2UDK 621.31(075.32)Mu119Edward MusiaINSTALACJE I URZDZENIAELEKTROENERGETYCZNEWydawnictwa Szkolne iPedagogiczneISBN 83-02-06931-0AutoriusDr. in. Edward Musia yra elektros aparat, rengini ir j rengimo, elektrosapvietimo, taip pat pramonins elektros energetikos srii specialistas. Jis skaitoi dalyk paskaitas Gdansko politechnikos institute, dalyvauja sudarant apsaugosnuo elektros technines normas ir taisykles, yra SEP ekspertas bei Europos alisatstovaujantis ininierius FEANI (aukiausioje) Aa grupje.Knygoje apraomi elektros energijos gaminimo, perdavimo, paskirstymo ir varto-jimo renginiai, taip pat problemos, susijusios su j patikimu darbu, ekonomikueksploatavimu bei keliamais pavojais. Aprayti naujausi renginiai, j tobulinimokryptys, naujausi montavimo ir eksploatavimo metodai, taikomos saugumo prie-mons, apsaugos sistemos bei aktuals rengini parinkimo metodai.Knyga gausiai iliustruota. Joje daug pavyzdi skaiiavim, kuriuos reikia atliktirenginius projektuojant bei eksploatuojant.I lenk kalbos vert:1, 2, 47 dalis KAZIMIERAS DANILEVIIUS, 810 dalis ir prie-dus LIUCIJA FEDARAVIIEN, 3 dal LIDIJA RASIMAVIIENAtsakomasis redaktorius doc. dr. STASYS KYTRAL|c/utos Rcspu|/|/os st|c/|mo || mo/s/o m|n|s/c||/os /c|s/a naudo/|2000 11 20, N| 20Ileista Lietuvos Respublikosvietimo ir mokslo ministerijos lomisISBN 5-430-03255-7 Copyright by Wydawnictwa Szkolne i Pedagogiczne,Warszawa, Poland, 1998 Vertimas lietuvi kalb, leidykla viesa, 20013TURINYSymjimai ............................................................................................................................. 9Pratarm ............................................................................................................................. 151. Patalp elektros renginiai ............................................................................................... 191.1. Bendros inios ............................................................................................................... 191.2. Elektros laidai ................................................................................................................ 211.3. Laid sujungimas .......................................................................................................... 251.4. Elektros grandini jungikliai ....................................................................................... 301.5. Kitukiniai lizdai ir akuts ......................................................................................... 331.6. Gyvenamj nam apvietimas .................................................................................. 351.7. Kamtiniai saugikliai ..................................................................................................... 381.8. Automatiniai jungikliai ................................................................................................. 421.9. Elektros energijos tiekimas gyvenamiesiems namams ........................................... 451.10. Buto elektros tinklo sistema ..................................................................................... 541.11. Patalp elektros tinklo montavimas ........................................................................ 581.11.1. Bendros taisykls............................................................................................ 581.11.2. Laid su apvalkalu ir kabeli tiesimas atviruoju bdu .......................... 631.11.3. Laid tiesimas vamzdiuose atviruoju bdu ............................................. 651.11.4. Laid tiesimas vamzdiuose po tinku ........................................................ 691.11.5. Laid tiesimas po tinku ................................................................................ 711.11.6. Laid tiesimas stambiaplokiuose ir monolitiniuose pastatuose ......... 721.11.7. rengto elektros tinklo primimas .............................................................. 751.12. Technin dokumentacija ............................................................................................ 761.13. Informacijos perdavimo tinklas ................................................................................ 811.14. Gyvenamj nam elektros rengini remontas ir prieira.............................. 85Kon/|o/|n|a| //aus|ma| ............................................................................................................ 872. Apvietimo ir ildymo renginiai ..................................................................................... 892.1. Elektrinis apvietimas ................................................................................................... 892.1.1. Pagrindins viesos technikos svokos ........................................................... 892.1.2. Kaitinamosios lempos ........................................................................................ 932.1.3. Fluorescencins lempos ..................................................................................... 992.1.4. Gyvsidabrio lempos ............................................................................................ 1062.1.5. Metal halogen lempos ................................................................................... 1082.1.6. Maaslgs natrio lempos ................................................................................. 10942.1.7. Didiaslgs natrio lempos ............................................................................ 1102.1.8. Avarinis apvietimas ........................................................................................ 1102.1.9. Apvietimo rengini montavimas ir prieira ........................................... 1122.2. Elektroterminiai renginiai .......................................................................................... 1182.2.1. Bendros inios .................................................................................................. 1182.2.2. Variniai elektroterminiai renginiai ............................................................. 1202.2.3. Elektrodiniai elektroterminiai renginiai ..................................................... 1282.2.4. Lankiniai elektroterminiai renginiai ............................................................ 1302.2.5. Indukciniai elektroterminiai renginiai ........................................................ 1322.2.6. Talpiniai elektroterminiai renginiai ............................................................. 1352.2.7. Spinduliavimo elektroterminiai renginiai ................................................... 1362.2.8. Kiti elektroterminiai renginiai ...................................................................... 138Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 1383. Pramoniniai emosios tampos elektros renginiai ...................................................... 1403.1. anginis odis ............................................................................................................... 1403.2. Pramoniniai elektros aparatai ..................................................................................... 1413.2.1. Kitukiniai lizdai ir kitukai pramoniniuose renginiuose ........................ 1413.2.2. Vamzdiniai saugikliai ....................................................................................... 1443.2.3. Automatini jungikli udaviniai ir veikimas ............................................. 1483.2.4. Galios skyrikliai su rankine pavara .............................................................. 1513.2.5. Kontaktoriai ...................................................................................................... 1553.2.6. Apsaugos nuo perkrovos tikslai ..................................................................... 1623.2.7. Termobimetalins rels ................................................................................... 1633.2.8. Elektronins virsrovio rels .......................................................................... 1713.2.9. Temperatros jutikliai ..................................................................................... 1733.2.10. Jungikliai .......................................................................................................... 1743.2.11. Aparat montavimo taisykls ...................................................................... 1813.2.12. Aparat prieiros taisykls ........................................................................ 1853.3. Elektros varikli maitinimas ....................................................................................... 1883.4. Laid tiesimas pramons objektuose ........................................................................ 1933.4.1. Bendrieji principai ........................................................................................... 1933.4.2. Riam ryulius laid tiesimas ................................................................... 1943.4.3. Laid tiesimas ant koptli ......................................................................... 1953.4.4. Laid tiesimas loveliuose ............................................................................... 1963.4.5. Srovlaidi tiesimas grindyse ....................................................................... 1993.4.6. Komplektiniai ynlaidiai ................................................................................ 2003.5. Pramonins skirstyklos ................................................................................................. 2033.5.1. Skirstykl paskirtis ir j rys ....................................................................... 2033.5.2. Skirstomosios duts ..................................................................................... 2033.5.3. Skirstomosios spintos ...................................................................................... 2063.6. Elektros energijos paskirstymas pramons monse .............................................. 2093.6.1. Tiekimas pramons monms ........................................................................ 2093.6.2. mons tinklai ................................................................................................... 2103.6.3. Galios koeficiento gerinimas ......................................................................... 2123.7. Pramonini elektros rengini prieira ir remontas ............................................. 216Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 21654. Apsauga nuo elektros emosios tampos renginiuose ................................................ 