Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai

8/2/2019 Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai

1/83


2/83

Gerhard Leibold

AKUPRESRA

ms knygaVilnius

1999


3/83

UDK 615.85Le-106

Gerhard LeiboldAKUPRESSUR

Falken Verlag 1997

I vokiei kalbos vertTADAS STEIBLYS

Redagavo ALDONA PAULAUSKIEN

1997 by Falken Veri

NiedernhauseryTs.

Leidimas lietuvi kalba,

ISBN 9986-617-14-6 Ms knyga", 1999

Turinys


4/83

5

anga

Nors Amerikos diplomatijos pasiekimai ir eko

nominiai ryiai tarp Vakar ir Ryt jau leidia

aplankyti i mit karalyst", vis dlto Kinijos

kultra daugeliui eu ropiei yra devyniais urak

tais urakinta - neprasta ir iek tiek bauginanti.

Viena i klii bandan t suprasti kin kultr

ir pasaulir yra j ratas, turintis 44 tkstan

ius daugiare ikmi ramen- hierogli f. Taiaunet ir imanant rat, europieiams labai sun

ku suprasti kin pasaulir, kadan gi m s po

iris gamt remiasi technikos iniomis, gam

tos jg ir naud ing itekli naudo jimu. Tradici

nis Azijos kultros atstovo ryys su gamta visi

kai kitoks: jis savo gyvenimo ritm stengiasi har

moningai derinti prie gamtos. Toks poiris ak

centuoja ssajas su gamta, o vakarieiai pabria

skirtumus.

Daugeliui europiei bdinga paprastus daly

kus paversti sudtingais, o azijieiai stengiasi su

dtingus dalykus supaprastinti. Jie mokosi gy

venti ypsodamiesi", t. y. vertinti paprastum, ge

rum, tolerancij ir pagarb krybai. ios savybs


5/83

6

mums tapo nebdingos. Labiau prasta skintis ke

li alkinmis nei gyventi paprast ir kukl gyve

nim, bti tolerantikiems ir geriems. Tai sutapatina ma su asmeninio ir profesinio neskmm is,

o pagarba krybai uleido viet beatodairikam

plagijavimui. Kad is poiris gyvenim yra ne

tinkamas, rodo tai, jog nors sukuriama materiali

n gerov ir didiulis komfortas, vis daugja mo

ni, turini rimt psichologini problem, o pa

sitenkinimas ir saviraika tapo itin reti. Jeigu no

rime suprasti kin gydymo metodus, turime velg

ti ryt pasaulir su pagarba, pasitikjimu,

be iankstins neigiamos nuostatos.

ios knygos tikslas - skatinti moni teigiam

poir save bei aplinkinius.

7

Takin terapij aikinanios

mokslins teorijos

Daug histolog, neurologu, chirurg ir kit

medicinos ak ats tov at l iko eksperimentus

siekdami mokslikai paaikinti akupunktros ir

akupresros veikimo mechanizm, taiau nori

m rezultat negavo, todl vienareikmio moks

linio aikinimo iki iol nra.

Kita vertus, n vienas i tyrim negal i paneig

ti akupunktros ir akupresros poveikio, kuris

danai padeda tada, kai tradicin Vakar medi

cina tik suvelnina lig arba yra bejg.

Tradic ins Vakar medicinos poiriu kin me

dicina nepagrsta moksliniais rodyma is. Ji remia

si anatomikai neirodoma (arba kol kas nerodo

ma) prielaida, kad mogaus kne esamais vadi

namaisiais energijos takais - meridianais - cir-

kuliuoj a energij a. K aip rody m kin gydytoj ai pa

teikia pavyzdi i savo praktikos: veikiant tam

tikrus takus vyksta tokie reikiniai, kuriuos pa

aikinti manoma tik darant prielaid, kad tam

tikrais meridianais cirkuliuoja energija.


6/83

8

Vienos mokslin s nuomon s iuo klausimu dar

nra, nes esamos teorijos yra neibaigtos ir nega

li paaikina vis reikiniu. Galima sakyti, kad ge

riausiai kin poir aikina neuroterapija, kurios oficialioji medicina iuo metu dar nepripas

ta . Neuroterapija remiasi neuropatologijos su

kauptomis iniomis, jog ligos metu ypa svarbus

vaidmuo tenka nerv sistemai. I esms bet koks

vegetacins nerv sistemos poveikis jau yra tam

tikra neuroterapijos ris. Siauresniu aspektu tai

pakenkim lauk paieka ir segmentin terapija.

Pakenkim laukai yra patologikai pakitusios

organ izmo vietos, kuriose gali nepasireikti jokieligos simptomai ar dl j mogus nesisks, taiau

jos gali sukelti ar skatinti ligos procesus kitose

organ izmo vietose. Visuotinai ino ma ir pripas

tama, kad, pvz., plingas dant arba ltinis (chro

nikas) tonsili udegimas, gali sukelti reumat,

irdies ar inkst ligas. Be lokali lig suklj,

pakenkim laukais gali bti ir apmirusios kno

dalys (pvz., kai kurie dantys) ar operacijos bei skie

p randai. Jei toks pakenkim laukas gydomas

antibiotikais, chirurgikai alinant ligos idin ar

ba vartojant anestetikus, pvz., prokain, pasi

reikia atokus poveikis ligos idinio sukeltus li

gos poymius kitose kno vietose. Visuotinai i

nomas tuoj po injekcijos atsirandantis prokaino

poveikis: po keli sekundi dingsta skausmas

kitose kno vietose maiausiai 20 valand, o kar

tais ir ilgiau ar visikai praeina. Panaus povei

kis pastebtas ir taikant akupresr. mogaus

organizmas kaip kirminas sudarytas i segment, kuri nare liai sujungti tarpusa vyje. Atskirt i

vien segment vien nuo kito labai sunku. Tik

stuburas, oda ir vegetacin nerv sistema evo

liucionuodami ilaik savo pirmin segmentaci

j. Tuo ir remiasi segmentin terapija. Kiekvie

nas odos segmentas susijs su evoliucikai j ati

tinkaniu tam tikru organu. Masauojant tam

tikrus odos segmentus, leidiant vietinius anes

tetikus arba dirginani mediag, veikia maskoks nors vidaus organas. Konkreius organus

atitinkanios odos vietos vadina mos akupunkt

ros ir akupresros takais. Paeidus kur nors

organ ie takai gali tapti jautrs spaudimui

ar lytjimui - tai mes patys pastebime kasdie

niame gyvenime.

Akivaizdu, kad taikant akupunktr ar akup

resr galima tiktis atvirktinio poveikio. Kita

vertus, galima manyti, kad neuroterapija yra ki

n takins terapijos dalis, taiau pastarasis tei

ginys iki iol nebuvo rimtai nagrintas.

Nra neginijam rodym apie ry tarp neu

roterapijos ir kin takins terapijos; nemaa aku

pun kt ros ir akupr esros sean s met u atsiran

dani reikini neuroterapija paaikinti negali.


7/83

10

Neurologai spja, kad gydant takins terapi

jos bdu svarbiausi vaidmen atlieka centrin

nerv sistema. i nuomon patvirtina faktas, kadkeiiasi tam tikr odos tak jutimo receptori

jautrum as temperatr ai ir lytj imui. Svarus kon

trargumentas: jei akupunktros metu adata b

t dur iam a tiesiai nerv, dri o vietoje tur t pa

s i re ikt i jut imo sutrikimai ar net paralyiaus

poymiai. Toki reguliari, kelet dien ar sa

vaii trunk ani sutrikim po akupunk tros se

ans nepastebta. Be to, nra akivaizdaus ryio

t a rp me r i d i a n i r ne r v i n i t a k . N o r s d a r

neiaikinta jutimo receptori sankaup reikm

tam tikruos e takuose, galima g ana tvirtai teigti,

kad tiesioginio ryio tarp centrins nerv siste

mos ir kin takins terapijos nra.

Remia ntis m s iandieninmis iniom is tiki

namiausiai kin takin terapij aikina neuro-

terapijos teorija. Tik kin mokslas apie energij

ir elementus gali isamiai paaikinti akupunkt

ros ir akupresros gyd ymo meto do esm. iandie

niniai eksperimentai negali nei patvirtinti, nei paneigti ios teorijos.

Todl patikkime per tkstantmeius sukaup

ta patirtimi ir pasikliaukime k in imintimi: tas,

kuris gydo, yra teisus!

11

Lig atsiradimas ir diagnozkin liaudies medicinos

poiriu

Kin medicin a mo g laiko maa ir udar a sis

tema, harmoningai derania prie makrokosmo

energijos struktros.

Toks mogaus kaip visumos suvokimas - kaip

mikrokosmo makrokosme - apima visas jo knodalis, dvasi, gebjimus ir ryius. Vis dlto toks

poiris mog europieiams yra svetimas.

Mu ms sunk u sivaizduoti ir pripainti, kad mo

gus yra harmoningos visumos dalis. Esame link

ne iekoti pusiausvyros su gamta, o valdyti j ir

naudotis jos turtais.

Lig atsiradimas

Kin mokymas remiasi nuostata, kad mogus

suserga tuome t, kai paeidiam a jo meridi an sis

tema cirkuliuojanios energijos pusiausvyra. i

pusiausvyr gal i paeis t i pats mogus, pvz.,


8/83

12

neteisingai maitindamasis, laikydamasis darbo

reimo , neatitinkan io jo vidinio biologin io laik

rodio, ar dl psichini sutrikim. Ligas gali su

kelti ir iors veiksniai, jeigu jas sukelianios ap

linkos energijos patenka meridian sistem.

Paprasiausias pavyzdys - peralimas. Jis aki

vaizdiai rodo esminius Vakar ir Ryt medici

nos skirtumus.

Daniausiai pasitaikantys peralimo simpto

mai - sloga ir kosulys - Vakar gydytojui reikia

virutiniuose kvpavimo takuose atsiradusi li

g. J sukelia skersvjis ir dr gm - dl i veiks

ni virutinius kvpavimo takus nepatenka pakankamai kraujo (iemija), todl sumaja j ap

s a ug i n re a kc i j a . Va ka r me d i ka i s t e ng i a s i

ma i nt i kv p a v i mo t a k g le i v i n s u d e g i m,

paalinti sekret i kvpavimo tak ir nugalti

ligos suklj. Skirdamas vaistus ir gydym dak

taras paalina lokaliai ir patologikai paeisto or

gano pakitimus. Taiau tikroji ligos prieastis ne

atpastama ir nepaalinama.

Mus visus veikia skersvjis, altis ir drgm.Jeigu tai bt tikrosios ligos prieastys, visi mo

ns sirgt.

Antra vertus, i savo patirties inome, jog vie

ni mons tarsi turi imunitet peralimui ir juo

beveik niekada neserga, o kitus prasidjus alta

jam mel sezonui peralimas aplanko" danai.

13

Kin gydytojai peralim traktuoja kaip aplinkos

veiksni vjo, al io ir drgm s - energijos sib

rovim organizmo meridian sistem. iems

veiksniams efektyviai prieintis gali tik stiprus,energet i kai subalansuotas mogus, o energe-

tikai nusilps - suserga. Akupunktros specia

listas ne tik nuslopina organizm prasiskverbu

si ir lig sukeliani energij, bet ir ieko ener

getinio nusilpimo prieasi, atkuria pusiausvy

r ir harmonizuoja energijos cirkuliavim meri

dianais. Be to, jis atidiai ianalizuoja paciento

mityb ir gyvenim o bd. Ar ligonis teisingai mai

tinasi? Kiek laiko jis dirba ir ar pakankamai ilsisi? Pagaliau akupunktr taikantis gydytojas

inagrinja paciento socialinius santykius ir psi

chologin bkl. Gal ligonis tik sikalbjo" lig?

