.15. Prev-R-in-Ø qvestruqtura #15
15-e qvestruqturaSi (Prev-R-in-Ø) –in TemisniSniani zmnebi erTiandeba.
isini awmyoSive dairTaven zmniswins, romelic daclilia aspeqturi
semantikisagan. srul aspeqts maaspeqtirebeli zmniswinis funqciis mqone
qo- nawilakis an zmniswinis garTulebiT awarmoeben. gansxvavebiT –an, -en,
-un/-n TematurniSnian zmnaTagan, romelTa struqturebic rTuldeba
zmniswiniTa da xmovani prefiqsebiT, erTpirian usruli konstruqciis
zmnebSi –in Temis niSnis mixedviT mxolod es erTi jgufi gamoiyo. –in
TemisniSnian zmnaTa umravlesoba sruli konstruqciis relatiur zmnebSi
gadairicxeba.
konstruqcia – regularulad nom-erg-dat-nomia. zmniswini daclilia
aspeqturi Sinaarsisgan da mxolod moqmedebis mimarTulebas akonkretebs.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: gileTxiins `dadis da maTxovrobs~
wyvetili: gileTxu `maTxovrobda~
I rezultativi: giluTxuu `umaTxovria~
III rezultativi: gilànoTxue(n) maTxovrobda Turme~
79
3.2.1.1.16. I diaTezis usruli konstruqciis absolutivebi –
Sejameba
amgvarad, pirveli diaTezis usruli konstruqciis absolutivebi
refleqsivuri Sinaarsisaa, maTi subieqti TviTmoqmedia, moqmedeba
uSualod aisaxeba moqmed pirze. konstruqcia: nom-erg-dat-nom ,
struqtura -R-Ø.
rogorc vnaxeT, sul 22 klasi gamoiyo awmyos mwkrivSive
dadasturebuli zmniswinis, xmovani prefiqsebisa da Tematuri
sufiqsebis mixedviT. Tumca, rogorc aRvniSneT, es qvestruqturebi ar
cvlian ZiriTad, gvareobiT struqturas - R-Ø da mis qvevariantebs
warmoadgenen. maTi uRlebis paradigmebi regularulia.
80
3.2.1.2. I diaTezis usruli konstruqciis
orpiriani brunvaucvlelobieqtiani zmnebi
pirveli diaTezis usruli konstruqcia, rogorc zemoT aRvniSneT,
Sedgeba erTpiriani avtoaqtivebisa (budinuns `dudunebs~) da orpiriani,
brunvaucvlelbobieqtiani aqtivebisagan (awasxapans Tina Tis – win uxteba
is mas-qawasxapans – daaxteba is mas, qawásxapu Tiq Tinas – qawusxapinu(n)
// qawusxapafu(n) Tis TiSa). absolutivebi ukve ganvixileT (ix. zemoT),
axla orpirian, brunvaucvlel obieqtian usruli konstruqciis zmnebze
vimsjeloT. agensis brunvaTa mixedviT, zmnis konstruqcia isev nom-erg-
dat-nom –ia, struqtura ki, isev - R-Ø. mag.,
u-ჸvirin-an-s Tinanom Tisdat `gaognebiT uyurebs isnom masdat
uჸvirinuu Tiqerg Tisdat `gaognebiT uyura manerg masdat
uჸvirinuafu(n) Tisdat TeSa `gaognebiT uyurebia masdat misTvis
noჸvirinue(n) Tina Tis `gaognebiT uyurebda xolme isnom masdat
SeniSvna: aq u- prefiqsi pirTa sakorelacio funqciisaa, mesame, brunvaucvleli
obieqturi piris zmnaSi CarTulobaze miuTiTebs. Cveni azriT, igi daclilia rogorc
saobieqto, ise sasubieqto kuTvnilebis gagebisagan. sainteresoa, rom o. qajaias
leqsikonSi mas sasxviso qcevis kvalifikacia aqvs miniWebuli (rac, Cveni azriT,
aramarTebulia):
amgvarad, am tipis zmnebi aqtiur moqmedebas gamoxataven, maTi moqmedeba
brunvaucvlel obieqtze gadadis, u- prefiqsi daclilia saobieqto
qcevis gagebisagan da pirTa sakorelacio funqciisaa; mag., tura gere
Sorsჷ do ukჷJinჷncჷ kocჷ: i.yifS., gv. 20 - tura dgas Sors da
uyviris/ukiJinebs kacs.
ganvixiloT pirveli diaTezis usruli konstruqciis meore qvejgufis,
anu orpiriani brunvaucvlelobieqtiani zmnebi.
81
3.2.1.2..1. usruli konstruqciis
brunvaucvlelobieqtiani prev.-o-R-an-Ø qvestruqtura #16
16-e qvestruqturaSi vaerTianebT prev.-o-R-an-Ø qvestruqturis orpirian
brunvaucvlelobieqtian zmnebs. a- prefiqsi meoreulia, yvelgan o-
prefiqsi ivaraudeba: ooaa (mikàma-a-sxap-an-s mikàma-o-sxap-an-s); zmnis
konstruqciaa nom-erg-dat-nom, brunvaucvleli obieqtis brunvebia dat- dat-
dat-dat.
qo- dadasturebiTi nawilakisa da zmniswinis darTviT am zmnebs
regularulad ewarmoebaT myofad-wyvetilis mwkrivebi, mag., qanasxapans
`Caxteba~...
aucileblad unda aRiniSnos am zmnaTa qarTuli Sesatyvisebis
Sesaxebac: megruli zmnebis statistikuri analizis Sedegad gamoCnda,
rom pirveli diaTezis R-[Th.s.]-Ø struqturis (da am konkretul
SemTxvevaSi, 16-e qvestruqturis orpirian prev.-o-R-an-Ø struqturis)
zmnaTa umravlesobas, kanonzomierad, II diaTezis R-th.s.–eb-i struqturis
orpiriani zmnebi Seesatyviseba12: mag., mikàma-a-sxap-an-s Tina Tis – mi-a-xt-
eba is mas `RoneSi midmaRalar Rvins: m. xub., gv. 4 -- miaxta Ronis
wamrTmev Rvinos~ (qajaia:) ; (amave zmnis pirveli piris formaSi
gamoCndeba i- prefiqsi: mikàv-i-sxapanq ma Tis `mivaxtebi me mas~). qana-a-
sxap-an-s - Ca-xt-eb-a: `WiWe dobiZgafa oko do qanaasxapans - patara
biZgeba unda da Caxteba~. aqve unda aRiniSnos isic, rom qanaasxapans
forma, romelic, prof. merab Cuxuas azriT, miRebuli unda iyos
qanaosxapans//qanoosxapans qanaasxapans fuZeSi asimilaciis procesis
Sedegad, SeiZleba gavigoT ornairad: 1. Caxteba is da 2. Ca-a-xteba is mas,
pirvel SemTxveaSi obieqti ar gamovlindeba da zmna absoluturi iqneba,
Sesabamisad, pirveli diaTezis Sesabamis absolutur Prev.-a-R-an-Ø
qvestruqturaSi gadairicxeba. orpiriani gagebis SemTxvevaSi, obieqti
brunvaucvlelia, mudmivad micemiT brunvaSia warmodgenili, amitom,
12 aseve, rogorc zemoT vnaxeT, I diaTezis usruli konstruqciis (erTpiriani) avtoaqtivebis megrul formebs saliteraturo qarTulSi, xSirad, II diaTezis (R-eb-i) struqturis erTpiariani avtoaqtivebi Seesabameba. mag., akurs `deddeba~, miobacans `micunculdeba~....
82
pirveli diaTezis am brunvaucvlel obieqtian Prev.-a-R-an-Ø
qvestruqturaSi darCeba.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: elàmasxapans Tina Tis – ecekveba is mas
wyvetili: qelasxapu Tiq Tis – ecekva man mas
I rezultativi: elusxapin(//af)u(n) Tis TiSa `ecekveba, cekvaSi
partnioroba gauwevia mas misTvis~
III rezultativi: elànosxapinue(n) Tina Tis `ecekveboda Turme is mas~
sxva magaliTi:
awmyo: awàmasxap-an-s (Tina Tis) `win uxt-eb-a is mas~,
wyvetili: qawasxapu (Tiq Tis) `win gauxta is mas~,
I rezultativi: awusxapin(//af)u(n) (Tis TiSa) `win daxtomia is mas~,
III rezultativi: awànosxapue(n) (Tis TiSa)`win dauxteboda Turme is mas~
SeniSvna: rogorc vxedavT, am qvestruqturaSi moyvanil magaliTSic
megrul R-Ø struqturis zmnas (awasxap-an-s) saliteraturo qarTulis R-
eb-i struqturis zmna Seesabameba (win uxt-eb-a). radgan, megrul zmnaSi
ufro metad aris daculi uZvelesi qarTveluri tendenciebi, Cveni azriT,
amgvari SemTxvevebi R-ebi struqturis meoreulobaze miuTiTebs.
moyvanil magaliTebSi sporadulad aRdgeba o- xmovanprefiqsi,
romelic brunvaucvleli obieqturi piris povnierebaze miuTiTebs.
saliteraturo qarTulSi am qvestruqturis zmnebSi o- prefiqsis rangSi
samimarTebo a/u- (iSviaTad e-) xmovanprefiqsebi da h-/s- piris niSnebi
gvxvdeba:(a-): miTàmi-o-xvalans `miaxvelebs~, giTàmiorSvinans `daastvens~,
giosxapans `daaxteba~, giofurinans `daafrindeba~,
(u-): giTàmiotyobans `Causafrdeba~,
(h-/s-): mi-o-Zic-an-s `Sescinis~, giTàmioZaxans-dasZaxis, dahyviris,
giorjginans - sjobnis//ajobebs
(e-): giTàmioWyvartans-daeSxefeba...
orpirian prev.-o-R-an-Ø struqturis zmnaTa did nawils, kanonzomierad,
II diaTezis prev.-R-th.s.–eb-i struqturis orpiriani zmnebi Seesatyviseba:
83
giotyobans – Causafrdeba, giosxapans – daaxteba, giofurinans –
daafrindeba, gioWyartans – daeSxefeba...
am zmnebs regularulad ewarmoebaT myofad-wyvetilisa da
rezultativTa mwkrivebi.
uRlebis nimuSi:
awmyo: giTàmiosxapans `axteba is mas~
myofadi: giosxapans Tina Tis `daaxteba is mas~
wyvetili: giosxapu Tiq Tis `daaxta man mas~
I rezultativi: geusxapafu(n) Tina `dahxtomia is mas~
III rezultativi: gànosxapinue(n) Tina `xtoda Turme is~
3.2.1.2.2. usruli konstruqciis orpiriani brunvaucvlelobieqtiani Prev-u-R-an-Ø qvestruqtura #17
17-e qvestruqturaSi erTiandeba Prev-u-R-an-Ø struqturis zmnebi. maTi
konstruqcia nom-erg-dat-nom-ia. brunvaucvleli obieqtis brunvebi ki – dat-
dat-dat-dat. mag., alurTans Tina Tis - (Ca)uxvevs is mas, aluluans
`Cauvlis~ obieqti aoristSic brunvaucvlelia, amasTan, am tipis zmnebs
qarTulSi, kanonzomierad, II diaTezis R-ebi struqturis zmnebi
Seesatyviseba: (Tiq)qaTuurCqinu mumas – (man) SeuCnda mamas (magaliTs
vimowmebT oTar qajais leqsikonidan).
sxva qvestruqturebis msgavsad, aqac, xSirad adgili aqvs zmniswineuli
xmovnis Serwymas qvestruqturiseul xmovanprefiqsTan, am konrketul
SemTxvevaSi - u- prefiqsTan: mag., alurTans -(gverds uqcevs, uxvevs) >
*alaurTans.
am zmnebs regularulad ewarmoebaT myofad-wyvetilisa da
rezultativTa mwkrivebi.
uRlebis nimuSi: awmyo: alàmurTans Tina Tis `scdeba /gverds uqcevs is mas~ myofadi: alurTans Tina Tis `gascdeba /gverds auqcevs is mas~ wyvetili: alurTu Tiq Tis `gascda / gverdi auqcia man mas~ I rezultativi: alurTuafu Tis TiSa `gascdenia is mas/gverdi
auqcevia mas misTvis~ III rezultativi: alànorTuafue(n) Tina Tis `gverdanaqceva is mas~
84
3.2.1.2.3. usruli konstruqciis brunvaucvlelobieqtiani
prev.-o-R-u-an-Ø qvestruqtura #18
18-e qvestruqturaSi vaerTianebT prev.-o-R-u-an-Ø qvestruqturis zmnebs,
romelTac, msgavsad pirveli diaTezis sxva qvestruqturebisa, nom-erg-dat-
nom konstruqcia aqvT. brunvaucvleli obieqti mudmivad micemiTSia, mag.,
mi-o-wur-u-an-s Tina Tisdat. – mi-o-wur-u Tiq Tisdat.
aqac gvaqvs zmniswinisa da xmovani prefiqsis daviwrovebisa da
asimilaciis SemTxvevebi, mag., gi-o-goruans (miagnebs) *ge-o-goruans,
gi-o-WiSuans (daeweva) *ge-o-WiSuans...
am qvestruqturis zogierT zmnas saliteraturo qarTulSi II diaTezis,
anu, R-Th.s.-i struqturis zmnebi Seesatyviseba, nacvlad, missive R-Th.s.-Ø
strquturisa. mag., gi-o-WiSuans „daeweva“,
am zmnebs regularulad ewarmoebaT myofad-wyvetilisa da
rezultativTa mwkrivebi.
uRlebis nimuSi:
awmyo: g/miTàmioWiSuans Tina Tis „eweva is mas“
wyvetili: m/gioSiSuu Tiq Tis `daewia man mas~
I rezultativi: uWiSuafu Tis TiSa `daswevia is mas~
III rezultativi: noWiSafue(n) Tina Tis `daeweoda Turme is mas~
3.2.1.2.4. u-R-u-an-Ø oden brunvaucvlelobieqtiani
qvestruqtura #19
19-e qvestruqturaSi u-R-u-an-Ø struqturis zmnebs, romelTac aqvT nom-
erg-dat-nom konstruqcia da oden brunvaucvleli obieqti. ugvaguans
`urtyams~.
mocemuli struqturis myofadis formebi, ZiriTadad, zmniswinisa da
qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT iwarmoeba; myofadis struqtura
iqneba _ Prev-u-R-u-an-Ø; gvaqvs zmniswinuri xmovnisa da u- xmovanprefisis
85
urTierTmezoblobiT ganpirobebuli fonetikuri procesebi. mag.,
guwuluans > *guwo-u-l-u-an-s `gauswrebs~;
Raribiq miwikinà, Selebuanc guwuulu, k. samuS, qxps, vimowmebT o.
qajaias leqsikonidan – Raribma wamoiwia, SeZlebuls gauswro
Prev-u-R-u-an-Ø struqturaSi gvaqvs iseTi magaliTebic, sadac
warmodgenilia rogorc xmovani prefiqsi, aseve zmniswiniseuli xmovanic
mcireodeni fonetikuri cvlilebiT, mag., gu-u-rzin-u-an-s – gaaZlebinebs
> go-u-rzinuans (xmovanTa sruli, kontaqturi regresuli asimilacia).
oTar qajaias leqsikonSi am qvestruqturis zmnebsac xSirad sasxviso
qcevis gageba miewereba:
Sdr., analogiuri viTarebaa qarTulSic: a-rtyams/u-rtyams is mas.
SeniSvna: am tipis zmnebTan dakavSirebiT aucileblad unda aRiniSnos
maTi labiluri konstruqciis Sesaxeb: am zmnebs xan gamouCndebaT mesame piri –
brunvacvalebadi obieqti, xan – ara. mag., a-/u-rtyams is mas [mas] (maTraxs/xels)
urtyams is mas [mas] ; analogiurad, megrulSic: Tina Tis xes ubezuanduni
`is mas xels urtyamda~ Sdr.: Tina Tis ubezuanduni, guri megaWuudu „is imas
rom urtyamda (xmis gamocemiT), guli dagewveboda“; Tofi duukasudu jimuT do
oWiSiSa qubezudu „Tofi dautenia mariliT da zurgSi usvria“(gaurtyams).
an:
yvela SemTxvevaSi ara, magram am struqturis zmnaTa umravlesobaSi u-
prefiqsi kuTvnileba-daniSnulebiT funqcias (e.w. `sasxviso qcevas~) ar
gamoxatavs, `igi ar unda iyos warmoSobiT qcevis gamomxatveli, qcevis
funqcia mas Semdeg unda hqondes dakisrebuli~ (81, 207-211); u- prefiqsis
gramatikuli funqcia ki pirTa korelaciis gamoxatvaa, (68, 6). Sdr., `u-
prefiqss aqvs SesaZlebloba, gamoxatos kuTvnilebiTi urTierToba
(kerZod, moqmedebis Sedegis gankuTvneba iribi obieqtisadmi), magram es
86
funqcia misTvis arc amosavalia da arc ZiriTadi... u- prefiqsi miuTiTebs
konstruqciaSi iribi obieqtis povnierebaze~ (162, 173-180).
sxva qvestruqturebis msgavsad, saliteraturo qarTulTan mimarTebiT,
aqac gvaqvs struqturaTa Senacvlebis SemTxvevebi: u-R-u-an-Ø struqturis
zogierTi zmnis saliteraturo qarTuli Sesatyvisi II diaTezis, anu, R–
(eb)-i struqturisaa, mag., unWuan-s Tina Tis – eswraf-eb-a is mas.
aRsaniSnavia isic, rom am qvestruqturis zmnebis obieqti mxolod
micemiTbrunviania. mag., u-Takar-u-an-s Cxana qianas (acxunebs mze miwas),
uTakaruu Cxanaq qianas (daacxuna mzem miwas_dat). Cveni klasifikaciiT, es
(da msgavsi magaliTebi) aris u-R-u-an-Ø struqturis zmna, romlis
subieqtis brunvebic seriebis mixedviT aris: nom-erg-dat-nom; obieqti ki
brunvaucvlelia, micemiT brunvaSia. o. qajaias klasifikaciiT, es
gardauvali zmnaa; leqsikonSi ki, ratomRac, gardamavlad aris miCneuli
– savaraudod, leqsikonSi am zmnasTan Sewyobili obieqti
brunvacvalebadad ganixileba, mag.:
rogorc vxedavT, wyvetilis mwkrivis formaSi (uTakaruu) ori
mniSvnelobaa miTiTebuli: cecxlad moedo manerg masdat. da cecxliviT
daswva manerg masdat.
orive semantikuri gagebis SemTxvevaSi obieqti brunvaucvlelia
(micemiTbrunviania) rogorc pirvel, aseve meore seriaSi.
sxva magaliTi:
Cveni azriT, aq obieqti brunvaucvlelia da mudmivad micemiTi brunvis
niSniTaa gaformebuli, Sesabamisad, is ver iqneba tradiciuli gagebiT,
gardamavlad gaazrebuli: u-Takar-u-an-s Cxana qianas – u-Takar-u-u Cxanaq
qianas. analogiurad: uxitonuans uRitinebs is mas - uxitonuu - uRitina
manerg masdat.
87
am zmnebs regularulad ewarmoebaT myofad-wyvetilisa da
rezultativTa mwkrivebi.
uRlebis nimuSi:
awmyo: ubazuans Tina Tis `urtyams is mas~
wyvetili: ubazuu Tiq Tis `urtya man mas~
I rezultativi: ubazuafu Tis TiSa `urtyia mas misTvis~
III rezultativi: nobazuafue(n) Tina Tis `urtyamda Turme is mas~.
3.2.1.2. 5. usruli konstruqciis brunvaucvlelobieqtiani
(Prev)-u-R-en-Ø qvestruqtura #20
20-e qvestruqturaSi vaerTianebT Prev-u-R-en-Ø struqturis zmnebs,
romelTac, iseve rogorc pirveli diaTezis yvela zmnas qvemdebaris
brunvis mixedviT nom-erg-dat-nom konstruqcia aqvs. am rigis zmnebia:
guugonens (gaugonebs), ginuurqens (gadauqrolebs, gadaiqnevs), gamuntens
(gamounTebs) da sxv. obieqti, rogorc wesi, micemiT brunvaSia. T/mV
elementis darTvis SemTxvevaSi zmniswini zmnas usruli aspeqtisa da
axlandeli moqmedebis gagebas sZens, sxva SemTxvevaSi ki myofadi drois
gamomxatvelia.
am zmnebs regularulad ewarmoebaT myofad-wyvetilisa da
rezultativTa mwkrivebi.
prof m. Cuxuas SeniSvniT, dasturdeba amave yalibis –u-an sufiqsiani
variantic: guugon-u-an-s `gaugonebs~.
uRlebis nimuSi:
awmyo: goTàmugonens // ugonens Tina Tis `ugonebs is mas~
myofadi: guugonens Tina Tis `gaugonebs is mas~
wyvetili: guugonu Tiq Tis – gaugona man mas
I rezultativi: guugonebu mas misTvis – gaugonia mas misTvis
III rezultativi: gunogonebue(n) Tina Tis– *gaugonebda Turme is mas.
88
analogiurad: duujerens `daujerebs~, duujeru `daujera~, duujerebu
`daujerebia~, donojerebue(n) daijerebda Turme~.
aqve, aucileblad unda aRvniSnoT, rom am zmnis SemTxvevaSic, iseve
rogorc zemoT aRniSnuli u-R-u-an-Ø struqturis zmnebSi, u- prefiqss
rigi zmnis SemTxvevaSi ver ganvixilavT sasxviso qcevis niSnad, misi
gramatikuli funqciaa micemiTbrunviani saxelis/obieqtis povniereba,
Cveneba. igi pirTa sakorelacio niSnad migvaCnia. Sdr., o. qajaias
leqsikonSi miTiTebuli kvalifikacia `grdm. sasxv. qc.~:
am tipis magaliTis SemTxvevaSi u- prefiqsis amgvari kvelifikacia
CvenTvis miuRebelia.
II.2.1.2. 6. usruli konstruqciis brunvaucvlelobieqtiani
(Prev)-R-un-Ø qvestruqtura #21
21-e qvestruqturaSi vaTavsebT Prev-R-un-Ø struqturis usruli
konstruqciis brunvaucvlel obieqtian qvestruqturas. am struqturis
zmnebsac awmyos struqturaSive SeiZleba hqondeT T/mV elementCarTuli
zmniswini, romelic daclilia aspeqturi Sinaarsisgan da mxolod gezisa
da orientaciis, xanac intensivobis gamomxatvelia; mag., golaxuns
`scems~.
Prev-R-un-Ø struqturis zmnebs, xSirad, myofadSi moudiT qo-
dadasturebiTi nawilaki, mag., qobartyuns Tina Tis – qobartyu Tiq Tis
`waupartyunebs, pertyavs is mas - waupartyuna man mas”. qo-
dadasturebiTi nawilaki aq awmyoSive dadasturebuli zmniswinis
rangisaa, amitom, zmniswinis rangSi SeviyvaneT. z. WumburiZis azriT,
`mtkicebiTi nawilakebisa da moqmedebis usrulobis aRmniSvneli
nawilakebis gamoyeneba awmyosa da myofadis formaTa gasarCevad
megrulis specifikuri Taviseburebaa, riTac is gansxvavdeba sxva
89
qarTveluri enebisgan” (154, 143; 119, 352). i. qobalavas azriT, qo- nawilaki,
iSviaTad, usrulaspeqtian formebSic gvxvdeba, rogorc dapirispirebis an
mtkicebis gamomxatveli...” (120, 237; 119, 362).
qobartyuns Tina Tis (Tinas) `waupartyunebs is mas (mas)~ - am zmnur
formas xan gamouCndeba brunvacvalebadi obieqti da maSin pirveli
diaTezis sruli konstruqciis zmnebSi gadairicxeba (qobartyuns Tina
Tis xes `waupartyunebs is mas xels~), xan – ara, Sesabamisad, darCebian aq
- pirveli diaTezis usruli konstruqciis, oden brunvaucvlel obieqtian
konstruqciaSi: mag., (qobartyuns Tina Tis `waupartyunebs is mas~). amitom,
mesame pirs frCxilebSi vsvamT.
uRlebis nimuSi:
awmyo: qobartyuns Tina Tis (Tinas) `waupartyunebs is mas (mas)~
wyvetili: qobartyu Tiq Tis (Tina) `waupartyuna man mas (is)~,
I rezultativi: qoubartyu Tis TiSa (Tina) `waupartyunebia Turme mas
misTvis (is)~
III rezultativi: qonobartyue(n) Tina Tis (Tinas) waupartyunebda
Turme is mas (mas)~
sxva magaliTebi:
ginokჷJinuns (gadahyviris: ir onjuas oko ginakჷJinჷko muSi Rჷmalasჷ –
yovel saRamos unda gadaeyvira Tavisi samflobelosTvis, yifS.
vimowmebT leqsikonidan), almesquns (ebRlarZuneba), gimobertuns
(gamoyris tanze), gimotertuns (gamoayris), aSaჸuns (mihyveba, Sehyveba),
awoჸuns (win uZRvis), ginolenduns (gada)axteba, gegnorenjuns
(energiulad gadaaxteba), gegnoqvenduns (gadaaxteba), gimofertuns
(gamoafoTlavs), gegnonqeruns (gadaaxteba), golaluns (Sehyefs),
gegnonZaluns (gadaZalavs), gegnoSvenguns//gegnorenjuns (energiulad
gadaaxteba), goCxviJuns (gakawravs);
uRlebis nimuSi:
awmyo: golaluns Tina Tis `Sehyefs is mas~
wyvetili: golalu Tiq Tis `Sehyefa man mas~
I reultativi: goulalu(n) Tis TiSa `uyefia mas misTvis~
III rezultativi: gonolalue(n) Tina Tis `Sehyefda Turme is mas~
90
3.2.1.2.7. usruli konstruqciis brunvaucvlelobieqtiani
Prev-o-R-un-Ø qvestruqtura #22
22-e qvestruqturaSi vaerTianebT Prev-o-R-un-Ø struqturis zmnebs.
maTi konstruqcia nom-erg-dat-nomia. zmniswini awmyos struqturis
nawilia, msgavsad sxva SemTxvevebisa, aqac, zmniswini ver gamoxatavs
srul aspeqts, igi sxvadasxva mimarTulebisa Tu orientaciis
maCvenebelia. mag., giobsuns (daafsams), giobuns (zed asxams), gio(n)Tuns
(daaTovs)... ukanasknel magaliTSi CanarTi –n- xan dasturdeba, xan ara,
mag.: Cqimi WiWe ortvinias dRas vegioTჷncჷ: i. yifS., gv.183 -- Cems patara
bostans arasodes ar daaTovs (gamocana: nigozi) (vimowmebT o. qajaias
leqsikonidan) Sdr.: gioTuns Tis `daaTovs mas~.
zmnaSi CarTuli obieqturi aqtanti, Cveulebriv, micemiT brunvaSi dgas.
rogorc samecniero literaturaSia aRniSnuli, `am tipis formebis
nawils uzmniswino variantebi cocxal metyvelebaSi ar daeZebneba” (119,
63). mag., arabunebrivia `obsuns”, `o(n)Tuns”. moyvanil magaliTebSi
dadasturebuli gi- zmniswini, sinamdvileSi, fonetikur niadagze
gardaqmnili ge- zmniswinia: `xmovnis wina poziciaSi ge- gvaZlevs gi-
fonetikur variants~ (119, 362). ge-/gi- zmniswinis erTaderTi funqcia
`mimarTulebis zedapirze/sibrtyeze lokalizebaa, droul-aspeqturi
TvalsazrisiT igi neitraluria. rogorc wesi, aseT formebTan droul-
aspeqturi opozicia miiRweva qo- nawilakis darTviT.
zmniswinis saSualebiT moqmedebis zedapirze, sibrtyeze lokalizeba
zmnis konstruqciaSi brunvaucvleli obieqtis SemosvlasTanaa
dakavSirebuli. samecniero literaturaSi es movlena saTanadod aris
Seswavlili. mag., Tiq mo-rTà (movida) - gino-rTà Tiq Tis (gadaiara) (65,82-
83). uRlebis nimuSi:
awmyo: giTmioTuns Tina Tis `daaTovs is mas~
myofadi: gioTuns Tina Tis `daaTovs is mas~
wyvetili: gionTu Tiq Tis `daaTova man mas~
I rezultativi: geuTuafu(n) Tis TiSa `dauTovia mas misTvis~
III rezultativi: ginoTue(n) Tina Tis `daaTovda Turme is mas~.
91
3.2.1.3. I diaTezis usruli konstruqcia: absolutivebi
da brunvaucvlelobieqtiani orpiriani zmnebi
(Sejameba)
pirveli diaTezis zmnaTa ZiriTadi struqturisa (R-Ø) da
konstruqciis (nom-erg-dat-nom) gvareobiTi kategoriis qveS gamoiyofa ori
didi jgufi zmnebisa.
1. R-Ø struqturisa da nom-erg-dat-nom konstruqciis avtoaqtivebi:
erTpiriani zmnebi, romelTa subieqtic TviTmoqmedia,
introvertizebulia.
2. R-Ø struqturisa da nom-erg-dat-nom konstruqciis
brunvaucvlelobieqtiani (mudmivad micemiT brunvaSi mdgari
obieqti) orpiriani zmnebi.
orive jgufis zmnebSi gamoiyo qvestruqturebi zmniswinis,
xmovanprefiqsebisa da Tematuri niSnebis mixedviT;
erTpirian zmnebSi sul 15 qvestruqtura gamoiyo; maTi moqmedeba
introvertizebulia. semantikuri analizis doneze maT avtoaqtivebis
kvalifikacia SeiZleba mieceT.
orpirian brunvaucvlelobieqtian zmnebSi mxolod 7 qvestruqturis
gamoyof moxerxda. zogi maTgani labilurobiT xasiaTdeba, SeiZleba
gamouCndeT mesame piri – brunvacvalebadi obieqti. am SemTxvevaSi isini
pirveli diaTezis sruli konstruqciis qvejgufSi gaerTiandebian.
rogorc zemoT aRvniSneT, es qvestruqturebi eqcevian ZiriTadi
struqturisa da konstruqciis CarCoSi da uRlebis Camoyalibebuli
sistema aqvT.
92
3.2.2. I diaTezis sruli konstruqcia
ZiriTadi struqtura: R-[Th.s.]-Ø,
konstruqcia: nom-erg-dat-nom, gvari aqtivi
pirveli diaTezis pirveli da meore qvejgufebis ganmasxvavebeli
niSania brunvacvalebadi obieqtis qona-qona. amis gamo, pirveli diaTezis
pirveli qvejgufisgan gansxvavebiT, meore qvejgufis zmnebs sruli
konstruqcia aqvT, radgan brunvacvalebadi obieqti SeewyobaT.
struqtura isev R-Ø–ia, konstruqcia isev - nom-erg-dat-nom. pirianobis
mixedviT brunvacvalebadobieqtiani R-Ø struqturisa da nom-erg-dat-nom
konstruqciis zmnebi SeiZleba iyos orpiriani an sampiriani. am jgufis
zmnebic aRvwereT fuZis struqturis mixedviT: gamovyaviT qvestruqturebi
zmniswinis, xmovanprefiqsebisa da Tematuri sufiqsebis mixedviT;
qvestruqturebs aerTianebs ZiriTadi R-Ø strquqtura da nom-erg-dat-nom
konstruqcia.
3.2.2.1. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
R-Ø qvestruqtura #23
23-e qvestruqturaSi vaerTianebT R-Ø struqturisa da nom-erg-dat-
nom konstruqciis mqone zmnebs. maT brunvacvalebadi obieqti SeewyobaT.
rcxons `varcxnis~, Tumca gvxvdeba amave formis –un Temis niSniani
variantic: rcxonuns. bons `bans~: mag., qoTi bondu, qoTi rcxondu `kidec
hbanda, kidec varcxnida~ (qaj.: qxs, 1, gv. 214). uRlebis paradigma
regularulia:
awmyo: bon(//un)s `bans~
myofadi: gobon(//un)s `dabans~
wyvetili: gobonu `dabana~
I rezultativi: goubonu(n) `daubania~
III rezultativi: gonobonue(n) `dabanda Turme~
93
3.2.2.2. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
i-R-Ø qvestruqtura #24
24-e qvestruqturaSi vaerTianebT i-R-Ø yalibisa da nom-erg-dat-nom
konstruqciis zmnebs. ircxonuns `ivarcxnis~, ibirs `mReris~, ibons... bJa
pis ibons `mze pirs ibans~ namàda TiS guri Ti biras ibirs `rom misi
gulisTvis im simReras mReris~.
advili SesaZlebelia, konkretul konstruqciaSi daikargos
brunvacvalebadi obieqti da zmna erTpirian avtoaqtivad iqces;
konstruqciis mxriv labiluria mag., ibirs Tina Tis `mReris is mas~ Sdr.:
ibirs Tina `mReris is~; arTi ibirsini, Tiwkma maJia ingarsia `erTi rom
mReris, maSin meore tiriso~.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: ibirs `mReris~
myofadi: q-i-birs `imRerebs~
wyvetili: qibiru `imRera~
I rezultativi: ubiru `umReria~
III rezultativi: nobirue(n) `umReria Turme~
3.2.2.3. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
R-an-Ø qvestruqtura #25
#25-e qvestruqturaSi vaerTianebT R-an-Ø yalibisa da nom-erg-dat-nom
konstruqciis zmnebs.
baTur-an-s `cudad Toxnis~, bais-an-s `tkepnis~, balag-an-s `svris~,
baliS-an-s `magrad scems~, pantal-an-s `bJuturobs~, bardRal-an-s
`bJuturobs~, bardgal-an-s `roSavs, laybobs~, baqval-an-s `laparakobs
(box xmaze)~, bajal-an-s `amSvidebs, awynarebs (moferebiT)~, bajgal-an-s
`laybobs, windauxedavad yvelafers laparakobs~, bajgval-an-s
94
`sasiamovnod laparakobs~, felek-an-s `apobs, xleCs~, belen-an-s `Zlier
bRavis, xmamaRla tiris~.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: bordiSans `bodavs~
myofadi: qibordiSans `mobodavs~
wyvetili: bordiSuu `iboda~
I rezultativi: ubordiSuu(n) `ubodavs~,
III rezultativi: nobordiSue(n) `bodavda Turme~
myofadis warmoebisas am struqturis zmnebsac zmniswini an/da qo-
dadasturebiTi nawilaki daerTvis; goSqvilans `moSvildavs~. boSiqჷ
goSqviluu sagani: i. yifS., gv. 58 -- biWma moSvilda isari. mag., goqamaCans
-gaatyavebs, goqanqalans- gaaqaTqaTebs, goqvarqvalans- magrad
gaasufTavebs, gawmends, goqvarqvaSans `gaasufTavebs, gawmends~, goRvarans
`daiyvirebs~ (1.is mas / 2.is), goRvarwkalans `gaakrialebs~, goRvintans
`afrTxobs (suls)~ goSarSalans `gaaSanSalebs~, goCans `1.gascems (suls,
guls) 2. abia, asxia (risame nayofisa, Tmisa...)~. goCxirkans `gaCxreks~,
goCxჷrancჷ `(mo)Cxrialebs, CaxCaxebs~, gocxabakans `gafxaWnis~,
gocxabarans `gakawravs~, gocxvantalans `totebs moWris, gasxepavs,
garokavs~, goZagurans `galanZRavs~, gouZinans `moumatebs~, gowimindans
`gawmends~, gowkipatans `gatenis, gaWedavs~, goWans `gakeravs~.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: xvarCalans `asufTavebs~
myofadi: goxvarCalans `gaasufTavebs~
wyvetili: goxvarCaluu `gaasufTava, dabana~;
I rezultativi: guuxvarCaluu(n) `gausufTavebia, daubania~;
III rezultativi: gonoxvarCalue(n) `kargad dabanda Turme~
95
3.2.2.4. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani Prev-i-R-an-Ø qvestruqtura #25
25-e qvestruqturaSi vaerTianebT Prev-i-R-an-Ø yalibisa da nom-erg-dat-
nom konstruqciis mqone zmnebs. maT brunvacvalebadi obieqti SeewyobaT,
Sesabamisad, sruli konstruqciisani arian. zmniswinisa da i- xmovani
prefiqsis uSualo mezoblobaSi adgili aqvs mTel rig fonetikur
procesebs, zog SemTxvevaSi nawilobriv an srul asimilacias
asimilacias, xmovnis dakargvas da sxv.: akinWirans `uWers, (Se)marTavs~,
akiჸunans `amohyavs (mdinaridan), adedebs (rZes)~, geTàmiiTvans `axuravs
(boSi, mu re gigoTuni? -biWo, raa, rom gaxuravs?)~, giniZiruans
`gadainaxulebs (qals)~, giicikinans `umiznod dgas~, giiWyans `daiwyebs~,
gagàTiჸunans `gamoiyvans~, ginàmiჸonans `gadaiyvans~, ginàmiigans `ixdis
(madlobas)~, ginàmiRans `gaiRebs, gaitans, gaxsnis~ (jampiS noჸelas Svebi
oko gouReni -TuTis xis tots kani unda gauRo (gauxsna).
xSir SemTxvevaSi gvxvdeba i- xmovanprefiqsis e- varianti. imdenad
mravladaa amis magaliTebi, rom am qvestruqturaSi calke qvejgufis
gamoyofac ki SesaZlebelia; mag., alebijans `abijgeba, abjens~ (>*ala-i-
bijans), aledvans `(Ca)idebs~ (>*ala-i-dvans), ale-{e}-svans `(amo)isvams~
(>*ala-i-svans), aleRans `(amo)iRebs~(>*ala-i-Rans), aSetaxans `Camtvreva
(simindisa da misT.), xelSi iafad Cagdeba~, giSeSqvans `gamouSvebs
(dros)~.
Prev.-i-R-an-Ø struqturisa da brunvacvalebadi obieqtis mqone zmnur
formebs, romelTac fonetikur niadagze i-<e-, rogorc wesi, i-
prefiqsiani Sesatyvisi eZebnebaT saliteraturo qarTulSi. am
qvestruqturis zmnaTagan bevri myofadisa da awmyos semantika SeiZleba
hqondes, gaaCnia konteqsts (mag., geTàmiirTvans `ixuravs~).
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: di-i-Wy-an-s `daiwyebs~
wyvetili: di-i-Wy-u `daiwyo~
I rezultativi: do-Wy-afu(n) `dauwyia~
III rezultativi: dà-no-Wy-af-u-e(n) `daiwyebda Turme~
96
3.2.2.4. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani o-R-an-Ø qvestruqtura #26
26-e qvestruqturaSi vaerTianebT o-R-an-Ø yalibisa da nom-erg-dat
konstruqciis mqone zmnur formebs. es klasi sxva qvestruqturebTan
SedarebiT naklebproduqtiulia. saliteraturo qarTulSi am zmnaTa
Sesatyvisebi yvela a- xmovanprefisiania. ZiriTad SemTxvevebSi, am
struqturis zmnebs saliteraturo qarTulSi maT a-R-e/ob-Ø struqturis
zmnebi Seesabameba.
mag., ogorans `lanZRavs, aZagebs, aginebs, hgmobs~, odginans `adgens~,
okirans `abams~, o-Zir-an-s `aCvenebs~, orzans `anTebs, agzebs~, orRvans
`gadayris~, orCans `daagebs~, orjginans `sjobnis~, ofSans `avsebs~,
oჸoTans `isvris~, ocqvans `aqebs~, owkarans `awyobs~.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: ogorans `aZagebs, aginebs~
myofadi: daagorans //doogorans `aZagebs, Seaginebs~
wyvetili: ogoru `aZaga, Seagina~
I rezultativi: ugorafu(n) `uZagebia~
III rezultativi: nogoruafue(n) `aZagebda Turme~
3.2.2.5. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
prev-o-R-an-Ø qvestruqtura #27
27-e qvestruqturaSi vaerTianebT prev-o-R-an-Ø yalibisa da nom-erg-dat-
nom konstruqciis zmnebisagan. zog SemTxvevaSi aq o- prefiqsi sazedao
situaciis maCvenebelia (giTàmioWans `daakerebs~, giTàmioWarans `daawers~,
giTàmioWvaTans `daawveTebs~), zogjer ki brunvacvalebadi obieqtis
povnierebaze miuTiTebs (giTàmioCinColans `fSvnis~, giTàmiocikans `odnav
asobs~...);
97
es qvestruqtura sakmaod produqtiulia, myofad wyvetilis jgufebs
qo- dadasturebiTi nawilakisa da T/mV elementis moSorebiT awarmoeben;
mag., giTàmioZaxans `dasZaxis, dahyviris~, giTàmioWabans `daawebebs~,
giTàmioWkadans `daaWedebs~, giTàmioWonWans daaWinWebs, giTàmioWofans-
`1.daiWers; 2.zevidan eyudeba, daxrilia~, giTàmioWyvartans `daeSxefeba~,
giTàmioWyintolans `daaWylets~, giTàmioxantans `daaxatavs~,
giTàmioxircqans `daaskdeba~, giTàmioxintkans `daaWdevs (Wdes daadebs
misaniSneblad)~, giTàmioxorgans `daxergavs~, giTàmioxutorans `ZirSi
kvnets~, giTàmiojvarzans `magrad aWedebs (lursmans)~, gi-o-xib-an-s
`yris, xergavs~, gegàmoqvarqvaSans `gamoasufTavebs, gamoakrialebs~,
giTàmioforans `afarebs~, giTàmioxircqans `daaskdunebs~ giTàmiorzans
`daagzebs/daanTebs (zemodan)~, giTàmiobijans `daabijebs (giobijuu
kჷdჷrc kuCxi: qxs., 2, gv. 46 -- daabija mkerdze fexi, o. qajaia)~ an
`daabjens~...
am qvestruqturis gamoyofis erTaderTi safuZvelia awmyos mwkrivSive
dadasturebuli zmniswini T/mV elementiT, romelic, rogorc wesi,
usruli aspeqtis, gezisa da orientaciis mazustebelia: giTàmiorzans
`daagzebs/daanTebs zemodan~, da sxv.; sxva mxriv, iqneba es uRlebis
paradigma Tu sxva morfologiuri parametri, isini ar gansxvavdebian wina
26-e qvestruqturis, imave agebulebis uzmniswino formebisagan.
uRlebis paradigma regularulia.
awmyo: gi-Tàmi-o-Zicans `dascinis~
myofadi: gi-io-Zicans `dascinis~
wyvetili: gi-o-Zicu `dascina~
I rezultativi: giuZicu(n) `daucinia~
III rezultativi: gonoZicue(n) `dascinoda Turme~
amave struqturis odnav saxecvlili variantia a- prefiqsiani zmnebis
qvejgufi sinqroniul doneze (teqstebsa da leqsikonebSi moZiebuli
masalis mixedviT); siRrmiseul doneze analizisas gamoCnda, rom a-
prefiqsi fonetikur niadagzea miRebuli zmniswinisa da o- prefiqsis
98
morfemaTa sazRvarze. mag., gimaajRonans gimaojRonans `gamoagzavnis
(gareT)~... aa oo: gaarzans „daagzebs“ orzans; zmnur formaTa
prefiqsul mikrostruqturaSi mTeli rigi fonetikuri procesebi
mimdinareobs: oo/aa/ao aa//a, Sdr., pirveli piris forma: dikà-v-o-jRon-
an-q `Camovgzavni~.
klasificirebis procesSi vfiqrobdiT, calke gamogveyo Tu ara es
qvestruqtura, radgan arsebobs am zmnaTa upreverbo formebic; Tumca,
arc struqturulad da miT umetes, arc konstruqciis TvalsazrisiT
fonetikur niadagze Seqmnili am qvejgufis calke gatana marTebulad ar
miviCnieT: gaarzans „daagzebs“, ginaagans `gadaxdis~, ginaarCans `gadaafens,
gadaafarebs~, ginaarCqinans `gadaaCens~, ginaarWipans `gadaWimavs~,
ginaarjginans `jobnis~, ginaasasans `gadaavsebs~, ginaafinans `gadaafens~,
ginaaforans `gadaafarebs~, ginaafurtinans `gadaafurTxebs~,
ginaaqvaCalans „gadafurCqnis“, ginaaqunans „gadaaxuravs, wamoasxams“,
ginaaჸa/oTans „gadaagdebs, gaagdebs“, ginaaSqvans „1.gauSvebs; 2. gadaaqcevs“,
a/ekaragadans „ukan mialaparakebs“, ginoalabans „gadazomavs“, ginaagans
„gadaixdis (madlobas)“, gegàmaarCqinans „gamoaCens“, gegàmaawkarans
„gamoamwkrivebs“, gaanjans „gaaRebs (kars), gaaxels (Tvals)“...
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: ojRonans `agzavnis~
myofadi: dikaajRonans `Camogzavnis~
wyvetili: dikaajRonu Camogzavna
I rezultativi: dikujRonuu `Camougzavnia
III rezultativi: diknojRonue(n) `Camogzavnida Turme~
99
3.2.2.6. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
i-R-u-an-Ø qvestruqtura #28
26-e qvestruqturaSi vaerTianebT i-R-u-an-Ø yalibisa da nom-erg-dat-
nom konstruqciis zmnur formebs. maT brunvacvalebadi obieqti
SeewyobaT, Sesabamisad, sruli konstruqciisani arian.. mag., iჸunuans
`(Semo)ivlebs; gaiyvans~: margali goxires do Robers ukuli
giTàmiჸunuandua: T. saxok., gv. 251 -- megreli gaqurdes da Robe Semdeg
Semoavloo (ezo-karso). ixutoluans `ixutebs~, iWyoliduans `iviwyebs~,
ikorinuans `isurvebs~.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: iWyoliduans `iviwyebs~
myofadi: gi(i)Wyoliduans `iviwyebs~
wyvetili: giiWyoliduu `daiviwya~,
I rezultativi: guuWyoliduafu(n) `dauviwyebia~
III rezultativi: gonoWyolidafue(n) daiviwyebda Turme~
myofad-wyvetilis formebs qo- dadasturebiTi nawilakisa da
zmniswinis darTviT iwarmoeben; myofadis struqtura iqneba prev-i-R-u-an-Ø
yalibisa da nom-erg-dat-nom konstruqciis zmnur formebs. zmniswiniseuli
xmovani da xmovanprefiqsi morfemaTa sazRvarze mTel rig fonetikur
movlenebs ganicdian, xSir SemTxvevaSi adgili aqvs asimilaciasa da
xmovnis dakargvas. mag., giniirSumuans `iRrZobs~. aTiSvituans
`amoi(i)Rliavebs~, aTi{i}Sutoluans `amoi(i)Rliavebs~, aTi{i}xvaruans
`angarebiT iyenebs~, aTixiruans `iparavs~, gegàTityuruans `gaityuebs~,
qigàlikveweluans `Camoikidebs~, gegàmityuruans `gamoityuebs~.
amave qvestruqturis gagrZeleba da nairsaxeobaa sruli
konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani prev-e-R-u-an-Ø qvestruqturac,
romelic wminda morfonologiuri cvlilebis Sedegad aris miRebuli,
zmniswiniseuli xmovnisa da xmovani prefiqsis mijnaze: a+ი e, o+i
100
ii/ee: mag., alàm-e-saqvar-u-an-s `saWmlis momzadebasTan erTad sxva ramesac
saqmobs~, al-à-m-e-squans `Seiziarebs~ (gamwevi Zalisa (mag., xarisa -
sameurneo samuSaoebis dros), al-e-qimin-u-an-s `ZiriTad saqmesTan erTad
sxva ramesac saqmobs~, al-e-xaWuans `ijibavs~, gile-e/i-kvir-u-an-s
`gaikvirvebs~, de-e-baRin-u-an-s `ikmarebs, imyofinebs~
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: aTàmi{i}xvaruans `angarebiT iyenebs~
myofadi: aTi{i}xvaruans `angarebiT iyenebs~
wyvetili: qaTi{i}xvaruu `angarebiT gamoiyena~
I rezultativi: qaTuxvaruafu(n) `angarebiT gamouyenebia~
III rezultativi: qaTnoxvarafue(n) `angarebiT gamouyenebda Turme~
3.2.2.7. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
o-R-u-an-Ø qvestruqtura #29
29-e qvestruqturaSi vaerTianebT o-R-u-an-Ø yalibisa da nom-erg-dat-
nom konstruqciis zmnebs. am qvestruqturis zmnebi, iseve rogorc
pirveli sruli konstruqciis, diaTezis brunvacvalebadobieqtiani yvela
zmna aqtiuri moqmedebis gamomxatvelia (rogorc Sesaval nawilSi
aRvniSneT, gvari, diaTezebis farglebSi mxolod semantikuri kategoriaa.
semantikur doneze, pirveli diaTezis sruli konstruqciis zmnebSi mudam
aqtivebia, anu, aqtiuri moqmedebis gamomxatvelni arian: cxens muSi kunCxi
odinuansia: T. saxok., gv. 266 -- cxens misi fexi kargavso (Rupavso)
(vimowmebT o. qajaias leqsikonidan).
Tamamad SeiZleba iTqvas, rom o-R-u-an-Ø qvestruqturis zmnuri
formebi sakmaod produqtiulia megrulSi rogorc derivaciuli, aseve
gramatikuli - mwkrivTa warmoebic mxrivac: o-ragad-u-an-s Tina Tis
`alaparakebs is mas~, ozizinuans `avsebs~, (gaazizinuu `gaavso~,
guuzizinuafu `gauvsia~, gonozizinafue(n) `gaavsebda Turme~), ozikinuans
`gaafSekinebs fexs, moklavs~ (gaazikinuans `gaafSekinebs (fexs)~,
gaazikinuu `gaafSekina fexi~, gonozikinafue(n) `gaafSekinebda fexs~),
101
oTirsinuans avsebs, bevrs asxams (gaaTirsinuu `gaavso~, guuTirsinuafu
`gauvsia~, gonoTirsin{afu}e(n) `gaavsebda Turme~); oTxozinuans
`gamoakidebs~ (oTxozinuu `gamoakida~, uTxozinuafu `gamoukidebia~),
okvizinuans `aampartavanebs Tavs, bzeks Tavs/kuds~ (okvizinuu
`aampartavana~, ukvizinuafu `uampartavanebia~); okurcxinuans `aRviZebs~
(gaakurcxinuu `gaaRviZa~, goukurcxinuafu `gauRviZebia~,
gonokurcxinafue(n) `gaaRviZebda Turme~), olinuans `atarebs~ (olinuu
`atara~, ulinuafu `utarebia~, nolinue(n) `atarebda Turme~),
omarwvinuans `amawvnebs, -- mawvnis dedas urevs~ (omarwvinu{u} `amawvna~,
umarwvinuafu `umawvnebia~, nomarwvinafue(n) `amawvnebda Turme~),
omonWinuans `amwifebs~ (daamonWinuu `daamwifa~, duumonWinuafu
`daumwifebia~, donomonWinafue(n) `daamwifebda Turme~)…
SegviZlia vTqvaT, rom uRlebis paradigma regularulia:
awmyo:Logvigvinuans `afuebs, aSupebs~
myofadi:Lda(a)gvigvinuans `afuebs, aSupebs~
wyvetili: ogvigvinuu `gaafua
I rezultativi: ogvigvinuafu(n) `gaufuebia~
III rezultativi: nogvigvinafue(n) `gaafuebda Turme~
myofadis warmoebac regularulia, zmniswiniTa da qo-
dadasturebiTi nawilakis darTviT. im SemTxvevaSi Tu zmniswinian formas
daerTvis TmV elmenti, maSin zmna usruli aspeqtis semantikas iZens da
awmyos mwkrivebSi gadmoinacvlebs. myofadis struqtura iqneba: prev-o-R-u-
an-Ø; gvaris semantikuri kategoriis mixedviT, isini aqtivebia. mag., gi-o-
gor-u-an-s `miagnebs~ gioraguans `agdebs (cxeniSa qeguragves: m. xub., gv.