2194.1. eminimas ir eminimo renginiai ........................................................................... 2194.2. Sualojimas elektros srove .......................................................................................... 2244.3. Pagrindin apsauga nuo elektros ............................................................................... 2274.4. Pridtin apsauga nuo elektros .................................................................................. 2304.4.1. Pridtins apsaugos vaidmuo......................................................................... 2304.4.2. Pridtin apsauga TN sistemoje ................................................................... 2324.4.3. Pridtin apsauga TT sistemoje .................................................................... 2384.4.4. Apsaugin izoliacija ......................................................................................... 2414.4.5. Apsauginis atskyrimas ..................................................................................... 2434.4.6. Apsauginis tampos paeminimas ................................................................. 2444.4.7. akui lizd ir kituk koordinavimas ....................................................... 2464.4.8. Apsauginiai sujungimai ................................................................................... 2474.5. Papildomoji apsauga nuo elektros ............................................................................. 2494.5.1. Labai jautrs skirtumins srovs apsaugos taisai ..................................... 2494.5.2. Ilyginamieji sujungimai .................................................................................. 2504.6. Administracins saugos priemons ............................................................................ 253Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 2545. Oro linijos ............................................................................................................................ 2565.1. Bendros inios ............................................................................................................... 2565.2. Oro linijos struktra ..................................................................................................... 2575.3. Atramos ........................................................................................................................... 2625.3.1. Medins atramos .............................................................................................. 2625.3.2. Betonins atramos ........................................................................................... 2645.3.3. Plienins atramos ............................................................................................. 2675.4. Linijiniai izoliatoriai ..................................................................................................... 2695.5. Neizoliuot laid oro linijos ....................................................................................... 2745.5.1. Laidai ................................................................................................................. 2745.5.2. Laid jungimas ................................................................................................. 2775.5.3. Laid tvirtinimas prie izoliatori .................................................................. 2795.5.4. Laid idstymas atramose ............................................................................ 2825.5.5. Reikalavimai sankirtose ir priartjimuose ................................................... 2845.6. Izoliuotj laid oro linijos ......................................................................................... 2905.6.1. Bendros inios .................................................................................................. 2905.6.2. emosios tampos linijos ................................................................................ 2925.6.3. Auktosios tampos linijos .............................................................................. 2955.7. Apsauga nuo elektros oro linijose ............................................................................. 2975.8. Oro linij tiesimas ........................................................................................................ 2995.9. Oro linij eksploatavimas ............................................................................................ 3045.9.1. Technins prieiros ir remonto darb apimtis ......................................... 3045.9.2. Saugaus darbo oro linijose pagrindai .......................................................... 306Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 3136. Kabelins linijos ................................................................................................................. 3156.1. Bendros inios ............................................................................................................... 3156.2. Elektros kabeli sandara ............................................................................................. 31566.3. Kabeli sujungimas ....................................................................................................... 3216.3.1. Sujungim rys ............................................................................................... 3216.3.2. Kabelio gysl sujungimas ............................................................................... 3226.3.3. Kabelio mov montavimas ............................................................................. 3266.3.4. Kabelio galni montavimas .......................................................................... 3306.4. Kabeli klojimas ............................................................................................................ 3346.4.1. Bendros taisykls .............................................................................................. 3346.4.2. Kabeli klojimas emje.................................................................................. 3396.4.3. Kabeli klojimas blokuose ir vamzdiuose ................................................. 3436.4.4. Kabeli klojimas kanaluose ir tuneliuose ................................................... 3446.4.5. Kabeli klojimas pastatuose .......................................................................... 3456.5. Kabelini linij eksploatavimas .................................................................................. 3486.5.1. Eksploatacins veiklos apimtis ...................................................................... 3486.5.2. Saugaus darbo kabelinse linijose pagrindai .............................................. 351Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 3527. Elektros pastots ................................................................................................................ 3547.1. Bendros inios ............................................................................................................... 3547.2. Auktosios tampos skirstomj rengini elementai ............................................. 3557.2.1. Skirstykl ynos ................................................................................................ 3557.2.2. Pastoi izoliatoriai ......................................................................................... 3587.2.3. Saugikliai ........................................................................................................... 3607.2.4. Skyrikliai ............................................................................................................ 3627.2.5. Galios skyrikliai ir kontaktoriai .................................................................... 3677.2.6. Jungtuvai ............................................................................................................ 3727.2.7. Komutacini aparat pavaros ........................................................................ 3777.2.8. Indukciniai srovs transformatoriai .............................................................. 3787.2.9. Indukciniai ir talpiniai tampos transformatoriai ....................................... 3827.2.10. Matavimo prietais prijungimas .................................................................. 3867.2.11. Neprasti srovs ir tampos transformatoriai ............................................ 3907.2.12. Trumpojo jungimo srovs ribojimo reaktoriai .......................................... 3927.3. Elektros energetikos pastoi konstrukciniai sprendimai ..................................... 3937.3.1. Stulpins pastots ............................................................................................. 3937.3.2. Komplektins pastots .................................................................................... 3957.3.3. Udarosios pastots ......................................................................................... 3997.3.4. Atvirosios skirstyklos ....................................................................................... 4067.3.5. Skirstomieji renginiai su sieros heksafluorido izoliacija ......................... 4097.3.6. Transformatori montavimas ......................................................................... 4117.3.7. Valdymo pultai .................................................................................................. 4157.4. Operatyvins grandins ................................................................................................ 4167.4.1. Operatyvini grandini klasifikavimas ......................................................... 4167.4.2. Elektros energetikos apsaugos automatika ................................................. 4207.4.3. Atstatomoji elektros energetikos automatika ............................................. 4247.4.4. Operatyvins blokuots ................................................................................... 4267.4.5. Valdymas ir signalizacija ................................................................................. 4277.4.6. Operatyvini grandini maitinimas .............................................................. 4307.4.7. Operatyvini grandini montavimas ............................................................. 43177.5. Apsauginis eminimas ................................................................................................. 4337.6. Pastots eksploatavimas ............................................................................................... 4367.6.1. rengini operatyvin prieira ..................................................................... 