Visumins terapijos poiriu atskiros sutrikdytos

eneretins zonos yra antraplaniai ir ne itin svar

bs dalykai, kurie rodo paeist organizmo ener

getin pusiausvyr. i platesn, visum apiman

ti diagnoz ir terapija leidia ne tik suvelninti

vietin ir laikin ligos poveik, bet ir saugo nuo

pasikartojani sus i rg im paal inant t ikrj

prieast.


9/83

14

Ligas skatinanios aplinkosenergijos

Sunkiausias didm iesiu ir pram ons centr u

terto oro padarinys yra smogo sukeltos moni

mirtys (smogas atsiranda dl didelio oro utertu

mo esant atmosferos front okliuzijai, auktai

temperatrai ir didelei santykinei oro drgmei).

Statistikai rodyta, kad, be tokio drastiko ne

igiamo poveikio, oras labai veikia ms darbin

gum ir savijaut, skatina latentines ligas ir sun

kina j eig. Ne ma a m oni tam tikr am oru blo

gai jau iasi ar jiem s k no rs ska uda, kiti i anks

to jauia oro pokyi us. Tai au tikrosios meteorot-

ropi zmo (lig prikla usomy bs nuo oro) prieastys

iki iol neinomos.

Kin liaudies medi cina j autrum oro sly goms

aikina kaip energetinio silpnumo padarin. Svei

ko mogaus, kurio apsaugin reakcija nepaeis

ta, aplinkos energijos veikti negali, o serganio

moga us, turin io si lpn apsaugin reakcij, me

ridian sistem i energija nesunkiai prasiskverbia. Ta m tikras kosm ins energijos kiekis mo gui

yra gyvybikai btinas, taiau per didelis kiekis

daro neigiam tak.

Kad egzistuot gyvyb, btina drgm. Taiau

dl drgms ir alio pertekliaus mogus gali

peralti (pvz., lapiomis kojomis sto vdamas lie-

15

tuje ar vjyje). Aplinkos ilumin energija gyvy

bei taip pat btina, bet jos perteklius kelia nude

gimus, o pernelyg intensyvus sauls spinduliavi

mas - i lumin smg.

Kin moky mas teigia, kad yra penkios kosmi

ns energijos: kartis, altis, drg m, saus uma s

ir vjas. Jos pasireikia ir atskirai, ir kartu: drg

nas altis, sausas kartis, sausas, drgnas ar al

tas vjas. Kiekviena i i energij bdinga tam

tikram met laikui (r. lentel).

Jei tam tikru met laiku vyrauja io suskirsty

mo neatitinkanti energija, jos poveikis mogaus

organ izmui alingas, nes apsaugins reakcijos pri

sitaikiusios prie kalendorinio met laiko slyg.

Todl drgnas ir altas oras vidurvasar sukelia

daugiau lig nei ruden, kai toks oras mums p

rastas .


10/83

16

Pagal savo judrum ir kart kosmin energija

skirs toma yang ir yin. Drgm ir altis yra ne

judrios energi jos i r jos vadinamos yin; v jas ,

kartis ir sausumas yra judrios energijos ir vadi

n a m o s yang.

altis yra nejudrioji yin energija, kuri vy

rauja iem. P er pdas j i paten ka mer idia n sis

tem ir pirmiausia sukelia kulknies pabrinki-

mus, po to meridianais altis kyla auktyn. Va

kar medicina patvirtina, kad tarp alt pd ir

kulkni edem yra tiesioginis ryys. altos p

dos gali bti peralimo su sloga arba inkst ir la

pim o psls udegi mo prieastimi. altis gali daryti poveik atskirai arba kartu su drgme, sau

sumu ar vju.

Kartis yra judrioji yang energija, vyrauj anti

i liausiu met laiku - vasar. Pavirinis i lu mos

poveikis sukelia odos nudegim (degim), giliau

siskverbusi iluma esti sauls ar iluminio sm

gio ir kart ins prieastis. Dl ilum os poveiki o or

ganizmas gali netekti daug skysi, mogus gali

prade da kliedti (medikai tai vadina dehidrataci-ne Mpertermija ir kliedesiais kariuojant). Kartis,

kaip ir altis, gali veikti kartu su vju, sausumu ar

drgme. Kaip altis iltuoju met laiku, taip ilu

mos antpldis iem slygoja tam tikr lig pro

trk. rodyta, kad rizika peralti alt iem yra

kur kas maesn nei ilt ir drgn iem.

17

Drgm yra labai nejudri yin energija, b

dinga vasaros pabaigai. \ ms meridian siste

m j daniausiai atne a vjas. B da ma nejudri,

drgm nesiskverbia giliai ms energijos sis

tem, taia u gana greit sitvirtina ms organiz

me, daniausiai snariuose, todl mums sutinsta

ar skauda snarius, negalime laisvai j lanksty

ti. Kaip minta, i energija yra nejudri ir visikai

paalinti j i organizmo daniausiai nepavyks

ta, todl suserga ma ltinmis ligomis, pvz., sna

ri reumatu. Drgm pasitaiko kartu su vju,

aliu ar kariu.

* Sausumas rudens judrioji yang energija.I patirties inoma, kad nusausjusi gleivin ypa

neatspari ligoms, todl ruden dani kvpavimo

tak ude gima i su pakilusia temper atra (sausa,

ugulta nosis , ukimimas, kosulys, bronchitas,

pla ui ligos ir pan .). Kar tais dl sauso oro ukie

tja viduriai. Ypa palankios slygos lig sukl

jams susidaro ankstyv ilt arba vs, vjuot

ir vlyv ruden.

Vjo energija yra pati greiiausia ir judriausia i vis energij, todl ji sukelia daugiausia li

g. i yang energija bdinga pavasariui. meri

dian sistem vjo energija daniausiai patenka

per rykl, pakau ir skruostus. Dl savo judru mo

vjas siskverbia giliai ir pasiekia net vidaus or

ganus. Pavirinis veio energijos poveikis kelia


11/83

18

vietinius skausmus ir - retais atvejais - para

lyiaus po ymiu s. Jei vjas pasiekia gilesnius me

ridianus, paprastai skauda galv, raumenis i r

sausgysles sprando ir nugaros srityse arba atsirand a reum ato poymiai .

Pasiekus pagrindin meridian pakyla tempe

ratra, kreia drebulys, galima peralti ar susirgti

gripu, kvpavimo taku udegimu. Per pagrindin

meridian vjo energij a gali pasiekti kur nors or

gan ir sukelti, pvz., plauiu udegim. Kaip ir

kiekvie na i auk iau nagrin tu energij, vjas vei

kia kartu su aliu, kariu, sausumu ar drgme.

Visoms pen kiom s energijoms bd inga viena savyb: pirm iausia jos siskverbia alutinius meri

dianus , i kuri jas gana lengva paalinti, taiau

kuo giliau aplinkos energija siskverbia ms

energijos sistem, tuo smark iau j i veikia ms or

ganizm ir tuo sunkiau j paalinti.

Vidins ir psichologins lig

prieastysMoksl as, nagrinjantis mog kaip kosm oso da

lel ir pripastantis tarpusavio ryius tarp mo

gaus ir aplinkos, turi iuos ryius inagrinti ir

aprayti. Kinai tai padar penki element moks

le, kuriuo remiasi visa j medicina. Sis mokslas

19

tiksliai nurodo ryius tarp element, kosmini

reikini, organ sistem, organizm o zon, ener

gij ir j savybi. ios inios btinos norint tiks

liai diagnozuoti ir skirti t inkam gydymo bd.Tik tas, kuris gerai ino ryius tarp met laik,

energij ir organ, gali pasakyti, kur iam organ ui

tam tikru met laiku yra pavojinga jo neatitin

kanti kosmin energija.

Ele men t mok slas iskiria penkis element us:

vanden, ugn, em , metal ir med.

Vanduo atitinka alt; jis susijs su iema.

Vandu o maitina med, taiau gesina ugn. Vande

niui priskiriami inkstai ir lapimo psl, be to, jissusijs su kaulais ir jutimo organais - ausimis. Van

den atitinka srus skonis, juoda spalva ir baim.

=* Ugnis atit ink a kart ir vasar. Ji dar skirs

toma karalikj (imperatorikj) su jai priski

riamais irdimi bei plonja arna ir antrin, ku

riai priskiriami kraujotakos ir trigubo ildiklio"

organai. Be to, jai priskiriami lieuvis ir krauja

gysls. U gnis susijusi su diaugsmu, rau don a spal

va ir kariu skoniu. Pagal elem ent moksl ugnis

maitina em ir slopina metal.

em atitinka drgm ir vasaros pabaig. Ji

kontrol iuoja vanden ir maitina metal. em su

si jusi su blunimi, skrandiu, kno audiniais ir

burna. J atitinka geltona spalva, saldus skonis

ir susirpinimas.


12/83

20

Metalas maitina vanden ir neleidia atsi

rasti mediui. Metalas atitinka ruden ir jam b

d i ng e ne rg i j - s a us um. Yin o r g a n a s y r a

plauiai, yang organas - storoji arna, jutimo organas - nosis. Met alas susi js su oda, plaukuo tu

mu, atriu skoniu, balta spalva ir lidesiu.

Paskutinysis elementas yra medis, atitinkan

tis vj ir pavasar. Jis maitina ugn ir kontro

liuoja em . Medi ui priskiriami kepeny s, tulies

psl, raumenys ir akys. Med atitinka rgtus

skonis, alia spalva ir tis.

Yin ir yang sudaro organu, poras, kuri pagrindiniai meridianai taip pat sudaro atitinkamas po

ras. Jie sudaro svarbiausias homologin es meridia

n poras, kurias tarpusavyje jungia transversa-

ls. ios transversals ieina i vieno pagrin dinio

me r i d i a no lo tako ir susijungia su kito meridia

no iun taku. i tak reikm bus paaikinta

aptariant pagrindinius meridianus.

Vidines ir psic hologin es lig prieastis paaiki

na toliau pateikiama lentel.

2 ]

Aplinkos energijos tak ms organizmui jau

nagrinjome.

Vidaus ligas sukelia mogaus vidiniai faktoriai -

mity ba ir psichologiniai sutrikimai.

Ryius tar p j galima paaikinti remiantis elemen

t mokslu. T aip kin medicina paaikina vienokios

ar kitokios mitybos al tam tikriems organams.

P e r srus maistas kenkia sekrecijos orga

nams. Tai patvirtina ir europiei medicina: be

valgomosios druskos inkstai negali paalinti i or

ganizmo mediag apytakos metu susidariusi

lak, per didelis druskos kiekis sukelia vanden

(vandenlig).

Anot element mokslo, perkartus maistas

labai kenkia irdies kraujotakos sistemai.^ mons, besiskundiantys skrandiu, gali

patvirtinti, kad pernelyg saldus maistas sukelia

skrandio skausmus. Dl saldumyn danai da

r muo , t o d l t ur i nt i e ms s kra nd i o p ro ble m

rekomen duotina j vengti .


13/83

22

La ba i atrus, su daug prieskoni maistas

neigiamai veikia plauius ir storj arn.

a* Valgantys daug rgtaus ma i s t o mo n s

skundiasi kepen ir tulies skausmais.Kin ele men tu moks las aikina ir tas ligas, ku

ri prieastys yra psichologinio pobdio.

Baim ypa kenkia sekrecijos organams, pvz.,

inkstams. Kinai teigia, kad inkstus atitinkantis

elementas yra vanduo, kuris kontroliuoja irdies

ugnies energij (kaip inome, vanduo gesina ug

n). Per si lpna inkst energija negali efektyviai

kon trol iuot i ugnies, tod l ir ji i 1-ojo irdies tako

irdies meridianu patenka krtins lst ir sukelia dusul, sunku m irdies plote ir baim . Nag

rinjant baims ir lapimo organ ryius paste

bta, kad didel baim sukelia nevaling vaik ir

suaugusij lapinimsi.