68 -- `cxenze daugdes~, vimowmebT o. qajaias leqsikonidan~) giorginuans
`agorebs~, giorguans `daargavs (zemodan)~, giorsxuans `daaSenebs,
daafuZnebs~//giorcxuans `daafuZnebs, daaSenebs (rameze)~, giorumuans
`daaqcevs, daamrumebs, gaanadgurebs~, giosvanjuans `moasvenebs, daasvenebs
(mkvdars)~, gioSuans `Sesvams, sasmels daayolebs~, giocunuans `asobs,
arWobs (araRrmad)~, giowuruans `1.daumiznebs, miuSvers; 2.daarigebs,
aswavlis, miuTiTebs~, gioWuans `daawvavs~, gegànuqioruans `zemodan
daayris, daafrqvevs (fqvils, Saqars)~.
102
prev-o-R-u-an-Ø qvestruqturis gagrZelebasa da fonetikurad odnav
saxecvlili variantia sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
prev-a-R-u-an-Ø qvestruqturis zmnebi. prev-o-R-u-an-Ø qvestruqturis
zmnebze darTuli zmniswini (kerZod, ki misi xmovniTi sufiqsi -o), xSirad
iwvevs o- xmovani prefiqsis fonetikur saxecvlielebas. magaliTad,
aviRoT zmna aTaarduans `(Tan) zrdis~: Jiri qacari qaTaarduu Txas `ori
cikani gamozarda TxasTan~ (vimowmebT o. qajaias leqsikonidan); rogorc
vxedavT, mesame pirSi ori prefiqsuli –a xmovani iyris Tavs, romlis
warmomavlobis asaxsneladac pirveli piris forma gviCvenebs gzas: Cveni
xelmZRvanelis, prof. m. Cuxuas miTiTebiT, am zmnis pirveli piris formaa
`e/aTà-v-o-rd-u-an-q, anu, aq: a+a o+o. analogiurad iqneba akaarTinuans
`(wa)aqcevs~ zmnuri formis SemTxvevaSic: Ue/akà-v-o-rTin-u-an-q `waviqcevi~:
a+a o+o. analogiuri morfonologiuri procesis Sedegadaa miRebuli
Semdegi magaliTebic: akaazRoduans `wyvets, xocavs~, akaandRuluans
`(Se)aduRebs, adnobs~, akaarumuans `(Se)bneldeba, gadat., ganadgurdeba,
moispoba. Sdr.: bgeraTSerwymis fonze bgeris dakargvis SemTxvevebi,
savaraudod, o+o a+a á a: geჲSasargaluans `gaaTrevs (SuaSi)~
(>*geჲSa-a-sargaluans), giTaSqviduans `CamoaxrCobs~ (giT-a-Sqviduans
>*giTa-a-Sqviduans >*giTo-o-Sqviduans); am fonetikur process mxars
uWers masdarisa (giTo-Sqvidua `CamoxrCoba~) da uzmniswino formis (o-
Sqvid-u-an-s) Cvenebac. analogiurad, iqneba: giTaCanuans `gamoaCena,
gamohyofs (Tavs)~ (>giT-a-Canuans >*giTa-a-Canuans >*giTo-a-Canuans).
am da sxva msgavsi magaliTebis gamo, prev-a-R-u-an-Ø qvestruqturis
zmnebs prev-o-R-u-an-Ø qvestruqturis zmnaTa fonetikur nairsaxeobad
miviCnevT da calke klasad ar gamovyofT.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: gaaWyoliduans `daaviwyebs~
wyvetili: gaaWyoliduu `daaviwya~
I rezultativi: guuWyoliduafu(n) `dauviwyebia~
III rezultativi: ginoWyolidafue(n) `daaviwyebda Turme~
103
3.2.2.8. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
(prev)-u-R-u-an-Ø qvestruqtura #30
30-e qvestruqturaSi vaerTianebT (prev)-u-R-u-an-Ø yalibisa da nom-
erg-dat-nom konstruqciis zmnebs, romelTac sasxviso qcevis gramatikuli
kvalifikacia eniWeba o. qajaias leqsikonis mixedviT, diaTezaTa
morfosintaqsuri kategoriis farglebSi ki am zmnebSi gamoricxulia
sasxviso qceva, u- xmovanprefiqsi pirTa sakorelacio funqciisaa:
goucancaluans `ucancarebs~, mag., ჸorofaq dinomilu do gurs
gomicancalu: S. ber., gv. 185 -- `siyvaruli Semeyara da gulSi
Semicacxana~.
sakmaod produqtiuli qvestruqturaa, vnaxoT magaliTebi:
aTouluans `xels qvevidan (amo)avlebs~, aTàmu{u}squans `ubams, abams
(uRelSi)~, aluluans awurinuans `win ayenebs~, gegànuqioruans `gadayris
(fxvier rames)~, guuluans `Semoavlebs Tavs, gaavlebs wyals~, geuzimuans
`umiznebs~, geunTxuans `daynosavs~, geuraჸuans `daakarebs~, geuRazuans
`dawers, daxazavs~, geuSuruans `daynosavs (zemodan)~, geuSxomuans
`daabedebs~, geuwawuans `awebs, akarebs~, geuWofuans `daumiznebs,
miuSvers~, geuxaCquans `wauToxnis~, giTuRvaTuans `afaxulebs~,
giluderRuans (ninas) `atartarebs enas, laybobs~, gilufurkuans TuTuns
`(da)abolebs (Sdr.: aWar:. ufSukunebs) TuTuns~, ginuluans `gadauvlis,
gadauvlebs (ginuluans gino+u-luans)~, geuCxanuans `dasicxavs~,
ginuufuConuans `moferebiT gadausvams (xels)~, qigànuuჸunuans `1.
gadaawnavs, gadahkravs 2. mownavs (risame zeda nawils), 3.Semoayolebs~,
ginuCarqaluans `gadaaCanCalebs (rameze)~, goucacxuans `apkurebs~.
eufafuans `aswevs~ (eufafuu `aswia~, eufafuafu `auwevia~, enofafue(n)
`aswevda Turme~) SqarTuns veufafua! `sabans nu swev maRla~.
rogorc vxedavT, am struqturis zmnaTa formulaSi zmniswini
frCxilebSia moTavsebuli, radgan igive formebi uzmniswinoTac SeiZleba
Segvxvdes. myofadis mwkrivebs TMV elemntic CamoSorebiT awarmoeben.
am qvestruqturaSic, zmniswiniseuli xmovnisa da xmovanprefiqsis
morfologiur mijnaze adgili aqvs rig fonetikur procesebs, mag.,
104
aTusquans `ubams, abams (uRelSi)~ *aTåsquans *aTu-usquans >*aTo-u-
squans.
uRlebis nimuSi:
awmyo: uqioruans `ayris~
myofadi: gegànuqioruans `miayris~
wyvetili: gegànuqioruu `miayara~
I rezultativi: gegànuqioruafu `miuyria~
III rezultativi: gegànoqiorafue(n) `miayrida Turme~
3.2.2.9. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
(prev)-ო-R-af-u-an-Ø qvestruqtura #31
31-e qvestruqturaSi vaerTianebT prev-ო-R-af-u-an-Ø yalibisa da
nom-erg-dat-nom konstruqciis zmnur formebs, romelTac, TiTqos,
megruli zmnisTvis damaxasiaTebeli kauzaciis gamomxatveli struqtura
aqvT: R-af-u-an-Ø daboloebiT da, rogorc wesi, am struqturis zmnaTa
absoluturi umravlesoba aris kidec kauzatiuri.
istoriulad, am tipis konstruqciaSi namdvilad SeiZleba
kauzaciis daSveba, magram, sinqroniul doneze, daclilni arian
kauzaciuri semantikisagan. mxedvelobaSi gvaqvs gaafalafuans `gaaxarebs
(mcenares)~ tipis zmnebi, romelTac, morfemaTa zRvarze fonetikuri
cvlilebebi ganicades: zmniswiniseuli –o+o (xmovanprefiqsi) aa: o-
prefiqsi TvalnaTliv gamoCndeba pirvel pirSi: gu-m-o-falafuans , gu-m-o-
teb-af-u-an-s.
amitom, am zmnebs, romelnic mesame piris formebSi aa- prefiqsaciiT
xasiaTdeba, vaTavsebT Prev-ო-R-af-u-an-Ø qvestruqturul formulaSi,
radgan yalibiseuli o- prefiqsi pirvelsa da meore pirSi srulyofilad
aRdgeba, mesame piris forma ki fonetikuradaa saxecvlili.
ga-atebafuans `gauSvebs, gautevebs~, mag., dedaq Cqim dud
maswavlebels gakveTilSe gatebafu `dedam Cemi Tavi maswavlebels
gakveTilidan gaaSvebina (gaaTavisuflebina)~, ga-aჸarebafuans `gaadens~,
105
vagavalafuans `ar gaakarebs~, gaaCionafuans `daaceminebs~.. mag.,
qidaanTxuu, vara barsafis gaaჸarebafuans, qidaacxakuu `daecema, Torem
bragvans gaadens, uxmod daecema (patara ram)~, Ti ardgils muTuns
vagafalafuans `im adgilze arafers gaakarebs (gaaxarebs)~, kos
gaaCionafuansini, jgirobua oko quuzale `kaci cxvirs rom daaceminebs,
janmrTeloba (kargoba) unda usurvo~.
am formaTa umravlesoba, zmniswinis gareCe awmyos drois
gamomxatvelia, zmniswinian formas usruli aspeqtis gamoxatva, rogorc
wina struqturebTan aRvniSneT, TmV elementis CamoSorebiT SeuZlia.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: otebafuans `uSvebs~
myofadi: ga(a)tebafuans `gaaSvebinebs~
wyvetili: gatebafu `gaaSvebina~
I rezultativi: goutebafuafu(n) `gauSvebinebia~
III rezultativi: ginotebafue(n) `ganaSveba xolme~
3.2.2.10. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
ო-R-eb-af-u-an-Ø qvestruqtura #32
32-e qvestruqturaSi vaerTianebT ო-R-eb-af-u-an-Ø yalibisa da nom-
erg-dat-nom konstruqciis zmnur formebs, romelTac moiuxedavad megruli
kauzatiuri sufiqsaciisa, ar aqvT kauzativis gageba.
mxedvelobaSi gvaqvs oCinebafuans, geeCinebafuans, gomoCinebafuans
formebi. Ti koc sqani saqme vagaCinebafuvava `im kacs Seni saqme ar
gaacnovo~ (vimowmebT o. qajaias leqsikonidan), boSiq ZRab geCinebafu
`biWma gogo gaicno~.
oCinebafuans `acnobs~ formis myofadis formaSi, -e xmovanprefiqsi
daCndeba: geeCinebafuans `gaacnobs~. e- xmovani prefiqsi qarTuli a-
xmovanprefiqsis fardia mesame pirSi: ge-e-Cineb-af-u-an-s `gaicnobs~.
qvestruqturuli paradigmis formulisaTvis mniSvnelovania pirveli
piris Cveneba, sadac aRdgeba pirvandeli o- prefiqsi: go-m-o-Cineb-af-u-an-s
106
`gamacnobs~, swored amitom, formulad gavitaneT o- prefiqsiani varianti,
romelic mesame pirSi a- maqcevriT Seicvala.
am struqturis zmnaTa absoluturi umravlesoba kauzaciuri
Sinaarsisaa, vfiqrobT, es erTi zmna gamonaklisia, radgan
`geeCinebafuans~ gaicnobs is mas – sinqroniul semantikur doneze
nawilobriv daCrdilulia kauzaciuri datvirTva, kauzatiuri forma
iqneba googaaCinebafuans Tina Tis Tis `gaacnob-in-eb-s is mas mas~, mag.,
Tina gaaCinebafuans didas dianTirs `gaacnobinebs is dedas dedamTils~,
gaaCinebafues Tis dianTiri `gaacnobines/gaacnes mas dedamTili~
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: oCinebafuans `acnobs~
myofadi: ga(a)Cinebafuans `gaacnobs ~
wyvetili: ge(e)Cinebafu(n) `gaicno~
I rezultativi: gouCinebafuafu(n) `gaucvnia~
III rezultativi: gonoCinebafue(n) `gaicnobda Turme is mas~
3.2.2.11. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
R-en-Ø qvestruqtura #33
33-e qvestruqturaSi vaerTianebT R-en-Ø yalibisa da nom-erg-dat
konstruqciis zmnebs. gavrcelebuli azris Tanaxmad, am qvestruqturis
zmnis ZirTa didi nawili saliteraturo qarTulisganaa nasesxebi. mag.,
angariSens `angariSobs~, badens `badebs~, gurens `gulobs, guliT surs~.,
eWvens `eWvobs~, ieWvens `ieWvebs~, ieWu `ieWva~, ueWvebu(n) `ueWvia~,
noeWvebue(n) `eWvobda Turme~ , lamens `lamobs~, ilamens `isurvebs~, ilamu
`isurva, nolamue(n) `surda Turme~...
am paradigmaSi gvaqvs dinamikuri zmnebi. mag., lamens `lamobs~, misi
statikuri calisgan (o-lamu(n) (mxolod awmyos da me-4 seriaSi) `elameba,
epireba~) gansxvavebiT, dinamikur formebs madinamikurebeli elementi –
Tematuri sufiqsi (-en) aqvs darTuli.
107
R-en-Ø qvestruqturis dinamikuri zmnebi myofad-wyvetilis formebs i-
prefiqsis, zmniswinisa da qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT
iwarmoeben, maT sruli paradigma aqvT, marTalia, isini saliteraturo
enidan nasesxeb formebad aris miCneuli, magram, miuxedavad amisa, isini
mainc moxvdnen o. qajaias leqsikonsa da iseT teqstebSi, rogoricaa, mag.,
1975 wels gamocemuli qarTuli xalxuri zepirsityviereba, qxs-I, megruli
teqstebi, I, poezia, togo gudavas redaqciiT, aseve, 1990 wels gamocemuli
kalistrate samuSias qarTuli zepirsityviereba: megruli nimuSebi,
Tb.1990, 1991 wels gamocemuli qxs II t., megruli teqstebi (qarTuli
TargmaniTurT) korneli daneliasa da ap. canavas redaqciiT... amitom
vTvliT, rom es zmnebi ukve arsebobs megrul metyvelebaSi da
Sesabamisad, aucileblad unda SeviyvanoT Cven mier megruli zmnisTvis
gamoyofil qvestruqturul jgufebSi: mag., rsxebulens `ixsnis~, Takilens
`Takilobs~, iTakilu `iTakila~, uTakilebu `uTakilia~, noTakilebuen
`Takilobda Turme~: iTam boSala cudi renia, marZena TeSeni Takilebas:
k. samuS., qarT. zep., gv. 23 `ymawvilkacoba viTom cudiao, amisaTvis
mZraxaven (maZleven Takilobas), an: es ma vamifTakilua: qxs, 1, gv.333 `amas
me ar viukadriseb~, agreTve: jabens `javrobs~, ijabens `ijavrebs~, ijabu
`ijavra~, ujabebu(n) `ujavria~, nojabebue(n) `javrobda Turme~. mag., is
iro Tena ijabu do gurq geuxorcq: qxs, 1, gv. 195 `sul es ijavra da
guli gauskda~.
saWirod migvaCnia, davazustoT am zmnaTa konstruqciac: Tu zmnuri
forma mxolod subieqtur pirs an subieqtur da brunvaucvlel obieqtur
pirebs iTanxmebs, maSin es zmnebi gadairicxebian pirveli diaTezis
arasrul konstruqciaSi (tradiciuli klasifikaciiT, brunvacvalebadi
obieqtis ar-qonis gamo, maT `saSual-moqmedebiTebi~ ewodebaT), mag.,
gurafulens cira `swavlobs gogo~. xolo Tu imave formebSi CarTulia
brunvacvalebadi obieqtic, maSin isini gadairicxebian pirveli diaTezis
srul konstruqciaSi: gurafulens cira Waruas `swavlobs gogo werasdat~
- iguruu ciraq Warua `iswavla gogom weranom~. tradiciuli
klasifikaciiT, brunvacvalebadobieqtiani zmnur forma aqtivad
kvalificirdeba.
108
sainteresoa, rom am zmnebs, romelTac sruliad bunebrivad SeewyobaT
brunvacvalebadi obieqti, o. qajaias leqsikonSi mxolod saSual-
moqmedebiTi gvaris formebis kvalifikacia aqvT miniWebuli:
an:
mxedvelobaSi Tu miviRebT brunvacvalebad obieqts, Cveni azriT,
tradiciuli klasifikaciis CarCoebSic ki aramarTebulia am zmnaTa
`saSual-moqmedebiTi~ gvaris formebad kvalificireba.
am zmnaTa konstruqciasTan dakavSirebiT, vfiqrobT, marTebuli
diqotomia SemogvTavaza d. meliqiSvilma diaTezaTa morfosintaqsuri
klasifikaciis farglebSi, romelic, Tavis mxriv, arn. Ciqobavas
labiluri konstruqciis zmnebis ideas efuZneba: man erTi da igive
zmnuri formebi, maTi labiluri konstruqciis gamo pirveli diaTezis
arasruli konstruqciis qvejgufSic moaTavsa, sadac mxolod (R-Ø
struqturis) subieqtiani an subieqtiani da brunvaucvlel obieqtiani
zmnuri formebia daSvebuli: (67,277, paradigma 14: swavlobs gigla) da -
sruli konstruqciis qvejgufSic, sadac erTiandeba (R-Ø struqturis)
brunvacvalebadi obieqtis mqone zmnuri formebi (67, 317, paradigma 15 (32):
swavlobs gigla gakveTils)13.
13 amasTan dakavSirebiT aRvniSnavT, rom mcire koreqtivaa Sesatani d. meliqiSvilis 2001 w. gamocemul zmnur bazebSi: ramdenime zmna 277-e gverdze moyvanili me-14 (oden subieqtiani an subieqtiani da brunvaucvlel obieqtiani) paradigmidan unda ganmeordes 317-e gverdze moyvanil me-15 (32) (brunvacvalebadi obieqtis mqone) paradigmaSic maTi labiluri konstruqciis gamo; aqve movixmobT gamorCenil magaliTebs, radgan, Cven mier am zmnaTa megruli Sesatyvisebis distribucia swored labilurobis princips efuZneba: Takilobs, hkarnaxobs, lamobs, maTxovrobs, mecadineobs, javrobs – yvela maTgani labiluri konstruqciisaa, konteqstis mixedviT, xan gamouCndebaT brunvaucvleli obieqti, xan – ara. uobieqto formebs gvari ar eqnebaT, isini ugvaro statikuri zmnebia.
109
awmyo: pianens `surs~
awmyo: ipianens `isurvebs~
wyvetili: ipianu `isurva~
I rezultativi: upianebu(n) `usurvebia~
III rezultativi: nopianebue(n) `moisurvebda Turme~
am zmnaTa myofadis struqturaa prev-R-en-Ø: mag., gegens `gaigebs~,
amorsens `gamocdis~, ganarCens `gaarCevs~, gacadens `gamocdis~,
gilaTxulens `waramara Txovs~, giletens `datovebs; gadat. Camosdis~,
gimokiTxens `gamohkiTxavs~, gomorsens `gamoscdis~, dabedens `daჰbadebs~,
akocens `(da)Slis~ (am zmnis pirveli piris formaSi, b- pirveli piris
prefiqsis win gamovlindeba –o prefiqsi, romelic, Cveni azriT rTuli
zmniswinis xmovniTi sufiqsi unda iyos: cnobilia, rom –mo SeiZleba iyos
rTuli zmniswinis meore elementi megrulSi (119, 369); vfiqrobT, akàmo-
ako+mo-; amdenad, pirveli piris formis morfologiuri segmentacia
amgvari iqneba: akàmo-b-cen-q).
uRlebis paradigma regularulia:
myofadi: go/amorsens `gamoscdis~
wyvetili: gomorsu `gamoscada~
I rezultativi: gåmorsebu(n) `gamoucdia~
III rezultativi: gonomorsebue(n) `gamoscdida Turme~
3.2.2.12. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
(Prev.)-a-R-en-Ø qvestruqtura #34
34-e qvestruqturaSi vaerTianebT a-R-en-Ø yalibisa da nom-erg-dat-nom
konstruqciis zmnebs. myofad-wyvetilis mwkrivebs zmniswinisa da qo-
dadasturebiTi nawilakis darTviT awarmoeben.
myofadis warmoebis magaliTebia:
daadabalens `daadablebs~, daabiens `daabnevs~, gaaxirzens `gaxiznavs~,
gaaxuzens `gaaxurebs, gaalaRebs~, gagmaxeterens `gamoaCerCetebs~,
110
ginafulens `grZnobs, gebulobs~, ginaazarens `gaacilebs~, ginaatens
`gadaarCens~, giSarkens `gamoaklebs (bevridan nawils)~, daaxlens
`dauaxlovdeba~, daabargens `daabargebs~, daabarens `daabarebs~, daabinens
`daabinavebs~, daabniens `dabnevs~, daabolens `dabolavebs~, daabralens
`daabralebs~, daagemuanens `daagemrielebs, daatkbilebs~, daagvianens
`daagvianebs~, daadomens `daawynarebs, daadumebs~…, akaTens ( *ako-a-Ten-
s) `amTavrebs~, ginapenjens ( gino-a-pej-en-s) `gadaipatiJebs~...
a-R-en-Ø qvestruqtura sakmaod produqtiulia, Tumca zmnis ZirTa
umravlesoba saliteraturo enidan Sesuli Cans. am zmnebs,
saliteraturo qarTulSi, rogorc wesi, -eb TematurniSniani formebi
Seesatyviseba.
mag., abaTilens `abaTilebs~, anZvarens `amZuvnebs~ abarens `abarebs~,
abaZgens `(a)texs, (a)Slis~, abaxens `abaxebs~, abenenc `anTebs, agzebs~,
abzadens `amzadebs~, abinZurens `abinZurebs~, abnens `(a)bnevs, (a)revs~,
aborens `asulelebs~, abralens `abralebs, acodebs~, aborjens `arevs,
aabnevs~, aboZorens `awews; arevs, arev-darevs~, abralens1 `abralebs;
acodebs~, abralens2/abrelens `amravlebs~, abuntens `abuntebs~,
adidorens `adidebs~, arens `(a)revs~, aridens `aridebs~, ariens `(a)revs~,
asrulens `asrulebs~, aatens `(Se)arCens, atotens-aSfoTebs, aRiarens
`aRiarebs~, aginZarens/aginZorens `agrZelebs~, agirens `agiravebs~,
aborjens `awvalebs, abnevs~, aTavisufalens `aTavisuflebs~, agemens
`agemebs~, agemuanens `atkbobs~, agvarens `agvarebs~, agvirgvinens
`agvirgvinebs~, aryens `aryevs~, arzens `azrobs~, agemuanens `agemrielebs,
atkbobs~, apejens `apatiJebs~ (daapeju `dapatiJa~, duupejebu
`daupatiJebia~, donopejebue(n) `dapatiJebda Turme~)...
SeniSvna: Cveni sadoqtoro naSromis xelmZRvanelis, prof. merab Cuxuas
SeniSvniT, aq qvestruqturaSi megruli araferia, radgan mTlianad
qarTulis struqturebia aRebuli. CvenTvis sainteresoa yvela is zmna,
romelic dafiqsirebulia megrul metyvelebaSi; Cven mier moyvanili
formebi, uklebliv, dasturdeba o. qajaias megrul-qarTul leqsikonsa
da iseT teqstebSi, rogoricaa, 1914 w. gamocemuli i. yifSiZis teqstebi:
amaridi ma sawyali: (123, 108), `amaride me sawyali~, 1918 w. gamocemul
petre Waraias leqsikonSi vxvdebiT masdars gaborjeba `gawvaleba,
111
dabneva~ (p. Waraia, qarTul-megruli da megrul-qarTuli SedarebiTi
leqsikoni (masalebi iafeturi enebis mkvlevarTaTvis), Sedgenili p.
Waraias mier (manqanaze gadabeWdili). 1937 w. gamocemuli makar xubuas
megruli teqstebi, (tf., 1937): xenwifeS cirasqua ZRabi dros giSeSqvans
do arzens oWkomals: m. xub., gv.53 `xelmwifis qaliSvili gogo dros
gamouSvebs (drogamoSvebiT) da aZlevs saWmels~, an: gabzadi, qegedoxodi
do dilafurcqini: m. xub., gv.32 `gaamzade, daajeqi da CasCurCule~, 1991
wels gamocemuli qarTuli xalxuri sityviereba, 2, megruli teqstebi
(qarTuli TargmaniTurT): arZo Caabaru do guutu qxs, 2, gv.22 –
`yvelaferi Caabara da gauSva~, 1989 wels gamocemuli T. saxokias mier
Cawerili megruli andazebi da gamoTqmebi (ike, 28-e, Tb., 1989): ase
geglanTxasini, ma qodmabralensia: T. saxok., gv.250, `axla rom Camovardes,
me damabralebso~, 1990 w. gamocemuli kalistrate samuSias qarTuli
zepirsityviereba, megruli nimuSebi (Tb., 1990): cirefiSi ekoჸunaT
nanduli duc gebaxe, k.samuS., qarT. zep., gv.109 `gogoebis devniT
namdvilad Tavs Seircxven~... 1996 w. gamocemuli aia – gazeT `aRdgomis~
damateba: daCxirc abanenc, WviStaremc orT, oxvamerc benenc, aia, 1, gv.19
`cecxls anTebs, WviStars akeTebs, iloceba (salocav akeTebs)~...
magaliTebma daadastura, rom damowmebul zmnur formaTagan zogi 1914
wlidan dasturdeba teqstebSi, zogi 1937 wlidan, zogic ufro gviani
periodidan... Cveni azriT, es a-R-en-Ø qve-yalibi ukve damkvidrebulia
megrul metyvelebaSi, amitom am formebs vtovebT saanalizo zmnaTa
rigebSi, pirobiTad, daTqmiT, rom saliteraturo enis yalibia.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: aginZarens //aginZorens `agrZelebs~
myofadi: daaginZa/orens `daagrZelebs~
wyvetili: gaaginZa/oru „gaagrZela~,
I rezultativi: guuginZa/orebu(n) `gaugrZelebia~,
III rezultativi: gonoginZa/orebue(n) `gaagrZelebda Turme~.
112
3.2.2.12. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
i-R-en-Ø qvestruqtura #34
34-e qvestruqturaSi vaerTianebT i-R-en-Ø yalibisa da nom-erg-dat-nom
konstruqciis zmnebs. am struqturis zmnebi TiTze CamosaTvlelia. mag.,
irdens `igdebs~ (is mas abuCad igdebs). mag., koCi dRas verda; girdu-da,
dudi ardebafeva `kaci arasodes ar aigdo; Tu agigdo, Tavi aagdebine~.
unda aRiniSnos, rom es yalibi gamoiyeneba a-R-en-Ø struqturis zmnaTa
sasubieqto da saobieqto versiis formaTa gamosaxatadac: ibzadens
`imzadebs~ (abzadens `amzadebs~, Sdr.: ubzadens `umzadebs~), iborjens
„irevs Tavisas~(>aborjens `arevs~). sasubieqto versiis formebi a-R-en-Ø
struqturis calke qvestruqturul qve-erTeulad SeiZleba gamoiyos, ise,
rom gaerTiandes amave struqturis sxva – arasubieqturi versiis
gamomxatvel formebTan erTad. gamoyofis safuZvels gvaZlevs mTeli
rigi ს zmnebisa, romlebic daclilia saTaviso qcevis gagebisagan. am
zmnur formebSi warmodgenili i- prefiqsi sarelacio funqciisaa –
moqmedebis introvertizaciaze, ukuqceviTobaze miuTiTebs. zog
SemTxvevaSi TvalnaTliv daCndeba i- prefiqsisTvis damaxasiaTebeli
ukuqceviTobis semantika: ibaxens `ibaxebs is Tavs, gaitexavs saxels~,
iborens `igiJebs is Tavs, isulelebs~...
rogorc zemoT aRvniSneT, es zmnebi sruli sintaqsuri konstruqciis
mqoneni arian, radgan brunvacvalebadi obieqti SeewyobaT: iridens
`iridebs is mas~, ibazarens `ibazაrebs is mas~, ibarens `ibarebs is mas~, ,
ibralens `ibralebs Tavisas; icodebs~, igemens `igemebs Tavisas~,
igemuanens `itkbobs~, ininalens `imsaxurebs (is mas)~, isurens `istumrebs
(vals)~, icvens `icavs~, mag., ჸvanefc icvenc (mo)jalaguaSe - yanebs icavs
gadaTelvisagan, iCinens `icnobs~ ...
awmyo: irdens `igdebs~
myofadi: eirdens `igdebs~
wyvetili: eirdu//eerdu `aigdo~
I rezultativi: eurdebu(n) `augdia~
III rezultativi: enordebue(n) `anagdeba, aigdebda Turme~
113
myofad-wyvetilis formebi zmniswiniTa da qo- dadasturebiTi
nawilakis saSualebiT ewarmoebaT, zmniswinisa da i- xmovanprefiqsis
gasayarze, sxva paradigmaTa msgavsad, aqac mimdinareobs rigi fonetikuri,
rig SemTxvevebSi imdenadaa Sexorcebuli morfemebi erTmaneTs, rom
sakmaod gaWirda aq i- xmovanprefiqsis amocnoba:
oi ii (*i): gini-i-wviens `gadaiwvevs (stumars)~ gin-i-varens *gino-i-
varens `gadaiuarebs, uars etyvis~, mag., ukuli vamivarenqo? Semdeg ar
ityvi uars? i. yifS., gv. 143 (vimowmebT o. qajaias leqsikonidan).
ei ii (i): SiiZinens *Se-i-Zinens `SeiZens~, miivarens me-i-varens
`iuarebs, uars ityvis~...
do+iii: diijimalens *doijimalens `daiZmobilebs~, diitalens
*doitalens `daitovebs~...
ai e: geiSeCinens `gamoicnobs~ (*giS-e-Cinens giSa-i-Cin-en-s),
aSeჸidens *aSa-i-ჸidens `SigadaSig yidulobs~,
aiaeee(*e): giSeewviens *giSaiwviens `gamoiwvevs~, geesurens
*ga-i-surens `gaistumrebs~, geefirqens gaifirqens `gaifiqrebs~,
eeCemens *eeCemens *eiCemens *aiCemens `aiCemebs~, mag., saxeli
eeCemens zmnisa aris aCemeba: boSiq daaCemu cirasà : i. yifS., gv.65; qxs, 2,
gv.32 `biWma daavala gogos~... Tavisuflad SeiZleba, aq pirvandel aiCemens
formaSi Sua rigis i xmovani kontaqturi, progresuli, nawilobrivi
asimilaciiT mimsgavseboda aweulobisa mixedviT dabali aweulobis a-
xmovans: aiae, Semdeg ki a- xmovanprefiqsi, saSualo aweulobis da wina
rigis mixedviT miemsgavsa saSualo aweulobisa da wina rigis e- xmovans
regresuli, kontaqturi da Sedegis mixedviT sruli asimilaciis wesebiT:
aeee; vfiqrobT, asimilaciis procesi dasrulebuli araa da
ganviTarebis Semdgom etapze *eee: *eCemens, iseve rogorc giS-e-lens
*giSa-i-lens `gamova~ magaliTSi davuSviT statikur, erTpirian zmnebze
msjelobisas. uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: ivara/ens `iuarebs~
myofadi: ginivarens `gadaiuarebs~
wyvetili: ginivaru `gadaiuara~
I rezultativi: ginuvarebu(n) `gadauarebia~
III rezultativi: ginnovarebue(n) gadaiuarebda Turme~
114
3.2.2.13. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
R-un-Ø qvestruqtura #35
35-e qvestruqturaSi vaerTianebT R-un-Ø yalibisa da nom-erg-dat
sruli konstruqciis zmnebs. maT brunvacvalebadi obieqti SeewyobaT.
es klasi produqtiulobiT gamoirCeva. baguns `brigavs, begvavs~,
bazuns `magrad scems~, baTquns `magrad scems, beTqavs~, bakuns `tkepnis,
scems (magrad)~, bambuns `bambavs, bambas debs~, banduns `blandavs~,
banZRuns `xlarTavs, revs~, banWuns `magrad scems~, baJuns `baJs adebs~,
barguns `marglavs~, barduns `burdavs~, gvamuns `anagvianebs~, gveguns
`gametebiT scems~, gvirduns `glejs,wyvets (bevrs erTad)~, gviriStuns
`agviristebs~, gibuns `1.xarSavs (abreSumis parks, abeds...), 2.gametebiT
cems maTraxiT, wneliT an sxva elastiuri sagniT~, gigonuns `kiknis,
gignis (balaxs)~, goruns `eZebs~.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: baჸuns `dabegvavs, magrad cems (wneliT, maTraxiT, joxiT...)~,
wyvetili: dobaჸu `dabegva~,
I rezultativi: douჸu(n) `daubegvavs~,
III rezultativi: donobaჸue(n) `dabegvavda Turme~.
myofad-wyvetilis formebs, ZiriTadad, zmniswinis darTviT
awarmoeben:
giSagoruns `gamoarCevs~, gokoWakuns `arev-darevs~, goTxifuns
`gaTxifavs, gaTxvris~, gokvaSuns `gatenis, gaWedavs~, gokvaxuns
`gaekvexeba~ (kisers qigaakvaxu mudgaqieni do vaaჸirte -- kiserSi gaeCxira
raRacaa da ver ylapavs), gokiduns `gatixravs~, gokikonuns `gakiknavs~,
gokiruns `gaaxvevs, Sekravs~, gokiCuns `gakecavs~, gokiWonuns `Tmebs
daaglejs~, gokჷJinuns `yviris (feri dRa RoronTiSi vare,Tiq
vagokჷJinasჷni: k. samuS., qarT. zep., gv. 108 -- iseTi dRe RvTisa ar aris,
iman rom ar iyviros, vimowmebT o. qajaias leqsikonidan)~. golaxuns `1.
scems; 2. wyens (Saraq Zalami golaxu -- gzam Zalian awyina)~, golifuns
115
`galifavs, gapoxavs, gasanTlavs~ (magaliTebs vimowmebT o. qajaias
leqsikonidan)... ZiriTad mwkrivis formaTa uRlebis nimuSi:
awmyo: loluns `bolavs~
myofadi: gololuns `gabolavs~
wyvetili: gololu `gabola~
I rezultativi: guulolu(n) `gaubolavs~
III rezultativi: gonololue(n) `gabolavda Turme~
3.2.2.14. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
(prev-)i-R-un-Ø qvestruqtura #36
36-e qvestruqturaSi vaerTianebT i-R-un-Ø yalibisa da nom-erg-dat
konstruqciis zmnur formebs. mag., ixuSuns `igvis~, , iqosuns `iwmends,
ixocavs (cxvirs, pirs)~; semantikurad gansxvavebulia, magram amave
struqturisaa R-un-Ø qvestruqturis sasubieqto qcevis formebi: Waruns –
iWaruns `wers – iwers~, iWaWuns `(a)icvams, (a)isxams (wabls...)~. iseve,
rogorc sxva i- prefiqsian formebSi, i-R-un-Ø qvestruqturis
(arasaTaviso qcevis) zmnaTa formebSic yvelgan daCndeba moqmedebis
introvertizaciis tendencia: iWaWuns `(a)icvams, (a)isxams mag., wabls.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: iqosuns `iwmends, ixocavs (cxvirs, pirs)~
myofadi: giiqosuns `moiwmends, moixocavs (cxvirs, pirs)~
wyvetili: giiqosu `moiwminda~
I rezultativi: guuqosu(n) `mouwmendia~
III rezultativi: gonoqosue(n) `moiwmendda Turme~
myofadis struqtura iqneba: prev-i-R-un-Ø gin-i-i-dg-un-s `Caidgams~,
gini-i-bonuns `daibans~, gini-i-Wuns `gadaiwvavs~, gini-i-bun-s `gadaisxams~ .
iseve, rogorc sxva i- prefiqsian formebSi, Prev.-i-R-un-Ø qvestruqturis
(arasasubieqto qcevis) zmnaTa formebSic yvelgan daCndeba moqmedebis
ukuqcevis tendencia: giniiJRifuns `iSvleps (moixdis)~, giniiJRifuns
116
„gadaiSvleps; ukan daubrunebs (gabrazebiT)“, giniqirConuns „gadaityavebs,
gadaiyvlefs“.
morfemaTa sazRvarze adgili aqvs xmovanprefiqsisa da zmniswiniseuli
xmovnis Serwymasa da/an asimilacias: xan ori i- moiyris Tavs
(giniiJRifuns `iSvleps~), xan – erTi i- prefiqsi rCeba, xanac sruliad
rigisa da aweulobis e- xmovani (eai) daCndeba... amitom, prev-i-R-un-Ø
qvestruqturis nairsaxeobad miviCnevT prev-e-R-un-Ø qvestruqturas
(romelic, aseve nom-erg-dat-nom konstruqciisaa da brunvacvalebad
obieqts SeiTanxmebs). magaliTad moviyvanT gala- zmniswinisa da i-
xmovani prefiqsis SemTxvevas: galeesofuns `iglejs~: miokordჷ
xorciqჷn, galeesofჷ Cirqe: m. xub., gv. 306 - xorci rom miaklda,
moiglija Cliqi (barkali) (magaliTebs vimowmebT oTar qajaias
leqsikonidan). galeesofuns *galeisofuns *galaisofuns.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: (gi)isofuns `iglejs~
myofadi: galeesofuns `moiglejs~
wyvetili: galeesofu `moiglija~
I rezultativi: galuusofu(n) `mouglejia~
III rezultativi: galànosofue(n) `moglejda Turme~
3.2.2.15. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
(Prev.-)o-R-un-Ø qvestruqtura #37
37-e qvestruqturaSi vaerTianebT o-R-un-Ø yalibisa da nom-erg-dat
konstruqciis zmnebs. o-b-un-s `asxams~, aqcevs”, qodguns `gaadgams~...
onwyuns `awyobs~. o- prefiqsi aq pirTa sakorelacio funqciisaa.
saliteraturo qarTulSi, saerTo wesisamebr, maT a- prefiqsiani formebi
Seesatyviseba.
117
myofadis struqturaa prev-o-R-un-Ø: gagàmokvanwuns `gamoawyobs~,
giobuns `daasxams~, gioTuns `daaTovs~, gionwyuns `daawyobs~,
gioRvenTuns `daaRvenTavs~...
zmniswinisa da xmovanprefiqsis morfemaTa sazRvarze adgili aqvs
fonetikur procesebs: aoaa : ginaabuns ( *gina-o-buns) `gadaasxams~,
oo+aa: gaabuns (*go-o-buns) `Seasxams (siTxes)~ gaanwyuns (*go-o-
nwyuns) `gaawyobs~. axlaxan gamocemul monografiaSi `lazur-megruli
gramatika~ (2015, gv.371:) ooa procesi daSvebulia megruli zmniswinuri
struqturisaTvis.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: onwyuns `awyobs~
wyvetili: daanwyu `daawyo~
I rezultativi: duunwyuafu(n) `dauwyia~
III rezultativi: dononwyuafue(n) `daawyobda Turme~
3.2.2.16. sruli konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
R-ჷn-Ø qvestruqtura #38
38-e qvestruqturaSi vaerTianebT R-ჷn-Ø yalibisa da nom-erg-dat-nom
konstruqciis zmnur formebs. samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom
-ჷn Tematuri niSani –un Tematuri niSnis fonetikuri variantia. gvxdeba
rogorc Ziruns, aseve Zirჷns `naxavs~ formac. mag., Toli musჷT Zirჷnsჷni,
Wkuaq oko dowonasia „Tvali rasac naxavs, Wkuam unda awonoso~
(vimowmebT o. qajaias leqsikonidan: xalx. sibr., 1, gv. 54), mag., gakonwyჷns
`abezRebs~.
am qvestruqturis formebic, msgavsad saerTo wesisa, sruli
aspeqtisa da myofadis formebs zmniswinisa da qo- dadasturebiTi
nawilakis darTviT iwarmoeben: eSasჷrotჷns `amoJlets~, doRanqჷns `bevrs
SeWams~, doRuSqorჷns `xmis gamocemiT, xarbad SeWams~, doyჷrtonჷns
`gadaylapavs~, doSqჷSqonჷns `SeWams (xarbad da uSnod)~ (doSqჷSqonჷ
118
`xarbad SeWama~, douSqჷSqonჷ `xarbad SeuWamia~, donoSqჷSqonue(n) `xarbad
SeWamda Turme~), doZჷrZonჷns `dafleTs, daglejs~, dopilჷns `momklavs~,
dofaCჷns `daSlis~ da sxv. (magaliTebs vimowmebT oTar qajaias
leqsikonidan), awmyos forma uzsmniswino iqneba msgavsad Semdegi
magaliTisa: gჷbჷns `1.xarSavs (abreSumis parks, abeds...)2. gametebiT cems
maTraxiT, wneliT an sxva elastiuri sagniT~. dgჷns `dgams~ (mag., qoZirჷ,
jgჷri ჸudes dgჷns `naxa, karg saxls dgams~) (magaliTebs vimowmebT oTar
qajaias leqsikonidan).
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: dgu/ჷns `dgams~ , dofaCჷns `daSlis~
myofadi: dodgu/ჷns `dgams~ , dodofaCჷns `daSlis~
wyvetili: dodgu `dadga~, dofaCu `daSala~
I rezultativi: doudgumu(n) `daudgams~, doufaCu(n) `dauSlia~
III rezultativi: donodgumue(n) `dadgamda Turme~, donofaCue(n) `daSlida
Turme~
3.2.2.17. kauzativTa qvestruqtura #39
(R-Ø struqtura, nom-erg-dat-nom - sruli konstruqcia,
brunvacvalebadi obieqti)
kauzativTa qvestruqturaSi (#39) vaerTianebT nom-erg-dat-nom
konstruqciis mqone sxvadasxva agebulebis kauzativebs:
megruli kauzativebis ganxilvamde mokled mimovixilavT
SualobiTi kontaqtis sabaziso postulatebs: `samecniero literaturaSi
kauzativis mravalgvari ganmarteba arsebobs, qeglis mixedviT,
SualobiTi kontaqtis formebi aseTi formulirebiT warmogvidgeba:
aiZulebs an saSualebas aZlevs, daavalebs (raRac gaakeTos), daexmareba
(raRacis gakeTebaSi), xels Seuwyobs, saSualebas miscems, aiZulebs an
sTxovs, aiZulebs an xels Seuwyobs...~ `...kauzativis ganmartebisas
119
mxedvelobaSia misaRebi is garemoeba, rom mag., `amuSavebs~ kauzatiuria
mxolod im SemTxvevaSi, Tu is piri, romelsac `muSaobas aiZuleben~,
konteqstis mixedviT sulieria: `batoni ymas amuSavebs~ Sdr.: yma miwas
amuSavebs~... amgvarad, mxolod konteqsti warmoaCens iZulebiT, raRac
mizeziT ganpirobebuli Tu `Cveulebrivi~ moqmedeba sruldeba~ (119, 640).
`megrul-lazurSi kauzatiuri semantikis gamoxatva o-R-af-u-an
yalibTan aris dakavSirebuli. gamoyofen semantikur (oragad-af-u-an-s //
oragad-u-an-s `aTqmevinebs, `alaparakebs~, Sdr.: qarT.: aylapebs –
aylapvinebs) da morfologiur kauzativebs (o-baxv-af-u-an-s
`abraxunebinebs~...) (119, 645).
sainteresoa, agreTve kauzatiur da arakauzatiur formaTa
mimarTeba megrulSi: zemoT moyvanili winadadebebis magaliTze (amuSavebs
batoni ymas, Sdr.: amuSavebs yma miwas) kargad Cans, rom megrulSi
garCeulia semantikuri donis sulieri da usulo subieqti-iniciatori da
subieqti-egzekutori:
yma miwas amuSavebs `Wkori dixas amuSens~
Sdr.:
batoni ymas amuSavebs `patoni Wkors omuSebafuans~
Cven mier mopovebuli masalis mixedviT gamovyofT kauzativTa 5
qvestruqturas megrulSi:
#39.1. o-R-af-u-an-Ø
obaxvafuans(n) `abraxunebinebs~, obnualafuans `abnevinebs~,
eჲorTuafuans `gaarTobinebs~, obagvafuans `abregvinebs, abegvinebs~,
obazafuans `aceminebs~, obaTqafuans `magrad aceminebs~, obakafuans
`atkepninebs, aceminebs (magrad)~, obambafuans `abambvinebs~, obandafuans
`ablandvinebs~, obancalafuans `abancalebinebs, abarbacebinebs~,
obanZRafuans `arevinebs, axlarTvinebs“, obanWafuans `aceminebs magrad“,
obaJafuans `abaJvinebs“, obargafuans `amargvlinebs“, obardafuans
120
`aburdvinebs“, obardRalafuans `abJuturebinebs“, obarafuans
`abarvinebs“, obarjafuans `arevinebs, awewvinebs“, obaRinafuans
`amyofinebinebinebs“, obaჸafuans `aniavebinebs. obegvafuans `abegvinebs,
aJeJvinebs“, obezafuans `aceminebs“, obeTqafuans `magrad aceminebs“,
obeStafuans/obeWdafuans `abeWdvinebs“, obeWafuans `awvnevinebs“,
obinafuans `Seabnevinebs“, obirafuans `amRerinebs“, obirzinuans
`ufarTovdeba (Tvalebi) Wyets, abrialebs“, obirZRafuans `abRauWebinebs,
atatebinebs“, obiskonafuans `aCqmetinebs, apwkeninebs“, obiZgafuans
`abiZgvinebs, xels akvrevinebs“, obixvinafuans `asuqebinebs“, obijafuans
`abijebinebs, nabijs adgmevinebs“, obogafuans `xids adebinebs, bagas
agebinebs“, obondafuans `awvnevinebs“, obondRafuans `qsels abmevinebs“,
obonafuans `abaninebs“, obordiSafuans `abodvinebs“, oborkafuans
`aborkvinebs“, obJinafuans `amzev{eb}inebs, amzeurebinebs“, obJRirafuans
`aWknobinebs“, obudonafuans `akrefinebs (gaurCevlad), aburdninebs“,
obumafuans `asxmevinebs“, oburdafuans `aburdvinebs“, oburdRonafuans
`abdRvnevinebs, aglejinebs“, oburinafuans `atyorcninebs, asrolinebs“,
oburiwafuans `afxrewinebs“, oburafuans `aburvinebs, afarvinebs“,
oburRafuans `aburRvinebs“, oburcxafuans `afocxvinebs“,
oburjgonafuans `aburjgninebs, aJRvleminebs“, oburjafuans
`aSfoTvinebs, aborgvinebs“, obuqafuans `abuqvinebs“, obuჸinafuans
`abluyunebinebs“, ogirgonafuans `axramunebinebs“, ogirdonafuans
`aglejinebs“, ogiroxafuans `agrexinebs“, ogirjonafuans `aglejinebs,
atyavebinebs uxeSad“, oganafuans `agenvinebs, awovinebs (xbos)“,
ogargatafuans `axvevinebs“, ogergelafuans `agoravebinebs“, ogvagvafuans
`aceminebs magrad, abegvinebs“, ogvanafuans `asuqebinebs“, ogvargvazafuans
`akoStebinebs“, ogvargvalafuans `aTuxTuxebinebs“, ogvarebafuans
`agvarebinebs“, ogvianebafuans `agvianebebinebs“, ogibafuans, ogჷbafuans
`axarSvinebs, aceminebs“, ogilosafuans `aglesinebs“, ogi/ჷmafuans
`amkevinebs“, oginafuans `agrZnobinebs“, ogorafuans `aginebinebs“,
121
ogorgolafuans `agoravebinebs“, ogorafuans `aZebninebs“, ogrinjafuans
„abegvina, acemina magrad“, ogrinjafuu „abegvina“, ugrinjafuafu
„ubegvinebia“,, nogrinjafu{afu}e(n) „abegvinebda Turme“, ogubafuans
`agubvinebs“, ogudorafuans `axramunebinebs“, ogurjinafuans
`aRvrevinebs“, oguriSTafuans `agviristinebs“, ogurjafuans `alevinebs“,
ogujafuans `ateninebs~...
uRlebis paradigma srulia:
awmyo: ogujafuans `ateninebs~
wyetili: ogujafuu `gaatenina~
I rezultativi: ugujafuafu(n) `utenebinebia~
III rezultativi: nogujafue(n) `daateninebda Turme~
o-R-af-u-an-Ø kauzativTa myofadis struqtura, formulis saxiT, ase
gadaiwereba: prev-o-R-af-u-an-Ø: gioguafuans `daaCvevinebs~, giokonafuans
`daaxrevinebs giotoulafuans `daabmevinebda~, gooRvintafuans
`gaafrTxobinebs~ (gooRvintafuans Sursu: qxs, 1, gv. 189 gaafrTxobinebs
suls)...
myofadis formaTa warmoebisas, zogjer adgili aqvs xmovanprefiqsis
fonetikur gardaqmnas, Sedegad viRebT prev-a-R-af-u-an-Ø struqturis
kauzativebs: ginaarTafuans `gadaaxvevinebs“, ginaarTinafuans `gadaaqcevinebs“,
gaadginafuans `moasuqebinebs“, gaaTanafuans `gaaTenebinebs“, gaaluafuans
`Semoavlebinebs (Tavs), gaavlebinebs (wyals)“, geSaarTafuans
`gamoayofinebs“, gegmaRalafuans `gamoataninebs“, ginaarTafuans
`gadaaxvevinebs“, ginaarTinafuans `gadaaqcevinebs“, Semdegi kauzaciuri
yalibebi, Cveni xelmZRvanelis, prof. m. Cuxuas SeniSvniT, saliteraturo
enidan unda iyos Sesuli megrulSi: gaarzebafuans `gaaZlebinebs“
daadabalebafuans `daadablebinebs~... kauzativTa es jgufic, msgavsad
sxva jgufebisa, uRlebis sruli paradigmis mqonea:
awmyo: daadabalebafuans `daadablebinebs~
wyetili: daadabalebafuu „daadablebina“
122
I rezultativi: duudabalebafuafu(n) „daudablebinebia“
III rezultativi: donodabalebafue(n) „daadablebinebda Turme“
#39.2. o-R-eb-afu-an-Ø
oborjebafuans `arevinebs, abnevinebs“, oboZorebafuans `arevinebs,
awewvinebs (saqmes) “, oangariSebafuans `aangariSibeninebs“, oargamebafuans
`aaSkaravebinebs“, {e}ჲordebafuans `aagdebinebs“, oriebafuans `arevinebs“,
oridebafuans `aridebinebs“, oarsebafuans `aarsebinebs“, osrulebafuans
`asrulebinebs“, eჲotebafuans `Seatovebinebs“, obadebafuans `abadebinebs“,
obaTilebafuans `abaTilebinebs“, obarebafuans `abarebinebs“,
obartyebafuans `abartyebinebs/ abartyvinebs“, obedebafuans `1.abedvinebs,
2.abedebinebs“, obzadebafuans `amzadebinebs“, obziTebafuans
`amziTvebinebs“, obinebafuans `abinavebinebs“, obinZurebafuans
`abinZurebinebs“, obodebafuans `abodvinebs“, oborebafuans
`asulelebinebs“, obralebafuans `abralebinebs, acodebinebs“,
obrelebafuans `amravlebinebs“, oginZa/orebafuans `agrZelebinebs“,
ogemebafuans `agemebinebs“, ogemuanebafuans `atkbobinebs“, ogvam{eb}afuans
`anagvianebinebs“...
myofadis formebi, Cveulebriv, zmniswinis darTviT ewarmoebaT, mag.,
goomorZgvebafuans `gaamarjvebinebs~, myofadis formaTa uRlebis
paradigmac regularulia; rogorc mosalodneli iyo, masdariseuli –eb
Tematuri sufiqsi Zireul morfemasaa Sexorcebuli, Sesabamisad,
sufiqsad aRar ganixileba da gadahyveba aRniSnul formebs yvela
mwkrivSi:
awmyo: omorZgvebafuans `gaamarjvebinebs~ //omorZgvinuans
myofadi: goomorZgvebafuans `gaamarjvebinebs~ //goomorZgvinuans
wyvetili: goomorZgvebafuu `gaamarjvebina~
I rezultativi: guumorZgvebafuafu `gaumarjvebinebia~
123
III rezultativi: gonomorZgvebafue(n) `gaamarjvebinebda Turme~
upreverbo formaTa uRlebis paradigma ki, aseTia:
awmyo: oborjebafuans `adebinebs kvercxs~
wyetili: oborjebafuu `kvercxi {da}adebina~
I rezultativi: uborjebafuafu `kvercxi {da}udebinebia~
III rezultativi: noborjebafuafue(n) `kvercxs adebinebda Turme~
myofadis formaTa warmoebisas zmniswinisa da xmovanprefiqsis
morfologiur sazRvarze mTeli rigi fonetikuri procesebi
mimdinareobs. zedapirul struqturaze saxezea a- xmovanprefiqsi: aa oo:
Sedegad viRebT Prev-a-R-eb-af-u-an-Ø struqturis kauzativebs:
gaazarebafuans `gaacilebs~, gaagebafuans `gaagebinebs~, gaagonebafuans
`gaagonebinebs~, gaaviTarebafuans `ganaviTarebinebs~, gagmaarsebafuans
`gamoacdevinebs~, gaanqarebafuans `gaaqrobinebs~, gaarigebafuans
`gaarigebinebs~, daavalebafuans `daavalebinebs~...