4367.6.2. Apsaugos reikmen naudojimas auktosios tampos renginiuose ......... 4377.6.3. Technins prieiros ir remonto darbai ...................................................... 4437.6.4. Izoliacins alyvos .............................................................................................. 444Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 4468. Elektrins ............................................................................................................................. 4498.1. Elektros energijos gamybos bdai ............................................................................. 4498.2. prastins ilumins elektrins .................................................................................... 4508.3. Atomins elektrins ...................................................................................................... 4568.4. Atsinaujinantieji energijos altiniai ............................................................................ 4588.5. Elektrins darbas elektros energetinje sistemoje .................................................. 461Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 4649. Virtampiai ir apsauga nuo aibo .................................................................................. 4659.1. Vidiniai ir atmosferiniai virtampiai ........................................................................ 4659.2. Apsauga nuo tiesioginio aibo.................................................................................... 4679.3. Atmosferini virtampi ribojimas linijose ir pastotse ....................................... 4709.4. Virtampi apribojimas vidiniuose renginiuose .................................................... 475Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 47810. Apsauga nuo gaisro ir sprogimo ................................................................................... 47910.1. Kaip ivengti gaisr, kuriuos sukelia elektriniai prietaisai ................................. 47910.2. Gaisro gesinimas elektros renginiuose .................................................................. 48310.3. Elektriniai prietaisai sprogim apimtose vietose .................................................. 484Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 488A priedas. Element kompleksin elektrin vara ........................................................... 489A.1. vadin mediaga ......................................................................................................... 489A.2. Linij laidai, ynos, oro linijos, kabeli linijos ....................................................... 490A.3. Transformatoriai ........................................................................................................... 491A.4. Trumpojo jungimo srovs ribojimo reaktoriai ........................................................ 492Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 494B priedas. tampos kritimo bei galios ir elektros energijos nuostoli apskaiiavimas .. 495B.1. tampos kritimas ........................................................................................................... 495B.2. Galios ir elektros energijos nuostoliai ..................................................................... 498Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 502C priedas. Trumpojo jungimo srovi apskaiiavimas ...................................................... 503C.1. Trumpojo jungimo srovs kitimas, esant tolimam sujungimui ............................ 503C.2. Trumpojo jungimo smgio srov ............................................................................... 508C.3. Trumpojo jungimo srov atjungimo metu ............................................................... 509C.4. Trumpojo jungimo ekvivalentin ilumin srov .................................................... 511Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 5208D priedas. Laid skerspjvio parinkimas .......................................................................... 521D.1. Pagrindins taisykls .................................................................................................... 521D.2. Parinkimas atsivelgiant mechanin atsparum ................................................... 521D.3. Parinkimas atsivelgiant ilim nuo darbins srovs ......................................... 522D.4. Parinkimas atsivelgiant ilim nuo perkrovos srovs ...................................... 523D.5. Parinkimas atsivelgiant ilim nuo trumpojo jungimo srovs....................... 524D.6. Parinkimas atsivelgiant leistin santykin tampos kritim, atsiradus dlapskaiiuotos maksimalios srovs IB............................................................................................................................ 525D.7. Parinkimas atsivelgiant leistin tampos kritim, kilus dl grandinsprijungiamosios srovs ............................................................................................... 526Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 531E priedas. Elektrinio apvietimo apskaiiavimas ............................................................. 532E.1. Svarbesnieji fotometriniai dydiai ............................................................................. 532E.2. Apvietimo taisykls ..................................................................................................... 537E.3. Apvietimo intensyvumo apskaiiavimo takinis metodas .................................... 540E.4. Viso apvietimo naudingo veikimo koeficiento metodas ...................................... 544Kon/|o/|n|a| //aus|ma| 554Literatra ............................................................................................................................. 5559ymjimaiymjimai, atitinkantys IEC tarptautines normas, iskiriami parykinturiftu.Fizikini dydi ymjimaia, | linijiniai matmenys, pavyzdiui, staiakampio kratinsA pradin vert aperiodins trumpojo jungimo srovs iDCc trumpojo jungimo grandins elektrovaros pataisos koeficien-tas cmax, cminC skaisio kontrastascos galios koeficientas (esant sinusinei srovei ir tampai)d skersmuoc viesos altinio naumasE apvietaE

vidutinioji apvietaEh horizontalioji apvietaEmin minimalioji apvietaf kintamosios srovs arba tampos danisFe spinduliavimo galiaFe spinduliavimo galios tankis/ auktisH vandens kritimo auktis hidroelektrinjei srov (momentin vert)iAC periodin trumpojo jungimo srov (momentin vert)iDC aperiodin trumpojo jungimo srov (momentin vert)|te transformatoriaus tuiosios eigos srov, santykin vertik atstojamoji trumpojo jungimo srov (momentin vert)ip smgin trumpojo jungimo srovI srov (efektin vert)I viesos stiprisIo viesos stipris nustatyto kampo = 0 kryptimi10I vienetinis viesos stiprisI2 minimalioji srov, btinai sukelianti apsaugos nuo virsrovi su-veikt (maksimalioji bandomoji srov)Ia renginio apsaugos ijungimo srov (nustatytu laiku sukeliantiautomatin maitinimo ijungim)Ib simetrin ijungimo srovIB skaiiuojamoji maksimalioji (maksimaliosios apkrovos) grandi-ns srovI b asim asimetrin ijungimo srovIE emjimo srovkI pradin trumpojo jungimo srovkQI pradin trumpojo jungimo srov nagrinjamj objekt maiti-naniame takeIL srov lempos degiklyjeILR variklio pradin paleidimo srov (angl. /o:/cd |o/o| :u||cn/)In vardin (nominalioji) srovIn at atkabiklio, arba perkrovos rels, nuostato srovInp pastovioji vardin srovInr trumpojo jungimo srovs ribojimo reaktoriaus vardin srovIns saugiklio vardin srovIn ij ijungimo vardin srovIn at atkabiklio, arba maksimaliosios srovs rels, nuostato srovIp srovs transformatoriaus pirmin srov (angl. p||ma|;)Is srovs transformatoriaus antrin srov (angl. sc:onda|;)Ith pakaitin ilumin trumpojo jungimo srovI adintuvo (indukcins lempos) srovId ilgalaik laido apkrovos srovI kryptinis viesos stipris nustatyto kampo kryptimiI skirtumin srovIn vardin skirtumin suveikties srovI2t Daulio integralas, srovs iluminis rezultatask maksimalusis leistinasis vienos sekunds srovs tankis/ atsargos koeficientas/A elektros energijos kainakn tampos transformatoriaus vardinis transformacijos koeficientasKL viesos altinio kainaKm fotometrinis spinduliavimo ekvivalentasKn srovs transformatoriaus vardinis transformacijos koeficientas/ ilgisL induktyvumasL skaistisLo darbo objekto skaistis11Lf fono skaistism apkrovos laipsnism pagalbinis koeficientas skaiiuojant pakaitin ilumin trumpojojungimo srov ir atsivelgiant aperiodins srovs iDC iluminrezultatn element skaiiusP aktyvioji galiaPn vardin (aktyvioji) galiaPm pikin apkrova, pikin imamoji aktyvioji galiaQ reaktyvioji galiaQd debitas (tekanio vandens)r takinio viesos altinio nuotolis nuo skaiiuojamojo takoR varaRA apsauginio laidininko eminimo varaRE emjimo varaRk trumpojo jungimo grandins varaRkQ maitinimo sistemos vara (trumpojo jungimo)RL linijos vara, aktyvioji linijos ruoo varaRT transformatoriaus vara (iilgin, apvij)s laido (gyslos) skerspjvisSp paviriaus plotasS pilnutin galiaSB skaiiuojamoji pikin pilnutin grandins galiakQS pilnutin trumpojo jungimo galia nagrinjam grandin maiti-naniame takeSnT pilnutin transformatoriaus vardin galiat laikastmin jungtuvo atsijungimo laikasT aperiodins trumpojo jungimo srovs inykimo laiko konstantaTk trumpojo jungimo trukmTL viesos altinio tarnavimo laikasTa elektros apvietimo naudojimo metin trukmukr transformatoriaus trumpojo jungimo tampauR transformatoriaus trumpojo jungimo tampos aktyvioji dedamojiU tampa (efektin vert)Uo fazin tampaU1 jimo tampa, pavyzdiui, grandins pradiojeU2 ijimo tampa, pavyzdiui, grandins galeUE emjimo tampaUL leistinoji ilgalaik prisilietimo tampaUn vardin tampaUnr trumpojo jungimo srovs ribojimo reaktoriaus vardin tampa12Unp paleidiklio valdymo vardin tampaUnT vardin pirmin (indeksas p) arba antrin (indeksas s) transfor-matoriaus tampaUp pirmin tampos transformatoriaus tampa (angl. p||ma|;)U ingsnio tampaUs antrin tampos transformatoriaus tampa (angl. sc:onda|;)UT prisilietimo tampaV santykinis monochromatinio spinduliavimo viesos naumas,t. y. mogaus akies santykinis jautrumas\r vardinis reaktoriaus tampos kritimas, reaktoriaus trumpojo jun-gimo tampa\L vienetin linijos reaktyvioji varaX reaktyvioji varaXr reaktyvioji trumpojo jungimo srovs ribojimo reaktoriaus varaXk reaktyvioji trumpojo jungimo grandins varaXkQ reaktyvioji pirmesns maitinimo sistemos vara (trumpojo jun-gimo)XL reaktyvioji linijos vara, reaktyvioji instaliacijos ruoo varaXT reaktyvioji transformatoriaus vara (iilgin, apvij)Z pilnutin varaZk pilnutin trumpojo jungimo grandins varaZkQ pilnutin pirmesns maitinimo