=* Sunku sivaizduoti, kad diaugsmas taip pat

gali bti ligos prieastis. T ai au visi ino, kad su

sitikimas su seniai matytu mogumi arba netik

ta labai diugi inia sukelia kraujotakos sutriki

mus; dl to mogus nualpsta, patiria ok ar netirdies infarkt. Tai akivaizdiai rodo ry tarp

irdies, kraujotakos sistemos ir diaugsmo.

Net medicininio isilavinimo neturintis mo

gus ino, kad susirpinimas sukelia ligas ir pir

miausia klina skrandiui.

23

Med icin ai inoma , kad visos skrandio ir dvy

likapirts arn os opos vienaip ar kitaip atsiran

da dl psicholog ini proble m arba dl per dide

lio ir slegianio rpesio. Stebtina, kad kin gydytojai tai ino jau kelis tkstan tmeius , o euro

pieiai suinojo visikai neseniai.

* Lidesys ypa kenki a plauiams. T ai patvir

tina ir Vakar medic inos prak tika - plau i ligo

mis danai sergantys mons link depresij. Ki

tas su lidesiu susijs organas yra storoji arna.

Ir iuo atveju europie i medikai sutinka su ele

me nt mok slo ivada: depresi ja labai susi jusi su

viduri ukietj imu.=* mons, kuriems danai kyla nirio prie

puoliai, vadinami cholerikais (odis cholerikas"

kildinamas i odio chole" - tulis). Visi ino liau

dik posak ilieti tul". Tikrov tik patvirtina

element mokslo ivadas: niris si lpnina kepe

nis ir tul. Be to, pastebta, kad cholerikai da

niau serga gelta, j iems daniau susidaro tulies

akmenys.

Kin medicina danai remiasi mums nepras

tomis prielaidomis, taiau j ivadas patvirtina

modernioji medicina.


14/83

24

Kin diagnostika

Kin gydytoj tyrim metodai beveik nesiski

ria nuo klasikini vakarietik bd. J pagrind sudaro anamnez ir pojiai, kuriuos gydyto

jas gauna tirdamas ligon. Taiau kinai mog lai

ko energ etine sist ema, o ligas - ne vietiniais reiki

niais, o globaliais energetins sistemos pokyiais,

todl tyrim rezultatai aikinami bei suvokiami

kiek kitaip.

Kalbdamasis su pacientu gydytojas stengiasi

ne tik suinoti anamnez ir ligonio skundus, bet

band o suprasti mog kaip asmenyb, suinoti jogyven imo bd, proius, polinkius, proble mas ir

konfliktus. i plai ir isami diagnoz gali at

likti tik specialistas, todl ioje knygoje apie tai

nebus kalbama.

25

Mokslas apie energij-takins terapijos pagrindas

I pirmini energijyin ir yang sveikos atsi

randa visos kitos energijos ir gyvybs. Pagal gam

tos mo ksl apibrimais sunkiai paaikinam ki

n gamt os filosofijos princ ip energijos jud a veik

damos viena kit. Kai is judjimas baigiasi, si

gali yin ra myb . Yang esantis yang sukuria ugn, yin esantis

yin - vanden, yin esantis yang - metal, yang

esant is yin med.

em sujungia ir valdo keturias pasulio alis.

Grynasis yin yra iaurje; jis sukuria alt ir van

den. Pietuose yra grynasis yang, kuris sukuria

ilum ir ugn. Rytuose yang juda, todl ia atsi

randa vjas bei medis. Vakaruose yin sustoja ir

slygoja sausr, i kurios atsiranda metalas. Vi

duryje yang su yin tarpusavyje susimaio ir ska

tina drgms bei ems atsiradim.

Yang turi siel, bet neturi kno, o yin turi k

n, bet neturi sielos. Todl beformis yang naudo

ja yin kaip kn. Yin yra nejudrus, taiau yang

gali priversti j judti. Bet kokia btyb gyva tol,


15/83

26

kol yin ir yang yra susijung. Atskyrus ias sub

stancijas yang pakyla kosmos, o yin lieka kaip

negyva materi ja.

Yang ir yin tarpusavio santykiai niekuomet nenutrksta: yang padaro yin gyv, savo ruotu gy

vybingas yin leidia egzistuoti yang. Paprasiau

tariant, i kosmoso em teka energija, kuri su

teikia jai gyvyb. Gyva materi ja, nordama pa

laikyti gyvyb, pati susikuria energij-tai virki

nimas, mediag apykaita ir kvpavimas. Tai ki

n fiziologijos mokslo pagrindas (fiziologija -

mokslas apie organizm ir jame vykstanius gy

vybs procesus). I esms tai neprietarauja vakarietikam supratimui apie kn (yin) ir dvasi

(yang).

Bet koks gy vas objektas niekada negali bti tik

yin arba yang tai labai reliatyvu ir priklauso

nuo ms poirio. Apskritai vyras yra yang, o

moteris yin. Bet ir vyro, ir moters kna i yra yin.

Kn o deinje pusje yra yin, kairje -yang; prie

kin kno dalis yra yin, upakalin - yang ir 1.1.

Kno energijos

Pirmin mogaus kno energija yra paveldto

ji energija, be kurios gyvyb nemanoma. Gimda

mas mog us turi tam tikr neki ntam jos kiek.

27

i paveldtoji energija atitinka europietikos me

dicinos svok gyvybingumas", t. y. gebjim

prieintis neigiamiems aplinkos veiksniams. Jei

neigiamas iors poveikis per stiprus arba paeistas vidins energijos balansas, kartu maja ir pa

veldi mos energijos potencia las, todl senesni, ser

gantys ar nuolat stres patiriantys mons maiau

gyvybingi ir neatspars iors poveikiui. Kai pa

ve ldtoj i energi ja sunaudojama, gyvybingasis

yang grta kosmos ir mogus mirta. Paveldi

moji energija cirkuliuoja visa merid ian sistema,

pirmiausia stebuklingaisiais meridianais, kurie

maitina stebuklinguosius organus.Prie skrandio esan iame trigub ame ildikly-

je" i maisto gaminama energija. i kno energi

ja bna vairiu ri.

Maitinimo energija aprpina visus organus ir

audinius bei ut ikrina j funkci j at l ikim.

Plauiuose j i susimaio su kosminio kvpavimo

energija ir per 1-j plaui tak on ine krtin s

lstos dalimi eina meridian sistem. Maitini

mo energija daugiausiai cirkuliuoja pagrindiniais

meridianais . Trigubame i ldiklyje" mait inimo

energija susimaio su organiniais skysiais ir ga

mina krauj. Maitinimo energija varinja krauj

kraujagyslmis. Ry tarp kraujo ir energetins

mogaus bsenos patvirtina ir Vakar medik

patirtis. Tipikas kraujo energetins reikms


16/83


17/83

30

kepenis; ia dalis energijos atiduodama tulies

pslei. i energija meridia nu kyla iki iorinio akies

kampuio ir ieina paviriu. variosios energi

jos likutis pagal element moksl (medis = kepenys maitina ugn = ird) per ird patenka plo

nj arn ir jos meridianu ikyla paviri ties

vidiniu akies kratu.

varioji energija yra apsaugin energija. Be to,

ji reguliuoja miego ir budrumo fazi ritm; dien

aki zon patenka daugiau energijos, todl jos

bna atmerktos. Nakt energija nuslgsta giles

nius sluoksnius, aki vokai apsunksta" ir mo

gus umiega.

31

Energetini meridian irgydymo tak anatomija

mogaus knu udara, panaia kraujo apyta

kos ratus, sistema cirkuliuoja energija. ie ener

getiniai takai vadinami meridianais (karalikai

siais lo), nes jie panas ems dienovidinius (me

ridianus) ir jungia vien kno dal su kita.

Svarbiausi energetiniai takai yra 12 pagrindini, arba organ, meridian, prasidedani ert-

miniuo se, arba kaupianiuose, organuose.

Ertmi niai organai, pvz., skrandis, plonoji ir sto

roji arnos, lapimo psl, tulis ir trigubas il-

diklis", yra yang, nes jie susieti su aplinka ir ga

mina aktyvi energij.

Kiti ei pagrindiniai meridianai prasideda

kaupian iuose organuose: plauiuose, perikarde,

blunyje, kepeny se ir inkstuose. Jie vadina miyin

meridianais.

Platesniu aspektu visa meridian sistema yra

yang, nes palyginti su organ sistema (yin) ji isi

dsiusi paviriuje.

Yang meridianai sujungia galv su rankomis

ir kojomis, yin meridianai - krtins lst su


18/83

32

rankomis ir kojomis. Visi pagrindiniai meridia

nai isidst simetrikai. Be iorini tak kno

pavir iuje , kiekvienas meridianas turi v idines

jungtis su tam tikrais organais (todl meridianai vadinami pagal iuos organus).

Pagal bendrsias funkcijas 6 yang ir 6 yin me

ridianai sudaro 6 meridian poras:

Tae yang sudaro plonosios arnos meridia

nas, jungiantis rank su galva, ir lapimo psls

meridianas, jungiantis galv su koja.

Tae yin sudaro blunies meridianas, einan

tis i galvos krtin, ir plaui meridianas, ei

nantis i krtins rank.

=* Chao yang sudaro trigubo ildiklio" meri

dianas (i rankos galv) ir tulies psls meri

dianas, jungiantis galv su kojomis.

?fc Ink st me rid ian as (eina i kojos krt in) ir

irdies meridianas (jungia krtin ir rankas) su

daro chao yin.

Yang ming sudaro storosios arnos meridia

nas (jungia rank su galva) ir skrandio meridia

nas, prasidedantis galvoje ir einantis koj.

Kepen meridianas ir kraujo apytakos rato

meridianas (atitinkamai sujungia koj su krti

ne ir krtin su ranka) sudaro tsiue yin.

Trys yang meridian poros sudaro kno iori

n apsaugin apvalkal, trys yin poros - vidin ap

saugin zon.

33

Tae yang yra virutinis sluoksnis, jungiantis

mus su aplinka, todl jis pirmasis pajunta lig

poveik. iek tiek giliau yra chao yang ir yang

mingmerid ian poros. Pirmoji yin zonos meridian pora tae yin glaudiai susieta su yang ming.

Da r giliau atsiveria chao yin, o vidurinioji yin me

ridian pora tsiue yin jungia tae yin ir chao yin.

Prie pradedant gydyti neigiam aplinkos ener

gij sukeltas ligas btina itirti, iki kurio apsau

ginio sluoksnio siskverb ligas sukelianti energi

ja. Tik tuomet akupunktra ar akupresra vei

kiant at i t inkam meridian por iun arba lo

takus galima paalinti i energij.12 pagrindiniu meridian nepajgia aprpinti

energija vis audini. K in medicinoje egzistuo

ja pagalbini tak svoka. Be to, manoma, kad

tarp meridian taip pat cirkuliuoja energija, nes

be energijos negali gyvuoti joks audinys.

Jungtis tarp meridian visuomet prasideda vie

no pagrindinio meridiano lo take ir baigiasi kito

pagrindinio meridiano iun take. Be to, ios jung

tys visuomet jungia yang meridian su yin meri

dianu. Toliau ios skersins jungtys bus vadina

mos transversalmis.

Takuose lo taip pat prasideda iilgins jung

tys - longitudinals, kurios i dalies atitinka vi

dini ir iorin i meridi an linij as ir pasiekia meri

dianui priskirt organ. Iimtis - plaui ir tulies


19/83

34

psls longitudinales, kurios baigiasi ne atitinka

muose organuose, o susijungia su storosios ar

nos ir kepen meridianais.

Kiti pagrindiniai takai raumenis ir sausgyslesapr pina energija i pagrin dini meridian . Ener

gijos apytakos rat ubai gia ypatingieji meridia

nai, kurie isidst tam tikrose koj ir rank vie

tose ir jungia yin ir yang organus.