CamoTvlili formebi saliteraturo endian SeTvisebuli unda iyos.
am zmnaTa uRlebasTan dakavSirebiT, unda aRiniSnos, rom erTi
SexedviT Tematuri niSani -eb wyvetilSic gadahyvebaT, savaraudod, -eb
Tematuri sufiqsi ukve Zireul morfemadaa gardaqmnil-Sexorcebuli,
Sdr.: masdari: davaleba; sxva mxriv, uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: daavalebafuans `daavalebinebs~
wyvetili: daavalebafuu `daavalebina~
I rezultativi: duuvalebafuafu `dauvalebinebia~
III rezultativi: donovalebafu{afu}e(n) `daavalebinebda Turme~
#39.3. o-R-u-af-u-an-Ø
ogon{u}afuans „afiqrebinebs“, oTquafuans „aTqmevinebs“, oTxuafuans
„aTxovninebs“, onduafuans „aflobinebs, aZirvinebs“, onTxuafuans
„aynosvinebs, asunebinebs“, onwyuafuans „angrevinebs, aqcevinebs“,
onwyuafuans „awyobinebs, alagebinebs, aSlevinebs (sufras) “, onwyuafuans
„ayvinTvinebs (Tavs)“, onWuafuans „aswrafvinebs“, orguafuans
124
„aglovebinebs“, orguafuans „argvevinebs“, orsxuafuans „saZirkvels
ayrevinebs“, ortuafuans „albobinebs“, orSuafuans „qselvas awyebinebs“,
orCuafuans „aZarcvinebs“, orcuafuans „angrevinebs, aqcevinebs,
acamtverebinebs“, orwyuafuans „arwyvevinebs“, orxvafuans//orxuafuans
„axvretinebs“, oskuafuans „askvnevinebs“, oskuafuans „kvercxs adebinebs“,
osquafuans „{Se}abmevinebs“, oquafuans „afqvevinebs“, oSuafuans
„aqsovinebs“, oCuafuans „anaxvinebs“, owanuafuans „awamebinebs,
arwmunebinebs“, owuafuans „awovebinebs“, oxafuans//oxuafuans „aSobinebs,
aCeninebs; agebinebs“, oxuafuans „aSobinebs // agebinebs (xbos); arRvevinebs;
axvretinebs“, oxuafuans „amxobinebs; arRvevinebs“...
uRlebis paradigma srulia:
awmyo: oskuafuans `adebinebs kvercxs~
wyetili: oskuafuu `kvercxi {da}adebina~
I rezultativi: uskuafuafu(n) `kvercxi {da}udebinebia~
III rezultativi: noskuafue(n) `kvercxs adebinebda Turme~
#39.4 prev-u-R-in-u-an-Ø(n)
prev-u-R-in-u-an-Ø(n) kauzaciuri struqturisaa gu-urz-inuans(n)
`gaaZlebinebs misTvis~ forma. mag., gadvalars urzinuans `fexsacmels
aZlebinebs~...
leqsikonSi tradiciuli gramatikuli terminologiiT, sasxviso
qcevis kvalifikacia aqvs miniWebuli. uRlebis paradigma regularulia,
Tu ar CavTvliT imas, rom o. qajaias leqsikonSi ver moviZieT am zmnis
meoTxe seriis formebi. respondentebma ki `gonorziue(n)~ forma
daagvisaxeles. savaraudod, Tu zmnas aqvs pirveli seriis formebi, unda
ewarmoebodes meoTxe seriisac:
awmyo: urzinuans(à) `aZlebinebs misTvis~
myofadi: guurzinuans(à) `gaaZlebinebs misTvis~
125
wyvetili: guurzinuu `gaaZlebina misTvis~
I rezultativi: guurzinuafu `gauZlebinebia~
I rezultativi: *gonorzinue(n) `gaaZlebinebda Turme~
#39.5 prev-R-u-an-Ø
kauzativTa me-5 qvestruqturad gamovyofT prev-R-u-an-Ø
struqturul tips: g-o-gon-u-an-s `gafiqrebinebs~, sainteresoa, rom am
formasTan, o. qajaias leqsikonSi ver vxedavT kauzativis kvalifikacias,
am zmnis, rogorc gardamavali, moqmedebiTi gvaris zmnuri formis
kvalifikacia aqvs miniWebuli:
magaliTad ki moyvanilia: ugonebus gogonuans RoronTiSe
mocxadebuls `gaugonars gafiqrebinebs RmerTisagan gacxadebuls~ da
iqve miTiTebulia kauzatiuri formac: ogon{u}afuans `afiqrebinebs~.
moyvanili konteqsti gvafiqrebinebs, rom gogonuans `gafiqrebinebs~
forma namdvilad aris mizez-Sedegobrivi kavSiris gamomxatveli, rasac
ganapirobebs sulieri subieqti-iniciatori da obieqti-egzekutori,
(romelic emorCileba mas); amdenad, Cvens sadisertacio SromaSic, am
zmnur formas semantikuri kauzaciis magaliTad miviCnevT.
savsebiT marTebulad, semantikuri kauzaciis kvalifikacia eniWeba,
agreTve o-ragad-u-an-s //o-ragad-af-u-ans `alaparakebs~ zmnur formebsac
(119, 640).
amiT, amoiwura megruli zmnis kauzatiur formaTa ZiriTadi
struqturebi Cvens xelT arsebuli sakmaod vrceli da momcvelobiTi
masalis mixedviT.
126
3.3. mesame Tavis Sejameba (I diaTeza)
amgvarad, pirvel diaTezaSi erTiandeba ugamonaklisod R-Ø
struqturisa da nom-erg-dat-nom konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani
usruli da sruli konstruqciis mqone sul 39 qvestruqturuli jgufi.
R-Ø struqturis usruli konstruqciis qveS gamoiyo 22
qvestruqtura (aqedan absolutivebi – 15 da brunvaucvlelobieqtianebi -
7) awmyoSive dadasturebuli zmniswinis, xmovani prefiqsebisa da
Tematuri niSnebis mixedviT;
R-Ø struqturis sruli konstruqciis qvejgufSi – 17 gansxvavebuli
qvestruqtura gamovyaviT (aqedan me-17-e – kauzativTa jgufi 5
qvestruquruli nairsaxeobiT xasiaTdeba).
127
IV Tavi. meore diaTeza
konstruqcia: nom-erg-nom-nom
4.1. Sesavali
meore diaTezis gamoyofis safuZvelia megruli zmnisTvis
damaxasiaTebeli nom-erg-nom-nom konstruqcia. am konstruqciis zmnaTa
zogadi struqturaa R-[Th.s]-u/e(n).
R-[Th.s]-u/e(n) struqturis zmnaTa konstruqcia gansxvavdeba pirveli da
mesame diaTezis zmnaTa konstruqciisagan: am zmnebis konstruqcia
(subieqtis brunva) pirvel seriaSi nominatiuria, meore seriaSi –
ergatiuli, mesame seriaSi ki – isev nominatiuri. meore diaTezis zmnebi
Seiwyoben mxolod brunvaucvlel obieqts: abursu{u}(n) maSina kidas –
qaabursu maSinaq kidas `ejaxeba manqana kedels – daejaxa manqanam
kedels~. megrulSi mimdinare analogiis procesebis gamo namyo ZiriTadis
(aoristis) formebSi I da II diaTezis zmnata subieqti ergativSia, magram
maTi ganmasxvavebeli niSani, garda struqturisa, mesame seriis
konstruqciaa, romelSic meore diaTezis zmnebi nominatiuri
konstruqciT upirispirdebian pirveli diaTezis zmnur formebs;
meore diaTezis, anu R-[th.s.]-u/e(n) struqturis yvela zmnis
konstruqcia pirvel seriaSi - nominatiuria, meore seriaSi – ergatiuli
(swored aq emTxveva igi pirveli diaTezis zmnebs), xolo mesame da
meoTxe seriaSi isev - nominatiuria (nom-erg-nom-nom); sapirispirod amisa,
pirveli diaTezis zmnaTa konstruqcia mesame seriaSi datiuria nom-erg-
dat-nom (anu, subieqti mesame seriis formebTan dgas micemiT brunvaSi).
swored mesame seriis konstruqciiT ganirCeva pirveli diaTezis R-th.s.-Ø
da meore diaTezis R-th.s.-u/e(n) struqturis zmnaTa konstruqciebi.
amgvarad, megruli zmnis nom-erg-nom-nom konstruqciisa da misi
ZiriTadi R-Th.s-u/e(n) struqturis erTianoba qmnis II diaTezas. mag.:
Ι seria /nom.: dixa sqiru(n) `miwa Sreba~.
IΙ seria /erg.: dixaq gosqiru(n) `miwa gaSra~ (sityvasityviT: `miwam
gaSra~).
128
IIΙ seria /nom.: dixa gosqir(af)e{le}(n) `miwa (nom) gamSrala~.
IV seria/nom.: dixa gonosqir(af)ue(n) `miwa gaSreboda Turme~
rogorc magaliTebidanac Cans, R-Th.s-u/e(n) struqturis zmnis
aoristis formaSi mosalodneli nominatiuri konstruqciis nacvlad
ergatiuli konstruqcia gvaqvs. amosavali viTareba megrul zmnaTa
konstruqciisTvis saliteraturo qarTulis (resp. saerTo qarTveluris)
msgavsi unda yofiliyo; magram (saliteraturo enis normisgan
Tavisufal) megrul metyvelebaSi gafarToebulia ergativis gamoyenebis
are; es gamowveuli unda iyos enis ganviTarebis Sinagani – metyvelebis
ekonomiisa da unifikaciis kanonis moqmedebiT: ergatiuli konstruqciis
unificirebiT. arnold Ciqobava am movlenas `horizontalur
gaTanabrebas~ uwodebs: `megruli ugulebelhyofs (nawilobriv mainc!)
gardamavloba-gardauvlobas: Tu zmna aoristSia (an misi jgufis sxva
droSi), subieqti yovelTvis moTxrobiTSia imisda miuxedavad,
gardamavalia zmna Tu gardauvali~ (141, 105).
ergativizacia gviandeli Cans: megruli metyvelebis amsaxveli Zveli
teqstebi (Tundac XVIII-XIX saukuneebisa) rom gvqondes, savaraudod, namyo
ZiriTadSi (aoristSi) R-Th.s-u/e(n) struqturis zmnebis konstruqcia ar
iqneboda ergatiuli; amas mowmobs e.w. `horizontaluri gaTanabreba14~
lazurSi: `Wanuri ugulebelhyofs dros, sakiTxs wyvets zmnis
gardamavloba-gardauvloba~; `Tu zmna gardamavalia, subieqti
moTxrobiTSia, obieqti saxelobiTSi, imis miuxedavad, ra droa~ (141, 105).,
aqve aRniSnulia, rom gardamavlobis erT-erTi niSani subieqtis
ergatiuli konstruqcia `gamosadegia WanurSi, uvargisia megrulSi~ (141,
106). igulisxmeba, rom ergatiuli konstruqciis arseboba WanurSi
ganasxvavebs e.w. `moqmedebiTi gvaris zmnebs~ e.w. `vnebiTi gvaris~
zmnebisagan, megrulSi ki – vera (e.w. `vnebiTi gvaris zmnebis subieqti
lazurSi yvela seriaSi saxelobiTSia, anu, konstruqcia nominatiuria).
`vnebiTi gvaris zmnaTa subieqts lazurSi ergatiuli brunva ar
axasiaTebs da es am enobriv qvesistemSi mkacrad gabatonebuli wesia
(ugamonakliso) (119, 595).
14 terminisaTvis ix. arn. Ciqobava, Wanuris gramatikuli analizi (141, 105)
129
rogorc zemoT aRvniSneT, ergativis unificirebis tendencias ioseb
yifSiZe megrulis gavlenas miawers; misi TqmiT, qvemo imereTSi gvxvdeba
iseTi sintaqsuri movlenebi (`kacma movida~ nacvlad konstruqciisa `kaci
movida”), romelic `iverizmebad~ kvalificirdeba (123, 27). v. Tofuria ar
iziarebs am mosazrebas: `...mosalodnelia, agreTve, aRmosavlur kiloebSi
gardauvali pirveli saxis zmnebi SeuerTdnen ise, rogorc es dasavlur
kiloebSi moxda, sadac maT is safexuri unda qondeT gavlili,
romelzedac dres aRmosavlur kiloebSi gvevlineba, amitom miuRebelia
prof. i. yifSiZis ganmarteba megrulis gavleniT~ (29,303).
vfiqrobT, dasavlur qarTul kiloebs marTlac SesaZloa hqondeT
ergativizaciis Sualeduri safexuri gavlili. megrulis gavrcelebis
arealidan ase Sors dadasturebuli aRmosavluri qarTuli kiloebis
magaliTebi ki am procesis sawyis etapad SeiZleba miviCnioT. rogorc
Cans, es saerTo qarTveluri movlena unda iyos, romelic garkveul
pirobebSi sxvadasxva tempiT mimdinareobs.
e.w. `gardauval zmnebTan~ moTxrobiTi brunvis formantiT
gaformebuli agensi (qvedebare) damaxasiaTebelia WanurisTvisac: `vnebiTi
gvaris zmnaTa subieqts lazurSi ergatiuli brunva ar axasiaTebs da es
am enobriv qvesistemaSi mkacrad gatarebuli wesia (ugamonakliso)~ (119,
595).
amgvarad, ergatiuli konstruqciis unifikaciis procesi lazurSi
megruliseburi ar aris _ ergativis are gafarToebulia, oRond,
brunvacvalebadobieqtiani (anu pirveli diaTezis) lazuri zmnebi yvela
seriaSi ergatiuli konstruqciisaa - erg-erg-erg-erg:
mag.,
hemuq jumas fara meCams – is Zmas fuls aZlevs; sityvasityviT: „man
Zmas fuli aZlevs"
hemuq jumas fara qomeCu – man Zmas fuli misca;
hemuq jumas fara qomeCudoren – mas ZmisTvis fuli miucia;
sityvasityviT: man Zmas fuli miucia” (141, 104).
amgvarad, lazurSi, brunvacvalebadobieqtiani (e.w. `gardamavali~, anu,
Cveni klasifikaciiT pirveli diaTezis) zmnaTa agensi yvela seriaSi
130
moTxrobiT brunvaSi dgas; anu, unifikaciis procesi ufro Sors aris
wasuli.
samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom WanurSi meore diaTezis
zmnaTa konstruqcia, Cveulebriv nominatiuria yvela seriaSi: nom-nom-
nom-nom; Tumca, gamonaklisis saxiT, saubaria im tendenciazec, rom
Wanuri ifarToebs ergativis gamoyenebis ares da meore diaTezis, anu R-
u(n) struqturis zmnaTa I seriis (awmyos mwkrivis) formebSi, zog
zmnasTan qvemdebares moTxrobiT brunvaSi Seiwyobs, mag., sxapuns – xteba…
(119, 314, ) mag., lomeSi biWiq gexTu cxeniSen `lomis biWma Sejda cxenze,
veziriq dixaziu `vezirma gaemzada 119, 316).
Zalze sainteresoa lazur-megrulis Tanamedrove mkvlevris, prof.
merab Cuxuas mosazreba amasTan dakavSirebiT: sarfis lazurSi biWi-q,
veziri-q formaTa markireba ergativis niSniT Tavad zmnis SinaarsiT –
moqmedebis aqtiurobiTa aris gansazRvruli; aRniSnul movlenas
mkvlevari ara megrulis, aramed aWaruli dialeqtis zegavleniT xsnis,
radgan moyvanili magaliTebi aWarul dialeqtze mosaubreebTan uSualo
kontaqtiT unda iyos Sepirobebuli.
aRmoCnda, rom ergativi lazurSi damaxasiaTeblia sxap-u-n `xtis~ _
statikuri zmnis gaaqtiurebul formasTan: sxapuns, gansakuTrebiT,
sarfulSi, rac megrulis siaxloviT aris axsnili (119, 317);
sarfSi Cawerili lazuri statikuri zmnuri formis (sxap-u-n)
SemTxvevaSi Cven viziarebT m. Cuxuas mosazrebas, romlis Tanaxmadac,
statikuri zmnis gadinamikurebisa da ormagi sufiqsaciis (sxapu(n)
sxap-u-n-s `xtis xteba~) mizezi missave aqtiur SinaarsSi unda veZioT;
swored semantikurad unda iyos Sepirobebuli madinamikurebeli
elementis - aqtiur zmnaTa sufiqsis darTva (–s) da subieqtis markireba
moTxrobiTi brunvis niSniT; sabolood ki _ R-u(n) yalibis Secvla R-Ø
yalibiT.
ergativizaciis procesze Tvalis gadevnebisas, swored lazuris
gansxvavebuli viTareba gvafiqrebinebs, rom odesRac megrulSic (da
WanurSic) Zveli qarTuliseburi amosavali viTareba unda yofiliyo
daculi. amas amtkicebs agreTve guruli da aWaruli dialeqtebis
131
Cvenebac: igive gramatikuli procesebi mimdinareobs orive dialeqtSi;
mag., am katam mokta (es kata mokvda) (gur.), mevda mis kacma da meჲkiTxa
Tel dRis xebrebi (movida misi qmari da (gamo)ikiTxa mTeli dRis ambebi)
(aWar.) aSkaraa aWarul magaliTSi meore, brunvacvalebadobieqtiani zmnis
gavlena pirvel – brunvaucvlelsubieqtian zmnasTan Sewyobil pirze:
kacma. swored es unda iyos v. Tofurias mier navaraudebi `Sualeduri
safexuri ergativizaciisa~ (29, 303). Zvel saliteraturo qarTulSi msgavs
gramatikul movlenas adgili ar hqonia; amas Zveli qarTuli
literaturuli memkvidreoba adasturebs: „Zmaჲ Seni mosrul ars da
mamaman Senman dakla zuaraki igi Wamebuli, rameTu cocxlebiT moiyvana
igi” (l.15.27) (94, 87).
arnold Ciqobava SeniSnavs, rom „man movida-s msgavsi magaliTebi
aRmosavleT-saqarTvelos kiloebSic gvxvdeba, Tumca iSviaTad“ (141, 106).
megruli qvesistemis ganviTarebis garkveul etapze, moxda agensis
brunvaTa unificireba da brunvacvalebad gardamaval da brunvaucvlel
gardamaval zmnaTa konstruqcia meore seriaSi erTmaneTs daemTxva;
magram, distinqturi niSani mainc arsebobs: am SemTxvevaSi konstruqciaTa
ganmasxvavebelia mesame seria: brunvacvalebadobieqtian megrul zmnebs
datiuri konstruqcia aqvT, anu agensi micemiT brunvaSi Seewyoba (mag.,
doubambu(n) Tis Tina „daubambavs mas (dat.) is (nom.)“), xolo
brunvaucvlelobieqtian zmnebs - nominatiuri (dobambuu(n) Tina Tis
„dahbambvia is (nom.) mas (dat)“.
amgvarad, aqac struqturisa da konstruqciis erTianoba iZleva
safuZvels, isini erT – II diaTezaSi gavaerTianoT.
winaswarve xazgasmiT unda aRiniSnos, rom meore diaTezis megruli R-
Th.s-u/e(n) struqturis morfologiuri agebulebisa da sintaqsuri
konstruqciis suraTi (miuxedavad gadaxrisa meore diaTezaSi, romelic
meoreuli movlenaa) qarTveluri zmnis sam diaTezad dayofis modelis
identuria. es `gadaxrac~ kanonzomieria. orive enobriv erTeulSi erTsa
da imave struqturis zmnebTan gvaqvs saqme (95; 99,9; 100, 219): megruli R-
132
Th.s-u/e(n)15 struqturiseuli -u/e(n) sufiqsi rangobrivadac da
funqciuradac saliteraturo qarTulis R-th.s-i struqturiseul -i
sufiqss Seesabameba (cxrili 4.1.). Sdr.:
cxrili #4.1.
megruli
R-Th.s-u/e(n)
saliteraturo qarTuli
R-Th.s-i
1. p-tib-u-q (ma)
2. WiTon-d-u-q (si)
3. v-a-ty-ob-u-q (ma Tis)
4. i-unT-u-af-u(n) (onaxvali)
5. i-ty-ob-in-u-af-u(n) (wingi
osuràSe)16
6. i-Sv-e(n) (Te wyari)
1. v-Tb-eb-i (me)
2. wiTl-d-eb-i (Sen)
3. v-e-mal-eb-i (me mas)
4. uTov-d-eb-a (sarecxi)
5. i-mal-eb-a (wigni qalis) mier
6. i-sm-eb-a (es wyali)
-u/e(n) sufiqsis Sesaxeb qarTul samecniero literaturaSi azrTa
sxvadasxvaobaa; ioseb yifSiZis mixdviT, -u sufiqsi vnebiTis
mawarmoebelia (123, 071).
g. maWavariani 1959 w. gamocemul naSromSi `uniSno vnebiTi qarTvelur
enebSi~ megrul-Wanur -u(<o) sufiqss qarTuli xolmeobiTis -i-s funqciis
matareblad miiCnevda (60, 115); mogvianebiT ki, 1965 wels Tamaz
gamyreliZesTan erTad gamocemul SromaSi `sonantTa sistema da ablauti
qarTvelur enebSi~ igi –u sufiqss Temis niSnad miiCnevs, radgan is zmnas
aoristSi ar gadahyveba (11,277); amave mosazrebas iziarebs togo gudavac
Tavis naSromSi `fuZedrekadi zmnebi megrulSi~ (17,137); korneli danelia
mas vnebiTis Temis niSans uwodebs (23,169). -u(n) sufiqsis Temis niSnad
15 R-th.s-u/e(n) struqturis -u(n) da -e(n) sufiqsebs Sesabamis paragrafebSi ganvixilavT dawvrilebiT.
16 cxrilSi #4.1 me-5 magaliTi ityobinuafu(n) wingi osuràSe ar aris produqtiuli megrulSi, TiTqmis ar gamoiyeneba metyvelebaSi. amasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos, rom i-ful-u-af-u(n) `imaleba~ tipis konstruqcia pasivis Semdegi mniSvnelobiT `damalul iqna qalis mier~ (5) megrulisaTvis ucxoa. megrul metyvelebaSi msgavsi
semantika R-th.s.-Ø struqturis aqtiuri semantikis zmnebiT gadmoicema, mag., ful-un-s (mal-av-s is mas), rac bunebrivicaa. am tipis konstruqcia xelovnuria saliteraturo qarTuli enisTvisac da is saqmiani qaRaldebis samecniero da akademiuri stilisTvisaa damaxasiaTebeli.
133
kvalificirebas mxars uWers r. Seroziac Tavis statiaSi: `potencialisis
kategoriisaTvis zanuri enis megrul dialeqtSi~ (132, 202);
giorgi rogavas azriT –u sufiqsi qarTulis –od savrcobiseuli
xmovniTi nawilis – o-s fardi unda iyos (83, 83).
givi maWavariani aRniSnavs: `iWaru(n) formis -u SeiZleboda vnebiTi
gvaris niSnad migveCnia (Sdr.: iWare(n) – potencialisi), magram es ase ar
aris, -u awmyos mawarmoebelia, namyoSi ar gadahyveba~ (64,101)
msgavsad –u(n) sufiqsisa, -e(n) sufiqsic mxolod awmyos struqturaSia
da igi zmnas meore seriaSi ar gadahyveba. yvelaze xSirad potencialisis
formebSi gvxvdeba. Tumca aris SemTxvevebi, rodesac `-e sufiqsi gvxvdeba
potencialisis Sinaarsmoklebul vnebiTebSic: `arTi koCi Ji ijine (erTi
kaci zemoT iyureba~ (21,59). 2015 w. gamocemul saxelmZRvaneloSic
`lazur-megruli gramatika~ moyvanilia –e(n) sufiqsiani zmnuri formebi,
`romlebSic ar SeimCneva potencialisis Sinaarsi arc erT enobriv
erTeulSi... a—e konfiqsiani vnebiTi (iseve rogorc potencialisi)
bunebrivi iyo megrul-lazuri enisaTvis... mag., a-Squrin-e(n) (eSinia), i/a-
ntir-e(n) (i/e-teva), i/a-ngarin-e(n) (i/etireba)...~ (119, 616-617).
aseve, gamoTqmulia varaudi, romlis Tanaxmadac, –e(n) Tematuri
sufiqsia (132, 203; 56, 29).
arn. Ciqobavas mosazrebis Tanaxmad, -e sufiqsi warmoSobiT diurativis
mawarmoebeli unda iyos. igi qarTuli gangrZobiTi aspeqtis –i sufiqsis
fardi unda iyos (142, 35; 34, 210).
T. gamyreliZe, g. maWavarianis mosazrebis Tanaxmad potencialisis –e
sufiqsi qarTuli enis awmyos mwkrivSi gamovlenili –i Temis niSnis
ekvivalentia: i-Wv-e-n – i-wv-i-s (11,229).
m. Cuxuas mosazrebiT, es u- sufiqsi, SesaZloa iyos diurativis
uZvelesi niSani, roca jer kidev ar iyo Camoyalibebuli droTa samwevra
sistema. sufiqsT rangobrivi sistemis TvalsazrisiT, marTlac advili
SesaZlebelia u- sufiqsis diurativis uZveles niSnad gaazreba; Sdr.: tib-
u(n) _ Tbeb-i-s (Zv. qarTuli), i-gur-u-an-s `i-swavl-i-s~...
–u/e(n) sufiqsebi, Cveni azriT, igi erTi da igive morfologiuri
odenobaa – orive sufiqsi R-[Th.s.]-Ø yalibis opoziciuri calis R-th.s.-
u/e(n) yalibis mawarmoebelia, orive ZiriTadi struqtura (R-[Th.s.]-Ø da R-
134
th.s.-u/e(n)) ki megruli zmnis gvareobiTi struqturis binaruli
ganStoebaa.
sinqroniul doneze R-th.s.-u/e(n) struqturis -u(n) da –e(n) sufiqsebi
zmnuri yalibis amgebi aplikatorebia. isini rangobrivad igive
morfologiuri odenobaa, rac saliteraturo qarTulis -i. mag., tib-u-q –
v-Tb-eb-i, iTe-eb-u(n) – Tavd-eb-a da sxv.; saliteraturo qarTulis
msgavsad, romelSic awmyos TemaSi dasturdeba fuZis oradori
gvareobiTi struqtura R-[th.s.]-Ø da R-[th.s.]-i, aseve megrulSic, awmyos
Temis mixedviT gvaqvs fuZis orad-ori gvareobiTi struqtura: R-[th.s.]-Ø
da R-[th.s.]-u/-e(n).
Cven mier SemuSavebuli megruli zmnuri struqturis sistemuri
klasifikacia da misi qvesistemebi, rogorc zemoT aRvniSneT, binarulia.
#4.2. cxrilSi naTlad Cans, rom, Tavis mxriv, megruli II diaTezis R-Th.s-
u/e(n) struqturac orad iyofa - or qvestruqturad iSleba (ix., cxrili
4.2):
cxrili 4.2
es qvestruqturebia: R-[Th.s.]-u(n)
da R-[Th.s]-e(n). R-[Th.s]-u(n)
qvestruqturaSi klasebi gamoiyofa
mxolod xmovani prefiqsis, -d
sufiqsisa da Tematuri niSnebis
mixedviT. meore diaTezis R-[Th.s]-
u(n) struqturis zmnebi, semantikuri
TvalsazrisiT, avtoaqtivebi da
aqtivebia.
rac Seexeba R-[Th.s]-e(n) qvestruqturas, is, ZiriTadad, SesaZleblobis
zmnebisa (e.w. „potencialisebis“, mag., aful-e(n) (SeuZlia damalos)) da
mcire raodenobiT dadasturebuli potencialisis gagebisagan daclili
zmnebis (mag., a-Squrin-e(n) `eSinia~) yalibia.
gansxvavebiT R-[Th.s]-Ø struqturis zmnebisgan, R-Th.s-u/e(n) ZiriTadi
struqturis formulaSi Temis niSani frCxilebSi aRar movaTavseT,
135
radgan am struqturis yvela zmnur formaSi garda tib-u(n) `Tbeba~ tipis
zmnebis mcire jgufisa, struqturiseuli (-u/e(n) sufiqsis win Temis
niSnis arseboba aucilebeli pirobaa.
II diaTeza gamoiyofa megrul zmnaTa nom-erg-nom-nom konstruqciis
safuZvelze, romelTa ZiriTadi struqturaa R-Th.s-u/e(n) (gansxvavebiT I
diaTezisgan, romelic gamoiyofa megrul zmnaTa nom-erg-dat-nom
konstruqciis safuZvelze, romelTa ZiriTadi struqturaa: R-[Th.s]-Ø.
II diaTezis zmnebi or qvejgufad iyofa:
pirvel qvejgufSi Sedis statikuri zmnebi (paragrafi IV.2.). saerTo
wesisamebr, maT mxolod pirveli da meoTxe seriis mwkrivebi ewarmoebaT.
mag., (ge)baZRu(n) Tinanom - (ge)nobaZRue(n) Tinanom - `gdia is – egdo xolme
is”, Z-u(n) - noZve(n) `Zevs, devs is – ido xolme is~...
es zmnebi absoluturi statikiT xasiaTdeba. pirTa raodenobis
mixedviT erTpirianebia. statikur zmnebs saerTod ar aqvT gvaris gageba,
radgan isini participantis mdgomareobas gamoxataven. absolutur
statikas aRniSnaven.
pirianobis TvalsazrisiT, pirTa maqsimaluri raodenoba oria.
I qvejgufis struqturaa R-u/e(n); zmniswinisa da xmovanrefiqsebis
mixedviT gamoiyofa ramdenime qvestruqtura.
II diaTezis meore qvejgufSi erTiandeba R-u(n) struqturis dinamikuri
zmnebi. maT, rogorc wesi, yvela seriisa da mwkrivis forma ewarმoebaT.
maTi konstruqciaa: nom-erg-nom-nom.
gvaris semantikuri kategoriis farglebSi II diaTezis meore
qvejgufSi gaerTianebulia aqtiuri moqmedebis gamomxatveli absoluturi
(erTpiriani, avtoaqtiuri) da orpiriani (aqtiuri) zmnebi gvxvdeba. mag.,
aCxiCxuu(n) Tina Tis(saCxubrad) `ejaxeba is mas~. saliteraturo qarTuli
enis tradiciul gramatikebSi es zmnebi pasivebad aris kvalificirebuli.
Cven mier aRebuli diaTezaTa morfosintaqsuri klasifikaciis farglebSi
ki saliteraturo qarTulSi pasiuri Sinaarsisa SeiZleba iyos iseTi R-
[th.s.]-i (romelTa Sesatyvisi megrul zmnaSi R-th.s.-u(n) struqturaa)
struqturis mier/-gan Tandebuliani konstruqciis zmnebi, romelTa
136
subieqtic usuloa (mag., Sendeba saxli am kompaniis mier), an aRweriTad
aris nawarmoebi (mag., gakeTebul iqna, daweril iqna da a.S.).
saliteraturo qarTulSi R-[th.s.]-i struqturis yvela erTpiriani
forma, romlis subieqtic/agensic usulo aqtantia, semantikurad pasivis
Sinaarsis matarebelia17; magram imave zmnebs Tu usulo subieqti
sulieriT Seecvleba, avtoaqtiur Sinaarss iZenen. mag., iCexeba tye
mTavrobis mier – pasivia, xolo roca mxolod sulieri piri Cans
konteqstSi, maSin am zmnaTa avtoaqtiuri xasiaTi iwevs win, rasac
avtoaqtivTaTvis damaxasiaTebeli i- prefiqsic mowmobs: gadaiCexa jixvi
kldeze.
megrulSi R-th.s.-u(n) struqturis zmnebi, rogorc wesi, mxolod
avtoaqtiuri an aqtiuri moqmedebis gamomxatvelia. mag., inefi tyasi
ityobuna(n) `isini tyeSi imalebian~ – avtoaqtivia, sainteresoa, rom
megrulSi `imaleba CanTa bavSvis mier/iCexeba tye... mier/ gakeTebul iqna”
tipis magaliTebi ar dasturdeba. megrulad mosaubre piri `iCexeba tye
kacis mier”/`imaleba CanTa bavSvis mier” tipis Sinaarss aqtivis formiT
gadmoscems: Cexuns koCi tyas `Cexavs kaci tyes~, otyobinuans Tina Tis
`malavs is mas”... akaki SaniZis SeniSvna, rom `qarTuli ena umetesad
aqtiuri formebis enaa~ (125, 375) SegviZlia ganvavrcoT qarTvelur
qvesistemebzec.
diaTezebis farglebSi gvari semantikuri kategoriaa. rogorc zemoT
vnaxeT, pirveli diaTezis zmnebi gvaris semantikuri kategoriis mixedviT
SeiZleba iyvnen avtoaqtiurebic (wvims, kankalebs) da aqtivebic
(akankalebs is mas)..
amgvarad, semantikuri TvalsazrisiT, meore diaTezaSi erTiandebian
rogorc ugvaro zmnebi (weria, afenia), aseve aqtivebic (elaparakeba,
eCxubeba), avtoaqtivebi (Tbeba, wiTldeba, imaleba, igineba) da pasivebi
(usulo subieqtis mqone R-eb-i struqturis zmnebi konteqstidan
gamomdinare, isic ara yovelTvis, gvaqvs SemTxvevebi, rodesac usulo
subieqtic ki aqtiuri moqmedebis gamomxatvelia: „roca Zili Sens
wamwamebs miepareba...") (68, 88);
17 `qarTulSi xSirad, gansakuTrebiT, poetur metyvelebaSi, am struqturis orpiriani konstruqciis zmnebiT usulo subieqtis SemTxvevaSic SeiZleba gamoisaxos aqtiuri Sinaarsi: mag., `samSoblos casa bnelad gaSlili mwuxris zewari gadaefara~ (WavW., 1860)~ (68, 77).
137
ugamonaklisoa wesi: yvela pasiuri semantikis zmna aris meore
diaTezisa, magram meore diaTezis yvela zmna ar aris pasivi.
amgvarad, meore diaTezaSi, R-eb-i struqturisa da nom-nom-nom
konstruqciis qveS erTiandeba (1)ugvaro zmnebi, (2)aqtivebi, (3)avtoaqtivebi
da (4) pasivebi.
qarTulSi pasivis aRweriTi warmoeba ganviTarda omonimiis
dasaZlevad: Seiwire, viTarca cxovari (=Sewirul iqeni, „locvani"); wignsa
Sensa yovelnive STaiwernes (=Caweril iqnen); rameTu friad vscode da
Sevigine (=Seginebul viqeni). amitom Zvelsave qarTulSi ukve Cndeba
aRweriTi konstruqciis konversiuli forma (mimReoba+iqna meSveli zmna)
romelic sakuTriv pasivis gamomxatvelia da dRes sul ufro farTod
ikidebs fexs (gansakuTrebiT samecniero da presis enaSi). berZnulidan
Targmnis procesSi qarTulma enam gamoavlina Tavisi potencia da
Camoayaliba axali, meSvelzmniani formebi saWiro Sinaarsis
gadmosacemad. es gasagebia, radganac bevri zmna saerTod ver gadmoscems
vnebiTis Sinaarss organuli R[th.suf]-i formiT. ase rom, sakuriv vnebiTis
funqcias jer kidev Zvelsave qarTulSi wyvetilis da myofadis jgufSi
„iqmna-iq(m)neba meSvelzmniani aRweriTi warmoebis formebi kisruloben,
xolo awmyos jgufSi ki organul formebs vnebiTis funqciiT saWiroebis
SemTxvevaSi SeiZleba ars meSvelzmniani konstruqcia Seenacvlos (68, 67-
68).
amgvarad, msgavsad saliteraturo qarTulisa, megrulSic, R-th.s.-u(n)
ZiriTadi struqturisa da nom-erg-nom-nom konstruqciis qveS (romelTa
erTianobac qmnis meore diaTezas) erTiandeba gvaris mixedviT netraluri
zmnebi (99, 9-10; 100,219-220) anu (1)ugvaro zmnebi (baZRu(n) `gdia~, Zu(n)
`Zevs~) da (2)aqtivebi (aCqvaCqvuu(n) `exeTqeba~), (3)avtoaqtivebi (tibu(n)
`Tbeba~, ჸviTondu(n) `yviTldeba~, ikvanwilu(n) `kopwiaobs~) da (4)pasivebi
(binexiSi furceli eSmeWyuu nakefiSe `vazis foToli amoiwveba
nakefisagan/mier~). pasivebTan dakavSirebiT aqac igive sakiTxi dgeba:
megrulSic didi mniSvneloba aqvs meore diaTezis zmnaTa subieqti
usuloa Tu personaluri piria. pasiuri Sinaarsi gveqneba mxolod
mimReoba+mier/-gan tipis Tandebulian konstruqciebsa da usulo
subieqtis SemTxvevaSi, Tumca, mxatvrul gamoTqmebSi, xSirad, usulo
138
subieqtic gaaqtiurebulia da zmnis pasiuri semantika nivelirebulia –
zmna avtoaqtiuria: zRva CxoriaT goquniri ixuminu(n) peroJeri `zRva
mzis sxivebiT Semoxveuli xmaurobs aqafebuli~, wyars bJaS Cxoria
minalaჸafu(n) `wyals mzis sxivebi dasTamaSebs~.
megrulSi, msgavsad sxva qarvTeluri enobrivi qvesistemebisa,
ZiriTadad aqtiuri konstruqciebi gvxvdeba, Tumca, SedarebiT iSviaTad,
magram mainc daCndeba pasiuri konstruqciebi: iCexuu(n) midgarenSe
`iCexeba viRacis mier~, ityobuu(n) midgarenSe `imaleba viRacis mier~. mag.,
zepir metyvelebaSi dasturdeba: CanTa iCualuafu(n) ZRabàSe `1. CanTa
inaxeba gogonas mier (amave dros SeiZleba niSnavdes Semdegsac: 2. CanTas
umalaven gogonas~). Tumca, metyvelebaSi, am semantikis gadmosacemad,
rogorc wesi, sulieri, aqtiur subieqtiani formebi gvxvdeba - R-Ø
struqturisa (utyobinuans Tina Tis sumkas `umalavs is mas CanTas).
Tanac, gvari xom semantikuri kategoriaa, amitom Tavisuflad
SeiZleba, erTi da igive forma konteqstis mixedviT avtoaqtivic
(TviTmoqmedi) iyos da pasivic, mag., semantikurad TviTmoqmedia,
avtoaqtivia, daCndeba avtoaqtivTaTvis damaxasiaTebeli refleqsivuri i-
prefiqsi: ityobuu(n) ZRabi `imaleba gogo~ (diityobu ZRabiq `daimala
gogom~). pasivia: ityobuu(n) sumka ZRabàSe `imaleba CanTa gogos mier~ (-Se
Tandebuliani formebiT ki iwarmoeba pasivi, magram, rgorc wesi, amgvari
formebi araproduqtiuli da xelovnuria megrulad mosaubrisaTvis).
Sdr.: i-xaS-u(n) `ixarSeba~: avtoaqtivia: subieqti usuloa: di-i-xaSuu
soteliani, ukuli JirSax rgilu wyari oko ginuluaTi `wiTeli mxali
rom moixarSeba, Semdeg orjer civi/grili wyali unda gadavavloT~,
subieqti sulieria: uhaveTà voreq, ibxaSu{u}q Te garganjia sinCxes
`uhaerod var, am gagania sicxeSi vixarSebi~, an: ibxaSuq Te sinCxes do
uhaerobas `vixarSebi am sicxesa da uhaerobaSi~.
diaTezaTa morfosintaqsuri klasifikaciis farglebSi
sulieri/personaluri agensis mqone yvela or- da metaqtantiani forma,
ganurCevlad struqturisa, semantikurad aqtivia; magaliTad:
brunvacvalebadobieqtiani aqtivia R-Ø struqturis zmna: fuluns koCi
faras `malavs” kaci fuls, Sdr.: brunvaucvlel obieqtiani aqtivia R-u(n)
139
struqturis zmna: atyobuu(n) ZRabi didas - emaleba gogona dedas,
aCxiCxuu(n) Tina Tis – (saCxubrad) ejaxeba is mas.
avtoaqtivi, aqtivi da pasivi semantikuri kategoriebia, aqedan
gamomdinare, megrul (resp. qarTvelur) zmnaSi konkretuli gvaris formebs
ar eZebnebaT stabiluri zmnuri struqtura; gvaqvs SemTxvevebi, rodesac
erTi da igive morfologiuri struqturis zmna (vgulisxmobT zmnis
ZiriTad struqturas daboloebis mixedviT R-u(n)), SinaarsiT, logikurad
SeiZleba avtoaqtivic iyos, aqtivic da pasivic. qvemoT moyvanil cxrilSi
naCvenebia, R-u(n) struqturis zmnuri formebi, rolebic SeiZleba iyos
aqtivic, pasivica da avtoaqtiuri Sinaarsis mqonec (ix. cxrili 4.3.):
cxrili 4.3.
struqtura: R-u(n)
avtoaqtivi
1)sulieri
2) usulo
aqtivi
1) sulieri
2) usulo
pasivi (usulo)
1)sulieri
2) usulo
1)tibu(n) bebi
`Tbeba bebo~
ityobuu(n) ZRabi
`imaleba gogo~
2) ifurConuu(n)
`ifurCqneba,
ifcqvneba~
1) abursu(u)(n) `ejaxeba~
namusu abursuni,
namTini vegeurinuafu
kuCxiSa `romelsac
daejaxa, arc erTi ar
dauyenebia fexze~
2) aforuu(n) `efareba~
aforuu(n) bJa munafas
`efareba mze dedamiwas~
1) ibezu{u}(n) `icemeba~
irdRas ibezudu
patoniSe `yoveldRe
icemeboda xolme
batonis mier~
(araproduqt., xelovn.)
2)CanTa iCualuafu(n)
ZRabàSe `1. CanTa
inaxeba gogonas mier;
2. CanTas umalaven
gogonas.
amgvarad, meore diaTezaSi (romlis sintaqsuri konstruqciaa nom-
erg-nom-nom da ZiriTadi morfologiuri struqturaa R-u/e(n) gvaqvs ori
qvejgufi (1)statikuri (romelic, bunebrivia, neitraluria gvaris mimarT)
140
da (2)dinamikuri, romelic gvaros semantikuri kategoriis mixedviT
SeiZleba iyos aqtivi, avtoaqtivi an pasivi (100, 218-220). amgvarad, meore
diaTezaSi erTiandeba ori qvejgufi:
1. statikuri (4.2.)
2. dinamikuri (4.3.)
ganvixiloT TiToeuli maTgani.
141
4.2. meore diaTezis statikuri qvejgufi
4.2.1. Sesavali
rogorc SesavalSive aRvniSneT, meore diaTezis statikuri qvejgufi
usruli konstruqciisaa. maTi awmyos ZiriTadi struqturaa - R-u/e(n).
mag., iSi wvanji caSa onWჷdჷ: egrisi, gv. 130 -- imisi wveri (kenwero) casa
swvdeboda.
statikur qvejgufSi erTiandeba aseve e.w. erTpiriani
`potencialisebi~. maTi struqtura da konstruqcia meore diaTezis
zmnaTa struqturasa da konstruqcias emTxveva (99, 9-10): mag., ena andvili
saqme re do andvilas ikeTine `es advili saqmea da advilad SeiZleba
gakeTdes~ - ikeTine `SeiZleba gakeTdes~ zmnuri forma tipuri erTpiriani
potencialisis nimuSia; amgvari formebiT gamoxatulia ganzogadebuli
moqmedeba.
potencialisTa struqturebis ganxilvas meore diaTezis statikur
qvejgufSi Semdegi morfosintaqsuri niSnebi uWers mxars;
1. maTi sintaqsuri konstruqciaa nom-erg-dat-nom;
2. maTi morfologiri struqturaa R-e(n) (da ara R-Ø);
3. subieqtis morfologiuri markirebis TvalsazrisiT isini vinis rigs
ganekuTvnebian (Tumca, aris inversiulobis tendencia, msgavsad
saliteraturo qarTulisa: mxedvelobaSi gvaqvs micemiTSi dasmuli
saxelis subieqtad gaazrebis tendencia).
amgvarad, erTpiriani potencialisebi, formaluri niSnebis mixedviT
srulad akmayofileben II diaTezis samive moTxovnas: 1.sintaqsuri
konstruqciaa nom-erg-dat-nom, 2.maTi morfologiuri struqtura jdeba
meore diaTezis ZiriTad, gvareobiT R-u/e(n) struqturaSi, 3.vinis rigis
piris niSnebiT arian markirebuli.
potencialisebis daboloeba zanurSi –e(n) igive morfologiuri
odenoba unda iyos, rac R-u(n) struqturis –u(n) – r. Serozias
kvalifikaciiT, is Tematuri niSnis TvisebebiT xasiaTdeba – ar gadahyveba
wyvetilSi konkretul zmnur formas (132, 203).
142
SeiZleba iTqvas, rom potencialisi ukve Semdgari morfologiuri
kategoriaa megrulSi – aq potencialiss sakuTari yalibi aqvs i/a-R-e(n)
(gansxvavebiT lazurisgan, sadac mxolod konteqstis saSualebiT
ganirCeva SesaZleblobis semantika). gamonaklisis saxiT sul ramdenime
zmnaa megrulSi (i/a-ntir-e(n) `i/eteva~, i/a-Zicin-e(n) `i/ecineba~, i/a-ngar-
in-e(n) `i/etireba~, i/a-kurcxin-e(n) `i/eRviZeba~, a-Squrin-e(n) `eSinia~, a-
xicin-e(n) `exicineba~, a-Zir-e(n) `gamouCndeba~...), romlebic potencialisis
yalibisaa, magram moklebulni arian posibilitur Sinaarss).
sapirispirod amisa, arsebobs iseTi zmnebic, romelnic mxolod
SesaZleblbas gamoxataven (i-l-in-e(n) `wasvla SeiZleba~ da sxv.), rac
imiT aixsneba, rom, `savaraudod, es formebi gvaris kategoriis
Camoyalibebamde, potencialisisa da vnebiTis diferenciaciamde
arsebobda zanurSi da maTi diqotomia gviandeli procesia (142, 33; 119,
618).
erTpiriani potencialisebis gamoyofa gamarTlebulia semantikuri
donis gaTvaliswinebiTac: isini erTpiriani, statikuri zmnebia,
moqmedebas ar gamoxataven (gansxvavebiT orpiriani potencialisebisagan).
i. yifSiZe maT upiro formebsac ki uwodebs: Эти формы обыкновенно
употребляются безлично: mi-i-rT-e(n) можно идти... (123, 122). maT SeiZleba
ganusazRvrelpiriani konstruqciac vuwodoT.
amgvarad, meore diaTezis statikur qvejgufSi vaerTianebT:
1. statikur zmnebs, romelTa morfologiuri struqtura SeiZleba
emTxvedes dinamikur zmnaTa struqturas, magram nakluli
mwkrivTa defeqturi warmoebiT gansxvavdeba maTgan, ar moepoveba
meore da mesame seriis formebi da
2. erTpirian potencialisebs: termini `potencialisi~ ki
semantikuria Tavisi arsiT, magram megrulSi dasrulebulia misi
morfologizaciis procesi, ase rom, Cven mas morfologiuri
yalibis aRmniSvnelad viyenebT (`potencialisi, rogorc calke,
damoukidebeli gramatikuli (morfologiuri) kategoria, zanurSi
arn. Ciqobavam aRwera, (141, 113; 119, 618)
143
statikur zmnaTa nimuSebia: R-[Th.s.]-u/e(n) struqturis zmnebi; mag.,
baRu(n) `sakmarisia~, ubaRu(n) `eyofa~, baZRu(n) `gdia patara viRac (an
raRac)~, Z-u(n) `Zevs, devs is~, ibeRu(n) `tyuilebs ambobs; baqiobs~,
gilerqalu(n) `(rqis qneviT) daxetialobs~, zepu(n) `yria (yvelaferi
blomad)~, gozepu(n) `asxia, ayria blomad~, Tasu(n) `sTesia~, Torsu(n)
`yria, axvavia (xvavad aris)~, Txoru(n) `marxia~, ukebu(n)//ukinebu(n)
`ukavia~, onWu/ჷ(n) `swvdeba~, ronCxu(n) `yria~, roxu(n) `yria~, rCqu(n)
`Cans~, orZRirku(n) `hkidia zurgze; aprowialia~, svasu(n) `nazad zis~,
sorgu(n) `yria~, Riru(n) `Rirs~, ჸucu(n) `Cacucqebulia~, Siilebe(n)
`SeiZleba~, Cvagu(n) `gdia~, Cqu(n) `Cans~, oZinu(n) `metia~, xu(n) `pirqve
wevs~, janu(n) `wevs~, ujanu(n) `uwevs~, ontuu(n) `ukidia~, urzu(n) `unTia~.
am zmnaTa konstruqcia, rogorc meore diaTezis yvela zmnisa, nom-
erg-nom-nom-ia, subieqtiri piris niSnebi vinis rigiTaa gamoxatuli. SeniSvna: iseTi statikuri zmnebi, romelTac subieqtis manis rigis prefiqsacia
axasiaTebT da, rogorc wesi, R-[Th.s.]-u(n), R-e(n) da R-o(n) struqturisani arian (mag.,
gu(n)//gჷ(n) `hgavs~,, ogulu(n) `eguleba~, duukebu(n)//duukinebu(n) `ukavia, uWiravs~, oko(n) `unda~, orku(n) `aklia~, osku(n) `Svenis~, usxunu(n) `urCevnia~, Seulebu(n) `SeuZlia~, Su/ჷ(n) `axsovs~, noCve(n), noCanue(n) `hqonebia, scenebia (xe, bostneuli)~, Codu(n) `scalia~, maaZu(n) `acvia fexze~, oWe(n) `sWirs~, aWu(n) `stkiva~, ujgu(n) `ufro kargia, sjobs~, jogu/ჷ(ნ) `sZuls~, joxo(n) `hqvia~, oxolu(n) `urevia~), mesame diaTezis statikur qvejgufSi iqneba ganxiluli, radgan maTi konstruqcia datiuria da moqmedebis ganmcdeli piri zmnaSi manis rigis piris niSnebiTaa warmodgenili.
meore diaTezis statikuri zmnaTa ricxvi mcirea. isini uZvelesi
warmoebis zmnebia, daaxloebiT im periodisa, rodesac jer kidev ar iyo
Camoyalibebuli statika da dinamika. eseni, rogorc wesi, iregularuli
zmnebia – ewarmoebaT mxolod pirveli da meoTxe seriis mwkrivebi. awmyos
mwkrivis fuZeze dayrdnobiT SesaZlebelia Semdegi statikuri
qvestruqturuli jgufebis gamoyofa (numeracias vagrZelebT pirveli
diaTezis struqturebidan). ix. paragrafi 4.2.2.