sistemos vara (trumpojo jun-gimo)Zs pilnutin emjimo kilpos varaZT pilnutin transformatoriaus vara (iilgin, apvij) temperatrinis varos koeficientas srovs vlavimo kampas (puslaidininkinio renginio), plokiasis kampas vidutinis apvietimo tolygumas AP aktyviosios energijos nuostoliai AQ reaktyviosios energijos nuostoliai P aktyviosios galios nuostoliai P% santykin aktyviosios galios nuostoli vert Pte vardiniai tuiosios eigos aktyviosios galios nuostoliai (transfor-matoriaus erdyje) Pn ap vardiniai apkrovos aktyviosios galios nuostoliai (transformato-riaus apvijose) Q reaktyviosios galios nuostoliai Qte vardiniai tuiosios eigos reaktyviosios galios nuostoliai (trans-formatoriaus erdyje) U tampos kritimas U% santykinis tampos kritimas procentais13 praleidimo koeficientas (puslaidininkinio renginio) savitasis laidis naudingumo koeficientas fazs poslinkio kampas tarp sinusins srovs ir tampos plokiasis kampas, kuriuo linijinis viesos altinis yra matomasi skaiiuojamojo tako magnetinis srautas viesos srautasn vardinis viesos srautas (viesos altinio)o vienetinis viesos srautas (pavienio viesos altinio) smgio koeficientas temperatrinis linijinio pltimosi koeficientas 1m ilgio laidininko vara temperatra kintamosios srovs danis erdvinis kampasKiti ymjimai ir raidins santrumposAC kintamoji srov (angl. a//c|na/|n :u||cn/)AMKA emosios tampos oro linij su izoliuotais laidais sistemaCATV kabelin televizija (angl. :ommun|/; an/cnna /c/ct|s|on, :ommu-n|/; ac||a/ /c/ct|s|on)DC nuolatin srov (angl. d||c:/ :u||cn/)DIN Vokiei norminimo institutas (vok. Dcu/s:/cs Ins/|/u/ ju| No|-mun) arba laisvai veriant: tai norma (vok. das |s/ d|c No|m)Duo dviej fluorescencini lemp arba kit ilydio lemp antistro-boskopin sistemaEA elektros energetikos automatikaEAA elektros energetikos apsaugos automatikaELV labai ema tampa (angl. c\/|a-/ou to//ac)EN Europos normos, kurias ileido Europos elektrotechnikos nor-minimo komitetas (pranc. Com|/c Lu|opccn dc No|ma/|sa/|onL/c:/|o/c:/n|quc)FELV labai ema tampa funkciniams tikslams (angl. jun:/|ona/ c\/|a--/ou to//ac)PMP pagrindinis maitinimo punktas, eminanioji elektros pastotAA/VIEC Tarptautin elektrotechnikos komisija (angl. In/c|na/|ona/ L/c:-/|o/c:/n|:a/ Comm|ss|on)14IP gaubto apsaugos laipsnio sutartinis ymjimas (angl. |n/c|na/p|o/c:/|on)IR infraraudonoji spinduliuot (angl. |nj|a|cd)L linijinis (fazinis) gnybtas, laidas, yna (angl. /|tc)N neutrals (nulinis) takas, gnybtas, laidas, yna (angl. ncu/|a/) emoji tampa (U 1 kV kintamosios srovs atveju)AA aukiausioji tampa (U > 100 kV kintamosios srovs atveju)PE polietilenas (angl. po/;c//;/cnc)PE apsauginis laidas (laidas, gnybtas, yna) (angl. p|o/c:/|tc ca|//)PELV labai ema tampa i saugaus altinio, grandin su darbiniueminimu (angl. p|o/c:/|tc c\/|a-/ou to//ac)PEN apsauginis nulinis laidas (gnybtas, yna) (PE + N)PN lenk normos (Po/s/a No|ma)PN-EN lenk normos, suderintos su Europos normomis ENPN-IEC lenk normos, suderintos su tarptautinmis normomis IECPVC polivinilchloridas, polivinilchloridin izoliacija (angl. po/;t|-n;/ ://o||dc)RTV radijo ir televizijosADV akustinio danio valdymasSELV labai ema tampa i saugaus altinio, grandin be darbinioeminimo (angl. sajc/; c\/|a-/ou to//ac)SEP Lenk elektrik draugija (S/oua|:;s:cn|c L/c//|;/u Po/s/|:/)V vidutinioji tampa (1 kV < U 100 kV kintamosios srovsatveju)AK automatinis kartotinis jungimasAR automatinis rezervo jungimasUCPTE Elektros energijos gamybos ir perdavimo koordinavimo unija(pranc. Un|on pou| /a Coo|d|na/|on dc /a P|odu:/|on c/ duT|anspo|/ dc /L/c:/||:|/c)UPS nenutrkstamas energijos tiekimas (angl. un|n/c||up/||/c pouc|supp/;)UV ultravioletin spinduliuot (angl. u//|at|o/c/)VDE Vokiei elektrik sjunga (vok. !c||and Dcu/s:/c| L/c//|o-/c:/n|/c|)PML patalp maitinimo magistralin linijaA auktoji tampa (U > 1kV kintamosios srovs atveju)15Pratarmmogus retai kada susimsto, kok didel vaidmen iandieniniame gy-venime vaidina elektros energija. Apie j galima pasakyti kaip apie svei-kat: vertinama tik tada, kai jos netenkama. Igirdus, kad nra srovs,prie akis ikyla ms laukianios komplikacijos: vakaras prie vaks, beradijo ir televizijos (nededant vili baterinius imtuvus), negalsi naudo-tis nei dulki siurbliu, nei skalbimo maina ar kitu buitiniu elektriniu prie-taisu. Atitirpstaniame aldytuve maistas uliejamas i aldiklio laaniovandens ir genda. O k ir kalbti, jeigu nutrksta elektros tiekimas didiu-lei gamyklai, visam miestui ar didesniam rajonui. Nors energetikai taikovis tobulesnes priemones, kad toki avarij bt ivengta, bet kartkart-mis j vis dar pasitaiko.Viena i toki plaiai pagarsjusi avarija Amerikos elektros ener-getikos sistemoje, maitinanioje Niujorko srit ir Kanados pasienio rajo-nus. 1965m. lapkriio 9d. 17.16 val. daugeliui valand nutrko elektrostiekimas teritorijai, didesnei negu pus Lenkijos, kur daugiau kaip 30 mln.gyventoj. I sustojusi Niujorko metro traukini reikjo evakuoti pusmilijono keleivi, o tkstaniai moni strigo nam liftuose. Sustojo ga-myklos, sutriko ligonini ir viej staig darbas, nutilo radijas ir televi-zijos stotys. Gatvse ugeso viesoforai ir susidar transporto kamiai.Grtantys i darbo mons pasiek namus vlai nakt arba net kit dien.Vienas didiausi pasaulio miest igyveno didiausi per savo istorij ka-taklizm. Tuometinis JAV prezidentas L. Donsonas i Federalins energe-tikos komisijos pareikalavo pateikti isam raport apie avarijos eig irprieastis bei nurodyti priemones, kurios ateityje padt panai vykiivengti. Taiau tai neapsaugojo Niujorko nuo kataklizmo 1977m. liep.Panaiai atsitiko ir didiajame Tokijyje (taip pat 30mln. gyventoj) 1987m.liepos 23 d., kart ir tvank ketvirtadien, kai dauguma gyventoj sijungoro kondicionierius, o elektros tinklai neilaik staiga padidjusios apkro-vos. 1993m. lapkriio 5d. daugel baims valand patirti teko Atnams:usits sausra, jau seniai nelijo ir lietus nenuplov apsiterusi izoliato-16ri; dl to pagrindinse miest maitinaniose linijose vyko serija trumpjjungim. Toki rimt maitinimo avarij Lenkijoje, laim, dar nebuvo.Elektrinse pagaminta elektros energija vartotojus be sutrikim pasie-kia tik tada, kai gerai veikia jos perdavimo bei paskirstymo renginiai. irengini, sudarani elektros energetikos sistem, tarpusavio ryys supa-prastintai pateikiamas 0.1 paveiksle.Elektrins gamina elektros energij ir j perduoda elektros tinklams;didels galios elektrins tiesiogiai aukiausiosios tampos (220 arba400 kV) perdavimo tinklui. is tinklas oro linijomis apraizgo visos aliesteritorij. itaip energij i rajon, kur susitelkusios elektrins ir atsiradsgalios perteklius, galima perduoti rajonus, kur nuolat arba laikinai (pa-vyzdiui, dl avarij) juntamas galios deficitas.I perdavimo tinklo maitinamos transformatori pastots, kurios auk-iausiosios tampos energij pakeiia vidutiniosios tampos (paprastai 6,15, 20 arba 30 kV, L|c/uto/c da:n|aus|a| 10 a||a 35 /! !c|/) energija,o i oro arba kabelinmis linijomis paskirstoma keli ar keliolikos kilo-metr spinduliu po vis maitinam teritorij. Tokia pastot, vadinama pa-grindiniu maitinimo punktu, maitina plot, naudojant gal keli deimimegavat gali. Tai gali bti didokas regionas, atskiras miestas arba netatskira pramons mon (pavyzdiui, kasykla, lydykla, chemijos gamykla,laiv statykla).I skirstomojo vidutiniosios tampos tinklo maitinamos transformato-ri pastots, vidutiniosios tampos energij keiianios emosios tampos(pavyzdiui, 230/400 V1)), o i i pastoi isiakoja skirstomieji emosiostampos tinklai. I i tinkl per patalp instaliacij yra maitinami atskirielektros energijos imtuvai. Pramonje pasitaiko ir toki imtuv, pavyz-diui, nuo keli imt kilovat iki keli megavat galios varikliai, kuriemaitinami tiesiog i vidutiniosios tampos tinklo (pavyzdiui, 6 kV).Elektros energijai gaminti, perduoti, paskirstyti ir vartoti reikalingi ieelektros energetikos renginiai bei objektai:1) elektrins;2) perdavimo ir skirstomieji vairi tamp tinklai (0.2 pav.), kuriuos su-daro transformatori pastots, taip pat oro ir kabelins linijos;3) vartotoj elektros tinklas kartu su elektros energijos imtuvais.Prie i rengini ir objekt priskiriamos elektros mainos, matavimo,valdymo, apsaugos, komutaciniai aparatai, taip pat laidai ir armatra. Be1) Dabar pasaulyje naudojamos trys viena kitai artimos trifazs 50Hz srovs tinkl irimtuv vardins tampos: 220/380, 230/400 ir 240/415V. Abi kratins reikms iki 2003m.turi bti panaikintos. Tad iame vadovlyje minima tiktai ateities tampa 230/400V, norsLenkijoje dar dominuoja 220/380V tampos renginiai.170.1 pav. Elektros energetikos sistemos element tarpusavio ryys (proj. graf. J.Sikora) linija

emosios tampos linija; V linija

vidutiniosios tampos linija; AA linija

aukiausiosios tampos linijaAA linijailumin elektrinTransformatoripastotTransformatoripastotTransformatoripastotV linijaTransformatoripastotGyvenamasis namasGamykla linijaV linijaAA linijaHidroelektrinStambi pramonsmon11Atomin elektrin18Aukiausiosiostamposrenginiai(AA renginiai)Vidutiniosiostamposrenginiai(V renginiai)emosiostamposrenginiai( renginiai)Auktosiostamposrenginiai(A renginiai)tradicini elektromechanini, jie turi vis daugiau elektronini ir optoelek-tronini element bei mikroprocesorini reguliatori. Kad elektros ren-giniai dirbt tiksliai ir be sutrikim, reikia laikytis i slyg: renginiai turi bti tinkamai suprojektuoti; gaminant renginius, naudojami reikiamos kokybs aparatai, mainosir kiti elementai; rengini gamybos ir montavimo darbai turi bti atliekami taisyklingaiir stropiai; naudojami renginiai taisyklingai priirimi.Tuo rpintis privalo ininieriai ir technikai, konstruojantys mainas beiaparatus, projektuojantys ir gaminantys naujus bei eksploatuojantys ren-ginius. Daug kas priklauso ir nuo rengini gamybos ar eksploatavimo elek-tromonteri.ias pareigas gali tinkamai atlikti tik tie elektrikai, kurie imano vai-ri elektros rengini veikimo principus, gerai susipain su j rengimo irnaudojimo taisyklmis bei rpestingai dirba. Pasirengti sunkiai, bet do-miai elektriko profesijai jums turt padti ir is vadovlis.0.2 pav. Elektros energetikos renginiklasifikacija pagal vardins tamposvert19Patalp elektros renginiai1.1. Bendros iniosBute naudojami vairs visiems gerai inomi elektros energijos imtu-vai, btent: kilnojamosios ir nejudamai tvirtintos lempos; renginiai su varikline pavara: kompresoriniai aldytuvai, skalbimo ma-inos, dulki siurbliai, grind blizgintuvai, virtuvs robotai, plakikliai,malnliai; ildymo renginiai: virykls, krosnels ir elektrins orkaits, vandensildytuvai, laidyns; elektroniniai aparatai: radijo ir televizijos imtuvai, magnetofonai irvaizdo magnetofonai, gramofonai ir kompaktini disk grotuvai, kom-piuteriai.Imtuvai maitinami elektros energija