Visas energijos tkmes koordinuoja centriniai

laidieji takai, kurie dl savo ypatingo isidstymo

kit energijos tak atvilgiu vadinami stebuklin

gaisiais (magikaisiais) meridianais.Jais cirku

liuoja neatnaujinama, gyvybikai btina paveldtoji energija. Jie aprpina energija stebuklinguo

sius organus, kurie savo sandara panas ert-

miniu s, taia u atlieka kaupianij organ funk

cijas. iems organams priskiriami skeletas, kraujo

apytakos sistema, kepen-tulies sistema, geni

talijos ir centrin nerv sistema (ji sudaryta i

galvos ir stuburo smegen).

35

Pagrindiniai meridianai

P lonos ios arnos merid ianas

Iorinis meridianas: j i s pras ideda oniniame

maojo pir to nago kamputyje . onine rankos

dalimi j is kyla auktyn paasties link, tuomet

zigzagu eina per ment, pasiekia sprando apa

tin dal ir galiausiai pereina priekin kno

dal, pasibaigdamas raktikaulio duobutje. Kak

lo raumenimis meridianas pasiekia apatin an

dikaul ir pasidali ja dvi atakas. Viena i jeina vidin akies kamput, susi jungia su lapi

mo psls meridianu ir baigiasi veido viduryje,

kita ataka energij nukreipia iorin akies

kamput ir baigiasi ties priekine ausies pagrin

do dalimi.

Vidinis meridianas prasideda raktikaulio duo

butje ir per ird bei skrand nusileidia iki plo

nosios arnos.

Lo takas: plonosios arnos meridiano lo ta

kas yra dilbio apatinio ketvirio iorinje pusje.

iame take prasidedanti longitudinale i pra

di kyla alia iorinio meridiano, taiau vir al

kns keiia krypt ir per pet pasiekia raktikau

lio duobut. I ia kartu su vidiniu meridianu ji

nusileidia iki plonosios arnos.


20/83

36

I lo tako ieinanti transversal usibaigia

kitoje rankos pusje, iek tiek vir rieo, kur yra

irdies iun takas.

Galvoje esantys plonosios arnos meridianai

37

la p i mo p sl s me r i d i a n a s

Iorinis meridianas: j is prasideda vidiniame

akies kamputyje, kur i vienos plonosios arnosmer idi ano a takos gau na energij. Per kakt me

ridianas kyla iki virugalvio, siskverbia smege

nis ir iek tiek emiau (ma daug ties mo me ns kau

lu) ieina paviriu- Tuomet jis kaklu leidiasi

emyn ir ties sprandu pasidalija dvi atakas. Vie

na i ju leidiasi iki paskutiniojo kaklo slankste

lio, tada apie 4 cm pasuka dein ir nugara t

siasi iki sdmen. Tada ji keiia krypt, priartja

prie stuburo ir sdmen imis bei launimi pasiekia

pakinkl, kur susijungia su antrja aka. Pasta

roji po isiakojimo praeina alia ments ir nuga

ra bei launimi nusileidia iki pakinklyje esanio

susijungimo tako. I ia meridianas blauzda lei

diasi emyn ir aplenkdamas onin kulkn oni

ne pdos puse pasiekia maojo pirtelio nag. ia

meridianas baigiasi.

Vidinis meridianas: ties momens kaulu dvi vi

dins atakos eina kaukol. Viena smegenyse

isiakoja ir upakalinje dalyje vl ikyla pa viri, o antroji kaukolje pasiekia aus.


21/83

38

Transversale

lapimo psls meridianas

39

Ties antruoju juosmens slanksteliu nuo iori

nio meridiano atsiskiria vidin ataka, kuri pra

eina pro inkstus ir pasiekia lapimo psl.

Lo takas: psls meridiano lo takas yra apatinje pakinklio dalyje.

I ia lygiagreiai iorinei meridiano akai

longitudinale kyla auktyn galv. Perkopusi

virugalv ji pasiekia vidin akies kamput, ap

lenkia nosies nerv ir eina burn.

Pakinklio lo take prasidedanti transversale

baigiasi ties vidine kulknimi esaniame inkst

iun take.

Kaip minta, plonosios arnos ir lapimo ps

ls meridianai sudaro tae yang meridian por.

St oros i os a rn os me r i d i a n a s

Iorinis meridianas: meridianas prasideda ro

domojo pirto vidiniame kamputyje ir ranka kyla

auktyn peties link. Ten meridianas keiia krypt

ir eina tiesiai paskutin kaklo slankstel, nuo jo

kyla striai auktyn ir kaklo priekine dalimi nu

sileidia raktikaulio duobut.

Kaklo raumenimis meridianas pakyla apati

nio andikaulio link. Tarp nosies ir virutins l

pos energija teka prieing pus, kur nosies

nervje baigiasi storosios arnos meridianas.


22/83

40

Storosios arnos meridianas

Ten prasideda alutinis meridianas, kuris eina pro

nos ir kyla vidin akiduobs krat, i kur apatiniu voku pasiekia 1-j skrandio tak. i jung

tis skrandio meridian aprpina energija.

Vidinis meridianas: i raktikaulio duobuts vi

dinis meridianas per plauius pasiekia storj ar

n ir ia baigiasi.

41

Lo takas: storosios arnos lo takas yra apati

nje dilbio dalyje ties nykiu.

Longit udinal e kartu su ioriniu meridianu pa

siekia raktikaulio duobut. Viena longitudinalesataka kartu su vidiniu meridianu per plauius

pasiekia storj arn, kita kyla apatinio andi

kaulio link ir ten isiakoja: viena dalis maitina

smakr, kita skruostu eina aus. Transversale

apeina dilb ir priekinje rieo dalyje baigiasi plau

i iun take.

S k r a n d i o m e r i d i a n a s

Iorinis meridianas: energij skrandio meri

dianas gauna i jungties, apraytos nagrinjant

storosios arnos meridian, su kuria jis susijun

gia 1-ajame skrandio take. I ten iorinis meri

dianas leidiasi apatin andikaul. ia meridia

nas isiakoja: alutin ataka eina smilkin, o

pagrindin kaklo raumenimis pasiekia raktikau

lio duobu t. iek tiek pasuk dama s on meridia

nas krtine per spenel nusitsia emyn pilv.Besileisdamas striai emyn meridianas pilvo zo

noje artja prie kno vidurio linijos, taiau jos ne

pasieks keiia krypt ir leidiasi kirkn. Kojos

priekine puse (tiksliau, blauzdikauliu) meridianas

nusidriekia iki kelties. Keltimi meridianas nueina


23/83

42

Skrandio meridianas

antrj pirt ir usibaigia ties nag o kamp uiu. At

skira nedidel ataka eina vidurinj kojos pirt.

Vidinis meridianas: vidin aka prasideda rak

tikaulio duobutje ir per skrand bei pilvo ertm

pasiekia kirkn. ia vidinis meridianas susijungia su ioriniu. Ties skrandiu atsiskiria ataka

ir eina blun.

Lo takas: skrandio lo takas yra madaug ties

blauzdikaulio viduriu. I io tako ieinanti lon

gitudinale kartu su ioriniu meridianu pasiekia

43

raktika ulio du obut . Po to ji kaklu pakyla iki apa

tinio andikaulio ir pro aus pasiekia virugalv.

Nuo virugalvio meridianas kaktikauliu nusilei

dia iki nosies aknies ir grta kakl. Kaukol je longitudinale isiakoja ir susijungia su kitais

meridianais.

I lo tako transversale blauzda pasiekia kelt

ir pdos vidinje dalyje alia didiojo pirto pa

grindo susijungia su blunies meridiano apatiniu

iun taku.

Storosios arnos ir skrandio meridianai suda

ro yang ming meridian por.

Tr i g ub o i l d i k l i o " mer i d i anas

Iorinis meridianas: j is prasideda bevardio

pirto nago ioriniame kampe. Ranka jis kyla iki

ment s, palinkst a priek ir usibai gia raktikau

lio duobutje, kur 12-ajame skrandio take pra

sideda vidinis meridianas.

Prie sprando i nugaros puss alutinis meri

dianas ieina paviri. I ia jis kyla auktyn ir

u ausies isiakoja. \ aus eina vidinis meridia

nas ir prie aus jis vl pasiekia paviri, leidia

si emyn iki andikaulio ir po to skruostu kyla

auktyn. Meridianas baigiasi ioriniame akies

kamputyje. Kita meridiano dalis po isiakojimo


24/83

44

apsuka aplink aus, leidiasi andikaulio link, po

to skruostu pakyla auktyn ir baigiasi ties apati

niu akiduobs kratu.

45


butje esani ame 12-ajame skrandio take. Apei

damas irdies perikard, jis nusileidia iki skran

dio ir trig ubo ildiklio". alutinis meri dia nas tiesperikardu atsiakoja, i kitos puss apgaubia ir

d ir grta raktika ulio duobut . S ukda masi s ap

link kakl jis pa siekia paskutinj kaklo slankste

l ir ikyla paviriu toje vietoje, i kurios iorinis

meridianas eina ausies link.

Lo takas yra iek tiek aukiau rieo, ties vir

utins dilbio dalies viduriu. Longitudinale kyla

auktyn iki peties iorins dalies ir pasuka kr

tins vidur. Netoli irdies perikardo ji susijungiasu kraujotakos meridianu. I lo tako ieinanti

transversale ties nykio snariu apgaubia rie

ir iun take susijungia su kraujo apytakos meri

dianu.

Tul ies ps ls merid ianas

Iorinis meridianas: energijos takas prasideda

ties ioriniu akies krateliu prie antakio galo. ia

jis i karto pasidalina dvi dalis. Viena i j eina

tiesiai ausies link, vingiuota linija apsuka aplink

j ir pasiekia ausies spenelio ataugl. Ten meri

dianas staigiai usirieia ir kildamas striai

auktyn pasiekia virugalv. Kartu su lapimo


25/83

46

psls meridianu tulies psls meridianas pa

kau iu nusileid ia iki sprand o ir pasiekia paskutin

spran do slankstel. Nu o ia jis pasisu ka on, pa

siekia ment ir i ten eina tiesiai raktikaulio duobut. Liemens o nu besileisdamas emyn meridia

nas pasiekia sdmenis, apeina juos lanku iki uode-

gikaulio. Horizontaliai juddam as em yn meridia

nas pasiekia 30-j tulies psls tak ties klubo

snariu, kur susijungia su antrja ataka. Pastaro

ji prasideda ties akies kratu ir padariusi ant skruos

to kilp pasiekia andikaul, po to per kakl - rakti

kaulio duobut. ia prasideda vidinis meridianas,

kuris kirknyje ikyla paviriu. A plen ks genitali

jas, meridianas horizontaliai nusitsia iki 30-ojo tul

ies psls tako, kur susijungia su pirmja ataka.

Kojos onu meridianas leidiasi iki pdos, praeina

pro kul kn ir keltimi pasieks ketvirtojo pirto na

go kamput baigiasi.


butje ir yra galvos antrosios atakos tsinys. Ei

damas krtins lsta, j is pasiekia kepenis ir tul

ies psl, toliau pilvo ertme nusile idia kirkn

ir t ies 30-uoju skrandio taku ikyla paviriu.

Lo takas: tulies psls lo takas yra madaug

blauzd os one ties viduriu. Lo ngitu dinal e ant kei

ts onins kulknies auktyje isiakoja ir mai

tina visus kojos pirtus, iskyrus ketvirtj, ku

ria me baigiasi iorinis meridian as. Didioj o pir-

47

Tulies psls meridianai

to nago kampe longitudinales ataka susi jungiasu kepen meridianu. Lo take prasideda nti tul

ies psls transversale susi jungia su kepeniun

taku, esan iu tarp pirmojo ir antrojo padikaulio.

Tulies psls ir trigubo ildiklio" meridianai su

daro chao yang meridian por.