144
4.2.2. meore diaTezis statikuri R-u/e(n) qvejgufi
gvaris TvalsazrisiT: ugvaro
1. statikuri qvestruqtura #40 R-u(n): baRu(n) `sakmarisia~,
orpiriani:ubaRu(n) `eyofa~, baZRu(n) `gdia patara viRac (an
raRac)~, gvergu(n) `blomad aris~, zepu(n) `yria (yvelaferi
blomad)~, Tasu(n) `sTesia~, Torsu(n) `yria, axvavia (xvavad aris)~,
Txoru(n) `marxia~, ronCxu(n) `yria~, roxu(n) `yria~, rCqu(n) `Cans~,
svasu(n) `nazad zis~, sorgu(n) `yria~, Riru(n) `Rirs~, ჸucu(n)
`Cacucqebulia~, Cvagu(n) `gdia~, Cqu(n) `Cans~, xu(n) `pirqve wevs~,
janu(n) `wevs~
2. statikuri qvestruqtura #41 Prev.R-u(n): gozepu(n) `asxia, ayria
blomad~, alaჸurSu(n) „gverdiT aris gayuCebuli“, ginorCqu(n)
„gadaCenilia~ (kuCxi ginorCqudu kraotis -fexi gadaCenili iyo
sawolze)“, ginoqanCu(n) „gadaSotilia“ ginoqvaCu(n) „gadaSlilia“,
giSaCqu(n) `gamoCenilia~ (Sxva cirens Tqva giSaCquT: m. xub., gv. 325
-- sxva qaliSvilebSi Sen Canxar (gamoCenili xar)“ (magaliTi
moyvanilia o. qajaias leqsikonidan). giluZu(n) `udevs~,
gilajRarku(n) `jRarkiviT gdia~, gimaZu(n) `zeviT devs, Zevs~,
goZu(n) `irgvliv akvria~
3. statikuri qvestruqtura #42 prev.-a-R-u(n): giTaalaru(n)
`hkidia~, gimaakvetelu(n) `Camoekideba, hkidia...
4. statikuri qvestruqtura #43 i-R-u(n): ibeRu(n) `tyuilebs ambobs;
baqiobs~; i-Wy-eb-u(n) `iwyevleba~...
5. statikuri qvestruqtura #44 prev.-i-R-u(n): Siilebe(n) `SeiZleba~,
gebaxu(n) `komfortulad zis~, gecicu(n) „wkipze devs (jgiro
qigàladvi, gecicu do vagàlalas -- kargad Camodevi, odnav
145
(wkipze) devs da ar Camovardes), gileesaquru(n) *gila-i-saqu(n)
`rxeviT dadis. gadat. daxetialobs~, gileesequru(n) gila-i-
saqu(n) `umaqnisad dadis, daxetialobs~.
6. statikuri qvestruqtura #45 prev.-u-R-u(n): awuZu(n) `win udevs~
(>*awo-u-Z-(u(n) aluWyvarTu(n) (>*ala-u_WyvarTu(n)) `gverdiT
devs~... aluZu(n) `Zevs, devs, udevs (dixa dixas aluZu(n) `miwa
miwas udevs (uZevs) gverdiT~), awusorgu(n) `agdia~, awuWyvarTu(n)
`gaSoltilia (win)~...
7. statikuri qvestruqtura #46 o-R-u(n): onteru(n) `mtrobs~,
onWu/ჷ(n) `swvdeba~, orZRirku(n) `hkidia zurgze; aprowialia~,
oZinu(n) `metia~, ontuu(n) `ukidia~;
8. statikuri qvestruqtura #47 prev.o-R-u(n): giobu(n) `abia~,
giofaxu(n) `axuravs~, gioxantu(n) `axatia~, giojRarku(n)
`jRarkiviT hkidia~.
9. statikuri qvestruqtura #48 Prev.-ren yalibisaTvis: alare(n)
`gareT dgas~, aSare(n) `dgas (Sig)~, awure(n) *awoure(n) `win
dgas~, gere(n)/gi-o-re(n) `dgas~, giTore(n) `qveS dgas~, gimare(n)
`Camomdgaria, maRal rameze dgas~.
10. potencialisis qvestruqtura #49 i-R-e(n): iangariSine(n)
`SeiZleba angariSi~, iargamine(n) `SeiZleba gamoaSkaravdes~,
iridine(n) `SeiZleba morideba~, iarsebine(n) `SeiZleba arseboba~,
ibaze(n) `SeiZleba icemos~, ibaTiline(n) `SeiZleba gabaTileba~,
ibaTqe(n) `SeiZleba magrad icemos (cema)~, ibake(n) `SeiZleba
tkepna, magrad cema~, ibanZRe(n) `SeiZleba areva, xlarTva~, ibanWe(n)
`SeiZleba magrad (gametebiT) icemos~, ibaJe(n) `SeiZleba dabaJva~,
ibarge(n) `SeiZleba gamargvla~, ibarine(n) `SeiZleba dabareba~,
ibare(n) `SeiZleba {da}barva~...
146
11. potencialisis qvestruqtura #50 Prev.-i-R-e(n): {e}iჸoTine(n)
`SeiZleba agdeba~, aleCine(n) `SeiZleba rCevis micema~, alaCine(n)
`SeuZlia urCios~, geegebe(n)//giigine(n) `SeiZleba gageba~,
{mi}ibirZRine(n) `SeiZleba Camokideba~, giiline(n) `SeiZleba
Semovleba, gavleba wylisa~, giigine(n)//geegebe(n) `SeiZleba
gageba~, giigonine(n) `SeiZleba gagoneba~, giizarine(n) `SeiZleba
gacileba~, giinqirine(n) `SeiZleba ganiqarvos~, giirzine(n)
`SeiZleba gaZleba~, giirigine(n) `SeiZleba garigeba~, giikone(n),
giikonine(n) `SeiZleba daxra~, giitouline(n) `SeiZleba daibas~,
{e}irene(n) `SeiZleba areva~, eirTene(n) `SeiZleba garToba~...
12. potencialisis qvestruqtura #51 va-R-e(n): amave struqturisaa
erTpiriani potencialisebis uaryofiTi formebi, romlebic
iwarmoeba var uaryofiTi nawilakis darTviT darTviT
potencialisis dadebiT formebze (119, 623): vagàmametine(n) `ar
gaemeteba~, vegàmarTe(n) `ar gaesvleba~, vepatiebe/u(n) `ar epatieba~,
vaSve(n) `ar esmeva~, veditine(n) `ar daitoveba~,
veRorebe(n)/veRorine(n) `moityueba~, vamàkaqunine(n) `ar Caecmeva~,
vacxovrine(n) `ar ecxovreba~, vagarzine(n) `ar gaeZleba~, vaWkome(n)
`ar eWmeva~, vadaxune(n) `ar ejdomeba~, vadejirine(n) `ar
daejereba~ ...
uRlebis TvalsazrisiT statikuri zmnebi mwkrivnaklia.
potencialisis formebi, marTalia, yvela mwkrivis formas ver iwarmoeben,
magram, statikurebTan SedarebiT, ufro srulyofili paradigma aqvT:
awmyo: igrinje(n) `SeiZleba magrad cema, dabegva~
wyvetili: igrinju `SesaZlebeli gaxda dabegva~
I rezultativi: grinjel/re(n) `SesaZlebeli gamxdara dabegva~
amgvarad, meore diaTezis statikuri qvejgufis zmnaTa
maerTianebeli konstruqciaa nom-erg-nom-nom. xolo, ZiriTadi struqturა:
R-u/e(n). piris niSnebi vinis rigis markerebiTaa gamoxatuli.
147
4.3. meore diaTezis dinamikuri qvejgufi
meore diaTezis dinamikur qvejgufSi gaerTianebul zmnaTa
konstruqcia isev nom-erg-nom-nom-ia. ZiriTadi struqtura – R-[Th.s.]-u(n).
Tematuri sufiqsi [Th.s.] erTvis zmnaTa srul umravlesobas, Tumca gvaqvs
uTemisniSno struqturebic. uTemisniSno struqturebSi Sedis –d
sufiqsiani zmnebic: aRsaniSnavia, rom -d sufiqsi Temis niSnis rangs
ikavebs: WiTon-d-u(n) – iWiTa//or-eb-u(n) `wiTldeba~. Tumca, -d sufiqsian
zmnaTa qvestruqturasa da konstruqcias Sesabamis paragrafSi
ganvixilavT.
Cven SevecadeT, davkvirvebodiT da gamogveyo meore diaTezis R-[Th.s.]-
u(n) saerTo struqturis qveS Semavali qvestruqturebi Semdegi
parametrebis mixedviT:
1. awmyoSive dadasturebuli zmniswini, romelic neitraluria
aspeqtis TvalsazrisiT, magram cvlis zmnis semantikur niuanss;
2. pirTa sakorelacio xmovani prefiqsebi;
3. intensivobis -d sufiqsi;
4. madinamikurebeli `Tematuri~ niSnebi.
5. –u(n) sufiqsis win gamovlenili –u sufiqsi.
arc erTi qvestruqtura ar gadis ZiriTadi R-Th.s.-u(n) struqturis
gareT da ar iwvevs mis destruqturizacias. struqturis garda,
qvestruqturaTa gamaerTianebeli funqciisaa nom-erg-nom-nom
konstruqciac da vinis rigis piris niSnebiT markireba.
gvaris semantikuri kategoriis mixedviT, meore diaTezis dinamikur
qvejgufSi gvari sami semantikuri erTeuli gamoiyofa:
1. avtoaqtivi (rodesac subieqtis mier Cadenili aqtiuri moqmedeba
moqmedi pirisken ukuiqceva, mag., tib-u(n) `Tbeba~, WiTon-d-u(n)
`wiTldeba~, i-dida/or-eb-u(n) `diddeba~.
2. aqtivi: aq Sedis nebismieri R-[Th.s.]-u(n) struqturisa da nom-erg-nom-
nom konstruqciis mqone zmna, romelsac sulieri subieqti aqvs. mag.,
boSi ityobu(n) `biWi imaleba~.
148
3. pasivi: rogorc morfologiuri kategoria saliteraturo qarTulSi
aqtivis opoziciur formaTa aRweriTi warmoebisaa: `aSenebul iqna~,
`waRebul iqna~, `gakeTebul iqna~ tipi megrul metyvelebaSi
SezRudulia, savaraudod, amis mizezi isaa, rom es stili saqmiani
qaRaldebis, oficialuri dokumentebisTvisa da
saxelmZRvaneloebisTvisaa Seqmnili, rac, praqtikulad ar xdeba
megrulad, radgan megruli sociolingvisturad dialeqtia -
dialeqturi metyvelebaa da ar aris standartuli, Sesabamisad, ar
saqmiswaroebisa da oficialuri dokumentebis enad ar ganviTarda.
SesaZLoa cota xelovnurad, magram mainc pasivi organuli warmoebis
magaliTebSi mainc arsebobs: semantikur doneze, garkveul
konteqstSi usulo subieqtian R-[Th.s.]-u(n) struqturisa da nom-eg-
nom-nom konstruqciis mqone zmnebSi SesaZlebelia gvqondes pasivi;
mag., CanTa iCuluafu(n) ZRabSe `1. CanTa inaxeba gogonas mier;
(rogorc viciT, am winadadebas meore konteqstic SeiZleba hqondes:
(2). CanTas umalaven gogonas~.
amgvarad, meore diaTezis dinamikur qvejgufSi semantikur doneze
sami opoziciuri cali gamoiyofa: avtoaqtivebi, aqtivebi da pasivebi
(ix. cxr.4.4 (gv.168)).
cxrili 4.4.
II diaTeza
statikuri dinamikuri
ugvaro avtoaqtiuri aqtiuri pasiuri
WiTondu(n) `wiTldeba~
idida/orebu(n) `diddeba
(i- prefiqsiania
megrulSi)
tibu(n) `Tbeba~
tibu bebi `Tbeba bebo~
atyobuu(n)
`emaleba~
ZRabi atyobuუ(ნ)
didas `emaleba
gogona dedas~
ibinuu(n) folaqi
`ikvreba Rili~
iCualuafu(n)
`imaleba~: CanTa
iCualuafu(n)
ZRabàSe `CanTa
inaxeba gogonas
mier
149
rogorc ukve aRvniSneT, winamdebare Sromis mizania, aRiweros
megruli zmnis struqtura da konstruqcia diaTezaTa morfosintaqsuri
kriteriumebiT. es ki imas niSnavs, rom Cveni klasifikacia eyrdnoba zmnis
morfologiurad da sintaqsurad gamoxatul kategoriebs. aqve Semogvaqvs
zmnis pirianobac. pirianobis mixedviT, meore diaTezis dinamikuri
qvejgufSi ori qvejgufi gamoiyofa: (1)erTpiriani, anu erTpiriani zmnebi
da (2) brunvaucvlelobieqtiani zmnebi.
meore diaTezis statikuri, ugvaro, R-[Th.s.]-u(n) struqturisa da
nom-eg-nom konstruqciis mqone zmnebi ganvixileT zemoT, 4.2. paragrafSi.
4.3 paragrafSi mokled mimovixileT, Tu ra tipis zmnebi erTiandeba
R-[Th.s.]-u(n) struqturisa da nom-eg-nom konstruqciis mqone zmnaTa
dinamikur qvejgufSi.
rogorc ukve aRvniSneT, gamovyofT or qvejgufs: (1)erTpiriani, anu
absoluturi, erTpiriani zmnebi (ix. paragrafi 4.3.1.) da (2) brunvaucvlel
obieqtiani zmnebi (ix. paragrafi 4.3.2).
pirvel qvejgufSi – (1)erTpiriani, anu erTpiriani zmnebi (paragrafi
4.3.1.) SeiZleba gvqondes mxolod avtoaqtiuri an pasiuri gvaris zmnebi.
maTi garCeva mxolod konteqstiTaa SesaZlebeli.
gvaris Sesaxeb mxolod semantikur doneze SeiZleba vimsjeloT:
Sesabamisad, gamoiyofa sami semantikuri erTeuli:
avtoaqtivi: erTpiriani, erTpiriani zmnebi, Tu maTi moqmedeba
introvertizebulia, gvaris mixedviT avtoaqtiuria, radgan subieqtis
mier Sesrulebuli moqmedeba uSualod ubrundeba/exeba moqmedebis
Camdens. struqturuli TvalsazrisiT avtoaqtivTa ZiriTadi
struqturebia: erTpiriani (1)tibu(n) `Tbeba~ tipis, (2)absoluturi i-
prefiqsiani (mag., i-Sxamin-u(n) `iSxameba~) da erTpiriani –d sufiqsiani
tipi (mag., WiTon-d-u(n) `wiTldeba~). SeiZleba garTuldes zmniswiniTa da
sxvadasxva sufiqsiT.
pasiuri Sinaarsi gamoixateba mxolod `mier~ tipis konstruqciaSi,
umravles SemTxvevaSi maSin, roca zmniT gamoxatuli piri usuloa; Tumca
gvaqvs sulieri subeqtis mqone zmnaTa pasivad gagebis SemTxvevebic:
fulaq ibinu ZRabàSe `ibneva Rili gogonas mier~ Sdr.: muWo(T) votyuqun,
ase Te baRana gilaxu midgarenàSe `rogorc vatyob, axla es bavSvi
150
icemeba viRacisgan/mier~ an: votyuq, ase Te baRana digvagu(n)//dibezu(n)
didaSe `vatyob, axla es bavSvi icemeba dedisgan/ mier~.
aqtivi: brunvaucvlelobieqtian, orpirian zmnaTa SemTxvevaSi zmna
semantikurad aqtivia: moqmedeba gadadis zmnaSi CarTul brunvaucvlel
obieqtze., mag., aburcuu(n) Tina Tis qàricalo `eZgera is mas qoriviT~,
aCxiCxuu(n) Tina Tis `ejaxeba is mas (saCxubrad)~.
gamomdinare iqidan, rom gvari megrul (resp. qarTvelur)
qvesistemaSi semantikuri kategoriaa da igi morfologiurad
ararelevanturia, Cven mas morfologiaSi ar ganvixilavT. II diaTezis
dinamikuri qvejgufSi 2 qvejgufs - saopozicio calebs gamovyofT
brunvaucvleli obieqtis qona-arqonis mixedviT, im gansxvavebiT, rom
pirveli diaTezis qvejgufebs Soris opozicias qmnida brunvacvalebadi
obieqtis qona-arqona.
mivyveT TanmimdevrobiT da ganvixiloT meore diaTezis dinamikuri
qvejgufis zmnaTa qvestruqturebi. konstruqcia, rogorc ukve aRvniSneT,
yvelasTvis erTia: pirvel seriaSi – nominatiuri, meore seriaSi -
ergatiuli, mesame seriaSi – datiuri (nom-erg-nom-nom).
4.3.1. erTpiriani konstruqcia
gvari: avtoaqtivi, pasivi
ganvixiloT meore diaTezis dinamikuri qvejgufis erTpiriani,
(absoluturi) zmnebis konstruqcia da qvestruqturuli jgufebi. meore
diaTezis yvela zmnas erTi konstruqcia aqvs: nom-erg-nom-nom; mag.,
tibu(n) koCinom – gotibu koCiqerg – gotibafele koCinom (`Tbeba kaci nom –
gaTba kacmaerg – gamTbara kaci~nom). qvestruqturulad ki sakmaod
mravalferovani suraTi ixateba awmyoSive dadasturebuli zmniswinis,
xmovani prefiqsebis, -d sufiqsis, -u sufiqsisa da Temis niSnebis
mixedviT. mivyveT Tanmimdevrulad da ganvixiloT TiToeuli
qvestruqturul jgufSi Semavali zmnebi da maTi uRlebis paradigma.
151
meore diaTezis erTpiriani, anu absolutur zmnebSi aSkarad daCndeba
moqmedebis ukuqceviTobis (introvertizaciis) semantika, amitom,
samecniero literaturaSi maT avtoaqtivebs uwodeben (67).
4.3.1.1. erTpiriani R-u(n) qvestruqtura #52
saliteraturo qarTulis R-eb-i `v-Tb-eb-i/Tbeba~ tipis avtoaqtivebis
Sesatyvisi zmnebi megrulSi R-u(n) (tibu(n) `Tbeba~) struqturisaa. maTi
raodenoba SezRudulia: dirku(n) `drkeba~, zRirtu(n) `sxlteba~,
(n)dRulu(n) `dneba~, JRiru(n) `Wkneba~, sqidu(n) `rCeba~, tirxu(n)
`tydeba”, Gordu(n) `lpeba, yroldeba~, Sqirtu(n) `Srteba~, wirdu(n)
`wmdeba~, Wyordu(n) `wydeba“, xorcqu(n) `skdeba~, xomu(n) “xmeba”...
gvaqvs iseTi SemTxvevebic, rodesac konkretul formas
saliteraturo qarTulSi R-eb-i forma Seesabameba, megrulSi ki R-Ø
struqturiT gvxvdeba, mag., sxap-un-s `xtis, cekvavs~. o. qajaias
leqsikonSic orive struqturis forma aqvs miTiTebuli (xtis/xteba):
`sxapuns (qosxapu `icekva, gadaxta~; quusxapu `ucekvia, gadamxtara~;
nosxapue(n) `cekvavda, xtoda Turme~) grduv., cekvavs, xtis (xteba)~ (qajaia
o., 2001-2004, lema sxapua, #19710).
tibu(n) tipis zmnebi semantikurad refleqsivebia, anu avtoaqtiuri
gvaris zmnebia aRniSnul zmnebs introvertulobisTvis damaxasiaTebeli
markeri - i- prefiqsi ar aqvT arc megrulSi da arc sxva qarTvelur
qvesistemebSi; isini semantikurad saliteraturo qarTulis `Tbeba~ tipis
zmnaTa Sesatyvisebia da arqaul qarTvelur fenas ganekuTvnebian. arn.
Ciqobava maT istoriulad ugvaro dinamikur zmnebad miiCnevs (magram
Tanamedrove qarTulSi `uniSno vnebiTTa~ jgufSi aTavsebs. sainteresoa
am znaTa mimReobaTa Sepirispireba: saliteraturo qarTulSi Tbeba tipis
zmnaTa mimReoba sasubieqto m- prefiqsiTaa markirebuli (gamTbari,
gamSrali...), sapirpirod amisa, megrulSi gvaqvs gotibafili `gaTbobili~,
gosqirafili `gamSrali~ iseve, rogorc aWarulSi: `gaTbobili~,
`gaSrobili~...
152
usulo subieqtisa da an mier/-gan Tandebulian konstruqciaSi
dasaSvebia pasivis gagebac. Sinaarsoblivad, am tipis zmnebi erTpiriani
zmnebi `moqmedebis mdgomareobas gamoxataven. maTi subieqti TviTmoqmedia,
TviTmoZravia, misi moqmedeba ukumimarTebisaa, ukuqceviTia~ (67,62-63).
unda aRiniSnos isic, rom saliteraturo qarTulis `Tbeba~ tipis
zmnaTa nawili megrulSi SeiZleba awmyoSive zmniswiniT Segvxvdes:
goTàmolu(n) „krTeba”, (go)CirTu(n) cdeba...
R-u(n) struqturis zmnebi rom refleqsivebia, amas isic amtkicebs,
rom ramdenime maTgani swored i- prefiqsiTaa warmodgenili awmyoSive: i-
rtuafu(n) `lbeba~, i-sustebu(n) (sof. qvemo qvalonis metyvelebaSi)
`xdeba, sustdeba~... tibu(n) `Tbeba” zmnac dairTavs i- TavsarTs, oRond
ara awmyoSi, aramed myofadSi: tibu(n) – itibuafu(n) `Tbeba~ - `gaTbeba~;
itibuafu `gaTbeba~ forma davadastireT savele praqtikis dros xobis
raionis sofel qvemo qvalonSi; tibu(n) `Tbeba” zmnis myofadis
aRniSnuli forma ar gvxvdeba oTar qajaias `megrul-qarTul
leqsikonSi~. uRlebis paradigma regularulia: I seria awmyos jgufi awmyo ptib-u-q /-T “vTbebi” tib-u-q /-T “Tbebi” tib-u(n) /-a(n) “Tbeba”
uwyveteli ptib-u-d-i /-T “vTbebodi” tib-u-d-i /-T “Tbebodi” tib-u-d-u /-es “Tbeboda”
awmyos kavS. ptib-u-d-a/-e /-aT “vTbebode” tib-u-d-a/-e /-aT “Tbebode” tib-u-d-a-s /-an “Tbebodes”
awmyos pirobiTi ptib-u-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom vTbebode” tibu-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom Tbebode” tib-u-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom Tbebodes”
myofadis jgufi myofadi govtibuq /T “gavTbebi” gotibuq /T “gaTbebi” gotibu(n) /-a(n) “gaTbeba”
Mmyofadis xolm. goptib-u-d-i /-T “gavTbebodi” gotib-u-d-i /-T “gaTbebodi” gotib-u-d-u /-es “gaTbeboda”
myofadis kavS. goptib-u-d-a/-e /-aT “gavTbebode” gotib-u-d-a/-e /-aT “gaTbebode” gotib-u-d-a-s /-an “gaTbebodes”
myofadis pirobiTi goptib-u-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gavTbebode” gotibu-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gaTbebode” gotib-u-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom gaTbebodes”
II seria wyvetili goptib-i/ /–T “gavTbi” gotib-i /-T “gaTbi” gotib-u /-es “gaTba”
II kavSirebiTi goptib-a/-e /-T “gavTbeT” gotib-a/-e /-T “gaTbe” gotib-a-s /-as “gaTbes”
II pirobiTi goptib-i-ko /-T-i-ko “rom gavTbariyav” gotibiko /-T-i-ko “rom gamTbariyav” gotibuko /-es-i-ko “rom gamTbariyo”
153
III seria
I TurmeobiTi goptibaf-el/re-q /-T “gavmTbarvar” gotibaf-el/re-q /-T “gamTbarxar” gotibaf-el/re-(n) /-T “gamTbara”
II TurmeobiTi goptibaf-el/re-d-i /-T “gavmTbariyav” gotibaf-el/re-d-i /-T “gamTbariyav” gotibaf-el/re-d-u /-T “gamTbariyo”
III kavSirebiTi goptibaf-el/re-d-a /-T-(i)-ko “gavmTbariyo” gotibaf-el/re-d-a /-T-(i)-ko “gamTbariyo” gotibaf-el/re-d-a-s /-es-(i)ko “gamTbariyos
III pirobiTi goptibaf-el/re-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gavmTbariyav” gotibaf-el/re-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gamTbariyav” gotibaf-el/re-d-u-ko /-es-(i)ko “rom gamTbariyo”
IV seria
III TurmeobiTi gonoptibaf-u-e-q /-T “gavTbebi Turme” gonotibaf-u-e-q /-T “gaTbebi Turme” gonotibaf-u-e(n) /-a(n) “gaTbeba Turme”
IV TurmeobiTi gonoptibaf-u-e-d-i /-T “gavTbebodi Turme” gonotibaf-u-e-d-i /-T “gaTbebodi Turme” gonotibaf-u-e-d-u /-es “gaTbeboda Turme”
IV kavSirebiTi gonoptibaf-u-e-d-a/-e /-T “rom gavTbebode Turme” gonotibaf-u-e-d-a/-e /-T “rom gaTbebode Turme” gonotibaf-u-e-d-a-s /-an “rom gaTbebodes Turme”
IV pirobiTi gonoptibaf-u-e-d-iko /-T-(i)-ko “rom gavmTbariyav Turme” gonotibaf-u-e-d-i-ko //-T-(i)-ko “rom gamTbariyav Turme” gonotibaf-u-e-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom gamTbariyo Turme”
4.3.1.2. erTpiriani prev-R-u(n) qvestruqtura #53
wina paradigmis (erTpiriani R-u(n) qvestruqturis) zmnebisgan am
zmnebs mxolod struqturuli TvalsazrisiT zmniswini ganasxvavebs.
zmniswini, rogorc wesi, daclilia sruli aspeqtis gagebisagan da
moqmedebis mimarTulebisa da gezis damazustebelia.
semantikur doneze, gvaris mixedviT es zmnebi SesaZloa iyvnen
avtoaqtivebi an pasivebi, amas mxolod konteqsti ganarCevs.
uRlebis TvalsazrisiT iseve iuRvlian, rogorc maTi uzmniswino
variantebi tibu(n) `Tbeba~ tipisa.
zmniswiniani qvestruqtura gacilebiT ufro produqtiuli aRmoCnda
uzmiswinosTan SedarebiT: alàmalu(n) „(Camo)vardeba“, alàmaCanu(n) „eCreba“,
aSàmalu(n) „vardeba“, aSàmandRulu(n) „(Semo)dneba“, aSàmadoxodu(n) „jdeba“,
ginàmolu(n) „vardeba“, ginàmosqidu(n) „gadarCeba“, giSàmalu(n)-gamovardeba,
154
(giSa)Ruru(n) „1.mokvdeba; 2.gadat., Sercxveba, waxdeba (kocჷ geiSaRurio? --
Sercxvi (mokvdi) kacebs Soris?)“, , godirTu(n) „(da)dgeba (godirTu Wvimaq
dadga wvimebi)“, golu(n) „1.vardeba (gol xonarq: m. xub., gv. 14 -- gavarda
xma)2. SekrTeba (gaalჷ ciraSi didaqჷ: i. yifS., gv. 64 -- SekrTa gogos
deda); 3.gaZvreba (ortyafuq golჷ -- sartyeli gaZvra)“ (magaliTi
moyvanilia o. qajaias leqsikonidan), gegàmanTxuu(n) `Camovardeba~,
garzu{u}(n) `gaZlebs~...
mwkrivTa warmoebis TvalsazrisiT, Prev-R-u(n) yalibis formebi
zedmiwevniT mihyveba amave paradigmis upreverbo qvestruqturis zmnaTa
paradigmas.
4.3.1.3. erTpiriani i-R-u(n) qvestruqtura #54
erTpiriani i-R-u(n) qvestruqturis zmnebi erTpiriania. imis mixedviT
ki, subieqti sulieria Tu usulo, semantikur doneze zmna SeiZleba iyos
avtoaqtiuri an pasiuri. mag., Te odiare jgiro ibucxu(n) `es balaxi
kargad ifocxeba” (avtoaqtivia) Sdr.: odiare ibucxu(ნ) koCiS xeT `balaxi
ifocxeba kacis mier/”xeliT” (zmna pasiuri Sinaarsisaa); SesavalSic
vTqviT da aqac aRvniSnavT, rom gvari avtoaqtiuri iqneba Tu pasiuri,
amaze saubari mxolod semantikur WrilSia SesaZlebeli. magaliTebi:
ibucxu(n) `ifocxeba~, ibu(r)Zgu(n) `iburZgneba~ da msgavs zmnebs usulo
subieqti Seewyoba, gvaris semantikur kategorias mxolod
konteqstualurad Tu gavarCevT: usulo subieqti Seewyoba, rac imas
niSnavs, rom pasivia; xolo Semdegi zmnebi: izaku(n) `imzakvreba~, izangu(n)
`izangeba~, izeTu(n) `izeTeba~, iTenTu(n) `iTenTeba~ refleqsivebia. maTi
moqmedeba introvertizebulia, Sesabamisad, gvaris semantikuri
kategoriis farglebSi isini avtoaqtivebia. morfosintaqsur doneze ki
mxolod morfologiuri struqturisa da sintaqsuri (nom-erg-nom-nom)
konstruqciis aRwera SegviZlia, radgan morfosintaqsuri markerebi
155
gansxvavebiT gvaris kategoriisgan, kargadaa dapirispirebuli.
Sesabamisad, gvars ver ganvixlavT zmnis morfosintaqsSi.
amave struqturul paradigmaSi Semodis samecniero literaturaSi
semantikuri niSniT gamoyofil formaTa jgufi - e.w. `deponensebi~. Cven
maT semantikur doneze avtoaqtivebad/refleqsivebad ganvixilavT, mofo-
sintaqsur doneze ki isini R-u(n) morfologiuri struqturisa da nom-
erg-nom-nom sintaqsuri konstruqciis mqone zmnebia, romelTac, saerTo
wesisamebr, awmyoSive i- prefiqsiani qvestruqtura aqvT da avtoaqtiur
moqmedebas gamoxataven. ilanZRu(n) `ilanZReba~, iCoqu(n) `iCoqeba~
iSxam(in)u(n) `iSxameba~, iRaWu(n) `ikriWeba~, iRvanWku(n) `iReWeba~,
iRarRu(n) `iRerReba~, inkoru(n) `icoxneba~, izindu(n) `izideba~,
ikiroku(n) `iklakneba~, ikrunCxu(n) `ikrunCxeba~, iGucu(n) `ikuzeba,
iyunceba~ ...
znuri warmoSobis formebTan erTad (mag., i-War-u(n) `iwereba~),
sakmaod didi raodenobiTaa nasaxelari zmnebi, romelTagan zogi,
gamomdinare iqidan, rom am zmnaTa umravlesobas usulo subieqti
Seewyoba, amitom, semantikur WrilSi, isini SeiZleba pasiuri an
avtoaqtiuri Sinaarsisani iyvnen:
WyiSi `mwyemsi~ - iWyiSu(n) `imwyemseba~
sanTeli - isanTelu(n) `isanTleba~
bombi - ibombu(n) `ibombeba~
nirsi - inirsu(n) `inisleba~
qursi - iqursu(n) `iqusleba~
RaRaCi – iRabaCu(n) `uTavbolod laqlaqebs”
Sxami - iSxam(in)u(n) `iSxameba~ da sxv.
mxolod konteqsti gansazRvravs avtoaqtiurobasa da pasiurobas:
sulieri subieqtis Sewyobis SemTxvevaSi, rogorc wesi, erT SemTxvevaSi
pasiuri Sinaarsi SesaZloa avtoaqtiviT Seicvalos; mag., (1)uCa uRu
morCeT iRafuu(n) `Savi uReli moTeTrod iRebeba~, magram: (2)ir dRas
iRafuu(n) Te ZRabi `yoveldRe iRebeba es gogo~, pirvel SemTxvevaSi zmna
pasiviuri Sinaarsisaa, meoreSi – aqtiuri.
umravlesoba ki am paradigmis avtoaqtivebisa zmnuri Zirebidan aris
nawarmoebi; mag., ikvaTu(n) `iCexeba” (mag., diSka ikvaTu(n)), ikvanwu(n)
156
`ikvanweba~, ikvanwu(n) `irweva~, ikvarCxu(n) `iWmuxneba~, ikidu(n) `itixreba~,
ikilu(n) `iketeba, ixureba~, ikiru(n) `ikvreba (Se, ga)~...
uRlebis paradigmis TvalsazrisiT, mwkrivTa warmoeba
regularulia, uRlebis nimuSi:
I seria awmyos jgufi awmyo vilol-(u)-u-q /-T “vimWvartlebi” ilol-(u)-u-q /-T “imWvartlebi” ilol-(u)-u-(n) /-a(n) “imWvartleba”
uwyveteli vilol-(u)-u-d-i /-T “vimWvartlebodi” ilol-(u)-u-d-i /-T “imWvartlebodi” ilol-(u)-u-d-u /-es “imWvarleboda”
awmyos kavS. vilol-(u)-u-d-a/-e /-aT “vimWvartlebode” ilol-(u)-u-d-a/-e /-aT “imWvartlebode” ilol-(u)-u-d-a-s /-an “imWvartlebodes”
awmyos pirobiTi vilol-(u)-u-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom vimWvartlebode” ilol-(u)-u-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom imWvartlebode” ilol-(u)-u-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom imWvartlebodes”
myofadis jgufi myofadi givlol-(u)-u-q /-T “gavimWvartlebi” gilol-(u)-u-q /-T “gaimWvartlebi” gilol-(u)-u(n) /-a(n) “gaimWvartleba”
myofadis xolm. givlol-(u)-u-d-i /-T “gavimWvartlebodi” gilol-(u)-u-d-i /-T “gaimWvartlebodi” gilol-(u)-u-d-u “gaimWvartleboda”
myofadis kavS. givlol-(u)-u-d-a/-e /-aT “gavimWvartlebode” gilol-(u)-u-d-a/-e /-aT “gaimWvartlebode” gilol-(u)-u-d-a-s /-an “gaimWvartlebodes”
myofadis pirobiTi givlol-(u)-u-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gavimWvartlebode” gilol-(u)-u-d-i-ko /-T-(i)-ko “rom gaimWvartlebode” gilol-(u)-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom gaimWvartlebodes”
II seria wyvetili givlol-i/-T “gavimWvartle” gilol-i /-T “gaimWvartle” gilol-u /-es “gaimWvartla”
II kavSirebiTi givlol-a/-e /-aT “gavimWvartlo” gilol-a/-e /-aT “gaimWvartlo” gilol-a-s /-an “gaimWvartlos”
II pirobiTi givlol-i-ko /-T-(i)-ko “rom gavmWvartluliyav” gilol-i-ko /-T-(i)-ko “rom gamWvartluliyav” gilol-u-ko /-es(i)-ko “rom gamWvartluliyo”
III seria I TurmeobiTi govlol-e-{re}-(q) /-{le}-T “gavbolilvar” golol-e-{re}-(q) /-{le}-T “gabolilxar” golol-e-{re}-(n) /-{re}-n-a(n) “gabolila”
II TurmeobiTi govlol-e-re-d-i /-re-d-i-T “gavboliliyav” golol-e-re-d-i /-re-d-i-T “gaboliliyav” golol-e-re-d-u /-re-d-es “gaboliliyo”
III kavSirebiTi govlol-e-re-d-a/-e /-re-d-a-T “gavboliliyo” golol-e-re-d-a/-e /-re-d-a-T “gaboliliyo” golol-e-re-d-a-s /-an “gaboliliyos”
III pirobiTi govlol-e-re-d-i-ko /-re-d-i-T-(i)-ko “rom gavboliliyav” golol-e-re-d-i-ko /-r-ed-i-T-(i)-ko “rom gaboliliyav” golol-e-re-d-u-ko -es-(i)-ko “rom gavboliliyo”
IV seria III TurmeobiTi novloleb-u-e-q /-T “gavibolebodi Turme” nololeb-u-e-q /-T “gaibolebodi Turme” nololeb-u-e(n) /-an “gaiboleboda Turme”
IV TurmeobiTi novloleb-u-e-d-i /-T “gavibolebodi Turme” nololeb-u-e-d-i /-T “gaibolebodi Turme” nololeb-u-e-d-u /-es “gavibolebodi Turme”
IV kavSirebiTi novloleb-u-e-d-a/-e /-T “(rom) gavibolebode Turme” nololeb-u-e-d-a/-e /-T “(rom) gaibolebode Turme” nololeb-u-e-d-a-s /-an “(rom) gaibolebodesTurme”
IV pirobiTi novloleb-u-e-d-i-ko /-i-T-(i)-ko “rom gavboliliyav Turme” nololeb-u-e-d-i-ko /-i-T-(i)-ko “rom gaboliliyav Turme” nololeb-u-e-d-u-ko /-es-(i)-ko “rom gaboliliyo Turme”
157
amave qvestruqturis nairsaxeobad SeiZleba CaiTvalos erTpiriani
i-R-u-u(n) qvestruqtura:
es yalibi ara mxolod sakuTriv megruli, aramed saliteraturo
enidan nasesxebi zmnuri formebisTvisac aqtiurad gamoiyeneba. Cven mier
moyvanili magaliTebi amowerilia rogorc teqstebidan, leqsikonebidan,
aseve Cven mier sof. qvemo qvalonSi dialeqtologiuri eqspediciis dros
Cawerili zepiri masalidan. swored am Canawerebma aCvena, rom sakuTriv
megruli formebis garda, i-R-u-u(n) yalibi gamoiyeneba mravali
aramegruli zmnuri ZirisTvis. radgan es formebi davadastureT
metyvelebaSi, vfiqrobT, isini ukve megruli metyvelebis faqtebia:
konkretuli mosaubre piri, SesaZloa individualizmebis donezec ki, enis
am konkretul kods iyenebs sakuTari azris gamosaxatavad. am
magaliTebsac warmovadgenT Cvens naSromSi, radgan, vfiqrobT,
sainteresoa rogorc lingvisturi, ise sociolingvisturi
TvalsazrisiTac.
i-R-u-u(n) qvestruqturis zmnebs i- prefiqsi myofad-wyvetilis
jgufebSic gadahvebaT, myofadis mwkrivsa da srul aspeqts zmniswinis
darTviTa da qo- dadasturebiTi nawilakis saSualebiT awarmoeben,
swored aq mimdinareobs mTeli rigi fonetikuri procesebi, amitom
zogjer Zalian rTuldeba xmovanprefiqsisa da zmniswinis segmentacia.
semantikurad, am zmnaTa umravlesoba avtoaqtiuri Sinaarsisaa,
magram konkretul konteqstSi SesaZloa daCndes pasivis gagebac. rogorc
wina paragrafebSi aRvniSneT, absolutur zmnebSi avtoaqtivi-pasivis
semantikuri opozicia mTlianad konteqstzea damokidebuli. am zmnebSi
sporadulad gamovlenili i- prefiqsi moqmedebis introvertulobaze
miuTiTebs:
ibaguu(n) `ibrigeba, ibegveba~, ibaTquu(n) `magrad icemeba~, ibakuu(n)
`itkepneba~, ibambuu(n) `ibambeba~, ibanduu(n) `iblandeba~, ibanZRuu(n)
`ixlarTeba~, ibanWuu(n) `icemeba, nacemi xdeba~, ibaJuu(n) `ibaJeba
ibarguu(n) 1)`imargleba~ 2)`banakdeba~, ibarduu(n) `iburdeba~, ibaruu(n)
`ibareba~, ibarju{u}(n) `ireva, iweweba~, ibarjRu{u}(n) `Wreldeba~,
ibaჸu{u}(n) `niavdeba~, ibezu{u}(n) `icemeba~, ibeTquu(n) `ibeTqeba~,
158
ibequ{u}(n) `baqiaobs~, ibeStuu(n)/ibeWduu(n) `ibeWdeba~, ibeWu{u}(n)
`iwvneba~, ibzadebuu(n) `mzaddeba~, ibinebuu(n) `binavdeba~, ibinuu(n)
`ikvreba, ibneva (Rili) ~, ibiskonu{u}(n) `iCqmiteba~, ibiZguu(n) 1. `iCxireba~,
2. `iburZgneba~, ibogu{u}(n) `xidi ideba~, ibondu{u}(n) `iwvneba~,
ibondRuu(n) `iqseleba, qseli ibmeba~, ibonuu(n) `ibaneba~, iborku{u}(n)
`iborkeba~, ibranguu(n) `Tvreba~, ibumu{u}(n) `isxmeba~, iburicxuu(n)
`ibRunZeba, ikrunCxeba~, iburduu(n) `iburdeba~, iburdRonuu(n) `ibdRvneba~,
iburuu(n) `ibureba, ifareba~, iburRuu(n) `iburReba~, ibu®cxuu(n)
`ifocxeba~, ibuqu{u}(n) `buqdeba~, igirdonuu(n) `iglijeba~, igiroxuu(n)
`igrixeba~, igirjonuu(n) `iglijeba, tyavdeba~, igargatuu(n) `ixveva~,
igergelu{u}(n) `igoravebs, goraobs~, igvaguu(n) `icemeba, ibegveba~,
igvamuu(n) `nagviandeba~, igvanuu(n) `suqdeba~, igvargvazuu(n) `koStdeba,
koStad ikvreba~, igibuu(n)/igჷbuu(n) `ixarSeba, icemeba maTraxiT~,
igilosuu(n) `igliseba~, igi/ჷmuu(n) `imkeba~, igoruu(n) `iZebneba~,
igorgoluu(n) `igorebs~, iჸursuu(n) `Cumdeba, iyurseba~, igrinjuu(n)
`ibegveba~, igubuu(n) `gubdeba~, igudoruu(n) `Sexramundeba~, iguriSTuu(n)
`gviristdeba~, igujuu(n) `iteneba~.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: igrinjuu(n) `ibegveba~,
wyvetili: diigrinju `daibegva~
I rezultativi: dogrinje{le}(n) `dabegvila~
I rezultativi: nogrinjue(n) `daibegveboda xolme~
4.3.1.4. erTpiriani prev-i-R-u(n) qvestruqtura #55
prev-i-R-u(n) qvestruqturis zmnaTa konstruqciaa nom-erg-nom-nom.
isini iseve iuRvlian, rogorc maTi uzmniswino variantebi. awmyos
struqturaSi TvalnaTliv Cans i- prefiqsi, rac am zmnaTa
ukuqceviTobaze miuTiTebs (i- prefiqsis Sesaxeb vrceli mimoxilva ix.
naSromis Sesaval nawilSi, paragrafi 3.2.1.a): mi-i-gadal-u(n) `mirbis
159
(msuqani, mucelgaberili bavSvi)~, (gi)ikerkelu(n) `goraobs, kotrialobs~,
(gi)ixabaku(n) `daxabakobs, adgilze trialebs~, (mi)igvangalu(n)
`mogogmanebs~, (giTi)iqvarqvaSu(n) `raRacaSi sasiamovnod trialebs~ (jaS
jins giTiiqvarqvaSudu `xis Ziras trialebda (sasiamovnod). // gadat.
gawmenda~) gilebaჸvalu(n) `dadis, dablayunebs~, gilalu(n) `waxdeba,
Camovardeba~ (mondas oჸoTandes, kobuq gegilalჷ: i. yifS., gv. 176 `mwifes
esrodnen, kuxe Camovarda~ (qaj.) (gegàm)ipenterebu(n) `gamoCerCetdeba~,
(gegàm)iwyvarTalu(n) `gamogogmandeba~ gegàmixaku(n) `gamoCerCetdeba~,
miigorgoTu(n) `trialiT mieqaneba~, miigorgolu(n) `migoravs~,
(gi)iCxviJu(n) gaikawreba~, kin-i-laჸaf-u(n)18 *kino-i-laჸaf-u(n)
`kuTxeSi Cumad TavisTvis TamaSobs~, (gi)icercu(n) (ga)icriceba~,
(gi)ixiritu(n) `gairRveva~, (mi)igurjinu(n) `Rvarad midis, iRvreba
(xmauriT) ~...
aqve unda ganvixiloT i- xmovanprefiqsis fonetikurad saxecvlil
variantiani qvestruqturac:
sinqroniul doneze, prev-e-R-u(n) qvestruqturis zmnebis
xmovanprefiqsi fonetikuri procesebis Sedegadaa miRebuli:
zmniswiniseuli xmovnisa da i- xmovanprefiqsis uSualo mezoblobiT.
amitom, ZiriTad qvestruqturaSi swored i- prefiqsi gavitaneT, e- misi
saxecvlili variantia. alefafu(n) `farfatebs~ *ala-i-fafu(n),
aleyuryinu(n) `buybuyebs~ *ala-i-yuryinu(n).
gvaris semantikuri kategoriis mixedviT, am paradigmis zmnaTa mier
gamoxatuli moqmedeba introvertizebulia, amitom isini avtoaqtivebad
kvalificirdebian (msgavsad pirveli diaTezis i- prefiqsiani erTpiriani,
aseve avtoaqtiuri zmnebisa: icinis, iCqaris...).
sainteresoa, rom o. qajaias megrul-qarTul leqsikonSi am zmnaTa
qarTul Sesatyvisebad pirveli diaTezis R-Ø struqturis avtoaqtivebia
miTiTebuli: buybuyebs, farfatebs... am paradigmis zmnaTa megrulSi
gamovlenil variantebSi daculi i- xmovanprefiqsi (da misi fonetikuri
varianti e-, romelic, lokaluri rigis mixedviT zmniswiniseul –a
160
xmovanTan aris asimilirebuli: aie swored am introvertizebul
moqmedebaze, ukuqceviTobaze miuTiTebs.
awmyoSive dadasturebuli zmniswini daclilia aspeqturi gagebisagan
da mxolod, zmniT gamoxatuli moqmedebis mimarTulebisa da gezis
damazustebelia: alefafu(n) alai-fafu(n) `farfatebs~, aleyuryinu(n)
`buybuyebs~, alexvarxvalu(n) `xvarxvalebs, SigniT trialebs~,
aSekiontu(n) `Sig trialebs~, geeborebu(n) `gaogndeba~, gilevalu(n)
`1.daelavs, 2.daxetialobs~...
awmyo: alexvarxvalu(n) `SigniT trialebs ~
wyvetili: qalexvarxvalu `SigniT itriala~
I rezultativi: qaluxvarxvalinu(n) `SigniT utrialia, uxvarxvalia~
III rezultativi: noxvarxvalue(n) `SigniT trialebda/xvarxvalebda
Turme~
magaliTebi:
mus ixvarxvalu, mu qvaraSi Wua awuxens, giCqun-da? `ras trialebs, ra
muclis gvreba awuxebs, Tu ici?, vaCàmarcxine, osoqàTe ixvarxvale
`vermogcildebi, ramdenic ar itrialo~ (qaj.), mondas oჸoTandes, kobuq
gegilalჷ: i. yifS., gv. 176 -- mwifes esrodnen, kuxe Camovarda (qaj.).