per patalp elektros linij tinkl.Gyvenamieji namai turi ir kitus elektros renginius: skambuio ir/arba1)distancinio dur valdymo, radijo ir televizijos bendro naudojimo anten,telefono, laidinio radijo ir kabelins televizijos, signalizacijos, o netolimojeateityje ir informacini ryi linijas.Patalp elektros linijos turi bti funkcins, tai yra rengtos taip, jogelektriniais prietaisais vartotojas galt naudotis pasirinktoje vietoje, ne-reikt ilg laid, kad vairs jungikliai, kitukiniai lizdai bei reguliatoriaitaip pat bt taisomi ten, kur jam patogu.Du reikalavimai, keliami visiems elektros renginiams, patalpelektros linijoms itin svarbs tai vartotojo saugumas ir estetikasrengimas.1) iame vadovlyje danai vartojamas ymjimas A ir/arba B reikia tris galimusatvejus: 1) A, 2) B, 3) A ir B. Pavyzdiui, turi skambuio ir/arba garso renginius reikia,kad turi skambuio rengin arba turi garso rengin, arba turi vienu metu abu: ir skambu-io, ir garso.1120Vartotojo saugumas. Elektros prietaisais butuose naudojasi visai ne-susipain su elektrotechnika asmenys, prie j gali prieiti net mai vai-kai. Tad elektros rengini projektuotojai bei montuotojai privalo laikytisio priesako: nesuged, nepaeisti elektros renginiai, net nemokikai naudo-jami, turi bti absoliuiai saugs; taip pat jie neturi bti paeidiami netnerpestingai su jais elgiantis. Be abejo, savo namuose mogus turi btisaugus.Estetikas rengimas. Kultringas mogus stengiasi sirengti savo butgraiai ir jaukiai. Elektros prietaisai turi padti jam tai pasiekti, blogiausiuatveju bent jau negadinti vaizdo. O j gadina bjauriai ir nerpestingaistatyti kitukiniai lizdai arba jungtukai, atvirai nutiesti laidai arba ilgintu-vo laidai, susiraizg ant grind, taip pat imtuvai, suprojektuoti nepaisantdizaino reikalavim.Pagrindiniai elektros tinklo elementai, be kuri negalima jo rengti tai laidai, jungikliai ir apsaugos prietaisai (1.1 pav.). Laidai reikalingi ener-gijai paskirstyti maitinamajame objekte, t. y. imtuvams sujungti su mai-tinimo punktais. Jungikliai sujungia arba ijungia atskiras grandines.Apsaugos nuo virsrovi paskirtis atsiradus perkrovai arba vykus trum-pajam jungimui, ijungti paeist grandin, kad per daug nekaist irnesugest elektros linija.1.1 pav. Pagrindiniai elektros renginio elementai1 laidai, 2 jungikliai, 3 apsauga nuo virsrovi, 4 elektros energijos imtuvaiPatalp elektros renginiai tai ne tik gyvenamj nam, bet ir ne-gyvenamosiose patalpose (rsiuose, skalbyklose, vandens perpumpavimostotyse, katilinse arba iluminiuose mazguose) naudojamieji. iame vado-vlyje daugiausia kalbama apie but elektros renginius.21Elektros linij laid gysloms tinka varis arba aliuminis metalai la-bai laids, mechanikai pakankamai patvars ir lengvai sujungiami. Vari-niai laidai kur kas geresni, nors iek tiek brangesni, todl anksiau buvonaudojami retai. Aliumininiai laidai, palyginti su variniais, turi tris pagrin-dinius trkumus:1) aliuminins gyslos mechanikai maiau patvarios ir daug kart lanks-tant mao skerspjvio laid, ypa palei gnybt, lta;2) aliuminis, nuvalytas iki metaliko blizgesio, tuoj pat pasidengia nelai-daus oksido sluoksniu, dl to aliumininius laidus sunkiau sujungti;3) aliuminio dalels, nuolat slegiamos, deformuojasi, aliuminis teka irilgainiui gnybtuose gali atsilaisvinti laido gyslos.Palyginus tos paios sandaros ir tos paios leistinosios ilgalaiks ap-krovos laidus (tuos, kuriuos galima ilg laik apkrauti tokio paties dydiosrove), paaikja, kad aliuminini gysl skerspjvis apie 50% didesnis, betjos sveria du kartus maiau negu varins. Kitaip sakant, kilogramas aliu-minio atstoja du kilogramus vario. Variui teikiama pirmenyb gaminant1.2. Elektros laidaiElektros linijoms gyvenamuosiuose namuose naudojami izoliuoti lai-dai. Viengyslis laidas turi metalin gysl srovei tekti ir izoliacij (1.2 pav.,a). Izoliacins mediagos sluoksnis pirmiausia reikalingas kaip darbin izo-liacija: laidai gali susiliesti tarpusavyje bei su metaliniais daiktais, nesukel-dami trumpojo jungimo. Taip pat kaip pagrindin izoliacija: apsaugonuo elektros srovs. Ant izoliacijos dar gali bti udedami kiti apsauginiaisluoksniai, saugantys laid nuo drgms poveikio, chemini mediag beikit kenksming veiksni.Sudjus kelet izoliuot gysl ir padengus apsauginiais sluoksniais,gaunamas dviej, trij, keturi arba penki gysl, vadinamasis daugiagys-lis laidas (1.2 pav., b). ie laidai gali bti tiesiami be mov ir montainia-me vamzdyje uima maiau vietos negu tiek pat viengysli laid.1.2 pav. Laid rys pagal gysl skaii:a) viengyslis laidas; b) daugiagyslis laidas(paveiksle trigyslis); 1 gysla22mao skerspjvio laidus, bet aliuminis ir toliau bus naudojamas didelioskerspjvio laidams, ynoms, kabeliams, oro linijoms. Mat iuo atveju aliu-minio trkumai ne tokie svarbs.Laid skerspjviai yra sunorminti, panaiai kaip aparat vardins sro-vs ir transformatori vardins galios. I sunormint skerspjvi eils pa-sirenkamas (r. D pried) artimiausias didesnis u reikaling apskaiiuotitam tikromis slygomis. Sunorminti laid (laid gysl) skerspjviai yra ie:0,5; 0,75; 1; 1,5; 2,5; 4; 6; 10; 16; 25; 35; 50; 70; 95; 120; 150; 185; 240; 300;400; 500; 625; 800; 1000 mm2.Stacionariojo elektros tinklo laidai neturi bti lanksts; iki 10 mm2 skers-pjvio laid gyslos bna vienviels, o didesnio daugiaviels. Tuo tarpu kil-nojamieji imtuvai turi bti prijungiami lanksiais ir lankstymui atspariaislaidais; nepriklausomai nuo skerspjvio dydio j gyslos bna daugiaviels,susuktos i plon varini vieleli.Elektros linij laid izoliacija seniau buvo gaminama i natraliosgumos, o dabar daniausiai naudojamas polivinitas (PVC). Ant izolia-cijos dar gali bti udti apsauginiai sluoksniai: apvalkalas, arvas, viru-tin danga. Apvalkalas tai sandarus sluoksnis, neleidiantis siskverbti laidovid drgmei. Stacionariojo renginio laidai turi apvalkal i kietojo poli-vinito1), kilnojamj imtuv lankst, i gumos arba minktojo polivini-to. Ir vieni, ir kiti sandaraus apvalkalo dka gali bti naudojami drgnoseir lapiose vietose bei ten, kur isiskiria chemins dujos. Taiau jie nepri-taikyti tiesti emje ar vandenyje; tam naudojami kabeliai. arvas danga metalini juost ar viel, kuriomis apvyniojamaslaidas, kai reikia j apsaugoti nuo mechanini paeidim. Virutin danga. Kai kurie laidai apipinami pluotine mediaga; taipjie apsaugomi nuo atmosferini veiksni.Gaminama daug elektros linij laid ri. Jas skirti padeda raidiniaiymjimai (1.3 pav.), pagal kuriuos nustatoma laido sandara ir paskirtis(1.4 pav.). Jeigu jokios raids nesama tai irgi atitinkama informacija.Pavyzdiui, jei nepaymta gysl mediaga (trksta raids A aliuminis),tai reikia, kad jos yra varins.1) i mediag elastingum lemia priedai, naudojami jas gaminant, vadinamosiosminktinaniosios mediagos. I sintetini sak, vadinamojo polivinilchlorido, galima gau-ti: kietj vinidur (turint 5 10% minktinaniosios mediagos), tinkam nelankstiemsvamzdeliams arba cheminei armatrai, elastikj vinidur (kietj polivinit) lankstiemsvamzdeliams bei stacionariojo elektros tinklo laidams izoliuoti (apie 20% minktinanio-sios mediagos) arba minktj polivinit lankstiems kilnojamiesiems laidams (iki 45%minktinaniosios mediagos) izoliuoti.23YYnApvalkalo mediagapolivinitassunkiai degus polivinitasnehalogeninis plastikasDLLgSOPWMOnGGsYYcbuyppptndGysl mediagavarisaliuminisGysl sandaravienvieldaugiaviellabai lanksti daugiavielJudamojo laido tipasvirvinis laidassunkiai degus laidassu lanksiu apvalkaluNbutostaklipramonsIzoliacin mediagapolivinitassilikatin gumanatrali gumaPapildoma informacijagumin izoliacijapolivinitin izoliacijapastorinta izoliacijailumai atspari izoliacijai stiklo pluotoarmuotapolivinitinis apvalkalassustiprintas laidasplokiasis laidasplokiasis laidaspriklijavimuilaidaibe apvalkalolaidai su apvalkaluir kabeliaikilnojamj imtuvlaidai

raidinio simboliosudedamoji dalis

simbolio nra;tai irgi informuojaPaaikinimai:Simboli enklai turi bti raomi pateikiamu eilikumuA1.3 pav. Raidiniai ymjimai, nusakantys elektros laid sandarlaidas tink24Viengysliai laidai tiesiami vamzdiuose, lentynose, loviuoseLaidai paslptosioms linijoms (po tinklosluoksniu)Laidai ir kabeliai tiesti atvirai, taip pat padengiant montainmis juostomis irloviuoseJudamj imtuv laidai (virviniai ir su apvalkalu butams)1.4 pav. Svarbiausios but elektros linij laid rys1 gysla, 2 polivinitin izoliacija, 3 gumin izoliacija, 4 polivinitinis apvalkalas,5 guminis apvalkalas, 6 pluotin mediaga, apipinta aplink laid, 7 pluotinmediagaarba25Esant emesnei kaip 5C temperatrai, polivinitas kietja, o lenkia-mas jis lta. Laidai su polivinitine izoliacija ir/arba apvalkalu neturi btitiesiami ten, kur aplinkos temperatra emesn kaip 5C. Jie gali btinaudojami ir esant iki 30C temperatrai, bet tik ten, kur nebus lenkiamiar sukami ir niekada nebus virpesi. Be to, yra degs, skleidia liepsn irdar blogiau polivinitas degdamas iskiria chlor ir chloro vandenil. To-dl geriau naudoti sunkiai deg polivinit arba vadinamsias nehalogeni-nes mediagas (r. 10 dal). Kol kas jos yra daug brangesns, bet ateityjepigs ir bus naudojamos taip pat ir nam instaliacijai.Vardin laido tampa pateikiama dviem kintamosios tampos vertmisUo/U; ia Uo reikia tamp tarp gyslos ir ems, o U daugiagyslio laidoarba viengysli laid sistemos tamp tarp dviej gysl. Paprastai yra ga-minami 300/300, 300/500, 450/750 ir 600/1000V vardini tamp elektroslaidai; jie skiriasi savo storiu ir izoliacijos sluoksnio kokybe. 