26/83

48

Blunies meridianas

49

Blu nies m er id ianas

Iorinis meridianas: meridianas prasideda vi

dini ame didiojo kojos pirto nag o kamputyje. Vidine kojos puse jis kyla iki kirknies ir staiu kam

pu nukrypsta kno vidurio linijos link. Po to jis

dar kelis centimetrus kyla auktyn, daro nedidel

lank on, o aukiau bambos vl pasuka vi

dur. Siame take prasideda vidinis meridianas,

o iorinis staigiai keiia krypt ir krtine striai

kyla auktyn. Krtins viruje meridianas u-

linksta ir truput nusileids emyn baigiasi kr

tins lstoje.

Vidinis meridianas: toje vietoje, kur iorinis me

ridianas vir bambos pasiekia vidurio linij, atsi

skiria vidinis meridianas ir per blun bei skran

d pasiekia ird. alutinis meridianas sujungia

blun su paastyje esaniu 1-uoju irdies taku.

Treioji ataka nuo iorinio meridiano atsiakoja

virutinje krtins dalyje ir kaklu pasiekia lie

uv.

Lo takas: blunies lo takas yra vidinje p

dos dalyje. Iki kirknies longitudinale sutampa

su ioriniu meridianu, eina pilvo ertm ir per

storj arn bei skrand patenka blun.

Lo take prasidedanti transversale striai per

kelt ir blauzdikaul pasiekia skrandio iun tak,

esant blauzdos one ties viduriu.


27/83

50

P l a u i m e r i d i a n a s

Iorinis meridianas: energijos takas prasideda

1-ajame plaui take (priekinje krtins lstosdalyje vir spenelio). Jis trupu t pakyla peties link,

po to rankos onu nusileidia iki nykio . Vidin

je nykio pusje, netoli nago kampo, iorinis me

ridianas baigiasi.

Vidinis meridianas: jis prasideda skrandyje ties

viduri ne trigub o ildikli o" dalimi. I pra di jis

leidiasi storosios arnos link, ten apsisuka ir per

skrand bei plauius pakyla iki gerkl. ia meri-

Plaui meridianas

51

dianas keiia krypt ir, nusileids iki 1-ojo plau

i tako, ikyla paviri.

Lo takas: p l a u i lo takas yra iek t iek

aukiau rieo, madaug toje vietoje, kur uiuopiamas pulsas.

I io tako ieina longitudinale ir baigiasi 1-aja-

me storosios arn os take; is takas yra rodomoj o

pirto nago vidiniame kamputyje. Transversale ap

juosia rie ir pasiekia storosios arnos iun tak,

esant tarp pirmojo ir antrojo delnakauli. Blu

nies ir plaui meridianai sudaro tae yin meridia

n por.

K e p e n m e r i d i a n a s

Iorinis meridianas prasideda kojos didiojo

pirto nago ioriniame kamputyje. Keltimi me

ridianas kyla iki vidins kulknies, o nuo jos

blauzdos vidine dalimi - iki pakinklio. Vidine

launies puse meridianas pasiekia kirkn ir ia

esant 12-j kepen tak bei ulinksta kno

vid. Vir gaktikaulio meridianas vl ikyla pa viri ir pilvu striai eina iki 11-ojo onkaulio.

Ties io onkaulio laisvuoju galu jis siskverbia

gilyn kn ir 7-ajame tarponkaulyje, iek tiek

one, meridianas vl ikyla paviri ir baigiasi

ties 14-uoju (paskutiniuoju) ke pen taku.


28/83

52

Vidinis meridianas: jis sujungia pirmj iori

nio meridiano dal su antrja, t.y. kirknyje esan

t 12-j kep en tak su vir gakti kaul io esa niu

Kepen meridianas

53

taku, kuriame pras ideda antroj i i orinio me

ridiano dali s . Vidinis pagrindinis meridianas

pras ideda kepenyse, pere ina diafragm i r prie

onk auli i s i akoja. Pagrind in ataka ryklekyla andikaulio, po to akies link ir kakta pa

siekia kaukols centrin linij. Akyje atsiski

ria ataka, kuri skruostu leidiasi emyn ir ap

juosia lpas. Paskut inysis v idinis meridianas

i kepen kyla auktyn ir susi jungia su plau

i me r i d i a nu.

Lo takas: k e p e n lo takas yra blauzdos vi

dinje pusje ties viduriu.

Iki genitali j longitudinale eina alia iori

nio meridiano, o ten j ie atsiskiria.

Tra ns v e rs a le s u j ung ia ke p e n me r i d i a no lo

tak su tulies psls iun taku, esaniu prie

onins kulknies .

K r a u j o a p y t a k o s m e r i d i a n a s

Iorinis meridianas: al ia spenelio v idinis

meridianas pas iekia kno pavir i. Rankos v idine puse j is leidiasi emyn iki didiojo pirto

nago v idinio kampo. Madaug t ies rankos v i

dur iu atsiskiria alu tin ataka, kuri baig iasi

bevardio pir to nago i oriniame kampe i r su

s i jungia su trigubo i ldikl io"meridianu.


29/83

54

Vidinis meridianas: jis prasideda iek tiek emiau

krtinkaulio ir apjuosia perikard. Perjs diafrag

m prie skrandio meridianas isiakoja. Viena

ataka eina emiau krtinkaulio ir ikilusi i paviriu

vir spen elio susijungia su ioriniu meridianu.

Lo takas: io meridiano lo takas yra vidinje

dilbio pusje, keli centimetrai vir rieo. ia pra

sidedanti longitudinale greta iorinio meridiano

kyla iki spenelio,vir jo siskverbia gilyn, pasie

kia krtinkaul ir kartu su vidiniu meridianu lei

diasi skrand.

Kraujo apytakos meridianas

55

I lo tako ieinanti transversal apsuka ran

k i kitos puss ir oninje pusje ties dilbio vi

duriu susijungia su trigubo ildiklio" iun taku.

Kep en ir kraujo apytakos meridianai sudaro tsiue

yin meridianu por.

i rd i e s me r i d i a n a s

Iorinis meridianas: jis prasideda paastyje, vi

dine ranko s puse nusileidia emy n ir baigiasi ma

oj o pirto nago vid iniam e kamputyje .

Vidinis meridianas: jis prasideda irdyje ir

skersai pereidamas krtin paastyje, 1-ajame ir

dies take, tsiasi kaip ir iorinis meridianas. Ki

ta vidinio meridiano ataka pereina per diafrag

m ir nusileidia iki plonosios arnos, treia - kak

lu kyla auktyn ir pasiekia akies obuol.

Lo takas: irdies meridiano lo takas yra ant

rieo, maojo pirtelio pusje.

Longitudinale ranka alia iorinio meridiano

kyla iki 1-ojo irdies tako.ia ji daro ned idel lank emyn iki krtinkau

lio ir lygiagreiai meridianui kaklu kyla iki lieu

vio aknies. Lo ngitudin ale tsiasi alia vidinio me

ridiano iki iorinio akies kampuio ir ten susijun

gia su plonosios ar nos meridianu.


30/83


31/83

58

Vidinis meridianas: iek tiek emiau lapimo

psls iorinis meridianas eina vid, kyla iki

inkst ir kiek aukiau gaktikaulio ieina pa

viri kaip iorinis meridiana s. Raktik aulio duo

butje jis vl eina vid, kaklu ir smakru pasie

kia lieuvio akn ir ia baigiasi. Ties inkstais at

siskiria ataka ir eina kepenis, pereina per diaf

ragm, per plauius, pasiekia lieuvio akn ir ia

baigiasi. Prie plaui onin ataka pasiekia ir

d, o krtins viduryje susijungia su kraujo apy

takos meridianu.

Lo takas: inkst merid ian lo takas yra vidi

nje pdos dalyje ties kulnu.

Longitudinales kelias beveik sutampa su iori

niu meridianu: ji kyla iki lapimo psls, pilvu ir

krtine pasiekia ird ir susijungia su kraujota

kos meridianu. I io tako ieinanti ataka pa

siekia stubur ir ties 3-iuoju krtins slanksteliu

ikyla paviri.

I lo tako ieinanti transversale apsuka apie

kuln ir baigiasi iorinje pdos dalyje lapimo

psls iun take.

irdies ir inkst meridianai sudaro chao yinmeridian por.

59

Magikieji meridianai

ie meridianai - tai pagrindiniai takai, labai

isiakoj ir turintys daug skersini jungi. Jie

valdo ir reguliuoja visos energetins sistemos dar

b, aprpina magikuosius organus paveldimja

energija ir padeda organizmui apsiginti nuo ap

linkos poveikio . i meridian pavadinimas atsi

rado dl j ypatingo isidstymo kit meridian

atvilgiu.

Stebuklingaisiais indais" kin medicina vadi

na tas orga n sistemas, kurios sudarytos kaip

ertminiai yang organai, taiau atlieka kaupiani

j yin organ funkcijas. Egzistuoja penkios orga

n sistemos, btinos gyvybei palaikyti: skeletas,

kraujo apytakos sistema, kepen-tulies sistema,

genitalijos ir centrin nerv sistema.

Paveldimoji energija lokalizuota chromos omo

se ir antinksiuose. Ji svarbi mogaus vystymuisi

ir ymia dalimi apsprendia individo gyvybingu

m ir atsparum ligoms. Paveldimosios energijos

negalima nei papildyti, nei pakeisti; kai ji baigia

si, mogus mirta. Dvasinis mogaus gyvenimas(jausmai, paskatos ir 1.1.) ir jo funkcijos (msty

mas, atmintis, smon) labai priklauso nuo pa

veldimosios energijos.

Per hormonus, kuriuos intensyviai ir dideliais

kiekiais gamina antinksiai (iki iol inoma apie


32/83

60

30 hormon), paveldimoji energija dalyvauja be

veik kiekviename gyvybiniame procese.

I antink si itekan ti paveldim oji energija per

magikuosius meridianus pirmiausia pasiekia ir

maitina penkis stebuklinguosius organus. Po to

per in ir tsing takus j i keliauja pagrindinius

meridianus. Mayiais kanaliukais energija pa

siekia od ir utikri na jos apsaug in reakcij. Tuo

met magikaisiais meridianais grta stebuklin

guosius organus arba antinksius ir energijos apy

takos ratas baigiasi. Be paveldimosios energijos,

magikiej i meridianai kaip alutiniai takai trans

portuoja mait inim o ir apsaugin energij. Ta m tik

rose a tkar pose ab iej ri energijos teka priein

ga kryptimi nei paveldimoji energija, todl iose

vietose energijos cirkuliacij galima labai lengvai

paeisti .

Kin medicina iskiria 8 magikuosius meri

dianus, k urie vadi nam i pagal j atliekamas funk-

cijas.

Tou mo

G u b e r n a t o r i a u s " m e r i d i a n o p a g r i n d i n s

atakos eina palei stubur nuo sdmen iki gal

vos. Nugaroje, krtinje ir pilve yra keli aluti

niai takai. tou mo suteka visos mogaus yang

61

Tou mo stebuklingasis meridianas

energijos, todl jis yra pagrindinis yang energijos

takas .

Jen mo

Gubernatoriaus" antipodas yra magikasis di

rektoriaus" meridianas. Tai pagrindinis mogaus

yin energijos takas. Jis eina tiksliai kno viduriu


33/83

62

Jen mo (kairje) irtae mo magikieji meridianai

per pilv ir krtin, paky la iki sma kro ir isiako-

ja. Kiekviena i ataku per skruostus pasiekia

akis. Pilvo ir krtins sandroje nuo meridiano

atsiskiria keturios atakos, kurios nuo jo nutols

ta pilvo sienelje.

Ta e mo

Ties juosm eniu kn juosia diro" meridianas.

J is jungia visus pagrindinius meridianus, todl

gali kontroliuoti bei koordinuoti j veikl.