4.3.1.5. erTpiriani i-R-eb-u(n) qvestruqtura #56
i-R-eb-u(n) struqturis zmnebic, msgavsad sxva avtoaqtivebisa,
erTpiriani refleqsivebia. i-R-eb-u(n) struqturis zmnebis
saliteraturo qarTulze gadmoRebisas orgvari struqturis zmnebTan
gvaqvs saqme: i-R-Th-u(n) da R-d-Th-u(n): iTxu-eb/af-u(n) `Txovdeba”,
ileqinebu(n) `msubuqdeba”, “mCatdeba” da sxv. Tumca, absolutur
umravlesobas mainc -d sufiqsiani avtoaqtivebi Seadgens.
saliteraturo enis -d sufiqsian zmnaTa aqtiuri subieqtis
moqmedeba rom sakuTari Taviskenaa mimarTuli, amas kidev erTxel
amtkicebs megrulis Cveneba: rogorc wesi, maT umravlesobas, megrulSi
161
i- prefiqsani forma cvlis19; mag., idid(a/or)ebu(n) `diddeba~,
ivinwarebu(n){u}(n) (diivinwaru daviwrovda, davinwarebe{le}(n)
daviwroebu(n)la) `viwrovdeba~, iTxuebu(n) `Txovdeba~ (Sdr. aWar.:
eTxveba `Txovdeba~), irtebu(n) - girtebu(n) `iqceva (ga),
irCia/olebu(n)//irCelebu(n) `TeTrdeba~, irCxialebu(n) `cxeldeba~,
iujguSebu(n) `ukeTesdeba~, iჸalebu(n) `avdeba, anCxldeba”
iWifa/orebu(n) `viwrovdeba~, `wvrildeba~, iWiWarebu(n) `cotavdeba,
mcirdeba (raodenoba), pataravdeba~, iborjebu(n) `ibneva, ireva~,
iboZorebu(n) ~ireva, iweweba (saqme)~, isrulebu(n) ~sruldeba~,
ibadebu(n) `ibadeba~, ibaTilebu(n) `baTildeba~, ibaxebu(n) `baxdeba,
utydeba saxeli~, ibrelebu(n) `mravldeba~. i-R-eb-u(n) struqturis
zmnaTa uRleba stabilurad mihyveba uRlebis zogad wess, uRlebis
aRsaniSnavia isic, am struqturis zmnebs aqvT paraleluri R-Ø
struqturuli variantebi imave mniSvnelobiT: izoTonjebu(n) _
//izoTonj-an-s `zamTrdeba~, ilaxebu(n) _ //i-lax-an-s `avaddeba,
avadmyofdeba~...
paradigma regularulia:
awmyo: imonkaTebu(n) `orsuldeba~
wyvetili: diimonkaTu//deemonkaTu `daorsulda~,
I rezultativi: da//omokaTebe{le}(n) `daorsulebu(n)la~
am paradigmis zmnaTa myofadis struqturaa prev-i-R-eb-u(n). iseve
rogorc sxva i- prefiqsiani zmnebi, prev-i-R-eb-u(n) qvestruqturis
erTeulebsac introvertizebuli moqmedeba axasiaTebT, mag., e-ri-eb-u(n)
`a-i-rev-a~ - moyvanil magaliTSi a- zmniswinisa da i- xmovanprefiqsis
kontaminaciis Sedegad aris miRebuli e- prefiqsi, samecniero
19 am sakiTxs sagangebod ganixilavs k. danelia: “kolxurSi doniani warmoeba Seviwroebulia prefiqsuli warmoebiT. amitomacaa, rom qarTulis donian warmoebis fardad kolxurSi metwilad prefiqsuli warmoeba gvaqvs, megrulSia: i-keTebu(n) “keTdeba”, i-Senebu(n) “Sendeba”; prefiqsiani warmoeba imdenad Zlieris, rom TviT donian warmoebas uCndeba paraleluri prefiqsiani warmoeba. megrulSi gverdigverd ixmareba: WiTondu - i-WiTarebu “wiTldeba”, GviTondu - i-GviTarebu “yviTldeba” da sxv” (23,174] korneli danelia daaskvnis, rom amgvari “prefiqsuli warmoebis YupiratesobiT kolxuri Zvel qarTuls uaxlovdeba...” (23,174) Cven mier mopovebulma –d sufiqsiani avtoaqtivebis Semcvelma masalam axali tendenciebi gamoavlina, ix. –d sufiqsian zmnaTa qvestruqturebi amave TavSi.
162
literaturaSi aRniSnulia, rom zmniswinisa da xmovanprefiqsis
morfologiur sazRvarze ai e, Sesabamisad, e-ri-eb-u(n) *a-i-riebu(n).
amave rigisaa: aTàmixonWkorebu(n) `mwifdeba~, aTàmixoSqorebu(n)
`(Se)Rviniandeba~, gediriebu(n) `gadaireva~, geiTiirciebu(n) `(ga)Ratakdeba~
(qonebas qoneba vemkàuZinida, viS geiTirciebu koCi `qonebas qoneba Tu ar
miumate, gaRatakdeba kaci iqiT~), gegàmiliebu(n) `gamoileva~,
gagàmixeterebu `gamoCerCetdeba~, gagàmixirz{el}ebu(n) `gamofxizldeba~,
akionjuebu(n) `saRamovdeba~, gegàninZvarebu(n) `gadaSendeba; waeTreva~,
gagelჷnjebu(n) `gaspilenZdeba~ geჸalebu(n) `cofdeba, brazdeba~ -
moxmobil formebSi, sadac erTi SexedviT ukuqceviTobis i- prefiqsi ar
Cans, yvelgan aRdgeba i- prefiqsi, romelic, morfemaTa sazRvarze
Sepirobebuli fonetikuri procesebis gamo, xSirad ikargvis (ZiriTadad,
mesame piris mxolobiTi ricvis formebSi). am yalibis zmnaTa prefiqsul
mikro-struqturaSi zogjer orma e-m SeiZleba moiyaros Tavi: V+iee:
mag., eeqenTelebu(n) *e-i-qenTel-eb-u(n) `iRleba~, geTxuebuu(n) *ge-i-
Txuebu(n) `Txovdeba~ (Sdr., aWar.: eTxveba `Txovdeba~); geexirzebuu(n)
`gaixizneba~; amave rigisaa: eeSxirebu(n) `axmiandeba~, gameeTxuebu(n)
`gamoTxovdeba~, geenZalebu(n) `gaZlierdeba~, geedinarebu(n)
`gamdidrdeba~, g(e)eriebu(n) `gadaireva~, geerisxebu(n) `ganrisxdeba~,
geerkviebu(n) `gairkveva~, geerjebu(n) `irjeba~, geesorebu(n) `ibneva,
gancvifrdeba~, geefocebu(n) `dafrTxeba, SekrTeba~, geefSxirebu(n)
`gaxSirdeba~, geeRejebu(n) `gaRordeba, gaZunwdeba~, geecocxalebu(n)
`gacocxldeba~, dee/iidabalebu(n) `daudabldeba~, deebJebu(n) `daZmardeba,
damJavdeba, daWangdeba~, geetyabebu(n)/geetyarebu(n) `gatyiurdeba~,
geeviTarebu{u}(n) `ganviTardeba~, geekandiorebu(n) `gakadnieredeba~.
prev-i-R-eb-u(n) qvestruqturis zmnaTa avtoaqtiurobaze miuTiTebs maTi
saliteraturo Sesatyvisebic – TvalSisacemia maTi –d sufiqsiani
qvestruqtura: geჸalebu(n) `cofdeba, brazdeba~, eTmiforonjebu(n)
`forejdeba~, pamindori malas eiforonjebu(n) `pamidori male
SewiTldeba~... –d sufiqsiani zmnebi avtoaqtivebia, swored am formiT
gadmoicema megruli prev-i-R-eb-u(n) modeliT gamoxatuli intensiuri
163
ukuqceviTi moqmedeba (cofdeba, Tavadac ganicdis... brazdeba): gebჸali do
dibWyi lalua: gavcofdi da daviwye yefa~ qaj.).
uRlebis paradigma regularulia:
eTmiforonjebu `forejdeba~
eiforonjebu(n) `aforejdeba~
eiforonju `aforejda~
aforonjebere(n) `aforejebula~
enoforonjebue(n) `aforejdeboda Turme~
i-R-eb-u-u(n) qvestruqturis zmnebi i-R-eb-u(n) jgufis struqturul
nairsaxeobad gvesaxeba. msgavsad sxva i- prefiqsiani absolutivebisa,
vlindeba ukuqceviTobis semantika. awmyos struqturaSi dadasturebuli
i- prefiqsi myofad-wyvetilis mwkrivebSic gadahyvebaT, srul aspeqts ki
zmniswinis garTulebiTa da qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT
awarmoeben. am zmnaTa myofadis struqturaa prev-i-R-eb-u-u(n): gi-i-gon-eb-
u-u(n) `gaigoneba~, gagàmirsebuu(n) `gamoicdeba~, gagàmiirsxebuu(n)
`gamoixsneba, gamosavali moiZebneba~, giinqarebu{u}(n) `ganiqarveba~,
giiJRamebuu(n) `gamJRavndeba~, giirigebu{u}(n) `garigdeba~.
am zmnaTa saliteraturo qarTuli Sesatyvisebi, xSirad, R-d-eb-i
struqturis absolutivebiT gadmoicema, zogjer ki i- prefiqsiani
formiTac. sicocxle orCinues nabetani i-gemuan-eb-u-n-ia `sicocxle
sibereSi nametani gemrieldebao~. am yalibSic vxvdebiT sakuTriv
megrul da saliteraturo enidan nasesxeb zmnur Zirebs: idido/arebuu(n)
`idideba~, iangariSebuu(n) `iangariSeba~, iargamebuu(n) `aSkaravdeba~,
irdebuu(n) `igdeba~, ibziTebu{u}(n) `mziTvdeba~, ibinZurebu{u}(n)
`binZurdeba~, iborebu{u}(n) `suleldeba~, iginZa/orebuu(n) `grZeldeba~,
igemebuu(n) `gemebuli xdeba~, igemuanebu{u}(n) `tkbeba~, igvarebuu(n)
`gvardeba~...
warmoadgenen sabaziso formebs saTanado aqtivebis sawarmoeblad:
igemuanebu{u}(n) `tkbeba~ Sdr.: agemuanens `atkbobs~; ididorebu(n) muSi
saxeli `idideba misi saxeli~ Sdr.: ga-a-did-u muSi saqme `gaadida Tavisi
saqme.uRlebis TvalsazrisiT paradigma regularulia:
164
awmyo: iargamebuu(n) `aSkaravdeba~
wyvetili: gegàmiargamu `gamoaSkaravda~
I rezultativi: gegàmoargamebe{l/re}(n) `gamoaSkaravebula~
4.3.1.6. erTpiriani i-R-af-u(n) qvestruqtura #57
nom-erg-nom-nom konstruqciisa da i-R-af-u(n) qvestruqturis
erTpirian zmnebSi, msgavsad sxva i- prefiqsiani absolutivebisa,
vlindeba ukuqceviTobis semantika. awmyos struqturaSi dadasturebuli
i- prefiqsi myofad-wyvetilis mwkrivebSic gadahyvebaT, srul aspeqts ki
zmniswinis garTulebiTa da qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT
awarmoeben.
Tematuri sufiqsi –af saliteraturo qarTuli enis –eb sufiqsis
kanonzomieri morfofonetikuri Sesatyvisia zanurSo.
irsqinafu(n) `iqadeba, imuqreba~, iburjafu(n) `borgavs~, igorafu(n)
igineba, irCafu{u}(n) „iSleba, igeba (logini)“, iWarafu(n) `iwereba~,
iryafu{u}(n) „iTqvlifeba“...
tradiciuli klasifikaciiT, isini deponensebad aris
kvalificirebuli, rac gulisxmobs `formiT pasiur da SinaarsiT aqtiur
zmnebs~. radganac, diaTezaTa morfosintaqsuri klasifikaciis farglebSi
gvari semantikuri kategoriaa, ar migvaCnia marTebulad maTTvis aseTi
statusis miniWeba. Tanac CvenTvis cota gaugebaria, ras unda niSnavdes
`formiT pasiuri~ - pasiuri da aqtiuri semantikuri cnebebia, formalur
mecnierebaSi pirobiTi gamoyeneba terminisa, romelic semantikis sferos
ganekuTvneba, safuZvliani eWvis sababs gvaZlevs. amgvarad, i-R-af-u(n)
morfologiuri yalibis mqone absolutivebi, romelTa sintaqsuri
konstruqciacaa nom-erg-nom-nom, semantikur doneze aqtiuri moqmedebis
gamomxatvelni arian, moqmedebis procesi subieqtzeve aisaxeba, radgan maT
ar gaaCniaT samoqmedo obieqti. gvaris semantikuri kategoriis farglebSi
isini avtoaqtivebia.
165
am zmnaTa Sesabamisi aqtivebi o-R-an-Ø yalibiT iwarmoeba: orsqinans
`emuqreba~, igorafu(n) – o-gor-an-s `aginebs~
awmyo: iburjafu(n) `SfoTavs~
wyvetili: iburjuu `iSfoTa~
I rezultativi: uburjuafu(n) `uSfoTvia~
III rezultativi: noburjafue(n) `SfoTavda Turme~
4.3.1.7. erTpiriani Prev.i-R-af-u(n) qvestruqtura #58
Prev.i-R-af-u(n) qvestruqtura, faqtobrivad, erTpiriani i-R-af-u(n)
yalibis formaTa gagrZelebaa, maTgan mxolod zmniswini Tu ganaxvavebs,
romelic moqmedebis mimarTulebisa da gezis mazustebelia da TiTqmis
daclilia maaspeqtirebeli gagebisagan. swored awmyoSive dadasturebuli
semantikurad nairgvari konotaciis mqone zmniswinTa gamo gamovyaviT es
struqtura: iT-i-Cqv-af-u(n) *iTo-i-Cqvafu(n) `iTqvlifeba raimes qveS~:
`muWo Sxafili kericalo munefi qeiTiCqvafudes: i.yifS., gv. 150 -- (rogor)
gamZvinvarebuli kerativiT TviTon iTqvlefebodnen (qveviT)~ (qaj.), gil-e-
xiStafu(n) gila-i-xiSt-af-u(n) `Tavgasulad, mourdeblad iqceva~
gileefafu(n) gila-i-faf-u(n) `dawanwalobs, daexeteba~. esჷT vagჷ Sxva
ZRabefi Taqi gilefafuni: k. samuS., qarT. zep., gv. 20 `amasac ar hgavs sxva
gogoebi, aq rom dawanwaleben“ (qaj.).
rogorc vxedavT, zmniswinisa da xmovanprefiqsis morfemul
sazRvarze mTeli rigi fonetikuri procesebi mimdinareobs, am
paradigmaSi i- xmovanprefiqsis refleqsebia i- da e- fonetikurad
Sepirobebuli poziciuri alomorfebi.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: gilexiStafu(n) `Tavxedurad, mourideblad iqceva~
wyvetili: gilexiStafu `Tavxedurad, mourideblad moiqca~
I rezultativi: gilexiStafel/re(n) `Tavxedurad, mourideblad
moqceula~
III rezultativi: gilànoxiStafue(n) `Tavxedurad, mourideblad
iqceoda Turme~
166
4.3.1.8. erTpiriani i-R-u-af-u-u(n) qvestruqtura #59
erTpiriani i-R-u-af-u-u(n) qvestruqturis zmnebi, msgavsad meore
diaTezis yvela zmnisa, nom-erg-nom-nom konstruqciisaa. i- prefiqsi
moqmedebis introvertizaciis maniSnebelia. erTi da igive forma
SesaZlebelia, aqtiur an pasiur semantikas gamoxatavdes. am struqturis
zmnebi R-u(n) ZiriTadi gvareobiTi struqturis avtoaqtivebi arian, Tumca,
SedarebiT, iSviaT SemTxvevebSi, konteqstis mixedviT, igive zmnebi
SeiZleba pasivebadac gavigoT – gvaris semantikuri kategoriis
farglebSi es dasaSvebia, Tumca, aqve unda davZinoT, rom megrulad
mosaubre pasivis am Teoriulad dasaSveb mier/-gan Tandebulian
konstruqcias metyvelebaSi ar gamoiyenebs:
pasivi: *koCi iWyuafu(n) dedibiSe `kaci daviwyebuli xdeba
dedabris mier~.
Cveni azriT, realur suraTs ar aRwers tradiciuli
klasifikaciiT miniWebuli `pasivis~ statusi, maSin roca zmna aqtiuri
moqmedebis gamoxatvelia, mag., ikvartuafu(n) `wixls ikvrevineba, iqnevs~, i-
munW-u-af-u(n) `ipranWeba, imanWeba~, i{n}tiruafu(n) `eteva~, irTinuafu(n)
`brundeba~, irquafu(n) `qris; iqnevs~, irRuafu(n) `iSleba, lRveba~,
iTxiluafu(n) //(iTxiluu(n) `icveba, imwyemseba~, isimuafuu(n) `vrceldeba,
xmiandeba ambavi~, iTxuafuu(n) `Txovdeba~, (Sdr., aWar.: e-Txv-eb-a is
`Txovdeba~), iquafuu(n) `ifqveba~, iSuafuu(n) `iqsoveba~, iCunuafuu(n)
`SuSdeba~, iCxonuafuu(n) (mxolod awmyos wrisa da 4 seriis mwkrivebSi)
`cxondeba, icxoneba~, ixuafuu(n) `irRveva; ixvriteba~, iTxiluafu(n)
`icveba, imwyemseba~, irtuafuu(n) `dneba, lxveba~, iWyoliduafu(n)
`iviwyeba~ i-bJin-u-af-u{u}(n) `mzevdeba~...
am zmnaTa Sesatyvisi aqtiuri gvaris formebi ZiriTadad, ori
yalibiT iwarmoeba:
1) o-Ru-an-Ø: i{n}tiruafu(n) – o-{n}tir-u-an-s `atevs~, irTinuafu(n) -
orTinuans `abrunebs~, isimuafuu(n) – o-sim-u-an-s `vrceldeba,
xmiandeba ambavi~, iCunuafuu(n) – o-Cun-u-an-s `aSuSebs~,
iCxonuafuu(n) – o-Cxon-u-an-s `acxonebs~.
167
2) R-un-Ø: iquafuu(n) – q-un-s `fqvavs~, iSuafuu(n) – S-un-s `aqsovs~,
ixuafuu(n) – x-un-s `arRvevs~, i-munW-u-af-u(n) – munW-un-s
`muwavs~...
am agebulebis zmnaTa myofadis struqturaa: Prev.-i-R-u-af-u(n)
qvestruqturis zmnebi, faqtobrivad, wina – amave da upreverbo
struqturis gagrZelebaa, Tumca, mainc gamovyaviT calke jgufad, radgan
daiZebna usrul aspeqtiani, awmyoSive zmniswindarTuli formebi
sxvadasxva semantikuri niansiT: e-i-barkan-u-af-u(n) `akapiwdeba~,
gegàminwyuafu(n) `gamoewyoba~, eirTinuafu(n) `abrundeba, amuSavdeba,
atrialdeba, amoZrdaveba~, mikixiStuafu(n) `keklucdeba, ipranWeba,
igrixeba~, mag., boSefi qimàkixiStuuna stolcჷ: i. yifS., gv. 93 -- biWebi
ipranWebian (keklucoben) magidasTan (magidaze).
gvaris semantikuri kategoriis TvalsazrisiT, es formebi
avtoaqtivebia, TviTmoqmedia. rogorc wesi, maTi saliteraturo
Sesatyvisebi (`amuSavdeba~ da misT.) absoluturi R–d-eb-i struqturisaa
(R–d-eb-i struqturis erTpiriani formebi, qarTul samecniero
literaturaSi avtoaqtivebadaa kvalificirebuli (68, 8), rac kidev
erTxel usvams xazs maT avtoaqtiur xasiaTs.
uRlebis paradigma regularuli aqvs yvelas, garda iCxonuafuu(n)
`cxondeba, icxoneba~ zmnisa, o. qajaias leqsikonSi miTiTebulia, rom mas
mxolod awmyos wrisa da 4 seriis mwkrivebi ewarmoeba.
uRlebis nimuSi:
awmyo: i{n}tiruafu(n) `eteva~
wyvetili: dii{n}tiru `daetia~
I rezultativi: do{n}tire{le}(n) dateula~
III rezultativi: dinontirue(n) `daeteoda Turme~
168
4.3.1.9. erTpiriani (Prev-)R-d-(u)-u(n) qvestruqtura #60
R-d-u(u)n struqturis zmnebi meore diaTezis avtoaqtiuri zmnebia.
qarTul saenaTmecniero literaturaSi megruli R-d-u-(u)n struqturis
zmnebi -d sufiqsiani (e.w. „doniani“) vnebiTi gvaris zmnebad aris
kvalificirebuli: -d vnebiTis niSnadaa kvalificirebuli.
maTi morfologiuri struqtura megrulSi mudmivad dakavSirebulia
Semdeg sintaqsur konstruqciasTan: nom-erg-nom-nom: I seriaSi am zmnaTa
konstruqcia nominatiuria (mag., ziponduu(n) Tinanom „msxvildeba, suqdeba
is~), II seriaSi - ergatiuli (gozipondu Tiqerg „gasuqda man“,), III seriaSi,
saerTo wesisamebr - nominatiuri (mag., gozipinafe{l/r}e(n) Tinanom
„gasuqebula is“,) da megrulisTvis specifikur IV seriaSi - nominatiuri
(mag., gonozipinafue(n) Tinanom „gasuqdeboda Turme is“).
gvaris semantikuri kategoriis farglebSi nom-erg-nom-nom
konstruqciisa da R-d-u(u)n struqturis erTpiriani zmnebi
avtoaqtivebad unda iqnas kvalificirebuli, radgan maTi subieqti
TviTmoqmedia, moqmedeba - introvertizebuli; mag.: go-zur-d-u-u(n)
„SeSindeba, galaCrdeba (TviTon)“...
qarTul samecniero literaturaSi damkvidrebuli azris mixedviT
megruli R-d-u(u)n struqturis zmnebi araproduqtiuli da meoreulia _
Sdr.: „aqa-iq –d-iani vnebiTic daCndeba: doSquron-d-u „SeSinda“; goWiTon-
d-u „gawiTlda“, goCiCon-d-u „gaSeSda“; gojirjon-d-u „Tma yalyze
daudga (SiSisgan)“, gosison-d-u „gaitruna... d-iani vnebiTi qarTulidan
Semosuli Cans; arc Wanuris da arc megrulisTvis es tipi
damaxasiaTeblad ver miiCneva. am tipis uqonlobam farTo gasaqani misca
megrulSi sxva (prefiqsian) tipebs“ (141, 114);
„-d sufiqsiT nawarmoebi vnebiTi iSviaTia kolxurSi... prefiqsaciis
tendencia vnebiTebSi imdenad Zlieria, rom TviT donian warmoebas
uCndeba paraleluri prefiqsiani warmoeba. megrulSi gverdigverd
ixmareba: WiTondu - i-WiTarebu(n) `wiTldeba” da sxv. ...megruls WanurTan
SedarebiT meti SerCa doniani zmnebi“ (23,173-4), (aq avtori sul 19
magaliTs asaxelebs).
169
„sustadaa warmodgenili doniani warmoeba zanurSi. igi araa
produqtiuli im dros, roca qarTulSi (gansakuTrebiT – axal
qarTulSi) metad gavrcelebulia“ (64,103);
„vnebiTis sufiqsuri warmoeba -d sufiqsiT xdeba da iSviaTia
megrulSi“ (34,207);
„doniani vnebiTebi SedarebiT iSviaTad daCndeba megrulSi. lazurSi
misi gamoyeneba ufro aqtiurad xdeba (albaT, istoriulad
saliteraturo qarTulis meti zegavleniT)“ (119, 604).
mopovebulma masalam CvenTvis saintereso formebis Sesaxeb sxvagvari
daskvnis gamotanis SesaZlebloba mogvca; kerZod, empiriulma masalam
gviCvena, rom, sinqroniul doneze aqtiurdeba da ufro produqtiuli Cans
erTpiriani R-d-u(u)n zmnuri struqtura megrulSi; Cveni statistikuri
kvlevis am etapze 244 -d sufiqsiani erTpiriani zmnuri forma gvaqvs
moZiebuli (sxva wyaroebis damuSavebis SemTxvevaSi, savaraudod, es
ricxvi gaizrdeba), isini sakuTriv megruli formebia, romelTa
umravlesobasac zusti Sesatyvisebi ar eZebneba saliteraturo
qarTulSi; umravlesobas R-d-u(u)n struqturis zmnebi qmnis, mag.,
Tirsondu{u}(n) „ivseba; suqdeba“, monWinduu(n) „mwifdeba“, pixvonduu(n)
„putkuna, buTxuza xdeba“, risonduu(n) „sivdeba“, „wyiwyonduu(n)
„lipdeba“, WviWvonduu(n) „RaJRaJdeba“, zikonduu(n) „kvdeba“,
eZgvironduu(n) „sircxvilis gamo aileweba; aibuzeba“, ecqvicqvonduu(n)
„aiburZgneba“, dRidRonduu(n) „Zalian rbildeba, talaxis msgavsi xdeba“,
ibarduu(n) „iburdeba“, bizondu(n) „sivdeba“, biTqondu(n) „Zalze suqdeba,
sivdeba“, birondu(n) `Sterdeba, ogndeba“, birZRondu(n) „brazdeba“,
burZRondu(n) „buJdeba“, gvigondu(n) „Supdeba“, gozginjondu(n)
„gamkvrivdeba“, goTqviSondu(n) „gaTqvirdeba“, goniCvondu(n) „cxvirs
CamouSvebs“, gopirWondu(n) „gagulisdeba“, goJiJRondu(n) „gaJinJRileba“,
gorsimondu(n) „gailurseba“, gosirRondu(n) „simaRleSi swrafad da
uzomod gaizrdeba“, gotkiCondu(n) „gatkicindeba“, gofiჸvondu(n)
„gaifuyeba“, gofixvondu(n) „fafukad (gada)iqceva, gabuvdeba“,
goCirqondu(n) „gaSeSdeba, gaxevdeba“, goCiCondu(n) „gaxevdeba“ da mravali
sxv.
170
moyvanili magaliTebidan aSkarad ikveTeba Ziriseul mikro-
struqturaSi narnara Tanxmovanze daboloebuli marcvali –i/on.
samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom masdarSi gvaqvs mxolod –i,
romelsac R-u(n) struqturaSi –an sufiqsi Seesabameba: -an-d-u-(n) -on-d-
u-(n) (119, 604-606)
megrul erTpirian zmnaTa R-d-u-(u)n struqturaSi ramdenime
qvestruqturuli jgufi gamovyaviT:
1. R-d-u(n): zur-d-u(n) „mSiSr-d-eb-a, mxdali xdeba“, nqiron-d-u(n) „SeS-
d-eb-a“, pixvon-d-u(n) „putkun-d-eba“, JRur-d-u(n) „lRv-eb-a“, rgi-d-u(n),
„gril-d-eb-a“, skvan-d-u(n) „mSven-d-eb-a, lamaz-d-eb-a“, sqinCon-d-u(n)
„mkvriv-d-eb-a“, tirkon-d-u(n) „i-ber-eb-a“, Cun-d-u(n) (doCundu CaSuSda,
doCunafe{le{(n) CaSuSebula) `SuSdeba~ (igive struqtura zmniswiniT:
Prev.-R-d-u(n): mo-nWin-d-u(n) „da-mwif-d-eba“, go-ZRikon-d-u(n) „ga-i-bRenZ-
eb-a“...).
2. R-d-u-u(n): pixvon-d-u-u(n) „putkun-d-eb-a, buTxuz-d-eb-a“, rison-d-u-
u(n) „siv-d-eb-a“, „wyiwyon-d-u-u(n) „lip-d-eba“, WviWvon-d-u-u(n) „RaJRaJ-d-
eba“ (zmniswiniT: Prev. -R-d-u-u(n): mo-Tirxon-d-u-u(n) „ga-i-bRinZ-eba“,
ela-rCqin-d-u-u(n) „amo-Cn-d-eb-a, gamo-Cn-d-eb-a“. e-cqvicqvon-d-u-u(n) „a-i-
burZgn-eb-a“, e-Zgviron-d-u-u(n) „a-i-lew-eb-a a-i-buz-eb-a“)...
rogorc korneli danelia SeniSnavs, „vnebiTi gvaris prefiqsuli
warmoebis upiratesobiT kolxuri Zvel qarTuls uaxlovdeba, magram
sufiqsuri warmoebis iSviaTobiT axal qarTuls Sordeba, e.i. amosavali
viTareba erTgvaria, ganviTarebis tendencia ki - sxvadasxvagvari“ (23,174).
es namdvilad asea, Cven mier warmodgenili masala ki gviCvenebs
Tanamedrove tendencias: cxadi xdeba, rom megrulSi, TandaTanobiT, Zvel
qarTulTan SedarebiT, gzas ikafavs da mkvidrdeba doniani zmnuri
yalibi. –d sufiqsi ki saxelis zmnad mqcevi, derivaciuli,
maintensivebeli, maaqtiurebeli sufiqsia da ara vnebiTi gvaris niSani.
171
gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad, aRniSnuli erTpiriani -d
sufiqsiani zmnebi paraleluri i- prefiqsiani warmoebiT xasiaTdeba (23,
173-4); Cven SevamowmeT saanalizo masalis yvela magaliTi: 244 formidan
mxolod 5,4% aRmoaCnda paraleluri erTpiriani i- prefiqsiani varianti,
1.6% - uprefiqso, 93% - srul umravlesobas ki Seadgens -d sufiqsiani
erTpiriani zmnebi yovelgvari paraleluri prefiqsuli warmoebis gareSe.
mocemul diagramaze
warmovadgenT -d sufiqsisa
da i-/Ø- xmovanprefiqsTa
procentul ganawilebas (ix.
diagrama #4.5).
diagrama #4.5
amgvarad, -d sufiqsian
zmnaTa ricxvi 19-idan 244-
mde gaizarda. sainteresoa, rom am zmnaTa umravlesobas ar eZebneba
paraleluri i-R-eb-u(n) varianti, rogorc magaliTad, WiTondu(n)
„wiTldeba“- iWiTarebu(n) „wiTldeba“ nasaxelari zmnis SemTxvevaSi. Cven
mier moZiebuli absoluturi R-d-u-u(n) struqturis (e.w. „doniani“) zmnebi
meoreulia da maTi umravlesoba sakuTriv megruli zmnuri Zirebisganaa
nawarmoebi. procentulad, zmnaTa -d sufiqsiani warmoeba ver
gadaaWarbebs prefiqsuls, Tumca, 244 zmna, romelTa ricxvic, savaraudod,
kidev ufro gaizrdeba, Cveni azriT, sinqroniul etapze, gamonaklisad
da araproduqtiulad ver CaiTvleba.
4.3.1.10. II diaTezis erTpiriani zmnebi (Sejameba)
meore diaTezis erTpiriani zmnaTa sul 9 qvestruqturuli jgufi
gamoiyo. maTi zogadi struqturaa R-უ(n), konstrucia ki, iseve rogorc
yvela zmnisa meore diaTezaSi, nom-erg-nom-nom-ia. gvaqvs rogorc zmnuri,
aseve saxeluri fuZeebisgan warmoebuli formebi.
172
4.3.2. brunvaucvlelobieqtiani R-u(n) qvestruqtura,
konstruqcia nom-erg-nom-nom,
gvari - aqtivi
4.3.2.1. Sesavali
am qvejgufis zmnaTa konstruqciaa nom-erg-nom-nom, iseve rogorc
yvela sxva danarCeni zmnebisa, meore diaTezaSi. gamovlenili eqvsi
qvestruqturuli saxesxvaoba ki ZiriTadi, gvareobiTi R-u/e(n)
qvestruqturis farglebs ar scildeba. subieqtur da obieqtur pirTa
aRniSvna aqac vinis rigis markerebiT xdeba.
semantikur doneze, Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom am qvejgufis
zmnaTagan yvela magaliTi aqtiuri moqmedebis gamomxatvelia. swored
amitom, gvaris semantikuri kategoriis mixedviT isini aqtivebia.
sailustraciod movixmobT TiTo-orola magaliTs, Sesabamis
qveparagrafebSi ki ufro vrclad mimovixilavT maT:
1. prev-R-u(n) qvestruqtura #93: gilaTxozu(n) joRorinom
katusdat `dasdevs ZaRlinom katasdat~ ...
2. prev-a- R-u(n) qvestruqtura #94: ginaadirTu(n)
`gamoesarCleba~...
3. a-R-u-u(n) qvestruqtura #95: abarju{u}(n) `ereva, eweweba~,
aburcuu(n) `daeZgereba, daejaxeba, ekveTeba, daebuceba~...
4. prev-a-R-u-u(n) qvestruqtura #96: giarCqvanuu(n) `daeCveva~,
giaponuu(n)/gჷTàmiaponuu `eyrdnoba~, (aTe politika
gჷTàmiaponuu: yazayiSi gazeTi, 06.03.1930, gv. 1 --es politika
emyareba (eyrdnoba) (qaj).), akaaTxozuu(n) `ukan misdevs,
ekideba~...
5. prev-i-R-u-u(n) qvestruqtura #97: aleTiruu(n) `enacvleba~
(*ala-i-Tir-uu(n))...
173
meore seriaSi subieqti, saerTo wesisamebr, moTxrobiT brunvaSia,
mesame seriaSi – isev nominatiuri konstruqcia gvaqvs, meoTxe seriis
formebis konstruqcia ki yvela tipis zmnisTvis nominatiuria - meoTxe
seria, sintaqsuri konstruqciis TvalsazrisiT, saopozicio calebis
gamoyofis safuZvels ar iZleva.
mivyveT Tanmimdevrulad da ganvixiloT meore diaTezis dinamikuri,
brunvacvalebadobieqtiani zmnaTa qvestruqturebi.
174
4.3.2.1. qvestruqtura prev-R-u(n) #61
prev-R-u(n) qvestruqturis zmnaTa konstruqciaa nom-erg-nom-nom.
saanalizo zmnuri formebi, msgavsad amave struqturis uzmniswino
variantebisa (`tibu(n)~ Tbeba da sxv.) TiTze CamosaTvlelia megrulSi.
awmyoSive dadasturebuli preverbi xSir SemTxvevaSi, daclilia
maaspeqtirebeli funqciisagan da gezsa da orientacias azustebs. myofad-
wyvetilis mwkrivebi am zmnebs zmniswinis garTulebiTa da qo-
dadasturebiTi nawilakiT ewarmoeba. mag.,
awmyo: awàmoxvadu(n) `xvdeba~
myofadi: awoxvadu(n) `xvdeba~
myofadi: qawoxvadu(n) `daxvdeba~
amave rigisaa gafacu{n} `uvlis (yuradRebas aqcevs)~. Wandis SordiT
garaჸandჷ, gafacჷdჷ, gacacჷdჷ: masal., gv. 66 `buzs neSoTi ugeriebda,
uvlida, cecebiT efereboda~(qaj.)), gilaTxozu(n) `dasdevs~, gilasqidu(n)
„1.gamorCeba; 2.CamorCeba“, geRuru(n) „daakvdeba“ gilaRuru(n) „{da}akvdeba:
akoSkaSe ginore, Ce bJalara miore: i. yifS., gv. 136 „fanjridan aris
gadmomdgari, TeTri mzis sxivi adgas“, muS squas ginare „Tavis Svils
esarCleba“, gilarTxozuq landiSoro oWmareSe onjuaSa: k. samuS., qxps, gv.
121 „dagdev landiviT dilidan saRamomde“, ginodirTu(n) gamoesarCleba,
godirTu(n) `dgeba~; akaSa marcxi qomoxvadun, ukuli narReba mus
oxvarunia: xalx. sibr., 1, gv. 6 „erTxel marcxi rom moxdeba, mere
naRvloba ras uSveliso“, Cqimi Tia doWvimi do qawobxvadi Cqimi dRas: i.
yifS., gv. 140 `Cemi wili iwvime da win damxvdi Cems dReSi (Cems
sicocxleSi), Cqimi naragadu, mudga jgiri vardasini, iSeni gurs
miTmàoxvadu `Cemi naTqvami, ramdenic kargi ar iyos, mainc guls xvdeba~,
gurgofaCilo diTmoxvadu muSoT saჸorofo xalxis `gulRiad xvdeba
misTvis sayvarel xalxs...~ magaliTebidan TvalnaTliv Cans, rom
CamoTvlili zmnebi arafriT gansxvavdebian sxva aqtivebisgan
semantikurad, morfosintaqsurad ki sakuTari struqtura da konstruqcia
175
aqvT, rac ar gamoricxavs semantikurad aqtiur gvars. uRlebis paradigma
regularulia:
awmyo: gilaRuru(n) `kvdeba~
wyvetili: gilaRuru `mokvda~
I rezultativi: gilaRurele(n) `momkvdara~
III rezultativi: gilànoRurue(n) `mokvdeboda Turme“
4.3.2.2. qvestruqtura Prev.-a-R-u(n) # 62
Prev.-a-R-u(n) qvestruqturis zmnaTa konstruqciaa nom-erg-nom-nom.
piris niSnebi markirebulia vinis rigis afiqsebiT. myofad-wyvetilis
mwkrivebs qo- dadasturebiTi nawilakiTa da zmniswinis garTulebiT
awarmoeben. SedarebiT patara paradigmaa, awmyoSive dadasturebuli
zmniswini mravalferovani mimarTulebisa da gezis gamoxatvis
saSualebas iZleva: gimaadirTu(n) `gamoadgeba~, ginàmaadinu(n) `gadaagebs~,
ginaadirTu(n) `gamoesarCleba~, gimaakvetelu(n) `ekideba~, gaarsxipu(n)
`mWidrod ekvris (mag., tanze kaba)~, gaarZRiku(n) `gadaexveva~,
gaaqvaqvalu(n) `fusfusebs, irgvliv trialebs~: veercxiebu, gaaqvaqvalu
`ar Sordeba, irgvliv trialebs (masTan)~, gaaqvacalu(n) `moucileblad
irgvliv trialebs~: `veCerTxuu, Teli dRas gaaqvacaludu `ar CamoSorda,
mTeli dRe gars utrialebda~, gaacacu(n) `eloliaveba~, gaajudu(n)
`gadakocnis~...
CamoTvlil magaliTTagan yvela forma aqtiuri moqmedebis
gamomxatvelia, tradiciuli klasifikaciiT, ki am zmnebs pasivebi
ewodebaT, vfiqrobT, gaumarTlebelia megrul Prev.-a-R-u(n) struqturisa
da maT Sesatyvis saliteraturo qarTul Prev.-e-R-eb-i struqturis zmnebs
pasivebi vuwodoT, maSin, roca aqtiuri moqmedebis gamomxatvelni arian
da subieqtis mier Cadenili moqmedeba uSualod aisaxeba brunvaucvlel
obieqtze. maTi aseTi bunebis gamo, samecniero literaturaSi maT aqtiur,
iribgardamaval zmnebsac uwodeben (iribi obieqtidan amosvliT) (67,34).
176
aRsaniSnavia, rom moyvanil magaliTTagan ramdenime zmnur formas
piris kategoriis mixedviT uRlebisas gamouvlindeba struqturiseuli -o
prefiqsi nacvlad –a prefiqsisa: aTantilu(n) `ebmeva~ _ aTà-me-o-ntil-u-q,
aSàmaCirTu(n) `eSleba~ _ aSàm-o-CirTu(n), gimaadirTu(n) `gamoadgeba~ _
gimàv-o-dirTuq, ginaadirTu(n) `gamoesarCleba~ _ ginàv-o-dirTuq,
gaarsxipu(n) `mWidrod ekvris~ _ gàmorsxipu(n), qaaCirTu(n) `cdeba~ _ qav-
o-CirTuq...
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: ginaajudu(n) `gadakocnis, gadaekocneba~
wyvetili: qginaajudu ` gadakocna, gadaekocna ~
I rezultativi: qginojudele(n) `gadaukocnia~
III rezultativi: ginnojudelue(n) `gadakocnida Turme~
amave struqturulis nairsaxeobaa a-R-u-u(n) qvestruqturis zmnuri
formebi. maTi konstruqciac nom-erg-nom-nom-ia. piris niSnebi
markirebulia vinis rigis afiqsebiT. myofad-wyvetilis mwkrivebi
zmniswinisa da qo- dadasturebiTi nawilakis darTviT ewarmoeba. sul
ramdenime forma Segvxvda a- xmovanprefiqsiani; amave qvestruqturis
zmniswiniani varianti gacilebiT ufro produqtiuli aRmoCnda (ix.
momdevno qvestruqtura #96).
yvela maTgani awmyo drois gamomxatvelia da uRlebis sruli
paradigma aqvs. abarju{u}(n) `ereva, eweweba~, axvadu(n) `xvdeba~, abonduu(n)
`ewvneba~, abondRuu(n) `eqseleba~; aCirT(u)u(n) `cdeba~: `brelq qaaCirTu,
mara mus iqunq! bevri Secda, magram ras izam!~ ...
uRlebis nimuSi:
awmyo: abonduu(n) `ewvneba~
wyvetili: daabondu `daewna~~
I rezultativi: dobonduun `daswvnia~
III rezultativi: donobondue(n) `daewvneboda Turme~
am agebulebis zmnaTa myofadis struqturaa Prev.-a-R-u-u(n). preverbul da
xmovanprefiqsul morfemaTa sazRvarze rigi fonetikuri procesebi
mimdinareobs, xan asimilirebulia xmovanprefiqsi, xanac – reducirebuli,
mag., awazaduu(n) awo-a-zad-u(n) `win egebeba~...
177
samecniero literaturaSi megruli zmnis klasificirebisas am
zmnebs, yvelgan pasivebad, anu vnebiTi gvaris zmnebad moixsenieben, Cveni
azriT, semantikuri TvalsazrisiT es zmnebi aqtiuri zmnebia, moqmedebiTi
gvarisaa. vinaidan, isini aqtiursubieqtiani zmnebia; gana marTebuli
iqneba, semantikurad awazaduu(n) Tina Tis `win egebeba is mas~ miviCnioT
pasivad?!
diaTezaTa klasifikaciaSi gvari semantikuri kategoriaa, is ar
aris mijaWvuli konkretul morfologiur struqturaze, semantikur
doneze aqtivebi SeiZleba iyon rogorc R-Ø, ise R-u(n) struqturis
megruli zmnuri formebic da Pamis naTeli magaliTia Prev.-a-R-u-u(n)
qvestruqturac: yvela forma aqtiursubieqtiania (moqmedeba uSualod
gadadis brunvaucvlel obieqtze):
awmyo: aTantilu(n) Tina Tis `ebmeba is mas~ - aorist.: qaTantilu
Tiq Tis `Seeba man mas~: viTi koCi aTantilჷ, meuRu Cakal-CakaliT: aia,2,
gv. 62 `aTi kaci Sebmia da Zlivs zidavs, miaqvT borZik-barbaciT~,
aTagujuu(n) `awveba (qvevidan), ecoba~, aTanjiruu(n) `(Se)uwveba (qvevidan)~:
ekabunuu(n) `ebmeba~, ekadvaluu(n) `(ukan) edevneba~, elazi/ჷmuu(n)
`ezomeba, etoleba~, gegàSaCirTuu(n) `CamorCeba~, geSaჸunuu(n) `amoyveba~,
gegàlaSqvarTuu(n) `lerwamiviT sworad CamoeSala~, giaguu(n) `eCveva~,
geSaarTuu(n) `gamoeyofa~, giaxviluu(n) `dasWirdeba~: koCi Rula bigasiT
qegiaxviluu: i. yifS., gv. 178 `kacs moRunuli joxic dasWirdeba~,
gianZalebuu(n) `daeZaleba~20, gianjiruu(n) `rameze dawola~: ჸori
ventiredua do keri Ji geTàmanjirudua: T. saxok., gv. 271 `dedaRori ver
eteoda da taxi zed awvebodao~, giarCqvanuu(n) `daCveva~...
produqtiulobis TvalsazrisiT, Prev.-a-R-u-u(n) qvestruqtura meore
diaTezis dinamikuri qvejgufis erT-erTi vrceli qvestruqturaa.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: geSმarTuu(n) `eyofa~,
myofadi: geSarTuu(n) `gamoeyofa~,
wyvetili: geSaarTu `gamoeyo~
20 Cveni xelmZRvanelis, batoni merab Cuxuas miTiTebiT, saliteraturo enidan unda iyos Sesuli megrulSi.
178
I rezultativi: geSarTuu(n) `gamohyofia~
III rezultativi: giSnorTue(n) `gamoeyofoda Turme~
4.3.2.3. qvestruqtura Prev.-i-R-u-u(n) #63
Prev.-i-R-u-u(n) qvestruqturaSi, Cveni kvlevis am etapze sul
ramdenime zmna movipoveT. am zmnaTa konstruqciaa nom-erg-nom-nom. piris
niSnebi markirebulia vinis rigis afiqsebiT. myofad-wyvetilis mwkrivebi
qo- dadasturebiTi nawilakis an zmniswinis cvlilebiT ewarmoebaT. am
paradigmis formebi i- prefiqsiania, rac iSviaTobaa meore diaTezis
aqtivebSi - brunvaucvlelobieqtian zmnebSi; am zmnaTa subieqti
TviTmoqmedi ki ar aris, rogorc mosalodneli iyo, aramed aqtiuri
moqmedebis gamoxatvelia: subieqtis mier Cadenili moqmedeba uSualod
aisaxeba brunvaucvlel obieqtze: aleTiruu(n) Tina Tis `enacvleba is
mas~: xojems qaleTiru meZobels `xarebSi Seenacvla mezobels~ - CvenTvis
miuRebelia am da sxva msgavs magaliTebSi zmnis pasivad gaazreba,
mxolod imitom, rom mas R-u(n) daboloeba aqvs.
amave rigisaa: akizgumonjuu(n) `erTdeba, erwymeba~, aki{i}rduu(n)
`(Se)ezrdeba, Seuxorcdeba~.
zmniswinisa da xmovanprefiqsis Sesayarze, megrulis preverbuli
mikrostruqturisTvis gamoyvanili fonotaqtikis wesebis Tanaxmad, ai
e (119, 370-271), Sedegad, aleTiruu(n) *ala-i-Tir-uu(n).
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: akàmi{i}rduu(n) `Seuxorcdeba~
myofadi: akàmi{i}rduu(n) `Seuxorcdeba~
wyvetili: aki{i}rdu `Seuxorcda~
I rezultativi: akorde{le}(n) `Sexorceubula~
III rezultativi: akànordue(n) `Sexorcdeboda Turme~
179
4.3.2.2. II diaTezis brunvaucvlelobieqtiani zmnebi
(Sejameba)
meore diaTezis brunvaucvlelobieqtiani zmnebi R-უ(n)
struqturisaa, seriebis mixedviT maTi konstrucia nom-erg-nom-nom-ia.
gvaqvs rogorc zmnuri, aseve saxeluri fuZeebisgan warmoebuli formebi.
fuZis struqturis mixedviT sul sami qvestruqtura; fonetikur
niadagze saxecvlili erTeulebi ki qvestruqturaTa qvejgufebSi
gamovyaviT.
samecniero literaturaSi maTi R-u(n) struqturis gamo pasivebad
kvalificirdebian, rasac Cven ar viziarebT: R-u(n) struqtura aris
zogadi, gvareobiTi struqtura romelic SeiZleba iTavsebdes sxvadasxva
gvaris formis gamoxatvis funqcias (dawvrilebiT ix. zemoT, meore
diaTeza). gamomdinare iqidan, rom meore diaTezis
brunvaucvlelobieqtian zmnaTagan yvela aqtiuri moqmedebis
gamomxatvelia, gvaris semantikuri kategoriis mixedviT, es zmnebi
aqtivebia, Sesabamisad, maT gvaris mixedviT aqtivTa jgufebSi vaTavsebT.
rogorc meoTxe Tavis Sesaval nawilSi, meore diaTezis
struqturasa da konstruqciaze msjelobisas aRvniSneT, R-u(n)
struqturis zmna SesaZloa gamoxatavdes aqtiur, avtoaqtiiur
(TviTmoqmed) da `mier/gan~ tipis konstruqciisa da usulo subieqtis
SemTxvevaSi – pasiur moqmedebas: (1) Cqim jima iWaruu(n) werils `Cemi Zma
iwereba werils – aqtivi, (3)Tel dRas feisbuqis Toloruancà, skaipis
rwvaneT giTorCqà do muTuns va iWaruu(n)! `mTeli dRe feisbuqs
aTvalierebs, skaipSi mwvaned Cans da arafers iwereba!~ – avtoaqtivi.
pasivis formebi Teoriulad dasaSvebia, magram megrulad metyvelisaTvis
Zalze xelovnurad JRers, rac mosalodnelia kidec (iWaruu(n) werili
jimaSe `iwereba werili Zmis mier~ – pasivia). amgvarad, meore diaTezis
orpiriani, brunvaucvlelobieqtiani zmnuri formebi aqtiursubieqtianebi
arian, zmniT gamoxatuli moqmedeba uSualod aisaxeba zmnaSi CarTul
obieqtze. swored amitom, isini aqtivebad kvalificirdebian.
180
4.4. meore diaTeza
(Sejameba)
amgvarad, meore diaTezaSi Sedis R-u/e(n) struqturisa da nom-erg-
nom-nom konstruqciis mqone zmnuri formebi, romelTa subieqtic vinis
rigis niSnebiTaa gamoxatuli. meore diaTezaSi ori ZiriTadi
qvejgufia: (a.) statikuri da (b.) dinamikuri.
(a.) statikuri qvejgufi ugvaroa, aq Sedis (1)mwkrivnakli statikuri
zmnebi R-u/e(n) struqturisa (ar ewarmoebaT meore da mesame seria) da
(2) erTpiriani i-R-e(n) struqturis potencialisebi (mwkrivTa sruli
paradigma arc amaT aqvT specifikuri Sinaarsis gamo. rac Seexeba
termins `potencialisi~, viziarebT mosazrebas, romlis Tanaxmadac
potencialiss sakuTari, mkveTrad Camoyalobebuli, gramatikuli
(morfologiuri) yalibi aqvs megrulSi (141,113; 119,618). i-R-e(n)
struqturis potencialisebi morfosintaqsuri niSnebiT swored am
qvejgufSi unda moTavsebuliyo, radgan: (1)maTi sintaqsuri
konstruqciaa: nom-erg-nom-nom, (2)maTi morfologiuri struqturaa R-
e(n) da (3)piris niSnebic vinis rigis afiqsebiT aqvT markirebuli
(msgavsad meore diaTezis yvela zmnisa).
rac Seexeba orpirian a-R-e(n) struqturis potencialisebs, maTi
morfosintaqsuri Cveneba srulad emTxveva ara meore, aramed mesame diaTezis
zmnaTa niSnebs: relatiuri potencialisebi (1)manis rigis piris niSnebiT aris
markirebuli da (2)sintaqsuri konstruqcia datiuri aqvT: dat-dat-dat-dat; zmnaSi
CarTuli meore piris konstruqciaa nom-erg-nom-nom: pirvel, mesame da meoTxe
seriebSi saxelobiTSia, meore seriaSi – ergativSi. gobinuu(n) `Sehbnevia~,
gonobinue(n) `SesZlebia Sebneva mas~, abaren abaru `SeZlo ebera (suli)~,
baruu `bervia, SeuZlia uberos suli, (qaj.)), Sdr.:
erTpiriani potencialisis konstruqcia yvela seriaSi saxelobiTia
da markirebulia vinis rigis piris niSnebiT:
awmyo: eirTene(n) `SeiZleba garToba, Seqceva~ isnom,
wyvetili: eirTinu `SesaZlebeli gaxda Seyolieba~ isnom,
I rezultativi: erTafel/re(n) `SesaZlebeli gamxdara Seyolieba~ imisgen
Sdr.:
181
orpiriani potencialisebis subieqti mudmivad datiuria,
markirebulia manis rigis piris niSnebiT; meore aqtanti ki pirvel,
mesame da meoTxe seriaSi saxelobiTSia, meore seriaSi – moTxrobiTSi
awmyo: abine(n) Tis Tina `masdat SeuZlia Seabnios isnom,
wyvetili: abinu Tis Tiq `maserg SeZlo Seebna mannom ~
I rezultativi: gobinu(n) Tis Tina `Sehbnevia masdat isnom
III rezultativi:, gonobinue(n) Tis Tina `SesZlebia Sebneva masdat
imisigen”
amgvarad, erTpiriani potencialisebi, morfosintaqsuri niSnebiT
meore diaTezaSi xvdebian, orpiriani potencialisebi ki – mesame
diaTezaSi.