230/400Vtampos elektros tinklui pakanka i vardini tamp laid:300/300 V vienfazms 230V tampos grandinms,300/500V trifazms 230/400 V tampos grandinms.Klojant laidus plieniniuose vamzdiuose ir loviuose arba surenkamjstatybini element angose, reikalingi maiausiai 450/750V vardins tam-pos laidai.1.3. Laid sujungimasrengiant elektros tinkl, laidai prijungiami prie jungikli, imtuv irkitoki rengini. ie junginiai turi bti lengvai iardomi, kad bt galimajuos pakeisti ar suremontuoti nesugadinant kurios nors dalies. Sujungimaidaromi suveriamaisiais arba kitukiniais gnybtais. Laidai taip pat jungia-mi vienas su kitu ilgesnse linijose arba darant atakas. Tokie sujungi-mai gali bti neiardomieji, pavyzdiui, presuoti.Blogi sujungimai tai elektros tinklo silpnosios vietos: jie perkaista,kibirkiuoja ir apdega, dl to gali nutrkti energijos tiekimas arba kiltigaisras. Taigi laid prijungimas ir sujungimas yra atsakingas darbas.Sujungimo vara turi bti maa, o jis pats pakankamai mechanikaipatvarus. ios savybs, laikui bgant, neturi blogti dl drgms ir virpesipoveikio, neturi deformuotis sujungimo elementai (nes nuolat yla ir at-auta, minktja mediaga). Gnybtai turi bti pagaminti i tokios media-gos arba turti tokias apsaugines dangas, kad j neveikt korozija net irdrgnoje atmosferoje.26Bet kurio skerspjvio laidai sujungiami suveriamaisiais gnybtais arbajungimo vietoje supresuojami; mao skerspjvio laidus galima jungti ir ki-tukiniais gnybtais arba tiesiog apvyniojant. Elektros laidai neturi bti jun-giami juos sulituojant arba aplituojant j galus, einanius suveriamuosiusgnybtus.Suveriamieji gnybtai stipriai prispaudia laidus prie gnybto korpuso,todl yra geras kontaktas. Gnybtas turi bti masyvus (1.5 pav.), o varto,geriausiai alvarinio, matmenys pritaikyti pagal laido skerspjv.1.5 pav. Suveriamj gnybt rys: a) sugalvute, be poverls; b) vors pavidalo;c) su galvute ir su poverle; d) trij vartsu antdklu dobillis; e) vieno varto suantdklu; f) tarp dviej poverli; g) nyp-linis; h) su balansuojaniu antdkluJungiant laidus, ypa aliumininius, svarbu, ar j gyslos gnybte apsivalobaigiant prisukti vart ir ar gnybtas yra elastingas (spyruokliuojantis).Gnybtuose, parodytuose 1.5 pav., a, b, vartas, baigiant sukti, trinasi gys-l, nutrina oksido sluoksn ir sudaro metalin slyt. efekt galima su-stiprinti susispaudianius pavirius rievinant. Gysla, spaudiama perploki poverl, kuri baigiant prisukti vart (1.5 pav., c, d, e, f, g) ne-sitrina laid ir neapsivalo. Labai elastingi alvariniai nypliniai gnybtai(1.5 pav., g). Ilgainiui prispaudimas nemaja, net jei laido gysla linkusideformuotis.Jungiant laidus reikia laikytis i taisykli: Laidas kerpamas nyplmis, lygiai apipjaunaniomis tiek gysl, tiekizoliacij ir j nedraskaniomis (1.6 pav., a). Izoliacija paalinama tik nuo tos gyslos dalies, kuri turs bti leista gnybt (1.7 pav., a) arba antgal. Kad gyslos nepaeistume, tam naudo-jamos specialios repls, bet ne koks nors peilis.27Gerai BlogaiVartosukimokryptisVartosukimokryptis Jei gysla daugiaviel, tai prie kiant suveriamj gnybt, ant josuspaudiamas movos pavidalo antgalis, kad geriau susiliest ir neisikitatskiros vielos bei dl to nevykt trumpasis jungimas (1.7 pav., b). Jeigu gnybto konstrukcija reikalauja, kad laidas bt ilenktas rei-kalingo skersmens kilpa, tai daroma specialiomis kilpinmis nyplmis.Gnybte kilpa turi bti nukreipta dein (1.7 pav., c), kad baigiant sraigtprisukti, laidas nebt istumtas i po sraigto galvuts.1.6 pav. Laid jungimo rankiai ir darbas sujais P/ocn|\ Con/a:/, !o/|c/|/a: a) laido kir-pimas nyplmis su oniniais amenimis;b) izoliacijos paalinimas nyplmis (laid,kuri skerspjvis 0,08 6 mm2) su prieaki-niais amenimis1.7 pav. Taisyklingas ir netaisyklingas sujungi-mas suveriamaisiais gnybtais28 Vartas gnybt sukamas atsuktuvu, kurio amen plotis turi atitik-ti varto galvuts skersmen (1.7 pav., d). Per mai ir per dideli atsuktu-vai gadina gnybto galvut, be to, dideliu atsuktuvu gresia nusukti ir patvart. Darant sujungimus, reikia vengti laid, ypa aliuminin, lankstytidaug kart, nes gysla susilpninama ir gali neatlaikyti eksploatuojant atlie-kam remont bei perjungim.Presuotieji sujungimai daromi, kai reikia sujungti laidus tarpusavyjearba prijungti antgal prie laido (1.8 pav.). Tai tobuli sujungimai, bet jieneiardomi. Presui stipriai spaudiant, vyksta litavim panaus procesas:jungiam metal dalels suartja kaip liejinyje ir tokios bsenos iliekaveikiant tarp daleli traukos jgoms. Mao skerspjvio laidai sujungiamimechaniniais presais (1.9 pav.). Jie turi blokavimo mechanizm, neleidian-t iaunoms atsidaryti, kol presavimo procesas nebaigtas. Dl to kiekvienassujungimas padaromas taisyklingai, suspaudiama tinkamai (1.10 pav.).1.9 pav. Rankinis presas antgaliams u-presuoti LRKO, Ian|/otas1 iaunos, 2 ekscentrikas iaun tar-pui reguliuoti, 3 dantraio blokatorius,neleidiantis per anksti prasisksti iau-noms1.8 pav. vairios kilpini antgali rysir atitinkami j suspaudimai29Umaunamieji gnybtai, atspars virpesiams, nuo seno naudojamivairiose transporto priemonse, nuo lktuv iki elektrini lokomotyv, dabar vis plaiau taikomi nam kio prietaisuose ir patalp renginiuose.Abu sujungim elementai umaunamasis antgalis ir spyruokliuojantisustumiamasis antgalis (1.11 pav.) tampuojami i stangrios alvarinsskardos ir gali bti galvaniniu bdu alavuojami. Antgaliai, naudojami izo-liuotam laidui, turi sparnelius, upresuojamus ant gyslos, ir kitus, uspau-diamus ant izoliacijos. Yra gnybt (1.12 pav.), kuri stiprios plokiosspyruokls dka galima prijungti 0,14 35 mm2 laid, net ir lankst dau-giaviel. Prie tai nuo jo galo paalinama izoliacija ir daugiau jo ruotinereikia.Mao skerspjvio (0,75 4 mm2) laidai sujungiami susukant. Laidgalai, nuo kuri paalinta izoliacija, sudedami specialias poliamidinessukimo reples, kuri viduje yra kginiai sriegiai. Pasukant reples, laidaisusisuka ir stipriai susispaudia.1.10 pav. Antgalio upresavimoant daugiaviels gyslos etapai1.11 pav. Umaunamj sujungim elementai:a) umaunamasis antgalis; b) ustumiamasis ant-galis; c) upresuotasis antgalis1 sparneliai upresuojami ant gyslos, 2 spar-neliai uspaudiami ant izoliacijos30Nors taikomos mintosios konstrukcins bei montains priemons,eksploatuojant elektros renginius pasitaiko, kad gnybtai atsilaisvina. Priej prijungtiems laidams gresia perkaitimas, netgi gali nudegti izoliacija.Nuovokus elektrikas, renginius apirdamas bei remontuodamas, patik-rina gnybt bkl ir atsilaisvinusius prisuka.1.4. Elektros grandini jungikliaiJungikliais atliekami elektros grandini sujungimai. Bute jungikliaisjungiamos ir ijungiamos lempos bei kiti energijos imtuvai. Daniau-siai naudojami klaviiniai jungikliai su dideliais, patogiais nuspausti kla-viais, grai estetini form ir spalv, lengvai priderinami prie patalposinterjero.1.12 pav. Daugiavielio laido prijungimas neruoiant galo P/ocn|\ Con/a:/, !o/|c/|/a:a) gnybtas; b) plokios spyruokls profilis1.13 pav. Klaviiniai jungikliai paslptajam elektros tinklui 10 A, 250V POLO S;s/cm;L/c//|o|ns/a/a:;/nc, T|:/a|: a) paprastasis perjungiklis; b) vienpolis jungiklis su kitukiniulizdu bendrame korpuseJungikliais jungiamos ir ijungiamos darbo srovs, o tai atliekant tarpkontakt atsiranda elektros lankas. Kad kontaktai per daug nenusidvt,lankas turi greitai ugesti. Todl kontaktai turi usidaryti ir atsidaryti labai31jIjgreitai, akimirka, nepriklausomai nuo to, kaip nuspaudiamas ar pasuka-mas jungiklis. Taip veikia klaviinio jungiklio kontaktai (1.14 pav.).Jungiklis turi bti tvirtintas taip, kad ijungto virutin klavio dalisbt isikiusi priek (palygink 3.63 pav.). Todl galima vertinti tiek jun-giklio, tiek grandins padt nesant tampos, tai kai kada bna labaipravartu.Paprasiausias jungiklis vienpolis. Jis sujungia arba nutraukia vienelektros grandins poli. Reikalingi ir jungikliai su sudtinga kontakt sis-tema komplikuotiems jungimams (1.1 lentel). J veikimo princip ge-riausiai paaikina principin schema (1.15 pav.), nubraiyta, kiek galimapaprasiau, nutolstant nuo realaus renginio element idstymo.1.14 pav. Momentinio kontaktavimo klaviinis jungiklis(ijungto virutin klavio dalis isikiusi)1 korpusas, 2 klavias, 3 spyruokl, 4 judama-sis kontaktas, 5 nejudamasis kontaktas1.15 pav. Apvietimo valdymas i n viet naudojant 2 paprastuosius ir (n 2) kryminiusjungiklius (bet kuriuo jungikliu galima vies udegti ir paskui ugesinti)L fazinis laidas, N neutralusis laidas321.1 l e n t e l Svarbiausios jungikli rys ir j pritaikymo pavyzdiaiJungikliopavadi-nimasJungikliopaskirtisVienlinijinsujungim schemaDaugialinijinsujungim schemaVienpolisjungiklisDvipolisjungiklisGrupinis(viebu-io) per-jungiklisPaprasta-sis per-jungiklis(sietyni-nis)Laiptgalinisperjun-giklisLaiptvidurinisperjun-giklisVienpolis lem-p jungimas irijungimasDvipolis lem-p jungimas irijungimasDviej lempjungimas irijungimas ivienos vietos(vienu metujungti abi lem-pas negalima)Dviej lempjungimas ir i-jungimas ivienos vietos(vienu metugalima jungtiabi lempas)Lemp jungi-mas ir ijungi-mas i dviejvietLemp jungi-mas ir ijungi-mas i keletoviet (su nepa-stoviaisiaisperjungikliais)33Impulsins rels turi perjungiamj kontakt, kurio padt, kartu su-jungiamuoju mygtuku paduodant trumpalaik impuls, galima keisti i at-darosios udarj, ir atvirkiai. Rimties bsenos jis energijos neima.Esant tokiai konstrukcijai, galima kurti paprastas apvietimo ir kit imtu-v valdymo, netgi i keli viet (1.16 pav.), sistemas.1.5. Kitukiniai lizdai ir akutsKitukiniai lizdai (1.13, 1.17 pav.) ir akuts tai kitukins jungtys,kuriomis prie elektros tinklo prijungiami kilnojamieji imtuvai. kius aku-t lizd, jos strypeliai eina lizdo spyruokliuojanij vor ir atsidarokelias srovei tekti. Reikia, kad toks junginys nekibirkiuot ir per daugnekaist, taip pat bt patikimas ir turt ma var. Tenkinant iuosreikalavimus: akui ir lizd kontaktai gaminami i toki mediag, kurios btatsparios korozijai ir nudilimui bei didelio laidio, pavyzdiui, i al-vario; naudojamos elastingos mediagos ar net spyruokls reikalingam su-spaudimui tarp akuts ir lizdo kontakt igauti.1.16 pav. Apvietimo valdymas su im-pulsine rele i n viet (bet kuriuo myg-tuku galima vies udegti, o paskuiugesinti)1, 2.n mygtukas su neonine lem-pute, K impulsin rel, C kon-densatorius neoninms lemputms u-degti1.17 pav. Hermetiki dvipoliai lizdai su apsauginiu kontaktu POLO S;s/cm; L/c//|o|ns-/a/a:;/nc, T|:/a|: a) paslptajam elektros tinklui; b) atvirajam elektros tinklui34Su tampa!akut akutNeutralusislaidasFazinislaidas230 V tampa ems atvilgiu230 VKitukins jungtys turi bti sukonstruotos ir sumontuotos taip, kadatsitiktinai neprisiliestume prie tamp turini j dali. akuts ir lizdokorpusai turi bti tokio pavidalo, kad nekilt grsm atsitiktinai kiti lizd tik vien akuts kontakt (1.18 pav., a) bei prisiliesti prie akutsstrypeli, kai jie jau pasiek lizdo kontaktus (1.18 pav., b).1.18 pav. Apsauga nuo prisilietimo naudojantkitukines jungtis: a) negalima kiti lizdtik vieno akuts strypelio; b) su lizdo kon-taktais susiglaudus akuts strypeliams, nega-lima prie j prisiliesti; c) sugedusios kituki-ns jungties naudojimo rezultatai1.19 pav. Neleistini kitukiniaitaisai:a) akuts abiejuose judamojo laidogaluose; b) vagils ir atakiniailizdai be apsauginio kontaktoNeleidiama abiejuose kilnojamojo laido galuose taisyti po akut(1.19 pav., a); jei viename laido gale yra akut, tai prie kito jo galo turibti nuolat prijungtas imtuvas arba is galas turi baigtis kilnojamuoju lizdu(1.19 pav., b).35Rpinantis vaik saugumu parduotuvse pasirod lizd kamiaisu musmire ar kitu spalvingu paveikslliu. Tai nevyks sumanymas, tokielizdai kaip tik patraukia vaik dmes. Tikrai saugs vaikams lizdai su-konstruoti taip, kad itraukus akut, j kontaktins vors usidaro visi-kai arba netenka tampos. Tada kiti vien akuts strypel arba vin lizdnepavojinga.Elektros linijose nutiesiamas emintas apsauginis laidas PE, o prie joprijungiami metaliniai rengini korpusai ir kitos dalys, kurios normalio-mis darbo slygomis tampos neturi, bet ji gali