63

lapimo psls meridianas yra gerokai v ir

juosme ns, kep en merid ianas yra t ies juosm eniu,

bet per giliai. ie du meridianai sudaro iimt ir

t ik j i visu dvylikos pagrindini meridian ne

veikia tae mo.

ong mo

ong mo magikasis meridianas


34/83

64

giliai, tai ong mo kno paviriuje sujungia svar

biausius inkst meridiano takus.

ong mo meridianas iek tiek one pilvu ir kr

tine pakyla iki kaklo vidurio. ia j is truput nu

krypsta on, pasiekia smakr, apjuosia lpas

ir baigiasi smakro viduryje. Apatinje pilvo daly

je nuo meridiano atsiskiria ataka ir susi jungia

su jen mo.

Pagri ndin ataka launies vidumi leidiasi e

myn iki inkst pagrindinio meridiano, kita ataka,

lygiagreti pagrindinei, - emyn pd.

Vei mo

Magikasis vei mo meridianas susideda i dvie

j meridian: vienas jungia tris yang zonas, kitas

tris yin zonas. Yang vei mo prasideda alia oni

ns kulknies, emiau jos rieia puslank, blauz

da ir launimi pakyla iki kirknies. Nuo kirknies

liemens onu meridianas eina iki ausies ir kau

kole iki kaktos.

Yin vei mo prasideda blauzdos priekyje tiesblauzdika ulio viduriu. K ojos priekiu, pilvo ir kr

tins onu meridianas pasiekia savo galutin tak

kakle ir ia baigiasi.

65

Magikieji yang vei mo (kairje) iryin vei momeridianai


35/83

Magikieji yang keo mo (deinje) iryin keo mo meridianai

67

Keo mo

Kulno" meridi anas koordinuoja kno judesius

ir einant harmon izuoja kulnu jg". Yang keo mo

prasideda ties kulknimi, apjuosia j i apaios ir

koja kyla iki kirknies. Tada meridian as pereina

nug ar ir tsia si iki peiu, po to grta priekin

kno dal ir kaklu pasiekia vidin akies kamput.

Iorine kaukols dalimi - kakta ir virugalviu -

jis pasiekia pakau ir ausies auktyje pasibaigia.

In keo mo prasid eda ties vidine kulknimi. Meri

dian as nusit sia vidine kojos pus e per pilv ir kr

tin ir baigiasi vidiniame akies kamputyje.

Raumen-sausgysli irypatingieji meridianai

Kiekvieno pagr indinio meridiano tsing take,

esan iame rank os ar kojos pirto gale, prasideda

raumen-sausgysli meridianas. iomis alutin

mis atakomis energija visuomet kyla vir. Jiepirmiausia maitina platakas, alknes ir peius

arba kulknis, kelius ir sdmenis. Ei dam i per kr

tin, nugar ir galv, ie meridianai tarpusavyje

susipina.


36/83

6 8

Kiekvienas raumen-sausgys l i meridianas

priklauso vienam i pagrindini meridian. Tai

gi ir ranka, ir koja eina pro tris yin ir tris yang

raumen-sau sgysli meridian us. Prieingai negu

kit meridi an, kuri tarpusavyje jungias i tikyin

ir yangmeridianai, rau men -sausgysli meridia

nuose kai kada tarpusavyje jungiasi yang su yang

ir yin su yin. Ra nko s yang meridianas, einantis

kaukols onu, ties skruostikauliu susi jungia su

kojos yangmeridianu. Rankos yin meridianas kr

tins lstoje susijungia su kojos yin meridianu,

kylaniu nuo gaktikaulio.

Visi raumen-sausgysli meridianai isidst

kno paviriuje, todl juos labai lengvai paeidia

neigiami aplinkos veiksniai. Tokiais atvejais skau

da snarius ir raumenis, kartais trumpam atsi

randa paralyiaus poymi.

Ypatingieji meridianai ubaigia rank, koj,

ertmini ir kaupianij organ pagrindini me

ridian jungtis. ie meridianai prasideda didiuo

siuose snariuose (kelyje, klube, petyje), eina pil

vu ir krtine, kyla auktyn iki kaklo ar sprando

ir susijungia su galvos yang meridianu.Galvoje yra tik pagrindiniai yang meridianai ,

kurie pagal yin-yang ryio dsnin gum be yin yra

negyvybingi. Todl ypatingiej i yin meridianai la

bai svarbs, nes jie galv nea btinyin ener

gij-

6 9

Ypatingieji meridianai, sudarantys papildomas

yin ir yang mer idi anu jungtis, isidst iose k

no vietose:

Terapijos takai

Terapijos ir diagnozs takai isidst visuose

energijos takuose (meridianuose). J paskirtis -

sukon centr uoti ir ikelti paviri meridia nais te

kani energij. Pirmiausia energijos tkm gali

ma veikti jos susikaupimo takuose atliekant

punktr, presr ar ildym (moksibustij). Kai

kurie takai sergant tampa skausmingi, todl ga

lima tiksliai diagnozuoti ligas. Daniausiai takaiisidst tarp raumen ir sausgysli arba kaul

dubose. iandien inoma apie 700 koncentraci

jos tak.

=* Svarbiausi, inoti jau gilioje senovje, yra

ziu takai. Kiekvienas pagrindinis meridianas turi


37/83

70

eis tokius takus, be to, yin meridian treiasis

ir ketvirtasis takai sutampa.

Visi ei ziu takai yra rankoje (tarp platakos

ir alkns) ir kojoje (tarp pdos ir kelio snario).

ios zonos yra yangzonos, todl aplinkos energi

j taka joms ypa stipri.

Be ziu tak, dar inomi penki ri takai,

kur i taka ener geti nm s funkcijo ms labai svar

bi.

Dangaus langai - taip skambiai kinai vadi

na tam tikrus kaklo ir sprando takus, kurie per

duoda energij i liemens (yin = em) galv

(yang = dangus).

f; Jungiamuosius lo takus aptarme nagrindami pagrindinius meridianus. ie takai yra ten,

kur nuo pagrindinio meridiano atsiakoja trans

versale (susi jungia su kito pagrindinio mer idiano

iun taku) ir longitudinale (susijungia su atitin

kamais organais). Per lo takus ir skersines pa

grindini merid ian jungtis harmo nizuoj ama j ais

tekanti energija. Per longitudinales ir lo takus

pagrindiniai meridianai gali veikti j iems priskir

tus organus.Reguliavimo (tsri) takai valdo pagrindiniais

meridianais tekani energij. ie takai utikri

na, kad sergant tam tikromis ligomis nesustot

energijos cirkuliavimas.

Pritarimo takais nugaroje esant lapimo

71

psls meridian nuteka apsaugin energija. Per

iuos takus galima tiesiogiai veikti ertminius ir

kaupianiuosius organus, o per kitus takus - tik

netiesiogiai.

=* Veikiant mo takus taip pat galima tiesio

giai veikti organus. Dl glaudaus ryio su orga

nais j ie tampa labai skausmingi ir naudojam i nu

statant diagnoz. Be to, jais pilv ir krtin te

ka maitinamoji yin energija.


38/83

72

Takins terapijos bdai

Kartu su moks lu apie meridianus vystsi ir tamtikri energetiniu tak poveiki bdai. iandien

inoma akupunktr a (gydoma smulkiomis, labai

atriomis adatomis), akupresra, kuri labai leng

va taikyti individualiam gydymui, ir i ldymas

(takai veikiami i lu ma arba gydomj oleli ga

rais).

Akupunktraiuo metu akupunktrai daniausiai naudoja

mos vairaus ilgio lenktos plienins adatos ilgais

smaigaliais. Kruvinojoje" akupunktroje taiko

mos trikamps plienins adatos, kurias itraukus

aizda dar iek tiek kraujuoja. Jautriems pacien

tams naudojamas specialus nedidelis plaktukas

su daugybe smulki adat. iuo plaktuku gydy

tojas dauo per energetinius takus. Ada tos od

duriamos statmenai arba nedideliu kampu, iektiek striai. Drio gylis priklauso nuo odos storio

ir meri dian o buv imo gylio. jautrias kno vietas,

pvz., ausis ar veid, pakanka durti 1-3 mm, o

rau men is (pvz., kojas, sdmen is) reikia durti ke-

73

let centimetr. Paralyiui ar kai kurioms kitom s

ligoms gydyti akupunktros specialistas naudoja

ilgas, apie 5 cm ilgio adatas, kurios du riam os stat

menai od, ve ikiant ke let meridiano tak

ikart.

Vienas seansas trunka apie 15 min. Jauian

tiems smarkius skausmus ligoniams seansas gali

trukti iki 1 val., o menkesniu s - reko mend uojam i

trum pesni (iki 5 min.), bet danesni seansai.

Akupunktr draudiama atlikti po sotaus val

gio, turint tachikardij, smarkiai prakaituojant

arba neblaiviem s pacientams . Be to, tam tikras

kno vietas apskritai draudiama durti adatas

(pvz., prie aki obuoli). A kupunk tr turi taikyti tik specialistai, imanantys, kuriuos takus rei

kia veikti.

ildymas

Kai kuri meridian takus galima veikti ne

tik adatomis, bet ir olelmis. I j daromi gumu

lliai, kurie vadinamimoxa,

arbakao,

ir prideginami meridian takuose. ie gumulliai daniau

siai gaminami i diovinto kieio (artemisia vul-

garis), kai kuriais atvejais - i kit oli ar prie

sk on i pvz., imbiero ar druskos. Prikla usomai nuo

tako prideginami 3-6 rutuliukai (labai retai -


39/83

74

daugiau kaip ei), kurie nuimami vos pajutus

skausm ar deginim. Ypa atsargiai reikia nau

doti i oleli padarytus cigarus - j prilietimo

vieta meridian takuose turi bti labai tiksli. Kai

kada i oleli padaryti milteliai deginami specialiame siete, o atsirad dmai nukreipiami ati

tinkamas kno vietas. Kartu su i ldymu galima

taikyti ir akupunktr: a nt adat um aun ami o

leli rutuliuk ai ir juos pridegin us bei drus ada

t gaunamas intensyvus gilusis poveikis.

Akupunkt ros kon trindikacijos galioja ir i ldy

mui: negalima prideginti oleli esant miai li

gai, jei meridi an sistemoje yra i lumins energi

jos perteklius, jos negalima taikyti irdies energi jos zonose, ant veido, tose vietose, kur per daug

sausgysli ir meridian, bei nij pilvo apa

ioje.

Ir akupunktr, ir ildym gali taikyti tik spe

cialistai, inantys takus, taikymo bdus ir spe

cifik bei indikacijas.

AkupresraKitaip nei gydymo metodai, akupresra (lot.

acus - takas, pressare - spaudimas) jau daugiau

kaip 5000 met Kinijoje yra puikiai pasiteisins

saviterapijos bdas. Jis remiasi tais paiais ener-

75

getiniais psichologiniais principais kaip ir aku

punktra. Tiktina, kad akupresros patyrimas

buvo naudotas vliau atsiradusiai akupunktrai.

Viena svarbiausi lig prieasi - harmonin

gos energijos cirkuliavimo sutrikimai ir neigiamasaplinkos bei energij poveikis. Akupresros se

anso met u atidaromi ublokuoti meridianai, iju

dinama sustingusi ar organus sutekjusi ener

gija, i organizmo alinama ligas sukelianti ener

gija ir tokiu bd u atkuriam a energetin meridia

n pusiausvyra.

iandien mit karalystje" akupresros pa

grindai dstomi jau pradini klasi mokiniams.

Fabrikuose rengiami privalomi kursai, kuriuosepatyr gydytojai aikina darbuotojams akupres

r o s s u b t i l u m u s . K a i m u o s e j a u n u s i r s e n u s

akupresros moko basos gydytojos" . Vis d lto

akupresra negali pakeis t i gydytojo. Be jo ga

l ima i s iverst i t ik tada, je i nere ikia special i

ini, jei lig galima igydyti nesudtingais me

todais ar ankstyvojoje jos stadijoje.