(b.) dinamikur qvejgufSi Sedis R-u/e(n) struqturis (1)erTpiriani da
(2)brunvaucvlel obieqtiani zmnebi. (1)erTpiriani zmnebi, rogorc wesi
i- prefiqsiani da –d sufiqsiani zmnebis variantebia R-u/e(n)
struqturis yalibSi, maTi moqmedeba introvetizebulia, moqmedebis
procesi subieqtsave miemarTeba. amitom, gvaris mixedviT, isini
avtoaqtivebia, `mier” tipis konstruqciis an usulo subieqtis
SemTxvevaSi ki, igive formebi pasiuri Sinaarsisaa (avtoaqtivi: imaleba
bavSvi. Sdr.: pasivi: imaleba CanTa qalis mier~).
(2)brunvaucvlel obieqtiani zmnebi, rogorc wesi, a/e-R-u(n)
struqturis orpiriani zmnuri formebia, isini aqtiuri moqmedebis
gamomxatvelni arian, amitom, gvaris mixedviT aqtivebia. mwkrivTa
warmoeba regularuli aqvT, semantikurad dauSvebeli variantebis
garda yvela mwkrivi ewarmoebaT.
amgvarad, meore diaTezaSi, saerTo jamSi 24 qvestruqturuli jgufi
gamoiyo, amaTgan:
• statikuri qvejgufisaa 12 qvestruqtura (aqedan 9 _ erTpirian
statikur zmnaTa, xolo 3 _ erTpirian potencialisTa qvestruqtura).
statikuri qvejgufi mwkrivnakli uRlebiT upirispirdeba dinamikur
zmnebs.
182
• dinamikur qvejgufSi Sedis 12 qvestruqtura (dinamikur qvejgufSic
ori ganyofilebisgan Sedgeba – erTpiriani da brunvaucvlel
obieqtiani. erTpiriani, absolutur zmnaTaTvis sul 9 qvestruqtura
gamoiyo, brunvaucvlelobieqtiani zmnebisTvis ki – 3).
meore diaTezis yvela zmna seriebis mixedviT aris nom-erg-nom-nom
konstruqciisa, subieqti markirebulia vinis rigis piris niSnebiT da
struqturulad Tavsdeba R-u/e(n) ZiriTad gvareobiT struqturaSi. am
wess gamonaklisi ar aqvs.
amgvarad, saerTo jamSi, meore diaTezaSi 24 qvestruqtura gamoiyo
xmovanprefiqsebis, Tematuri sufiqsebis, -d sufiqsisa da awmyos
mwkrivSive dadasturebuli zmniswinis mixedviT, qvejgufebi ki
gamoyofilia gvaris semantikuri kategoriis mixedviT:
• ugvaro (statikuri zmnebi gvaris mimarT neitralurebi arian);
• avtoaqtiuri gvarisa (absolutivebi, romlebic, konteqstis
mixedviT, zmnuri forma+mier/gan tipis konstruqciasa da
usulo subieqtis SemTxvevaSi SeiZleba pasivad moiqces.).
• aqtiuri gvarisa (orpiriani zmnebi).
ugamonaklisod, yovel maTgans aerTianebs vinis rigis piris
niSnebeiT markirebuli R-u/e(n) qvestruqtura da nom-erg-nom-nom
konstruqcia.
183
Tavi V. mesame diaTeza
5.1. mesame diaTezis sintaqsuri konstruqcia
mesame diaTezis gamoyofis safuZvelia zmnis datiuri konstruqcia
da manis rigis piris niSnebiT markirebuli moqmedebis mdgomareobis
aRmqmel-ganmcdeli aqtanti _ susti nebelobis, inaqtiuri subieqti.
saliteraturo qarTulSi es diaTeza narevi struqturis zmnebs Seicavs,
romelTagan gansazRvruli raodenobis _ `miyvars~ tipis (mSia, mwyuria,
mciva, mcxela...) R-Ø struqturis zmnebi pirvel qvejgufs qmnian. isini
arqauli, pirveladi, Zireuli zmnebia, romelTa inaqtiuri subieqti
micemiT brunvaSia. II qvejgufs qmnian R-Ø da R-[th.s.]-i struqturis
zmnebi, romlebic I da II diaTezis zmnaTa konversiuli formebia:
manatrebs is me mas menatreba me is, mazizRebs is me mas mezizReba me
is _ sadac dakargulia makauzirebeli piri, xolo moqmedebis realurad
Semsrulebeli _ ekzekutori gagebulia sxvisi nebis Semsrulebel, susti
nebelobis, inaqtiur subieqtad (68, 95). msgavsi mdgomareobaa megrulSic:
aq yvela zmna statikuria, Sesabamisad, ver visaubrebT gvaris
semantikur kategoriaze.
`megrulSi micemiTi brunvis funqciuri datvirTva qarTulis
msgavsia: is aris rogorc iribi, aseve pirdapiri obieqtis brunva, aseve,
mesame seriaSi inversiul-gardamavali zmnebis realuri subieqti da
relatiur-statikuri zmnebis realuri subieqtic micemiTSi dgas~ (119,
286).
megrul erTpirian statikur zmnebSi moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli
aqtanti mudmivad micemiT brunvaSi dgas yvela seriaSi; relatiur-
statikur zmnaTa SemTxvevaSi ki saanalizo formiT gamoxatuli
mdgomareobis monawile meore aqtanti yvela seriaSi saxelobiTSia garda
meore seriisa; aq igi megruli sintaqsis saerTo wesisamebr, moTxrobiTi
brunvis formiT iqneba warmodgenili.
mesame diaTezaSi Semdegi tipis zmnebi erTiandeba:
1. miჸors tipis Zireuli pirveladi zmnuri formebi;
184
2. R-Ø struqturis (pirveli diaTezis) labiluri konstruqciis
pirdakarguli zmnebi, romelTac uneblie moqmedeba axasiaTebT
(moqionuafuans `mamTqnarebs~ tipisa)
3. R-[th.s.]-u(n) struqturis (meore diaTezis) labiluri
konstruqciis pirdakarguli formebi, romelTac, aseve,
maTdauneburad mosdiT/eCvenebaT zmniT gamoxatuli konkretuli
moqmedeba: moginZoru(n) `megrZeleba~, moWiWoru(n) `mepataraveba~...
4. R-[th.s.]-e(n) struqturis potencialisis relatiuri formebi,
romelTac msgavsad am diaTezis yvela zmnisa, datiuri
konstruqcia da subieqtis m-s rigis prefiqsacia axasiaTebT
(ajabine(n) `SeuZlia idardos~).
mesame diaTezis pirveli _ miჸors tipis zmnebs, maTi datiuri
konstruqciis gamo inversiulebad ganixilaven gamomdinare im dadgenili
sqemidan, romelSic v-s rigis niSnebi apriorulad subieqtis markerebad
kvalificirdeba, xolo m-s rigis niSnebi _ obieqturi piris markerebad.
rogorc qarTuli zmnis morfosintaqsuri (gramatikuli)
klasifikaciis Sedegad miRebulma diaTezebis sqemam aCvena, qarTveluri
zmnis piris niSnebis manis rigi obieqturi piris garda aRniSnavs susti
nebelobis mqone inaqtiuri subieqtic. da es wesi ugamonaklisod
moqmedebs samive diaTezaSi:
manis rigis piris niSnebi subieqtur pirs aRniSnaven I diaTezis III
seriaSi (sadac zmnis subieqti susti enbelobisaa, araaqtiuria) da III
diaTezaSi, sadac subieqti, aseve, susti nebelobisaa, inaqtiuria.
amgvarad, III diaTeza susti nebelobis mqone subieqtis zmnaTa
diaTezaa.
megrulSic manis rigis piris niSnebiTaa markirebuli sulieri
mdgomareobis aRmqmel-ganmcdeli aqtanti mesame diaTezis uklebliv
yvela zmnur formaSi. am wess gamonaklisi ar aqvs. mag., m-i-ჸor-s ma Ti
boSi `miyvars me is biWi~, Já(r)neCdoSqviTian miჸuns uCaS da
`ormocdaSvidiani myavs ufrosi da~ (22, 35).
185
magram saintereso, saliteraturo enisgan gansxvavebul suraTs
gviCvenebs mesame diaTezis relatiur zmnaTa meore aqtanti: saerTo
wesisamebr, saliteraturo qarTulSi m-anis rigis piris niSnebiT
markirebul, datiuri konstruqciis mqone zmnebSi CarTulia ori, yvela
seriaSi brunvaucvleli piri:
1. pirveli - zmnis piriani formiT gamoxatuli mdgomareobis aRmqmel-
ganmcdeli aqtanti, romelic mudmivad micemiT brunvaSi dgas da m-s
rigis piris prefiqsebi miemarTeba (mag., mwyuria me wyali);
2. meore - mudmivad saxelobiT brunvaSi mdgari aqtanti v-s rigis piris
niSnebiTaa markirebuli; mag. (ix. cxr. 5.1.):
cxrili 5.1.
awmyo: scviva xesdat foTlebinom
wyvetili: am formas ar ewarmoeba wyvetilis forma, Tumca, rom hqondes, konstruqcia igive iqneboda saliteraturo qarTulSi : ***xesdat foTlebinom
I rezultativi: gascvenia xesdat foTlebinom
e.w. `realuri obieqti~, romelic saliteraturo qarTulSi
brunvaucvleli saxelobiTbrunviani aqtantia, megrulSi wyvetilSi
brunvacvalebadad moiqceva da wyvetilSi moTxrobiTi brunvis niSniT
iqneba warmodgenili mag., misu ma saxes krem `misvia saxeze kremi~, *mas(u)
ma saxes kremq `mesva me saxeze kremma~. Sdr. cxrili #5.2., gv. 210):
cxrili #5.2.
awmyo: scviva xesdat foTlebinom ucens jasdat furcelefinom wyvetili:
*** xesdat `foTleb-maerg~
qoucu/qouciu jasdat furcelefiqerg
mag., namnefcdat vegiocu inaSe xerqerg `romlebsacdat ar dascvivda imisgan xeir-maerg~ (yazay., 6.05.31, gv.3, qajaia o., lema #14617)
I rezult.: dascvenia xesdat foTlebinom
qudocumu(n) jasdat furcelefinom
III rezult. gascvivdeboda Turme xesdat foTlebinom
qudànocumue(n) jasdat
furcelefinom
amgvarad, sintaqsuri konstruqciis TvalsazrisiT,
saerToqarTveluri normidan garkveuli gadaxra gvaqvs aoristSi,
186
mesame diaTezis yvela zmnaSi megrulSi, rac ergativis arealis
gafarToebis tendenciaze miuTiTebs. (ix. cxrili 5.3.).
cxr.: #5.3.
III diaTezis zmnaTa sintaqsuri konstruqcia
piris niSanTa markireba>> manis rigi moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli brunvaucvleli aqtanti
vinis rigi brunvacvalebadi aqtanti
I seria ->> II seria ->> III seria ->> IV seria ->>
Dat Dat Dat Dat
Nom Erg Nom Nom
megrulSi e.w. `realuri obieqtis~ moTxrobiTi brunvis formiT
warmodgenasTan dakavSirebiT, wyvetilSi, b. jorbenaZe SeniSnavs: `II
seriis formebTan qvemdebaris (subieqtis dasmas moTxrobiTSi ori mizezi
ganapirobebs: 1) formaluri momenti: analogia moqmedebiTi gvaris
(gardamaval) zmnebTan, rac iwvevs sxvadasxva tipis konstruqciebis
unifikacias; 2)semantikuri momenti: formobrivad vnebiTis modelis mqone,
magram aqtiuri semantikis gamomxatveli zmnebi ganapirobeben subieqtis
dasmas moTxrobiT brunvaSi. formawarmoebisa da konstruqciis
struqturaze semantikuri zegavleniT nivelirebulia formobrivi
Sepirobebuloba~ (165, 239; 34,330-331)
vfiqrobT, analogiis procesi namdvilad aris ZiriTadi mizezi
moTxrobiTi brunvis arealis amgvari gafarToebisa.
5.1.1. zmnur struqturaTa distribucia mesame diaTezaSi
rogorc Cveni naSromis pirvel TavebSi aRvniSneT, megrulSi zmnis
sul ori ZiriTadi, gvareobiTi struqtura arsebobs: (1) R-[Th.s.]-Ø da (2)
R-[Th.s.]-u/e(n); iseve rogorc saliteraturo qarTulSi, sadac zmnis ori
ZiriTadi struqtura gvaqvs: (1) R-[Th.s.]-Ø da (2) R-[Th.s.]-i (ix. 66; 67;
162,184).
mesame diaTezaSi zmnur struqturaTa distribuciis ganxilvamde
kidev erTxel gadavxedoT pirveli da meore diaTezis zmnaTa
struqturebs:
187
• pirvel diaTezaSi subieqti gvxvdeba vinis rigiT markirebuli R-
[Th.s.]-Ø struqtura (romelic mesame seriaSi m-s rigis piris
niSnebiT Seicvleba);
• meore diaTezaSi subieqtis vinis rigiT markirebuli R-[Th.s.]-u(n)
struqtura;
• mesame diaTezaSi orive struqturaa, oRond subieqti manis rigis
piris niSnebiTaa markirebuli: mag.:
R-[Th.s.]-Ø: miჸors `miyvars~, Sqirens `Sia~...
R-[Th.s.]-u/e(n): moWiWaru(n) ma Tina `mepataraveba me is~,
oWifaru(n) Tis Tina `eviwroveba mas is~, ozaralu(n) Tis Tina
`ezaraleba mas is~, oTakilu(n) Tis Tina `eTakileba mas is~,
oimendu(n) Tis Tina `eimedeba mas is~, abadine(n) Tis Tina
„SeuZlia dabados mas is“, abaze(n) Tis Tina „SeuZlia cemos mas
is“, abaTiline(n) Tis Tina „SeuZlia gaabaTilos mas is“,
abaTqe(n) Tis Tina „SeuZlia cemos mas is“ aWabake(n) Tis Tina
„SeuZlia tkepnos mas is“...
mesame diaTezaSi morfologiuri struqturisa da datiuri sintaqsuri
konstruqciis safuZvelze Segvaqvs megruli orpiriani potencialisebi.
maTi morfologiuri struqtura sakmaod produqtiulia da Zalze
sistemurad aris Camoyalibebuli megrulSi, faqtobrivad, dasrulebulia
misi morfologiur kategoriad formirebis procesi: lazurisgan
gansxvavebiT, megrulSi maT sakuTari morfologiuri yalibi aqvT, rac
meoreuli movlenaa (meoreulobas mowmobs lazuris Cvenebac, (27, 85-86;
Cuxua, 119, 614-624).
ratom Segvaqvs e.w. orpiriani potencialisebi mesame diaTezaSi?
struqturuli TvalsazrisiT, orpiriani potencialisebis struqtura
R-[Th.s.]-u/e(n) gvareobiTi struqturis qvestruqturuli nairsaxeobaa ix.
cxrili #5.4.:
188
cxrili # 5.4.
morfosintaqsur garemoebebze msjelobisas ki Semdegi parametrebi
gvaqvs mxedvelobaSi:
1. orpiriani potencialisebis sintaqsuri konstruqcia
datiuria – moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli aqtanti yvela
seriaSi micemiT brunvaSi dgas (mesame diaTezis gamoyofis
safuZveli ki, rogorc ukve aRvniSneT, zmnis datiuri
konstruqcia da manis rigiT gamoxatuli moqmedebis
aRmqmel-ganmcdeli piria);
2. orpiriani potencialisebiT gamoxatuli moqmedebis
aRmqmel-ganmcdeli aqtanti manis rigis piris niSnebiTaa
warmodgenili;
3. msgavsad mesame diaTezis sxva zmnebisa, orpiriani
potencialisebis meore aqtantic, romelic ar aris
moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli, aoristSi moTxrobiTi
brunvis niSniT formdeba; mag., kos vagaginu ambeq `kacs ver
gaego ambavma~, mezobels yudeq vakeTinu `mezobels saxlma
ver gaakeTa~ da sxv.
SeniSvna: amave principiT, erTpiriani potencialisebi,
romelTa subieqtic vinis rigiTaa markirebuli da Tan maTi
konstruqcia seriaTa mixedviT nom-erg-nom-nom-ia, meore diaTezaSi
movaxvedreT, radgan aq yvela sxva zmnas swored es
morfosintaqsuri principi aerTianebs.
samecniero literaturaSi gamoTqmulia mosazreba potencialisTa
da e.w. `inversiul zmnaTa~ konstruqciis msgavsebis Sesaxeb (rogorc
R-(Th.s.)-u/e(n)
R-(Th.s.)-უ(ნ)
R-(Th.s.)-ე(ნ)
189
zemoT aRvniSneT, funqciurad, mesame diaTezaSi m-s rgis piris niSnebi
swored rom subieqts, moqmedebis aRmqmel-ganmcdel pirs aRniSnaven,
pirvel-meore diaTezaSi ki – obieqtebs, maTi distribucia mkveTrad aris
dapirispirebuli da arasodes aireva erTmaneTSi. mTavaria, vinisa da
manis rigis niSnebi ar mivakedloT romelime erT konstruqcias da
davuSvaT maTi varireba diaTezaTa mixedviT: `cnobilia, rom relatiur-
statikuri zmnebi mcirericxovania qarTulSi da, Sesabamisad, zanurSic.
magram inversiul formaTa raodenobas zrdis potencialisis kategoriis
arseboba megrul-lazurSi. rogorc specialur literaturaSia
aRniSnuli, potencialisis erT-erTi niSani inversiulobaa, radganac,
potencialisis relatiuri forma, Cveulebriv, gamoxatavs realuri
subieqtis qmedebis SesaZleblobas (141, 110-112, 133, 6-7, 119, 287).
aRniSuli mosazreba kidev ufro gvarwmunebs imaSi, rom manis
rigis prefiqsebiT markirebul orpirian potencialisTa adgili (vinis
rigiT markirebuli erTpiriani potencialisebis gareSe) swored mesame
diaTezaSia – identuri morfologiuri struqturisa da konstruqciis
zmnebTan erTad.
rac Seexeba semantikur dones, aq aucileblad unda aRiniSnos
unebliobis kategoriis Sesaxebac: SegviZlia Tamamad vTqvaT, rom mesame
diaTezis yvela zmna Seiwyobs inaqtiur, susti nebelobis mqone sulieri
mdgomareobis aRmqmel-ganmcdel pirs. amiT Sinaarsoblivad gansxvavdeba
mesame diaTezis yvela zmna pirveli da meore diaTezis zmnaTagan;
subieqtis moqmedeba uneblia, zmnis semantika gamoxatavs subieqtis
sulier grZNobebs, siyvaruls, siZulvils, eWvs, yoymans... mag., moWiWaru(n)
ma Te kaba `mepataraveba me eg kaba~, onatru(n) Tis Tina `enatreba mas is~.
momdevno paragrafebSi ganvixilavT, Tu ra qvestruqturuli
jgufebi gamovlindeba mesame diaTezis manis rigis piris niSnebiT
markirebuli datiuri konstruqciis mqone ori gvareobiTi struqturis
R-[Th.s.]-Ø da R-[Th.s.]-u/e(n)) farglebSi.
190
5.2. mesame diaTezis R-Ø struqtura
5.2.1. Sesavali
mesame diaTezis R-Ø qvestruqtura, marTalia, magaliTebis
simdidriT ar gamoirCeva, magram igi Sedgeba xmarebis sixSiris
TvalsazrisiT aqtiuri moxmarebis arqauli zmnuri leqsemebisgan
(rogorc erTpiriani, ise orpiriani zmnur formebisagan). yvela
SemTxvevaSi, moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli aqtanti, participanti
micemiTbrunviania, meore aqtantis brunvebi ki, mesame diaTezisTvis
damaxasiaTebeli megruli CarCos mixedviT, nom-erg-nom-nom-ia (meore
seriaSi ergativSia):
lur-s Tis `sZinavs mas~, jer-s Tis `sjera mas~, mowon-s Tis Tina ,
`moswons mas is~, wan-s Tis Tina `swams mas is.
magaliTebi:
lurs `sZinavs~: baRanas gemuano lurs - bavSvs gemrielad (/tkbilad)
sZinavs; Ti koCis iro lurs - im kacs yovelTvis sZinavs.
am zmnebs xan ewarmoeba meore seria, xan ara; mesame da meoTxe seriis
formebi ki, rogorc wesi, regularulia (mogvyavs ZiriTad, sabaziso
mwkrivTa formebi):
qiduuruluafu(n) `dauZinia~, norulue(n) `daiZinebda Turme~
baRanas gemuano qiduuruluafà `bavSvs gemrielad (/tkbilad) dauZinia~,
Ti koCis iro norulue `im kacs yovelTvis (sul) sZinebia~
mowons `moswons~ _ Ti boSis Ti ZRabà mowons `im biWs is gogo
moswons~ maswavlebels ninoS pasux mowons `maswavlebels ninos pasuxi
moswons~
*mewonu `moewona~
Ti boSis mewonu Ti ZRabiq `im biWs moewona im gogom~
mowoneb(u)(n) `moswonebia~:
Ti boSis Ti ZRabà mowonebà `im biWs is gogo moswonebia~;
maswavlebels ninoS pasuxà mowonebà `maswavlebels ninos pasuxi
moswonebia~;
191
wans `swams~:
Cqim ojaxis RoronTiS wans `Cems ojaxs RmerTis swams~;
TeSner sityvaS wans `amnairi sityvis swams~
jers `sjera~
TiS naragadà ifrelà jers `misi naTqvami yvelaferi sjera~
sqanà jers `Seni sjera~
5.2.2. qvestruqtura prev-R-Ø #64
mesame diaTezis prev-R-Ø struqturac manis rigis prefiqsebiT
gamoxatuli arqauli statikuri zmnaTa struqturaa. samagaliTo masala
aqac mwiria, magram, maTi gaerTianeba sxva qvestruqturis zmnebTan
SeuZlebelia, radgan awmyos mwkrivSive darTuli zmniswini mxolod
axlandeli viTarebis damazustebelia, daclilia droisa da aspeqturi
gagebisagan. sul rmdenime formaa da yvela maTgani orpiriania. zmnuri
forma, semantikurad, statikuria. moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli piri
mudmivad micemiTbrunviania, meore aqtantis brunvebi ki, mesame
diaTezisTvis damaxasiaTebeli CarCos mixedviT nom-erg-nom-nom-ia, zmnis
statikuri bunebidangamomdinare, mwkrivnaklia, mxolod pirveli da
meoTxe seriis mwkrivebi ewarmoeba:
awmyo: mikaquns / mukaquns/ mჷkaquns `acvia~
III rezultativi: `muknoqunue(n) `ecva Turme, nacvama~
ninos skvamà (skamà) kaba mikaquns `ninos lamazi kaba acvia~
ciras koxtas mikaquns `ciras koxtad acvia~.
192
5.2.3. qvestruqtura R-en-Ø #65
mesame diaTezis R-en-Ø struqturis zmnebi, msgavsad mesame diaTezis
sxva zmnebisa, datiuri konstruqciisaa. m-s rigis piris niSnebiT
gamoxatulia moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli piri, xolo v-s rigis piris
niSnebiT ki zmniT gamoxatuli moqmedebis obieqti, pჸumenc `mwyuria~; iro
fSqirenc `sul mSia~ (yifS, gv.69. vimowmebT qajaiadan). aseve, Sqir-en-s Tis
„hSia mas~, lukas (oWkumalà) Sqirens `lukas (saWmeli) hSia~, Cqim squas
Sqirens `Cems Svils hSia~.
es statikuri zmnebia; Sesabamisad, mwkrivnaklia; ramdenime maTgans
nasesxebi aqvs aoristis forma: mimaSqirenu(n) `momemSia~ mimaჸumenu
`momewyura~.
oTar qajaias leqsikonSi miTiTebulia, rom maT `mxolod awmyos
wrisa da meoTxe seriis formebi ewarmoeba~. es asec aris, magram Cven
mier Caweril masalebSi adgili hqonda formaTa aRrevas: am zmnebs, Cveni
respondenti, misda uneburad iyenebda sxva zmnis wyvetilis mwkrivis,
warsuli sruli drois gagebiT. ra Tqma unda, es dinamikuri zmnebi am
statikuri paradigmis gagrZeleba ar aris, vfiqrobT, formaTa
Canacvleba-aRrevis saintereso faqtia:
wyvetili: momaჸumen(à) goRa ser `*momewyura (momwyurda) guSin RamiT~
I rezultativi: moჸuminaf(à) (qჷmoჸuminaf(à)) - moswyurebia: Cqim mumas
(muma Cqims) moჸumenafà (qჷmoჸuminafà) `Cems mamas (mamaCems) moswyurebia~;
saqonels moჸuminaf(à) (qჷmoჸuminaf(à)) `saqonels moswyurebia~.
paralelurad gvxvdeba am zmnaTa aRweriTi formebic: Sqireni mafu(n)
`mSia~, ჸumeni mafu(n) `mwyuria~. ჸumenq mau (/an maჸu) goRa `momwyurda
guSin~; ჸumenq mau (/an maჸu) goRa ser `momwyurda guSin RamiT;
màmaSqirinu//à goRa `momSivda guSin~; màmaSqirenu//à goRa ser `momSivda
guSin RamiT~.
193
5.2.4. i/u-R-Ø qvestruqtura #66
mesame diaTezis i/u-R-Ø qvestruqturis zmnaTa konstruqciac
datiuria, moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli piri manis rigis prefiqsebiTa
da micemiTi brunvis niSniT aris markirebuli yvela seriaSi. msgavsad
statikur zmnaTa umravlesobisa, am zmnebs meore seria ar moepovebaT.
pirvel-meore pirSi i- prefiqsiani struqtura gveqneba: m-iჸ-ors,
giჸors `miyvars, giyvars~...
warsuli drois semantikis gamosaxatavad, iseve rogorc
saliteraturo qarTulsa da mis dialeqtebSi, uwyvetlis mwkrivi
gamoiyeneba: u-ჸor-s ~uyvars~ - u-ჸor-d-u ~uyvarda~, uWirs `uWirs~ –
uWirdu `uWirda~. zmnaSi CarTuli meore aqtanti ki pirvel, mesame da
meoTxe seriaSi saxelobiTSia, meore seria, rogorc aRvniSneT, mesame
diaTezis u-R-Ø qvestruqturis zmnaTa srul umravlesobas ar ewarmoeba.
uRlebis paradigma naklulia:
awmyo: uWirs `uWirs~
gakveTiliS gageba uWirs `gakveTilis gageba uWirs~
TeS ragad uWirs `amis Tqma uWirs~
wyvetili: ar ewarmoeba.
I rezultativi: gaWireb(u) `gaWirvebia~
gakveTiliS gageba gaWireb(u) `gakveTilis gageba gaWirvebia
TeS ragad gaWireb(u) `amis Tqma gaWirvebia~
awmyo: uჸors `uyvars~
didas squa mangaro uჸors `dedas Svili Zalian uyvars~
baRanas burTiS laჸaf uჸors `bavSvs burTis TamaSi uyvars~
wyvetili: ar ewarmoeba.
III rezultativi: noჸorofue(n) `Sehyvarebia~
boSis ZRab noჸorofue(n) `biWs gogo Sehyvarebia~
194
cxadia, i/u- prefiqsi am struqturis zmnebSi sasxviso qcevis
Sinaarss ar gamoxatavs, rogorc wesi, gramatikulad, igi pirTa
sakorelacio daniSnulebisaa.
am zmnaTa rigisaa upirW-an-s formac, romlis –an sufiqsi
sinqroniul WrilSi fuZes Seuxorcda, Tumca, savaraudod, igi
warmoSobiT Tematuri sufiqsi unda iyos. dRes igi Temis niSnad ar
gaigeba da, Sesabamisad, u-pirWan-s forma mesame diaTezis statikur, u-R-Ø
qvestruqturaSi gaerTiandeba. metyvelebaSi xSirad vxvdebiT am zmnis
araorganul, aRweriT warmoebas: gopirWinafili afu(n) `uWyetia~. meore
seriis formebi ar ewarmoeba, uRlebis paradigma naklulia, gvaqvs
mxolod pirveli da meoTxe seriis formebi:
awmyo: upirWans `daWyetili aqvs (farTod gaxelili aqvs)~
Tol upirWans `Tvali daWyetili aqvs (farTod gaxelili aqvs)~
wyvetili: (naklul.)
III rezultativi: nopirWafue(n) `daaWyetili eqneboda Turme~
SeniSvna: galis raionidan ltolvilTa metyvelebaSi am zmnas
sruliad CamoSorebuli aqvs yalibiseuli sufiqsi: goupirWinuaf,
qoჸorofeb da sxv., zogan naSTis saxiT à xmovali gvaqvs SemorCenili.
5.2.5. i/u-R-en-Ø qvestruqtura #67
mesame diaTezis i/u-R-en-Ø qvestruqturis zmnaTa konstruqcia
datiuria, moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli piri manis rigis prefiqsebiTa
da micemiTi brunvis niSniT aris markirebuli yvela seriaSi. ukvens
`ukvirs~ (//ukve(n) –zugd.-samurz.); `CarTuli meore piri ki pirvel da
mesame seriaSi saxelobiTSia, meore seriaSi ki – ergativSi (msgavsad
mesame diaTezis sxva megruli zmnebisa, romelTac meore seriis formebi
ewarmoebaT). mag.,
195
awmyo:nabetancჷ ukvens//u-kÍ-e-(n) Te ambe ilonas `Zalian ukvirs es ambavi
ilonas~
I rezultativi: nabetancჷ gakvirebu Te ambe ilobas `Zalian gahkvirvebia
es ambavi ilonas~.
rogorc zemoT, pirveli diaTezis ganxilvisas aRvniSneT, zmnaTa is
jgufi, romelic akaki SaniZesTan saSual-moqmedebiTi gvaris formebad
aris CaTvlili, morfologiuri struqturisa da sintaqsuri (nom-erg-dat-
nom) konstruqciis safuZvelze pirveli diaTezaSi Tavsdeba. ukvens
`ukvirs~ zmnur formas ki datiuri (dat-dat-dat-dat) konstruqcia aqvs (yvela
seriaSi brunvaucvleli subieqtiT); Sesabamisad, misi adgili mesame
diaTezaSia, rac gamoricxavs mis miweras zmnaTa im jgufze, romlebic
e.w. `saSual-moqmedebiTi~ gvaris formebSi erTiandeba.
vicavT morfosintaqsur princips: datiuri subieqti, manis rigis
piris niSnebiT markireba;
amave struqturisaa ucens `1. eseva; 2.ucvivdeba~ zmnuri formac.
oRond, statikuri ukvens `ukvirs~ zmnisgan gansxvavebiT, am zmnas ori
mniSvneloba da ori konstruqcia SeiZleba hqondes konteqstis mixedviT:
(1) vinis rigis piris niSnebiT markirebis SemTxvevaSi - nom-nom-nom-nom
(mag., Sanqarc WkiWkitia qucens `Saqars WianWvela Seeseva~) da (2) manis
rigis piris niSnebiT markirebis SemTxvevaSi ki – dat-dat-dat-dat
konstruqcia (mag., Te dudginotabakers Tumaq gvalo dociu `am
Tavgadatvlepils Tmam sul gascvivda~). pirveli – nominatiuri
konstruqciis SemTxvevaSi subieqti mudmivad saxelobiT brunvaSi dgas
(WkiWkitia `WianWvela~), xolo obieqti brunvaucvlelia da mudmivad
dativSia (Sanqarc `Saqars~). meore SemTxvevaSi konstruqcia datiuria,
subieqti mudmivad micemiT brunvaSi dgas (dudginotabakers
`Tavgadatvlepils”), obieqti ki pirvel da mesame seriaSi saxelobiTi
brunvis niSniTaa markirebuli, wyvetilSi ki - moTxrobiTi brunvis –q
sufiqsiT (Tumaq `Tmam~).
aqedan gamomdinare, semantikur doneze konteqstis mixedviT, xolo
sintaqsur doneze sintaqsuri konstruqciis safuZvelze, pirvel –
nominatiuri konstruqciis SemTxvevaSi `ucens~ zmnuri forma meore
196
diaTezaSi moxvdeba, meore SemTxvevaSi ki – datiuri konstuqciis zmnebis
Semcvel mesame diaTezaSi.
uRlebis paradigma regularulia:
awmyo: ucens `scviva~
myofadi: doucens `gascvivdeba~
wyvetili: doucu//uciu `gascvivda~
I rezultativi: qudocumu(n) `gascvenia~
III rezultativi: nocumue(n) `gascvivdeboda Turme~
mag., Sxu jas didi naxafuli duucensia `msxvil xes didi
nafotebi dascvivdebao~ , jaSi xorxuas breli naZgaSuraq dociu `xis
xerxvisas bevri gverdiTi CamonaWeri dascvivda~, Te koCis ifrel ukve(ns)
`am kacs yvelaferi ukvirs~, Cqim naTquelà gakvirveb(u) `Cemi naTqvami
gahkvirvebia~, katus Tuma ucens `katas Tma scviva~, xeSe irfel ucens
`xelidan yvelaferi scviva~, katus Tuma qudocum(u) `katas Tma
dascvenia~, xeSe irfel qudocumu(n) `xelidan yvelaferi dascvenia~.
5.2.6. Prev.-o-R-u-an-Ø qvestruqtura #68
mesame diaTezis Prev-o-R-u-an-Ø qvestruqturis zmnaTa konstruqcia
datiuria; moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli piri susti, inaqtiuri subieqtia,
am qvestruqturis zmnebi manis rigis prefiqsebiTaa markirebuli,
inaqtiuri subieqtis ki mudmivad micemiTSia (yvela realizebul
mwkrivSi). mesame diaTezis Prev.-o-R-u-an-Ø qvestruqturis zmnebi
orpirianis konversiuli erTlentiania _ makauzirebeli piri dakargulia,
misi marker rudimentadaa qceuli, cnobierebaSi darCenilia realurad
moqmedi (ekzekutori), romelic refleqsur subieqtadaa gagebuli da
gamoxatulia amosavali I diaTeis orpiriani formis brunvacvalebadi
obieqtis m- markeriT (67,225-255): ilà-m-o-rgil-u-an-s ma `ma-m-civn-eb-s
medat~. ilà-m-o-Cxur-u-an-s ma `mamcivnebs me~, ilàmofuruans `maxurvebs medat~.
197
arsebobs am zmnaTa o-rgil-u-an-s Tina Tis `aciebs, agrilebs is
mas~, o-rCxial-u-an-s /a-rCxial-en-s Tina Tis `acxelebs is mas~, o-fur-u-
an-s Tina Tis `axurvebs is mas~ formebic; konstruqciis TvalsazrisiT
labilurobas amJRavneben: Tu dasturdeba makauzirebeli piri, maSini
isini moiazreben samoqmedo brunvacvalebadi obieqts; maTi yvela
morfosintaqsuri parametri imaze miuTiTebs, rom isini pirveli diaTezis
zmnebia; meore SemTxvevaSi ikargeba makauzirebeli piri da manis rigis
piris niSnebiT markirebuli erTpiriani formebi (samoqmedo obieqti
moiqceva subieqtad) datiuri konstruqciisa Sesabamisad, morfosintaqsur
safuZvelze mesame diaTezaSi gadairicxebian. semantikuradac, isini
mkveTrad gansxvavdebian erTmaneTisgan. mag., awmyo: oJarJaluans
`aJrJolebs/akankalebs~, ozarzaluans `1.hzaravs, 2. azanzarebs~ _
labiluri konstruqciis mqonea. konteqstis mixedviT gveqneba ori
mniSvneloba, romelic mkveTrad aris gamijnuli diaTezaTa
morfosintaqsuri parametrebis mixedviT:
mniSveloba #1: o/uzarzazaluans Tina Tis `azanzarebs is mas~, mag.:
eferi mioRoruu, Tel qianas douzarzaluu (Tiq) `iseTi miayvira, mTeli
qveyana daazanzara (man)~) da, Sesabamisad, pirveli diaTezis zmnebia,
xanac dat-dat-dat-dat konstruqciisa: mniSvneloba #2: ozarzaluans Tis
SiSiSe `hzaravs mas SiSisagan.~), da, Sesabamisad, mesame diaTezisa.
awmyo: oJarJaluans `acaxcaxebs~
wyvetili: uJarJaluu `aacaxcaxa~
I rezultativi: uJarJaluafu(n) `ucaxcaxebia ~
III rezultativi: noJarJaluafue(n) `caxcaxebda Turme~
morfologiur doneze pirvel diaTezaSi, saerTo wesisamebr, vinis
rigis markireba gveqneba, mesame diaTezaSi ki manis rigisa.
sintaqsur doneze pirvel diaTezaSi, saerTo wesisamebr, nom-erg-dat-
nom konstruqcia gvaqvs, mesame diaTezaSi _ datiuri.
semantikur doneze pirveli diaTezis zmnebSi gaazrebuli
moqmedebaa, aqtiuri subieqtiT. mesame diaTezis zmnebSi ki inaqtiuri
subieqti gvaqvs, romelsac misdauneburad, garemo pirobebis gamo
emarTeba zmniT gamoxatuli moqmedeba-mdgomareoba.
198
uRlebis paradigma naklulia, mxolod awmyosa da meoTxe seriis
mwkrivebi SeiZleba hqondes:
mag.:
aqtiursubieqtiani, vinis rigis piris niSnebiT markirebuli
formebSi orive piri moqmedi da samoqmedo (obieqti) saxezea:
kvercxi vagaargiuluaT (vagaargiuluaT Tqva Tina)! `kvercxi ar
gaagriloT/gaacivoT (ar gaagriloT Tqven is)~, Ticali maxinji
ჸofena, qiჸanas norgilafuena(n): i. yifS., gv. 12 „iseTi qurdebi
yofilan, qveyanas anadgurebdnen (acivebdnen)“. Sdr.:
erTpiriani, inaqtiursubieqtiani, manis rigis piris niSnebiT
markirebuli forma: seriT sinCxes marzensi do dRaSiT
gumorgiluans: qxs, 1, gv. 142 `RamiT sicxes maZlevs da dRisiT
macivebs~ (magaliTebs vimowmebT o. qajaias leqsikonidan).
orJialuans `aJrialebs~: qobZirini, gomarJialu tans `rom
vnaxe, gamaJriala tanSi~
uRlebis paradigma naklulia:
awmyo: mofuruans madat `maxurvebs medat~
myofadi: ilàmofuruans madat `Semaxurvebs medat~
wyvetili: (q)elàmofuru madat `Semaxura medat~
mag., gale Cxurue, ucbaSe muSeni qelàmofuru ma , va miCqu, `gareT civa,
uecrad ratom Semaxura, ar vici~.
zepirmetyvelebaSi wyvetilis mwkrivis forma mainc da mainc
produqtiuli ar aris, rogor wesi, warsuli (moqmedeba-)mdgomareobis
gamosaxatavad am zmnebSi uwyvetlis mwkrivis forma gamoiyeneba (msgavsad
miჸors tipis zmnebisa): ilàmorgiluand(u) `mcioda~, ilàmofuruandà
`mcxeloda~.
199
5.2.7. o-R-af-u-an-Ø qvestruqtura #69
mesame diaTezis o-R-af-u-an-Ø qvestruqturis zmnaTa sintaqsuri
konstruqcia datiuria; semantikurad, moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli piri
inaqtiuri subieqtia, misda uneburad mosdis/emarTeba zmniT gamoxatuli
moqmedeba. am qvestruqturis zmnebis inaqtiuri subieqtis brunva ki
mudmivad micemiTia da yvela mwkrivSi manis rigis prefiqsebiTaa
markirebuli. mag., awmyo: CxuruSe o-kankal-af-u-an-s `sicivisgan
akankalebs~, va miCqu muSeni o-qion-af-u-an-s Tisdat `ar vici, ratom
mamTqnarebs (medat)~, CqჷCqჷsdat onjuaSe o-Cion-af-u-ans `Cvilsdat saRamodan
aceminebs~; amave paradigmisaa: ojgarjgalafuans `aZagZagebs~,
ofirqebafuans `afiqrebs~, oxvalafuans `axvelebs~, oqionafuans (senak.,)//
oqironafuans (zugd.samurz.) `amTqnarebs”, seriT oqironafuans `RamiT
amTqnarebs~, uqironafuafà `umTqnarebia~, noqironue `amTqnarebda Turme~,
mTel sers uqironafuafà `mTeli Rame umTqnarebia, noqironue(n)
`amTqnarebda Turme~, oCionafuans `aceminebs~, mTel dRas oCionafuans
`mTeli dRe aceminebs~, uCionafauafà `uceminebia~, noCionue(n) `aceminebda
Turme~, mTel dRas uCionafuafà `mTeli dRe aceminebs~.
ojgarjgalafuans `aZagZagebs~: Cxurà afà do ojgarjgalafuans `sciva
da aZagZagebs~,
awmyo: moxvalafuans `maxvelebs~: nikas oxvalafuans `nikas axvelebs~,
wyvetili: qumoxvalafu `damaxvela~: simwareSe qumoxvalafu `simwrisagan
damaxvela~,
I rezultativi: uxvalafuaufà `uxvelebia~: nikaSa mTel sers
uxvalafuafà `nikasTvis mTeli Rame uxvelebia~.
moxvalafuans, moCionafuans tipis zmnebTan dakavSirebiT isic unda
aRiniSnos, rom Teoriulad gamoricxulia pirveli da meore piris
subieqturi wyobis davumTqnarebivar tipis formebi – semantikurad
SeuZlebelia~. (analogiuri movlenis Sesaxeb saliteraturo qarTulSi
(67,240).
uRlebis nimuSi:
awmyo: o-Cion-af-u-an-s `aceminebs~
200
myofadi: ga-(a)-Cion-af-u-an-s `daaceminebs~
wyvetili: ga-(a)-Cion-af-u `daacemina~
I rezultativi: gu-Cion-af-u `dauceminebia~
III rezultativi: go-no-Cion-af-u-e(n) `daaceminebda Turme~
5.2.8. mu a-R-en-Ø qvestruqtura #70
mu a-R-en-Ø qvestruqturis zmnebi datiuri konstruqciis zmnebia
(msgavsad mesame diaTezis sxva zmnebisa). dasawyisSive unda aRiniSnos,
rom es ar gaxlavT sakuTriv megruli yalibi, Cveni xelmZRvanelis, prof.
merab Cuxuas SeniSvniT, is saliteraturo enis gavleniT aris Sesuli
megrulSi. SegviZlia Tamamad vTqvaT: qvemoT gaanalizebuli formebi
namdvilad dasturdeba megrul zepirmetyvelebasa da teqstebSi. nawili
ki o. qajaias megrul-qarTuli leqsikonidan gvaqvs amokrebili.
istoriulad, eseni kauzatiuri formebia, magram dReisaTvis dakargulia
nom-erg-dat-nom konstruqciis mqone makauzirebeli piri; moqmedebis
aRmqmel-ganmcdeli aqtantis funqcias zmnur konstruqciaSi darCenili
micemiTbrunviani aqtanti iTavsebs (msgavsad saliteraturo qarTulisa,
(67,241). mag., mu a-Ser-ens `ra agiJebs~, mu a-zeim-en-s `ra azeimebs~, mu a-
ჸal-en-s `ra acofebs~.
mesame diaTezis mu a-R-en-Ø qvestruqturis zmnebs erTvis ra
nacvalsaxeli, romelic mniSvnelobisgan daclil (cariel) nawilakad
aris qceuli. es mu `ra~ nawilaki am zmnur formaTa kiTxviT-negatiur
(`ratom...~) guneba-ganwyobis semantikaze miuTiTebs, msgavsad maTi
saliteraturo qarTuli enis Sesatyvisebisa.
uRlebis paradigma regularulia, Tumca zogierTi zmna,
semantikidan gamomdinare, SeiZleba mwkrivnakli iyos.
awmyo: mu gaSerens?! `ra gagiJebs?!” mag., `si mu goko, mu
gaSerensia?!~, `Sen ra ginda, ra gagiJebso?!~
201
wyvetili: muq gagaSeru `ram gagagiJa~ mag., `va miCqu, muSen
midafrTi qalqiSa, muq gamaSeru?!~ ar vici, ratom wavedi qalaqSi, ram
gamagiJa?!”
I rezultativi: mus guSerebuq `ras gaugiJebixar~ mag., muSe gaRol
aTe gvarq, mus gauSerebuq `ratom dagemarTa amgvari, ras
gaugiJebixar/gadaurevixar?!~
III rezultativi: gonoSerebueq `ganagiJebxar~
sxva magaliTebi: mu azeimens `ra azeimebs~: codas mu azeimens `sawyals
ra azeimebs?!~, mu aჸalens `ra acofebs?!~: mu aჸalens Te koCis `ra
acofebs am kacs~, mus gauჸaleb(u) Te koC(i) `ras gaucofebia es kaci~, mu
a-xang-en-s `ra agiJebs/SeSlis~: mu axangens Te ZRabis `ra agiJebs/SeSlis
am gogos, mus g(a)uxangeb(u) Te ZRab `ras gaugiJebia/SeuSlia es gogo~.
mu a-R-en-Ø qvestruqturis zmnaTa msgavsi, analogiuri
morfosintaqsuri procesebis Sedegad aris warmoqmnili Semdegi mu `ra~
nawilakiani xuTi qvestruqtura. mu a-R-en-Ø qvestruqturis zmnebTan
SedarebiT mxolod mcire, fuZis struqturuli sxvaoba gvaqvs, amitom,
calke qveTavebad aRar gamovyofT da aqve davasaxelebT qvestruqturul
jgufs Sesabamisi magaliTebiTurT:
5.2.9. mu prev.-R-un-Ø qvestruqtura #71
mu ginmo-las-un-s `ra revs~: i osurs mu ginmolasuns `im qals ra
gadarevs?!~, ginolasu gadaria~: muq ginolasu Ti boSi?! `ram gadaria is
biWi?!~ gegànuulasu (gegànulasu) `gadaurevia~: ezma tyuraT gegànuulasu
`amdeni tyuiliT gadaurevia~.
202
5.2.10. mu o-R-u-an-Ø qvestruqtura @# 72
mu va-(o)-svanj-u-an-s `ra ar asvenebs~: mu osvanjuans `ra asvenebs~:
mu vasvanjuans Te osurs `ra ar asvenebs am qals~, mus vamousvanjuaf(u)
`ras ar mousvenebia~: mus vamousvanjuaf(u) Te osur `ras ar mousvenebia
es qali~; mu varuluans `ra ar aZinebs~: mu varuluans Te baRanas `ra ar
aZinebs am bavSvs~, sinCxes vadourulaf baRana `sicxes ar dauZinebia
bavSvi~, mu o-bir-u-an-s `ra amRerebs~, mu o-Squr-in-u-an-s `ra aSinebs~, mu
osxap-in-u-an-s `ra acekvebs~, mu oZic-in-u-an-s `ra acinebs~, mu o-rZin-u-an-
s `ra aZlebinebs~, mu obiruans `ra amRerebs~, iro mu obiruans
`yovelTvis ra amRerebs~, mus ubirafuafà `ras aumRerebia~, mu mizezis
ubirafuafà `ra mizezs aumRerebia~, mu oSqurinuans `ra aSinebs~, TeS
mamwaraT mu oSqurinuans `ase mwared ra aSinebs~, TeS mamwaraT mus
uSqurinuafà `ase mwared ras SeuSinebia~, mu osxapinuans `ra acekvebs~,
Tezmas mu osxapinuans `amdens ra acekvebs~, mus usxapin(af)uafà Te ZRabà
`ras aucekvebia es gogo~, mu oZicinuans „ra acinebs“, Te baRanas iro mu
oZicinuans „am bavSvs sul ra acinebs“, Te baRana mus gouZicinuafà „es
bavSvi ras gaucinebia“, mu orzinuans (orZinuans) „ra aZlebinebs“, mu
orzinuans (orZinuans) Ti ojaxis „ra aZlebinebs im ojaxSi“,
5.2.11. mu o-R-af-u-an-Ø qvestruqtura #73
mu o-ragad-af-u-an-s `ra alaparakebs~: Tezàmas mu oragadafuans
`amdens ra alaparakebs~, mu o-Cxup-eb-af-u-an-s `ra aCxubebs~, Te koCis
iro mu oCxupebafuans `am kacs sul ra aCxubebs~, mu o-yayal-af-u-an-s
`ra ayayanebs~, osurens Tezàmas mu oyayalafuans `qalebs amdens ra
ayayanebs~, muzàma uyayaluafà `ramdeni uyayania~, mu oRvarafuans `ra
ayvirebs~: xviCas iro mu oRvarafuans `xviCas yovelTvis ra ayvirebs~,
ciras muzàma uRvaru(n) `ramdeni uyviria ciras~...
203
5.2.12. mu o-R-eb-af-u-an-Ø qvestruqtura #74
mu oqeifebafuans Tezma xans `ra aqeifebs amden xans~,
qouqeifebafuaf(u) arZaSa gemuano `uqeifebia yvelasTvis gemrielad
(kargad)~, mu o-qaqaneb-af-u-an-s `ra aqaqanebs~: mu oqaqanafuans Te osurs -
ra aqaqanebs am qals, note mu orzebafuans//orzinuans urcxo qianaSa
`netavi ra aZlebinebs ucxo qveyanaSi?~...
mesame diaTezis R-Ø struqturis ra nawilakiani formebi xSirad
netav nawilakTan erTadac gvxvdeba; note mu moZicinuans `netav ra
macinebs~.
204
5.3. mesame diaTezis R-u(n) struqtura
mesame diaTezis R-u(n) struqturis zmnebic morfosintaqsur
niadagze erTiandebian am diaTezaSi: uRlebisas maTi konstruqcia
datiuria. miuxedavad imisa, erTpiriania zmna Tu orpiriani, zmniT
gamoxatuli mdgomareobis aRmqmel-ganmcdeli piri inaqtiuri mudmivad
micemiTi brunvis niSniTaa markirebuli. relatiuri formis SemTxvevaSi
mag., Codu(n) Tis `scalia masdat~, S-u(n) Tisdat Tinanom: `diirCinu
ciraq, muWom SqverTeria ZRabi fSu(n) `daberda ciram, rogori aSoltili
gogo maxsovs~.
rogorc aRvniSneT, mesame diaTezaSi gaerTianebul zmnaTa
konstruqcia datiuria. es ki imas niSnavs, rom zmniT gamoxatuli
moqmedeba-mdgomareobis aRmqmel-ganmcdeli susti nebelobis subieqturi
piri mudmivad micemiTbrunviania, yvela mwkrivSi (rac ki gaaCnia). meore
aqtanti ki, romelic, saerTo wesisamebr, mudmivad saxelobiT brunvaSia
saliteraturo qarTulsa da mis yvela dialeqtSi, megruli zmnebis
wyvetilis mwkrivSi moTxrobiTbrunviani konstruqciiT warmogvidgeba: ir
koCq arTo gimajogu Cqimian do SxvaSi Turqu `yvela kacma erTad
SemZulda Cemiani da sxvisi mogvare~ (magaliTs vimowmebT o. qajaias
leqsikonidan). saliteraturo qarTulsa da mis dialeqtebSi ki igive
winadadeba ase gaimarTeboda: `yvela kaci SemZulda...~.
erTpirian zmnebSi saxelobiTSi dasmuli piri gauCinarebulia.
saxezea mxolod moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli inaqtiuri
micemiTbrunviani aqtanti, meore aqtanti ki mxolod maSin gamoCndeba,
rodesac konkretul konteqstSi konkretuli forma datiur
konstruqcias Seicvlis nom-erg-dat-nom an nom-erg-nom-nom
konstruqciebiT, xolo manis rigis piris niSnebs - vinis rigis piris
niSnebiT; mag.,
datiuri konstruqcia (III diaTeza) nom-erg-dat-nom (I diaTeza):
mozarzaluans `mzaravs medat~ __> vozarzaluanq `vazanzarebs menom masdat~.
mag.:
205
III diaTeza: uzarzaluans Tisdat SiSiSe `hzaravs mas SiSisagan~
(mwkrivnaklia, msgavsad mesame diaTezis zmnaTa umravlesobisa).