atsirasti pablogjus izolia-cijai. Apsauga priklauso nuo apsaugini sujungim nenutrkstamumo.Maitinant kilnojamuoju laidu, apsauginius sujungimus sudaro: staciona-riojo tinklo apsauginis laidas, apsauginiai kitukins jungties kontaktai irkilnojamojo laido apsaugin gysla. Apsauginius kitukins jungties kon-taktus paprastai sudaro lizde isikis strypelis ir akutje paslpta kontak-tin vor. akut kiant lizd, pirmiausia susilieia apsauginiai ir tikvliau aktyvieji kontaktai; akut itraukiant, atvirkiai: pirmiausia i-sijungia aktyvieji kontaktai ir tik vliau apsauginiai. To dka negresia, kad,neapsaugotas apsaugine jungtimi, tapt pavojingas neapdairiai prijungtasjungtuvas, kai jo korpus atsitiktinai patenka tampa.1.6. Gyvenamj nam apvietimasGyvenamj nam elektriniam apvietimui naudojamos kaitinamosioselektros ir fluorescencins lempos. Jos jungiamos ir ijungiamos:1) jungikliais, realizuojaniais pageidaujamas sujungim programas;2) mygtukais paleidiklio arba rels valdymo grandinje; tinka valdyti di-dels galios lemp grup (paleidiklis), valdymo grandin paleisti ki-toki tamp negu pagrindinje lempas maitinanioje grandinje arbatada, kai lempos jungiamos rankiniu bdu, o ijungiamos automati-kai (vadinamasis laiptins automatas);3) renginiais, skleidianiais infraraudonosios spinduliuots IR signa-lus, priimamus ir keiiamus imtuvais IR, valdaniais tiesiogiai lempgrandines; tinka valdyti apvietim i laisvai pasirinktos vietos, atsisa-kant laid iki imtuvo, arba pavesti valdym tik galiotiems asmenims;4) elektriniais laikrodiais arba programinmis laiko relmis, jungian-iomis ir ijungianiomis lempas nustatytu laiku;5) prieblandos relmis, jungianiomis iors apvietimo lempas temstantir ijungianiomis vintant;6) programiniais apvietos reguliatoriais, valdaniais kompleksikai pa-gal dienos viesos intensyvum, lang aliuzi padt, lempas jungiantir ijungiant arba utamsinant ir paviesinant; realizavimas brangus,taikoma inteligent namuose;367) pavojaus sistemomis, sauganiomis pastato aplink, jo vid arba pa-sirinktas zonas nuo paalini asmen; tinka igsdinti objekto apsau-gos sistemos aptikt sibrovl arba j apviesti, kad bt lengviau su-laikyti;8) automatinio rezervo jungimo (AR) sistemomis, jungianios avarinioapvietimo lempas, dingus pagrindinio maitinimo tampai.Daugiaaukiuose pastatuose laiptini apvietimas valdomas laipti-ns automatais (1.20 pav.). rengus paprast sujungim sistem, galima,prajus nustatytam laikui (po keleto minui), apvietim automatikaiijungti. Paspaudus bet kur mygtuk viesa, jungiamas variklis (gnybtai1, 3), varantis per dantraius 7, 8 kumtel, valdant kontakto 6 padt.Sujungiamasis kontaktas 6 po akimirkos usidaro ir tik tada galima atleistimygtuk viesa. Kumtelis 9 pasisuka ir prajus nustatytam laikui atida-ro kontakt 6, tada viesa gsta ir tuo pat metu variklis ijungiamas. Lem-p jungimo laikas nustatomas atlenkiant varaniojo dantraio 7 dantis;kuo daugiau dant atlenkiama, tuo daugiau apsisukim turi padaryti dant-ratis 7, kad apsisukt kumtelis 9, ir tuo ilgesnis lemp vietimo laikas.Sistemoje gali bti taisomas papildomas trij padi perjungiklis:DIENA grandin atskirta nuo tampos ir mygtuk spaudymas be-prasmis;VAKARAS lempos vis laik jungtos;NAKTIS lempas galima jungti tam tikram laikui bet kuriuo myg-tuku.Apraytuoju elektromechaniniu dviej padi (j ij) automatu ga-lima nustatyti lemp vietimo trukm nuo 0,5 iki 10 min. Vietoj jo galimarengti elektronin trij padi automat (j spjimas ij). Jis pa-togesnis ir saugesnis, be to, padeda taupyti energij, nes: spja mirksinia viesa, kad artja lemp ijungimo laikas; j rengus, galima precizikai nustatyti lemp vietimo trukm, spji-mo laik ir viesos blykiojimo program; ijungia lempas, ublokavus, pavyzdiui, degtuku, mygtuk viesa; mygtukuose, automatui dirbant, bna labai ema tampa ( 24 V); prieblandos daviklis neleidia lempoms usidegti dienos metu; laiptinje galima udegti vies paspaudus jimo dur atidarymo jun-gikl; galima, neieinant i buto, udegti vies einaniam nam as-meniui bei apviesti asmen, stovint prieais buto duris.Reikt skirti didesn dmes pai but apvietimui. Bute mogusatlieka vairius darbus ir ilsisi. Apvietimas turi bti sutvarkytas taip, kadgerai tarnaut vairiose situacijose. Vieta, kur dirbama (virtuvje, prie ra-omojo stalo, prie stalo, kur ruoiamos pamokos, prie siuvimo mainos),37VakarasDienaI auktasII auktasAutomatasIII auktasturi bti gerai apviesta. Lempos turi bti tokios konstrukcijos ir taip i-dstytos, kad neakint, nemest dideli eli ir nebt atspindi antblizgani paviri, ypa ant monitori ekran. Vidutiniame 20m2 plotokambaryje baltomis lubomis ir viesiomis sienomis reikalingas sietynas ar-ba sieniniai viestuvai su kaitinamosiomis lempomis, kuri bendra galia150 300W; darbo vietose papildomai gali bti reikalingos kilnojamosioslempos su 60 arba 75W kaitinamja lempute (r. E pried). Kompaktinifluorescencini lemp imamoji galia bt penkis kartus maesn.Dl perdto taupumo ir neimanydami apvietimo svarbos daugelismoni pasitenkina skurdiu apvietimu. Tai sunkina darb, greiiau pa-vargsta akys. Klaidinga nuomon, jog stiprus apvietimas kenkia. Galikenkti regos lauke esantys blogai pridengti viesos altiniai. yktuoliamskenkia ir greiiau besisukanio elektros energijos skaitiklio disko vaizdas.1.20 pav. Laiptins apvietimo valdy-mas naudojant laiptins automat:a) automato sujungim su apvieti-mo instaliacija schema; b) instaliacijosdaugialinijin schema1 lempa, 2 mygtukas viesa,3 perjungiklis DIENAVAKA-RASNAKTIS, 4 laiptins auto-matas, 5 variklis, 6 kontaktas,7 ir 8 dantraiai, 9 kumtelis38Poilsio metu kiekvienas turt pasirinkti tok apvietim, kuris jamgeriausiai tinka. ia negalima taikyti taisykli nei nurodym. Iradingaisukomponuot form ir spalv lempos, tinkamai parinktos ir pritaikytosprie buto vidaus apstatymo, gali labai papuoti interjer.1.7. Kamtiniai saugikliaiPrijungus prie elektros linijos per daug imtuv, gali atsirasti jos per-krova. Nuo ilgalaiks didels srovs perkaista ir paeidiami laidai bei kititinklo elementai. Dar stipresn srov teka tada, kai tinkle dl paeidimarba neteisingai jungiant vyksta trumpasis jungimas. Grandines, kuriosevyko trumpasis jungimas arba pavojinga perkrova, automatikai ijungia sau-gikliai arba maksimaliosios srovs automatiniai jungikliai.Pagrindin saugiklio dalis yra tirptukas, pagamintas i varins, kartaissidabrins vielos arba juostels, taisytos dkle, pripildytame atitinka-mai paruoto smlio. Taip sudarytas saugiklio dklas, kuris dedamas saugiklio lizd. Tradicin kamtini saugikli konstrukcija (1.21 pav.,1.22 pav.) vis tobulinama; 230/400V tampos renginiams dabar gaminamima gabarit saugikliai i pairos panas, bet daug maesni u tra-dicinius.1.21 pav. Bi tipo 500V vardins tampos kamtinis saugiklis1 tvirtinamas prie skydo saugiklio lizdas, 2 saugiklio dklas (kamtis), 3 saugikliogalvut (sriegis E27)39Per saugikl teka saugomos grandins srov. Nedidel darbo srov il-do tirptuk ir vis dkl, bet tirptuko neitirpdo. Dl dideli perkrovossrovi ir trumpojo jungimo srovi jis smarkiai kaista ir itirpsta vienoje arkeliose vietose. Ir tuo greiiau, kuo stipresn teka srov. Tirpimo vietojeatsiranda elektros lankas, kuris greitai gesinamas, nes tirptukas dtas sml, srovs tekjimas nutrksta. Tekant didelms trumpojo jungimo sro-vms, visas is procesas (tirptukas kaista itirpsta gesinamas lankas)vyksta per kelias milisekundes.Saugiklio tirptuko isilydymo trukms priklausomyb nuo srovs pa-teikiama 1.23 paveiksle ir vadinama laiko-srovs charakteristika. Turintsaugikli dkl charakteristikas, galima nustatyti, kokias sroves per tamtikr laik dklai atlaiko, neatjungdami grandins, ir per kiek laiko atjun-gia, esant vairioms srovms.1.22 pav. Kamtinio saugiklio pjvis1 lizdo korpusas, 2 lizdo antdklas,3 kalibruotas iedas, 4 galvut, 5 galvuts langelis, 6 lizdo yna, 7 -jimo gnybtas, 8 srieginis kontaktas,9 ijimo gnybtas, 10 tirptukas1.23 pav. Saugiklio dklo poveikio laiko--srovs charakteristikapvz.ns ns nsnsns40Saugiklio dklas turi nustatyt vardin srov, ymim Ins (1.23 pav.); taipati stipriausia srov, kuria leidiama ilg laik apkrauti dkl. Ilgalaikgrandins apkrova neturi bti didesn u i vert. Jei tirptuku net ilglaik tekt iek tiek stipresn srov, kurios ribos Ins 1,3 Ins1), tai jis darneperdegt, tik per daug kaist. Vos srov perengt 1,6 Ins rib, galimatvirtinti, kad tirptukas tikrai isilydyt.1.1 pavyzdys. 100A vardins srovs dkle (1.23 pav.) leidiama ilg laik tektine stipresnei kaip i srov. 100 130A srov, net tekdama ilg laik, nepajgtitirpdyti tirptuko. Taiau esant stipresnei nei 130A, bet ne daugiau kaip 160Asrovei, tirptukas jau gali isilydyti. Esant 160A ir stipresnei srovei, tirptukas tikraiisilydys ir tuo greiiau, kuo bus didesn srovs vert.Saugikli dkl vardins srovs verts yra sekos R10 normalieji skai-iai, t. y. geometrins sekos, kurios dalmuo 1010 , dydi suapvalintos ver-ts. Maiausi Ins dydi kas antra vert gali bti praleista: 4, (5), 6, (8),10, (13), 16, 20, 25, 32, 40, 50, 63, 80, 100, 125, 160 ir t. t. Tuo tarpujungikli vardins srovs verts tai sekos R5 normalieji skaiiai, t. y.geometrins sekos, kurios dalmuo 510 , dydi suapvalintos verts. Jastaip pat galima gauti i pateiktos sekos atmetant kas antr skaii: 4, 6, 10,16, 25, 40, 63, 100, 160 ir t. t.Saugiklio dklas apibdinamas trumpojo jungimo srove, kuri jis galinormaliai atjungti. Tai vadinamoji saugiklio dklo atjungiamoji geba. Sau-gikli atjungiamoji geba (30 100kA) yra daug didesn negu automatinijungikli (3 10kA).1) dklams, kuri vardins srovs ne stipresns kaip 25A, ie kartotiniai yra didesni.1.24 pav. Kamtinio saugiklio dklas ir galvut: a) prie srovs atjungim; b) po atjungimo1 porcelianinis dklo korpusas, 2 smliu upildytas dklo vidus, 3 pagrindinistirptukas, 4 kontrolinis tirptukas, 5 suveikties signalinis dangtelis, 6 dangteliospyruokl, 7, 8 dklo kontaktai, 9 stebjimo langelis, 10 spyruokl, laikanti dang-tel41Saugiklio dklas dedamas lizd ir prispaudiamas sukama galvute(1.22 pav.). Lizde yra dar ir kalibruotas porcelianinis iedas, kurio vidinisskersmuo priklauso nuo dklo vardins srovs ir kur eina dklo galas.Kalibruotas iedas neleidia dti dklo, kurio vardin srov didesn negunumatytoji. dklo viduje, be pagrindinio, yra dar ir labai plonas kontro-linis tirptukas (1.24 pav.). Jis itirpsta, vos tiktai isilydo pagrindinis tirp-tukas, ir ilaisvina spalvot suveikties dangtel. is atoka veikiamas spy-ruokls. Pagal suveikties dangtel lengviau orientuotis skirstyklose, ypatokiose, kur daug saugikli: spalva informuoja apie dklo vardin srov(1.2 lentel), o dangtelio ikritimas apie dklo suveikt.iuolaikinis saugiklis yra precizikas apsaugos prietaisas, galintis i-jungti stipri trumpojo jungimo srov ir turintis tiksliai apibrt laiko--srovs charakteristik. Tai