Svarbiausi akupresros kaip saviterapijos pri

valumai:> Neleid ia atsirasti ligai arba sutrump ina jos

eig;

Paprasta naudoti, nekenkia sveikatai;

Net taika nt ilg laik nesuk elia alutin io po

veikio;


40/83

76

#: Aikios indikacijos su tiksliai nustatytais

takais ;

* Nenaudojami jokie rankiai, todl nra d

rio skausmo, kraujavimo ar infekcijos pavojaus.

ioje knygoje smoningai apraytos ne visos

akupresros indikaci jos . Danai bt ini i sams

daugelio kno zon medicininiai tyrimai, o tai,

be abejo, visikai netinka savarankikam gydy

mui namuose. Kinijoje mons stebtinai gerai

ima no bendrosio s medi cino s pagrindu s, todl j ie

taiko vairius gydym o metodu s nekeldam i pavo

jaus sveikatai. Europai tai nebdinga, todl io

je knygoje apsiribojama tik akupunktra ir akup-

res ra .Danai akupresros terapijos poveikis bna

toks didelis, kad j taikyti tiesiog btina. Taiau

kai kurios ligos, pvz., angina pectoris arba per

auktas kraujospdis, reikalauja nuolatins gy

dytoj prieiros. Je igu la ikomasi nurodym,

akupresr galima taikyti kaip papildom tera

pijos priem on.

Pirmiausia apraomi ligos simptomai. Lygin

dami su jais savo pastebjimus, galite spti, ko

kia liga sergate. Spauskite visus nurodytus meri

dian takus ir anglies gabaliuku ar lpdaiu pa

ymkite, kur ie yra skausmin gi. Jei neuiuopia

te toki tak, paym kite visus knygoje nurody

tus atitinkamos ligos takus.

77

Kol pajusite teigiamu s pokyius, gali tekti veik

ti daugel tak, nors retkariais pakanka ir vie

no tako.

Jei spausdami skausmingus takus nejauiate

jokio poveikio, reikia veikti kitus takus. Jei ir to

negana, mginkite spausti daugelyje indikacij

nurodytus pagalbinius takus su atokiu veikimu.

Net je igu js per apsi r ikim spaudte ki tus

takus, nesibaiminkite dl alutinio ar neigiamo

poveikio. Tiksliai atlik akupunktros seansus ir

nepastebj jokio poveikio patikrinkite:

Ar spaudte btent tuos takus, kurie buvo

nurodyt i?

a* Ar tikrai gydote t lig, t. y. gal sergate kitaliga, kurios simptomai panas?

Jeigu Jums atrodo, kad v iskas at l ikta ne

priekaitingai, o liga nesitraukia, galbt ligos

akupresr igydyti negali.

Terapijai pasirinkite rami patalp, kad gal

tumte atsipalaiduoti ir susikaupti. Atsigulkite,

udkite rankas ant pilvo ir laisvai kvpuokite -

gilus kvpavimas veikia raminamai ir tada leng

viau atsipalaiduoti. Pacientai, sergantys organinmis irdies ir plauiu ligomis, tok kvpavimo

bd gali naudoti tik gydytojui leidus. Tuoj pat

nutraukite gilj kvpavim, jei irdies plote ar

plauiuose pajusite nemalon jausm ar sunku

m. Nesijaudinkite, jei svaigs galva - tai vyksta


41/83


42/83

8 0

INDIKACIJOS

A k i s k a u s m a s

Akis skauda ar jas spaudia dl nusilpus reg jimui (astenopija), esant ragenos ar regos nervo

udegimui, padidjus vidiniam akies spaudimui

ar susieidus ak. Jeigu skauda galv ties kakta,

pykina ar pan., btina nedelsiant kreiptis gydy

toj. ie simpt omai yra artjanio glauko mos prie

puol io poymiai . Tuomet btina imtis skubi

veiksm, antraip galima per kelet valand apak

ti. Visos kitos organins aki skausmo prieastys

turi bti itirtos ir gydomos, nes gali sukelti ilga

laikius pakenkimus.

Akupresr galima taikyti tik tuomet, kai akis

skau da dl pervar gimo, nemigo s, jaut rumo oro po

kyiams ar pagiri.

iais atvejais akupresr pads greitai atsikra

tyti kankinam skausm.

Udkite pirt ant antakio vidurio ir nesmar

kiai spausdami trinkite j stumdydami pirt kau

lu nuo vieno krato kit. Jei nepadeda, nykiu

ir rodomuoju pirtu masauokite nosies akn stum dyd ami pirtus auktyn ir emyn, o ties an

takiais spa uskite truput stipriau. Po to rodomuoju

pirtu nestipriai padauykite per kair ir dein

nosies nerves.

8 1

Jei ir tai nepadeda, usimerkite ir pirt ga

lais nesmarkiai padauykite per aki vokus iek

tiek aukiau blakstien. Pradkite prie nosies

aknies ir baikite ties ioriniais aki kampuiais.

A p e l s i n o i e v e l "

i l iga danai ir klaidingai vadinama celiuli

tu, nes visi lig pavadinimai, kurie baigiasi ga

lne -itas, medicininje l iteratroje reikia tam

tikro organo udegim. Tuo tarpu sergant apel

sino ievele" udegi mas pasireikia ne visuomet.


43/83

8 4


44/83

8 4

darbu - virkinimu - ir gali efektyviau gintis nuo

ligos. Ta ia u i lgalaik apetito stoka yra rimtos li

gos poymis, todl reikia nedelsiant pasitikrinti

sveikat.

Akupresr galima taikyti tada, kai kas nors

numua apetit", t. y. kai jis dingsta dl psicho

logini prieasi.

iuo atveju reikia masauoti po apatiniu on

kauliu esani pilvo srit ir nykiu spausti du

bas po keli meni skais . Papil dom ai galite stipriai

spausti tak, kur sueina keltis su blauzdikauliu.

8 5

Angina pectoris

Stenokardijos priepuoliai ueina staiga. mo

gus ima dusti, jauia sunkum krtinje ir skaus

m kairje pusje, kuris danai pereina kair

rank ir nusitsia iki delno, retkariais - kaire

kno puse ir koja iki pdos. Jei skausmas labai

stiprus ir mog apima mirties baim , labai tik

tina, kad vyks infarktas. Tokiu atveju reikia ne

delsiant vaiuot i ligonin.

Organin stenokardija atsiranda dl irdies

kraujagysli kalkjimo. Kaip rodo tyrimai, kal

kjimo p oy mi esti ir palyginti jaun moni or

ganizmuose. Susiaurjus kraujagyslms irdies

raumen patenka maiau deguonies. Kitos organins prieastys: infekcij paeistas irdies rau

muo, tonsili udegimas, snari reumatas, ap

s inuodi j imas.

Esan t funkcinei stenokardijai dl nervingum o,

streso, pervar gimo, psicholo gini proble m ar ni

kotino poveikio susitraukia koronarins irdies

kraujagysls ir, kaip ir kalkjimo atveju, irdies

raumen patenka maiau deguonies. i tik"

funkcin ligos form negali ma numoti ranka, nesdani priepuoliai labai kenkia irdies raumeniui

ir funkcin form a gali tapti organine.

Dau gel is ia liga serga ni mon i rko ir tu

ri per aukt kraujospd. Be to, nemaa j da

lis dirba labai tempt darb, yra ambicingi ir


45/83

8 6

Angina pectoris

asmeniniame gyvenime smarkiai konfliktuoja suaplinkiniais. V isa tai papildomi rizikos faktoriai.

Be abejo, tokios rimtos ligos kaip stenokardija

paiam gydyti negalima. Gydymas efektyvus bus

tik tada, jei bus paalinti visi rizikos ar lig skati

nantys faktoriai. Akupresra gali padti ivengti

priepuoliu ar sumainti ujusio priepuolio skaus

mus, taiau to nepakanka. Tik gydytojas gali nu

statyti rizikos faktorius kie kviena m pacientui in

dividualiai ir skirti gydym. Be to, tik specialistas gali nustatyti stenokardijos form ir skirti gy

dym.

Priepuolio ivengsite ar sumainsite ujusio

priepuolio skausm spausdami i karto po kr

tinkauliu esant tak ir 1-j irdies tak, esan-

8 7

t iek tiek vir spenelio. Jei to negana, raskite

alia bambos esanius spaudimui jautrius takus

ir nesmarkiai juos spauskite. Pagalbiniai takai

su atokiu veikimu yra ant 4-ojo padikaulio vir

4-ojo pirto ir pado viduryje.

Infarkto rizika maja spaudiant kraujotakos

meridiano ramybs tak. is takas yra vidinje

dilbio pusje per 3 pirtus vir rieo. Masauo

jant dievikojo abejingumo" takus, esanius ko

jos dubose kiek emiau kelio menisko, maina

mas stresas. Taigi, jei skundiats per auktu

kraujospdiu, pirmiausia masauokite mintus

takus.

A t s i p a l a i d a v i m a s , n u o v a r g i s

Ir fizinis, ir dvasinis nuovargis atsiranda dl

lstelse susikaupusiu lak. Nuovargis - tai ap

saugin organizmo reakcija nuo pervargimo. Jei

nuovargis valingai ar stimuliatoriais slopinamas,

tai organizmas greit ieikvoja rezervus ir isen

ka. Atminkite, kad organizmui reikia labai daug

laiko, kad vl atstatyt jgas. Nuolat sekinamas

organizmas yra nedarbingas ir neatsparus ligoms.Todl negalima piktnaudiaut i akupresra i r

stengtis kompen suoti ja poilsio trkum.

Kita vertus, per greit nuvargstama ir sergant

kai kuriomis ltin mis ligomis, pvz., kepen ne

pakankamumu ar udegimu i r maakraujyste .


46/83

90 91


47/83

ilgai gerti dideles antibiotik dozes, be to, papil

dom ai skiriami vaistai bro nch spa zmo ms suma

inti ir sekreto iskyrimui pagerinti.

Abiem atvejais akupunktra papildo tradicins

med icin os terapij ir, jei prade dam a taikyti ganaanksti, neleidia bronch itui atsirasti ar sisenti.

Pirmia usia spauskite po gerkle esam dub. Ties

peiais susiraskite kitas dubas ir jas taip pat

spauskite. Po to spauskite vir 4-ojo krtins

slankstelio esant tak. Jei to nepakanka, nyk

iu spauskite vidinje alkns ir rieo dalyse

esamus takus.

D a n t s k a u s m a s

Dant skausmas atsiranda tuomet, kai paken

kimas pasiekia dant pulp (vidin sluoksn po

emal iu). Pa eidus vis dant emal tam tikri dir

gikliai, pvz., saldus, rgtus, kartas ar altas

maistas, sukelia greitai praeinanius skausmus.

Jei udegimas yra tik danties pulpos pavirinje

dalyje, skausmai yra trumpalaikiai ir staigs, o

kai udegimas apima vis danties pulp - skaus

mai trunka ilg laik.

Dant isaugoti galima tik laiku paalinus u

de gim o idin. Tod l eikite pas stomatolog, vos

pajut pirmuosius danties skausmus. Akupres-

r galima taikyti tik laikinam skausmui numal-

Dant skausmas

sinti, kol nueisite pas gydytoj, pvz., nakt, sa

vaitgal ar darbo metu.

Net jei dant ir neskauda, profilaktikai tik

rinkite dantis bent 2 kartus per metus.

Dant skausm sumainsite labai st ipr iai

spausdami nykio nagu kitos rankos rodomojo

pirto nago krat. Taip pat galite spausti viru

galvyje ir prie ausies spenel esamus takus. Ki

ti papildomi takai: launies viruje prie dubens

kaulo, rieo vidinje pusje, minktieji audiniai

tarp nosies ir virutins lpos bei takai u oni

ns kulknies.