Sdr.:
I diaTeza:
ndirinom `murs, mara uzarzaluans dixas (m.xub., gv.31) devi `midis, magram
azanzarebs/zanzars awyebinebs miwas (vimowmebT o. qajaias leqsikonidan).
mivyveT Tanmimdevrulad da ganvixiloT R-u(n) struqturis
qvevariantebi, romelic, morfosintaqsur doneze datiuri konstruqciiTa
da manis rigis piris niSnebiTaa markirebuli. semantikur doneze ki
zmnasTan Sewyobili micemiTbrunviani saxeli, rogorc wesi, susti,
inaqtiuri subieqtia. umravles SemTxvevaSi igi sulieria. am tipis
zmnebi, ZiriTadad, mwkrivnaklia.
qvestruqturebs Soris mxolod fuZis agebulebis mxriv aris
sxvaoba, magram yvela maTgans aerTianebs gvareobiTi ZiriTadi
struqtura - R-u(n) da datiuri konstruqcia. amitom, qvestruqturaTa
ganxilvisas aRar visaubrebT morfosintaqsur gvareobiT markirebaze da
uSualod, TiToeul struqturul qvesaxeTa nimuSebs movixmobT:
5.3.1. R-u(n) qvestruqtura #74
Cod(u)(n) `scalia~: ilonas vaCodu(n) TeSa `ilonas ar scalia
amisTvis~, mumas vaCodu(n) Cqimda `ar scalia CemTvis~; muT ren
(qu)mouComiluaf) `rogorc iqna mouclia~. aCi(n)Colu(n) `emsxvreva~:
Wirqef aCinColu(n) `Wiqebi emsxvreva~, doCi(n)Colu(n) `damsxvrevia~,
Wirqef doCi(n)Colu `Wiqebi damsxvrevia~, anjamu(n) `exileba (Tvali)~:
WiWe-WiWeT Tolà anjamu(n) `nel-nela Tvali exileba~, gonjamu(n)
`gauxelia~: lexis Tolà gonjamà `avadmyofs Tvali gaxelia~...
206
5.3.2. prev.-R-u(n) #75
ge-Z-u(n) `hmarTebs, valad adevs~: Ti koCis Cqim vali geZu(n) `im kacs
Cemi vali marTebs~, Tis SxvaS xolo geZu(n) `mas sxvisic marTebs~, SxvaS
xolo ginoZve(n) `sxvisic emarTa Turme~...
5.3.3. o-R-u(n) qvestruqtura # 76
statikuri o-R-u(n) qvestruqturis zmnebi, romlebic manis rigis
piris niSnebiT arian markirebulni da Tan datiuri konstruqcia aqvT,
SeiZleba iTqvas, rom yvelaze produqtiulia sxva qvestruqturebTan
SedarebiT.
statikur zmnaTa saerTo wesis mixedviT, umravlesoba zmnebisa
mwkrivnaklia: meore seriis formebs ver awarmoebs. miuxedavad imisa, rom
am qvestruqturis gamaerTianebeli parametrebia morfologiuri forma da
sintaqsuri konstruqcia, aucileblad miviCnevT kidev ori qvejgufis
gamoyofas statikuri da dinamikuri zmnebisTvis. maT Soris arsebuli
sxvaoba Tavs iCens am zmnaTa uRlebisas:
statikur zmnebs mxolod pirveli da meoTxe seriis
mwkrivebi ewarmoeba, Tumca, zog formas mainc aqvs gamarTuli paradigma:
awmyo: wyvetili: I rezultativi:
ma moonjRoru(n) `mcxvenia~ demeonjRoru daonjRorebu(n)
Tis oridu(n) `mas erideba~ me(e)ridu moridebu(n)
ma moSquru(n) `me meSinia~ maSqurinu fSqurinebu(n)
mag., obadu(n) `abadia~: muT obadu(n), muS naSrom re `rac abadia,
misi naSromia~, muT nobadue(n), muS naxandi ჸofe `rac ebada Turme,
misi naSromia; obaru(n) `abaria~: muT obarun, jgiro Txilans `rac
abaria, kargad icavs~, muT nobaruen, jgiro noTxilue(n) `rac ebara
Turme, kargad icavda~, ondu(n) `endoba~, Cqim sityvas ondu(n) `Cems
sityvas endoba~, Cqim sityvaSa undebu `Cems sityvas endo Turme~,
207
onebu(n) `nebavs“, unCaSis TaS onebu(n) `ufross ase nebavs“, unCaSis
TaS nonebue(n) `ufross ase eneba Turme“, owvadilu(n) `swads
/swadia“: iro jgiriS keTeba owvadilu(n) `yovelTvis kargis keTeba
swadia“, owyinu(n) `swyins“: ifrel owyinu(n) „yvelaferi swyins“, Cqim
naragad wyinebu(n) `Cemi naTqvami swyenia“, oSquru(n) `eSinia“: seriT
xvale oSquru(n) `Rame marto eSinia“, ma joRoràSa moSquru(n) `me
ZaRlis meSinia“, seriT xvale Squrnebà `Rame marto SeSinebia“,
lukas joRorSa Squrnebà `lukas ZaRlis SeSinebia~, ჸudeS ula
oxiolu(n) `saxlSi wasvla uxaria~, squaS warmateba oxiolà
`Svilis warmateba uxaria~... osizmaru(n) `esizmreba~: nikas burTef
osizmaru(n) `nikas burTebi esizmreba~, ciras Tojinefq
qigiasizmaru `ciras Tojinebma daesizmra~, baRanas olaჸafe
gesizmaraf(u) `bavSvs saTamaSo dasizmrebia~, oridu(n) `erideba~:
unCaSefiS ridebu(n) `ufrosebis mohridebia~, mumaS moridebu(n)
`mamis moridebia~, sumariSi eridebà `stumris moerida~, ozaru(n)
`ezareba~: ragad ozaru(n) `laparaki ezareba~, kiTxir ozaru(n)
`kiTxva ezareba~, deezarebu(n) faraSi mejRonaq `daezara fulis
migzavna~, kiTxir dazarebu(n) `kiTxva dazarebia~, Cqumalaq
vadgezaras baRanaqiS `***baRanamis gagzavnam ar dagezaros~ da sxv.
kidev erTi tendencia gamoikveTa qvemoT moyvanili magaliTebis
gaanalizebisas: sporadulad ikargeba da iSviaTad viwrovdeba (u(n) à)
pirveli TurmeobiTis –u(n) sufiqsi: mag., Squrneb- `SeSinebia~, xiolebà
`gaxarebia~, dosqvamaf- `dahSvenebia~, Sexarbeb- `Sehxarbebia~ da sxv.
marTalia, leqsikurad aRniSnuli magaliTebi saliteraturo
qarTulanaa saziaro, magram megrul yalibSi Casmisa da Semdgom
morfologiuri sufiqsis mokvecis SemTxvevebi imdenad xSiria, rom ar
SeiZleba ar aRvniSnoT am tendenciis Sesaxeb.
statikuri zmnebis formebi warsuli drois formebis gamosaxatavad
aqtiurad iyeneb uwyvetlis mwkrivis formebs: osqu(n) -osqudu `hSvenis –
hSvenoda~ da sxv.
208
sxva magaliTebi: onatru(n) `enatreba“: mxolod awmyos wris
mwkrivebSi didas squa onatru(n) `dedas Svili enatreba~, ninos cira
monatreb(à) (es forma enartebu–s rigSi uweria o. qajaias) `ninos cira
mohnatrebia~, osqu(n) `hSvenis~, Te fer osqu(n) `es feri hSvenis (uxdeba)~,
osqu(n) ferq veSexvadà `rogoric hSvenis iseTi (imferi) ar Sexvda“,
dosqvamaf(u) `dahmSvenebia~: Te fer dousqvamuaf(u) `es feri daumSvenebia
(moxdomia)~, osaWiru(n) `sWiria~: Cqim moxvara osaWiru(n) `Cemi daxmareba
sWiria~, osaWirun(i) fer saqme re `rom sWiria (sWirdeba) isei saqmea~,
fara osaWiru `fuli sWiria~, dosaWirebu `dasWirvebia~, Cqim moxvara
dosaWirebà `Cemi daxmareba dasWirebia~, fara dousaWireb `fuli
dauWirvebia (misTvis)~, oxarbu(n) (igivea: onjaru(n))`Surs, exarbeba~, SxvaS
ifrel oxarbu(n) (/onjaru(n)) `sxvisi yvelaferi exarbeba (/Surs),
xarbebu(n) / njarebu(n) `Sehxarbebia~: SxvaS Sexarbeb(à)(/ njarebu(n))
`sxvisi Sehxarbebia~, oadvilu(n) `eadvileba~: davalebaS keTeba
oadvilu(n) `davalebis keTeba uadvildeba~, Te saqme oadvil(à) `es saqme
eadvileba~, gauadvileb(u) `gauadvilebia~: davalebaS keTeba gauadvilebà
`davalebis keTeba gauadvilebia~, Te saqme gauadvilebà `es saqme
gauadvilebia~, oamayu(n) `eamayeba~, jgir squa oamayu(n) `kargi Svili
eamayeba~, uamayebu(n) `uamayia~: jgir squaT uamayeb(à) `kargi Svili
uamayia~, obrelu(n) `ebevreba~: fara obrelu(n) `fuli ebevreba~, paticema
obrelu(n) `pativiscema ebevreba~, ogemuanu(n) `egemrieleba~, Cqim ჸudes
ogemuan `Cems saxlSi egemrieleba~, didaS xe ogemuanà `dedis xeli
egemrieleba~, Cqim ჸudes gemuanebu(n) `Cems saxlSi egemriela Turme~,
didaS xe gemuanebu(n) `dedis xeli egemriela Turme~, oginZaru(n)
`egrZeleba~, dRa oginZaru(n) `dRe egrZeleba~, dRa gagrZelebà `dRe
gagrZelebia~, odiardu(n) `edideba~, madvalar odiardu(n) `fexsacmeli
edideba~, davaleba odiardu(n) `davaleba edideba~,oeWu(n) `eeWveba~,
TeSner saqmeS oeWu(n) `aseTi saqmis eeWveba~, TiS naragad(à) oeWu(n) `misi
naTqvami eeWveba~, (da)eWvebu(n) `daeWvebia~: TeSner saqmeS (da)eWvebu
`aseTi saqmis daeWvebia~, TiS naragadà (da)eWvebu(n) `misi naTqvami
daeWvebia~, oWifaru(n) `eviwroveba~, giSaular Sara oWifaru(n)
`gasasvleli gza eviwroveba~, ninos kaba oWifaru(n) `ninos kaba
209
eviwroveba~, Wifarebu(n) `eviwrova~, giSaular Sara Wifarebu(n)
`gasasvleli gza eviwrova~, ninos kaba Wifarebu(n) `ninos kaba eviwrova~,
ozaralu(n) `ezaraleba~, TeSàmadida (Te xela) sufraS gofaCua
ozaralu(n) `amxela sufris gaSla ezaraleba~, TezàmaS Cuqeba
ozaralu(n) `amdenis Cuqeba ezaraleba~, uzaralebu(n) `uzaralia~:
TeSmadida (Te xela) sufraS gofaCuaT uzaralebà `amxela sufris
gaSliT uzaralia~, TezmaS CuqebaT uzaralebà `amdenis CuqebiT
uzaralia~, oTakilu(n) `eTakileba~, Te sityva oTakilu(n) `es sityva
eTakileba~, mudgaren iSen oTakilu(n) `raRac mainc eTakileba~,
uTakileb(u) `uTakilebia~, Te sityva uTakileb(u) `es sityva uTakilebia~,
mudgaren iSen uTakileb(à) `raRac mainc uTakilebia~, oimendu(n)
`eimedeba~, muS muma oimendu(n) `misi mama eimedeba~, muS squa oimendu(n)
`misi Svili eimedeba~, douimendebà `dauimedebia~: muS muma douimendebà
`misi mama dauimedebia~, muS squa douimendeb(à) `misi Svili dauimedebia~,
owyiTu(n) `emlaSeba~, oWkumal owyiTu(n) `saWmeli emlaSeba~,
dawyiTareb(à) `damlaSebia~, oWkumal dawyiTarebà `saWmeli damlaSebia~,
okuntaru(n) `emokleba~, Sara okuntaru(n) `gza emokleba~, kaba
okuntaru(n) `kaba emokleba~, kuntarebu(n) `emokla~, Sara kuntarebu(n)
`gza *hmoklebia.mokle eCvena~, kaba kuntarebu(n) `kaba mokle moCvenebia~,
oSxuaru(n) `emsxvileba~, muS dud oSxuarà `Tavisi (sakuTari) Tavi
emsxvileba~, Sxuareb(à) `msxvilad moCvenebia~, muS dud Sxuareb(à) `Tavisi
(sakuTari) Tavi msxvilad moCvenebia~, oqequ(n) `emCateba~: tan oqequ(n)
`tani emCateba, oRal oqequ(n) `tvirTi emCateba~, (da)qeqebu `damCatebia~,
tan (da-)qeqebu(n) `tani (da)mCatebia~, oRal daqeqebu(n) `tvirTi
damCatebia~, omonju(n) `emZimeba~, omwaru(n) `emwareba~, oWkumal omwaru(n)
`saWmeli emwareba~, (ga)mwarebu(n) `(ga)mwarebia~, oWkumal mwarebu(n)
`saWmeli mwarebia~, owyiTu(n) `emwuTxeba~, oWkumal owyiTu(n) `saWmeli
emwuTxeba~, (da)wyiTarebu(n) `(da)mwuTxebia~: oWkumal (da)wyiTarebu(n)
`saWmeli (da)mwuTxebia~, onarRu(n) `enaRvleba~, iro squa onarRu(n) `mudam
Svili enaRvleba~, si mu gonarRu(n) `Sen ra genaRvleba~, mangaro
unarRebà `Zlier unaRvlia~, oWiWaru(n) `epataraveba~, fara oWiWar(à)
210
`fuli epataraveba/ecotaveba~, saCuqar oWiWarà `saCuqari epataraveba~,
fara WiWorebà `fuli epatarava Turme~, olibaru(n) `erbileba~
baliS olibaru(n) `baliSi erbileba~, divan olibarà `divani erbileba~,
dolibarebu(n) `darbilebia~, baliS dolibarebu(n) `baliSi darbilebia~,
divan dolibarebu(n) `divani darbilebia~, oonjRoru(n)/orcxvinu(n)
`ercxvineba~ noojRorebue(n) `Sercxveboda Turme~: TiS qceva
oonjRoru(n)/orcxvinu(n) `misi qceva ercxvineba~, urCqenjobaq
geonjRoras, kirTxiq varia `ucodinrobam Segrcxves, kiTxvam arao~; TiS
qcevaS onjRorebà? `misi qcevis Sercxvenia?~, osastiku(n) `esastikeba~,
Tecal ganaCen osastiku(n) `aseTi ganaCeni esastikeba~, Tecal ragad
osastiku(n) `aseTi saubari esastikeba~, osaxelu(n) `esaxeleba~: mSobels
squa osaxelu(n) `mSobels Svili esaxeleba~, cira ojaxis osaxelu(n)
`cira ojaxs esaxeleba~, osiamovnu(n) `esiamovneba~: maswavlebels ninoS
rCqila osiamovnu(n) `maswavlebel ninos mosmena siamovnebs~, skuamas
mikoquna osiamovnu(n) `lamazad Cacma siamovnebs~, ogemuanu(n)
`egemrieleba, etkbileba~, Cai ogemuanu(n) `Cai egemrieleba, etkbileba~,
didaS xuma ogemuanu(n) `dedis xma egemrieleba, etkbileba~, didaS xuma
gemuanuebà `dedis xma egemrieleba, etkbileba Turme~, oukadrisu(n)
`eukadriseba~: sityvaS ragad oukadrisu(n) `sityvis Tqma eukadriseba~,
zedmet qceva oukadrisu(n) `zedmeti qceva eukadriseba~, zedmet qcevas
ukadrisebu(n) `zedmeti qceva eukadriseba Turme~, ouSnou(n) `euSnoveba~:
muS dud ouSnou(n) `Tavisi Tavi euSnoveba~, barg ouSnou(n) `tansacmeli
euSnoveba~, oucxou(n) `eucxoveba~, sqan naragad oucxou(n) `Seni naTqvami
eucxoveba~, ouxerxulu(n) `euxerxuleba~, koCiS wuxeba ouxerxulu(n)
`kacis (adamianis) Sewuxeba euxerxuleba~, ofiqru(n) `efiqreba~ olegs
Tena iro ofiqru(n) `olegs es sul efiqreba~, oSoru(n) `eSoreba~, samuSa
oSoru(n) `samsaxuri eSoreba~, skola oSoru(n) `skola eSoreba~, Sorebà
`hSorebia~, samuSa Sorebu(n) `samsaxuri Sorebia~, oZviru(n) `eZvireba~:
Sanqar oZviru(n) `Saqari eZvireba~, barg oZviru(n) `tansacmeli eZvireba~,
oZnelu(n) `eZneleba~: olegs muTuni vaoZnelu(n) `olegs araferi
eZneleba~, ula oZnelu(n) `wasvla eZneleba~, gurafa oZnelu(n) `swavla
eZneleba~, orCxialu(n) `ecxeleba~: wyar orCxialà `wyali ecxeleba~,
211
oWkumal orCxialà `saWmeli ecxeleba~, oxalisu(n) `exaliseba~, ambeS
ragad oxalisu(n) `ambis moyola exaliseba, ula oxalisu(n) `wasvla
exaliseba, obedu(n) `ebedeba~, fara obedu(n) `fuli ebedeba~, sixarul
obedu(n) `sixaruli ebdeba~, ocodu(n) `ebraleba~, ombol baRanef
ocodu(n) `oboli bavSvebi ebraleba~, baRanef codebu(n) `bavSvebi
Sescodebia / Sebralebia~, ozizRu(n) `ezizReba~: ai, aTeSeni jogჷna do
ozizRჷna(n) Cqini kaTas, ami amitom sZulT da ezizRebaT Cvens xalxs
(vimowmebT qajaiadan), oSumal ozizRu(n) `dasalevi ezizReba~, mgzavroba
ozizR(n) `mgzavroba ezizReba~,
olandu(n) `elandeba~: iro midgaren olandu(n) `yovelTvis viRaca
elandeba~, midgaren molandebà `viRac molandebia~, Cqimian do SxvaS(i)
Turqu, midgarenq qawmaland(à) (qxs, 1. gv.55, vimowmebT qajaiadan) `Cemiani
da sxvisiani, viRac momelanda, onarRu(n) `enaneba~: qomons yvali
onarRudua do osurs dergi (xalx. sibrZ., 1, gv. 144, vimowmebT o.
qajaiadan) `qmars yveli enanebodao da cols dergi~, onanu(n) `enaneba~:
droS dinafa onanu ` drois dakargva enaneba, osizmaru(n) `esizmreba~:
nikas burTef osizmaru(n) `nikas burTebi esizmreba~, ciras Tojinefq
qigiasizmaru `ciras Tojinebma daesizmra~, baRanas olaჸafe
gesizmaraf(u) `bavSvs saTamaSo dasizmrebia~, ocodu(n) `ecodeba~: moTas
bebi ocodu(n) `SviliSvils bebia ecodeba~, lukas nika codeb(à) `lukas
nika Sescodebia~, oxaTru(n) `exaTreba~: ninos maswavlebeliS oxaTru(n)
`ninos maswavleblis exaTreba~, ciras mSoblefiS moxaTreb(უ) `ciras
mSoblebis moxaTrebia~, oxarbu(n) `exarbeba~: SxvaS jgirobua oxarbu(n)
`sxvisi kargad yofna exarbeba~, ogvianu(n) `agviandeba~, samuSaSa ogvianu
`samsaxurSi agviandeba~...
amave agebulebis zmnaTa struqturuli nairsaxeobaa prev.-a-R-u(n)
qvestruqtura: a o zmniswiniseuli xmovnisa da o- xmovanprefiqsis
morfemul sazRvarze: gartyu(n) `artyia~ (Semortymuli aqvs): wels
ortyafà gartyu `welze qamari artyia~, welàSa ortyafà qigurtyafu
`welze qamari Semourtyia~, gaaCqu(n) (/gaarCqu) `gaaCnia~, irfel gaarCqu(n)
saqmeSa `yvelaferi saqmes gaaCnia~, maZu(n) `acvia (fexze)~, skvam tuflef
212
maZu(n) `lamazi fexsacmelebi acvia~, III rezultativis formebi iqneba:
munoZve(n) `ecva Turme~, munortyve(n) `ertya Turme~...
5.3.4. R-o(n) qvestruqtura #77
statikur R-o(n) qvestruqturaSi sul ori magaliTis
dasaxelebaa SesaZlebeli.
oko(n) `surs~: muT okon Tis orTu `rac surs magas akeTebs~,
sodga okon Tevre meurs `saiTac surs iqiT midis~, muT nokobuen
Tina ukeTebu `rac mosurvebia is ukeTebia~, joxo(n) `hqvia~: Tes
luka joxo `amas luka hqvia~, Tis nika nojoxobue `mas nuka
narqmeva/hrqmevia~. mag., `gasagebi ninaT moko ma qofTque jimalefi~
`gasagebi eniT minda me (qe)vTqva, Zmebo~ (53,141)
5.3.5. i/u-R-u(n) qvestruqtura #78
mesame diaTezis i/u-R-u(n) qvestruqturis zmnebi produqtiulobiT
ar gamoirCeva, magram, miuxedavad amisa, isini megruli zmnis erT-erT,
Zalze mniSvnelovan segments warmoadgenen: gamoxataven micemiTSi
dasmuli saxelis guneba-ganwyobilebas. datiur subieqts pirveli da
meore piris formebSi i- prefiqsi moudiT, mesame pirSi ki –u prefiqsi
gveqneba.
m-i-sxun-u(n) `mirCevnia~
g-i-sxun-u(n) `girCevnia~
u-sxun-u(n) `urCevnia~
i-/u- xmovanprefiqsebi pirTa sakorelacio daniSnulebisaa.
msgavsad sxva statikuri zmnebisa, am zmnaTa umravlesobas mxolod
pirveli da meoTxe seriis formebi ewarmoeba.
213
mag., usxunu(n) `urCevnia~: ninos TaS usxunu(n) `ninos ase urCevnia~,
usu(n) `usvia~: saxes krem usu(n) `saxeze sacxi usvia~, ufinu(n)
`ufenia~: polSa nox ufinu(n) `iatakze xaliCa ufenia~, (ufinu(n)
`ufenia~ zmnis organuli warmoebis paralelurad gvxvdeba misi
aRweriTi variantic: dorCafili afu(n) `aqvs~); u-Z-u(n) `udevs~:
kabinetis wignef uZu(n) `kabinetSi wignebi udevs~, ubaRu(n) `hyofnis~:
ubaRu(n) muT imuSunà `hyofnis rac imuSava~, ubaRu(n) muT iჸidunà
`eyofa rac iyida~, ujgu(n) `sjobs~: uTqualc naTqueli ujgunia (xalx.
sibrZne, 1, gv. 132, vimowmebT o. qajaias leqsikonidan), `uTqmels
naTqvami sjobso~), uleku(n) irfeli `uyria yvelaferi~, ujanu(n)
`uwevs~...
im SemTxvevaSi, Tu subieqti vinis rigis piris niSniT iqneba
markirebuli, maSin am zmnebs datiuri konstruqcia ergatiuli
konstruqciiT SeecvlebaT: dat-dat-dat-dat nom-erg-dat-nom da mesame
diaTezidan pirvel diaTezaSi gadainacvleben:
III diaTeza: ZigiriSi genardis ZigiriSi geRura usxununia `ekalze
gazrdils ekalze dakvdoma urCevniao~.
I diaTeza: ჸuCa ula vosxune `saxlSi wasvla varCie~
5.3.6. i/u-R-eb-u(n) qvestruqtura #79
mesame diaTezis i.u-R-eb-u(n) qvestruqturis zmnebi, rogorc wesi,
orpiriani zmnuri formebia. pirvel da meore pirSi am zmnebs i-
prefiqsi eqnebaT, mesame pirSi ki u- prefiqsi pirTa sakorelacio
daniSnulebisaa da arc erT SemTxvevaSi ar gamoxatavas e.w. `sasxviso
qcevas~. u-k-eb-u(n)/u-kin-eb-u(n) `ukavia, ukavia, uWiravs~, miToxe xoxuCa,
ukineb xamuCa `qveS (SigniT) zis mxoxavi (gveli), uWiravs dana (danuka)
(nawyveti Selocvidan)~, xes wignef ukebu(n) / ukinebu(n) `xelSi
wignebi ukavia~, beWed gaukeTebu(n) `beWedi gaukeTebia~...
214
sainteresoa, rom amave yalibis uwonebu(n) zmnur formas o. qajaias
leqsikonSi vnebiTi gvaris formis kvalifikacia eniWeba:
gamomdinare iqidan, rom es forma statikuria, mas ar SeiZleba
hqondes romelime gvaris forma. igi ugvaro statikuri zmnaa, romelic
manis rigis piris niSnebiT markirebisa da datiuri konstruqciis gamo
mesame diaTezaSi erTiandeba; magaliTebi: uwonebu(n) `eguleba~: nikas
jgir adgil uwonebu(n) `nikas kargi adgili eguleba~...
uRlebis paradigma naklulia:
awmyo: ukebu(n) `ukavia, uWiravs~
III rezultativi: nokebue(n) `sWeria~
5.3.7. prev.-ი/u-R-eb-u(n) qvestruqtura #80
mesame diaTezis prev.-u-R-eb-u(n) qvestruqturis zmnebi amave
struqturis uzmniswino variantTan SedarebiT nakleb produqtiulia,
rac bunebrivia kidec awmyos struqturaSive zmniswiani formis mqone
statikur zmnaTaTvis. zmniswini aq moklebulia sruli aspeqtis
gamoxatvis funqcias: Seulebu(n) `SeuZlia~: dio xolo Seulebu muSeba
„jer kidev SeuZlia muSaoba, mangaras Seulebu, muSi madida oRale
meuTiru -- magrad SeuZlia, ra sididis tvirTs miaTrevs (vimowmebT o.
qajaias leqsikonidan).
i-/u- xmovanprefiqsebi pirTa sakorelacio funqciisaa. saerTo
wesisamebr, i- gveqneba I-II pirSi, u- _ mesameSi.
gabmul metyvelebaSi awmyos struqturaSi zmnuri fuZe yalibiseuli
–u(n) sufiqsis gareSea warmodgenili: misiT Seulebà daaჸanasჷn gafa,
barbanCi elaxon qariS `visac SeuZlia daawynaros (daamSvidos)
215
qrola, gizgizi aRmosavleTis qarisa~, misiT Seulebà doSqiritasჷn
eladgineri WiTa morRia `visac SeuZlia Caaqros amomdgari wiTeli
ganTiadi~, mis Seulebà daarCqalas zoRvaS lჷma? `vis SeuZlia
daawynaros zRvis brZola?~ (vimowmebT o. qajaias leqsikonidan)..
aRniSnuli yalibiseuli –u(n) bolosarTi, saerTo wesisamebr, srulad
aris SenarCunebuli sxvaTa sityvis –ia da kiTxviTobis –o sufiqsTa
darTvisas veSeulebunia ragad `ar SeuZliao saubari~. xSir
SemTxvevaSi adgili aqvs aRniSnuli sufiqsis daviwrovebas: misiT
Seulebჷ daaჸanasჷn gafa, barbanCi elaxon qariSi `visac SeuZlia
daawynaros (daanelos) qrola, gizgizi zemouri (aRmosavluri)
qarisa~ (vimowmebT o. qajaias leqsikonidan); muTuni Seulebჷ `rame
SeuZlia~.
es zmnebic statikuria, am struqturis zmnaTa uRlebis paradigma
naklulia, mxolod awmyos wrisa da meoTxe seriis mwkrivebi
ewarmoebaT.
awmyo: Semilebu(n) `SemiZlia~
III rezultativi: Se-no-b-leb-u-e(n) `SemZlebia~
5.3.8. a- R-u-af-u(n) qvestruqtura #81
mesame diaTezis a-R-u-af-u(n) qvestruqturis zmnebi, rogorc wesi,
erTpiriani, inaqtiuri subieqtis mqone afeqturi zmnebia; miuxedavad
imisa, rom mocemul formebSi ori piris niSania warmodgenili. zmna
uneblie moqmedebis gamomxatvelia. m-aCion-u-af-u(n) `mecemineba~ aWvax-u-
af-u(n) `emJaveba~, aqionuafu(n) `emTqnareba~. angaruafu(n)/
angarinuafu(n) `etireba~ iro makaSuafun do mangaruafu gursu: qxs, 1,
gv.41- sul oxvra minda da metireba gulSi~. oWkumalà qaaWkominuafu(n)
`saWmeli SemoeWmeva~, oWkumalà qooWkumafu(n) `saWmeli SemoWmevia~,
aCion-u-af-u(n) `ecemineba~: dedas aCionuafà `dedas ecemineba~, aWvax-u-
af-u(n) `emJaveba~, mudgaren aWvax-u-af-u(n) `raRac emJaveba~,
aqionuafu(n) `emTqnareba~: mTel sers aqionuafu(n) `mTeli Rame
216
emTqnareba~, mTel sers uqironu(n) `mTeli Rame umTqnarebia~,
angaruafu(n)/ angarinuafu(n) `etireba~: ifrelSe angarinuafu(n)
`yvelaferze etireba~, ciras nino ungarinuafu(n) `ciras nino
autirebia~, aCaminuafu(n) `efxaneba~, joRors aCaminuafu(n) `ZaRls
efxaneba~, akurcxinuafu(n) `eRviZeba~, seriT iro akurcxinuafu(n) `Rame
sul eRviZeba~, seriT gokurcxinafu(n) `Rame gaRviZebia~, aZicinuafu(n)
`ecineba~: lukas aZicinuafu(n) `lukas ecineba~, lukas goZicu(n)
`lukas gaucinia~, aჸvinTuafu(n) `eyvinTeba~, baRanas aჸvinTuafu(n)
`bavSvs eyvinTeba~, ayintuafu(n) `eylapeba~, wyarà ayintuafu `wyali
eylapeba~, wyarà geuyintu(n) `wyali Cauylapavs~.
5.3.9. a-R-en qvestruqtura #82
mesame diaTezis a-R-e(n) qvestruqturis zmnaTa morfologiuri
struqtura da sintaqsuri konstruqcia sruliad emTxveva zmnaTa im
jgufs, romelic relatiur potencialisebad aris kvalificirebuli.
samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom R-e(n) morfologiuri
struqtura sakuTriv potencialisis formaTaTvis damaxasiaTebeli
struqturaa, R-u(n) morfologiuri struqtura ki SedarebiT
meoreulia – sakuTriv e.w. `vnebiTi gvaris~ formebisTvis gaCenili
(132, 203; 57,195). axlaxans gamocemul monografiaSi `lazur-megruli
gramatika~ (119, 614-618) miTiTebulia Svidi R-e(n) struqturis mqone
zmnuri forma, romelic moklebulia potencialisis semantikas:
aSqurine(n) `eSinia~, axicine(n) `exicineba~, aZire(n) `elandeba, eCveneba~,
antire(n) `eteva~, aZicine(n) `ecineba~, angarine(n) `etireba~,
akurcxine(n) `eRviZeba~. am zmnaTa wyalobiT mtkicdeba arn. Ciqobavas
mosazreba, romelic man lazuri R-e(n) struqturis zmnaTa viTarebis
safuZvelze ivarauda: `megrulSic (msgavsad Wanurisa) erT warmoebaSi
unda yofiliyo SeTavsebuli Cveulebrivi vnebiTic da potencialisic.
am warmoebis ZiriTadi mniSvneloba unda yofiliyo potencialisi,
217
Cveulebrivi vnebiTi ki (i-u, a-u) diferenciaciis gziT Semdeg unda
mogveRo~ (142:1).
Cvenc viziarebT mosazrebas, rom aRniSnuli zmnebi rudimentis
saxiT unda iyos SemorCenili megrulSi; Cven mier damuSavebuli
masalis safuZvelze potencialisis semantikas moklebuli kidev
ramdenime zmna gamovlinda R-e(n) struqturisa:
aRole(n) `emarTeba~: fazari aRole orins, oxvalafuans,
osqiliduana jaSi rwvane gordiT `fazari emarTeba saqonels,
axvelebs, arCenebe xis mwvane bayayiT~ (manis rigiT aris markirebuli).
asime(n) `esmis~: mudgarenq maasimu raRac Semoesma; kos koCi joguni,
iSi Wkomua Cqvafafo maasimensia `kacs kaci rom sZuls, imisi Wama
Tqvlefad moesmiso, vimowmebT qajaias leqsikonidan, i. yifS., gv. 179),
(manis rigiT aris markirebuli).
aSine(n) `axsendeba~: kalkaleSa qogaSine paton-WkoralaSi xana:
vimowmebT o. qajaias leqsikonidan, qxs, 1, gv. 36 `zogjer gaaxsendeba
baton-ymobis dro~ (manis rigiT aris markirebuli).
a-rCqil-e(n) `esmis~: ჸurisens, iTam vaarCqile(n) `(wa)uyruebs, viTom
ar esmis~. Wkua Selasiri mafu, vamarCqile(n) Cqinobura `Wkua Seryeuli
(SeSlili maqvs, ar mesmis Cveneburi~(vimowmebT o. qajaias
leqsikonidan: k. samuS., qarT. zep., gv. 38). baRanas ifrel arCqile
`bavSvs yvelaferi esmis~, teqnikaS arCqile `teqnikis esmis~. rjogჷni i
koCiSi ula Carxi-CarxiT algasჷmenia do Wkumua – Wkapi kapiT `rom
gZuls im kacis wasvla Carxunad Cagesmiso da Wama -- Wkapi-Wkapado~
(xalx. sibr., 1, gv. 119, vimowmebT o. qajaias leqsikonidan).
iჸe(n) iჸi(n) `iqneba~ (jvarul TqmaSi, 132, 202) (vinis rigiT aris
markirebuli).
ajine(n) `elodeba~ (vinis rigiT aris markirebuli).
aTajine(n) `qvevidan uyurebs~: aTajinàni, Ziqva vamaaZà `qvevidan rom
amoxeda, Ssarvali ar acvia~ (vinis rigiT aris markirebuli).
aucileblad unda aRiniSnos Targmnisas teqstebsa da leqsikonSi
ismens/esmis zmnaTa vinisa da manis rigiT markirebul formaTa aRrevis
218
Sesaxeb: pirveli da meore piris formebSi visumenq/isumenq
`vismen/ismen~ miTiTebulia mniSvneloba: `mesmis/gesmis~; mag.: sodgareni
visumenq wiwiaSi wiafis `sadRac mesmis wiwilis wivili~ (vimowmebT o.
qajaias leqsikonidan, qxs, 1, gv. 224) _ unda iyos `vismen~.
aRniSnul magaliTebSi, erTi SexedviT, R-e(n) struqturis zmnaTa
morfologiuri agebuleba TiTqos emTxveva relatiuri potencialisis
zmnaTa struqturas, magram formaTa aRreva SeuZlebelia, radgan maT
an ar saerTod ewarmoebaT potencialisis formebi, an adgili eqneba
ormag sufiqsacias: R-en-en: mag., arCqil-in-en (arCqilinu `SeZlo
moesmina, monorCqilafue(n) `SesZlebia moesmina~).
uRlebis nimuSi:
awmyo: arCqile(n) `esmis~
wyvetili: arCqilu `esma~
I rezultativi: rCqiluu(n) `smenia~
III rezultativi: norCqilue(n) `esmoda Turme~
5.3.10. (prev.)-o-R-en qvestruqtura #83
prev.-o-R-e(n) qvestruqturis zmnebic statikuria, Sesabamisad
mwkrivnaklia. amasTan, naklebproduqtiuli qvestruqturacaa.
awmyos mwkrivSive dadasturebuli zmniswini daclilia aspeqturi
gagebisagan. uRlebis paradigma naklulia. moqmedebis aRmqmel-
ganmcdeli piri micemiTbrunviania, msgavsad mesame diaTezis sxva
formebisa.
mag., gi-o-x-e(n) `aWdevia, etyoba~: asakჷ gioxe `asaki aWdevia
(etyoba)~, o-W-e(n) `sWirs~ (Sdr.: o-Wir-s), giore(n) `adgeba~: giordu
Cxana ჸudes `mze moadga saxls~ ...
219
5.3.11. mu o-R-u(n) qvestruqtura #84
statikuri mu o-R-u(n) qvestruqturis zmnebi erTpiriani zmnebia da
rogorc wesi, yvela maTgani gamoxatavs micemiTSi dasmuli aqtantis
gunebaganwyobilebas. maT mxolod manis rigis piris niSniani formebi
ewarmoebaT; rogorc wesi, es zmnebi gxvdeba mu `ra~ kiTxviT
nawilakTan erTad, romelsac dakarguli aqvs kiTxviTobis semantika.
mag., mu onarRu(n) `ra enaRvleba~, Tis mu onarRu(n) `mas ra enRvleba~,
mu oqeifu(n) `ra eqeifeba~, iro mu oqeifu(n) `yovelTvis ra eqeifeba~.
mu oxvaru(n) `ra eSveleba~, lexis mu oxvaru(n) `avadmyofs ra
eSveleba~, nikas mu oxvaru(n) `nikas ra eSveleba~.
aRniSnul zmnebs SeiZleba win daerToT note `netav~ nawilaki:
note mu oqeifu(n)? `neta ra eqeifeba?!~ note `netav~ nawilakis darTvis
SemTxvevaSi konstruqcia natvris niuanss Seicavs.
analogiuri viTarebaa sxva mu `ra~ nawilakian qvestruqturebSic:
ZiriTadi morfologiuri struqturisa (mu R-u(n)) da sintaqsuri
(datiuri) konstruqciis mixedviT amave rigisaa momdevno sami
qvestruqturac, amitom, maT magaliTebsac aqve movixmobT:
5.3.12. mu o//a-R-u-af-u(n) qvestruqtura #85
mesame diaTezis mu a//o-R-u-af-u(n) qvestruqturaSi ori qvejgufi
gamoiyofa: a//o-R-u-af-u(n) da a//o-R-in-u-af-u(n). vnaxoT magaliTebi:
mu o-zeim-u-af-u(n) `ra ezeimeba: mus uzeimebu i kos, mu ozeimuafudu
Tecal dros ` ra uzeimia im kacs, ra ezeimeboda aseT dros~; mal-in-
uafu(n): `sqan mxareSa mal-in-uafu(n) iro `Sen mxaresken
mesvlevineba*(mindeba wamosvla) sul~, malaჸaf-in-uafu(n) ma do meurq
olaჸafuSa `meTamaSeba da mivdivar saTamaSod~ mu alaჸaf-in-uafu(n)
`ra eTamaSeba~: lukas iro mu alaჸaf-in-uafu(n) `lukas sul ra
eTamaSeba~, mu aTeatruafu(n) `ra eTeatreba~, mu aTeatruafu(n) aka `ra
eTeatreba erTi~, mu amxiaruluafu(n) `ra elxineba~: mu
220
amxiaruluafu(n) Te sawyals `ra elxineba am sawyals~; mu maqinuafu(n),
mu abiruafu(n) `ra emRereba~: mu abiruafu(n) Te koCis `ra emRereba am
kacs~, mu ubiru(n) Te koCis `ra umReria am kacs~, mu
auniversitetuafu(n) `ra euniversiteteba~: mu auniversitetuafu(n) Te
Cxurs `ra euniversiteteba am siciveSi~, mu aosuruafu(n) `ra eqaleba~,
mu aosuruafu(n) dio `ra eqaleba jer~, mu aqeifuafu(n) `ra eqeifeba~,
mu aqeifuafu(n) Te boSis `ra eqeifeba am biWs~, mu uqeifebu(n) e boSis
`ra uqeifia am biWs~, mu aqalaquafu(n) `ra eqalaqeba~, mu aqalaquafu(n)
Te ZRabis `ra eqalaqeba am gogos~, mu aRiRinuafu(n) `ra eRiRineba~, mu
aRiRinuafu(n) Te baRanas `ra eRiRineba am bavSvs~, mu asxapinuafu(n)
`ra ecekveba~, mu asxapinuafu(n) ninos `ra ecekveba ninos~, mu
awanwaluafu(n) `ra ewanwaleba~, mu awanwaluafu(n) gale `ra
ewanwaleba gareT~, mus uwanwalinu(n) Te Cxurus, ჸudes vedintiru(n)? –
ras wasula wanwaliT am siciveSi, saxlSi ver daetia?!
5.3.13 saxeli + afu/uCqu #86
calke unda gamoiyos is pirveladi mniSvnelobis zmnebi, romelic
saliteraturo qarTulSi organulad iwarmoeba, megrulSi ki aRweriTi
warmoebiT xasiaTdeba; zogadi struqtura ase gamosaxeba: saxeli +
afu/uCqu/uRu. rogorc vxedavT, zmnuri nawili manis rigis piris
niSnebiTaa markirebuli, sintaqsuri konstruqcia ki – datiuria. swored
amitom movaqcieT es zmnebi mesame diaTezaSi: Cxuru mafu(n) `mciva~,
onjRore uCqu(n) `scxvenia~: ifrelSa onjRore uCqu(n) `yvelafris
scxvenia~, ifrelSa onjRore noCque(n) `yvelafris scxvenoda Turme~.
sinCxe miRu(n) `mcxela~: Tel dRas sinCxe mafu(n) `mTeli dRe mcxela~,
gopirWinafili afu(n) `uWyetia, daWyetili aqvs~: i baRanas Tolef
gopirWinafili afu(n) `im bavSvs Tvalebi daWyetili aqvs~, Cxuru mafu(n)
`mciva~: MmereT Cxuru mafu(n) `saswaulad mciva~, baRanas Cxur ჸofu(ნ)
`bavSvs Semcivnia (scioda Turme)~, baRanas sinCxe ჸofu(n) `bavSvs dascxa
Turme~.
221
am zmnaTa saliteraturo qarTuli Sesatyvisebic manis rigis
prefiqsaciiTa da datiuri konstruqciiT xasiaTdeba. Tumca, Segvxvda
iseTi megruli aRweriTi formebic, romelsac teqstebSi Cvens
saliteraturo enaze datiuri konstruqciiT aris gadmoRebuli,
megrulad ki vinis rigiTa da nom-erg-nom-nom (meore diaTezis)
konstruqciiT aris agebuli; mag., nene kurcxe re(n) `nenes hRviZavs,
sityvasityviT: nene gaRviZebuli aris~ marTebuli Targmani iqneboda:
`mRviZare aris~; mTel sers kurcxe re(n) `mTeli Rame mRviZarea/hRviZavs~,
oWumareSe miidRvazu, sirgila re(n) `dilidanve moiqufra, sicivea,
sityvasityviT: sicive aris~).
rogorc araerTxel aRvniSneT, Cven vxelmZRvanelobT
morfosintaqsuri principiT, Sesabamisad, morfosintaqsuri kriteriumebis
gaTvaliswinebiT, nom-erg-nom-nom konstruqciis zmnaTa adgili meore
diaTezaSia da swored iq iqneba ganxiluli.
222
5.4. mesame diaTezis R-e(n) (qve)struqtura
morfologiuri struqturisa da datiuri konstruqciis
gaTvaliswinebiT, semantikuri terminis qveS gaerTianebuli
potencialisebis erTi jgufi – kerZod, relatiuri, orpiriani R-e(n)
(qve)struqturis zmnebi mesame diaTezaSi moeqca. maTi morfologiuri
struqtura sakmaod produqtiulia da Zalze sistemurad aris
Camoyalibebuli megrulSi, faqtobrivad, potencialisi
morfologiuri kategoriaa, morfologiuri struqturiT markirebuli:
lazurisgan gansxvavebiT, megrulSi potencialisebs sakuTari
morfologiuri yalibi aqvs, rac meoreuli movlenaa (meoreulobas
mowmobs lazuris Cveneba, 119, 614-624).
kidev erTxel davazustoT, Tu ratom Segvaqvs e.w. `relatiuri
potencialisebi~ mesame diaTezaSi:
struqturuli TvalsazrisiT, orpiriani potencialisebis R-e(n)
struqtura R-[Th.s.]-u/e(n) gvareobiTi struqturis qvestruqturuli
nairsaxeobaa:
orpiriani potencialisebis sintaqsuri konstruqcia datiuria –
moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli aqtanti misTvis dasaSveb yvela
mwkrivSi micemiT brunvaSi dgas (mesame diaTezis gamoyofis safuZveli ki,
rogorc ukve aRvniSneT, zmnis datiuri konstruqcia da manis rigiT gamoxatuli
moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli piria);
orpiriani potencialisebiT gamoxatuli moqmedebis aRmqmel-
ganmcdeli aqtanti manis rigis piris niSnebiTaa warmodgenili;
mesame diaTezis yvela relatiuri zmnis msgavsad, orpiriani
potencialisebis meore aqtantic, romelic ar aris moqmedebis
aRmqmel-ganmcdeli, aoristSi moTxrobiTi brunvis niSniT gaformdeba
da misi konstruqcia iqneba: nom-erg-nom-nom; mag., kos vagaginu ambeq
`kacs ver gaego ambavma~, mezobels yudeq vaRolinu `mezobels saxlma
ver gaekeTebina~ da sxv.
SeniSvna: amave principiT, erTpiriani potencialisebi,
romelTa subieqtic vinis rigiTaa markirebuli da Tan maTi
konstruqcia seriaTa mixedviT nom-erg-nom-nom-ia, meore diaTezaSi
223
ganvixileT, radgan aq yvela sxva zmnas swored es principi
aerTianebs.
semantikur doneze ki, SegviZlia vTqvaT, rom mesame diaTezis
yvela zmna Seiwyobs inaqtiur, susti nebelobis mqone inaqtiur
subieqts, romelic zmniT gamoxatuli moqmedeba-mdgomareobis
aRmqmel-ganmcdelia. Sinaarsoblivad amiTac gansxvavdeba mesame
diaTezis yvela zmna pirveli da meore diaTezis zmnaTagan:
semantikur doneze, subieqts moqmedeba uneblied, misdauneburad
mosdis mesame diaTezaSi; mag., moWiWaru(n) ma Te kaba `mepataraveba
me eg kaba~, moWiWaru ma Te kabaq `mepatarava me am kabam~, monatru(n)
Tis Tina `enatreba mas is~.
qvemoT ganvixilavT e.w. `relatiuri potencialisebis~, Cveni
klasifikaciiT ki R-e(n) struqturisa da datiuri konstruqciis
mqone zmnuri formebis zmniswinian da uzmniswino variantebs
(qvestruqturebs).
ver uarvyofT, rom am zmnaTaTvis, semantikur doneze
potencialisis semantikuri niuansia damaxasiaTebeli; Tumca ara
yvela maTganisTvis: rogorc zemoT aRvniSneT, megrulSi arsebobs
R-e(n) struqturis zmnaTa mcire jgufi, romelTaTvisac aseve
damaxasiaTebelia datiuri konstruqcia da markireba manis rigis
piris niSnebiT. amis Sesaxeb pirvelad SeniSnulia 2015 w.
gamocemunl monografiaSi `lazur-megruli gramatika~, gv.614-624);
miuxedavad amisa, am mcire jgufis zmnaTaTvis ucxoa potencialisis
yovelgvari gageba. am mcire jgufs Tu ar miviRebT mxedvelobaSi,
R-e(n) struqturis zmnebi potencialisis semantikur niuanss
Seicaven – isini dasaSvebad an dauSveblad warmogviCenen zmniT
gamoxatuli moqmedebis SesaZleblobas.
potencialisis kategoria mkafiod aris gamokveTili
megrulSi, rasac ver vityviT sxva qarTvelur enobriv ganStoebebze.
samecniero literaturaSi aRniSnulia: `qarTvelur enaTagan
qarTul-svanurSi SeuZlebloba organulad zmnaSi maSin aisaxeba,
roca zmnas egueba ubralo uaryofis `ar~ nawilaki (mag., `ar
meWmeba~)~ (51, 112);
224
qarTulSi `posibiluri Sinaarsis relatiur formebs mxolod
awmyos jgufis mwkrivebi ewarmoebaT. amasTan mxolod manis rigiT
markirebuli formebi aqvT~ (67,252). megrulSi ki ase ar aris: am
zmnaTa srul umravlesobas moepoveba pirveli, meore da meoTxe
seriis formebi; SezRudva, ZiriTadad, TurmeobiTis mwkrivebze
vrceldeba; mag., agrinjine(n) `SeuZlia magrad cemos, dabegvos” -
agrinjinu `SeZlo magrad ecema~, -- , donogrinjinue(n) `SesZlebia
magrad cema~.
5.4.1 qvestruqtura a-R-e(n) #88
agube(n) `SeuZlia daagubos~, agudore(n) `SeuZlia Seaxramunos~,
aguriSTe(n) `SeuZlia daagviristos~, agure(n) `SeuZlia iswavlos~,
aguline(n) `SeuZlia aseirnos~, (agulinu `SeZlo eseirna~, -- ,
nogulebue(n) `SesZlebia seirnoba~, aguje(n) `SeuZlia gatenos~...
Cveni respondentebisTvis ucxo aRmoCnda Cven mier mopovebuli
masalidan ramdenime magaliTi. mag., zugdidur-samurzayanouli
kilokavis warmomadgenlis TqmiT, mis kilokavSi ar gamoiyeneba
agi/ჷme(n) `SeuZlia momkas~, abnenine(n) `SeuZlia daabnios~;
leqsikonSi Segvxvda abreline(n) `SeuZlia gaamravlos~, Sdr.:
amravline `SeuZlia gaamravlos~ formebi, magram gadamowmebisas
aRmoCnda, rom isini xelovnuria megrulad mosaubreTaTvis.
magaliTebi:
aangariSine(n) `SeuZlia iangariSos~: nikas ukve aangariSine(n) `nikas
ukve SeuZlia iangariSos~, anwჷ aangariSine(n) `awi SeuZlia iangariSos~,
aarsebine(n) `SeuZlia iarsebos~: aarsebinen Tizàma uRu(n) `imdeni aqvs,
rom SeuZlia iarsebos~, muS samuSaT aarsebine(n) `Tavis samsaxuriT
SeuZlia iarsebos~, xvale wyariT uarsebebà `marto wyliT uarsebia~,
abadine(n) `SeuZlia dabados~: baRana malas abadine(n) `bavSvi SeuZlia
male dabados~, azref abadine(n) `azrebi SeuZlia dabados~, baRana
daubadebà `bavSvi daubadebia~, abaze(n) `SeuZlia cemos~, luka TiSàmadida
225
re nika abaze(n) `luka imxelaa, rom SeuZlia cemos~, abaTiline(n)
`SeuZlia gaabaTilos~, angariS abaTiline(n) `angriSi SeuZlia
gaabaTilos~, abaTqe(n) `SeuZlia cemos~, qixmauràda, maswavlebels
moswavle abaTqe(n) - Tu ixmaura, maswavlebels moswavle SeuZlia cemos,
abake(n) „SeuZlia tkepnos, magrad cemos“, Tical Zala uRu(n), dixa abake(n)
„iseTi Zala aqvs, SeuZlia miwa tkepnos“, Tical Zala uRu(n), muS udidaS
mangaro abake(n) „iseTi Zala aqvs, SeuZlia masze didi magrad cemos“,
abanZRe(n) „SeuZlia aurios, daxlarTos“, TiSner SuriS re abanZRe(n)
ifrel „iseTi sulis aris, rom SeuZlia aurios, daxlarTos yvelaferi“,
abanWe(n) „SeuZlia magrad scemos“, mumas abanWe(n) squaSa glaxaS
maRolamari „mamas SeuZlia magrad scemos SvilisTvis cudis
gamkeTebeli~, abaJe(n) `SeuZlia dabaJos~: mebaJes abaJe sazRvars ginmalჷ
`mebaJes SeuZlia dabaJos sazRvarze gadamsvleli~, abarge(n) `SeuZlia
gamarglos~: lait (simind) abargen TiSàmadida re(n) `simindi imxelaa,
SeuZlia gamarglos~, nodis ჸÍana doubargჷ `nads yana gaumarglavs~,
abarine(n) `SeuZlia daabaros~, didas ninoSa ჸude abarine(n) `dedas
SeuZlia ninos saxli daabaros~, abare(n) `SeuZlia {da}baros~, bebis
ortvin abare(n) `bebos SeuZlia bostani dabaros~, mebaRes sayvavilo
abare(n) `mebaRes SeuZlia sayvavilo dabaros~, abaRine(n) `SeuZlia
akmaros, amyofinos~, diasaxlisis oWkumal abaRine(n) `diasaxliss
SeuZlia saWmeli akmaros, amyofinos~, aginZa/orine(n) `SeuZlia
{ga}agrZelos~.
moyvanili qvestruqturis myofadi Semdegi agebulebisa iqneba:L prev-a-R-
e(n): gaSaarTine(n) `SeuZlia gamoyos~, gaamorZgvine(n) `SeuZlia
gaimarjvos~, gaamorZgvinu `SeZlo gaemarjva~, -- , gonomorZgvebue(n)
`SesZlebia gaemarjna~, ga-a-jin-in-e(n) `SeuZlia gaxedos~, daadabaline(n)
SeuZlia daadablos, daadabalinu(n) `SeZlo daedablebina~, -- ,
donodabalebue(n) `SesZlebia dadableba~), daavaline(n) `SeuZlia
daavalos~, daavalinu SeZlo daevalebina~ -- , donovalebue(n) `SesZlebia
davaleba~). mag., alaCine(n) `SeuZlia urCios~, Tical koC re, jgir
226
alaCine(n) `iseTi kacia SeuZlia kargi urCios~, jgir azri urCiebà `kargi
azri urCevia~.
227
5.5. mesame diaTeza
(Sejameba)
amgvarad, mesame diaTezaSi gamoiyo 25 qvestruqtura (R-Ø struqturis
qveS _ 11 qvejgufi, xolo R-u/e(n) struqturis qveS – 14 qvejgufi (aqedan:
13 _ R-u(n) da da 1 ki _ R-e(n) qvestruqtura), romelTac:
1. aqvT datiuri konstruqcia: zmniT gamoxatuli moqmedebis aRmqmel-
ganmcdeli piri (susti, inaqtiuri subieqti) brunvaucvlelia da
yvela seriaSi micemiTi brunvis niSniT aris gaformebuli (`miჸors~
miyvars da misT.); zmniT gamoxatuli moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli
brunvaucvleli piri, manis rigis piris niSnebiTaa markirebuli.
2. mesame diaTezis yvela zmnis relatiur formaSi meore aqtanti,
romelic ar aris moqmedebis aRmqmel-ganmcdeli, pirvel, mesame da
meoTxe seriebSi saxelobiTi brunvis niSniT, xolo meore seriaSi
moTxrobiTi brunvis niSniT iqneba gaformebuli. mag., qàmmaSqirenà
oWkumalq `momSivda (me) saWmelma~ mezobels yudeq vakeTinu
`mezobels saxlma ver gaekeTa~ da sxv.
3. struqturuli TvalsazrisiT mesame diaTezaSi orive struqtura
gvxvdeba, datiuri aRmqmeli aqtantiT, romelic manis rigis piris
niSnebiT aris markirebuli:
R-[Th.s.]-Ø (miჸors `miyvars~) da
R-[Th.s.]-u/e(n) (moWiWaru(n) `mepataraveba~, oWifaru(n)
`eviwroveba~, abaze(n) „SeuZlia cemos“, abaTiline(n) „SeuZlia
gaabaTilos“, abaTqe(n) „SeuZlia cemos/dabeTqos“...).
4. semantikurad mesame diaTezis yvela zmna Seiwyobs inaqtiur, susti
nebelobis mqone moqmedebis aRmqmel-ganmcdel pirs. Sinaarsoblivad
amiTac gansxvavdeba mesame diaTezis yvela zmna pirveli da meore
diaTezis zmnaTagan.
5. mesame diaTezis yvela zmna statikuria, Sesabamisad, meore seria
defeqturi aqvT, Tumca gvaqvs gamonaklisi SemTxvevebic, rac sxva
qarTveluri enobrivi erTeulebisTvisacaa damaxasiaTebeli (Sdr., ,
aWaruli: momemSia `momSivda~); gvaqvs rogorc absoluturi, ise
relatiuri statika.
228
ZiriTadi daskvnebi:
1. samecniero literaturidan cnobilia, rom agebulebisa da
morfologiuri kategoriebis mixedviT megruli zmna Tvisobrivad ar
gansxvavdeba qarTuli samwignobro enisa da sxva qarTveluri
qvesistemebis zmnisagan. bolo periodSi qarTuli enis zmnuri
formebis gansxvavebuli klasifikacia warmoadgina d. meliqiSvilma;
kerZod, man samwignobro enis zmnis formebis klasifikacia moaxdina
diaTezis morfosintaqsuri kategoriis mixedviT (67; 68). aqve diaTeza
ganmartebulia, rogorc `qarTuli zmnis gramatikulad markirebuli,
struqturiTa da konstruqciis erTianobiT gansazRvruli kategoria,
sadac gvari semantikuri niSniT gansxvavebuli qvesaxea. d.
meliqiSvili gamoyofs qarTuli zmnis sam diaTezas, romelTagan
TiToeuls aerTianebs morfologiuri struqturisa da sintaqsuri
konstruqciis erTgvaroba. manve gamoTqva varaudi, `megruli zmnis
uRlebadi formebis induqciuri meTodiT kvlevam kidev erTxel
daadastura diaTezebis Teoriis meTodologiuri marTebuloba da is
winaswari varaudi, rom diaTeza warmoadgens saerToqarTveluri
zmnis ZiriTad, arqaul models, romelmac saxe icvala megrul-
WanurSi ergativis gamoyenebis TvalsazrisiT (68, 94). warmodgenil
naSromSi Cven miznad davisaxeT diaTezebis Teoria Segvemowmebina
momcvelobiTi megrulis masalis mixedviT.
2. statistikur monacemebze dayrdnobiT megruli zmnis struqturisa da
konstruqciis Seswavlis mizniT, davamuSaveT: ioseb yifSiZis teqstebi
/„megruli enis gramatika teqstebiTa da leqsikoniT“, 1914/, p. Waraias
qarTul-megruli da megrul-qarTuli SedarebiTi leqsikoni /masalebi
iafeturi enebis mkvlevarTaTvis, Sedgenili p. Waraias mier (manqanaze
gadabeWdili), 1918/, makar xubuas megruli teqstebi, tf., 1937, qarTuli
xalxuri sityviereba, 2, megruli teqstebi (qarTuli TargmaniTurT),
1991, T. saxokias mier Cawerili megruli andazebi da gamoTqmebi /ike,
28-e, Tb., 1989/, kalistrate samuSias `qarTuli zepirsityviereba,
megruli nimuSebi~, Tb., 1990, alio qobalias `megruli leqsikoni~ da
229
oTar qajaias megrul-qarTuli leqsikoni (2001-2004). analizis
procesSi gamoviyeneT aseve, savele eqspediciebiT Cven mier
mopovebuli masala. saanalizo masalis SerCevisas gaviTvaliswineT
Semdegi sabaziso kriteriumebi: reprezentaciuloba, masalis
xelmisawvdomoba, SerCevis moculoba da Sedegebis ganzogadeba.
naSromSi megruli zmnis yvela SesaZlo morfologiuri struqtura
warmovadgineT awmyos Temis mixedviT; masala gavaanalizeT
TiToeuli zmnuri yalibis mwkrivis formebis gaTvaliswinebiT.
megruli zmnuri formebis morfosintaqsuri klasifikaciisas
gamovricxeT gvari, rogorc morfologiuri kategoria, radganac
gvaris gamoyofis safuZveli – konversia xSir SemTxvevaSi ar muSaobs
qarTveluri polipersonaluri zmnisaTvis. gamomdinare iqidan, rom
aqtivis formaTa konversiiT, xSir SemTxvevaSi, ver viRebT pasivis
Sinaarss, Cven ar viziarebT gvaris rogorc morfologiuri
kategoriis tradiciul kvalifikacias.
3. TiToeuli diaTezis parametrebia: morfologiur doneze – zmnuri
formis struqtura, sintaqsur doneze _ misi konstruqcia da
semantikur doneze - gvari; amgvarad, gvari diaTezaTa klasifikaciaSi
semantikuri qvekategoriaa. Sesabamisad, gvaris semantikuri
klasifikaciis adgili morfologiur klasifikaciaSi ar aris.
diaTezaTa morfosintaqsuri klasifikaciis farglebSi gvari ar aris
mijaWvuli romelime morfologiur struqturas. metic, erT
morfologiur struqturaSi dasaSvebia gvaris semantikuri triviumi:
avtoaqtivi, aqtivi, pasivi. maTi garCeva mxolod zmnis semantikiTa
da/an konteqstis saSualebiT aris SesaZlebeli. Cven mier mimoxiluli
megruli magaliTebis mixedviT pasivebad miCneuli aforuu(n)
`efareba~ tipis magaliTebi (atyobuu(n) ZRabi didas `emaleba gogona
dedas~) da msgavsi uamravi sulieri subieqtis mqone zmna
semantikurad aqtiuria, moqmedeba uSualod gadadis irib obieqtze:
aCxiCxuu(n) Tina Tis `(saCxubrad) ejaxeba is mas~ - ar aris pasivi,
piriqiT, aqtiuri moqmedebis gamomxatvelia, oRond R-[th.s.]-u(n)
struqturisa; amdenad, gvari mxolod semantikuri kategoriaa, miT
ufro, rom erTsa da imave morfologiur yalibs SeuZlia gamoxatos
230
aqtivic, pasivica da sagnis niSan-Tviseba/statusic (mag., `spilenZis
fuli iWreboda – vnebiTi, pasivi Sdr.: gamomSrali puri
axalgamomcxvar purze ufro advilad iWreba – statusi, gamoixateba
sagnis niSan-Tviseba da Sdr.: mebrZoli razmi mtris banakSi iWreba –
aqtivi, moqmedebis semantika~ (162, 110-111));
4. megruli zmnis morfosintaqsuri analizis Sedegad gamoiyo ori
ZiriTadi morfologiuri struqtura (sul 88 qvestruqturuli
variantiT) da sami sintaqsuri konstruqcia. TiToeul sintaqsur
konstruqciasTan mudmivad dakavSirebuli morfologiuri struqturis
safuZvelze ki Camoyalibda sami saopozicio erTeuli _ diaTeza.
pirvel diaTezaSi Sedis iseTi zmnuri formebi, romelTa
konstruqciaa nom-erg-dat-nom, xolo struqtura ki - vinis rigiT
markirebuli R-Ø; meore diaTezaSi Sedis iseTi zmnuri formebi,
romelTa konstruqciaa nom-erg-nom-nom, struqtura ki - vinis rigiT
markirebuli R-u/e(n); mesame diaTezaSi Sedis iseTi zmnuri formebi,
romelTa konstruqciaa dat-(dat)-dat-dat, struqtura ki - manis rigiT
markirebuli R-Ø da R-u/e(n).
5. pirvel diaTezaSi erTiandeba (ugamonaklisod) R-Ø struqturisa da
nom-erg-dat-nom konstruqciis brunvacvalebadobieqtiani usruli da
sruli konstruqciis mqone sul 39 qvestruqturuli jgufi. R-Ø
struqturis usruli konstruqciis qveS gamoiyo 22 qvestruqtura
(aqedan absolutivebi – 15 da brunvaucvlelobieqtianebi - 7) awmyoSive
dadasturebuli zmniswinis, xmovani prefiqsebisa da Tematuri niSnebis
mixedviT; R-Ø struqturis sruli konstruqciis qvejgufSi – 17
gansxvavebuli qvestruqtura gamovyaviT (aqedan meCvidmete (bolo)
struqtura kauzativTa jgufia 5 qvestruqturuli nairsaxeobiT).
6. meore diaTezaSi, saerTo jamSi 24 qvestruqturuli jgufi gamoiyo,
amaTgan: statikuri qvejgufisaa 12 qvestruqtura (9 _ erTpirian
statikur zmnaTa, xolo 3 – erTpirian, vinis rigiT markirebul
potencialisTa qvestruqtura). statikuri qvejgufi mwkrivnakli
uRlebiT upirispirdeba dinamikur zmnebs. dinamikur qvejgufSi Sedis
12 qvestruqtura (dinamikur qvejgufSic ori ganyofilebisgan Sedgeba
231
– erTpiriani da brunvaucvlel obieqtiani. semantikurad meore
diaTezaSi ori ZiriTadi qvejgufia: (a.) statikuri da (b.) dinamikuri.
(a.) statikuri qvejgufi ugvaroa, aq Sedis (1)mwkrivnakli statikuri
zmnebi R-u/e(n) struqturisa (ar ewarmoebaT meore da mesame seria) da
(2) erTpiriani i-R-e(n) struqturis potencialisebi (mwkrivTa sruli
paradigma, xSirad, arc amaT ara aqvT specifikuri Sinaarsis gamo. i-R-
e(n) struqturis potencialisebi morfosintaqsuri niSnebiT swored am
qvejgufSi unda moTavsebuliyo, radgan: (1)maTi sintaqsuri
konstruqciaa: nom-erg-nom-nom, (2)maTi morfologiuri struqturaa R-
e(n) da (3)piris niSnebic vinis rigis afiqsebiT aqvT markirebuli
(msgavsad meore diaTezis yvela zmnisa). erTpiriani potencialisis
konstruqcia yvela seriaSi saxelobiTia da markirebulia vinis rigis
piris niSnebiT (awmyo: eirTene(n) `SeiZleba garToba, Seqceva~ isnom,
wyvetili: eirTinu `SesaZlebeli gaxda Seyolieba~ isnom, pirveli
rezultativi: erTafel/re(n) `SesaZlebeli gamxdara Seyolieba~
imisgen). (b.) meore diaTezis dinamikur qvejgufSi Sedis R-u/e(n)
struqturis (1)erTpiriani da (2)brunvaucvlel obieqtiani zmnebi.
(1)erTpiriani zmnebi, rogorc wesi i/Ø- prefiqsiani da -d sufiqsiani
zmnebis variantebia R-u/e(n) struqturis yalibSi, maTi moqmedeba
introvertizebulia, moqmedebis procesi subieqtsave miemarTeba.
amitom, gvaris mixedviT, isini avtoaqtivebia; `mier” tipis
konstruqciis an usulo subieqtis SemTxvevaSi ki igive formebi
pasivebad iqcevian. (2)brunvaucvlel obieqtiani zmnebi, rogorc wesi,
a/e-R-u(n) struqturis orpiriani zmnuri formebia, isini aqtiuri
moqmedebis gamomxatvelni arian, amitom, gvaris mixedviT aqtivebia.
mwkrivTa warmoeba regularuli aqvT, semantikurad dauSvebeli
variantebis garda yvela mwkrivi ewarmoebaT. meore diaTezis, anu
vinis rigiT markirebuli R-u/e(n) struqturis zmnur formaTa
semantikuri qvejgufebi gamoyofilia gvaris semantikuri kategoriis
mixedviT:
- ugvaro (statikuri zmnebi gvaris mimarT neitralurebi arian);
232
-avtoaqtivebi (absolutivebi, romlebic, konteqstis mixedviT,
`mier/gan~ tipis konstruqciasa da usulo subieqtis SemTxvevaSi
SeiZleba pasivad moiqces.).
- aqtivebi (orpiriani, brunvaucvlelobieqtiani zmnuri formebi).
meore diaTezis brunvaucvlelobieqtiani zmnebi R-უ(n) struqturisaa,
maTi konstrucia, iseve rogorc yvela zmnisa meore diaTezaSi, nom-
erg-nom-nom-ia. gvaqvs rogorc zmnuri, aseve saxluri fuZeebisgan
warmoebuli formebi. samecniero literaturaSi isini R-u(n)
struqturis gamo e.w. `pasivebad~ kvalificirdebian, rasac Cven ar
viziarebT: R-u(n) struqtura aris zogadi, gvareobiTi struqtura
romelic SeiZleba iTavsebdes sxvadasxva gvaris formis gamoxatvis
funqcias. gamomdinare iqidan, rom meore diaTezis
brunvaucvlelobieqtian zmnaTagan yvela aqtiuri moqmedebis
gamomxatvelia, gvaris semantikuri kategoriis mixedviT, es zmnebi
aqtivebia, Sesabamisad, maT gvaris semantikuri kategoriis mixedviT
aqtivTa jgufebSi vaTavsebT. meore diaTezis R-u(n) struqturis zmna
SesaZloa gamoxatavdes aqtiur, avtoaqtiur (TviTmoqmed) da `mier/gan~
tipis konstruqciisa da usulo subieqtis SemTxvevaSi – pasiur
moqmedebas: ((1)iWaruu(n) werili jimaSe `iwereba werili Zmis mier~ –
pasivia, (2)Cqim jima iWaruu(n) werils `Cemi Zma iwereba werils –
aqtivi, (3)Tel dRas feisbuqis Toloruancà, skaipis rwvaneT giTorCqà
do muTuns va iWaruu(n)! `mTeli dRe feisbuqs aTvalierebs, skaipSi
mwvaned Cans da arafers iwereba!~ – avtoaqtivi. amgvarad, meore
diaTezis orpiriani, brunvaucvlelobieqtiani zmnuri formebi
aqtiursubieqtianebi arian, zmniT gamoxatuli moqmedeba uSualod
aisaxeba zmnaSi CarTul obieqtze. swored amitom, isini aqtivebad
kvalificirdebian. Tumca, aqve unda aRiniSnos, rom megrulad
mosaubreTaTvis pasivis semantikis gamomxatveli konstruqciebi
uxerxulad da arabunebrivad JRers, imave Sinarss isini aqtiuri
wyobiT gadmoscemen.
7. mesame diaTezaSi gamoiyo 25 qvestruqtura (R-Ø struqturis qveS _ 11
qvejgufi, xolo R-u/e(n) struqturis qveS – 14 (aqedan: R-u(n)
233
struqturaSi _ 13 da R-e(n) struqturaSi _ 1 qvejgufi).
struqturuli TvalsazrisiT mesame diaTezaSi orive struqtura
gvxvdeba, datiuri aRmqmeli aqtantiT, romelic manis rigis piris
niSnebiT aris markirebuli:
- R-[Th.s.]-Ø (miჸors `miyvars~) da
- R-[Th.s.]-u/e(n) (moWiWaru(n) `mepataraveba~, oWifaru(n) `eviwroveba~,
abadine(n) „SeuZlia dabados“, abaze(n) „SeuZlia cemos“, abaTiline(n)
„SeuZlia gaabaTilos“, abaTqe(n) „SeuZlia cemos/dabeTqos“...).
semantikurad, mesame diaTezis yvela zmna Seiwyobs inaqtiur,
susti nebelobis mqone moqmedebis aRmqmel-ganmcdel pirs.
Sinaarsoblivad amiTac gansxvavdeba mesame diaTezis yvela zmna
pirveli da meore diaTezis zmnaTagan.
mesame diaTezis yvela zmna statikuria, Sesabamisad, meore seria
defeqturi aqvT, danaklis formebs Sesabamisi –d sufiqsiani
zmnebisgan ivseben. Tumca gvaqvs wyvetilis warmoebis gamonaklisi
SemTxvevebic, rac sxva qarTveluri enobrivi erTeulebisTvisacaa
damaxasiaTebeli (Sdr., aWaruli: momemSia `momSivda~). mesame diaTezaSi
gvaqvs rogorc absoluturi, ise relatiuri statika.
8. samive diaTezis konstruqcia da vinisa da manis rigiT markirebuli
zmnis gvareobiTi struqturebi erTmaneTis mimarT kontrastuli
distribuciis damokidebulebaSi imyofebian da myar, Camoyalibebul
saopozicio erTeulebs warmoadgenen. saboloo suraTis Seqmnis
mizniT warmovadgenT Semajamebel cxrils, sadac kargad Cans
megruli zmnis sintaqsuri konstruqciisa da morfologiuri
struqturis urTierTmimarTeba diaTezaTa mixedviT (ix. cxr. # 5.5):
234
cxrili #5.5. I diaTeza: statikuri gvari: avtoaqtivi//refleqsivi struqtura: R-Ø, konstruqcia: nom-erg-dat-nom usruli konstruqcia: [isnom – manerg – masdat – isnom]; [isnom masdat – manerg masdat – masdat
Ø – isnom masdat];
dinamikuri gvari: aqtivi struqtura: R- Ø, konstruqcia: nom-erg-dat-nom sruli konstruqcia: [isnom masdat–manerg isdat– masdat isnom–isnom masdat]; [isnom masdat masdat–manerg masdat
isnom–masdat Ø isnom - isnom masdat masdat]
II diaTeza: statikuri ugvaro struqtura: R-u/e(n) konstruqcia: nom-erg-nom-nom usruli konstruqcia: [isnom –manerg – isnom - isnom]
dinamikuri gvari: avtoaqtivi //refleqsivi, aqtivi, pasivi struqtura: R-th.s.-u/e(n) konstruqcia: nom-erg-nom-nom sruli konstruqcia: [isnom–manerg–isnom - isnom]; [isnom masdat–manerg masdat–isnom masdat– isnom – masdat];
III diaTeza: statikuri ugvaro struqtura: R- Ø konstruqcia: dat- dat –dat-dat [masdat – masdat – masdat – masdat]; [masdat isnom - masdat manerg – masdat isnom – masdat isnom]
statikuri; ugvaro; struqtura: R- th.s.-u/e(n) konstruqcia: dat-( dat) –dat-dat [masdat–masdat–masdat– masdat]; [masdat isnom - masdat manerg – masdat isnom –masdat isnom]
235
gamoyenebuli literaturis sia:
1. abaSia r., ergativi da dro-kiloTa IV jgufis nakvTebi qarTvelur
enebSi, saerTaSoriso saenaTmecniero konferencia, ergativi da
ergatiuli konstruqcia msoflios enebSi, Tb., 2009
2. antoni, qarTuli Rrammatika Sedgenili anton kaTalikosis mier,
Tbilisi, 1885
3. arabuli a., zogi calTanxmovniani zmnuri da saxeluri Ziris
urTierTmimarTebisaTvis qarTvelur enebSi, qess, Tbilisi, 1998
4. asaTiani r. macne, enisa da literaturis seria, #3 gv. 192, Tb., 1987
5. asaTiani i., zmniswinebi zanurSi (sakand. disert.), Tb., 1953
6. asaTiani r., zmnur prefiqsul xmovanTa funqcionaluri
kvalifikacia qarTvelur enebSi, macne, №3, Tb., 1987
7. asaTiani r., gvaris morfologiuri kategoria qarTulsa da
qarTvelur enebSi, tipol. Zieb., Tb., 1990
8. asaTiani r., vnebiTi gvaris konstruqciaTa pragmatuli Tavisebureba
qarTvelur enebSi, informaciis struqturirebis ZiriTadi modelebi
qarTvelur enebSi, Tb., 2009
9. axalaia n., erTpiriani medioaqtivebi megrulSi (qarTulTan
SepirispirebiT), arn. Ciqobavas sax. enaTmecn. inst. 67-e samecniero ses.
mas., Tb., 2008
10. gaioz reqtori, qarTuli Rrammatika, e. nikolaiSvilis redaqciiT,
Tbilisi, 1970
11. gamyreliZe, maWavariani, sonantTa sistema da ablauti qarTvelur
enebSi, Tbilisi, 1965
12. giglemiani l., mazmnavebeli sufiqsi -or megrulSi, ike, XXXVII, Tb.,
2009
13. gogolaSvili g., vnebiTi gvaris nasaxelar zmnaTa sayrdeni fuZis
Sesaxeb: Tsu Sromebi, t. 187, Tbilisi, 1977
14. gogolaSvili g., qarTuli zmnis uRvlilebis sistema, Tbilisi, 1988
15. gogolaSvili g., kvantaliani c., Sengelia d., `qarTuli enis zmnuri
fuZeebis leqsikoni~, 1989
236
16. gogolaSvili g., Temis niSanTan dakavSirebuli zogi sakiTxi
saSualo gvaris zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, XX, 2005
17. gudava t., `fuZedrekadi zmnebi megrulSi~, `macne~, enisa da
literaturis seria, #4, 1974
18. t. gudava, -uan daboloebis Sesaxeb megrul kauzativebSi. - kreb.
"saenaTmecniro krebuli", Tb., 1984, N_ 1, gv. 72-77
19. dadiani e., sxvaTa sityvis -a nawilakis fonetikuri variantebisTvis
megrulSi, qarTveluri memkvidreoba, X, gv. 81-86, 2006
20. dadiani e., futkaraZe t., pirveli piris v/ÍU niSnis
metaTezisisaTvis qarTvelur dialeqtebSi, XXIV resp. dial. ses. mas., Tb.,
2004
21. e. dadiani, megruli zmnis paradigma, quTaisi, 2014
22. e. dadiani megruli teqstebi (xobi, qvemo qvaloni), quTaisi, 2015
23. danelia k., vnebiTi gvaris warmoebisaTvis kolxurSi, Zveli
qarTuli enis kaTedris Sromebi, 19, 164-174, 1976
24. dodaSvili s., Semoklebuli qarTuli Rrammatika, solomon
dodaevis mier gamoc., tfilisi, 1830
25. ezi d. (Ezzy Douglas), Coding in thematic analysis and grounded theory in:
Qualitative Analysis Practice and Innovation, pp.:86-95 Routledge,2002/
26. ezugbaia l., -q sufiqsis funqciisaTvis megrul zmnaSi,
respublikuri dialeqtologiuri samecniero sesia, XXIII, gv. 31., Tb., 2003
27. ezugbaia l., megrul-lazuris gramatikis sakiTxebi, Tbilisi, 2010
28. Tanamedrove qarTuli enis morfologia (g. gogolaSvilis saerTo
redaqciiT, Tbilisi, 2011
29. Tofuria v., Sromebi, II., Tbilisi, 2002
30. ivaniSvili m., soselia e., qarTuli pasiuri konstruqciis zogierTi
morfosintaqsuri da semantikuri Tavisebureba, enaTmecnierebis sakiTxebi
#4 (16), Tb. 2002
31. ioane batoniSvili, `xumarswavla (kalmasoba)~ a. baramiZis, e.
metrevelis da s. caiSvilis redaqciiT, `merani~, Tbilisi, 1990
32. ioseliani p., pirÍel dawyebiTni kanonni qarTulisa Rrammatikisa,
Sedgenili platon egnatisa-Zis ioselianisa mier, Tfilisi, 1840
237
33. kakaCia m., margiani q., jRarkava m., qarTveluri enebis grZnoba-
aRqmis zmnaTa struqturul-semantikuri analizi, arn. Ciqobavas
sakiTxavebi, t. 27, gv.24., Tbilisi, 2016
34. kartozia g., gersamia r., lomia m., cxadaia T., megrulis
lingvisturi analizi, Tb., 2010
35. kariWaSvili d., `qarTuli enis gramatika~ etimologia, 12 tabuliT,
saxelgami, Tbilisi, 1929
36. kvicariZe p., qarTuli swormetyveleba (saSinji saxelmZRvanelo,
pirveli wigni, Sedgenili p. kvicariZis mier, gamocemuli z. WiWinaZIsagan,
stamba m.d. rotinovisa, Tbilisi, 1888
37. kiziria a., martivi winadadebis Sedgeniloba qarTvelur enebSi, 1982
38. kiziria a., qvemdebaris brunvaTa mimarTeba qarTvelur enebSi,1979:95-
103, krebulSi `arnold Ciqobavas~, 1979
39. korbini, strausi (Corbin, Strauss 1990:4-15, Qualitative Sociology, Vol. 13, No. t,
1990, human sciences press inc. https://sites.duke.edu/niou/files/2014/07/W10-Corbin-and-
Strauss-grounded-theory.pdf
40. koheni l., morisoni q., manioni l.: kvlevis meTodebi ganaTlebaSi”,
qarTuli gamocema, Tbilisi, 2012
41. lingvisturi qarTvelologiisa da afxazologiis problemebi, t. I,
Tb., 2009 (momzadda da gamoica ssu qarTuli enisa da kulturis
institutTan erTad)
42. lingvisturi qarTvelologiisa da afxazologiis problemebi, t. II,
Tb., 2010 (momzadda da gamoica ssu qarTuli enisa da kulturis
institutTan erTad)
43. lingvisturi qarTvelologiisa da afxazologiis problemebi: tomi
III:krebuli eZRvneba akad. qeTevan lomTaTiZis dabadebis 100 wlisTavs,
Tb., 2011
44. lobJaniZe i., berekaSvili s., doborjginiZe n., `axali da
Tanamedrove qarTuli enis monolingvuri korpusi~
(http://corpora.iliauni.edu.ge/?q=ka/search-words
45. lolaZe n., „qona-yolis“ zmnebi qarTvelur enebSi, enaTm. inst. asp.
da ax. mecn. konf.Tez., Tb., 1984
238
46. lolaZe n., zmnis gvaris samwevra sistemis struqturuli modelebi
qarTvelur enebSi, qess, VI, Tb., 1996
47. lomaia S., zogi rTuli Sedgenilobis zmnisarTis
warmomavlobisaTvis megrulSi, qarTv. memkv., IV, 2000
48. lomTaTiZe l., q- sufiqsisaTvis megrul zmnebSi, ike, 1946
49. lomTaTiZe q., qarTuli aqvs zmna megrulSi, qess, t. III, Tb., 1963
50. lomTaTiZe q., potencialisi qarTvelursa da afxazur-adiRur
enebSi, Tsu, filologia, I, samecn. konf. mas., Tb., 1975
51. lomTaTiZe q., potencialisis kategoria qarTvelursa da
afxazur‐adiReur enebSi, ikew, 3, Tb., 1976
52. lomTaZe a., kauzativis warmoeba qarTvelur enebSi, Tsu stud. XXVI
samecn. konf., Tez., Tb., 1964
53. lomTaZe a., qarTveluri xalxuri sityviereba (Cxorowyus raioni),
2016
54. lomia m., oko(n) „unda“ zmnis Semcveli hipotaqsuri konstruqcia
megrulSi, Tsu fil. fak. ax. mecn. Sr., 1997
55. margvelaSvili, myofadis warmoeba megrulSi, Tsu Zveli qarTuli
enis kaTedris Sromebi. t., 23, Tbilisi, 1980
56. margvelaSvili margvelaSvili, mwkrivTa warmoeba megrulSi,
sakandidato disertacia, Tb. 1982
57. margvelaSvili m., awmyos fuZis sakiTxi megrulSi, Tsu Zveli
qarTuli enis kaTedris Sromebi, 27, Tb., 1988
58. mari n., Н. Я. Марр, Грамматика древнелитературного грузинского языка,
Академия Наук, Л., 1925
59. martirosovi a., zmnuri sufiqsebis xmarebis Taviseburi sistema
javaxurSi. - IV sesia. sesia, Tezisebi. gv. 7-8, Tb., 1982
60. maWavariani g., uniSno vnebiTebi qarTvelur enebSi, qarTvelur enaTa
struqturis sakiTxebi, 1959, I
61. maWavariani g., zmnis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi
qarTvelur enebSi (sakand. disert.), Tb., 1953
62. maWavariani g., vnebiTis sufiqsuri tipis genezisis sakiTxi
qarTvelur enebSi, macne, 1,Tb., 1973
239
63. maWavariani g., kauzativis kategoria qarTvelur enebSi, ike, XXVII,
Tb., 1988
64. maWavariani g., qarTvelur enaTa SedarebiTi gramatika, leqciebis
kursi, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tb. 2002.
65. maxarobliZe T., zmniswinis eqvsi funqcia da zmniswinTa
klasifikacia, 2010
66. meliqiSvili d., Das System der Konjugation des transitiven Verbs im modernen
Georgisch. Georgica. 1, 17-23, bremeni, 1978
67. meliqiSvili d., qarTuli zmnis uRlebis sistema, 2001.
68. meliqiSvili d., qarTuli zmnis sistemuri morfosintaqsuri
analizi, Tbilisi, inteleqti, 2014
69. meliqiSvili d., n. WiWikoSvili, futkaraZe n., The Difficulties in the
Process of Teaching the Category of Voice and the Kartvelian Verb, konferenciis
statiaTa krebuli “Materials of SOCIOINT15, stamboli, TurqeTi, 2015: 828-834
70. meliqiSvili i., qceva, rogorc aspeqtur dapirispirebaTa gamoxatvis
saSualeba qarTulSi, enaTmecnierebis sakiTxebi #4, Tb. 2002
71. meliqiSvili, i., pirdapiri semantikuri markireba rogorc
qarTvelur enaTa morfologiis ganmsazRvreli principi da piris niSanTa
inversiis problema, tipol. Zieb., N5, Tb., 2005
72. naWyebia m., zmnisarTi adgilis garemoebad megrulSi, qess, VII, Tb.,
1998
73. naWyebia m., micemiTis erTi sintaqsuri funqciisaTvis zanursa da
qarTulSi (enobrivi dinamikis erTi sakiTxi), quT. saubr., VI, 1999
74. naWyebia m., qecbaia n., qarTvelTa enobrivi erTianobis
sakiTxisaTvis, kulturaTaSorisi komunikaciebi, N 3, Tb., 2008
75. naWyebia m., ergatiuli konstruqciis Seswavlis istoriisaTvis
qarTvelologiaSi, soxumis sax. universitetis akademiuri personalis
samecniero konf., 2012.
76. nikolaiSvili m., qarTvelur enaTa Seswavlisa da swavlebis
sakiTxebi, Tb., 2009
77. nozaZe l., medioaqtiv zmnaTa warmoebis zogi sakiTxi qarTulSi,
ike, XIX, 25-52, Tb. 1974
240
78. nozaZe l., qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis sakiTxebi,
universali, 2008
79. oniani al., qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis sakiTxebi,
Tb., 1978
80. oniani al., qarTvelur enaTa SedarebiTi gramatikis sakiTxebi, Tb.,
1989
81. rogava, g., kuTvnilebiTi afiqsi i- qarTvelur enaTa zmnisa da
saxelis morfologiur kategoriebSi (qcevasa da brunvebSi), saqarTvelos
ssr mecnierebaTa akademiis moambe, t. III, #2, Tb. 1942
82. rogava g., dro-kiloTa meoTxe jgufis nakvTebi qarTv. enebSi, ike V,
Tb., 1953
83. g. rogava, namyo usrulis -od sufiqsis SedgenilobisaTvis
qarTulSi, ike, t, VI, 1954
84. salia m., qcevis kategoriasTan dakavSirebuli zogierTi sakiTxis
Taobaze megrul-lazurSi, arnold Ciqobavas sakiTxav., XVI, Tb., 2005
85. salia m., zmniswinisaTvis megrulSi, lingvisturi qarTvelologiisa
da afxazologiis problemebi, t.III, Tb., 2011
86. samuSia k., `qarTuli zepirsityviereba, megruli nimuSebi~, Tb., 1990
87. saxokias T., mier Cawerili megruli andazebi da gamoTqmebi (ike, 28-
e, Tb., 1989
88. suxiSvili m., statikuri zmnebi qarTulSi, `mecniereba~, Tbilisi,
1976
89. suxiSvili m., i- prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnaTa erTi jgufis
Sesaxeb qarTulSi, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis enaTmecnierebis
institutis samecniero sesia, Tezisebi, Tb., 1978
90. suxiSvili m., myofadis warmoeba da statikur zmnaTa paradigma
qarTulSi, ike, XX, gv. 80-83, Tb., 1978,
91. suxiSvili m, gardamavloba, ergatiuloba da gvari qarTulSi,
avtoreferati, Tbilisi, 1999
92. uridia o., megrulis sintaqsuri Taviseburebani qarTulTan
mimarTebiT, Tsu Sr., t. 93, Tb., 1960
93. feiqriSvili J., qarTvelologiis Sesavali, Tb., 1992
241
94. futkaraZe n., I da II diaTezis avtoaqtivTa Sesatyvisi zmnebi
megrulSi, samagistro naSromi, Tb. 2009
95. futkaraZe n., Reflexives in Megrelian Speech in Relation to the Evidence of standard
Georgian, bremenis universitetis gamomcemloba, eleqtornuli versia:
http://www.fb10.uni-bremen.de/kartvelian/abstracts.aspx
96. futkaraZe n., a-R-TH-, a-R-u-H da o-R-(TH)-u-an struqturis zogi zmna
megrulSi, arn. Ciqobavas sax. enaTmecn. inst. 67-e samecniero ses. mas., Tb.,
2008
97. futkaraZe n., i-R-(TH)-u(n) struqturis refleqsivebi megrulSi,
enaTmecnierebis sakiTxebi, II, Tb., 2010
98. futkaraZe n., i-/e-R-eb-i da R-d-eb-i struqturis erTpiriani zmnebi
aWarulSi, XXX respublikuri dialeqtologiuri samecniero sesiis
masalebi, gamomcemloba „meridiani“, Tbilisi, gv. 55, 2010
99. futkaraZe ნ., Die autoactiven Verben der I, und II. Diathese im Mingrelischen,
Jurnali `gerogika~, bremeni, germania, 2012:8-17
100. futkaraZe n., Historical and modern classifications of Megrelian Verb, IChOLS
XIII, vila-reali, portugalia, 2014: 218-220
101. futkaraZe n., R-d-u(u)n struqturis erTpiriani zmnebi megrulSi,
iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t.44, 2016
102. futkaraZe t., moTxrobiTi brunvis niSnis variantTa istoriisaTvis
qarTuli samwignobro enisa da qarTveluri dialeqtebis monacemTa
mixedviT, krebuli: „akademikos qeTevan lomTaTiZes“, Tb., 2008
103. futkaraZe t., qarTvelTa dedaena da dialeqtebi, quT., 2008
104. futkaraZe t., zmnur xmovani prefiqsebis funqciisaTvis qarTul
(qarTvelur) zmnaSi: lingvisturi qarTvelologiisa da afxazologiis
problemebi, t.II, Tb., 2010
105. qarqaSaZe m., i- prefiqsis funqcia qarTul medioaqtiur zmnebSi
(tipologiuri analizi), tipologiuri Ziebani #5, Tb. 2005
106. qarqaSaZe m., medioaqtivebisa da gardamavali ukuqceviTi
zmnebisurTierTmimarTeba Tanamedrove qarTulSi enaTmecnierebis
sakiTxebi _ I-II, 2007
242
107. qarqaSaZe m., qarTul medioaqtiur zmnaTa struqturul-semantikuri
maxasiaTeblebis tipologia, disertacia (filologiis doqtoris
amademiuri xarisxis mosapoveblad), Tbilisi, 2016
108. qajaia o., megrul-qarTuli leqsikoni, t. I, Tb., 2001
109. qajaia o., megrul-qarTuli leqsikoni, t. II, Tb., 2002
110. qajaia o., megrul-qarTuli leqsikoni, t. III, Tb., 2002
111. qajaia o., megrul-qarTuli leqsikoni, t. IV, Tb., 2009
112. qarTveliSvili ioane, qarTuli Rrammatika~ 1809, sma xelnawerTa
instituti, S4432 xelnaweri
113. qiria 1988 - W. qiria, -u-am daboloeba megrul kauzatiur zmnebSi,
Tsu da saq. ssr umaRl. saswavleblebis enis kaTedrebis resp. samecn.
konferencia, enaTmecniereba, II, 1988 22-23 dekemberi (Tezisebi), Tb., 1988
114. qiria W., kauzativis warmoebis zogierTi sakiTxi Zvel qarTulSi,
enaTmecnierebis institutis aspirantTa da axalgazrda mecnier muSakTa
samecniero konferencia, 1988 w. 27-30 ivnisi (Tezisebi), Tb., 1988
115. qiria W., kauzativis warmoeba qarTuli enis dialeqtebSi,
respublikuri dialeqtologiuri sesia, q. Telavi, 1988 w. 20-22 oqtomberi
(Tezisebi), Tb. 1988
116. qiria W., Temis niSanTa warmomavlobis sakiTxi megrulSi,
saenaTmecniero Ziebani, X, Tb., 2000
117. qiria W., qarTuli dialeqtebis klasifikacia kauzativis niSanTa
aranJirebis TvalsazrisiT, dialeqtologiuri krebuli, Tb., 1991
118. qiria W., kauzativis formaluri niSnisa da amosavali fuZis
sakiTxisaTvis zanurSi, macne, @№1, 1991
119. qiria W., ezugbaia l., memiSiSi o., Cuxua m., lazur-megruli
gramatika I, meridian, 2015
120. qobalava, awmyos fuZis erTi TaviseburebisaTVis megrulSi,
enaTmecnierebis sakiTxebi, I-II, Tbilisi, 2010
121. qobalia a., `megruli leqsikoni~, Tbilisi, 2010
122. yifiani d., axali qarTuli grammatika (sxartulad dawerili
mamisagan SvilebisTvis, sankt- peterburRi, 1882
243
123. yifSiZe/Кипшидзе 1994 - И. Кипшидзе, Граммматика мингрельского (иверского)
языка с хрестоматиею и словарем, с.Петербургъ, 1914. dabeWdilia krebulSi ioseb
yifSiZe, “rCeuli Txzulebebi” Tb., 1994, red. k. danelia
124. SaniZe a., subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi
III pirisa qarTul zmnaSi, tfilisi, 1920
125. SaniZe a., aqtivi da pasivi erTurTis mimarT mraval-piriani zmnis
CvenebiT, saqarTvelos ssr mecn. akad. moambe, t. IV, #4, Tbilisi,
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1943
126. SaniZe 1980 – ak. SaniZe, Txzulebani Tormet tomad, III t., Tsu
gamomcemloba, Tbilisi, 1980
127. SanSovani z., Краткая грузинская грамматика, составленная Зурабом
Шаншовани в 1737 г. С. Петербург 1881
128. Sengelia v., monofunqciuri da polifunqciuri ergativi qarTvelur
da Cerqezul enebSi, saerTaSoriso saenaTmecniero konferencia, ergativi
da ergatiuli konstruqcia msoflios enebSi, Tb., 2009
129. Serozia r., vnebiTi gvaris zmnebisa da potencialisis
sakiTxisaTvis qarTulsa da svanurSi, r. «zogadi da iberiul-kavkasiuri
enaTmecnierebis sakiTxebi», Tb., 1978
130. Serozia r., potencialisis kategoria da masTan dakavSirebuli
zogi sakiTxi qarTvelur enebSi, kr. «narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa
morfologiidan», Tb., 1980
131. Serozia r., zmnis zogi sufiqsis funqciisaTvis zanuri enis megrul
dialeqtSi, saqarTvelos mecn. akademiis enaTmecnierebis institutis
aspirantTa da axalgazrda mecnier muSakTa samecniero konferencia, 1980,
Tezisebi
132. Serozia r., `potencialisis kategoriisaTvis zanuri enis megrul
dialeqtSi~, saq. mecn akad moambe, t. 101, #1, 1981
133. Serozia r., potencialisis kategoria qarTvelur enebSi, Tb.,
(avtoreferati),1985
134. Serozia r., Serozia, qo- nawilaksa da zmniswinebTan dakavSirebuli
zogi sakiTxisaTvis megrul-lazurSi, saenaTmecniero Ziebani, X, 2000
135. Serozia r., statikur zmnaTa fuZis warmoebis erTi sakiTxi megrul-
lazurSi, qess,VII, Tb., 1998
244
136. Serozia r., statikur da dinamikur zmnaTa uRvlilebis zogierTi
sakiTxisaTvis megrulSi, quTaisuri saubrebi, III, mas., Tb., 1998
137. Serozia r., statikuri zmnebi da zmniswini megrulSi, saenaTmecn.
Ziebani, VI, Tb., 1999
138. Serozia r., zmnur konstruqciaTa zogi sakiTxisaTvis megrul-
lazurSi, enaTmecnierebis institutis me-60 samecniero sesiis mas., Tb.,
2001
139. Serozia r., myofadis warmoebis zogi sakiTxisaTvis lazurSi,
resp.dial.samecniero ses. mas., XXV, Tb., 2005
140. CantlaZe i., saobieqto versia qarTvelur enebSi, quT. saubr. III,
Tez., 1996
141. Ciqobava arn., Wanuris gramatikuli analizi, ssrk sma saqarTvelos
filialis gamomcemloba, tfilisi, 1936
142. Ciqobava arn., potencialisis kategoria qarTvelur enebSi, enimki-s
moambe, t. I, Tb.,1937
143. Ciqobava arn., ergatiuli konstruqciis problema iberiul-kavkasiur
enebSi, I, sma gamomcemloba, 1948
144. Ciqobava arn., ergatiuli konstruqciis problema iberiul-kavkasiur
enebSi, II, sma gamomcemloba, 1961
145. Ciqobava arn., qarTuli enis zogadi enaTmecnieruli daxasiaTeba,
qegl, I, Tb., gv. 072, 1950
146. Ciqobava arn., qarTuli zmnis uRvlilebis sistemis sakiTxebi, ike,
XVI, Tb., 1968
147. Ciqobava arn., zogi prefiqsuli warmoebis istoriisaTvis qarTul
zmnebSi. (winaswar moxseneba). - iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba, t.11, gv.
151-168. -reziume rus. en., Tbilisi, 1959
148. Cuxua m., vnebiTi gvaris sufiqsaciis problemisaTvis qarTvelur
enebSi, respublikuri dialeqtologiuri samecniero ses. mas., XXVIII, Tb.,
2008
149. Cuxua m., gvaris kategoria megrul-lazurSi, lazurisa da megrulis
gramatikis sakiTxebi, III, Tb., 2015
150. Waraia p., megruli dialeqtis naTesaobrivi damokidebuleba
qarTulTan, Jurn. „moambe“,Tb., 1896
245
151. Waraia p., qarTul-megruli da megrul-qarTuli SedarebiTi
leqsikoni (masalebi iafeturi enebis mkvlevarTaTvis), xelnaweri, 1918
152. Waraia p., megrul-qarTuli leqsikoni, Tb., 1997
153. Wkadua r. Wkadua svanur zmnaSi i- prefiqsis refleqsivuri
mniSvnelobis Sesaxeb, xelmZRvaneli T. SaraZeniZe, aspirantTa da
axalgazrda mecnier-muSakTa samecniero konferencia, Tezisebi, Tb., 1980
154. WumburiZe z., myofadi qarTvelur enebSi, Tb., 1986
155. WumburiZe n., vnebiTi gvaris zmnaTa awmyos III piris
daboloebisaTvis qarTul dialeqtebSi, IV resp. dialeqt. samecniero
sesia q. baTumi, 1982
156. xubua m., megruli teqstebi, tf., 1937, qarTuli xalxuri
sityviereba, 2, megruli teqstebi (qarTuli TargmaniTurT), 1991
157. xundaZe sil., qarTuli enis kilokavebis - megrulisa da svanuris –
gramatikuli formebi, qarTuli gramatika, quT., 1907.
158. xundaZe sil., qarTuli gramatika, silov. xundaZis mier Sedgenili,
quTaisi, 1917
159. xundaZe silovan, qarTuli gramatika (pirveldawyebiTi
SkolebisaTvis), silovan xundaZis mier Sedgenili, mexuTe Sesworebuli
da Sevsebuli gamocema, `merani~, quTaisi, 1920
160. jorbenaZe b., zmnis gvaris formaTa warmoebisa da funqciis
sakiTxebi qarTulSi, Tb., 1975;
161. jorbenaZe b., beriZe m., kobaiZe m., morfemaTa leqsikoni, Tbilisi,
1988
162. jorbenaZe b., zmnis xmovanprefiqsuli warmoeba qarTulSi,Tb. 1983
163. jorbenaZe b., kobaiZe m., beriZe m., qarTuli enis morfemebisa da
modaluri elementebis leqsikoni, Tb. 1988.
164. jorbenaZe b., inxoativi qarTulSi, ike, XXVIII, Tb., 1989
165. jorbenaZe b., qarTveluri enebis dialeqtebi, 1995
166. qarTuli enis saxelzmnuri fuZeebis leqsikoni~ (b. jorbenaZe, c.
kvantaliani, d. Sengelia, 1991
167. jorbanaZe b., zmnis xmovani prefiqsebi qarTvelur enebSi: ike - s
weliwdeuli, XVIII - XIX, Tb. 1992
246
168. holiski 1989 - di en holiski, aspeqti da medialuri zmnebi
qarTul enaSi, 1989
169. jRarkava m., deponensebis sakiTxisaTvis megrulSi, XIX resp. dial.
ses. Tez., Tb., 1999.
170. jRarkava m., inversiul zmnaTa konstruqciebTan dakavSirebuli
zogi sakiTxi megrul-lazurSi, XX resp. dial. ses. mas., Tb., 200
171. horkaimeri m., (Max Horkheimer, 1972. Traditional and Critical Theory, tr. Jeremy J.
Shapiro, in Max Horkheimer, Critical Theory (New York: Herder & Herder), pp. 198-
199,Translation of: Kritische Theorie. "Essays from the Zeitschrift fur Sozialforschung",
Translated by Matthew J. O'Connell, published by Herder and Herder, Inc., New York: Seabury
Press, 1972
247