pasiekta apgalvotu konstrukciniu sprendimu irkruopiai gaminant. Pairti toks paprastas, lengvai atgaminamas apara-tas apgaulingai skatina elektrotechnikos neimananius asmenis pataisy-ti perdegusius saugikli dklus.Pataisytas dklas gali suveikti per vlai, leisdamas perkaisti ir sugestielektros linijai. Taip pat gali neugesinti elektros lanko, perdegus tirptukui,dl to ikyla gaisro pavojus. Dl i prieasi turi bti beslygikaiudrausta saugikli dklus taisyti; perdegus dkl reikia pakeistinauju.1.2 l e n t e l Saugikli dkl spalviniai ymjimaiSuveikties dangteliospalvaSaugiklio dklovardin srov,ASaugiklio lizdovardin srov,Arausva 2bronzin 4alia 6raudona 10juoda 13 25pilka 16ydra 20geltona 25juoda 35balta 50 63varin 63sidabrin 80 100raudona 100421.8. Automatiniai jungikliaiAutomatinis jungiklis (su perkrovos ir trumpojo jungimo srovs atka-bikliais) gali jungti ir ijungti grandin udarydamas ir atidarydamas kon-taktus korpuse montuotais mygtukais arba pavaros svertu (1.25 pav.).Pagrindinis jungiklio udavinys automatikai ijungti grandin, atsi-radus perkrovai arba vykus trumpajam jungimui. Skirtingai negu saugik-lis, kuris tik vien kart gyvenime gali atjungti grandin, automatinisjungiklis tai daro daugyb kart, kol susidvi jo kontaktai arba pavarosmechanizmas, o itaip atsitinka tik po 4000 20000 jungim. iuolaikinioautomatinio jungiklio trumpj jungim atjungimo geba: 3, 4, 5, 6 arba10kA. Toki dydi pakanka beveik kiekvienam renginiui.1.25 pav. Automatinis jungiklis ST 68,230V, 6 A, B6, 10 kA POLAMPUL-TUSK1 gnybtas, 2 trumpojo jungimo sro-vs atkabiklis, 3 perkrovos srovs atka-biklis, 4 lanko gesinimo sistema, 5 spyna, 6 pavaros svertasJungikl jungt ilaiko spyna su sklsiu. Paspaudus ijungimo mygtu-k, sklstis atsilaisvina, grinamoji spyruokl atitraukia judamj kontak-t jungiklis isijungia. Jis gali isijungti ir automatikai, jei sklstis at-laisvinamas paveikus kuriuo nors atkabikliu.Perkrovos srovs atkabiklis yra termobimetalin ploktel. Jis sudary-tas i dviej sulituot metalini plokteli, kuri temperatriniai linijiniopltimosi koeficientai smarkiai skiriasi. Pakaitintos ploktels isirieia(daugiau pailgja ir isirieia ta ploktel, kurios temperatrinis pltimosikoeficientas didesnis) tuo daugiau, kuo auktesn temperatra (1.26 pav.,a). Plokteles kaitina srov, tekanti per jas ir/arba per uvyniot ant jkaitinimo spiral. Atkabiklis su tam tikra nuostato srove Iat jungiamas apsaugom grandin. Jei tekanti srov ne stipresn u vert Iat, tai termo-43at n at n at atbimetalin ploktel iek tiek kaista, bet neisilenkia tiek daug, kad galtatlaisvinti spynos sklst. Tiktai kai srov gerokai didesn u nuostato sro-vs vert Iat, atkabiklis gali atlaisvinti spyn, bet tam reikia laiko: perkrovossrovs atkabiklio suveikties laikas maja didjant srovei (1.26 pav., b).Trumpojo jungimo srovs atkabiklis turi kiek galima greiiau atlais-vinti spynos sklst ir ijungti jungikl tekant trumpojo jungimo srovei. Taivyksta, kai srov gerokai didesn u nuostato srovs vert In at ir pritrau-kiamas elektromagneto inkarlis. Trumpojo jungimo srovs atkabiklio su-veikties laikas praktikai nepriklauso nuo srovs verts (1.26 pav., d).Automatinio jungiklio su abiem atkabikliais, termobimetaliniu perkro-vos srovs ir elektromagnetiniu trumpojo jungimo srovs (1.26 pav., e),laiko-srovs charakteristika atrodo taip, kaip parodyta 1.26 pav., f. Taidviej pirmesni charakteristik sujungimo rezultatas.Srovs In at, kuri jau gali sukelti trumpojo jungimo srovs atkabikliosuveikt, ir jungiklio vardins srovs In santykio verts yra ios (1.27 pav.):3 5 jungikliams su B tipo charakteristika,5 10 jungikliams su C tipo charakteristika,10 20 jungikliams su D tipo charakteristika.Kiekviena srov, kurios vert didesn u nurodytas iose isisklaidymozonose, veria suveikti trumpojo jungimo srovs atkabikl ir jungiklis ne-delsdamas isijungia. Jungiklio vardin srov artima grandins maksimaliai1.26 pav. Automatinio jungiklio atkabikliai ir j laiko-srovs charakteristikos: a) termobi-metalinis perkrovos srovs atkabiklis; b) perkrovos srovs atkabiklio charakteristika;c) elektromagnetinis trumpojo jungimo srovs atkabiklis; d) trumpojo jungimo srovs at-kabiklio charakteristika; e) abiej atkabikli komplektas; f) automatinio jungiklio charak-teristika44apkrovai, o charakteristikos tipas tiktinam srovs jungiant grandinkartotiniui. Jeigu neribojama jungimo srov, tai jos santykis su imtuvoarba vienu metu jungiam imtuv grups vardine srove siekia: 4 7 varik-li, 8 11 kaitinamj lemp ir daugiau kaip 10 elektronini rengini sutinklo transformatoriais.1.2 pavyzdys. Kitukini lizd grandin apsaugota S192 B10 (gamintojas FAEL,Zbkowice lskie) tipo automatiniu jungikliu, kurio charakteristika B tipo, var-din srov 10A (i vert kartu yra ir perkrovos atkabiklio nuostato srov) ir trum-pj jungim atjungimo geba 6kA. Kaip jungiklis veikia perkrov ir trumpjjungim atvejais?Priklausomai nuo tekanios srovs verts (1.27 pav.) jungiklis veikia taip:0 11,3 A automatikai neisijungia;11,3 14,5 A gali suveikti perkrovos atkabiklis ir jungikl ijungti;14,5 30 A suveikia perkrovos atkabiklis ir jungiklis isijungia prajus lai-kui, priklausomam nuo srovs verts;30 50 A suveikia perkrovos arba trumpojo jungimo srovs atkabiklis irjungiklis isijungia;50 6000 A suveikia trumpojo jungimo srovs atkabiklis ir jungiklis nedels-damas isijungia, tiksliai ijungdamas srov;daugiau kaip 6000 A jungiklis gali sugesti ir todl reikiapapildomo saugiklio renginiuose, kur tiktina trumpojo jungi-mo srov didesn kaip 6000 A.1.3 pavyzdys. Vienfaz 230V tampos kitukini lizd grandin turi maitinti im-tuvus, kuri bendra imamoji galia 3500VA; maksimali jungimo srov kartotin20. Vienu metu jungiam elektronini rengini imamoji galia 1200VA. Kaipparinkti automatin jungikl?1.27 pav. B, C ir D tipo automatinijungikli charakteristikos (laikas i-reiktas sekundmis, srov jungikliovardins srovs kartotiniu)45Vardin jungiklio srov turi bti parinkta pagal ilgalaik grandins apkrov, be to,ne maesn kaip350015, 2 An230I Pakakt 16A jungiklio, neatsivelgiant tai, jog apkrova ateityje gali padidti, ojungiklis gali bti rengtas anktoje skirstomojoje spintoje kartu su kitais ylan-iais prietaisais. Visa tai reikalauja padidinti jungiklio vardin srov. Teisingiaubt j parinkti 20A.jungiant minti elektroniniai renginiai ima srov 20 1200230 = 104 A,o kiti renginiai tuo metu gali imti srov3500 120010 A230 .Taigi reikalingas jungiklis, kurio trumpojo jungimo srovs atkabiklis nereaguot srov 104 + 10 = 114 A. Jungikli, kuri vardin srov 20A, trumpojo jungimosrovs atkabikliai, priklausomai nuo charakteristikos tipo, nesuveikdami ilaikosrov:3 20 = 64 A jungiklis B20,5 20 =100 A jungiklis C20,10 20 =200 A jungiklis D20.Supaprastinti skaiiavimai rodo, jog reikia jungiklio D20, kurio vardin srov 20Air charakteristika D tipo. Tikriausiai utekt jungiklio C20, nes maitinant i rea-laus silpno elektros tinklo jo didel trumpojo jungimo pilnutin vara riboja netik trumpojo jungimo srovs vert (r. D pried), bet ir rengini jungimo srovsvert; gamintojo pateiktas kartotinis 20 priklauso maitinimui i nelankstaus tin-klo su labai maa trumpojo jungimo pilnutine vara.Nepramonini elektros rengini, su kuriais susiduria asmenys, ne-susipain su elektrotechnika, imtuv grandinse nurodyta rengti automa-tinius jungiklius, o ne saugiklius. Suveikus apsaugai, utenka paspaustijungiklio jungimo mygtuk, kad vl jungtume maitinim; nekyla pagundapataisyti saugikl. Vis dlto jungikli reikia vengti pirmaisiais apsaugoslaipsniais, nes sunku garantuoti j selektyvi suveikt. vykus trumpajamjungimui, gali isijungti i eils keletas jungikli, nutraukdami nepaeistgrandini maitinim (r. 3.91 pav.). Negerai tok jungikl rengti plombuo-toje, neprieinamoje vadinje spintoje, nes beveik kiekvien kart, tinklevykus trumpajam jungimui, reikt kviesti elektrikus.1.9. Elektros energijos tiekimasgyvenamiesiems namamsGyvenamieji namai maitinami i 230/400V vardins tampos kintamo-sios srovs skirstomj tinkl. Skirstomj tinkl su namo renginiais jun-gia trumpiausia linijos atkarpa, vadinamasis vadas, ir d su saugikliais,vadinamoji vadin spinta (1.28 pav.).46PastatasIorsteritorijaTrifazis vadas turi tris fazinius laidus (L1, L2, L3), nulin laid N irapsaugin laid PE1); tik mai, ne didesni kaip dviej but, gyvenamiejinamai gali turti vienfazius vadus: fazin, nulin ir apsaugin laidus. vadoris priklauso nuo skirstomojo tinklo ries: mieste danesni kabeliniaivadai, kaime oriniai. vadin spinta rengiama vadui sujungti su namotinklu; tai skirstomojo tinklo, priklausanio energijos tiekjui, ir tinklo,priklausanio namo savininkui, nuosavybs riba.1.29 paveiksle parodyta paprasiausia vadin spinta ZK-1b, skiria-ma tokiam kabelio vadui, kai kabelis tiesiamas per pastat, kaip pa-vaizduota 1.28 paveiksle, b. Jei taip vestas kabelis turi bti apsaugotas iabiej pusi, tai reikalinga didesn vadin spinta (1.30 pav.). rengiant1.28 pav. Gyvenamojo namo elektros tinklo prijungimas prie kabelinio skirstomojo tinklo:a) atakine mova; b) kabel tiesiant per vadin spint1 kabelin linija, 2 atakin mova, 3 vadas, 4 vadin spinta, 5 patalpmaitinimo magistralin linija1) Maitinant i TN tinklo (pritaikyto nulinimui r. 4 dal), tas pats apsauginisnulinis laidas PEN, kurio skerspjvis ne maesnis kaip 10mm2 Cu arba 16mm2 Al, galiatlikti apsauginio laido PE ir nulinio laido N funkcijas; tada vadas turi vienu laidu maiau.Laidas N gali bti vadinamas ir neutraliuoju, o laidas PEN apsauginiu neutraliuoju.47Sujungimo schemakabelio vad, vadin spinta daroma emai, sienos nioje, pastato ior-je, arba stovi energijos tiekjo darbuotojams laisvai prieinamoje vietoje(1.31 pav.).Orini vad laidai turi bti izoliuoti, nepriklausomai nuo to, ar paiosmaitinaniosios oro linijos laidai izoliuoti, ar ne (1.32 pav., 1.33 pav.). Taipadeda ivengti dan trumpj jungim vaduose. Oriniams vadams su-stiprinti tinka laidai AsXSn (16 arba 25mm2), kurie naudojami ir oro li-nijoms. Fazins gyslos per vis ilg yra paymtos, pavyzdiui, turi 1, 2 arba1.29 pav. Tipin vadin spinta ZK-1b su izoliacine apmua LLCOM, Gdans/as1 poliesterinio stiklinio laminato danga, 2 perforuotas kampainis, 3 saugiklistovo gemb, 4 apsaugin nulin yna PLN, 5 izoliatorius, 6 saugikli stovas,7 saugiklio dklas WTN-1, 8 kabelio antgalis, 9 spyna, 10 ausel, 11 surenkamieji pamatai; 12 kabelio galn48 pagrindinpastatoskirstomjskydGatvs kabeli tinklas1.30 pav. Tipin vadin spinta ZK-3a: a) bendras vaizdas (nios matmenys 800 600mm);b) sujungim sistema1 maitinimo kabelis, 2 kabelio antgalis, 3 saugikli stovas, 4 fazins ynos,5 apsaugin nulin yna PLN, 6 ilyginimo laidas, jungiantis yn PLN su pagrindinepastato ilyginimo yna, 7 iorin maitinimo linija1.31 pav. Kabeli vadin spinta