9 29 3


48/83

9

D a r b i n g u m o d i d i n i m a s

Stimuliatoriai gali trumpam padidinti darbin

gum, taiau pasibaigus ju veikimui darb ingumas

staigiai maja ir reikia kur kas ilgiau ilstis ne

gu prie naudojant stimuliatori- Ilgesn laiknaudojant stimuliatorius organizmas greitai su

naudoja rezervus ir visikai isenka. I tikrj pa

gerinti darbingum galima tik treniruojantis

tiek fizikai, tiek dvasikai. Akupresra gali pa

didinti organizmo darbingum, taiau nestimu

liuoja jo.

Raskite kaklo viduryje ties kaukols pagrindu

dub, truput pakelkite galv ir nykiu stipriai

spauskite i viet apie 7 sekundes.Kasryt darydami pratim greitai pastebsi

te, kad tapote darbingesni, pagerjo savijauta.

De p re si ja i r ba i m

Bai m dl bepr asm s egzistencijos yra neatski

riama gyvenimo dalis. Neurotiki mons sten

giasi j istumti i savo gyvenimo. Martinas Hei

degeris baim vadina ms egzistencijos btimi".

Baim gyveno kartu su ms protviais, j i gyve

na su mumis ir ms palikuonys taip pat turs

imokti su ja gyventi. Beje, reikia skirti abstrak

i bai m nuo konkreios, pvz., bausm s baims.

Baim gali kilti ir dl fizins ar psichins ligos.

Prasidjus stenokardijos priepuoliui mogus labai

Depresija

danai pajunta baim. Be to, baim yra vairi

lig, pvz., neurozs, depresijos ir kit psichini

lig, poymi s.

Sunkia neurozs forma sergantys ligoniai gy

ja tam tikr apsaugin mechanizm, pvz., kai ku

riuos veiksmus jie atlieka skatinami kyri idj.

Didel baim sukelia baim dl baims; i liga

vadinama fobija.

kyrios idjos sukelti poelgiai ar psichoz rei

kalauja specialaus gydymo ir akupresra ia be

veik negali padti. Taiau kitais atvejais, kai

baim kyla dl organini lig, streso, pervargi

mo, n edidel i neurot ini sutrikim, depres i jos

94 95


49/83

ar blogos nuotaikos, akupunktra yra veiksmin

ga priemon. Bet kokiu atveju prie praddami

naudoti trankvilizatorius (slopinamuosius vais

tus), kelet dien metodikai darykite akupres-

ros pratimus. Vaistai tik slopina baims jausm,taiau nepaalina jos prieasi, o akupresra at

kuria organizmo psichologin pusiausvyr.

Abu baims takai yra kno simetrijos linijoje.

Juos jungia pilvu, krtine ir smak ru einantis di

rekt oria us" merid iana s. 1-asis taka s yra tiksliai

smakro gale, po apatiniu andikauliu. 2-asis ta

kas yra ties apatinio krtinkaulio galu. Papildo

mai galite spausti dievikojo abejingumo" takus,

kurie yra emiau kelio menisko, iek tiek on.End ogen in (v idini prieas i sukelt) dep

resi j, kuri esti pav eld ima ir jos eiga sut amp a

su ciklot imi jos ( lengvos maniakins depres i jos

psichozs) fazmis, gal i gydyt i t ik special i s tas .

Akupresra gal i padt i ats ikratyt i melancholi

jos, lidesio ar depresi jos, atsirandanios kei

iantis orams, po nusivylim arba neskmi. Pa

stebj pirmuosius depresi jos poymius, susiras

kite dein je pilvo pusje esant jautri ausi ta

k ir nestipriai spauskite j rodomuoju ir di

diuoju pirtais. Po to, pradj vidinje alkns

linkio dalyje, spauskite takus paeiliui i vidaus

ior.

Dar galite smarkiai masauoti ant rieo esant

tak, kur uiuopiamas pulsas, arba smarkiai

spausti nykiu didiojo pirto nag.

Diegliai

Stiprus ir staigus skausmas ties krykauliu vadinamas diegliu. Ujus skausmui mogus sten

giasi uimti toki padt, kad maiausiai skaud

t, o negydant skausmas savaime po keleto dien

praeina. Nereguliars liumbago priepuoliai yra

pirmas paeist tarpslankstelini disk simpto

mas. Negaikite laiko ir kreipkits gydytoj, jei

gu diegliai sustiprja ar padanja.

Diegliai

9 6 9 7


50/83

Ujus diegliams akupresra pads greitai su

mainti skausm.

Spauski te tak vir smil ldnio ir duboje u an

dikaul io, po to takus vir antro jo juosmens

slankstelio ir ties krykauliu. Papildomai spauskite vir maojo pirtelio delnakaulyje esant ta

k, taip pat takus pakinklyje, ant onins kulk

nies ir ant kulno.

F r i g i d i k u m a s

Frigidikumas yra danai painiojamas su at

alusiais jausmais partneriui ir beveik visada yra

psich ologin problema, kuri paalint i gali psicho

terapija. Paalinus organines prieastis akupresra beveik visais atvejais padeda. Visi takai i-

Frigidikumas

sidst vidurinje pilvo linijoje. Pradkite nuo ta

ko, po bamba; visi kiti takai yra per deln e

miau, ties gaktikauliu. Jeigu tai nepakankamai

veiksminga, spauskite vidinje kojos pusje lau

nies viduryje esamus takus ir kitus du takusant Achilo sausgysls: vien u kulknies, kit -

keliais centimetrais aukiau. Veiksminga spausti

ir dievikojo abejingumo" tak. is takas yra

em iau kelio meni sko ir iek tiek one. Kiti papil

domi takai sutampa su apraytais depresijos

skyrelyje: vienas takas yra ties smakro galu, ki

tas po krtinkauliu.

G a l n i t i r p i m a sTokie ne malo ns pojiai kaip galni tirpimas

ar parestezija (skruzdlibgiojimas") atsiranda

dl nepakankamo audini aprpinimo krauju, pvz.,

dl aterosklerozs ar nepatogios kno padties. Ki

tos prieastys: vegetatyviniai sutrikimai, nervinis

dirginimas dl stuburo pakenkimo.

G a l v o s s k a u s m a s

Tikrosios galvos skausmo prieastys iki iolnra tiksliai inomos. Aiku tik, kad smegen

skaudti negali, o skausm sukelia smegen ie

v ar kraujo indai. Spjama, kad skausmus gali

sukelti susitraukusios sm egen kraujagysls ar

suglebusios smegen arterijos.


51/83

1 0 0 1 0 1


52/83

Jei ryte nubud us skaud a pakau ir kaktos, ak iu

ar sprando paviri ir skausmas po valandos pra

eina, o vliau pasikartoja, tai gali bti infekcini

lig, alutiniu ertmi udegimo, dant lig, reu

mato ar stuburo pakit imu poymis.

Kaktos ir pakauio skausmas, pakilusi kno

temper atra ar vmim as yra aterosklerozs, hiper

tonijos, smege n ievs udeg imo, sm ege n auglio

ar inkst ude gim o simpt omas. Pastebj iuos po

ymius nedelsdami pasit ikrinkite sveikat.

Kairiosios ar deiniosios galvos puss skausmas,

prasidedantis akyje, gali bti maus glaukomos

priepuolio simptomas. Tuomet btina skubi gydy

tojo pagalba. gydytoj nedelsiant reikia kreiptisir at siradus staigiam, pulsuojaniam skausmui

smukiniuose; rkantiesiems tai gyvybei pavojingo

smnkini arterij udegimo poymis.

Specialij tak akupresra maina tokio po

bdio skausmus, ta iau nepaal ina j pr ieas

ties.

Ujus smilk ini skausmui rodomuoju pirtu

spauskite kaul tarp antakio galo ir ausies kau

el io. Pakauio skausmus sumainsite rodomuo ju ir didiuoju pirtais spausdami sprando viet

per 3 cm u ausies.

K ak t os sk au sm mal in a i k ar t spau d iami

du takai: v ienas - duboje u ausies spenel io,

kitas - ant kaklo arterijos.

Kaktos skausm as Smilkini skaus mas Pakauio skaus mas

Galvos skausmo ypatingieji takai

G e r k l s u d e g i m a sGerkls udegimas kyla dl infekcij ar dl kv

pav imo ta k - nosie s ir bro nch - udegimo, ku

ris persimeta gerkl. Kitos prieastys gali bti

alergija ir vietiniai dirgikliai: dmai, dulks ar

chemins mediagos.

Akupresra gerkls udegim gydo pakankama i

efektyviai. Beje, ger rezultat pasieksite tik ta

da, kai paalinsite visus mintus iors dirgiklius.

Gydym pradkite spausdami tak kakle, po

to takus emiau ausies spenelio ir prie andikau

lio snario prie aus. P api l domi takai yr a du

boje po gerkle, alknje, u nykio nago, blauz

dos iorinje pusje, ant onins k u l k n i e s ir IIOH

4-uoju padikauliu ant kelt ies.

1 0 2 1 0 3


53/83

Gerkls udegimas

G e r k l u d e g i m a s

Virutini ir apatini kvpavimo tak katar

(gleivins udegim) sukelia sausas oras, dulks,

nikotinas, c hemin s mediagos ar balso pervargi

mas (pertem pimas) . Tipiki simptom ai yra ger

kls kutenimas ar deginimas, noras atsikosti, u

kims balsas, kosulys, patinusi gerkl gleivin, o

vaikams danai trksta oro. Ltinis nosies ir a

lutini ertmi udegima s, bronchitas ar gerkls

- tonsili udegimas yra i lgalaikis kenksming

dirgikli poveikis gerkloms ir sukelia ltin j u

degim.

Pagalbiniai takai

Gerkl udegimas

udegim gydyti turi specialistas, nes tokie

ligos poymiai (ypa rkani pacient) gali ro

dyti esant piktybin augl. Nori nt kuo greiiau pa

alinti negalavim, be akupresros, reikia visi

kai nekalbti.

Atitinkami takai yra burnos kampuiuose ir

vir Adomo obuolio (duboje po gerkle). Papildo

mai galite masauoti takus vir pirmojo stuburo

slankstelio ir vir antrojo juosmen s slankstelio bei

spausti onin rodomojo pirto krat.

Hemoroj in ia i maz g ai

Hemorojiniai mazgai yra vynios dydio ven

isipltimai apatinje tiesiosios arnos dalyje. ie

mazgai bna vidiniai ir ioriniai. Pagrindins

1 0 4 1 0 5


54/83

Hemorojiniai mazgai

l igos prieastys yra viduri ukietjimas, nutu

kimas, ntumas ar sdimas darbas. Jeigu ima

tose pastebsite krauj, pasitikrinkite, ar neturi

te arnyno auglio.

Pirmiausia reikia keisti gyvenimo bd: btina

daugiau judti ir valgyti daug lstelienos (balas

to) turinio maist o. Nuolatin hemor ojin krauja

vim btina nedelsiant sustabdyti, nes gali isi

vystyti maakraujyst.

Ypa rimtais atvejais reikia daryti operacij,

taiau daugeliu atveju pakanka akupresros. Pir

miausia nykiais spauskite iorin rieo dal, po

to - peties snario viduryje esant tak. Pagalbi

niai takai yra ties 5-uoju padikauliu, u ir vir

kulknies bei u didiojo kojos pirto nago.

I m p o t e n c i j a

Daugeliu atveju impotencija vyrams atsiranda

dl vidini kompleks, laukimo ar neinomybs

baims, aukljimo, susvetimjimo ar pervargimo,

ise kimo, streso. Tai psichologins prieastys, ku

rios slopin a refleksinius procesus. Akupre sra ne

gali paal inti toki organini prieasi kaip dia

betas, hipofizio ligos, horm onini ai sutrikimai, nu

tukimas, sueidimai ar apsigimimai. Paalin or

ganines prieastis imginkite akupresra, kur

Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai

Documents

Transcript of Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai